Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. S. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal atsakovo D. Ž. priešieškinį ieškovei K. R. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutartimi priimtas ieškovės K. R. S. ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas ir civilinės bylos dalis dėl tėvystės nustatymo nutraukta, todėl dėl šios dalies sprendime palčiau nepasisakoma.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė L. R., bylos šalių dukra. Nepilnametė mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Lanko BĮ Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ sporto centrą. Pateikta nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų lentelė patvirtina, kad vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 1 048,30 Eur suma.

Ieškovės į bylą teiktais duomenimis, ji šiuo metu nedirba, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką kuri sudaro apie 922 Eur. Jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Turi kreditorinių įsipareigojimų.

Byloje esančiais duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi, panaudos sutarties pagrindu gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Jo vidutinės darbo pajamos sudaro 643 Eur.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į bylą pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. 5SD-5391, kurioje nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters L. R. gyvenamąją vietą su mama K. R.-S., tuo tarpu atsakovas D. Ž. priešieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros L. R. gyvenamąją vietą su atsakovu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra L. R. nuo gimimo gyvena su motina K. R. S. Byloje išklausyta vaiko nuomonė per teismo psichologą, pateikta 2022 m. vasario 21 d. teismo psichologo išvada. Vaikas išreiškė norą gyventi su mama, o su atsakovu leisti savaitgalius. L. R. nurodė, kad gyvendama su mama jaučiasi gerai, turi savo kambarį, visus reikiamus daiktus, mergaitę ir ieškovę sieja glaudus emocinis ryšys. Byloje taip pat pateikti išrašai: iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytojos raštas, kad visais ugdymo klausimais bendrauta tik su ieškove, BĮ Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad visais sportinio ugdymo, treniruočių ir sveikatos klausimais bendrauta tik su ieškove, UAB „Mano šeimos gydytojas“ 2021 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. S-21-385, kad L. R. pirmine sveikatos priežiūra rūpinasi tik ieškovė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad didžiausia dalimi dukra L. R. rūpinasi ieškovė, t. y. ieškovė rūpinasi dukros kasdieniais poreikiais, sveikata, jos pasiekimais mokykloje bei sporto srityje ir pan. Vaikui išreiškus norą gyventi su ieškove, šios vaiko pozicijos atsakovas nekvestionavo.

Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove – vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove. Be to teismo psichologės 2022 m. vasario 21 d. rašytinėje išvadoje taip pat nurodyta, kad vaiko noras gyventi su mama atitinka jos interesus. Nepaisant to, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykiai yra geri, atsakovas turi galimybę dukrai suteikti geras gyvenimo sąlygas ir kita, tačiau emociškai stipresnis ryšys yra susiklostęs tarp dukros ir ieškovės. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę jos emocinei, psichologinei būsenai, vaiko interesus ir šalių pozicijas dėl pareikšto reikalavimo darytina išvada, kad vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl ieškovės K. R.-S. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, nepilnamečio vaiko L. R. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove K. R.-S. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nepilnametės dukros L. R. gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo netenkintinas.

Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu šalių išdėstytą poziciją, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 1 048,30 Eur suma, kurią sudaro: 104,18 Eur būsto kreditas, 66,66 Eur komunaliniai mokesčiai, internetas, būsto draudimas, 60 Eur sveikatos priežiūra, 21 Eur mokymosi reikmenys, 300 Eur maistas, 87,46 automobilio lizingas, draudimas, 75 Eur drabužiai, avalynė, plaukimo reikmenys, 5 Eur kirpėjo, stilisto paslaugos, 10 Eur higienos priemonės, 10 Eur laisvalaikio reikmenys, žaidimai, kamuoliai ir pan., 30 Eur visuomeninis transportas, kuras, 12 Eur telefono sąskaita, 40 Eur kultūrinis lavinimas ir laisvalaikis, 150 Eur kelionės, 7 Eur būrelis, 30 Eur kaupiamasis gyvybės draudimas, 40 Eur pervedama į dukros asmeninę sąskaitą. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Tuo tarpu atsakovas, jo atstovė su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies. Pažymėjo jog nepagrįstai prie dukrai reikalingos išlaikymo sumos priskiriamos išlaidos būsto kreditui, jo draudimui, automobilio lizingui ir jo draudimui, nes nuosavybės teisę įgija ieškovė. Mano kad išaukštintos išlaidos maistui bei kelionėms. Taip pat į patiriamas išlaidas neturėtų būti įskaičiuotas kaupiamasis draudimas, kadangi jis gali būti bet kada nutrauktas.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės dėstomomis aplinkybėmis, jog nepagrįstai prie dukrai reikalingos išlaikymo sumos priskiriamos išlaidos būsto kreditui, jo draudimui, automobilio lizingui ir jo draudimui. Teismų praktijoje laikomasi pozicijos, kad vaiko motina mokėdama būsto kredito įmokas, šias išlaidas patirtų net ir neturėdama vaikų, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje eA2-486-513/2019). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnametis vaikas įgis turtą, kurio kredito dalis įtraukta į išlaikymui reikalingą sumą. Esant paminėtų aplinkybių visumai, aukščiau paminėtos išlaidos neįtrauktinos į vaiko išlaikymui reikalingą sumą.

