- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- II-1159-1260/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00993-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justinas Bagdžius
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus įgaliotajai atstovei N. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. Š. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), J. Š. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.
Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad jis 2025 m. vasario 25 d. 9.41 val., Kauno miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, nustatytos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau – Nuostatai), tokiu būdu pažeisdamas Nuostatų 1, 2 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodoma, kad Pareiškėjo deklaruota ir faktiškai gyvenamoji vieta yra name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio (namo) ir žemės sklypo, ant kurio stovi namas, nuosavybės teisė priklauso Pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Pareiškėjas taip pat priklauso nevyriausybinei organizacijai asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos mėnesį Pareiškėjas bendravo su Kauno miesto savivaldybės administracija ir BĮ „Parkavimas Kaune“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nutarė apmokestinti pravažiavimą į senamiestį, nurodant, kad reikia pateikti automobilių duomenis, kuriais namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai ir gyventojai naudojasi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. liepos 25 d. el. paštu pateikė įmonei BĮ „Parkavimas Kaune“ automobilių sąrašą. Toliau įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ nurodė, kad Pareiškėjas turi pateikti prašymą dėl leidimo įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „senamiesčio“ sumažintos taršos zoną“ išdavimo, kurį Pareiškėjas pateikė 2024 m. rugpjūčio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis transporto priemone, kurios valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 25 d. 09 val. 41 min. vyko į namus ir transporto priemonę laikė namo kieme – privačiame žemės sklype. Tokiu būdu įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zona „Senamiesčio sumažintos taršos zona“. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Institucijos ir tuo pačiu įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ pozicija, kad jis privalo mokėti papildomą įmoką, siekiant patekti į savo gyvenamąją, tuo pačiu savo nuosavybės teise priklausomą ir valdomą turtą – namą ir žemės sklypą, bei organizacijos asociacijos „Idėja Kaunui“ veiklos vietą, kadangi tuo būtų apribota jo teisė naudotis nuosavybės teise, patekti į gyvenamąją ir veiklos vietą, būti su sutuoktine ir vaikais. Pareiškėjo nuomone, Institucijos ir įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ reguliavimas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktams ir Konstitucijai. Pareiškėjas pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštu buvo prašyta suteikti leidimą su transporto priemone, kurios valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) be papildomo apmokestinimo nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol nei Institucija, nei įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ nepriėmė sprendimo, kuriuo netenkintų prašymo – neleistų su transporto priemone, kurios valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti į žemės valdą, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl dėl Institucijos ir tuo pačiu įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ neveikimo negali atsirasti pasekmės kitiems, šiuo atveju Pareiškėjui. Taip pat, Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad Nuostatuose nėra nustatyta išduotų leidimų galiojimo terminas ir jų panaikinimo procedūra. Šiuo atveju nei Kauno miesto savivaldybė, nei įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ nepateikė Pareiškėjui jokio dokumento, kuriuo būtų nurodyta, kad Pareiškėjui yra išduotas leidimas ir ar panaikintas leidimas, nors minėtame teisės akte (nuostatuose) nurodoma, kad leidimas yra elektroninis, tačiau tai nereiškia, kad pats leidimas ar kitas dokumentas negalėtų būti pateiktas pareiškėjui el. ryšio priemonėmis – el. paštu. Pareiškėjas visą laiką kiekvieną dieną po kelis kartus važinėjosi ir važinėjasi automobiliu Senamiesčio sumažintos taršos zonoje ir niekada nėra gavęs iš Kauno miesto savivaldybės ar BĮ „Parkavimas Kaune“ dokumento, kuriuo būtų suteiktas leidimas ar jis panaikintas, priešingai, teismuose administracinėse bylose nustatyta, kad jis turėjo teisę važinėti ir teisėtai važinėjo, nors Kauno miesto savivaldybė ar BĮ „Parkavimas Kaune“ jam el. ryšių priemonėmis nėra pateikusi leidimo. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjui kyla klausimas kaip jis 2024 m. rudenį – žiemą važinėti galėjo, o 2025 m. vasario 25 d. jau nebegalėjo važinėti.
