- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- AN2-113-888/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00918-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- J. Š.
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundas tenkintas iš dalies ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas bei byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto R. J. 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) J. Š. buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 13 d. 11.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zona“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė nuostatų 1 ir 2 punktus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Vietinės reikšmės apsaugos zonos „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306, 1, 2 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalyje dėl ko jam paskirta 30 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos Nutarimu, J. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartimi buvo tenkintas iš dalies, panaikinant Institucijos Nutarimą ir grąžinant bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo leidimo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną neturėjo nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos dar aštuonios administracinio nusižengimo bylos pagal J. Š. skundus dėl Institucijos priimtų procesinių sprendimų, kuriais jis buvo nubaustas už analogiškus administracinius nusižengimus ir šie nusižengimai padaryti būtent leidimo panaikinimo laikotarpiu, per vieną dieną J. Š. buvo surašyti net keli administracinio nusižengimo protokolai, tą pačią dieną užfiksuoti pažeidimai vertinti kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodė, kad Institucija turėjo spręsti klausimą dėl J. Š. galimai padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos bei apie tai turėjo pasisakyti skundžiamame Nutarime, tačiau to nepadarė, pačiai Institucijai buvo žinoma visa informacija apie tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos Nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes ji yra susijusi su bylų sujungimu ir nėra tapati ar artima šiai administracinio nusižengimo bylai. Jeigu administraciniai nusižengimai padaryti skirtingu laiku, asmeniui administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu, taikoma ANK 38 straipsnio 2 dalis ir asmeniui skiriama tik viena administracinė nuobauda pagal sunkiausią padarytą administracinį nusižengimą. Už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zona“ nustatytas dviejų eurų mokestis yra taikomas už kiekvieną atskirą įvažiavimą, todėl kiekvienas įvažiavimas nesumokėjus rinkliavos sudaro savarankišką baigtinį administracinį nusižengimą. Tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tęstinė nusikalstama veika, nes pareiga laikytis nustatytos tvarkos atsiranda iš naujo kiekvieno atskiro veiksmo momentu, o pažeidimas pasibaigia jį atlikus. Priešingu atveju, būtų sudarytos prielaidos asmenims sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir patirti mažesnes finansines pasekmes nei jų laikantis.
3.2. Skunde pažymima, kad pagal teismų praktiką, tęstine pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, tačiau tik tais atvejais, kai jos nuo pradžių yra jungiamos bendros tyčios ir pagal savo pobūdį sudaro vieną administracinį procesą. J. Š. įvažiavimas į sumažintos taršos zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku, konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną. Toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veikos įgyvendinimu, jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu, nesumokant rinkliavos. Tai, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas dvidešimt vienas analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šią veiką laikyti tęstine, nes pakartotinis ar sistemingas pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai. Tokiais atvejais konstatuotinas administracinių nusižengimų daugetas, nes kiekvienas pažeidimas sudaro savarankišką administracinio nusižengimo sudėtį.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats J. Š., nes jis sistemingai darė pažeidimus. J. Š. teiginiai apie tai, kad jis apie daromus pažeidimus nebuvo informuotas iš karto ir toliau nebūtų daręs analogiškų pažeidimų, yra deklaratyvūs. Dar 2024 m. vyko teisminiai procesai, kurių metu J. Š. buvo išaiškinta, kad įvažiuojant į sumažintos taršos zoną galima tik turint galiojantį leidimą. Šiuo atveju pats J. Š. kreipėsi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu ištrinti jo duomenis ir nesutinka gauti informacijos apie leidimo būseną, šis jo prašymas buvo tenkintas ir leidimas panaikintas. Taigi, pats J. Š. sukūrė tokią situaciją, kuomet neturėdamas galiojančio leidimo pažeidinėjo nustatytą tvarką. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, nes kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių, o ne vieningo plano. Tai, kad asmuo sąmoningai nesutiko su savivaldybės nustatyta tvarka, neeliminuoja pareigos kiekvienu atveju laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia kiekvieno atskiro pažeidimo tęstinės veikos dalimi.
