Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-2053-1168/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-15
Bylos Nr.: 2-2053-1168/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19615-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Krolienė
Ieškovas: K. Š.
Atsakovas: E. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-2053-1168/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19615-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,sekretoriaujant Gabijai Gelažytei,dalyvaujant ieškovei K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui E. Š. (E. Š.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė K. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui E. Š. (toliau – ir atsakovas, sutuoktinis), prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą iki jo pilnametystės po 300,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, išlaikymo pinigus ieškovei sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, paskiriant ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias transporto priemones po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, ieškovei priteisiant 2 000,00 Eur kompensaciją, išmokėtiną per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6) bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 8) iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokoje pragyveno daugiau nei 7 (septynerius) metus, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė, požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą, atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai, neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, nutrūko šeimyninis gyvenimas, šalys nebendrauja tarpusavyje ir gyvena atskirai. Mano, kad santuoka nutrūko dėl jos ir atsakovo charakterių, būdo savybių ir pomėgių nesutapimo, požiūrių į šeimą, bendrą gyvenimą skirtumų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove, nes tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, pažymėjo, kad vis tik būtent tarp motinos ir vaiko egzistuoja stiprus biologinis ryšys, sūnus šiuo metu gyvena su ja, todėl vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortą, stresą. Taip pat ieškovė patvirtino, kad jokiais būdais ir apimtimi nevaržys atsakovo teisės matytis, bendrauti, padėti vaikui, jei tokie atsakovo veiksmai neprieštaraus vaiko interesams, įsipareigoja sudaryti visas sąlygas atsakovui nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime prisilaikant bendrų moralės normų ir vaiko interesų. Taip pat nurodė, kad vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 600,00 Eur, jos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, o taikiai su atsakovu dėl išlaikymo susitarti nepavyko. Nurodė, kad pagal galimybes vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti po 300,00 Eur, tiek pat turėtų skirti ir atsakovas.

4. Nurodė, kad santuokos metu įgijo lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000,00 Eur ir krovininį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000,00 Eur. 2019 m. rugsėjo 9 d pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 30RS-4984 įgijo butą su bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina, nustatyta VĮ „Registrų centras“, yra 14 800 Eur. Bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 18 800 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalis būtu po 9 400,00 Eur. Santuokoje įgytą butą prašė priteisti šalims natūra po ½ dalį, o kadangi santuokoje įsigytu lengvuoju automobiliu AUDI A6 AVANT ir krovininiu automobiliu MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI naudojasi ir juos prižiūri tik atsakovas, po santuokos nutraukimo automobilius prašė palikti atsakovui, jai priteisiant 2 000,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Teigė, kad tarpusavio išlaikymas nėra reikalingas bei po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokinę pavardę.

5. Tarnyba pateiktoje išvadoje (t. 1 , b. l. 53-55) nurodė, kad apsilankyta ieškovės K. Š. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, būstas nuosavybės teise priklauso jos motinai (namo dalis); 1 kambarys apie 34 kv. m., kuriuo dalinasi ieškovė, jos motina ir vaikas, yra visi patogumai, būstas šildomas kietuoju kuru. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Kambaryje yra sofa-lova, spinta, dvi komodos, sulankstoma lova. Moteris Tarnybos specialistei nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2022 m. rugsėjo 25 d., po patirto psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu, taip pat, jog lapkričio mėnesį su vaiku atostogavo Druskininkuose, o grįžimo vaikas liko gyventi pas tėtį; atsakovas vaiką nuteikinėja, jog mama yra kalta dėl skyrybų, neleidžia vaikui svečiuotis pas ieškovę, vaiką gąsdina ir kt. Ieškovė pasakojo, jog kiekvieną dieną pasitinka vaiką ir palydi į mokyklą, po mokyklos - palydi namo; vaikui pirko daiktus Į mokyklą - sportinę aprangą kanceliarines priemones, apmokėjo mokyklos fondus ir kt.; siūlydavo vaikui pasisvečiuoti, likti su nakvyne, tačiau vaikas nenorėjo, apsivardžiuodavo, neatsiliepdavo į skambučius, nerodė noro bendrauti. Pasak ieškovės, atsakovas daro viską, kad vaiką prigąsdinti, nuteikti ir atriboti nuo ieškovės.

