Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. vasario 22 d. 18.31 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos ir pažeidė Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ir 2 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. Š. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.

2. J. Š. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Institucijos nutarimą bei bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo tam, kad būtų įvertinta, ar J. Š. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, kadangi pastarojo atžvilgiu buvo priimta keletas nutarimų skirtingose administracinių nusižengimų bylose dėl identiškų aplinkybių.

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog J. Š. suprato, kad norint įvažiuoti į specialiąją eismo zoną (toliau – STZ) jam reikalingas galiojantis leidimas, tačiau nesutiko su Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtu sprendimu dėl tokio leidimo būtinybės ir kad jam tinkamai buvo pranešta apie leidimo panaikinimą, tačiau Institucijos vertinimu, J. Š., kaip rūpestingas ir apdairus vairuotojas, kiekvienu atveju prieš įvažiuodamas į STZ privalėjo įsitikinti, ar jo valdoma transporto priemonė turi galiojantį leidimą.

3.2. Skunde pažymima, kad J. Š. teiginiai, jog jis nesutinka su STZ režimu, taikomu teritorijai, kurioje jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat jo argumentai, jog apie daromus pažeidimus jis esą nebuvo informuotas iš karto po pirmojo pažeidimo ir dėl to vėliau nebūtų daręs kitų analogiškų pažeidimų, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi dar 2024 m. buvo užfiksuoti analogiški administraciniai nusižengimai, vyko teisminiai procesai, kurių metu jam buvo išaiškinta, jog įvažiuoti į STZ leidžiama tik turint galiojantį leidimą, tačiau tai jo nuo vėlesnių analogiškų pažeidimų darymo neatgrasė.

3.3. Pasak Institucijos, nagrinėjamu atveju J. Š. įvažiavimas į STZ buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną, todėl toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veiklos įgyvendinimu – jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu. Vien aplinkybė, jog per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šių veikų laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai. Priešingai, tokiais atvejais konstatuotinas daugetinis administracinių nusižengimų padarymas, kai kiekvienas pažeidimas turi savarankišką objektyviąją ir subjektyviąją sudėtį. Todėl dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats J. Š., kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

3.4. Skunde teigiama, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, kaip ji suprantama kasacinio teismo praktikoje, t. y. iš anksto susiformavusio sprendimo atlikti ne vieną konkretų veiksmą, siekiant vieningo rezultato, nes kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano. Vien tai, kad asmuo sąmoningai nesutiko su savivaldybės nustatyta tvarka, neeliminuoja pareigos kiekvienu atveju laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia kiekvieno atskiro pažeidimo tęstinės veikos dalimi. Todėl nesutiktina su apylinkės teismo išvada, jog esant nagrinėjamoms aplinkybėms Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų ar visi, galėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, ir dėl to aiškiai pasisakyti nutarime.

3.5. Anot Institucijos, nagrinėjamu atveju kiekvienas J. Š. įvažiavimas į specialiąją eismo zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė administracinio nusižengimo sudėtį atitinkanti veika, atlikta atskiru laiku, skirtingomis aplinkybėmis ir kiekvienu atveju priimant naują sprendimą ir tokios veikos pagal savo pobūdį negali sudaryti tęstinės veikos, todėl Institucija neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo atskirai svarstyti tęstinės veikos kvalifikavimo klausimo. Tuo tarpu apylinkės teismo išvada, kad Institucija privalėjo ex officio analizuoti ir motyvuoti galimą pažeidimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką, nepagrįsta nei kasacinio teismo suformuota praktika, nei tęstinės veikos instituto paskirtimi administracinių nusižengimų teisenoje, ir lemia neteisingą teisės normų taikymą.

3.6. Skunde akcentuojama, jog ANK nėra konkrečiai numatyta pareiga teismams ar Institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną, taip pat nenumatyta galimybė subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra nustatyta baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose, o įstatymo leidėjo tikslas yra kiek galima efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje, nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga daryti teisės pažeidimus, už kurių padarymą įstatymų nustatyta tvarka kyla administracinė atsakomybė. Tuo tarpu priešingas aiškinimas, kai savarankiški administraciniai nusižengimai būtų pripažįstami tęstine veika, paneigtų paties teisinio reguliavimo prasmę, juo labiau, kad ANK reguliavimas grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą, nenumatant nuobaudų subendrinimo galimybės net ir tais atvejais, kai toks subendrinimas galėtų švelninti asmens teisinę padėtį.