Institucija nesutikdama su Pareiškėjo skunde esančiais argumentais, teismui pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad Pareiškėjas apie administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą jo atžvilgiu, buvo informuotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, taip kaip tai numato ANK nuostatos. Pareiškėjui neatvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, nutarimas buvo priimtas asmeniui nedalyvaujant, o Pareiškėjas apie priimtą Institucijos sprendimą buvo informuotas 2025 m. rugsėjo 9 d. išsiunčiant jam elektroninį laišką el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (2025 m. rugsėjo 9 d. pristatytas 10 val. 50 min). 2025 m. rugsėjo 11 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl priimto Nutarimo. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. sausio 24 d. turėjo galiojantį leidimą, o nuo 2025 m. sausio 25 d. iki 2025 m. kovo 2 d. (leidimas buvo panaikintas gavus Pareiškėjo nesutikimą naudoti duomenis, tame tarpe transporto priemonės valstybinius numerius (2025 m. sausio 5 d. prašymas dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo, 2025 m. sausio 24 d. raštas Nr. S- 56) bei 2025 m. kovo 3 d. vėl aktyvuotas (2025 m. kovo 3 d. atsakymas į 2025 m. vasario 27 d. pateiktą sutikimą naudoti duomenis), darytina pagrįsta išvada, jog 2025 m. vasario 25 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo dieną, Pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo ir todėl privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą. To nepadarius, jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnį.
Institucijos vertinimu Pareiškėjas jau žinojo, kad neturi leidimo, nes pats jo atsisakė. Žinojo ir suprato apie būtinybę turėti tokį leidimą, kadangi dar 2024 m. kreipėsi į BĮ „Parkavimas Kaune“ dėl leidimo išdavimo, dalyvavo minimose bylose, kuriose buvo nagrinėjama tiek Institucijos, tiek BĮ „Parkavimas Kaune“ pozicija, išklausė argumentus dėl leidimų išdavimo tvarkos, susipažino su galiojančiais Nuostatais ir taisyklėmis, girdėjo, kokia yra faktinė leidimų suteikimo procedūra, jau turėjo galiojantį leidimą, pats pateikė nesutikimą naudoti duomenis, tame tarpe ir transporto priemonės valstybinius numerius, gavo raštą apie leidimo panaikinimą. Šios aplinkybės rodo, sąmoningą Pareiškėjo pasirinkimą, neturint leidimo, įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos, o ne Institucijos veiksmų sukeltą klaidingą prielaidą. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjas nesumokėjo administraciniu nurodymu siūlomos sumokėti 10 eurų baudos, administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, byloje esančius duomenis, įvertinęs lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu Nutarimu paskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 419 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytą 30 eurų baudą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusio ir Nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados nėra paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims, ar jų prieštaringumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė jame nurodytais pagrindais ir papildomai parodė, kad jam leidimas, kuris buvo išduotas ir su kuriuo jis galėjo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną, buvo panaikintas be jo žinios. Apie šio leidimo panaikinimą jis sužinojo tik iš kitos bylos. Šiuo metu leidimas jam yra atstatytas, tačiau per tą laiką, kai jis buvo panaikintas, jam susikaupė administracinės nuobaudos. Jam buvo atsiųstas laiškas dėl sprendimo panaikinimo, kurį jis perskaitė 2025 m. vasario mėnesio pabaigoje. Laiške