6. Išvadoje nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 16 d. 13 val. buvo sutarta susitikti su atsakovu, tačiau tą dieną su atsakovu susisiekti nepavyko susisiekti, niekas neatsiliepė. 2022 m. gruodžio 20 d. pakartotinai buvo susisiekta su atsakovu, tačiau nepavyko susikalbėti ir susitarti naujo laiko; pokalbis buvo nerišlus ir nekonstruktyvus. Susisiekus su ieškove K. Š., moteris nurodė, jog atsakovas buvo neblaivus ir vaikas kreipėsi į mamą, kad jį pasiimtų.

7. Tarnyba padarė išvadą, kad vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti dėl A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės neturi pagrindo, nustatant bendravimo tvarką turi būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Motyvuojamoji dalis

8. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, taip pat į bylos aplinkybes, jog šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, atsakovas, esant vaikui, galimai vartoja alkoholinius gėrimus, mano, kad tikslinga nustatyti minimalią, tačiau konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo dydį laiko susietu su vaiko individualiais poreikiais.

9. Prie išvados pridėtas 2023 m. sausio 3 d. Vaiko nuomonė išklausymo aktas. A. Š. papasakojo, jog gyvena ir su tėčiu E., ir su mama K.; paskutinius tris mėnesius gyveno su tėčiu, o dabar su mama. Pasak vaiko, jo šeima turi kelias problemas - tėtis vartoja alkoholį ir tėveliai skiriasi; daug kartu matė kaip tėtis vartoja alkoholį (alus, degtinė), balkone rūko cigaretes, rūko žolę. Berniukas tėtį apibūdino - girtas, kas dieną rėkia, kai tik ne tą padarau, rūko cigaretes; viena gera savybė - aš jį myliu; gyvenant su tėčiu, jam teko eiti į parduotuvę ir pirkti maistą (batonas, dešra, mineralinis vanduo), vedžioti tėčio šunį prieš ir po mokyklos; pats gamindavo sau valgyti – sumuštiniai, obuoliai, mandarinai ar/ir sūrelis į mokyklą. A. teigė, kad bijojo tėčio, nes jis daug rėkė, keldavo balsą, dėl ko vaikas verkdavo; tėtis gerdavo alų būdamas vienas arba pas jį atvažiuodavo vaikystės draugas; kaimynas tėčiui nuperka degtinės, alaus, cigarečių. Berniukas pasakojo, jog kai tėtis su mama gyveno kartu, jis matė kaip tėtis mušė mamą - „tėtis mušė mamą, viską mačiau, vos širdis neiššoko, išsigandau ir labai stipriai verkiau“. Gyvenant su tėčiu, pas mamą nevažiuodavo į svečius, nenorėjo važiuoti pas mamą, nes ji bučiavosi su kitu vyru. Anot vaiko, jis labai supyko ant mamos, nes galvojo, jog dėl to tėveliai išsiskyrė. A. teigė, kad mama jį kiekvieną dieną pasitikdavo ir palydėdavo į mokyklą ir iš mokyklos namo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo pranešimas, apie nustatytą 14 d. terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti bei ieškinio su priedais kopija atsakovui įteikti elektroniniu paštu, gautas atsakovo patvirtinimas apie procesinių dokumentų gavimą (t 1, b. l. 70, DOK-46282).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11. Atsižvelgus į teismo posėdyje byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, taip pat nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

12. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo padalyti santuokos metu įgyta automobili Audi A6 Avant, motyvuodama aplinkybe, kad šis automobilis buvo priduotas į metalo supirktuvę ir jo nebėra, atitinkamai jai tenkančia šio automobilio verte sumažino ir reikalavimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui priteistinus automobilius priteisimo iki 1 500,00 Eur. Patvirtino, kad ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmes jai yra žinomos ir suprantamos.

