Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) J. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. vasario 15 d. 20.42 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos ir tokiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 patvirtintų Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nuostatų (toliau – Nuostatai) 1, 2 punktus, ir padarė nusižengimą numatytą ANK 419 straipsnio 1 dalyje.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, J. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2025 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos nutarimą, nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną bei priteisti iš Institucijos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi jo skundas netenkintas, Institucijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad Institucija iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. J. Š. veiksmai atitinka ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, o paskirta administracinė nuobauda adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

4. Skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š. prašo: apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atnaujinti įrodymų tyrimą; panaikinti 2025 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį; panaikinti 2025 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos nutarimą; nutraukti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną; priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos procesines išlaidas; prijungti pridedamus dokumentus. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Savivaldybė priėmė administracinio nusižengimo bylose ginčytinus nutarimus, kurie šiai dienai nagrinėjami teisme (nėra įsiteisėję), kuriais tariamai J. Š. padarė 21 administracinio nusižengimo pažeidimą (nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d.). Vadovaujantis 2025 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1159-1260/2025 bei 2025 m. gruodžio 22 d. bylose Nr. II-1167-1165/2025, Nr. 1080-1165/2025 ir Nr. II-1096-1165/2025 priimtoje neįsiteisėjusioje nutartyje nurodyta teismų praktika, sutinka ir tuo pačiu laiko, kad tariamas administracinio nusižengimo pažeidimas laikytinas tęstiniu, todėl ginčytina nutartis turi būti panaikinta.

4.2. Kategoriškai nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog leidimas automatiškai panaikintas, nes J. Š. 2025 m. sausio 5 d. raštu nurodė nesutikimą, jog BĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytų jo asmens duomenis, tarp jų ir jo vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius. Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimą J. Š. turėjo teisę nesutikti, jog BĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytų jo asmens duomenis ir nuosavybės teise turimą turtą ir tai neturėjo sukurti ar panaikinti jo teises ir pareigas, įskaitant leidimo panaikinimą.

4.3. Pažymi, kad leidimas nebuvo panaikintas automatiškai, kadangi byloje nėra sprendimo, kurio pagrindu būtų panaikintas leidimas, todėl negalima teigti, kad leidimas panaikintas dėl vienų ar kitų priežasčių. Ši aplinkybė yra esminė nustatant, ar J. Š. padarė administracinio nusižengimo pažeidimą, kuomet be leidimo įvažiavo į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, kurioje nuosavybės teise yra žemės sklypas ir namas, kuriame gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Nuosekliai teigė, kad iki šiol nėra gavęs sprendimo, o jei būtų gavęs, tai jį būtų skundęs.

4.4. Institucijos teigimu, būtent 2025 m. sausio 24 d. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas Nr. S-56 į 2025 m. sausio 5 d. prašymą yra sprendimas, kurio pagrindu panaikintas leidimas, tačiau BĮ „(duomenys neskelbtini)“ teigia priešingai – kad tai yra atsakymas, kaip ir pats dokumentas užvardintas ir jo paskirtis – atsakyti į 2025 m. sausio 5 d. prašymą. Jeigu leidimas buvo automatiškai panaikintas nepriimant jokio sprendimo, nors leidimo panaikinimas sukuria ir panaikina teises ir pareigas, kelia klausimą, ar toks automatinis leidimo panaikinimas nepažeidė J. Š. teisių, teisėtų lūkesčių ir teisės apskųsti veiksmus, dėl ko, jo atžvilgiu priimtas administracinio nusižengimo nutarimas.

4.5. Atkreipia dėmesį į 2025 m. spalio 30 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimą Nr. 2R-5167 (2.13 Mr), vadovaujantis kuriuo leidimo įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ išdavimo tikslui gali būti renkami duomenys, tačiau duomenų savininkui turi būti suteikta pasirinkimo teisė sutikti perduoti duomenis, ir sutikimas ar nesutikimas negali turėti įtakos leidimo išdavimui ar panaikinimui, taip pat, kad duomenų rinkimas po leidimo išdavimo yra perteklinis dalykas. 2024 m. rugpjūčio 1 d. J. Š., pildant prašymą dėl leidimo išdavimo, nebuvo informuotas, jog turi teisę nesutikti, kad jo asmens duomenys bei duomenys apie nuosavybės teisę turimą ir valdomą turtą būtų renkami ir naudojami, kadangi prašymo formoje iš anksto buvo įrašyta sutikimo forma, neleidžiant išreikšti nesutikimo. Tokia savo teise išreikšti nesutikimą J. Š. pasinaudojo vėliau, t. y. 2025 m. sausio 5 d., tačiau nemanė, kad dėl to praras leidimą.