buvo nurodyta, kad jam bus naikinamas leidimas įvažiuoti, kadangi jis nesutinka, kad viešai bus naudojami jo duomenys po leidimo išdavimo. Tad jam leidimą įvažiuoti panaikino. Tokiu būdu jam apriboja teisę įvažiuoti į jam nuosavybės teise priklausantį būstą. Kokia tiksli leidimo panaikinimo diena, Pareiškėjas negali nurodyti, nes vienur rašo 2025 m. sausio 24 d., kitur 2025 m. vasario 25 d. Apie panaikintą leidimą sužinojo vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), nes buvo jau 8 bylos, ir tada pamatė sistemoje BĮ „Parkavimas Kaune“, kad jam yra panaikintas leidimas. Tada jis pradėjo domėtis kodėl taip nutiko, ir jam BĮ „Parkavimas Kaune“ nurodė, kad turi pateikti sutikimą tvarkyti asmens duomenis ir tuomet leidimas bus vėl išduotas, ką jis ir padarė. Pareiškėjas nurodė, kad jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negavo BĮ „Parkavimas Kaune“ siųsto 2025 m. sausio 24 d. rašto ir jokios su leidimo panaikinimo susijusios medžiagos. Institucijos siųstą protokolą – gavo. Viską gavo vienu metu. Kadangi iš Institucijos gavo daug dokumentų, kokius ir kada konkrečiai, atsakyti negalėjo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė atsiliepimą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai parodė, kad apie negaliojantį leidimą įvažiuoti į Senamiesčio sumažintos taršos zoną, Pareiškėjas buvo informuotas. BĮ „Parkavimas Kaune“ patvirtino, kad Pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu jam buvo išsiųstas laiškas su aktualia informacija. Taip pat, sistemoje nebuvo fiksuoti jokie techniniai trikdžiai, kurie galėtų lemti tai, kad laiškas nepasiekė adresato. Tai patvirtino įmonė, kuri atliko sistemos patikrinimą. Institucija pateikė užklausą BĮ „Parkavimas Kaune“, ar Pareiškėjas tikrai neturėjo leidimo. BĮ „Parkavimas Kaune“ nurodė, kad neturėjo, tuomet ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Institucija neišduoda, nepriima ir nenaikina leidimų, ji tik tikrina ar toks leidimas buvo ar ne. ANK nėra numatyta tęstinio nusižengimo kvalifikacijos. Kiekvienas nusižengimas yra kvalifikuojamas atskirai.
Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad BĮ „Parkavimas Kaune“ vykdo lokalinius teisės aktus, tai yra Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus. Įmonė veikia pagal nuostatus, kuriuose nurodyta, ką įmonė turi daryti. Įmonės nuostatus patvirtino Kauno miesto savivaldybės taryba. Įmonė nepriiminėja sprendimų, nes tai nėra valstybės tarnyba ar pareigūnai, įmonė turi taisykles ir jas vykdo. Šiuo atveju įmonė išduoda leidimus pagal lokalinį teisės aktą, kuris leidžia įvažiuoti į atitinkamas miesto zonas. Kadangi Kaune yra įvesta sumažintos taršos zona, atitinkamai yra sudarytos išimtys tam, kad nebūtų apribojamas asmenų patekimas į jiems nuosavybės teise priklausančius būstus. Minėti asmenys turi pateikti tai patvirtinančius duomenis ir įmonė suteikia leidimą. Įvažiavimą į Senamiesčio teritoriją fiksuoja kameros. Šiuo konkrečiu atveju, kiek liudytojas pamena, leidimas buvo išduotas iki tol, kol buvo gautas prašymas dėl duomenų apsaugos, tai yra, nenaudoti, netvarkyti ir ištrinti duomenis. Kadangi įmonė nesprendžia, ji tik vykdo, todėl ir įvykdė Pareiškėjo prašymą dėl duomenų apsaugos. Viename iš Pareiškėjo prašymų buvo pateiktas prašymas būtent ištrinti automobilio valstybinius numerius, kurie ir yra reikalingi tam, jog leidimas būtų išduotas ir būtų aktyvus. Įmonė nieko nenaikino, darbuotojai padarė tai, kas buvo paprašyta, tai yra ištrinti Pareiškėjo nurodyti automobilio valstybiniai numeriai. Ko rezultate, sistema nebeatpažino Pareiškėjo automobilio. Įmonė neišduoda jokio atskiro dokumento, jog