13. Ieškovė nurodė, kad nemato jokios ateities ir bendro gyvenimo, jokie šeimyniniai santykiai su atsakovu negalimi. Paaiškino, kad skiriasi jos ir atsakovo charakteriai ir pomėgiai. Atsakovas labiau uždaro būdo, nemėgo keliauti, priešingai nei ieškovei, atsakovui labiau patikdavo leisti laiką namuose, dėl to kildavo konfliktai. Didele pykčių priežastimi buvo ir pinigai, nes atsakovas neskirdavo pinigu nei bendriems reikalams, nei vaiko išlaikymui. Teigė, kad ji savo pinigus išleisdavo šeimos poreikiams, o atsakovas pasilikdavo sau.

14. Nurodė, kad leidžia atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau sunku suderinti bendravimo laiką, nes atsakovas labai dažnai būna neblaivus, tada vaikui kelia stresą, pavyzdžiui, pasakoja, kad serga vėžiu ir greitai mirs, taip siekdamas, kad vaikas jo gailėtų. Sutiktų, kad bendravimas būtų nustatytas lygiomis teisėmis, tačiau to neįmanoma padaryti, nes atsakovas dažniausiai būna neblaivus. Dabar pusę metų vaikas nebuvo susitikęs, paskutinį kartą su atsakovu matėsi 2022 m. gruodžio 27 d, taip pat vaikas bendrauja su atsakovu telefonu. Nurodė, kad vaikas su tėvu galėtų bendrauti kas antrą savaitgalį su nakvyne, poriniais savaitgaliais, o kitu metu galėtų neribotai bendrauti telefonu, taip pat galėtų praleisti pusę atostogų laiko. Teigė, kad vieną vasaros mėnesį nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio vaikas būna stovykloje, o kitą vasaros atostogų laika būtų galima dalinti per pusę. Vaikas neturėtų būt perduodamas bendrauti su atsakovu, jeigu jis yra neblaivus, o taip pat vaikas turėtų būti grąžinamas namo, jei atsakovas neblaivus būtų jo bendravimo su vaiku metu. Mamai neporiniais metais galėtų būti palikta bendrauti su vaiku pirma atostogų dalis, o tėvui antra. Savaitgaliais vaikas galėtų būti perduodamas bendravimui penktadienį po mokyklos, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. Atostogoms vaikas galėtų būti paimamas iš gyvenamosios vietos suderinus su mama, be to, bendravimas su atsakovu turėtų būti suderintas su vaiko noru, o šalių susitarimu tvarką būtų galima keisti. Teigė, kad paprastomis darbo dienomis numatyti bendravimą netikslinga, nes jei tėvas būna neblaivus vaikas labai psichologiškai gyvena, o neblaivus būna beveik kiekvieną diena, o jai savaitės dienomis sunkiau kontroliuoti situaciją. Kad įsitikinti, kad atsakovas blaivus, vaiko perdavimas turėtų vykti mamai dalyvaujant. Būdamas savaitgalį pas atsakovą, vaikas pats galės pranešti kad tėvas vartoja alkoholį ir ji vaiką paimtų. Teigė, kad atsakovas žada gydytis nuo priklausomybės, ir jei atsakovas ateityje nebepiktnaudžiaus alkoholiu aptarta bendravimo su vaiku tvarka būtų tinkama.

15. Paaiškino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes ir šiuo metu gyvena kartu pas atsakovės mamą, o atsakovas gyvena šeimos bute.

16. Nurodė, kad paskaičiavus vaiko išlaikymo išlaidas, dabar jau gaunasi net didesne suma nei nurodė ieškinyje – apie 700 Eur, kai rengė poreikių lentelę dar nežinojo vaikui reikalingų išlaidų mokykloje. Teigė, kad vaikas specialiųjų sveikatos ar kitokių poreikių neturi, gauna vaiko išmoką 80,75 Eur, kurios iš nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos sumos neišskaitė. Todėl patikslino, kad neįrodinės faktinių vaiko išlaidų ir sutinka, kad iš atsakovo būtų priteista pusės minimalios algos dydžio išlaikymo suma – 274,00 Eur per mėnesį.

17. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Paminėtina, kad šaukimai į 2023 m. balandžio 26 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdžius atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Prieš pirmąjį, iš paminėtų, paengiamąjį teismo posėdį atsakovas elektroniniu paštu įteikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis nespėjo surinkti įrodymų (t. 1, b. l. 86). Taip pat atsakovas patvirtino, kad gavo šaukimą į antrąjį teismo posėdį. Tačiau į pastarąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, neinformavo apie neatvykimo priežastis bei nepateikė kitokios informacijos. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat elektroniniu paštu bei paštu įteikti šaukimai į teismo posėdžius. Tačiau atsakovas atsiliepimo ieškinį nepateikė į teismo posėdžius neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

18. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdžius neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (t. 1, b. l. 94).

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

19. Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė K. Š. (buvusi pavardė – T.) ir atsakovas E. Š. (E. Š.) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką A. Š. (A. Š.), gimusį (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

21. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindė aplinkybe, kad dėl skirtingų šalių požiūrių, bei charakterių tarp šalių atsirado įtampa, santykiai atšalo, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai. Ieškovė paaiškino, kad skyrėsi ir šalių pomėgiai bei piniginių reikalų tvarkymas. Mano, kad abu su atsakovu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui ieškinys įteiktas, todėl laikytina, kad jo turinys atsakovui žinomas, jokių prieštaravimo dėl ieškovės nurodytų santuokos nutraukimo priežasčių bei pasekmių atsakovas nepareiškė.

22. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

23. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda, abu gyvena savo savarankiškus gyvenimus, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nėra tikslinga.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės K. Š. ir E. Š. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

25. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti sutuoktinių turėtas pavades. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys turi bendrą vaiką, todėl po santuokos nutraukimo K. Š., jai prašant, paliktina santuokinė pavardė – Š. Atsakovas prašymo dėl pavardės nereiškė, todėl jam, paliktina prigimtinė pavardė – Š. (Š.).

26. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nereikia, nes abu yra darbingi ir dirbantys asmenys, atsakovas jokių prieštaravimų šiuo klausimu nereiškė, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. Š. (A. Š.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

28. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

29. Ieškovė prašė nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Ieškovė paaiškino, kad šalių nepilnametis sūnus pastaruoju metu gyvena su ieškove, kuri prižiūri, auklėja ir lavina vaiką bei deda pastangas jis augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų doru ir išsilavinusiu asmeniu. Su tarnybos išvada pateiktame 2023 m. sausio 3 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, jog vaikas paaiškino, kad pastaruoju metu gyvena su mama, o prieš tai gyveno su tėčiu, su kuriuo jam gyventi nepatiko, pasakojo, kad tėtis vartojo alkoholį, rūkė žolę ir cigaretes. Tačiau teigė, kad norėtų gyventi kartu su tėčiu ir mama, o jeigu taip nepavyktų, tai ,,norėtų daugiau naktelių būti su mama, o su tėčiu susitikti“.

30. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas pastaruoju metu gyvena su ieškove, atsižvelgiant į ieškovės pastangas dėl vaiko ir galimybes užtikrinti jam saugią aplinką, vaikas taip pat išsakė norą su tėčiu tik susitikti, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir nustato šalių nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą su motina K. Š. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

31. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

33. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad įsipareigoja sudaryti visas sąlygas atsakovui nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime prisilaikant bendrų moralės normų ir vaiko interesų. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sutiktų, kad bendravimas būtų nustatytas lygiomis teisėmis, tačiau to neįmanoma padaryti, nes atsakovas dažniausiai būna neblaivus. Nurodė, kad vaikas su tėvu galėtų bendrauti poriniais savaitgaliais su nakvyne, bei praleisti pusę atostogų laiko – poriniais metais pirmą atostogų dalį, o neporiniais antrą atostogų dalį, kitomis dienomis atsakovas galėtų bendrauti su vaiku telefonu. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad vieną vasaros mėnesį nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio vaikas būna stovykloje, prašė dalinti bendravimui tik likusius vasaros atostogų mėnesius. Prašė numatyti, kad vaikas neturėtų būt perduodamas bendrauti su atsakovu, jeigu jis yra neblaivus, o taip pat vaikas turėtų būti grąžinamas namo, jei atsakovas neblaivus būtų jo bendravimo su vaiku metu. Nurodė, kad savaitgaliais vaikas galėtų būti perduodamas bendravimui penktadienį po mokyklos, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. Atostogoms vaikas galėtų būti paimamas iš gyvenamosios vietos suderinus su mama, be to, bendravimas su atsakovu turėtų būti suderintas su vaiko noru, o šalių susitarimu tvarką būtų galima keisti. Teigė, kad paprastomis darbo dienomis numatyti bendravimą netikslinga, nes jei tėvas būna neblaivus vaikas labai psichologiškai gyvena, o neblaivus būna beveik kiekvieną diena, o jai savaitės dienomis sunkiau kontroliuoti situaciją. Savaitgaliais kad įsitikinti, kad atsakovas blaivus, perdavimas turėtų vykti mamai dalyvaujant.

35. Ieškovės paaiškinimai, Tarnybos nurodyti duomenys, kad su atsakovu iš antro karto pavykus susisiekti nebuvo galimybės susikalbėti, nes pokalbis buvo nerišlus ir nekonstruktyvus, vaiko nuomonės išklausymo akte nurodytų aplinkybių, kad vaikas daug kartu matė kaip tėtis vartoja alkoholį (alus, degtinė), balkone rūko cigaretes, rūko žolę, o vaikas savimi turi pasirūpinti pats, sudaro pagrindą sutikti su ieškovės siūlomomis nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku sąlygomis, numatančiomis, kad vaikas būtų perduodamas bendrauti su atsakovu mamos akivaizdoje, atsakovui esant blaiviam, atitinkamai, kad vaikas būtų grąžinamas mamai, atsakovui pradėjus vartoti alkoholį vaiko buvimo pas jį metu bei nenumatant bendravimo paprastomis savaitės dienomis, nes ieškovė dėl užimtumo negalėtų tinkamai kontroliuoti, kad vaikas tokiomis dienomis nebūtų perduodamas neblaiviame stovyje esančiam atsakovui. Pažymėtina, kad Tarnybos išvadoje dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, siūloma nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas pozicijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepareiškė, ir nenustatęs, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko ar atsakovo interesams, nustato ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

36. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

37. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

39. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

40. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. Š. nepilnamečiam vaikui A. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 300,00 Eur iki jo pilnametystės. Ieškovės skaičiavimais, vidutinė suma, reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį suma yra 600,00 Eur. Vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas ieškovė detalizavo prie ieškinio pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, kurioje nurodyta, jog per metus vaiko išlaikymo suma yra 7 185,00 Eur, t.y. 598,75 Eur per mėnesį. Vaiko išlaikymo išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė neteikė.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00 Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, sudaro 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625).

42. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga yra apie 600,00 Eur suma per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iš šios sumos neatėmė vaikui mokamos universaliosios vaiko išmokos bei atkreipė dėmesį, kad rengdama ieškinį dar neturėjo visų duomenų apie vaiko ugdymo ir kitoms mokyklos priemonėms patiriamas išlaidas bei patikslino, kad faktiškai vaikui per mėnesį šiuo metu reikalinga išlaidų suma yra apie 700,00 Eur. Taip pat nurodė, kad vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų neįrodinės ir sutiko, kad vaiko išlaikymui būtų priteista pusės minimalios algos dydžio suma – 274,00 Eur.

