Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tector“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3281-781/2016, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl prievolių įskaitymo ir išbraukimo iš debitorių sąrašo uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Tector“ (toliau – UAB ,,Tector“) 2016 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydama įskaityti vienarūšes prievoles ir išbraukti ją iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“ (toliau – RUAB ,,Molesta“) debitorių sąrašo. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui UAB ,,Molesta“ teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d.; kad teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas. Taip pat nurodė, kad RUAB „Molesta“ prievolės jai, kaip ir jos prievolės pastarajai, atsirado iš to paties Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-428-964/2014, kuriuo jai iš RUAB „Molesta“ priteista 35 861,39 Eur (123 822,21 Lt) skola, 537,28 Eur (1 855,12 Lt) delspinigių ir 251,30 Eur (867,69 Lt) palūkanų; kad ši sprendimo dalis tiek Panevėžio apygardos teismo (civilinė byla Nr. 2A-135-278/2015), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 3K-3-638-378/2015); kad minėtu sprendimu teismas įpareigojo ją grąžinti RUAB „Molesta" pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį teismo įsakymą gautus pinigus (42 648,47 Eur). Teigia, kad šie reikalavimai yra vienarūšiai, prievolių dalykas yra toks pat, jie galiojantys, vykdytini ir apibrėžti, todėl nėra jokių priežasčių dėl ko nebūtų galima įskaityti jo priešpriešines išieškotinas sumas iš RUAB „Molesta“ pagal 2015 m. kovo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-428-964/2014 (362 Eur) ir 2015 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-428-964/2014 (38 098,07 Eur), iš UAB „Tector“ grąžintinų lėšų RUAB „Molesta“ gautų pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį įsakymą, vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02234. Taip pat pažymėjo, kad ji nėra nei restruktūrizuojamos įmonės kreditore, nei debitore, taip pat nėra įtraukta į ginčijamų reikalavimų sąrašą, todėl šių reikalavimų įskaitymą neturės jokios įtakos plano vykdymui. Taip pat prašė ją išbraukti iš RUAB ,,Molesta“ restruktūrizavimo plane pateikto debitorių sąrašo, nes, pasak jos, nėra skolinga įmonei 12 491,66 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB ,,Tector“ pareiškimą dėl prievolių įskaitymo ir išbraukimo iš debitorių sąrašo UAB ,,Molesta“ restruktūrizavimo byloje, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB ,,Molesta“ restruktūrizavimo planas 4 metiems (nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d.); kad pareiškėja UAB ,,Tector“ yra įrašyta įmonės restruktūrizavimo plane kaip debitorius, kurio skola – 12 491,66 Eur; kad pareiškėja nėra įrašyta į įmones kreditorių sąrašą; kad ji prašo įskaityti vienarūšes prievoles. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad toks įskaitymas pažeistų kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, nes esant galiojančiam restruktūrizavimo planui visi atsiskaitymai su kreditoriais turi būti vykdomi plane nustatytais terminais ir sąlygomis (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) 12, 13 straipsniai). Pažymėjo, kad šalims negali būti taikomas įskaitymas po įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu toks įskaitymas nebuvo įtrauktas į restruktūrizavimo planą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Tector“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus: Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. teismo įsakymas įvykdytas iki restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog atlikus įskaitymą pasikeistų restruktūrizuojamos įmonės finansinė padėtis. Neįvykdžius prievolių įskaitymo būtų pažeista kreditorių pusiausvyra, nes padidėtų jų reikalavimų suma. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčijami kreditoriniai reikalavimai restruktūrizavimo plane įtraukti kaip einamieji mokėjimai. Šalių ginčas išspręstas, todėl restruktūrizuojama įmonė turi pareigą vykdyti teismo sprendimą, priešpriešinis įskaitymas yra galimas. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą išbraukti ją iš debitorių sąrašo, kuriame nurodytas jos įsiskolinimas – 12 491,66 Eur. Neatsižvelgė į aplinkybę, kad nėra pateikta šį įsiskolinimą patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo RUAB ,,Molesta“ prašo šį pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantė pateikė administratorei prašymą dėl jos įtraukimo į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su 39 098,07 Eur reikalavimu, kuris pateiktas teismui, ir kurį patvirtinus šis bus tenkinamas ĮRĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Nesilaikant šių nuostatų būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens RUAB ,,Molesta“ restruktūrizavimo administratorė UAB ,,Restrus“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl pareiškėjos 38 098,07 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir jos įtraukimo į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą. Kreditorių reikalavimai negali būti prilyginami einamiesiems mokėjimams, todėl, kaip teisingai nurodė teismas, įskaitymas negali būti atliktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsisakyta atlikti prievolių įskaitymą ir išbraukti pareiškėją UAB ,,Tector“ iš RAUB ,,Molesta“ debitorių sąrašo. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi pareiškėja teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ nuostatas, neatsižvelgė į aplinkybes, jog priteistos mokėtinos lėšos buvo nurodytos kaip einamieji mokėjimai, kad šalių ginčas dėl jų išspręstas, todėl įskaitymas yra galimas. Taip pat teigia, kad teismas nevertino aplinkybės dėl nepagrįsto jos įtraukimo į įmonės debitorių sąrašą. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias bylos faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. teismo įsakymu priteisė UAB ,,Tector“ iš UAB ,,Molesta“ 143 822,52 Lt (41 653,88 Eur) skolą, 1 855,12 Lt (537,28 Eur) delspinigių, procesinės palūkanas ir 1 579 Lt (457,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų (iš viso – 147 256,64 Lt (42 648,47 Eur)), teismo įsakymas įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 5 d., įvykdytas – 2012 m. gruodžio 4 d. (civilinė byla Nr. L2-744-335/2012). Minėtas teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujino terminą UAB ,,Molesta“ prieštaravimams pateikti ir juos priėmė, 2013 m. rugsėjo 16 d. UAB ,,Tector“ pareiškė ieškinį dėl 123 822,21 Lt (35 861,39 Eur) skolos, 1 855,12 Lt (537,28 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, 1 579 Lt (457,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB ,,Molesta“ bei 2012 m. gruodžio 4 d. priverstinio atsakovės prievolių įvykdymo pagal 2012 m. spalio 11 d. Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymo pripažinimo pagrįstu. Teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai (civilinė byla Nr. 2-428-964/2014). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantės RUAB ,,Molesta“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 6 d. nutartimi jį atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-135-278/2015). Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs restruktūrizuojamos įmonės kasacinį skundą, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo nutarties dalį dėl priverstinio prievolių įvykdymo ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti UAB ,,Tector“ grąžinti RUAB ,,Molesta“ pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį įsakymą gautas lėšas; kitą dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 3K-3-638-378/2015). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Molesta“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d., teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų reikalavimai, kurie vėliau tikslinti; teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas 4 metams – nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d.; teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas į jį įtraukiant UAB ,,Tector“ su 38 098,07 Eur reikalavimu. Kaip žinoma, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮRĮ nustatytas išimtis (ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis). Teismas teisingai nurodė, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti tokią bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, įskaityti reikalavimus; sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas; sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad esant vykdomam įmonės restruktūrizavimui ir po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą, kreditorių reikalavimų tenkinimas atidedamas atsižvelgiant į plane nurodytus terminus ir laikantis ĮRĮ 13 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-969/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015). Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienas teismo sprendimas (nutartis) turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, ĮRĮ nuostatomis ir pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais konstatuoja, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą įskaityti prievolės bei išbraukti ją iš debitorių sąrašo (CPK 178, 185 straipsniai). Visų pirma teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 12, 13 straipsniais, teisingai nurodė, kad esant teismo patvirtinat restruktūrizavimo planui visi atsiskaitymai su kreditoriais turi būti vykdomi plane nustatytais terminais ir sąlygomis. Tuo tarpu apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto teismas, nepateikė įrodymų, kad jo reikalaujamas atlikti įskaitymas yra numatytas plane, vykdytinas, tai yra nepažeistų įstatymu nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip minėta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi įtraukė pareiškėją UAB ,,Tector“ į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su 38 098,07 Eur finansiniu reikalavimu. Todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji nėra restruktūrizuojamos įmonės kreditorė, o priteistas 38 098,07 Eur įsiskolinimas priskirtinas įmonės einamiesiems mokėjimams (CPK 178, 185 straipsniai). Trečia, teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą išbraukti pareiškėją UAB ,,Tector“ iš restruktūrizuojamos įmonės debitorių sąrašo, priešingai nei teigia apeliantė, nei materialiosios nei proceso teisės normų nepažeidė. Tiesiog apeliantė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Siekdama, kad būtų patenkintas šis jos reikalavimas, turėtų nuginčyti materialųjį pagrindą, kuriuo remiantis ir buvo įtraukta į debitorių sąrašą, t. y. kreiptis į teismą su ieškiniu atitinkančiu CPK 135 reikalavimus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek apeliantės, tiek suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.)Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, nustatė, kad suinteresuotas asmuo RUAB ,,Molesta“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 290 Eur išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos (b. l. 43-45). Vadovaudamasis CPK 88, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 2.1.-2.3., 8.15 punktų išaiškinimais, o taip pat turėdamas omenyje šiam asmeniui iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme – 250 Eur, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, medžiagos apimtį, į tai, kad suinteresuotasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą didele dalimi kartoja argumentus, jau dėstytus atsiliepime į pareiškimą pirmosios instancijos teisme, teismas mažina priteistinų išlaidų už advokatų pagalbą dydį iki 150 Eur (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tector“ (j. a. k. 124130843) suinteresuotajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Molesta“ (j. a. k. 167553831) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.