Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. vasario 3 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-10964-2025 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277297799 ir byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu J. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. vasario 28 d. 16.46 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, nesumokėjęs vietinės rinkliavos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir nuostatai) 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė nuostatų 1 ir 2 punktus. Tokiais savo veiksmais J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 30 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Kauno apylinkės teismui. Teismas konstatavo, jog Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. padaryti nusižengimai ar dalis jų turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Institucijos nutarimas nelaikyti užfiksuotų pažeidimų viena tęstine veika privalo būti motyvuotas ir pagrįstas. Institucijai neišsprendus šio klausimo, kiekvieną nusižengimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pareiškėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Dėl šių priežasčių, skundžiamas nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

3. Apeliaciniame skunde apygardos teismui Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.

4.1. Kauno miesto savivaldybės taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 29 punktu ir 4 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 12 straipsniu, nustatė vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną" ir 2 eurų dydžio mokestį už įvažiavimą į šią zoną. Už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną nustatytas 2 eurų dydžio mokestis yra taikomas už kiekvieną atskirą įvažiavimą, todėl kiekvienas įvažiavimas nesumokėjus rinkliavos sudaro savarankišką, baigtinį administracinį nusižengimą.

4.2. J. Š. inkriminuotas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 419 straipsnį, t. y. už transporto priemonės įvažiavimą į specialiąją eismo zoną neturint galiojančio leidimo, kuris atleidžia nuo 2 eurų mokesčio. J. Š. įvažiavimas į STZ buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną. Toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veiklos įgyvendinimu jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu nesumokant rinkliavos.

4.3. Aplinkybė, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šias veikas laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai. Priešingai, tokiais atvejais konstatuotinas administracinių nusižengimų daugėtas, kadangi kiekvienas pažeidimas sudaro savarankišką administracinio nusižengimo sudėtį, turinčią objektyviąją ir subjektyviąją puses, t. y. kiekvienas įvažiavimas į STZ zoną yra savarankiška veika, pasibaigianti ją atlikus ir reikalaujanti atskiro valinio sprendimo.

4.4. Dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats J. Š., kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjo teiginiai, jog jis nesutinka su sumažintos taršos zonos režimu, taikomu teritorijai, kurioje jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat argumentai, jog apie daromus pažeidimus jis nebuvo informuotas iš karto po pirmojo šiame skunde nurodyto pažeidimo ir dėl to vėliau nebūtų daręs analogiškų pažeidimų, laikytini deklaratyviais.

4.5. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, kaip ji suprantama kasacinio teismo praktikoje, t. y. iš anksto susiformavusio sprendimo atlikti ne vieną konkretų veiksmą, siekiant vieningo rezultato. Kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano. Tai, kad asmuo sąmoningai nesutiko su savivaldybės nustatyta tvarka, neeliminuoja pareigos kiekvienu atveju laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia kiekvieno atskiro pažeidimo tęstinės veikos dalimi. Kiekvienas pareiškėjo įvažiavimas į vietinės rinkliavos zoną sudarė savarankišką, baigtą administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi kiekvienu atveju buvo atliktas atskiras draudžiamas veiksmas įvažiavimas neturint galiojančio leidimo. Pažeidimai buvo fiksuojami skirtingu laiku, skirtingais momentais ir techninėmis priemonėmis, todėl objektyviai neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas juos vertinti kaip vieną veiką. Tęstinės administracinės veikos kvalifikavimas galimas tik tais atvejais, kai veiksmai atliekami vieningo sumanymo pagrindu, sudaro nepertraukiamą ir tarpusavyje neatskiriamą veiksmų grandinę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba bent jau turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja. Pats pareiškėjo pripažinimas, jog jis „važinėjo daugybę kartų", patvirtina ne tęstinės veikos buvimą, o dauginę administracinių nusižengimų visumą.