43. Be to, sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

44. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė gauna individualios veiklos pajamas. Iš į bylą pateiktos ieškovės 2021 metų pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad per nurodomus metus ieškovė gavo 7 288,27 Eur (per mėnesį apie 600,00 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas pastaruoju metu nuo 2022 metų lapkričio mėnesio negauna draudžiamųjų pajamų. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklauso butas/patalpa butas, turintis 17,39 kv. m. bendrą plotą, su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) bei automobilis Mercedes Benz 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2020 metai. Asmeninio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto šalys neturi. Duomenų, kad šalys turėt sveikatos sutrikimų byloje nepateikta. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis laikytina lygiaverte.

45. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Ieškovė atsisakė įrodinėti kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Todėl, byloje nesant duomenų, kad šalių vaikas turėtų kokių nors specialių sveikatos, ugdymo, ar kitokių poreikių, teismas neturi pagrindo ignoruoti ieškovės sutikimo priteisti iš atsakovo minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą pusės minimalios algos dydžio išlaikymo sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

46. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

47. Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. kt.). Teismas neturėjo duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas būtų nepajėgus nepilnamečiam vaikui teikti būtinuosius poreikius turinčio užtikrinti išlaikymo, atitinkančio pusės minimalios algos dydžio sumą – 274,00 Eur.

48. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiam vaikui išlaikymas po 274,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė K. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

49. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

50. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

51. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas/patalpa butas, turintis 17,39 kv. m. bendrą plotą, su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) bei automobilis Mercedes Benz 313 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2020 metai.

52. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

53. Nagrinėjamoje byloje Butą ieškovė prašė padalyti natūra, po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023). Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą butą padalyti natūra bei kasacinio teismo aiškinimus, atsakovui nepateikus pozicijos dėl turo padalijimo, teismas neturi pagrindo nesilaikyti prioritetinio turto padalijimo natūra principo ir sprendžia, kad Butas tarp šalių dalijamas natūra lygiomis dalimis.

54. Automobilį Mercedes Benz 313 CDI po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti atsakovui, o jai priteisti pusę šio automobilio vertės atitinkančią kompensaciją – 1 500,00 Eur. Paminėtina, kad ieškiniu ieškovė taip pat prašė padalyti ir kitą santuokoje įgytą automobilį – Audi A6 Avant. Tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė, nurodžiusi, kad nurodomas automobilis su jos žinia buvo priduotas į metalo laužą. Vadovaujantis VĮ ,,Regitra“ 2023 m. gegužės 9 d. duomenimis atsakovo vardu šis automobilis nebėra įregistruotas.

55. Ieškovės teigimu, automobilio Mercedes Benz 313 CDI vertė, vadovaujantis rinkoje vyraujančiomis analogiškų automobilių kainomis yra 3 000,00 Eur. Tačiau išskyrus savo paaiškinimus, jokių kitų įrodymų automobilio vertei pagrįsti ieškovė nepateikė. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Teismas savo iniciatyva susipažinęs su panašių automobilių skelbiamoms pardavimo kainomis internetinėje svetainėje www.autoplius.lt nustatė, kad panašių automobilių skelbiamos pardavimo kainos svyruoja nuo 1 900,00 Eur iki 4 900,00 Eur. Pripažintina, kad konkretaus automobilio vertė priklauso nuo individualių automobilio savybių, paklausos rinkoje ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju ieškovės nurodoma dalintino automobilio vertė yra mažesnė nei skelbiamų panašių transporto priemonių pardavimo kainų vidurkis, ir teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės nurodyta dalijamo Mercedes Benz 313 CDI verte – 3 000,00 Eur. Todėl atsakovui priteisus šį automobilį, ieškovei iš jo priteistina 1 500,00 Eur kompensacija, kuri išmokėtina per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

56. Byloje nesant duomenų, kad šalys turėtų asmeninių ar bendrų kreditorinių įsipareigojimų, piniginių prievolių tretiesiems asmenims vykdymo po santuokos nutraukimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

58. Šiuo atveju ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui prieisimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Todėl iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, iš atsakovo priteisina 98,64 Eur žyminio mokesčio suma (274 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat bylos nagrinėjimo metu patirtos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 33,36 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo.