4.6. Pažymi, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas), nenurodydamas galimybės nesutikti su asmens duomenų tvarkymu, BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Reglamento nuostatas. Atitinkamai, dėl pateikto nesutikimo nėra pagrindo panaikinti turimą leidimą. Ši aplinkybė liko nesiaiškinta.

4.7. Atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr. II-1159-1260/2025 pateiktus BĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. L. paaiškinimus, kad leidimas buvo panaikintas ne 2025 m. sausio 25 d., o 2025 m. vasario 10 d., taip pat atsižvelgiant į tai, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ priima sprendimą dėl leidimo panaikinimo ir tas sprendimas yra skundžiamas, aptariamas 2025 m. sausio 24 d. raštas Nr. S-56 nėra sprendimas ir nėra skundžiamas. Aptariamas raštas nesukuria ir nepanaikina apelianto teisių ir pareigų, todėl negali būti laikomas sprendimu, kuriuo panaikintas leidimas.

4.8. Skunde nesutinka su teismo argumentu, jog jis žinojo apie leidimo panaikinimą, kadangi 2024 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. S-56 jam buvo pateiktas el. paštu. Nurodo, kad iš el. pašto išspausdintą raštą ir jo išsiuntimą patvirtinantį el. laišką gavo tik 2025 m. vasario 27 d. nuvykęs į BĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi 2025 m. sausio 24 d. raštas Nr. S-56 jam nebuvo įteiktas tinkamai ir laiku. Nors BĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrodinėja, kad raštą jo parengimo dieną el. paštu išsiuntė J. Š., taigi buvo jam įteiktas, teismų praktikoje nurodoma, jog el. laiško siuntėjas privalo įsitikinti, kad el. laišką adresatas gavo, tuo užtikrinant teisę į gynybą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iš tiesų raštą Nr. S-56 BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. siuntė apeliantui ir kad jis apeliantą pasiekė. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, vadovavosi prielaidomis, o ne objektyviais rašytiniais įrodymais.

4.9. Skunde kategoriškai nesutinka su Savivaldybės ir tuo pačiu BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pozicija, jog jis 2025 m. vasario 11 d. neturėjo leidimo, kadangi jam išduotas leidimas buvo neterminuotas, be to, leidimas nebuvo sustabdytas ir/ar panaikintas (tokios procedūros nenumatytos Nuostatuose). Mano, kad jeigu BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pavesta išdavinėti leidimus, atlikti viešo administravimo funkcijas, tai dar nereiškia, kad jai pavesta sustabdyti arba panaikinti leidimus. Jeigu nėra numatyta leidimų panaikinimo procedūra, vadinasi, leidimai nepanaikinami, nebent leidimo turėtojas neatitiks tam keliamų reikalavimų. Šiuo atveju J. Š. visą laiką turėjo ir turi „Senamiesčio“ sumažintos taršos zonoje“ nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena ir deklaravo gyvenamąją vietą.

4.10. Apeliantas nesutinka su BĮ „(duomenys neskelbtini)“ argumentu, kad jai yra aktualiausia transporto priemonės valstybiniai numeriai, nes fiksuodavo ne tik automobilio numerį, o visą automobilį, tame tarpe ir vairuotoją bei keleivius. Bet kuriuo atveju, BĮ „(duomenys neskelbtini)“ panaikindamas leidimą turėjo priimti sprendimą ir pateikti leidimo turėtojui, kad pastarasis galėtų sprendimą skųsti. Tačiau šiuo atveju byloje nėra nei sprendimo, nei duomenų kada ir kaip sprendimas buvo pateiktas J. Š.. Žinodamas, kad jam yra išduotas neterminuotas leidimas, J. Š. įvažiuodavo ir išvažiuodavo iš namų neįtardamas, jog leidimas yra panaikintas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Savivaldybė ne pirmą kartą persekioja jį tai už nekilnojamojo turto mokestį, tai už leidimus.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. skundą Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. G. prašo palikti 2025 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:

5.1. Ši byla nagrinėjama dėl to, ar konkrečiu metu apeliantas turėjo teisę įvažiuoti į ribojamą teritoriją, o ne dėl klausimų, kas ir kada BĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą panaikinti leidimą, ir ar tas sprendimas buvo teisėtas. Teismui yra svarbios bylos nagrinėjimo ribos, kurias sudaro Institucijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas ir ar yra J. Š. veiksmuose yra ANK 419 straipsnio 1 dalies sudėtis bei ar pagrįstai jam paskirta 30 Eur bauda.

