Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Kaltinamasis O. K. parodė, kad dėl pareikštų kaltinimų kaltės nepripažįsta, klubui nebuvo padaryta jokia žala. 2009–2010 metų sezone buvo krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ komandos kapitonas ir žaidėjas. Tai buvo pakankamai sėkmingas sportine prasme sezonas, tačiau 2010 metais vasario mėnesį patyrė sunkią traumą, tą sezoną nebežaidė. Prieš kitą sezoną buvo svarstoma, ar krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaus kitame sezone, nes buvo didžiulės klubo skolos. Jis buvo kviečiamas į Valdymo organų susirinkimus, tuo metu klubo skolos siekė apie 300 000 litų. Tuometinis Klaipėdos meras R. T. jo, kaip buvusio komandos kapitono, paprašė pateikti savo viziją, kaip turėtų būti organizuojama klubo veikla, kokios galimos išeitys išsaugoti klubą. Jis pristatė klubo organizavimo veiklos viziją trejiems metams, finansinius, sportinius tikslus, siekius dalyvauti tarptautiniame turnyre. Jis dalyvaudavo susirinkimuose, kuriuose būdavo potencialūs rėmėjai, palaikę jo siekius atgaivinti klubą, siekti sportinių tikslų. Todėl 2010 m. liepos mėnesio pabaigoje, atsistatydinus buvusiam direktoriui, jam buvo pasiūlyta tapti Klaipėdos krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. „(duomenys neskelbtini)“ savininkai buvo sporto asociacija „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudarė krepšinio sporto veteranai virš 20 žmonių. Kitas savininkas buvo Kinijos pilietis, kuris keletą metų investavo į klubą, taip įsigydamas 1/2 klubo dalį, tačiau po to keletą metų niekaip neprisidėjo. Jam pavyko pakviesti prisidėti prie klubo prikėlimo E. G., kuris, grįžęs iš Europos Parlamento, tapo (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi. Buvo suformuotas kolegialus valdymo organas, dar viena valdyba, kuri realiai dalyvavo klubo veikloje, skyrė savo finansines lėšas, padėdavo pritraukti bei rūpindavosi klubo veikla. Šioje valdyboje buvo sporto klubo asociacijos atstovas V. G., kinų dalininko atstovas A. P. Į valdybos veiklą įsijungė verslo atstovai transporto įmonės savininkas A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savininkas G. D., firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas E. D. ir keletas kitų asmenų. Buvo patvirtinta ilgalaikė vizija, siekis dalyvauti tarptautiniame turnyre, siekis kovoti dėl apdovanojimų Lietuvos krepšinio lygoje, Lietuvos krepšinio federacijos rengiamame turnyre, kuris dabar vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. Ypač buvo sunkus pirmasis sezonas, klubo valdyba atleido visą trenerių štabą, paskyrė jį vyr. treneriu, o tuometinis komandos kapitonas M. M. tapo jo asistentu. Valdyba pradėjo byrėti dėl nepasiektų prieš sezoną sportinių tikslų, nusprendė atleisti jį iš darbo, jei komanda sezono pabaigoje nepateks į atkrentamąsias varžybas. Komanda laimėjo 5 rungtynes iš eilės ir užsitikrino teisę kovoti atkrentamosiose. Jis po rungtynių artimiau susipažino su K. M., kuris buvo žinomas dėl pasiekimų su jaunių komanda. Klubo valdybos nariai, kurie buvo pasitraukę, grįžo į rėmėjų gretas, jo paprašė tęsti darbus ir pasiūlė būti komandos vadovu ar vyr. treneriu. Jis nusprendė likti klubo direktoriumi, norėdamas įgyti trenerio magistro diplomą, pradėjo studijuoti universitete Anglijoje. Jis valdybai rekomendavo paskirti K. M. klubo vyr. treneriu. Jų bendras darbas su K. M. truko 3 metus, 3 sezonus ir buvo vienas įspūdingiausių proveržių klubo istorijoje. Bendras valdybos, komandos administracijos ir trenerių štabo darbas davė rezultatų, komanda gavo teisę dalyvauti tarptautiniame turnyre. Pirmame sezone su K. M. Prienuose lemiamose rungtynėse iškovojo pirmąjį bronzos medalį klubo istorijoje. Valdyba suformavo jam užduotį derėtis su Kinijos piliečiu, teikti pasiūlymus ir kuo palankesne kaina išpirkti šio dalį, kad klubo nuosavybės dalis atitektų žmonėms, kurie remia klubą.

Tuo metu, kai E. G. buvo Klaipėdos meru, sporto kompleksas 18 metų buvo perduotas naudotis krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau valdybos pirmininku buvo išrinktas ilgametis Klaipėdos meras R. T. Naujas Klaipėdos meras V. G. taip pat suprato klubo svarbą miestui ir prisidėjo prie klubo veiklos. Kiekvienais metais gerėjo klubo sportiniai rezultatai, kai laimėjo sidabro medalius, gavo teisę dalyvauti Europos taurėje. Vienu metu krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo Europos taurėje ir vieningoje lygoje, per sezoną sužaidė virš 80 oficialių rungtynių, krūvis buvo didžiulis.

Kitame sezone pasiekęs gerų sportinių rezultatų krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ gavo teisę dalyvauti prestižiniame turnyre Eurolygoje. Klubas sulaukė Eurolygos reikalavimų paketo, viena iš svarbiausių sąlygų buvo užtikrinti 100 000 eurų depozitą banko sąskaitoje, per savaitę reikėjo surasti 100 000 eurų, juos įšaldyti sąskaitoje, nusiųsti notaro patvirtintą garantiją Eurolygai. Tuometinis valdybos pirmininkas R. T. paprašė kreiptis į rėmėjus, vienas iš klubo savininkų A. A. skyrė papildomai 100 000 eurų, pervedė į klubo sąskaitą, taip klubas gavo teisę dalyvauti Eurolygos prestižiniame turnyre. Kaltinamasis šiais pavyzdžiais nori parodyti, koks buvo sudėtingas ir svarbus tiesioginis bendradarbiavimas tarp valdybos, valdybos pirmininko, administracijos ir jo, kaip vadovo, nes visi klausimai buvo sprendžiami kartu, dalijantis informacija, teikiant ataskaitas.