3.4. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis apie kitų administracinio nusižengimo bylų egzistavimą, todėl padarė išvadą, kad Institucija turėjo spręsti klausimą dėl tęstinio administracinio nusižengimo. Tokiu būdu buvo neatsižvelgta į administracinės teisenos procesinę struktūrą ir realias galimybes. ANK nenumato administracinio nusižengimo bylų sujungimo, todėl kitos bylos negalėjo egzistuoti kaip vieninga procesinė visuma. Net ir tais atvejais kai atskiros bylos formaliai jau buvo pradėtos, jos nebuvo pradėtos tuo pačiu metu ir nebuvo protokolą surašančio ar nutarimą priimančio pareigūno žinioje. Kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas ir kiekvienas nutarimas priimamas atskirai, skirtingu metu ir skirtingų pareigūnų. Tęstinės veikos instituto taikymas administracinių nusižengimų teisėje nėra formalus ar preziumuojamas vien dėl kelių tapačių administracinių nusižengimų padarymo per tam tikrą laikotarpį. Institucija neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo ex officio analizuoti ir motyvuoti galimą kitų savarankiškų administracinių nusižengimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką, tai aptariant Nutarime.
3.5. Skundo autorius nurodo, kad ANK nėra numatyta pareiga teismams ar Institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną, taip pat nenumatyta galimybė subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracine nuobaudas, kaip tai numatyta baudžiamajame įstatyme. Pažymima ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kuriais turi vadovautis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylų sujungimo pripažinus tęstiniu pažeidimu. Kiekvienoje byloje vertinamos konkrečios aplinkybės sprendžiant dėl bylų sujungimo tikslingumo ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingomis datomis, Institucijoje gauti ir registruoti skirtingu metu, kiekvienas jų buvo nagrinėjamas atskiruose administraciniuose procesuose, kuriuos vykdė skirtingi pareigūnai, skirtingu metu, o J. Š. skundai dėl priimtų nutarimų buvo pateikti ir perduoti teismui skirtingais laikotarpiais. Tik teismui atidėjus atskirų bylų nagrinėjimą ir tam tikru momentu disponuojant visomis bylomis vienu metu galėjo atsirasti procesinė galimybė vertinti jų tarpusavio sąsajas, tad pašalinti abejones dėl tęstinės veikos pareiga kilo pačiam teismui.
3.6. Pažymima, kad pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nutarimą priėmusiai institucijai tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi, grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kuri įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą), dėl pastarojo trūkumų galima, kuomet jie yra esminiai ir teismas savo iniciatyva jų ištaisyti negali. Teismo suformuluota pareiga institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir praktiškai neįgyvendinama. Administracinių nusižengimų tyrimas vykdomas konkrečios bylos ribose, laikantis proceso koncentracijos ir dispozityvumo principų, o kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal jį priimamas nutarimas yra susijęs su konkrečiu pažeidimo faktu, konkrečia data ir aplinkybėmis. Jokie teisės aktai nesuteikia tyrėjui teisės ar pareigos peržengti tiriamos bylos ribas, vertinti kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes ar analizuoti kitų tyrėjų priimtus sprendimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos skundą, prašymų, prašymų dėl nušalinimo, nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. J. Š. Institucijos Nutarimu nubaustas 30 Eur bauda pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 13 d. 11.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zona“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos.
7. Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, motyvuoja tai tuo, kad kiekvienu atveju J. Š. įvažiuojant į sumažintos taršos zoną buvo padarytas atskiras administracinis nusižengimas. Užfiksuoti administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingu laiku ir aplinkybėmis, šiuos nusižengimus nagrinėjo skirtingi Institucijos pareigūnai, procesiniai sprendimai Institucijoje buvo priimti skirtingu laiku, tad Institucijos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo vertinti šiuos administracinius nusižengimus kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą. Anot skundo autoriaus, Institucijai nepagrįstai buvo perkelta pareiga J. Š. padarytus administracinius nusižengimus kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusižengimą, nes tokia pareiga Institucijai nėra numatyta nei ANK, nei kitų teisės aktų nuostatose.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria J. Š. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos Nutarimas panaikintas bei administracinio nusižengimo bylą grąžinta Institucijai nagrinėti iš naujo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 419 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas pažeidė vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatus.
10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad J. Š. nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. neurėjo leidimo įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną – „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. sausio 5 d. J. Š. pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo, iš kurio matyti, kad asmuo išreiškė nesutikimą, jog BĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytų jo asmens duomenis, tame tarpe ir automobilio valstybinį numerį. Atsižvelgiant į tai, J. Š. leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną – „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“ buvo panaikintas nuo 2025 m. sausio 25 d., taigi, J. Š. aptariamo pažeidimo dieną – 2025 m. vasario 13 d. neturėjo leidimo įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“. Pateikdamas 2025 m. sausio 5 d. prašymą BĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio turinys iš esmės susijęs su jo nesutikimu tvarkyti jo asmens duomenis, J. Š. turėjo ir galėjo suprasti, kad jo turimas leidimas įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“ bus panaikintas bei administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. sprendimas J. Š. buvo įteiktas tinkamai.