Kitaip vertintini atsakovo atstovės pasisakymai dėl išlaidų maistui, kelionėms bei kaupiamajam draudimui. Atsakovo atstovė nurodo, kad 300 Eur išlaidos maistui yra išaukštintos, tačiau nepateikė savo skaičiavimų kokia suma dukros maistui būtų pagrįsta ir pakankama. Įvertinus tai, kad dukra valgo ugdymo įstaigoje, tam skiriama 60 Eur suma, be to įvertinus tai, kad šalių dukra yra sportininkė ir jai reikalingas kokybiškas ir subalansuotas maistas, atsižvelgiant į šiuo metu esančias maisto produktų kainas, teismas vertina, kad 300 Eur suma maistui yra tikėtina, todėl pagrindo ją mažinti nėra. Atsakovo atstovė nesutinka su dukros kelionėms reikalinga 150 Eur suma mėnesiui, motyvuodamas tuo, kad dėl dukros užimtumo ji neturi galimybės keliauti kiekvieną mėnesį. Šiame kontekste paminėtina, kad kelionės išlaidos yra paskirstytos 12 mėnesių laikotarpiui, todėl tai nereiškia, kad ieškovė su dukra keliauja kiekvieną mėnesį. Iš ieškovės pateiktos išlaikymui reikalingos sumos detalizacijos matyti, kad kelionėms numatyta suma metams yra 1 800 Eur, kas išdalinus 12 mėnesių sudaro po 150 Eur kas mėnesį. Byloje ieškovė paaiškino, kad su šeima keliauja, tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, šių aplinkybių neginčijo nei atsakovas nei jo atstovė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įtrauktos lėšos yra nepagrįstos ar išaukštintos. Nesutiktina su atsakovo atstovės pozicija dėl kaupiamojo draudimo. Šiame kontekste paminėtina, kad draudimo išmokos gavėja yra šalių dukra L. R., t. y. jos interesais kaupiamas draudimas, duomenų apie ketinimą minėtą draudimą nutraukti nėra, todėl tokie atsakovo atstovės samprotavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos teikti teismui čekius patvirtinančius visas patirtas išlaidas vaiko maisto produktams, higienos prekėms, drabužiams, avalynei, ir pan. Tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, paaiškinimai bei vaiko poreikių suvestines, lentelės teismų praktikoje pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone (2022 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-680-258/2022).

Teismų praktikoje aiškinama, kad tėvų teikiamo išlaikymo tikslas neapsiriboja minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei išanalizavus išlaikymui reikalingos sumos detalizaciją konstatuotina, kad nepilnametės dukros išlaikymui reikalinga 856,66 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma, reikalinga nepilnametės šalių dukters išlaikymui kas mėnesį, išminusavus būsto kredito, automobilio lizingo ir jų draudimo įmokas, pripažintina protinga ir pakankama būtinų ir nuolat didėjančių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl vertintina kaip įrodyta ir pagrįsta. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės nulemtų aplinkybių bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybės vaikui teikiama išmoka yra įskaičiuota į išlaikymui reikalingą sumą. Nurodė, kad iš jos padengia dukros kaupiamąjį draudimą ir likusią sumą perveda į dukros sąskaitą jos asmeniniams poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad tiek kaupiamojo draudimo, tiek dukros asmeniniams poreikiams skiriama suma yra įtraukta į išlaikymui prašomą priteisti sumą, todėl akivaizdu, kad paminėta suma nėra įtraukta į išlaikymui reikalingą sumą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 73,50 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos (šiuo atveju: 856,66 Eur – 73,50 Eur = 783,16 Eur).