3.7. Skunde pabrėžiama, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingomis datomis, Institucijoje gauti ir registruoti skirtingu metu, kiekvienas jų buvo nagrinėjamas atskiruose administraciniuose procesuose, kuriuos vykdė skirtingi pareigūnai skirtingu laiku, o J. Š. skundai dėl priimtų nutarimų buvo pateikti ir perduoti teismui skirtingais laikotarpiais. Esant tokioms aplinkybėms, Institucija objektyviai neturėjo nei faktinio, nei procesinio pagrindo vertinti šių pažeidimų visumos ar spręsti jų kvalifikavimo kaip galimos tęstinės veikos.

3.8. Institucijos įsitikinimu, jeigu apylinkės teismui kilo abejonių dėl galimos J. Š. veiksmų kvalifikacijos kaip vienos tęstinės veikos, pareiga šias abejones pašalinti turėjo pats teismas, o ne perkelti galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmes Institucijai, kai tokios pareigos jai nenumato nei ANK kodeksas, nei kita taikytina teisė.

3.9. Skunde cituojant ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas teigiama, kad šis teisinis reglamentavimas reiškia ne bet kokį nustatytą formalų bei apylinkės teismui galimai abejonių keliantį, o tik realų ir sunkiai procesine prasme įgyvendinamą (praktiškai neįmanomą) bylos nagrinėjimo teisme metu pagrindą, kuris pateisina administracinio nusižengimo bylos grąžinimą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Dėl to spręstina, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kuri įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą administracinio nusižengimo byloje), dėl pastarojo trūkumų galima tik tuomet, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Juo labiau, kad ir Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

3.10. Skunde pažymima, kad teismo suformuluota pareiga Institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir praktiškai neįgyvendinama, nes administracinių nusižengimų tyrimas vykdomas konkrečios bylos ribose, laikantis proceso koncentracijos ir dispozityvumo principų, o kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal jį priimamas nutarimas yra susijęs su konkrečiu pažeidimo faktu, konkrečia data ir konkrečiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų tyrimus atliko skirtingi pareigūnai skirtingu metu, kiekvienas jų sprendė tik dėl jam perduotos ir jo tiriamos konkrečios bylos. Be to nei ANK, nei kiti teisės aktai nesuteikia tyrėjui teisės ar pareigos peržengti tiriamos bylos ribas, vertinti kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes ar analizuoti kitų tyrėjų priimtus sprendimus. Todėl teismo reikalavimas kiekvienu atveju pasisakyti dėl galimo veikų tęstinumo suponuotų pareigą tyrėjui „įeiti“ į kitas administracines bylas, vertinti jose nustatytus pažeidimus, jų skaičių, laiką, seką bei subjektyviąją pusę, nors tokie duomenys ne visada yra prieinami ir nepriklauso tiriamos bylos dalykui. Taip pat tokia pareiga ne tik neatitiktų ANK reglamentuojamų proceso ribų, bet ir pažeistų teisinio tikrumo, proceso ekonomiškumo ir institucinio kompetencijų atribojimo principus.

3.11. Skunde dar kartą akcentuojama, kad kiekvienas J. Š. įvažiavimas į vietinės rinkliavos zoną sudarė savarankišką, baigtą administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi kiekvienu atveju buvo atliktas atskiras draudžiamas veiksmas – įvažiavimas neturint galiojančio leidimo, pažeidimai buvo fiksuojami skirtingu laiku, skirtingais momentais ir techninėmis priemonėmis, todėl objektyviai neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas juos vertinti kaip vieną veiką. Tuo tarpu tęstinės administracinės veikos kvalifikavimas galimas tik tais atvejais, kai veiksmai atliekami vieningo sumanymo pagrindu, sudaro nepertraukiamą ir tarpusavyje neatskiriamą veiksmų grandinę. Nagrinėjamu atveju J. Š. kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba bent jau turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja, be to, paties J. Š. pripažinimas, jog jis „važinėjo daugybę kartų“, patvirtina ne tęstinės veikos buvimą, o dauginę administracinių nusižengimų visumą.

