- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- AN2-88-737/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00915-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kategorijos
- 16.12Administraciniai nusižengimai, susiję su vietinių rinkliavų mokėjimu (ANK 418–419 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria J. Š. skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) tenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 28 d. 11.04 val., Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos, nustatytos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ išdavimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau – Nuostatai), tokiu būdu pažeisdamas Nuostatų 1, 2 punktus. J. Š. buvo paskirta 30 Eur dydžio bauda.
2. J. Š. Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir nutraukti jo atžvilgiu pradėtą teiseną bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi J. Š. skundas buvo tenkintas iš dalies, Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo leidimo įvažiuoti į sumažintos taršos zoną nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. kovo 2 d. J. Š. šioje zonoje gyvena ir į šią zoną įvažiuodavo ir išvažiuodavo kiekvieną dieną. Kiekvienas įvažiavimas ir išvažiavimas buvo vertinami kaip atskiras pažeidimas, tačiau teismas konstatavo, kad Institucija turėjo pareigą svarstyti, ar J. Š. neturėjo būti inkriminuojamas vienas tęstinis administracinis nusižengimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas panaikino 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai, kad būtų įvertinta, ar J. Š. 2025 m. vasario 28 d. 11.04 val. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo tęstinio administracinio nusižengimo dalis.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde Institucijos vedėjas G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:
5.1. J. Š., kaip rūpestingas ir apdairus vairuotojas, kiekvieną kartą įvažiuodamas į specialiąją eismo zoną, privalėjo įsitikinti, ar jo valdoma transporto priemonė turi galiojantį leidimą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas iš karto po pirmojo pažeidimo ir dėl to vėliau nebūtų daręs kitų analogiškų pažeidimų, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi dar 2024 m. buvo užfiksuoti analogiški administraciniai nusižengimai, vyko teisminiai procesai, kurių metu jam buvo išaiškinta, jog įvažiuoti į specialiąją eismo zoną leidžiama tik turint galiojantį leidimą.
5.2. Skunde nurodoma, kad J. Š. įvažiavimas į specialiąją eismo zoną buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną. Institucijos įsitikinimu toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir yra baigiamas pačiu įvažiavimo faktu. Vien tai, kad buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šių veikų laikyti viena tęstine veika. Skunde pabrėžiama, kad analizuojamu atveju nėra pagrindo konstatuoti bendros tyčios. Kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių ir yra laikytinas atskira veika. Vien pareiškėjo pripažinimas, kad jis važinėjo daugybę kartų patvirtina ne tęstinį administracinį nusižengimą, o pavienes veikas.
5.3. Skunde pabrėžiama, kad ANK nenumato galimybės subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas. Įstatymo leidėjas siekdamas užkirsti naujų administracinių nusižengimų darymą, turėjo tikslą, kad daryti administracinius nusižengimus būtų finansiškai nenaudinga. Be to, institucijos teigimu, būtent teismui kilo pareiga pašalinti abejones dėl J. Š. padarytų administracinių nusižengimų tęstinumo. Galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmės neturi būti perkeliamos Institucijai, ypač tais atvejais, kai tokios pareigos Institucijai nenumato nei Administracinių nusižengimų kodeksas, nei kita taikytina teisė. Administracinių nusižengimų tyrimas yra vykdomas konkrečios bylos ribose, o kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal jį priimamas nutarimas yra susijęs su konkrečiu pažeidimo faktu, konkrečia data ir konkrečiomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pareiškėjo padarytų kelių pavienių administracinių nusižengimų pripažinimo vienu tęstiniu administraciniu nusižengimu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pareiškėjas kiekvieną kartą įvažiuodamas į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ padarė naują administracinį nusižengimą. Be to, teigiama, kad Institucija kiekvieno pažeidimo atveju nagrinėja administracinio nusižengimo bylą konkretaus administracinio nusižengimo ribose. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatė pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d. neturėjo galiojančio leidimo nemokamai įvažiuoti į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“. Leidimas buvo panaikintas po to, kai pareiškėjas 2025 m. sausio 5 d. kreipėsi į biudžetinę įstaigą „Parkavimas Kaune“ su prašymu netvarkyti jo asmens duomenų; apie tai jis buvo informuotas 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-56, o faktiškai leidimas panaikintas 2025 m. vasario 10 d. Nurodytu laikotarpiu buvo užfiksuotas 21 analogiško pobūdžio įvažiavimo į zoną atvejis nesumokėjus vietinės rinkliavos. Leidimas pareiškėjui vėl buvo išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d., jam pateikus sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo.