leidimas suteiktas, darbuotojai tik įveda transporto priemonės numerius į sistemą. Asmeniui įvažiuojant į sumažintos taršos zoną yra tikrinami sistemos nuskenuoti automobilio numeriai, jeigu yra taip, kad numerių sistemoje nėra, tuomet yra sudaromas galimų pažeidėjų sąrašas. Tuomet, tą sąrašą perduoda Viešosios tvarkos skyriui, kur atsakingi asmenys priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo / neskyrimo. Tokio tipo zonose, yra informacinės taisyklės kaip ir kiekvienoje mieste esančioje parkavimo zonoje. Leidimo išdavimas reiškia tai, kad įmonei yra pateikiamas prašymas ir prie jo pridedami dokumentai. Įmonė tą įvertina, ir jeigu prašyme nurodytos aplinkybės atitinka sąlygas, tuomet jie išduoda leidimą. Asmuo, apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo sužino tokiu būdu, kokį jis buvo nurodęs teikdamas prašymą, tai yra, jeigu jis pažymėjo, kad nori gauti informaciją elektroniniu paštu – gauna el. paštu, jei pažymi telefono žinute – gauna telefono žinute. Ar turi leidimą ar ne, asmuo sužino gavęs pranešimą. Jeigu asmuo, po pateiktų dokumentų, negauna pranešimo, laikoma, jog jam leidimas nėra išduotas. Įmonės priimtus sprendimus apskųsti galima. Apskųsti sprendimą, kai asmuo nežino, jog leidimas jam neišduotas, nes jis negavo pranešimo, galima tuomet, kai atvykstama į administracinės bylos nagrinėjimą, ir tada išsiaiškinate ar turite leidimą, ar neturite. Šiuo atveju, Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jam nebuvo leidimas išduotas. Įmonės siekiamybė yra, kad asmuo pats, prisijungęs prie sistemos, suvedęs atitinkamus duomenis, gautų leidimą įvažiuoti. Pareiškėjui siųsto rašto esmė yra ta, kad asmuo yra informuojamas apie tai, kad jo leidimas negalios, jeigu bus ištrinti jo automobilio duomenys. Liudytojo nuomone, toks vertinimas turi būti savaime suprantamas. Ar duomenų tvarkymas, nekilnojamo turto turėjimas lemia leidimo išdavimą, liudytojas negalėjo nurodyti. Ar Pareiškėjui buvo atskleistos teisinės pasekmės, dėl jo nesutikimo dėl jo asmens duomenų tvarkymo, liudytojas pasakyti negalėjo, kadangi su Pareiškėju tiesiogiai nebendravo. Liudytojo vertinimu, Pareiškėjui siųstas raštas, buvo pakankamas jam suprasti, kad jam nebus išduotas leidimas. Įmonės sprendimas panaikinti leidimą yra įforminamas Pareiškėjo duomenų panaikinimu iš sistemos. Įmonė leidimo nepanaikino tą pačią dieną, jis buvo panaikintas Pareiškėjui suteikiant laiko jam sureaguoti į įmonės siųstą pranešimą, apie Pareiškėjui kilsiančias pasekmes, jeigu bus įgyvendintas jo prašymas. Iš esmės, visi leidimai yra su galiojimo laikotarpiu, tačiau taryba tvirtindama šių leidimų išdavimą, nenurodė galiojimo laiko. Įmonė ne rečiau kartą metuose atlieka tikrinimą dėl išduotų leidimų galiojimo. Įmonės darbuotojas priima sprendimą panaikinti leidimą ir apie tai informuoja asmenį, tokiu būdu kokį jis yra nurodęs. Įmonės nuostatose leidimo panaikinimo procedūra nėra numatyta. Leidimo panaikinimas vykdomas pagal įmonėje nustatytas taisykles. O šiuo atveju buvo panaikintas atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymą. Jeigu asmuo pasirinko, kad nenori naudoti savo duomenų, tuomet jis atskirai, kaip ir visi piliečiai moka už įvažiavimą į sumažintą taršos zoną. Tam, kad gautų leidimą įvažiuoti įmonei reikalingas automobilio numeris bei pats asmuo. Tai yra reikalinga tam, kad būtų galima pagrįsti, jog nėra piktnaudžiaujama suteikiama lengvata. Pareiškėjo duomenimis niekas kitas papildomai, nei tiek kiek reikia duomenų suvedimui, tikrinimui, nesinaudoja. Įmonė įsitikina, kad siunčiami pranešimai pasiekia adresatą, ji užsiklausia pas jų serverį administruojančią įmonę.