5.2. 2025 m. sausio 5 d. apeliantas kreipėsi į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo“, reikalaudamas ištrinti jo asmens duomenis tame tarpe vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, elektroninį paštą, telefono numerį, transporto priemonės (-ių) valstybinį numerį, duomenis apie nekilnojamąjį turtą. Prašymą siuntė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) bei atsakymui pateikti nurodė tą patį elektroninio pašto adresą. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. atsakymu „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. S-56 nurodė, kad patenkinus prašymą nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas nemokamai įvažiuoti.

5.3. Aplinkybę, jog 2025 m. sausio 24 d. apeliantas gavo atsakymą iš BĮ „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 19R1-446 (sprendimas nebuvo skundžiamas) bei el. susirašinėjimas su Interneto vizija, kuri pateikė atsakymą, jog laiškas pristatytas (toks siuntimas yra fiksuotas serveryje, jis buvo įvykdytas sėkmingai). Apeliantas posėdžio metu patvirtino, jog šis elektroninio pašto adresas jam priklauso ir yra naudojamas, bei kad jis galėjo nepastebėti 2025 m. sausio 24 d. atsakymo, nes tuo metu vyko daug teismo procesų.

5.4. Bendrosios kompetencijos teismai nėra teismingi spręsti bylų dėl savivaldybių priimtų norminių ar individualių teisės aktų teisėtumo, pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnį ši kompetencija priskirta administraciniams teismams. Ginčai dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, įskaitant jų rinkimą ir naudojimą savivaldybės ar jos įstaigų veikloje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra priskirti nagrinėti administraciniams teismams, įgyvendinus ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl galimo apelianto teisių pažeidimo, susijusio tiek su savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumu, tiek su jų pagrindu vykdomu asmens duomenų tvarkymu ir šiuos klausimus paliko nenagrinėtus.

5.5. Apelianto argumentai, grindžiami kitoje byloje Nr. II-1159-1260/2025 liudytoju apklausto BĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. L. liudijimais, yra atmestini, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje šis asmuo nebuvo apklaustas. Dėl šios priežasties kitoje byloje duoti liudytojo parodymai nelaikytini šios bylos įrodymais ir negali būti vertinami sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą. Vis tik aptariamo liudytojo parodymai patvirtina teismo padarytą išvadą, jog apeliantas buvo informuotas raštu apie tai, kad jo leidimas bus panaikintas.

5.6. Apelianto teiginys, jog administracinio nusižengimo pažeidimas turėtų būti laikytinas tęstiniu, nėra pagrįstas. Pagal šiuo metu galiojantį ANK kiekvienas pažeidimas yra atskiras administracinis nusižengimas, todėl formaliai negalima vieno pažeidimo traktuoti kaip tęstinio. Institucijos nuomone, gavęs Institucijos persiųstus apelianto skundus 21 byloje, teismas turėjo procesinę galimybę ir pareigą įvertinti bylų sujungimo tikslingumą, jeigu toks sujungimas buvo galimas ir atitiko bylų sujungimo tikslus. Tuo tarpu vėlesnėse proceso stadijose, kai nutarimai jau yra priimti ar bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, bylų sujungimas tampa ne tik faktiškai sudėtingas, bet ir nebeatitinka bylų sujungimo instituto paskirties, nes nebeužtikrina nei proceso operatyvumo, nei ekonomiškumo.

5.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas prašė priteisti procesines išlaidas, tačiau nei vienoje proceso stadijoje nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. J. Š. apeliaciniame skunde, kurį pasirašė pats, patvirtina, jog procese jam neatstovavo advokatas ar advokato padėjėjas, todėl prašymas dėl procesinių išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu jis buvo nubaustas nepagrįstai, ginčija leidimo įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ panaikinimą jo atžvilgiu, ir visų pirma siekia pradėtos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Be to, apeliaciniame skunde J. Š. pažymi, jog Institucija jo atžvilgiu yra priėmusi viso 21 nutarimą, kuriais jis buvo pripažintas padariusiu ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, pasireiškusį įvažiavimu į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nustatyta tvarka, tik skirtingomis dienomis ir laiku, ir teigia, kad tokiu atveju jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas. Taigi, apeliaciniame skunde keliamas tiek administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, tiek pavienių/tęstinių veikų atribojimo klausimai. Atitinkamai, apygardos teismas patikrina, ar tokios apeliaciniame skunde kvestionuojamos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 419 straipsnio 1 dalyje

7. ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatus.

8. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas 2024 m. gegužės 14 d. „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ Nr. T-306, kuriuo nuspręsta: 1. Nustatyti vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, kuri apima vidinę teritoriją prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kuri ribojasi su (G.) g. (nuo (duomenys neskelbtini) C. g.), C. g., B. g., K. M. pr. (nuo B. g. iki A. g.), išskyrus A. M. gatvę, ir vietinę rinkliavą už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą (1 punktas); 2. Pritarti, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. būtų renkama vietinė rinkliava už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą; 3. Patvirtinti Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatus. Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad šie nuostatai nustato vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti keturratėmis mechaninėmis transporto priemonėmis (toliau – transporto priemonė) į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, išdavimą rinkimo tvarką. Ši zona apima vidinę teritoriją prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kuri ribojasi su . G. g. (nuo (duomenys neskelbtini) iki C. g.), C. g., B. g., K. M. pr. (nuo B. g. iki A. g.), išskyrus A. M. g. (toliau – Zona). Ši rinkliava – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos sprendimu nustatyta fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – transporto priemonės valdytojas) privaloma įmoka (toliau – Rinkliava). Nuostatų 2 punkte numatyta, kad įvažiavimu į Zoną laikomas transporto priemonės buvimas Zonoje nuo transporto priemonės valstybinių numerių ženklų užfiksavimo įvažiuojant į Zoną iki valstybinių numerių ženklų užfiksavimo išvažiuojant iš Zonos (toliau – Įvažiavimas į Zoną). Pagal Nuostatų 6 punktą, už Įvažiavimą į Zoną (toliau – leidimas) taikoma vienkartinė 2 Eur rinkliava. Nuostatų 8 punkte nurodoma kam rinkliava netaikoma. Į šį sąrašą, be kita ko, patenka asmenys, kurie valdo nuosavybės teise patalpas (statinius), kurios (-ie) registruotos (-i) kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai Zonos teritorijoje, arba yra deklaravę gyvenamąją vietą Zonos teritorijoje, tačiau rinkliava jiems netaikoma tik tokiu atveju, kai asmuo yra gavęs nemokamą elektroninį leidimą (Nuostatų 8.1, 8.2, 9 punktai).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. ir jo sutuoktinei A. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame stovi namas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-10, 16-19). Pagal priimtą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-306, sklypas, kuris priklauso apeliantui ir jo sutuoktinei patenka į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“, dėl ko nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. įvažiuojant į šią apsaugos zoną renkama 2 Eur dydžio vietinė rinkliava. Nuostatų 8.1 ir 8.2 punkte numatyta, jog asmenys atleidžiami nuo rinkliavos tik turint išduotą ir galiojantį nemokamą elektroninį leidimą. Vadovaujantis nuostatų 8 punktu J. Š. 2024 m. rugpjūčio 1 d. pateikė rinkliavos mokėjimus administruojančiai įmonei BĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl leidimo įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimo (1 t., b. l. 11-12). 2024 m. rugsėjo 12 d. BĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas elektroniniu paštu informavo apeliantą, kad išnagrinėjus jo 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašymą buvo nuspręsta išduoti jam aštuonis leidimus nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, bei paprašė J. Š. pateikti aštuonių transporto priemonių valstybinius numerius tam, kad turėtų galimybę juos aktyvuoti (1 t., b. l. 22). Aštuonių transporto priemonių valstybinius numerius, tame tarpe ir ne teismo tvarka 2025 m. rugpjūčio 22 d. priimtame nutarime nurodytos transporto priemonės, su kuria buvo padarytas jam inkriminuotas pažeidimas, valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini), apeliantas BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2024 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 25).

10. Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2025 m. sausio 5 d. J. Š. pateikė BĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą „Dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo“, kuriuo, be kita ko, išreiškė nesutikimą, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudotų ir tvarkytų su juo susijusius duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, elektroninį paštą, telefono numerį, transporto priemonės (-ių) valstybinį (-ius) numerį (-ius), duomenis apie nekilnojamąjį turtą), pareikalavo juos ištrinti (1 t, b. l. 107-108). Atsakydama į tokį prašymą, BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-56 „Dėl 2025-01-05 prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ informavo J. Š., jog atsižvelgiant į tai, kad leidimo įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ galiojimui reikia tvarkyti asmens duomenis, t. y. keturratės transporto priemonės valstybinius numerius, patenkinus jo prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo leidimo išdavimo tikslu, nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ aštuonioms transporto priemonėms, tarp jų ir transporto priemonei, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110-113). Byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos parengti dokumentai patvirtina, kad leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ J. Š. 2025 m. sausio 25 d. faktiškai nebuvo panaikintas, jis galiojo nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. (1 t., b. l. 34-40, 48-49, 52-54). Taigi apeliantas leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ neturėjo nuo 2025 m. vasario 11 d. iki kol toks leidimas jam vėl buvo išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d., pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 37 lapas).

11. Iš to, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, jog 2025 m. vasario 15 d. 20.42 val. A. J. gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. Š. įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos ir tokiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 patvirtintų Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nuostatų 1, 2 punktus, ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 419 straipsnio 1 dalyje, požymius. Taigi nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, ko pirmiausia siekia skundo autorius, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde J. Š. iš esmės neginčija tų faktinių aplinkybių, jog nutarime nurodytu nusižengimo padarymo metu jis vairavo transporto priemonę nustatytoje vietoje ir nesumokėjo nurodytos rinkliavos, kadangi buvo įsitikinęs, jog jam 2025 m. vasario 19 d. išduotas leidimas vis dar galioja ir jis neturi pareigos mokėti rinkliavą. Akcentuoja tai, kad Nuostatuose numatytos nemokamo elektroninio leidimo sustabdymo ar panaikinimo procedūros nėra numatytos, todėl BĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įgaliojimų panaikinti jam 2024 m. rugsėjo 21 d. išduotą leidimą. Be to, leidimo panaikinimas nebuvo tinkamai įformintas, sudarant galimybę tokį veiksmą jam apskųsti, todėl kelią klausimą, ar BĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai ir pagrįstai naudojo ir tvarkė su juo susijusius duomenis, ar jo nesutikimas su tokių duomenų naudojimu bei tvarkymu jau po leidimo išdavimo, suteikė pagrindą leidimo panaikinimui. Šiame kontekste pritartina apylinkės teismo argumentams, jog nagrinėjamos bylos ribas sudaro Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto administracinio nusižengimo byloje pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl BĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų apimties, šios įmonės priimto sprendimo panaikinti J. Š. išduotą leidimą įforminimo, tokio sprendimo bei apelianto asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, bendrosios kompetencijos teismai nėra teismingi spręsti bylų dėl savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumo, juos vykdant priimamų sprendimų, kaip ir nėra teismingi spręsti bylų dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų.

13. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie jam panaikintą leidimą automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nemokamai patekti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“. Bylos medžiaga šiuo atveju leidžia spręsti, kad 2025 m. sausio 24 d. raštas Nr. S-56 „Dėl 2025-01-05 prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ apeliantui buvo išsiųstas 2025 m. sausio 24 d. 13.07 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109). Ant elektroninio laiško išrašo matyti ranka padarytas įrašas – „gauta 2025.02.27“, o šalia šio įrašo pasirašė J. Š.. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 5 d. prašyme, adresuotame BĮ „(duomenys neskelbtini)“, J. Š. išreiškė pageidavimą, jog atsakymas jam būtų pateiktas būtent elektroniniu paštu, išsiunčiant jį į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Šį savo elektroninio pašto adresą, kaip kontaktinį, jis nurodė ir apylinkės teismui bei apygardos teismui teiktuose skunduose. Aplinkybę, jog BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. raštas Nr. S-56 „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ J. Š. buvo įteiktas tinkamai ir jį apeliantas gavo, patvirtina ir įsiteisėjęs 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. 19R1-446 (1 t., b. l. 115-120), kuriame konstatuota, kad BĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į 2025 m. sausio 5 d. prašymą J. Š. buvo pateiktas tinkamai, jo nurodytais kontaktiniais duomenimis, nepraleidus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino – 2025 m. sausio 25 d. išsiuntus jo prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju pats pasirinkęs elektroniniu paštu gauti atsakymą į jo 2025 m. sausio 5 d. pateiktą prašymą, J. Š. privalėjo atsakingai, atidžiai ir sistemingai tikrinti savo naudojamą elektroninio pašto dėžutę, o to nepadaręs kilusias pasekmes privalo prisiimti pats. Juolab, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK numato procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino.