4. Tęstiniu administraciniu nusižengimu laikoma veika, susidedanti iš kelių tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu glaudžiai susijusių veiksmų, kurių kiekvienas atskirai atitinka teisės pažeidimo požymius, tačiau jie atliekami esant vieningai kaltei ir nukreipti į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Toks nusižengimas paprastai laikomas trunkančiu nuo pirmojo neteisėto veiksmo atlikimo iki jo nutraukimo paties asmens valia arba iki pažeidimo nustatymo kompetentingos institucijos.
5. Nagrinėjamu atveju visi užfiksuoti epizodai yra vienarūšiai – susiję su vietinės rinkliavos nesumokėjimu įvažiuojant į tą pačią zoną, padaryti per trumpą laikotarpį ir esant tai pačiai faktinei situacijai – neturint galiojančio leidimo. Pažeidimų darymą pareiškėjas nutraukė tik atgavęs leidimą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad minėtos veikos turi tęstiniam administraciniam nusižengimui būdingų požymių, todėl jų vertinimas skyrium kaip savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių pažeidimų neatitiktų materialiosios teisės taikymo principų.
6. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat įvertino subjektyviąją pažeidimo pusę ir konstatavo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie leidimo panaikinimą, todėl jo veiksmuose yra ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Taigi ginčas šioje byloje nėra susijęs su kaltės nebuvimu ar pareiškėjo nežinojimu apie leidimo negaliojimą, o su tinkamu veikos kvalifikavimu, t. y. ar atskiri epizodai turėjo būti vertinami kaip savarankiški pažeidimai, ar kaip viena tęstinė veika.
7. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad dėl analogiškų Institucijos nutarimų pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį Kauno apygardos teisme yra paduota 15 apeliacinių skundų, o Kauno apylinkės teisme nagrinėjami dar 3 skundai dėl tokių pačių nutarimų. Visi šie skundai susiję su tuo pačiu leidimo negaliojimo laikotarpiu ir analogiško pobūdžio pažeidimais. Institucijos nutarimai buvo priimti laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. spalio 10 d., t. y. per palyginti trumpą laikotarpį, ir juos priėmė ta pati Institucija. Tai patvirtina, kad Institucijai buvo žinoma apie pareiškėjo traukimą administracinėn atsakomybėn už vienarūšius ir laiko atžvilgiu artimus pažeidimus.
8. Bylos medžiaga patvirtina, kad tuo pačiu leidimo negaliojimo laikotarpiu (nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d.) buvo užfiksuota 21 analogiško pobūdžio veika – įvažiavimai į „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos. Kiekviena iš šių veikų buvo kvalifikuota kaip atskiras ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas ir dėl jų pradėtos atskiros administracinio nusižengimo teisenos, priimant savarankiškus nutarimus. Taigi už tą patį faktinį laikotarpį ir esant tai pačiai teisinei situacijai pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn daugkartinai, kiekvienu atveju vertinant pavienę veiką, neįvertinus jų tarpusavio ryšio ir visumos.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija kiekvieną pažeidimą nagrinėja atskiro epizodo ribose ir jai negali būti perkeliama pareiga vertinti galimą tęstinį administracinį nusižengimą. Tačiau veikos kvalifikavimas negali būti grindžiamas vien formaliu kiekvieno įvažiavimo kvalifikavimu kaip atskiro pažeidimo, nevertinant objektyvaus veiksmų tarpusavio ryšio, jų vienarūšiškumo ir bendros faktinės situacijos.
10. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Institucija, žinodama apie tam pačiam asmeniui per trumpą laikotarpį užfiksuotus vienarūšius pažeidimus, privalėjo spręsti dėl jų tarpusavio ryšio ir galimo kvalifikavimo kaip vieno tęstinio administracinio nusižengimo. Kiekvieno epizodo nagrinėjimas atskirose bylose, neįvertinus jų visumos, lemia kelių savarankiškų nuobaudų paskyrimą už veiksmus, kurie pagal savo pobūdį ir padarymo aplinkybes galimai sudaro vieną tęstinę veiką. Tokia procesinė situacija neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo yra pagrįstas.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl būtinybės įvertinti pareiškėjo veiksmų tęstinumo požymius ir pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, o Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjo G. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.