11. Visgi, skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, J. Š. atžvilgiu Institucijoje yra priimta eilė nutarimų dėl analogiškų administracinių nusižengimų padarymo, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., kuomet jam buvo panaikintas ankščiau išduotas leidimas įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“. Įvertinęs tai, apylinkės teismas konstatavo, kad šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kuomet yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl pavienių ir tęstinio teisei priešingų veiksmų atribojimo, todėl priėmė procesinį spendimą administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tuo tarpu skunde apygardos teismui Institucija nesutinka su šiais apylinkės teismo motyvais ir yra įsitikinusi, kad kiekvienas J. Š. įvažiavimas į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“ po jam išduoto leidimo panaikinimo buvo savarankiškas baigtas administracinis nusižengimas, nesusijęs su vieningu tęstiniu asmens sumanymu ir elgesiu. Tad iš esmės administracinio nusižengimo byloje kilo ginčas dėl J. Š. veiksmų vertinimo kaip keleto pavienių administracinių nusižengimų ar vieno tęstinio administracinio nusižengimo padarymo.
12. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo pati Institucija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta teisinga išvada, kad nagrinėjamu atveju Institucija, disponuodama duomenimis apie to paties asmens padarytus eilę panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų per pakankamai neilgą laikotarpį, turėjo pareigą svarstyti ar J. Š. galimai padaryti administraciniai nusižengimai (keli jų ar visuma) turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas ir apie tai turėjo pasisakyti priimtame Nutarime. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamos aštuonios administracinio nusižengimo bylos, pagal J. Š. skundus dėl Institucijos priimtų nutarimų, tuo tarpu šios apygardos teismo nutarties priėmimo metu Kauno apygardos teisme tiek pagal J. Š., tiek pagal Institucijos apeliacinius skundus buvo ir yra nagrinėjamos šešiolika administracinio nusižengimo bylų. Nors apeliacinio skundo autoriaus teigimu, Institucijoje tirti administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingu metu ir aplinkybėmis, Institucijoje užregistruoti skirtingu laiku ir kiekvienas iš jų buvo nagrinėjamas skirtingų pareigūnų atskiruose administraciniuose procesuose, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti laikotarpiu, kuomet J. Š. buvo panaikintas leidimas įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“ (nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d.). Juolab, nutarimus dėl J. Š. pažeidimų priėmė ta pati Institucija per pakankamai trumpą laikotarpį, taigi Institucijos skunde pateikiami argumentai neva jos pareigūnai negalėjo žinoti apie eilę fiksuojamų J. Š. įvažiavimų į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“ bei surašomus administracinių nusižengimų protokolus bei nutarimus laikytini nepagrįstais.
14. Apygardos teismas negali sutikti ir su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog pareiga pašalinti abejones dėl padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip pavienių ar tęstinio (tęstinių) kilo pačiam teismui. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtent Institucija turi nustatyti administracinio nusižengimo faktą, asmens kaltę ir visas kitas konkrečiai administracinio nusižengimo teisenai aktualias aplinkybes. Be kita ko, galimai padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos parinkimas taip pat yra administracinio nusižengimo tyrimą atliekančios Institucijos pareigūno prerogatyva. Taigi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Institucija, o ne skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, turi ir gali įvertinti susidariusią situaciją dėl to paties asmens galimai padarytų analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų ir spręsti ar jie yra pavieniai, ar tęstinio pobūdžio.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad per vieną mėnesį užfiksuotas to paties asmens padarytas dvidešimt vienas analogiškas administracinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo šiuos veiksmus laikyti tęstiniais. Vis tik, visų pirma pažymėtina, kad Institucijai akivaizdžiai žinomas laikotarpis bei J. Š. galimai atliktų teisei priešingų veiksmų kiekis. Antra, svarbu tai, kad galimi Vietinės reikšmės apsaugos zonos „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zona“ nuostatų pažeidimai buvo padaryti per pakankamai trumpą laiko tarpą, analogišku būdu – įvažiuojant į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“ ir nesumokėjus nustatytos rinkliavos, laikotarpiu, kuomet J. Š. buvo panaikintas leidimas įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“. Visi J. Š. galimai padaryti teisei priešingi veiksmai atlikti tokiu pat būdu ir esant analogiškoms aplinkybėms. Juolab, šie J. Š. veiksmai nutrūko po jo kreipimosi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikus sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis (leidimas neapmokestinamai įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini) sumažintos taršos zoną“ asmeniui iš naujo buvo išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d.), tad šios aplinkybės suponuoja išvadą ir apie vieningos tyčios egzistavimą.
16. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai panaikino Institucijos Nutarimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, tad Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.