Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria J. Š. skundas atmestas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir institucija) 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 419 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. vasario 21 d. 13.07 val., vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau – Nuostatai), 15 punkte nurodyta tvarka, tuo pažeisdamas Nuostatų 1 ir 2 punktus.

2. Institucijos nutarimą J. Š. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi skundas netenkintas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniame skunde J. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat skunde prašoma priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos procesines išlaidas ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Skunde J. Š. pirmiausia pažymi, kad jo atžvilgiu institucija priėmė ne tik 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir kitus nutarimus, kuriais jis nubaustas viso už 21 administracinio nusižengimo padarymą, bei teigia, kad, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1159-1260/2025, ir 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyse, priimtose bylose Nr. II-1167-1165/2025, II-1080-1165/2025, II-1096-1165/2025, nurodyta teismų praktika, jo tariamai padaryti administraciniai nusižengimai turėtų būti laikomi tęstiniu administraciniu nusižengimu.

3.2. Toliau skunde J. Š. kvestionuoja skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad jam 2024 m. rugsėjo 21 d. išduotas leidimas neapmokestinamai patekti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ buvo automatiškai panaikintas 2025 m. sausio 24 d., nes jis 2025 m. sausio 5 d. raštu nurodė nesutikimą, jog BĮ (duomenys neskelbtini) tvarkytų jo asmens duomenis, tarp jų ir jo vairuojamos transporto priemonės valstybinius numerius. Anot apelianto, sutikti su tokiu vertinimu nėra pagrindo, kadangi leidimus įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ išduoda BĮ (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi Nuostatais, kuriuose nėra numatyta leidimų sustabdymo ar panaikinimo procedūra, o BĮ (duomenys neskelbtini), vykdydama veiką, privalo vadovautis tik teisės aktais, įskaitant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus. Be to, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1159-1260/2025 liudijęs BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius J. L. paaiškino, kad ši įmonė nepriiminėja sprendimų ir nepriėmė sprendimo panaikinti leidimą J. Š., tik jos darbuotojai padarė tai, kas buvo paprašyta, t. y. ištrynė apelianto automobilio valstybinius numerius, dėl ko sistema automobilio neatpažino. J. L. taip pat pripažino, kad J. Š. leidimas iš tiesų buvo panaikintas tik 2025 m. vasario 10 d., bei paaiškino, kad sprendimai dėl leidimo panaikinimo yra skundžiami. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų kada ir kas BĮ (duomenys neskelbtini) vardu priėmė sprendimą panaikinti leidimą, pateikė jį J. Š.. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, ginčo esmė nebuvo atskleista, nes tik jas išsiaiškinus galima nustatyti, ar jis padarė administracinį nusižengimą. Jeigu laikyti, kad leidimas buvo panaikintas automatiškai, nepriimant jokio sprendimo, nors leidimo panaikinimas sukuria ir panaikina teises ir pareigas, kyla klausimas, ar toks automatinis leidimo panaikinimas nepažeidė jo teisių, teisėtų lūkesčių ir teisės į gynybą (skųsti veiksmus). Ginčydamas tokią apylinkės teismo išvadą, J. Š. taip pat remiasi 2025 m. spalio 30 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimu Nr. 2R-5167 (2.13 Mr). Apeliantas teigia, jog iš jo yra suprantama, kad asmens sutikimas ar nesutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo negali turėti įtakos leidimo įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zon ą“ išdavimui ar panaikinimui, o duomenų rinkimas po leidimo išdavimo yra perteklinis dalykas. Be to, ir BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius J. L. negalėjo nurodyti, ar duomenų tvarkymas lemia leidimo išdavimą, ar J. Š. buvo atskleistos nesutikimo su asmens duomenų tvarkymu teisinės pasekmės. Tai taip pat patvirtina, kad ginčo esmė yra neatskleista.

3.3. Skunde J. Š. taip pat teigia, kad BĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. atsakymas „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti prilygintas teisines pasekmes sukeliančiam sprendimui, kurio pagrindu būtų laikoma, kad leidimas buvo panaikintas. Kad tai nėra sprendimas, o tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris buvo parengtas reaguojant į 2025 m. sausio 5 d. pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo, šiuo atveju aiškiai nurodė ir apklaustas BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius. Šiame rašte buvo tik preliminariai nurodyta, kad leidimas bus panaikintas. Be to, jame nebuvo nurodyta šio rašto apskundimo galimybė ir tvarka, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad administraciniam teismui gali būti skundžiami tik tokie viešojo administravimo subjektų aktai, kurie sukelia teisines pasekmes.