Po kiekvieno sezono situacija buvo vis sudėtingesnė, buvo nauji įsipareigojimai, nauji pasiekimai, pasiekti rezultatai toliau įpareigojo išlaikyti šį lygį, kartu pritraukti naują finansavimą, žaidėjų vertė ypač kilo, todėl, siekiant išlaikyti sportinius rezultatus, reikėjo išlaikyti komandos branduolį. Dalyvaudamas įvairiose sportinėse konferencijose, mokymuose, Eurolygos mokymuose, sužinojo daug naujų dalykų apie tarptautinę praktiką, apie įvaizdžio kontraktus, apie bendradarbiavimą su tarptautinėmis agentūromis. Kadangi agentūrų yra daug, įvairiausių agentų, atsirinkti kompetentingą ir tinkamą nėra paprasta. Kreipėsi D. S. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad bendrovės atstovas yra M. I., kuris galėtų padėti bendradarbiauti parenkant aukščiausiojo lygio žaidėjus, teikti informaciją, tiesiogiai bendradarbiauti siekiant išlaikyti ar pasiekti dar geresnių rezultatų.

Susitikęs su M. I., pasikalbėjo apie galimybę bendradarbiauti, įsitikino šio kompetencija, nes kaip buvęs krepšininkas pažįsta daugelį žmonių krepšinio pasaulyje, tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir Amerikoje. Taip prasidėjo bendras darbas su „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo tiesioginis apsikeitimas informacija apie rinkoje laisvus žaidėjus, galimybę juos įsigyti, informacijos valdymas. Krepšininkas D. buvo vienas iš pirmųjų žaidėjų, pakviestas į klubą bendradarbiaujant su šia agentūra. Buvo daug įvairių klausimų sprendžiama kartu su „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasiekti atitinkami rezultatai ir veikla tęsėsi. Daugelis klubų Europoje ir kitose šalyse taip dirba. Apie tai buvo informuota valdyba ir klubo savininkų atstovai, be to, prieš Eurolygos sezoną Valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimą ir 2016 m. kovo 31 d. buvo gautas VMI pranešimas. Prieš Eurolygos sezoną buvo reikalavimas atlikti auditą, patikrinti klubo finansinius reikalus, įsipareigojimus žaidėjams, jų vykdymą, rėmėjų lėšų panaudojimą. Auditorė valdybos posėdyje pristatė ataskaitą, kurioje buvo paminėtas bendradarbiavimas su „(duomenys neskelbtini)“, tai užfiksuota valdybos protokole. Nebuvo jokių priekaištų ar pretenzijų iš valdybos narių dėl įvaizdžio teisių sutarčių ar kitų dalykų. Pateikta audito išvada, visi dokumentai, kuriuose atsispindėjo bendradarbiavimas su „(duomenys neskelbtini)“, nesukėlė jokių klausimų ir Eurolygai. Buvo tik vienas trūkumas, kad Amerikos agentūra atsiskaitydavo JAV doleriais, o dėl dolerio kurso svyravimų nebuvo galima tiksliai planuoti išlaidų. Nė viena sutartis nebuvo išgalvota, visi asmenys sutartyse teikė paslaugas klubui. Kiekvieną sezoną siekdamas efektyvinti klubo veiklą, suformuoti dar didesnį biudžetą, bendraudavo su daugeliu klubų, taip gavo A. K. kontaktus, kurį jam rekomendavo kiti klubai. Slovėnijos, Lenkijos ir Lietuvos krepšinio klubai, bendradarbiaujantys su A. K. įvaizdžio teisių srityje, rekomendavo kaip kompetentingą agentūros atstovą. Vienas iš tų klubų jam pranešė, kad A. K. kreipsis dėl galimybės susitikti, pasikalbėti apie bendrą darbą. Jis, laukdamas šio asmens skambučio, pasiruošė pokalbiui, įsitikino, kad tai yra kompetentingas asmuo, dirbęs Lenkijos viename klube generaliniu direktoriumi. A. K. pasiūlytos sąlygos buvo geresnės nei agentūros „(duomenys neskelbtini)“, todėl nusprendė toliau bendradarbiauti su „(duomenys neskelbtini)“, nes klubui tai buvo naudingiau, atsiskaitymai buvo ne JAV doleriais, o eurais, taip išvengė valiutų kurso svyravimo, kompanija buvo registruota Estijoje. Po 3 metų bendro darbo su K. M. nutarė nepratęsti sutarties, didesnę dalį komandos formuoti iš naujo. Jis su treneriu D. A. susipažino studijuodamas Anglijos Universitete. Bendradarbiaujant su A. K., buvo surinkta informacija apie D. A., kuris tuo metu dirbo treneriu Lenkijos lygoje kaip perspektyvaus stratego. Valdybos posėdžiuose jis, pristatydamas kandidatus, nurodė gautą informaciją ir buvo pritarta D. A. kandidatūrai dirbti vyr. treneriu „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“. D. A. įsiliejo į klubo veiklą, dalyvavo Valdybos posėdžiuose, prasidėjo pasiruošimas naujam sezonui, o 2015–2016 metų sezonas buvo iki šiol sėkmingiausias klubo istorijoje, buvo iškovoti sidabro medaliai įveikus pusfinalyje „(duomenys neskelbtini)“ komandą. Lietuvos krepšinio federacijos taurėje buvo iškovota 3 vieta, pirmą kartą tame pačiame sezone, pasisekė viename ir kitame turnyre, iki tol niekada nepavykdavo Federacijos taurėje pasiekti apdovanojimų.

Dirbdami su amerikiečių agentūra „(duomenys neskelbtini)“, aiškiai suprato įvaizdžio svarbą, kai komandos nariai dalyvauja įvairiuose renginiuose, siekia skatinti ir vystyti pozityvų, gerą įvaizdį. Rūpinosi klubo įvaizdžiu, atstovaudami „(duomenys neskelbtini) “ prekių ženklui, gavo 50 procentų nuolaidą visai jų produkcijai. 2015 metais, pritarus savivaldybės sporto skyriaus specialistams, buvo suformuota „(duomenys neskelbtini) “ komanda, su perspektyviais „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos auklėtiniais ir kitais Lietuvos krepšininkais. Jaunieji krepšininkai „(duomenys neskelbtini)“ klubo nariai buvo aprūpinami visa apranga, kaip ir pagrindinės komandos „(duomenys neskelbtini)“ žaidėjai. Teigiamas įvaizdis viešoje erdvėje visuomenei buvo ypač svarbus, tai padėdavo pritraukti kiekvienais metais naujų rėmėjų. Skandinaviško kapitalo kompanija „(duomenys neskelbtini)“, kuri vertino tik reklamines pozicijas prie sėkmingų sportininkų, klubų su sėkmingais pasiekimais, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubui“ dėl sėkmingo įvaizdžio formavimo ir sportinių pasiekimų skyrė paramos apie 110 000 eurų.