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta ir aukščiau ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką kuri sudaro apie 922 Eur. Jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Turi kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat banko sąskaitoje turi 12 000 Eur indėlį. Tuo tarpu atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Jo vidutines darbo pajamas sudaro 643 Eur. Taip pat pilna apimtimi išlaiko šalių pilnametę dukrą. Duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus į bylą nepateikta.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Pažymėtina, jog viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalių paaiškinimai byloje (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys duodami paaiškinimus byloje prisiekia, todėl teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertina abiejų šalių paaiškinimus, kitą byloje esančią medžiagą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo finansinė padėtis yra labai gera, pinigų neskaičiuoja. Mirus mamai palikimu palikta didelė pinigų suma, nepaisant to, kad nuo palikimo atsisakė ir visas lėšas paveldėjo atsakovo tėvas, tačiau gali laisvai disponuoti tėvo paveldėtomis lėšomis. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad gali sau pasididinti atlyginimą, taip pat bet kada gali tapti akcininku. Pažymėjo, jog naudojasi darbovietės automobiliu, kortele, asmeninės banko kortelės neturėjo, vyresnioji dukra gyvena darbovietės bute, jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovo finansinė padėtis priklauso nuo geros jo tėvo valios, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, įvertinus tai, jog prieš duodant paaiškinimus jis prisiekė ir buvo įspėtas dėl priesaikos sulaužymo pasekmių (CPK 186 straipsnio 6 dalis), todėl laikytina, kad atsakovas turi finansines galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo patenkinant ne tik būtinuosius jos poreikius (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovė pateikė prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę dalį šalių nepilnametės dukros išlaikymui. Ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko L. poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, įvertinant ir tai, jog ieškovės turtinė padėtis yra gera, turi 2 nekilnojamojo turto objektus, yra sveika, dirbti gali, be to turi santaupų, o tuo tarpu atsakovas jokio turto neturi, jo gaunamos pajamos, pagal byloje esančius duomenis, yra mažesnės, todėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl dukrai reikalingas išlaikymas paskirtomas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės ieškininio reikalavimas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina po 390 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. (ieškinio gavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovo priešieškiniu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai atmestinas ir plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš D. Ž. nepilnametei dukrai L. R. 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., skaičiuojant po 350 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas prie dukros išlaikymo jokia forma per ieškovę neprisidėjo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad išlaikymo nepilnametei dukrai per ieškovę neteikė, tačiau prisidėjo prie dukros išlaikymo nupirkdamas dukrai rūbus, apmokėdamas stovyklas, būrelius.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 35 punktas).

