Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) J. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. vasario 12 d. 13.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos ir pažeidė Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimą nuostatų, patvirtintų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306, 1 ir 2 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 419 straipsnio 1 dalyje.

2. J. Š. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl Institucijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos nutarimą ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo, kad būtų įvertinta, ar 2025 m. vasario 12 d. užfiksuotas J. Š. galimai padarytas pažeidimas nebuvo tęstinio administracinio nusižengimo sudėtinė dalis. Apylinkės teismas šį savo sprendimą grindė tuo, kad J. Š. leidimo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną, kurioje gyvena, neturėjo nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama 15 bylų pagal J. Š. skundus dėl Institucijos priimtų nutarimų analogiško pobūdžio bylose, kurios pažeidimų, dėl kurių J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn, laikas sutampa su jam išduoto leidimo negaliojimo laikotarpiu ir Institucijos administracinio nusižengimo protokolai už šiomis dienomis padarytus pažeidimus buvo surašomi atskirai už kiekvieną įvažiavimo į sumažintos taršos zoną epizodą laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar J. Š. galimai padaryti pažeidimai, keli jų, ar visi, turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika ir bet kuriuo atveju turėjo apie tai aiškiai pasisakyti nutarime, juo labiau, kad administracinio nusižengimo protokolus surašė bei nutarimus priėmė ta pati Institucija, todėl jai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neišsprendus klausimo, ar pažeidimai, visi ar tik dalis jų, yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan., kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje, buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, kelianti realią skirtingų (prieštaringų) sprendimų priėmimo tikimybę.

3. Kauno apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą:

3.1. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog J. Š. suprato, kad norint įvažiuoti į specialiąją eismo zoną (STZ) jam reikalingas galiojantis leidimas, tačiau nesutiko su Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtu sprendimu dėl tokio leidimo būtinybės ir kad jam tinkamai buvo pranešta apie leidimo panaikinimą, tačiau Institucijos vertinimu, J. Š., kaip rūpestingas ir apdairus vairuotojas, kiekvienu atveju prieš įvažiuodamas į STZ privalėjo įsitikinti, ar jo valdoma transporto priemonė turi galiojantį leidimą.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad J. Š. teiginiai, jog jis nesutinka su STZ režimu, taikomu teritorijai, kurioje jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat jo argumentai, jog apie daromus pažeidimus jis esą nebuvo informuotas iš karto po pirmojo pažeidimo ir dėl to vėliau nebūtų daręs kitų analogiškų pažeidimų, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi dar 2024 m. buvo užfiksuoti analogiški administraciniai nusižengimai, vyko teisminiai procesai, kurių metu jam buvo išaiškinta, jog įvažiuoti į STZ leidžiama tik turint galiojantį leidimą, tačiau tai jo nuo vėlesnių analogiškų pažeidimų darymo neatgrasė.

3.3. Institucijos vertinimu, J. Š. įvažiavimas į STZ laikytinas savarankiška, momentine ir baigtine veika, įvykdoma konkrečiu laiku ir aplinkybėmis, vairuotojui kiekvieną kartą priimant atskirą sprendimą įvažiuoti į atitinkamą zoną, todėl toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir yra laikomas baigtu pačiu įvažiavimo faktu. Teigiama, jog aplinkybė, kad per vieną mėnesį užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesuponuoja tęstinės veikos, kadangi pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatinamas su tęstine veika; tokiu atveju konstatuotinas daugetinis administracinių nusižengimų padarymas, kai kiekviena veika turi savarankišką objektyviąją ir subjektyviąją sudėtį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog dėl atsiradusių pažeidimų skaičiaus yra kaltas pats J. Š., kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, apie kuriuos buvo informuotas iš anksto.