3.12. Institucijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai perkėlė jai pareigą ex officio kvalifikuoti kelis atskirus pažeidimus kaip vieną tęstinę veiką, nors tokia pareiga neišplaukia nei iš ANK, nei iš susiformavusios teismų praktikos. Institucija, nustačiusi konkretų pažeidimą konkrečiu laiku, privalo priimti sprendimą dėl to pažeidimo, o ne hipotetiškai vertinti anksčiau ar vėliau padarytus analogiškus veiksmus kitose bylose. Tokia teismo pozicija sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise, nes sudarytų galimybę asmeniui, sistemingai ir sąmoningai pažeidinėjančiam teisės aktų reikalavimus, išvengti atsakomybės už kiekvieną atskirą pažeidimą vien dėl to, kad jie yra panašaus pobūdžio ir atlikti tuo pačiu laikotarpiu. Be to toks aiškinimas prieštarauja administracinės atsakomybės prevencinei ir drausminančiai funkcijai.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija apeliaciniame skunde nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, tvirtina, kad kiekvienas J. Š. įvažiavimas į specialiąją eismo zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė administracinio nusižengimo sudėtį atitinkanti veika, todėl nėra pagrindo svarstyti tęstinės veikos kvalifikavimo klausimo.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Nagrinėjamu atveju J. Š. Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 22 d. 18.31 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 419 straipsnio 1 dalyje.

8. ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatus. O ANK 419 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ administracinėn atsakomybėn patrauktam J. Š. buvo išduotas nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. Pakarotinai išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. Apygardos teismas patikrinęs administracinių nusižengimų registrą nustatė, kad J. Š. per laikotarpį nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., kuomet neturėjo leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas 21 kartą. Ir dalis administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti už tos pačios dienos pažeidimus, vertinant juos, kaip atskirus.

10. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

11. Aukštesnysis teismas įvertinęs, kad J. Š. visus administracinius nusižengimus galimai padarė per ganėtinai trumpą laikotarpį, tokiu pat būdu, t. y. įvažiavimo į sumažintos taršos zoną nesumokėdamas vietinės rinkliavos ir dėl tos pačios priežasties, t. y. ignoruodamas vietinį teisės aktą ir jam elektroniniu būdu išsiųstą pranešimą dėl leidimo panaikinimo, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus galėjo jungti vieninga tyčia. Pažymint, kad kai kurie J. Š. pažeidimai buvo fiksuoti net keletą kartų per dieną, pvz. 2025 m. vasario 11, 12, 21, 25 ir 28 d. Be to J. Š. kreipdamasis BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikdamas sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pats nutraukė administracinių nusižengimų darymą, ko pasėkoje jam vėl buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nuo 2025 m. kovo 3 d., todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Institucija turėjo spręsti pavienių/tęstinių veikų atribojimo klausimą.

12. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).

13. Ir nors Institucija apeliaciniame skunde nesutinka, jog ji nagrinėjamu atveju turėjo vertinti visų J. Š. padarytų pažeidimų visumą bei spręsti dėl jų kvalifikavimo kaip galimos tęstinės veikos, nes tokie duomenys ne visada yra prieinami ir tokia pareiga nenumatyta ANK, tačiau apygardos teismas pažymi, jog visi nutarimai J. Š. atžvilgiu buvo priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus. Vyriausiasis specialistas S. Č. priėmęs šį 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusižengimo padaryto 2025 m. vasario 22 d., tą pačią dieną, kelių minučių bėgyje, priėmė ir kitą nutarimą J. Š. atžvilgiu dėl nusižengimo padaryto 2025 m. vasario 25 d. Šios aplinkybės aukštesniojo teismo vertinimu leidžia pagrįstai teigti, kad Institucijai buvo žinoma apie tam pačiam asmeniui rašomus administracinių nusižengimų protokolus. Akcentuojant, kad ir ANK 419 straipsnio 2 dalis įpareigoja Instituciją spręsti ar administraciniais nusižengimas, numatytas ANK 419 straipsnyje, nėra padarytas pakartotinai.

14. Taigi, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju tik Institucija, inicijavusi administracinio nusižengimo teisenas J. Š. atžvilgiu, o ne apylinkės teismas, gali įvertinti visus ankstesnius priimtus procesinius dokumentus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolus, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga tinkamai įvertinti J. Š. veiksmus tenka Institucijai.

15. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog Institucija nesprendė klausimo, ar J. Š. veiksmuose (jų dalyje) nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, tai yra neišsiaiškino visų jo veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Institucijai. Dėl to Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis palieka be pakeitimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.