Prieš 2014–2015 metų Eurolygos sezoną į „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ rėmėjų gretas įsiliejo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vienas iš savininkų V. L. Sėkmingas įvaizdžio formavimas viešojoje erdvėje padėjo pritraukti naujų rėmėjų. Po 2015–2016 metų R. T., kaip valdybos pirmininkas, nutarė pasiūlyti V. L. valdybos pirmininko poziciją. Taip prasidėjo jo, kaip administracijos vadovo, bendras darbas su nauju valdybos pirmininku. Tai buvo trečiasis valdybos pirmininkas, prieš tai buvo E. G., vėliau R. T. V. L. labai intensyviai ėmėsi darbo, rengė valdybos posėdžius „(duomenys neskelbtini)“ pastate, viršutiniame aukšte. Naujasis pirmininkas paprašė prisijungimų prie klubo sąskaitos Šiaulių banke, norėjo matyti, kur ir kaip keliavo „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ pinigai. Kiekviename sezone buvo didžiulė atsakomybė priimti sprendimą, kokiame tarptautiniame turnyre dalyvauti. Tuo metu prasidėjo konfrontacija tarp tarptautinės krepšinio federacijos ir Eurolygos. Valdyba turėjo susitikimą su tuometiniu Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu ir Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi. Nors sportine prasme Europos taurės turnyras buvo stipresnis, kūrė didesnę pridėtinę vertę, bet suprasdami Lietuvos krepšinio federacijos svarbą ir ambicijas dėl naujo klubo Čempionų lygos, buvo priimtas sprendimas dalyvauti naujame sezone naujoje Čempionų lygoje. Kartu su valdybos pirmininku V. L. vyko į Ženevą, į tarptautinės krepšinio federacijos būstinę, dalyvavo burtų traukime, susipažino su vadovais ir naujo Čempionų lygos turnyro administracija.

2015–2016 m. sezonas buvo sėkmingiausias, buvo iškovoti sidabro ir bronzos medaliai, „(duomenys neskelbtini)“ arena tapo lankomiausia arena Lietuvos krepšinio lygoje, įvertinant apsilankiusių žmonių skaičių, konkuravo su didesne „(duomenys neskelbtini)“ arena. Be pasiektų sportinių titulų, klubas buvo įvertintas kitais apdovanojimais, metų vyr. treneriu tapo D. A., metų legionierius D. J., tai vienas iš įspūdingiausių legionierių klubo istorijoje. Jis, kaip klubo vadovas, buvo išrinktas metų vadybininku. A. Š. buvo išrinktas geriausiai besiginančiu žaidėju. Tada visi suprato, kad įvaizdis ir klubo darbas, kompetencija parenkant kadrus davė gerų rezultatų. Garsūs žaidėjai, tokie kaip D. J. ir kiti legionieriai, jau žinojo apie klubą, kad klubas rūpinasi apranga, maitinimu, suteikia automobilius, jiems nereikėdavo niekuo rūpintis žaidžiant krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“.

Viešojoje erdvėje klubo įvaizdis ir siekimas nepriekaištingos reputacijos buvo svarbus, pritraukiant kuo daugiau rėmėjų, pasikviečiant į komandą stiprių ir garsių krepšininkų. Komandos įvaizdis ir pasiekimai, bendras darbas valdybos administracijos, trenerių, žaidėjų buvo įvertintas sporto žurnalistų, klubas pripažintas geriausia sporto organizacija. Vyko įvairūs renginiai, socialinės akcijos, 50-mečio filmo sukūrimo lankant 50 Lietuvos miestų, daugelis kitų įvairių akcijų su klubo nariais, žaidėjais, treneriais prisidėjo prie bendro įvaizdžio formavimo. Buvo organizuotos akcijos su kariuomene, gatvių krepšinio turnyrai. Buvo sukurtas filmas apie „(duomenys neskelbtini)“ klubą, kaip komanda nuo salės prie „(duomenys neskelbtini)“ pasiekė Eurolygą. Sėkmingo įvaizdžio dėka turėjo tarptautinių rėmėjų, aviokompanija „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai skraidino, teikė finansinę paramą. Klaipėdos arenoje vyko Eurolygos klubų rungtynės, namų arenoje „(duomenys neskelbtini)“ pralaimėjo tik klubui „(duomenys neskelbtini)“, prieš visas kitas komandas laimėjo.

Prieš 2016–2017 metų sezoną jis buvo linkęs palikti „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubą, nes tai yra sudėtingas darbas, reikalaujantis daug pastangų, neskaičiuojant laiko. Valdybos pirmininkas V. L. organizavo posėdį „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, tame posėdyje žymiai pakėlė jam atlygį už rezultatus ir skyrė vienkartinę 5 000 eurų premiją. Todėl jis nutarė tęsti toliau darbus kitame sezone.

Formuojant klubo biudžetą, renkant žaidėjus, valdybos pirmininkas beveik perpus sumažino įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansavimą „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui, tačiau atsiuntė jam el. laišką, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ reklama lieka visose pozicijose nepaisant mažesnio rėmimo. Kadangi reklamos pozicijos yra limituotos klube, „(duomenys neskelbtini)“ kompanija žymiai padidino finansavimą ir paprašė, kad varžybų metų būtų ne „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ rankšluosčiai. Taip atsirado nesantaika, bet jis siekė išlaikyti dalykinius santykius su valdybos pirmininku V. L., pabaigti sezoną. Be to, ir R. T. prašė nepasitraukti viduryje sezono dėl nesantaikos su V. L. Kadangi jis daug metų dirbo su R. T., kuris matė jo indelį, kiekvienais metais atvedamus į klubą naujus rėmėjus. Paskutiniame sezone 2016–2017 metais taip pat jam pavyko atvesti naują klubo rėmėją „(duomenys neskelbtini)“, kurie iš karto skyrė 33 000 eurų finansinę paramą „(duomenys neskelbtini) krepšinio“ klubui, kitam sezonui buvo numatyta 150 000 eurų finansinė parama.

2016-10-31 valdybos sprendimu jis privalėjo teikti valdybai savaitės veiklos ataskaitas. Tai buvo konkrečiai „(duomenys neskelbtini)“ juristų suformuota ataskaitos forma, kur buvo nurodytas darbas su rėmėjais, rezultatai, buvo detali informacija apie praėjusią savaitę atliktus mokėjimus, planuojami atlikti mokėjimai – kam ir už ką, įplaukos, gautos praėjusią savaitę, planuojamos pajamos. Paskutinė aktuali informacija apie vykdomos bet kokio pobūdžio derybas su paslaugų ir prekių teikėjais, iš jų gauti pasiūlymai, kita aktuali informacija. Buvo ypač didelė kontrolė, kiekvienas veiksmas ir bet kokia operacija buvo žinoma valdybai, valdybos pirmininkui. Žiūrint į VMI atliktą pranešimą, galima matyti, kad klubas teikė ataskaitas, deklaracijas, buvo prašymai papildomai sumokėti vienus ar kitus netiksliai sumokėtus mokesčius, nuo 2010 metų buvo bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis.