Rašytiniuose paaiškinimuose Pareiškėjas papildomai nurodė, kad bylose yra ginčas dėl 2025 m. sausio 24 d. įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ atsakymo Nr. 56 dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo, kuriame nurodomas ketinimas panaikinti nuo 2025 m. sausio 25 d. leidimą įvažiuoti į apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“. Minėtas atsakymas negali būti prilyginamas sprendimui ir juo nebuvo priimtas sprendimas, sukuriantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teises ir pareigas, nes minėto atsakymo forma ir turinys yra atsakymas. Įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ atsakymą įvardijo kaip atsakymą, taip pat jame nurodyti duomenys tokie, dėl ko anksčiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi – dėl informacijos pateikimo ir informavimo dėl asmens duomenų tvarkymo. Jeigu minėtas atsakymas būtų sprendimas, kuriuo būtų nurodyta, kad yra panaikinamas leidimas, tai taip ir būtų nurodyta, nebūtų nurodyta pašalinė informacija. Šiuo atveju atsakyme buvo nurodytas ne sprendimas panaikinti leidimą, o ketinimas panaikinti leidimą, kuris (atsakymas) nėra skundžiamas, kadangi pagal teismų praktiką atsakymai nėra skundžiami, skundžiami tik sprendimai, kuriais sukuriamos teisės ir pareigos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su minėtu atsakymu susipažino 2025 m. kovo 3 d., kuomet teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-98-814/2025 registravo įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ atstovės R. M. pateiktą atsakymą. Minėti duomenys įrodo, kad įmonės BĮ „Parkavimas Kaune“ atstovė R. M. 2025 m. vasario 28 d. per EPP įkėlė minėtą atsakymą, kurį teismas registravo tik 2025 m. kovo 3 d. ir tik tada, kai teismas registravo – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susipažino su atsakymu. 2025 m. sausio 5 d. Pareiškėjas kreipėsi į įmonę BĮ „Parkavimas Kaune“ dėl informacijos pateikimo ir informavimo dėl asmens duomenų, kurio pagrindu 2025 m. sausio 24 d. įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ parengė minėtą atsakymą. Tačiau minėtą atsakymą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo gavęs, dėl to 2025 m. vasario 21 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, kad įpareigotų pateikti prašomos informacijos pagal 2025 m. sausio 5 d. prašymą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimu nustatyta, jog tariamai įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ buvo savalaikiai pateikusi minėtą atsakymą. Nors su tokia išvada Pareiškėjas nesutiko, tačiau sprendimo neskundė, nes sprendimas buvo priimtas 2025 m. kovo 24 d., o įmonė BĮ „Parkavimas Kaune“ minėtą atsakymą teismui buvo pateikusi 2025 m. vasario 28 d., dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susipažino 2025 m. kovo 3 d. Pažymėtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus priimami sprendimai nesudaro teisinių sprendimų praktikos, o ją sudaro apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, kurie nustatė, kad siuntėjas turi įsitikinti, jog gavėjas gavo el. laišką, o ne vadovautis tik deklaratyvumu, kuomet tik išsiuntė elektroninį laišką.
Skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nutarimas yra naikinamas ir byla grąžinama institucijai nagrinėti iš naujo
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, pagal Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą neįvertino visų reikšmingų faktinių ir teisinių šios bylos aplinkybių, dėl ko galėjo Pareiškėją administracine nuobauda Nutarimu nubausti nepagrįstai.