3.4. Taip pat apeliantas kvestionuoja ir skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad jam buvo žinoma apie leidimo panaikinimą, nes BĮ (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, patvirtinančius, jog įmonė išsiuntė jam el. laišką su 2025 m. sausio 24 d. atsakymu „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, nesulaukęs atsakymo į 2025 m. sausio 5 d. prašymą, jis 2025 m. vasario 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, be kita ko, prašant įpareigoti BĮ (duomenys neskelbtini) per 2 darbo dienas priimti sprendimą dėl pateikto prašymo. 2025 m. vasario 25 d. gavęs iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus šaukimą bei siūlymą su BĮ (duomenys neskelbtini) išspręsti ginčą taikiai, jis 2025 m. vasario 27 d. nuvyko į BĮ (duomenys neskelbtini) pateikti naują prašymą ir tuo pačiu išsiaiškinti, kodėl negautas atsakymas į 2025 m. sausio 5 d. prašymą. Tik tada BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja iš įmonės el. pašto atspausdino el. laišką ir 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi raštas buvo pateiktas, jis nebedalyvavo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus skundo nagrinėjime ir neskundė jo 2025 m. kovo 24 d. priimto sprendimo. Apeliantas tvirtina, kad tuo atveju, jei jis iš tiesų būtų el. paštu 2025 m. sausio 24 d. ar vėliau gavęs iš BĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), tai jis nebūtų 2025 m. vasario 21 d. skundu kreipęsis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad el. laiško siuntėjas privalo įsitikinti, kad laiškas adresatą iš tiesų pasiekė (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-1072/2024). Taigi nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad BĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. elektroninį laišką jis gavo, turi būti laikoma, jog šios įmonės 2025 m. sausio 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) jis gavo tik 2025 m. vasario 27 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, nukrypo nuo teismų praktikos, vadovavosi prielaidomis, o ne objektyviais rašytiniais įrodymais.

3.5. Be to, skunde J. Š. nurodo kategoriškai nesutinkantis su apylinkės teismo argumentu, kad nors Nuostatose yra nustatyti trūkumai bei kylantys neaiškumai dėl leidimo panaikinimo asmeniui atsiėmus leidimą tvarkyti jo asmens duomenis, tačiau tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir dėl to trūkumai ir kylantys neaiškumai paliekami nenagrinėtais. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į specialios kompetencijos teismą dėl išaiškinimo dėl Nuostatų atitikimo teisės aktams, susijusių su leidimų panaikinimu, nes, Nuostatuose nesant leidimų panaikinimo procedūros, BĮ (duomenys neskelbtini), perėmęs viešo administravimo funkcijas ir privalantis vadovautis tik teisės aktais (taikant imperatyvias teisės normas), savo veiksmais sukūrė ir panaikino jam teises ir pareigas. Be to, visi teisės aktų neaiškumai ir įvairios prielaidos turi būti aiškinamos J. Š. naudai.

3.6. Skunde apeliantas teigia, kad tai, jog Nuostatuose nėra numatyta leidimų panaikinimo procedūra, reiškia, kad leidimai nepanaikinami, nebent leidimo turėtojas neatitiks keliamų reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti leidimo išdavimo metu, t. y. reikalavimo „Senamiesčio sumažintos taršos zonoje“ nuosavybės teise turėti nekilnojamąjį turtą arba dirbti. Šiuo atveju jis visą laiką turėjo ir turi „Senamiesčio sumažintos taršos zonoje“ nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena ir deklaravo gyvenamąją vietą.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. G. prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą ir J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas jų vertinimo taisyklių, savo išvadas grindė byloje esančiais įrodymais, tinkamai taikė teisės normas ir teisingai konstatavo, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Ši administracinio nusižengimo byla nagrinėjama dėl konkretaus fakto – įvažiavimo į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, neturint galiojančio leidimo, o ne klausimų, kas ir kada priėmė sprendimą panaikinti leidimą, ir ar tas sprendimas buvo teisėtas ar neteisėtas. Šiuo atveju BĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. atsakymu „Dėl 2025 m. sausio 5 d. prašymo pateikti informaciją ir asmens duomenų tvarkymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. buvo informuotas, kad, patenkinus jo 2025 m. sausio 5 d. prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo, nuo 2025 m. sausio 25 d. bus panaikintas leidimas įvažiuoti į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ keturratėms transporto priemonėms, kurių valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) <...>. Aplinkybę, jog 2025 m. sausio 24 d. apeliantas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo atsakymą iš BĮ (duomenys neskelbtini), patvirtina 2025 m. kovo 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo skundžiamas, bei el. susirašinėjimas su Interneto vizija. Apeliantas posėdžio metu patvirtino, jog šis elektroninio pašto adresas jam priklauso ir yra naudojamas.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bendrosios kompetencijos teismai nėra teismingi spręsti bylų dėl savivaldybių priimtų norminių ar individualių teisės aktų teisėtumo, kadangi pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnį ši kompetencija priskirta administraciniams teismams. Tuo tarpu ginčai dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, įskaitant jų rinkimą ir naudojimą savivaldybės ar jos įstaigų veikloje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra priskirti nagrinėti administraciniams teismams, įgyvendinus ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl galimo J. Š. teisių pažeidimo, susijusio tiek su savivaldybės priimtų teisės aktų teisėtumu, tiek su jų pagrindu vykdomu asmens duomenų tvarkymu, ir šiuos klausimus paliko nenagrinėtus.