2017 metais vasario mėnesį Kaune (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) taurės naujo formato ir naujo turnyro burtai. Ten jis nuvyko be valdybos pirmininko, tada paskambino V. L. ir pasakė, kad jis bus nupūstas nuo žemės paviršiaus. Artimiausiose rungtynėse jam A. J. įteikė atleidimo lapelį. „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas apie nelengvą klubo situaciją, siekė įsigyti jų žaidėjus. Vienas buvo J. B., kuriam vėlavo sumokėti atlygį, buvo likusios kelios dienos, tada žaidėjas būtų išvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ be jokio atlygio „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui. Bet jam pavyko išspręsti šį klausimą, pasiskolinti 15 000 eurų ir sumokėti J. B., kad šis neišvyktų be išmokos „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui. Todėl „(duomenys neskelbtini)“ uždirbo virš 50 000 eurų, gaudamas išpirką už J. B. Tuo metų 2017 m. vasario mėnesį per rungtynės su Utenos „(duomenys neskelbtini)“ A. J., įteikęs atleidimo lapelį, informavo, kad pretenzijų jam neturi, kad yra atleidžiamas, nes viešoji asociacija turi tokią teisę atleisti be jokio įspėjimo, be jokio pagrindo. Jo vienintelis prašymas buvo grąžinti 15 000 eurų, kadangi tuo metu klubas turėjo sąskaitoje pinigų, nes 50 000 eurų buvo pervedęs klubas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau klubas atsisakė grąžinti jam pinigus. Toliau nepavykus susitarti, teko kreiptis dėl neteisėto atleidimo.

Bet jis buvo apkaltintas savavališku algos pasikėlimu, tos pačios premijos, kurią pats valdybos pirmininkas buvo jam paskyręs. Buvo suformuotas ieškinys virš 50 000 eurų, buvo uždėtas areštas. V. L. teisme teigė, kad tai nebuvo valdybos posėdis ir nebuvo pakeltas atlyginimas, o tik buvo pasvarstymas, ir atsisakė pateikti protokolą. Tačiau jam pavyko įrodyti, kad atlyginimas buvo pakeltas valdybos sprendimu. Civilinėje byloje buvo pasirašyta taikos sutartis, bet po 8 mėnesių atsirado pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Kaltinamasis tvirtina, kad nepadarė jokios žalos klubui, siekė kuo efektyviau ir naudingiau veikti klubo labui. Praėjus 5 metams, matyti, kad įvaizdžio formavimas ir kompetencija, parenkant trenerius, sportininkus, pritraukiant rėmėjus. Dėl vidinių nesutarimų ir blogo įvaizdžio viešoje erdvėje nukentėjo klubo finansavimas, pasitraukė rėmėjai, klubas neteko virš 200 000 eurų pajamų. Darbas su tarptautinėmis agentūromis, sutartys dėl įvaizdžio stiprino ne tik klubo ir žaidėjų įvaizdį, bet ir pačios administracijos įvaizdį, taip kūrė pridėtinę vertę, didino lankomumą arenose, padėjo pritraukti naujus rėmėjus, gerino kompetenciją parenkant kadrus, teikė galimybes pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Jis buvo įstaigos vadovas, materialiai atsakingas už „(duomenys neskelbtini) krepšinio“ klubo turtą, klubas kaip įstaiga neturėjo nei buveinės, nei arenos, realaus jokio turto nebuvo, turtas buvo klubo pasiekimai ir klubo įvaizdis, klubo sąskaitoje buvo pinigų. Buvo vykdoma veikla, pasirašytos sutartys, pinigai buvo pervedami, pavedimus darė buhalterinės kompanijos darbuotojai, be jo žinios negalėjo būti daryti pavedimai pagal sutartis, pagal sąskaitas už suteiktas paslaugas, buvo žaidėjams ir treneriams mokama už jų įvaizdį, už jų darbą. Žaidėjai iš agentūrų gaudavo pinigus už savo įvaizdį ir savo sportinę veiklą, už tai, kad atstovavo klubui. Buvo toks darbo modelis, kuris buvo daugelyje šalių ir klubų, didžioji dalis žaidėjų gaudavo atlyginimus iš kitų agentūrų. Tai buvo numatyta pasirašytoje sutartyje su žaidėjais. Paprastai tarptautinėms agentūroms, kompanijoms atstovauja vietinis atstovas, M. I. buvo vietinis atstovas „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo rasta jokios fiktyvios ar suklastotos sutarties, pagal kurią būtų tariamai teikiamos paslaugos. Firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo A. K. Jam nereikėjo nieko klastoti nei sukurti, buvo pasirašyta sutartis, ne jo pareiga pasirašyti už kitą pusę. M. I., kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, ar K. J. S. buvo pareiga pasirašyti. Nebuvo fiktyvių, klaidingų, sugalvotų sutarčių, išgalvotų asmenų, visi buvo realūs sportininkai, niekas iš jų neturėjo pretenzijų. VMI neįpareigojo už mokamas pagal įvaizdį sumas papildomai apmokestinti. Susitarimo su „(duomenys neskelbtini)“ esmė, kad ši agentūra administruoja įvaizdžio teises, generuoja idėjas, rengia rekomendacijas dėl renginių, susitikimų su fanais, įvaizdžio kūrimo ir naudojimo klubo veikloje, įvairių šou elementų rungtynių metu naudojimo. Buvo sukurtas katalogas, sukurti įvairūs nauji projektai. Kūrė klubo įvaizdį, siekė pritraukti kuo daugiau žiūrovų, sirgalių, rėmėjų, pavyko pritraukti tarptautinių kompanijų. Gavęs sutartį, pastebėjo, kad joje nenurodyta, kas pasirašo sutartį agentūros „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis didžiosiomis raidėmis parašė J. S.. Tai niekur nėra jokio parašo, yra parašytas vardas ir pavardė.

Kaltinamasis M. I. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepadėjo O. K. iššvaistyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, kadangi visi piniginių lėšų pavedimai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo atliekami realiai egzistavusių sutartinių santykių pagrindu. Jis pats jokių oficialių pareigų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėjo, ši bendrovė formaliai buvo registruota jo žmonos vardu, tačiau ji realios veiklos bendrovėje nevykdė. „(duomenys neskelbtini)“ vykdė įvairią tarpininkavimo tarp žaidėjų ir sporto klubų veiklą. Jis nors ir nebuvo šios bendrovės darbuotojas, tačiau kaip buvęs sportininkas turėjo daug pažinčių sporto pasaulyje, turėjo ir šiuo metu turi sporto agento licenciją, todėl dėl jo ryšių ir įdirbio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė savo veiklą. Oficialiai JAV bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių pareigų. Jis darydavo tik bankinius pavedimus J. S. prašymu, kuris suteikdavo jam visą informaciją, kokius pavedimus ir kiek ir kam reikia padaryti. Buvo jo žmonos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurios veiklą, susijusią su krepšiniu, jis nesikišdavo, nes turėjo licenciją ir veikė kaip agentas.