Byloje teiktais šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendro gyvenimo negyvena nuo 2014 m. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas jokia forma išlaikymo šalių nepilnametei dukrai per ieškovę neskyrė.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, laikydama, kad išlaikymas už paskutinius tris metus turėjo būti teiktas po 350 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vaikui nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo skiriamas tokio dydžio išlaikymas. Nors ieškovė byloje pateikė duomenis, sąskaitos išrašus bei mokėjimo nurodymus apie dukrai pirktus rūbus, mokėjimus už būrelius, maistą ir pan., tačiau šie mokėjimai nepagrindžia prašomos priteisti 12 600 Eur sumos. Tai, kad teismas nustatė šiuo metu šalių dukros poreikius, nereiškia, kad jie buvo tokie patys ir išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu ir tuo labiau, kad tokios ar panašaus dydžio išlaidos dukros išlaikymui buvo patirtos (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi atsakovė neįrodė vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiui, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą dydį, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principais, iš atsakovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., kuris sudaro 7 864 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusio MMA pusę sumos gaunamo „į rankas“ (181 Eur x 4 mėn. + 215 Eur x 12 mėn. + 224 Eur x 12 mėn. + 234 Eur x 8 mėn.) (CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Šiame kontekste paminėtina, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas dukrai pirko rūbus, ką iš esmės patvirtino ir šalių pilnametė dukra, apklausta liudytoja šioje byloje G. Ž., bei pati ieškovė ir jos atstovas, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, taip pat nenurodė patirtų išlaidų dydžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo kitokia forma, t. y. išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu apmokėjo dukros stovyklas bei burelį už 650,86 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nors mokėjimai buvo atliekami šalių pilnametės dukros G. Ž. vardu, tačiau byloje ginčo, kad atsakovas apmokėjo už dukros stovyklas nėra, be to G. Ž. apklausta liudytoja byloje patvirtino, kad pinigines lėšas jai skyrė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuri gali patenkinti tik minimaliuosius dukros poreikius, o atsakovo teiktais paaiškinimais jo finansinė padėtis leido ir leidžia patenkinti dukrų ne tik būtinuosius poreikius, todėl atsakovo patirtos išlaidos dukros pramogoms, jos laisvalaikiui nepašalina ir nesumažina atsakovo pareigos padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl baudos už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Atsakovas prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovas niekada neginčijo tėvystės, ieškovė be pagrindo kreipėsi į teismą prieš tai nepasiūliusi tėvystės pripažinimą įforminti notarine tvarka, ieškovės elgesys, jos dėstomi argumentai apie grasinimus atleisti iš darbo, pagrobti vaiką yra išgalvoti ir įžeidžiantys.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Taigi, ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovei kreipiantis į teismą šalių nepilnametei dukrai tėvystė nustatyta nebuvo, ji nustatyta jau iškėlus bylą teisme. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas nepilnametei šalių dukrai išlaikymo per ieškovę neskyrė, o siekiant priteisti išlaikymą būtinas tėvystės nustatymo faktas, todėl pareikšdama ieškinį ieškovė gynė ne savo, o šalių nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne ieškovei tenka pareiga rūpintis tėvystės nustatymu, atsakovo pareiga yra įregistruoti tėvystę. Byloje pateikti duomenys, kad prieš keliant ginčą teisme ieškovė kreipėsi dėl teisminės mediacijos, kurioje atsakovas nedalyvavo, todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piknaudžiavo savo procesinėmis teisėmis nėra. Nors ieškinio reikalavimo dalis dėl tėvystės nustatymo nutraukta, ieškovei atsisakius savo reikalavimo, tačiau toks ieškovės prašymas pateiktas po to, kai atsakovas kreipėsi į notarą dėl tėvystės šalių nepilnametei dukrai pripažinimo. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti ieškovės veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl atsakovo prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, patenkinus minėtus ieškovės ieškinio reikalavimus byloje mokėtinas 105 Eur (390 Eur × 12) žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą ir 177 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, kuris priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, patyrė 60 Eur išlaidas už ikiteisminę mediaciją, 47,84 Eur išlaidas VĮ Registrų centras už teismo leidimu gautus įrodymus ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi priimtas ieškovės K. R. S. ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas ir civilinės bylos dalis dėl tėvystės nustatymo nutraukta, todėl ieškovei grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio sumokėto už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, t. y. 56 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 501,84 Eur.

Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio už priešieškiniu reikštą reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovei neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, toje dalyje, kurioje byla nutraukta, motyvuodama tuo, kad tėvystė šalių nepilnametei dukrai nebuvo nustatyta dėl jų konfliktiškų santykių, o apie mediaciją atsakovas nebuvo tinkamai informuotas.

CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas savo pareigą pripažinti tėvystę šalių nepilnametei dukrai įvykdė po ieškinio padavimo teisme dienos ir dėl to byloje ginčo nėra. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl tėvystė nebuvo pripažinta anksčiau. Iš ieškovės pateiktos 2021 m. rugpjūčio 16 d. pažymos apie mediacijos pabaigą matyti, kad pranešimas dėl privalomosios mediacijos buvo išsiųstas atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šį savo gyvenamosios vietos adresą teismui nurodė ir atsakovas. Tik atsakovas atsakingas už korespondecijos jo adresu atsiėmimą, todėl teismas nesutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teisminę mediaciją. Atsakovui ieškinio dalį įvykdžius po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir kt., pagrindo nepriteisti šioje dalyje patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas nėra.

Ieškovės ieškinys patenkintas dalyje – 87 proc., o atsakovo priešieškinys atmestas. Iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 436,60 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Kadangi atsakovo priešieškinys atmestas, tai jo sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovės nepriteistinas. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovui priteistina 130 Eur jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnametės L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas D. Ž. su nepilnamete dukra L. R. bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. nepilnametės dukters L. R. 7 864 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

L. R. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Ž. 436,60 Eur (keturių šimtų trisdešimt šešių eurų šešiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. R. S. naudai.

Priteisti iš ieškovės K. R. S. 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo D. Ž. naudai.

Grąžinti ieškovei K. R. S. 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) 2021 m. rugpjūčio 23 d. sumokėtą žyminį mokestį, mokėjimo nurodymo Nr. 10, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, mokėjimo užduoties kodas Liteko sistemoje Nr. ZJ84384.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.