4.3. Institucijos atstovo vertinimu, šiuo atveju nubaustasis skunde nepagrįstai remiasi J. L. parodymais, nes jie buvo duoti ne šioje, o kitoje administracinio nusižengimo byloje. Kita vertus, nors J. L. parodymai negali būti vertinami kaip savarankiški įrodymai šioje byloje, jie patvirtina teismo padarytą išvadą, jog J. Š. buvo informuotas raštu apie tai, kad jo leidimas bus panaikintas. Todėl apelianto teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie leidimo panaikinimą, vertintini kritiškai ir nepaneigia teismo išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo.

4.4. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojantį ANK kiekvienas pažeidimas yra atskiras administracinis nusižengimas, todėl nėra pagrindo traktuoti J. Š. nusižengimų kaip vieno tęstinio. Be to, įstatymo leidėjo tikslas yra užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje, nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga pažeidinėti teisės normas. Dėl atsiradusių pasekmių yra kaltas pats apeliantas, kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.

4.5. Galiausiai atsiliepime pažymima, kad net ir tuo atveju, jei apygardos teismas nuspręstų panaikinti skundžiamą nutartį, procesinių išlaidų atlyginimo klausimas turėtų likti nenagrinėtas, nes pagal ANK 666 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, o pats apeliantas apeliaciniame skunde, kurį taip pat pasirašė jis pats, patvirtina, jog procese jam neatstovavo advokatas ar advokato padėjėjas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š. apeliaciniu skundu iš esmės kelia klausimą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažinimo tęstiniu, taip pat nesutinka, jog buvo tinkamai informuotas apie leidimo įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ panaikinimą, kas, jo vertinimu, sudaro pagrindą jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą ir palikti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą nepakeistą nėra teisingas.

7. Atsakant į apelianto prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymėtina, jog apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jei bylą dėl skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal ANK 651 straipsnio 4 dalies nuostatas, toks prašymas turi būti motyvuotas. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių motyvų, dėl ko žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

8. Pažymėtina, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį kyla už vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas ir vietinės reikšmės apsaugines zonas nuostatų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas už Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų 1 ir 2 punktų pažeidimą. Minėti Nuostatai nustato vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti keturratėmis mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną, apimančią vidinę teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos, besiribojančią su Šv. Gertrūdos g. (nuo Kauno pilies iki Gimnazijos g.), Gimnazijos g., Birštono g., Karaliaus Mindaugo pr. (nuo Birštono g. iki Aleksoto g.), išskyrus A. Mapu g., rinkimo tvarką ir įtvirtina, kad rinkliava yra Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pagrindu savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka (Nuostatų 1 punktas); pagal Nuostatų 2 punktą įvažiavimu laikomas transporto priemonės buvimas zonoje nuo jos valstybinių numerių užfiksavimo įvažiuojant iki užfiksavimo išvažiuojant.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. „Senamiesčio sumažintos taršos zonoje“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena, o toje pačioje teritorijoje vykdo ir darbinę veiklą. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl įvažiavimo į senamiestį apmokestinimo, apeliantas, siekdamas gauti nemokamą leidimą įvažiuoti į apmokestintą teritoriją, elektroniniu paštu kreipėsi į rinkliavos administravimą vykdančią BĮ (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. rugsėjo 21 d. gavo pranešimą apie aktyvuotus leidimus aštuonioms transporto priemonėms, įskaitant transporto priemonę, kuria vėliau buvo padarytas pažeidimas. 2025 m. sausio 5 d. J. Š. pakartotinai kreipėsi į minėtą įstaigą su prašymu dėl informacijos pateikimo ir asmens duomenų tvarkymo, reikalaudamas ištrinti jo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, elektroninio pašto adresą, telefono numerį, transporto priemonių valstybinius numerius, duomenis apie nekilnojamąjį turtą) bei pareikšdamas nesutikimą dėl tolesnio jų tvarkymo, prašymą išsiųsdamas iš elektroninio pašto adreso(duomenys neskelbtini), nurodydamas atsakymą pateikti tuo pačiu adresu. BĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo apeliantą, kad leidimo galiojimas yra tiesiogiai susijęs su asmens duomenų, įskaitant transporto priemonių valstybinius numerius, tvarkymu, ir kad patenkinus prašymą dėl asmens duomenų netvarkymo leidimo išdavimo tikslu, nuo 2025 m. sausio 25 d. leidimai bus panaikinti. Faktiškai leidimas nemokamai įvažiuoti į zoną buvo panaikintas 2025 m. vasario 10 d., todėl nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 3 d., kai J. Š. pateikė sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir leidimas jam buvo išduotas iš naujo, jis neturėjo galiojančio leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“.