1. Pareiškėjas administracinėn atsakomybės pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad jis 2025 m. vasario 25 d. 9.41 val., Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, Jėzuitų skg. 1, vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ (toliau – sumažintos taršos zona) nesumokėjęs vietinės rinkliavos;
2. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, patenkantį į Nuostatais nustatytą vietinės reikšmės apsaugos zoną, už kurią (transporto priemonių buvimą joje) Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra mokama vietinė rinkliava. Pagal Nuostatų 8.1 papunktį, rinkliava Pareiškėjui netaikytina, tačiau pagal nuostatų 9 punktą visi asmenys, kuriems netaikoma rinkliava ir kurie turi teisę gauti nemokamus leidimus privalo užsiregistruoti informacinėje sistemoje www.parkavimaskaune.lt;
3. nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas įvažiuoti į sumažintos taršos zoną pagal jo nurodytų transporto priemonių valstybinius numerius, įskaitant transporto priemonę valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)
4. 2025 m. sausio 5 d. Pareiškėjas vietinę rinkliavą už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną administruojančiai BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, paprašė ištrinti visus šios įstaigos tvarkomus Pareiškėjo asmens duomenis, įskaitant ir transporto priemonių valstybinius numerius;
5. 2025 m. sausio 24 d. BĮ atsakymu „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. S-56 „Parkavimas Kaune“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 2025 m. sausio 5 d. prašymu atšaukė 2024 m. rugpjūčio 1 d. duotą sutikimą tvarkyti jo duomenis, o leidimo galiojimui reikia tvarkyti asmens duomenis, t. y. keturratės transporto priemonės valstybinius numerius, informavo, kad nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas sumažintos taršos zoną keturratėms transporto priemonėms tarp kurių ir transporto priemonė, kuriai suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
6. Teismo posėdžio metu BĮ „Parkavimas Kaune“ vadovas J. L. nurodė, kad faktiškai leidimas Pareiškėjui buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d., nes įstaiga gera valia suteikė laiko Pareiškėjui apsigalvoti, pateikti leidimą tvarkyti savo duomenis ir taip išvengti administracinė atsakomybės. Šią aplinkybę įrodo ir byloje esantis BĮ „Parkavimas Kaune“ darbuotojo A. V. 2025 m. liepos 31 d. el. laiškas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonė valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną neturėjo nuo 2025 m. vasario 10 d. (Institucijos pateiktos AN bylos 17 l.).
7. 2025 m. vasario 27 d. Pareiškėjas BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikė sutikimą tvarkyti duomenis ir leidimas įvažiuoti į sumažintos taršos zoną nemokant rinkliavos jam buvo vėl aktyvuotas 2025 m. kovo 3 d. (Institucijos pateiktos AN bylos 33 l.).
Taigi, Pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo nemokamai įvažiuoti į sumažintos taršos zoną laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 3 d. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymą sužinojo tik 2025 m. vasario 27 d., kai šis atsakymas buvo pateiktas kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, todėl nežinojo apie leidimo panaikinimą. Šio atsakymo nematė dėl savo elektroninio pašto dėžutėje esančių laiškų ir gaunamų procesinių dokumentų gausos. Pareiškėjas taip pat kvestionuoja šio atsakymo pagrįstumą, teigdamas, kad leidimo tvarkyti asmens duomenis atsisakymas negali būti prilygintas leidimo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną atsisakymui, nurodo, kad pats rinkliavos nustatymas pažeidžia įstatymus, jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises ir laisves, įskaitant nekliudomai patekti į savo nuosavybę, bendrauti su šeima.
Teismas, pasisakydamas dėl šių Pareiškėjo argumentų pažymi, kad šios administracinio nusižengimo bylos ribos yra priimto Nutarimo, kuriuo Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (ANK 641 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, negali perimti kitos kompetencijos teismo vaidmens ir vertinti Pareiškėjo atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų (sprendimų), t. y. BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymo „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. S-56, teisėtumo ir pagrįstumo. Toks vertinimas galimas tik skundžiant priimtą individualų administracinį teisės aktą administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kita vertus, teismas, suabejojęs byloje taikytino norminio administracinio teisės akto atitiktimi įstatymams ar Vyriausybės priimtiems nutarimams, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galėtų kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkretaus norminio administracinio teisės akto teisėtumą. Šioje byloje teismas nenustatė pagrindų kreiptis į administracinį teismą dėl Nuostatų teisėtumo tyrimo. Šis savivaldybės patvirtintas teisės aktas priimtas pagal kompetenciją, t. y. juo reguliuojami teisiniai santykiai priskiriami vietos savivaldos funkcijoms (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), juose nustatomi visi būtinieji tokio pobūdžio teisės akto reguliavimo dalykai, numatyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, teisės aktas yra pasirašytas ir viešai paskelbtas. Teismui taip pat nekyla abejonė, kad šiuo teisės aktu nėra varžomos Pareiškėjo nurodomos jo konstitucinės teisės, kadangi pagal Nuostatus jis nuo rinkliavos yra atleidžiamas, tačiau tam, kad galėtų šia lengvata pasinaudoti, turi gauti elektroninį leidimą (nemokamą), kad sistema, fiksuojant į rinkliavos zoną įvažiuojančias transporto priemones, galėtų identifikuoti, kurių valdytojai turi mokėti nustatytą vietinę rinkliavą, o kurie ne.
Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbus Pareiškėjo žinojimas apie jam išduoto leidimo nemokamai įvažiuoti į sumažintos taršos zoną turėjimą ir panaikinimą. Teismas sutinka su Pareiškėju, kad nei Nuostatuose, kituose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra sureguliuota sprendimų dėl leidimo išdavimo ar jų panaikinimo priėmimo tvarka, o šiuos leidimus administruojanti BĮ „Parkavimas Kaune“ šiuo aspektu veikia labiau savo nuožiūra nei vadovaudamiesi kokiu nors teisiniu reguliavimu. Kita vertus, teismui nekyla abejonė, kad tokio reguliavimo nebuvimas nelemia pačių Nuostatų neteisėtumą. Teismas, kaip minėta, spręsdamas dėl Pareiškėjo administracinės atsakomybės, negali pasisakyti dėl individualaus teisės akto teisėtumo, t. y. ar Pareiškėjo turėtas leidimas BĮ „Parkavimas Kaune“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymu Nr. S-56 buvo panaikintas pagrįstai. Teismas turi įvertinti ar Pareiškėjas suprato, kad jis nebeturi leidimo nemokamai įvažiuoti į vietinės rinkliavos zoną ir dėl to privalo sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą.
Pareiškėjas neginčija, kad Nutarime nurodytą dieną įvažiavo į sumažintos apsaugos zoną ir už tai nesusimokėjo vietinės rinkliavos, tačiau nurodo, kad manė, jog jis turėjo tokią teisę. Pareiškėjas tiek baigiamosios kalbos metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie leidimo panaikinimą, negavo elektroninio laiško elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba jo nepastebėjo ir su 2025 m. sausio 24 d. BĮ „Parkavimas Kaune“ raštu susipažino tik 2025 m. vasario 28 d., kai šis atsakymas buvo pateiktas teismui administracinio nusižengimo byloje Nr. II-98-814/2025. Šie Pareiškėjo argumentai laikytini jo gynybine pozicija. Viena, byloje nustatyta, kad Pareiškėjui BĮ „Parkavimas Kaune“ atsakymas buvo pateiktas tuo pačiu elektroniniu paštu, kurį savo parašyme nurodė pats Pareiškėjas. Antra, byloje esantis 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 19R1-446 patvirtina, kad minimas atsakymas Pareiškėjui įteiktas tinkamai. Jei Pareiškėjas šio atsakymo savo elektroninio pašto dėžutėje nepastebėjo dėl didelio laiškų kiekio, tai yra jo nerūpestingumas, bet ne aplinkybė, galinti pašalinti jo administracinę atsakomybę. Trečia, Pareiškėjas jau 2025 m. sausio 5 d. pateikdamas prašymą ištrinti visus BĮ „Parkavimas Kaune“ tvarkomus jo duomenis, įskaitant ir transporto priemonės valstybinius numerius, galėjo suprasti, kad leidimo jis neteks. Nuostatų 10 punkte nurodoma, kad leidimai yra tik elektroniniai. Pareiškėjas pats savo skunde nurodo dar 2024 m. bendravęs su Kauno miesto savivaldybės administracijos ir BĮ „Parkavimas Kaune“ atstovais dėl Nuostatai nustatytos vietinės rinkliavos dydžio ir leidimų išdavimų tvarkos, jam buvo pranešta, kad leidimams nemokamai įvažiuoti į vietinės rinkliavos zoną reikalingi asmens duomenys, įskaitant transporto priemonių valstybiniai numeriai, nes vietinės rinkliavos mokėjimo nustatymas atliekamas techninėmis priemonėmis fiksuojat į zoną įvažiuojančių transporto priemonių valstybinius numerius. Iš sistemos pašalinus Pareiškėjo prašomus duomenis, akivaizdu, nėra techninės ir teisinės prielaidos laikyti, kad leidimas galioja.
Dėl to teismas pripažįsta, kad Pareiškėjui buvo pranešta ir jis žinojo apie jam išduoto leidimo nemokamai įvažiuoti į sumažintos taršos zoną nebegaliojimą. Pareiškėjo veiksmuose, kai jis, žinodamas, kad neturi leidimo nemokamai įvažiuoti į rinkliavos zoną, į ją įvažiavo ir nesusimokėjo nustatytos rinkliavos, yra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 419 straipsnio 1 dalyje.