JAV kompanija „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai skirtingos bendrovės, kurių veikla niekaip tarpusavyje nėra susijusi, t. y. tai nėra viena kitai dukterinė ar motininė kompanijos. Apie 2011 m., tikslesnio laiko neprisimena, prie „(duomenys neskelbtini)“ veiklos prisijungė J. S., su kuriuo jis susipažino Čikagoje per savo sportinę veiklą. Šis asmuo taip pat buvo buvęs krepšinio žaidėjas, vykdė krepšinio agento veiklą. Jie planavo partnerystės pagrindais plėsti (duomenys neskelbtini) veiklą, kadangi turėjo tam reikalingų ryšių ir patirties. Bet jis buvo per daug užsiėmęs savo kaip individualaus agento veikla bei vadovavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, vystė ir kitus projektus, kuriems reikėjo jo dėmesio ir laiko, todėl buvo reikalingas partneris, kuris galėtų padėti vystyti (duomenys neskelbtini) veiklą. J. S. buvo išduotas įgaliojimas veikti (duomenys neskelbtini) vardu, kiek prisimena, įgaliojimą anglų kalba parengė jis, o jo žmona pasirašė. Buvo sutarta, kad J. S. bus atsakingas už naujų klientų paieškas, sutarčių pasirašymą, sutarčių įgyvendinimą. J. S. veikė visiškai savarankiškai ir savo nuožiūra, kadangi buvo tikrai patyręs sporto industrijos dalyvis. Viena iš veiklos sričių turėjo būti klubų žaidėjų įvaizdžio teisių administravimas. Toks veiklos modelis yra paplitęs visame sporto pasaulyje. Norint sugeneruoti klubų veiklai reikalingus finansinius srautus, reikia sukurti patrauklų klubo prekės ženklą, kuris pritrauktų naujus klubo rėmėjus, sirgalius, žiūrovus, padėtų parduoti bilietus, atributiką, suvenyrus. Klubo žaidėjų įvaizdis, jo naudojimas yra neatsiejama šio proceso dalis. Visi pažangiausi pasaulio sporto klubai stengiasi panaudoti žaidėjų įvaizdį klubo prekės ženklo žinomumui ir patrauklumui didinti. Pirmiausiai reikia sukurti žaidėjo įvaizdį, įtraukti į klubo veiklą taip, kad žaidėjo vardas, atvaizdas, žaidėjo numeris, elgesys būtų tapatinamas su klubu, tai kelia klubo patrauklumą ir vertę. Taip pat reikia sukurti klubo prekės ženklą, tai yra renginių organizavimas, socialinių tinklų administravimas, atributikos su klubo ir žaidėjų įvaizdžiu kūrimas, platinimas, klubo ir žaidėjų įtraukimas į socialinius renginius, bendruomenės veiklą. Agentūra (duomenys neskelbtini) ir turėjo užsiimti klubų žaidėjų įvaizdžio teisių administravimu, siekiant klubo žinomumo, patrauklumo rėmėjams, sirgaliams ir žiūrovams. Apie tokią veiklą jis ir kalbėjosi su J. S., kuris pradėjo siūlyti agentūros (duomenys neskelbtini) paslaugas įvairiems klubams, ir tiems, kurių vadovų kontaktus jis buvo davęs. Vienas iš jų buvo klubas „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas buvo O. K.. J. S. jam pranešė, kad kalbėjo su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu O. K. Po to O. K. klausė jo apie (duomenys neskelbtini) ir J. S. Jis patvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“ turi patirties žaidėjų įvaizdžio valdymo srityje, kad J. S. taip pat turi atitinkamos patirties ir paslaugos bus teikiamos kokybiškai. Tarp „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. S., ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta atitinkama sutartis dėl žaidėjų įvaizdžio teisių administravimo. Sutarties rengimu rūpinosi J. S., jis pačią sutartį tikrai matė, tačiau labai detaliai į jos turinį nesigilino. „(duomenys neskelbtini)“ bendravimas su klubais žaidėjų įvaizdžio teisių administravimo srityje buvo J. S. veiklos sritis. Susipažinęs su bylos medžiaga, pamatė, kad sutartis parengta nekokybiškai, nėra detalizuotas tikrasis sutarties dalykas, nebuvo sudarytos atitinkamos sutartys tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir žaidėjų. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo administruoti klubo ir žaidėjų įvaizdžio teises, auginti jų vertę ir kartu už įvaizdžio teises įsipareigojo atlyginti sportininkams sutartyse numatytu užmokesčiu, o už įvaizdžio teisių administravimą gauti savo uždarbį. Tokia praktika sporto pasaulyje taikoma labai plačiai, kadangi klubas tokiu būdu užsitikrina, kad galės už fiksuotą įkainį neribotai naudoti žaidėjo įvaizdį savo veikloje, populiarinant klubą, pritraukiant rėmėjus ir pan.

Kaltinamasis nesutinka su kaltinimo teiginiu, kad žinojo, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepirks teisės naudoti trenerių ir sportininkų įvaizdį. Kiek jį informavo J. S. ir kaip jis suprato, šis turėjo sudaryti su žaidėjais atitinkamas sutartis dėl įvaizdžio teisių įgijimo ir atitinkamas sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl žaidėjų įvaizdžio teisių perleidimo. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo pas J. S. ir šis turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu, todėl visas detales dėl įvaizdžio teisių perleidimo derino J. S. Jis ( M. I.) tik žinojo patį faktą, kad yra sudaryta sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu klubas turėjo mokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o ši turėjo atsiskaityti su sportininkais dėl jų įvaizdžio naudojimo. Jis kaltinime nurodytų sutarčių nesudarė, jų nerengė, nepasirašė, niekam jų neperdavė. Jokių dokumentų neklastojo. Jis dirbo ir kaip nepriklausomas sertifikuotas sporto agentas, todėl į (duomenys neskelbtini) veiklą, kiek tai lietė santykius su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jis nesikišo. Tai buvo J. S. veiklos sritis. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos prisijungimus jis turėjo, darydavo pavedimus iš bendrovės sąskaitos sportininkams už įvaizdžio naudojimą. Kokias pervesti sumas, jam pasakydavo J. S., jis suprato, kad J. S. buvo sudaręs su „(duomenys neskelbtini)“ žaidėjais ir treneriais atitinkamas sutartis, kuriose ir buvo numatytos išmokėtinos sumos. Prisijungimą prie (duomenys neskelbtini) naudojamo el. pašto dėžutės turėjo tiek jis, tiek J. S., kadangi abu naudojosi šiuo el. paštu. Įmonė turėjo 4 ar 5 banko korteles, kartais jis panaudodavo įmonės banko korteles, banko kortelę turėjo ir J. S. Sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašydavo J. S., kartais ir jis išrašydavo, bet visą veiklą, susijusią su „(duomenys neskelbtini)“ klubu, vykdė J. S. Jokie pinigai nedingo, visi pinigai gauti buvo naudojami įmonės veikloje, padaryti bankiniai pavedimai pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir pagal sutartis. Lėšos yra gautos pagal sutartį už suteiktas paslaugas. Jo kompiuteryje lentelė padaryta tam, kad nereikėtų eiti į banko sąskaitą, visi skaičiai yra nurodyti iš bankinių pavedimų. Paprastas darbinis failas, kuris niekuo nesiskyrė nuo visų bankinių pavedimų. J. S. buvo atsakingas už įvaizdžio formavimo reikalus, buvo teikiamos rekomendacijos, buvo sudarytas veiklos planas. Jis su O. K. kalbėjo apie tai, bet viskas buvo derinama su J. S.