3.4. Institucijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti bendros tyčios, kadangi kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų aplinkybių, o ne iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio. Teigiama, jog asmens nesutikimas su savivaldybės nustatyta tvarka nepanaikina pareigos laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia atskirų pažeidimų tęstine veika, todėl kiekvienas J. Š. įvažiavimas laikytinas savarankiška, momentine ir baigtine veika, o Institucija neturėjo pareigos atskirai vertinti tęstinės veikos kvalifikavimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

3.5. Skunde pažymima, kad ANK nenustato pareigos teismui ar Institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas ar subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas nuobaudas, kaip tai numatyta baudžiamuosiuose įstatymuose. Nurodoma, jog įstatymo leidėjo tikslas – užtikrinti veiksmingą naujų nusižengimų prevenciją, nesudarant prielaidų manyti, jog sistemingas pažeidimų darymas galėtų būti finansiškai naudingas. Institucijos nuomone, priešingas aiškinimas, kai savarankiški administraciniai nusižengimai būtų kvalifikuojami kaip tęstinė veika, paneigtų teisinio reguliavimo esmę, kadangi ANK grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą pažeidimą ir nenumato nuobaudų subendrinimo net ir tais atvejais, kai tai galėtų švelninti asmens teisinę padėtį.

3.6. Skunde nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta apylinkės teismo išsakytoms abejonėms, kad J. Š. padaryti pažeidimai, keli jų ar visi, galėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika, būtent teismui kilo pareiga šias abejones pašalinti, nes teismas, vykdydamas bylų nagrinėjimo ir teisės taikymo funkciją, privalo pats įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateikti aiškų teisinį vertinimą, o ne perkelti galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmes Institucijai, ypač tais atvejais, kai tokios pareigos Institucijai nenumato nei ANK, nei kita taikytina teisė. Institucijos nuomone, tik teismui atidėjus atskirų bylų nagrinėjimą ir disponuojant visomis bylomis vienu metu, galėjo atsirasti galimybė vertinti jų tarpusavio sąsajas, tačiau tai nėra pagrindas Institucijai spręsti tęstinės veikos klausimą.

3.7. Skunde nurodoma, kad pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai tik išimtiniais atvejais – kai būtina atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui objektyviai sudėtinga nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes. Teigiama, jog šis reglamentavimas reiškia, kad bylos grąžinimas galimas ne dėl bet kokių formalių ar abejonių keliančių trūkumų, bet tik tada, kai egzistuoja realios ir procesine prasme sunkiai įveikiamos kliūtys ją išnagrinėti teisme. Taip pat pažymima, jog byla gali būti grąžinama dėl protokolo ar nutarimo trūkumų tik esant esminiams pažeidimams, kurių teismas negali pašalinti savo iniciatyva.

3.8. Skunde teigiama, kad teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

3.9. Skunde pažymima, kad teismo suformuluota pareiga Institucijai kiekvienu atveju nutarime pasisakyti dėl galimo administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir praktiškai neįgyvendinama, nes administracinių nusižengimų tyrimas vykdomas konkrečios bylos ribose, laikantis proceso koncentracijos ir dispozityvumo principų, o kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal jį priimamas nutarimas yra susijęs su konkrečiu pažeidimo faktu, konkrečia data ir konkrečiomis aplinkybėmis. Taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų tyrimus atliko skirtingi pareigūnai skirtingu metu, kiekvienas jų sprendė tik dėl jam perduotos ir jo tiriamos konkrečios bylos, be to, nei ANK, nei kiti teisės aktai nesuteikia tyrėjui teisės ar pareigos peržengti tiriamos bylos ribas, vertinti kitose bylose nustatytas faktines aplinkybes ar analizuoti kitų tyrėjų priimtus sprendimus. Institucijos nuomone, teismo reikalavimas kiekvienu atveju pasisakyti dėl galimo veikų tęstinumo suponuotų pareigą tyrėjui „įeiti“ į kitas administracines bylas, vertinti jose nustatytus pažeidimus, jų skaičių, laiką, seką bei subjektyviąją pusę, nors tokie duomenys ne visada yra prieinami ir nepriklauso tiriamos bylos dalykui, todėl tokia pareiga ne tik neatitiktų ANK reglamentuojamų proceso ribų, bet ir pažeistų teisinio tikrumo, proceso ekonomiškumo ir institucinio kompetencijų atribojimo principus.