11. Nors apeliantas teigia, kad tinkamai ir laiku negavo BĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 24 d. rašto ir dėl to nežinojo apie panaikintą leidimą nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną, byloje su skundu pateikta el. laiško kopija neabejotinai patvirtina faktą, kad 2025 m. sausio 24 d. raštas pareiškėjui buvo išsiųstas jo surašymo dieną prašyme nurodytu būdu – el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Toks pat el. pašto adresas yra nurodytas ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde, dėl to apygardos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo informuotas tinkamu būdu. Ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2025 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pareiškėjas neskundė. Bylos duomenimis nustatyta, jog šį el. pašto adresą apeliantas aktyviai naudoja, dėl to, jei su dokumento turiniu apeliantas nesusipažino dėl subjektyvių priežasčių, tai negali būti vertinama kaip netinkamas atsakymo pateikimas ar teisių pažeidimas. Dėl šių priežasčių, laikytina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie nuo 2025 m. sausio 25 d. jo atžvilgiu panaikinamą leidimą nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną, todėl pasirinkdamas rinkliavos nemokėti, J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 419 straipsnio 1 dalyje.

12. Bylos duomenimis apelianto atžvilgiu buvo priimtas ne vienas tos pačios institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos) nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas padariusiu ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi J. Š. faktiškai neturėjo leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nuo 2025 m. vasario 10 d. iki kovo 2 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (LAT nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

13. Apygardos teismo vertinimu, visi J. Š. galimai padaryti administraciniai nusižengimai, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki kovo 2 d., nėra nutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito, yra to paties pobūdžio (nesumokėjimas vietinės rinkliavos už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną), padaryti dėl tos pačios priežasties (ignoruojant vietinį teisės aktą ir pateiktą pranešimą dėl leidimo panaikinimo). Nustatyta ir tai, kad ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą J. Š. nutraukė pats, pateikdamas BĮ (duomenys neskelbtini) sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl gaudamas leidimą nemokamai įvažiuoti į senamiesčio zoną. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. Š. veiksmus, kurie buvo nagrinėjami pradėjus visą eilę skirtingų administracinio nusižengimo bylų, galėjo jungti vieninga tyčia/neatsargumas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskirus nusižengimus, o kaip vieną vientisą veiką. Taigi, J. Š. inkriminuotas Nuostatų pažeidimas, už kurį jis nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, vertinant jį užfiksuotų analogiškų pažeidimų visumoje, turi tęstiniam nusižengimui būdingus požymius.

14. LAT yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

15. Nors institucijos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju J. Š. savo veiksmais padarė skirtingus, o ne vieną tęstinį nusižengimą, tačiau atsiliepime iš esmės nėra nurodoma jokių teisės aktais, teismų praktika bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grįstų argumentų, kurie leistų sutikti, jog apelianto veiksmų kvalifikavimas kaip vienos tęstinės veikos nagrinėjamu atveju būtų teisiškai nepagrįstas. Argumentas, kad administracinių nusižengimų teisenoje asmens veiksmai (neveikimas) apskritai negali būti vertinami kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

16. Apygardos teismo vertinimu, Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. padaryti nusižengimai ar dalis jų turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri nusižengimai. Institucijos nutarimas nelaikyti užfiksuotų pažeidimų viena tęstine veika privalo būti motyvuotas ir pagrįstas. Institucijai neišsprendus šio klausimo, kiekvieną nusižengimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pareiškėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

18. Apeliaciniu skundu J. Š. taip pat prašo priteisti jo naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos proceso išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kadangi šiuo atveju joks galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje dar nėra priimtas, administracinio nusižengimo teisena J. Š. atžvilgiu nėra nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, byla grąžinama institucijai iš naujo tirti ir nagrinėti, toks prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

J. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.