2014–2015 metais nebuvo jokių nusiskundimų, kai jis atvykęs į rungtynes bendraudavo su valdybos nariais, buvo teigiamas rezultatas. Iš šalies žiūrėdami žmonės nežinojo, ar visą įvaizdį kuria samdoma įmonė, ar tai daro asmeniškai O. K., bet tuo metu klube buvo 2–3 darbuotojai, įskaitant gydytoją, vadybininką, tą pačią buhalteriją, buvo samdomi žmones, kurie teikė paslaugas. Apie 2012 metais „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas buvo viskas žinoma valdyboje, o nepasitenkinimas iškilo praėjus 6 metams. Tuo laikotarpiu buvo atliktas VMI patikrinimas ir jokių pastabų nebuvo pareikšta. Buvo atliktas Eurolygos auditas, taip pat jokių nusižengimų nebuvo rasta. Valdyba, matydama, kad paslaugos nesuteiktos, galėjo reikšti pretenzijas tiesiogiai įmonei, galėjo jam sakyti, nes dažnai lankydavosi „(duomenys neskelbtini) klubo“ varžybose. „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugas, gavo už tai atlygį, pinigai tikrai niekur nedingo, viskas padaryta bankiniais pavedimais, apie nusikalstamu būdu gautas finansines lėšas ar buhalterinės apskaitos tvarkymą jis nėra atsakingas. Jis nesutinka, kad padėjo O. K. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, kadangi yra įsitikinęs, kad sandoriai tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo realūs, jų pagrindu sportininkų įvaizdžio teisės buvo perleistos ir (duomenys neskelbtini) pagrįstai išrašė sąskaitas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo apmokėjimą už jas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) išgyveno tikrą renesansą, žaidė Eurolygoje, LKL finale, surinkdavo pilnas sales žiūrovų, surinko daugiau nei 0,5 mln. eurų už bilietus. Prie klubo sėkmės neabejotinai prisidėjo ir sportininkų bei klubo teigiamo įvaizdžio formavimas, kurį atliko (duomenys neskelbtini). Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai darė pavedimus sportininkams, su kuriais atsiskaitė dėl jų įvaizdžio naudojimo, mokėjo „(duomenys neskelbtini)“ už jos teikiamas paslaugas. Jis niekaip nesusijęs su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimu, su O. K. niekada nebuvo kalbos ir jie nesitarė nurodyti fiktyvias pavedimų paskirtis, kad tokiu būdu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galėtų išvengti mokesčių valstybei. Įvaizdžio teisių perleidimo sandoriai yra plačiai paplitę, tai visiškai legali verslo praktika, kuri taikoma daugelyje sporto klubų. Jis įsitikinęs, kad tai šalių susitarimo reikalas, civiliniai verslo santykiai. Jei mokesčių administratorius dėl tokių sandorių teisėtumo mano kitaip, tada turi visas mokesčių administravimo įstatyme numatytas priemones perskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir įpareigoti mokesčių mokėtoją juos sumokėti. Atitinkamai, jei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad aptariami sandoriai pažeidžia jo teises, jis gali šiuos sandorius ginčyti teismine tvarka. Taip pat nesutinka su kaltinimu, kad atliko operacijas su „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis žinodamas, kad jos gautos nusikalstamu būdu ir siekdamas jas įteisinti. „(duomenys neskelbtini)“ lėšas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo sutartinių santykių pagrindu, neturėjo jokios informacijos, kad šios lėšos gali būti gautos nusikalstamu būdu. Visi kaltinime nurodyti mokėjimai buvo atliekami vykdant realią „(duomenys neskelbtini) veiklą“. Dėl iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos darytų pavedimų bendrovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad šios bendrovės jam buvo žinomos kaip galinčios suteikti tarptautinių teisinių paslaugų specifinėje sporto teisėje, tarpininkavimo paslaugas, taip pat per jas galima užsakyti reklaminę / reprezentacinę produkciją, įvairius sporto suvenyrus, vėliavas, marškinėlius, klubų ir fanų atributiką ir pan. „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kildavo įvairių teisinių klausimų, kadangi darbas buvo su skirtingų šalių žaidėjais, klubais, žaidėjų migravimu iš vienos teisinės sistemos į kitą, teisinių dokumentų vertinimu ir paruošimu, taip pat buvo poreikis ir reklaminės / reprezentacinės produkcijos įsigijimui. Bendrovei N. ir (duomenys neskelbtini), kaip turinčias kompetencijos, reikiamus kontaktus visame pasaulyje ir galinčias kvalifikuotai spręsti šiuos uždavinius, jam rekomendavo kažkas iš pažįstamų sporto agentų, anksčiau dirbęs ir likęs patenkintas teikiamų paslaugų kokybe. Šioms bendrovėms atstovavo N. S., su kuriuo bendraudavo šiais klausimais dar iki „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo. Bendrovei (duomenys neskelbtini) ir bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo daromi pavedimai už teisines paslaugas, tarpininkavimą ir sportinės atributikos gamybą. Pavedimai buvo daryti ūkinių santykių tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pagrindu. Be to 2010 m. N. S. jam asmeniškai buvo paskolinęs apie 100 000 eurų ar JAV dolerių, 2014 m. paskolą jam dalimis gražino iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, ši paskola buvo suteikta JAV.

Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta prieš 18 metų. Nuo to laiko įmonė savo veiklą vykdo visuose žemynuose, bendradarbiauja su įvairių tautybių žaidėjais, klubais. Prieš 18 metų jis pats dirbo žinomame Lenkijos krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ sporto reikalų direktoriumi. Buvau atsakingas už žaidėjų įdarbinimą, sutarčių su jais pasirašymą ir visus kitus su tuo susijusius reikalus. Atsimena, kaip vieną dieną išgirdo, kad vienas iš garsiausių futbolininkų, atrodo, Z. I. pareiškė, kad nebuvo suteikęs klubui teisių naudotis jo įvaizdžiu, ir tada kilo triukšmas dėl tokio pareiškimo, klubas susidūrė su įvairiausiais žalos atlyginimais, kompensacijomis. Tada jis suprato, kad tos sutartys, kurias jis sudaro su žaidėjais kaip klubo sporto direktorius, iš tikrųjų niekaip neapsaugo klubo nuo panašių pretenzijų, kurias galėtų klubui reikšti žaidėjai. Būtent tada pradėjo galvoti, kokiu būdu būtų galima klubą teisiškai apsaugoti nuo tokių dalykų, ir suprato, kad klubas privalo teisėtu būdu įgyti teises naudotis žaidėjų įvaizdžiu. Tai būtų priemonė apsaugoti klubą nuo galimų pretenzijų, kurias klubui galėtų reikšti žaidėjai, o pretenzijos galėjo būti susijusius su didžiulėmis sumomis, pavyzdžiui atsiradusios dėl žaidėjo įvaizdžio panaudojimo ar reklamoje, leidinių, kalendorių, brošiūrų ar kitokių priemonių leidyboje.

Šiuolaikiniame profesionaliame sporte, krepšinyje, kuris Lietuvoje populiariausias, klubo ir žaidėjų įvaizdis yra reklamos priemonė. Todėl sunku įsivaizduoti, kad profesionalus klubas, kuris yra sudaręs sutartis dėl rungtynių transliavimo televizijoje ar radijuje, nebūtų sudaręs atitinkamų sutarčių, dėl ten rodomų žaidėjų įvaizdžio naudojimo. Vadybininką, kuris nesiektų ir neužtikrintų klubui galimybės įgyti teisių į žaidėjų įvaizdį, galima apkaltinti neūkiškumu. Todėl jis sumanė įkurti įmonę, kuri užsiimtų teisių į įvaizdį įsigijimu, ne tik krepšininkų įvaizdžio ir kitų visuomenėje žinomų ir matomų asmenų teisių į įvaizdį įsigijimu ir vėliau tų teisių perleidimu kitiems subjektams, tai yra įmonė, teikianti tarpininkavimo paslaugas. Nesigilinant į pačios veiklos esmę, jo įmonė nesiskyrė nuo kitų įmonių, teikiančių tarpininkavimo paslaugas. Teisme nagrinėjamose sutartyse nėra jokios veiklos, susijusios su žaidėjų populiarinimu ar kokiomis rinkodaros priemonėmis. Jo įmonės veikla yra įsigyti teises į įvaizdį ir jas perparduoti, perleisti. Lietuva yra viena iš daugelių šalių, su kuriomis bendradarbiauja, Europoje bendradarbiauja su visomis šalimis. Tarp įmonės klientų yra tokių klubų kaip (duomenys neskelbtini) klubas, Liublianos „(duomenys neskelbtini)“ arba Milano „(duomenys neskelbtini)“ klubas. Sporto klubai ypač tokie žinomi, garsūs sporto pasaulio žvaigždės, jų padėtis yra tokia, kad visa visuomenė juos stebi ne tik žaidėjus, bet ir pačius klubus, todėl jie yra priversti veikti labai skaidriai, dažnai tokie klubai yra tikrinami, analizuojama jų finansinė veikla.

Per 18 savo veiklos metų nebuvo tokio atvejo, kad Mokesčių inspekcija ar kitos panašios kompetentingos įstaigos kiekvienoje šalyje nebūtų atlikusios patikrinimų tose įmonėse ar klubuose. Jo įmonė, kuri teikė teisių į žaidėjų įvaizdį tarpininkavimo paslaugas, ne vieną kartą turėjo įvairių teisminių ginčų tarptautiniame sporto arbitraže, kurio buveinė yra Šveicarijoje. Taip pat ne vienoje šalyje teko dalyvauti teisminiuose ginčuose su klientais, tai yra klubais, jų sudarytos sutartys buvo tikrinamos teismuose.

Kai buvo tikrinamas (duomenys neskelbtini) krepšinio klubas, tai buvo garsi istorija, susijusi su labai žinomu žaidėju tame klube N., apie šią bylą buvo plačiai rašoma, tada ir jo įmonė tokias sutartis buvo sudariusi su kitais to klubo žaidėjais, buvo taip pat tikrinama ir nebuvo pareikšta jokių priekaištų. Žinoma garsi istorija susijusi su Italijos klubu „(duomenys neskelbtini)“, kaltinimai buvo dėl mokestinių pažeidimų, jie taip pat buvo sudarę sutarčių dėl žaidėjų įvaizdžio ir tos sutartys buvo tikrinamos, bet nebuvo pareikšta jokių priekaištų. Be to, tose sutartyse buvo tikrai didžiulės sumos. Kita garsi byla susijusi su Slovėnijos, Liublianos „(duomenys neskelbtini)“ klubu dėl lėšų iššvaistymo. Beveik su visais šio klubo žaidėjais sutartis dėl teisių į įvaizdį buvo sudariusi jo įmonė, tos sutartys buvo tikrinamos, tiek teismas, tiek kontrolę vykdžiusios institucijos dėl tų sutarčių jiems neturėjo jokių priekaištų. Su visais savo klientais, klubais sudaro praktiškai vienodas sutartis, tą sutarties projektą siūlo jie ir su tokios sutarties projektu galima susipažinti.