Dėl tęstinio administracinio nusižengimo

14. Nustatyta, kad J. Š. faktiškai neturėjo leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nuo 2025 m. vasario 11 d. iki kovo 2 d. Dėl to apelianto atžvilgiu buvo priimtas ne vienas tos pačios institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos) nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas padariusiu ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

15. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas įžvelgia pagrindą panaikinti tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-11458-2025 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi institucija nesprendė klausimo dėl J. Š. veikų (visų ar dalies jų) kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veiklos.

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose.

17. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019).

18. Iš J. Š. į bylą pateiktų dokumentų, o taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas ne vienas tos pačios institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos) nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas padariusiu ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Kauno apygardos teisme buvo gauta viso penkiolika bylų su J. Š. ar institucijos skundais dėl apylinkės teismo nutarčių, kuriose nagrinėti apelianto skundai dėl institucijos nutarimų, kuriais jis nubaustas už šio administracinio nusižengimo įvykdymą. Apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamos dar kelios analogiškos bylos. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokoluose bei ne teismo tvarka priimtuose nutarimuose suformuotų kaltinimų, institucija visais atvejais nurodo, kad J. Š. padaryti pažeidimai pasireiškė įvažiavimu į tą pačią vietinės reikšmės apsaugos zoną, t. y. „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nustatyta tvarka, tik skirtingomis dienomis ir laiku – kaip nurodo pats J. Š. įvažiavimai fiksuoti laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. imtinai, t. y. laikotarpiu nuo apeliantui išduoto leidimo panaikinimo iki jo pakartotinio išdavimo. Nustatyta, kad per vieną dieną J. Š. būdavo surašomi net keli administracinio nusižengimo protokolai, netgi tą pačią dieną užfiksuoti įvažiavimai į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ taip pat buvo vertinami kaip atskiri administraciniai nusižengimai.

19. Iš to, kas nurodyta matyti, kad visas veikas, už kurias J. Š. buvo nubaustas Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimais pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, apeliantas galimai padarė tokiu pat būdu – nesumokėdamas vietinės rinkliavos už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną. Šie nusižengimai galimai buvo padaryti per trumpą laiką, dėl tos pačios priežasties – vietinio teisės akto ir pateikto pranešimo dėl leidimo panaikinimo ignoravimo. Be to, kaip jau minėta, J. Š. veiksmai/neveikimas, kurie institucijos buvo išskaidyti į atskirus administracinius nusižengimus, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Nustatyta ir tai, kad ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą pareiškėjas nutraukė pats, pateikdamas BĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl gaudamas leidimą nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną.

20. Nurodytos aplinkybės šiuo atveju leidžia daryti prielaidą, jog J. Š. veiksmus/neveikimą, kurie buvo nagrinėjami pradėjus visą eilę atskirų administracinio nusižengimo bylų, galėjo jungti vieninga tyčia/neatsargumas, kad jis subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną vientisą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. galimai padaryti pažeidimai turėtų būti kvalifikuojami kaip viena veika, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai, bei turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau to nepadarė, nors administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati institucija, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad institucijai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui – J. Š. – surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Šiuo atveju tik institucija gali įvertinti visus apelianto atliktus veiksmus ir spręsti, kurie iš jų yra tęstiniai. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt., ir negali šios pareigos perkelti teismui.

21. Nors institucijos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju J. Š. savo veiksmais padarė skirtingus, o ne vieną tęstinį nusižengimą, tačiau atsiliepime iš esmės nėra nurodoma jokių teisės aktais, teismų praktika bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grįstų argumentų, kurie leistų sutikti, jog apelianto veiksmų kvalifikavimas kaip vienos tęstinės veikos nagrinėjamu atveju būtų teisiškai nepagrįstas.

22. Dėl to, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl proceso išlaidų

23. Apeliaciniu skundu J. Š. prašo priteisti jo naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos proceso išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kadangi šiuo atveju joks galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje dar nėra priimtas, administracinio nusižengimo teisena J. Š. atžvilgiu nėra nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, byla grąžinama institucijai iš naujo tirti ir nagrinėti, toks prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.