59. Pateikdama ieškinį ieškovė už reikalavimą nutraukti santuoką, įskaitant su tuo susijusius neturtinio pobūdžio klausimus bei turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sumokėjo 395,00 Eur žyminio mokesčio sumą. Reikalavimo padalyti santuokoje įgytą transporto priemonę Audi A6 Avant, ieškovei išmokant 500,00 Eur kompensaciją, ieškovė atsisakė. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis yra 380,00 (395,00 Eur – (500,00 Eur x 3 proc.)), atitinkamai, atsisakius dalies reikalavimo ieškovei grąžintinas 75 proc. už šį reikalavimo sumokėto žyminio mokesčio dalis – 11,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

60. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 12,24 Eur išlaidas įrodymų iš VĮ ,,Registrų centras“ gavimui. Todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovė pateikė ir UAB ,,Corporo Group“ sąskaitą už procesinio dokumento parengimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šios sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Be to, nagrinėjamoje byloje šalių santuokos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, pagal ieškovės pateiktą ieškinį. Išlaidų, patvirtinančių išlaidas ieškinio parengimui ieškovė nepateikė. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 36 punktas). Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų patyrusi išlaidų advokatui ar advokato padėjėjui už atstovavimą parengiant procesinius dokumentus. Todėl iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 392,24 Eur (380,00 Eur + 12,24 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini) tarp K. Š. (ikisantuokinė pavardė – T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „Š.“ ir E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „Š“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas ieškovei sumokant iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku

A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką tokiomis sąlygomis:

1. E. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi porinių savaičių savaitgaliais (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 18.00 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Vaikas bendravimui su tėvu paimamas vaiko motinos K. Š. akivaizdoje. Vaiko tėvui būnant neblaiviam, vaikas bendravimui neperduodamas, taip pat vaikas turi būti grąžintas motinai, jeigu bendravimo su vaiku metu atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus.

2. E. Š. bendrauja su vaiku jų mokyklinių atostogų metu (pagal mokyklos ugdymo planą) pusę (1/2) atostogų laiko (poriniais metais bendrauja su vaiku pirmąją atostogų dalį, neporiniais - antrąją atostogų dalį). Vaikas bendravimui atostogų laikotarpiu perduodamas šalių sutartu laiku vaiko motinos K. Š. akivaizdoje, vaiko tėvui būnant neblaiviam, vaikas bendravimui neperduodamas, taip pat vaikas turi būti grąžintas motinai, jeigu bendravimo su vaiku atostogų metu atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus.

3. E. Š. su vaiku bendrauja ryšių priemonėmis (telefonu ir/ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis) darbo dienomis iki 21.00 val. Vaiko motina netrukdo vaikui laisvai bendrauti su tėvu ryšio priemonėmis vaiko buvimo pas motiną laikotarpiu, o vaiko tėvas netrukdo vaikui bendrauti su motina vaiko buvimo su tėvu laikotarpiu.

4. Jei E. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu vyksta vaiko užsiėmimai, būreliai, stovyklos, treniruotės, varžybos, kitoks lavinimas ar kita tiek formali, tiek neformali ugdymo veikla, E. Š. privalo sudaryti sąlygas nepilnamečio vaiko dalyvavimui šiose veiklose.

5. Atskiru E. Š. ir K. Š. susitarimu galima nukrypti nuo nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Nutraukus santuoką ieškovei K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį Buto/patalpa butas, turinčio 17,39 kv. m. bendrą plotą, su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką atsakovui E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Iš E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, kompensacijos sumą išmokant per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priimti K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, atsakovui priteisint automobilį natūra, o jai išmokant 500,00 Eur kompensaciją ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 98,64 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus, 64 ct) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,36 Eur (trisdešimt tris eurus, 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo E. Š. (E. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 392,24 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį – 11,25 Eur (vienuolika eurų, 25 ct), mokėjimo užduoties kodas – ZL30886. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuotų asmenų prašymu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krolienė