4.6. Teismas, remdamasis LITEKO sistemoje matomais duomenimis apie kitų administracinių nusižengimų bylų egzistavimą, padarė išvadą, kad Apeliantė turėjo spręsti tęstinės veikos klausimą, tačiau tokia išvada neatsižvelgia į administracinės teisenos procesinę struktūrą ir realias galimybes. ANK nenumato administracinių bylų sujungimo ar kitokio bendro jų nagrinėjimo mechanizmo, todėl kitos bylos negalėjo egzistuoti kaip vieninga procesinė visuma. Net ir tais atvejais, kai atskiros bylos formaliai jau buvo pradėtos, jos nebuvo pradėtos tuo pačiu metu ir nebuvo protokolą surašančio ar nutarimą priimančio pareigūno žinioje. Kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas ir kiekvienas nutarimas priimamas atskirai, skirtingu metu ir skirtingų pareigūnų, remiantis tik konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis, neturint nei pareigos, nei galimybės vertinti kitų galimų nusižengimų.

4.7. Apeliantė šioje byloje neturėjo nei teisinės pareigos, nei faktinio pagrindo ex officio analizuoti ir motyvuoti galimą kitų savarankiškų administracinių nusižengimų kvalifikavimą kaip vieną tęstinę veiką, tai aptariant šios bylos nutarime. Priešingai teismo išvada nepagrįsta nei kasacinio teismo suformuota praktika, nei tęstinės veikos instituto paskirtimi administracinių nusižengimų teisėje, ir lemia neteisingą materialiosios teisės normų taikymą. ANK nėra konkrečiai numatyta pareiga teismams ar institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną. Taip pat ANK nenumatyta galimybė subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra nustatyta baudžiamuosiuose ir baudžiamojo proceso įstatymuose.

4.8. Net ir tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl J. Š. veiksmų kvalifikacijos kaip vienos tęstinės veikos, pareiga šias abejones pašalinti tenka pačiam teismui. Teismas, vykdydamas administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės taikymo funkciją, privalo savarankiškai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateikti aiškų teisinį vertinimą, o ne perkelti galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmes apeliantei, kai tokios pareigos jai nenumato nei ANK, nei kita taikytina teisė. Teismas, žinodamas apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus ir priimtus nutarimus bei turėdamas visas bylas, nesprendė klausimo, ar padaryti veiksmai yra pavieniai administraciniai nusižengimai, ar viena tęstinė veika, jei tokia būtinybė buvo. Be to, teismas nesvarstė galimybės sujungti bylas arba, esant reikalui, perduoti jas vienam teisėjui, siekiant užtikrinti vieningą sprendimą, nors bylų sujungimas pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį nagrinėjamu atveju nėra galimas.

4.9. Teismo suformuluota pareiga apeliantei kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir praktiškai neįgyvendinama. Administracinių nusižengimų tyrimas vykdomas konkrečios bylos ribose, laikantis proceso koncentracijos ir dispozityvumo principų, o kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal jį priimamas nutarimas yra susijęs su konkrečiu pažeidimo faktu, konkrečia data ir konkrečiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų tyrimus atliko skirtingi pareigūnai skirtingu metu, kiekvienas jų sprendė tik dėl jam perduotos ir jo tiriamos konkrečios bylos. Nei ANK, nei kiti teisės aktai nesuteikia tyrėjui teisės ar pareigos peržengti tiriamos bylos ribas, vertinti kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes ar analizuoti kitų tyrėjų priimtus sprendimus.

5. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo procesiniu sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant nustatyti, jog J. Š. padaryti nusižengimai ar dalis jų turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pagrindų nenustatyta.

8. Pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimą.

9. Nustatyta, jog J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 28 d. 16.46 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, taip pažeisdamas nuostatų 1 ir 2 punktus.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. turėjo leidimą nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. sausio 24 d. ir vėliau minėtą leidimą aktyvavo tik nuo 2025 m. kovo 3 d. (1 t., b. l. 95). Taigi, 2025 m. vasario 28 d. J. Š. leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ neturėjo. Tiek Institucijos skundo, tiek Administracinių nusižengimų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad J. Š., laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. kovo 2 d. buvo net 21 kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už analogiško pobūdžio pažeidimus, o dalis administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti už tos pačios dienos pažeidimus, vertinant juos, kaip atskirus nusižengimus.