3.10. Skunde nurodoma, kad kiekvienas J. Š. įvažiavimas į vietinės rinkliavos zoną sudarė savarankišką, baigtą administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi kiekvienu atveju buvo atliktas atskiras draudžiamas veiksmas – įvažiavimas neturint galiojančio leidimo, pažeidimai buvo fiksuojami skirtingu laiku, skirtingais momentais ir techninėmis priemonėmis, pažeidimai nagrinėjami skirtinguose administraciniuose procesuose, skirtingų pareigūnų, todėl objektyviai neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas juos vertinti kaip vieną veiką. Skunde taip pat nurodoma, kad tęstinės administracinės veikos kvalifikavimas galimas tik tais atvejais, kai veiksmai atliekami vieningo sumanymo pagrindu, sudaro nepertraukiamą ir tarpusavyje neatskiriamą veiksmų grandinę, o nagrinėjamu atveju J. Š. kiekvieną kartą savarankiškai priėmė sprendimą važiuoti į vietinės rinkliavos zoną, žinodamas arba bent jau turėdamas žinoti, kad leidimas jam negalioja, be to, paties J. Š. pripažinimas, jog jis „važinėjo daugybę kartų“, patvirtina ne tęstinės veikos buvimą, o dauginę administracinių nusižengimų visumą.

3.11. Skunde teigiama, kad Institucija, nustačiusi konkretų pažeidimą konkrečiu laiku, privalo priimti sprendimą dėl to pažeidimo, o ne hipotetiškai vertinti anksčiau ar vėliau padarytus analogiškus veiksmus kitose bylose. Institucijos nuomone, tokia teismo pozicija sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise, nes sudarytų galimybę asmeniui, sistemingai ir sąmoningai pažeidinėjančiam teisės aktų reikalavimus, išvengti atsakomybės už kiekvieną atskirą pažeidimą vien dėl to, kad jie yra panašaus pobūdžio ir atlikti tuo pačiu laikotarpiu ir toks aiškinimas prieštarauja administracinės atsakomybės prevencinei ir drausminančiai funkcijai.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties ir apeliacinio skundo argumentais, spręstina, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais motyvais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

6. Pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas nuostatų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 12 d. 13.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, taip pažeisdamas Nuostatų 1, 2 punktus.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. turėjo leidimą nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. ir nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. 2025 m. vasario 12 d. J. Š. leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ neturėjo. Tiek Institucijos skundo, tiek Administracinių nusižengimų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad J. Š., laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. buvo net 21 kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį už analogiško pobūdžio pažeidimus, o dalis administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti už tos pačios dienos pažeidimus, vertinant juos, kaip atskirus nusižengimus.

8. Remiantis kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į aptartą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad J. Š. dvidešimt vieną administracinį nusižengimą galimai padarė per ganėtinai trumpą laikotarpį – nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., tokiu pat būdu – įvažiuodamas į sumažintos taršos zoną nesumokėdamas vietinės rinkliavos, ir dėl tos pačios priežasties – ignoruodamas vietinį teisės aktą bei pateiktą pranešimą dėl leidimo panaikinimo, taip pat į tai, kad kai kurie nusižengimai fiksuoti net keletą kartų per dieną bei į tai, jog pats J. Š. nutraukė administracinių nusižengimų darymą, kreipdamasis į BĮ (duomenys neskelbtini) ir pateikdamas sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, ko pagrindu jam nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl buvo išduotas leidimas nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“, darytina išvada, jog J. Š. veiksmus galėjo jungti vieninga tyčia. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju Institucija turėjo spręsti pavienių / tęstinių veikų atribojimo klausimą.

11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad visi nutarimai J. Š. atžvilgiu dėl analogiškų administracinių nusižengimų buvo priimti tos pačios Institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus. Nors Institucija ir nesutinka, jog ji turėjo spręsti J. Š. pavienių / tęstinių veikų atribojimo klausimą, teigdama, kad tokia pareiga nenumatyta ANK, tačiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Institucijai buvo žinoma apie J. Š. rašomus administracinių nusižengimų protokolus bei vėliau jo atžvilgiu priimamus nutarimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolus, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamoje situacijoje pareiga tinkamai įvertinti visus ankstesnius J. Š. atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ar analogiški, tenka būtent Institucijai.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl būtinybės įvertinti J. Š. veiksmų tęstinumo požymius ir pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti pilna apimtimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.