Vis dėlto teismas nesutinka, kad Pareiškėjas už šį pažeidimą Nutarimu buvo pagrįstai nubaustas administracine nuobauda.
Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas leidimo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną neturėjo nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Kadangi Pareiškėjas šioje zonoje gyvena, kaip paaiškino pats, jis į ją įvažiuodavo ir išvažiuodavo kiekvieną dieną.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama 15 bylų pagal Pareiškėjo skundus dėl Institucijos priimtų nutarimų analogiško pobūdžio bylose (administracinių nusižengimų bylos Nr. II-972-1129/2025, II-1026-946/2025, II-1080-1165/2025, II-1081-1129/2025, II-1083-725/2025, II-1086-548/2025, II-1093-725/2025, II-1094-1129/2025, II-1095-548/2025, II-1096-1165/2025, II-1133-1116/2025, II-1167-1165/2025, II-1168-725/2025, II-1274-946/2025 ir II-1159-1260/2025). Kaip matyti iš LITEKO duomenų, šiose bylose Pareiškėjo pažeidimų, dėl kurių jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, laikas sutampa su jam išduoto leidimo negaliojimo laikotarpiu, t. y. 2025 m. vasario11 d., 2025 m. vasario 12 d., 2025 m. vasario 12 d., 2025 m. vasario 13 d., 2025 m. vasario 15 d., 2025 m. vasario 15 d., 2025 m. vasario 17 d., 2025 m. vasario 21 d., 2025 m. vasario 22 d., 2025 m. vasario 25 d., 2025 m. vasario 26 d., 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. kovo 2 d. Institucijos administracinio nusižengimo protokolai už šiomis dienomis padarytus pažeidimus buvo surašomi atskirai už kiekvieną įvažiavimo į sumažintos taršos zoną epizodą laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. liepos 4 d.
Nustatyta, kad per vieną dieną Pareiškėjui buvo su rašyti net keli administracinio nusižengimo protokolai, tą pačią dieną užfiksuoti pažeidimai taip pat buvo vertinami atskirais administracinių nusižengimų protokolais. Tai reiškia, kad Institucija kiekvieną Pareiškėjo įvažiavimą į sumažintos taršos zoną traktavo kaip atskirą administracinį nusižengimą ir dėl kiekvieno iš jų pradėjo po atskirą administracinio nusižengimo teiseną. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucija nevertino ar Pareiškėjo padaryti pažeidimai nėra tęstiniai, nes ANK numato, kad už kiekvieną padarytą pažeidimą turi būti taikoma atskira atsakomybė. Teismas su tokia pozicija nesutinka.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar Pareiškėjo galimai padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika (ANK 419 straipsnio 1 dalis) ir bet kuriuo atveju turėjo apie tai aiškiai pasisakyti Nutarime, tačiau to nepadarė. Administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati Institucija, todėl jai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Tokiu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai, visi ar tik dalis jų, yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, kelianti realią skirtingų (prieštaringų) sprendimų priėmimo tikimybę.
Nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad tik Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas asmens atžvilgiu, o ne apylinkės teismas gali įvertinti visus priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., o kurie savarankiški administraciniai nusižengimai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-44-1049/2025). Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga Pareiškėjo veiksmus konkrečiu nagrinėjamu atveju įvertinti tenka Institucijai.
Dėl šių priežasčių byloje priimamas sprendimas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl 2025 m. vasario 25 d., 9.41 val. užfiksuoto ir Pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo, naikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kad būtų įvertinta, ar 2025 m. vasario 25 d., 9.41 val. užfiksuotas Pareiškėjo galimai padarytas pažeidimas nebuvo tęstinio administracinio nusižengimo sudėtinė dalis.
Pasisakant dėl Pareiškėjo prašymo priteisti jam proceso metu patirtas išlaidas, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ANK 666 straipsnį asmeniui administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu patirtos išlaidos atlyginamos tuomet, kai jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu. Pareiškėjas prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos procesines išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.