11. Remiantis kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į aptartą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad J. Š., kaip nurodo pati institucija, 21 administracinį nusižengimą galimai padarė per ganėtinai trumpą laikotarpį – nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. kovo 2 d., tokiu pat būdu – įvažiuodamas į sumažintos taršos zoną nesumokėdamas vietinės rinkliavos, ir dėl tos pačios priežasties – ignoruodamas vietinį teisės aktą bei pateiktą pranešimą dėl leidimo panaikinimo, taip pat į tai, kad kai kurie nusižengimai fiksuoti net keletą kartų per dieną bei į tai, jog pats J. Š. nutraukė administracinių nusižengimų darymą, kreipdamasis į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikdamas sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, ko pagrindu jam nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, darytina išvada, jog J. Š. veiksmus galėjo jungti vieninga tyčia. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju Institucija turėjo spręsti pavienių ar tęstinių veikų atribojimo klausimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti, kaip jau minėta, laikotarpiu, kuomet J. Š. buvo panaikintas leidimas įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, o nutarimus dėl J. Š. pažeidimų priėmė ta pati Institucija ir per pakankamai trumpą laikotarpį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog Institucijai buvo žinoma apie J. Š. fiksuojamus pažeidimus bei surašomus atskirus protokolus bei nutarimus už kiekvieną įvažiavimą į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“. Taigi Institucijos skunde pateikiami argumentai neva jos pareigūnai negalėjo žinoti apie eilę fiksuojamų J. Š. įvažiavimų į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ bei surašomus administracinių nusižengimų protokolus bei nutarimus laikytini nepagrįstais.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad visi nutarimai J. Š. atžvilgiu dėl analogiškų administracinių nusižengimų buvo priimti tos pačios Institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus. Nors Institucija ir nesutinka, jog ji turėjo spręsti J. Š. pavienių ar tęstinių veikų atribojimo klausimą, teigdama, kad tokia pareiga nenumatyta ANK, tačiau aptartos aplinkybės, kaip minėta, sudaro pagrindą teigti, kad Institucijai buvo žinoma apie J. Š. rašomus administracinių nusižengimų protokolus bei vėliau jo atžvilgiu priimamus nutarimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolus, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamoje situacijoje pareiga tinkamai įvertinti visus ankstesnius J. Š. atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ar analogiški, tenka būtent Institucijai, todėl minėti Institucijos skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

15. Apygardos teismas negali sutikti ir su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog pareiga pašalinti abejones dėl padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip pavienių ar tęstinio (tęstinių) kilo pačiam teismui. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtent Institucija turi nustatyti administracinio nusižengimo faktą, asmens kaltę ir visas kitas konkrečiai administracinio nusižengimo teisenai aktualias aplinkybes. Be kita ko, galimai padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos parinkimas taip pat yra administracinio nusižengimo tyrimą atliekančios Institucijos pareigūno prerogatyva. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, pati Institucija, o ne skundą nagrinėjęs apylinkės teismas, turi ir gali įvertinti susidariusią situaciją dėl to paties asmens galimai padarytų analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų ir spręsti ar jie yra pavieniai, ar tęstinio pobūdžio.

16. Pažymėtina, kad, kaip minėta, dėl tapačių J. Š. veiksmų yra priimti ir kiti nutarimai administracinio nusižengimo bylose dėl analogiškų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog teismų praktikoje nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos tos pačios institucijos nagrinėjamos panašiu laiku, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, Institucija nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl to, ar J. Š. veiksmai atitinka tęstinį, ar pavienius administracinius nusižengimus.

17. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, tad Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.