Jis kaip asmuo, atėjęs iš krepšinio pasaulio, negalėjo nepastebėti, kad visą laiką Lietuvoje dominavo du klubai, staiga pasirodė ir trečiasis žaidėjas, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ klubas. Šis klubas naudojo labai veržlią, labai taikliai į žiniasklaidą, į medijas nukreiptą veiklą. Todėl pagalvojęs, kad tai būtų puiki galimybė su tokiu klubu bendradarbiauti, nusprendė užmegzti ryšį. Bet nebuvo lengva pradėti bendradarbiavimą, nes pirmasis pasiūlymas, kurį pateikė dar įmonės veiklos pradžioje, klubo nesudomino. Tik po metų, kai jau buvo sukaupę tam tikrą patirtį tarp savo klientų, turėjo tokių garsių anksčiau minėtų klubų, klubo atstovas O. K. sutiko su juo susitikti. Vakarų Europos klubuose sutarčių sudarymas ir pasirašymas dėl žaidėjo įvaizdžio naudojimo – tai yra veiklos pagrindas, tik čia Lietuvoje šiuo požiūriu buvo naujovė. Todėl Vakarų Europos klubuose visos sutarties sąlygos, sutarties pasirašymas buvo formalus dalykas, apsikeitimas dokumentais, o Lietuvoje tai ilgai užtruko. Pirmiausiai pavyko jam susisiekti su O. K. ir įkalbėti šį susitikti, pirmasis toks susitikimas įvyko Druskininkuose. Tame susitikime jis pateikė O. K. savo pasiūlymą, paaiškino, kaip viskas vyksta, kokios klubo galimybės, kad klubas yra visiškai apsaugotas nuo bet kokių galimų žaidėjų pretenzijų dėl žaidėjo įvaizdžio naudojimo. Tačiau susitikimas nebuvo naudingas, nes po kelių dienų gavo prašymą pateikti daugiau informacijos, naudojamų sutarčių projektus. O. K. paaiškino, kad jų sutarčių projektus turi peržiūrėti teisininkai ir patikrinti pagal Lietuvos finansinę veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus. Kai sutarčių projektus peržiūrėjo ir įvertino, paprašė jo atvykti į Klaipėdą susitikti su žaidėjais ir klubo valdybos nariais. Tiksliai dabar neatsimena, kada jis lankėsi Klaipėdoje, tik žino, kad tą dieną „(duomenys neskelbtini)“ žaidė kažkokias rungtynes. Po varžybų jis viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu ir kai kuriais žaidėjais, kurie turėjo klausimų dėl įvaizdžio sutarčių. Bet ne visi žaidėjai iš karto pritarė toms sutartims, buvo ir tokių, kurie po mėnesio ar dviejų panoro sutartis nutraukti. Iš tų žaidėjų, kurie sutiko pagal šias sutartis bendradarbiauti, nebuvo jokių pastabų, priekaištų dėl sutarčių sąlygų ar atsiskaitymų tvarkos. To paties jo apsilankymo Klaipėdoje metu jis apsilankė klubo buveinėje, buvo paaiškinta, kaip klubas organizuoja veiklą, ir buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir klubo. Apsilankymo Klaipėdoje metu jį pakvietė į varžybas, kur VIP salėje susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ klubo valdybos pirmininku, kurio pavardės neatsimena, tik žino, kad šis anksčiau yra buvęs Klaipėdos miesto meras. Jį pristatė kaip įmonės, teikiančios žaidėjų įvaizdžio teisių perleidimo paslaugas, tarpininkavimo paslaugas, atstovą. Todėl jį stebina parodymai, kad valdybos pirmininkas nėra girdėjęs apie jo įmonę, kad nežinojo apie kas mėnesį mokamas didžiulės sumas, kad valdybos pirmininkas ar stebėtojų taryba ar kitos įstaigos tokių dalykų dėl mokėjimų nekontroliavo ir apie juos nieko nežinojo. Tai buvo periodiniai mokėjimai, atliekami kas mėnesį. O. K., kurio veiklą, kaip įprasta kiekviename klube, prižiūrėjo stebėtojų taryba ar valdyba, negalėjo savarankiškai imtis veiklos, kuri neatitiktų klubo finansinės politikos. Per kelerius metus trunkantį bendradarbiavimą su Klaipėdos klubu, jis Klaipėdoje lankėsi kelis kartus, buvo ir klubo buhalterinę apskaitą tvarkančioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbančios moterys turėjo klausimų, susijusių su išrašomomis sąskaitomis faktūromis, vykdomais mokėjimais, atsiskaitymais, į visus klausimus jis atsakė, nebuvo jokių pastabų ir bendradarbiavimas buvo toliau tęsiamas. Kiekviename mokėjimo nurodyme, pervedime yra aiškiai nurodyta to mokėjimo paskirtis, tai yra už žaidėjo įvaizdžio naudojimą.

Jų įmonė žaidėjams už perleistas teises į savo įvaizdį gali sumokėti žaidėjui tik tada, kai už tas įvaizdžio teises gauna atitinkamą mokėjimą iš sporto klubo. Gavę iš klubo, jie atitinkamą sumą perveda žaidėjui už perleistas įvaizdžio teises. Kiekvienais metais su O. K. jie derėdavosi dėl sąlygų, kiek daugiausia klubas už konkretaus žaidėjo įvaizdį gali sumokėti, pirmaisiais bendradarbiavimo metais klubo įsipareigojimai buvo vykdomi tikrai labai pavyzdingai, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ klubas žaidė aukščiausioje Europos lygoje, kur yra taikomi tikrai griežti reikalavimai, standartai, nes bet kokios žinios apie klubo nevykdomus įsipareigojimus žaidėjams už sportinę veiklą ar įvaizdžio naudojimą sukeltų griežtą Eurolygos reakciją. Paskutiniais bendradarbiavimo metais, kai iš klubo buvo atleistas O. K., buvo tam tikrų sutrikimų atsiskaitymuose ir klubo mokumas buvo suprastėjęs. Bendradarbiaudamas tiek su Klaipėdos klubu, tiek su kitais Lietuvos klubais, žino, kad tuo metu ne vieną kartą jų sudarytos sutartys buvo tikrinamos VMI, bet nebuvo tuo metu jokių priekaištų. Jie visoje Europoje ir visame pasaulyje savo veiklą vykdo, vadovaudamiesi tais pačiais sutarčių projektais, Lietuva nebuvo pirmoji šalis, su kuria užmezgė bendradarbiavimą. Todėl yra visiškai įsitikinęs, kad vykdoma veikla, jos teisinis pagrindas visiškai atitinka Europos Sąjungoje galiojančią teisę ir teisinius reikalavimus. Jis, pradėdamas bendradarbiauti su Lietuvos klubais, negalėjo pagalvoti, kad Lietuva ne tik ginčys jų sudaromas sutartis, bet ir teisme bus bandoma jas kriminalizuoti. Nė vienas žaidėjas nėra grąžinęs nė vieno dolerio ar cento iš tų mokėjimų, kurie buvo pervesti ir buvo aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis už įvaizdžio teisių naudojimą. Kiekvieno žaidėjo kaina ir įvertinimas buvo derybų su klubu dalykas. Perleidžiamos teisės į įvaizdį ne tik sportininkų, bet ir kitų su klubu susijusiu asmenų, kurie yra matomi žiniasklaidoje, vadybininkų, masažuotojų ir kitų asmenų, kurie dirba klubo labui. V. U. ne vieną kartą dalyvavo žiniasklaidoje nušviestame renginyje, kurį organizavo Klaipėdos klubas. V. U. klube dirbo vadybininku, buvo atsakingas už ryšius su žiniasklaida, raštu pateikė prašymą pinigus pervesti į nurodytą banko sąskaitą.

Liudytojas N. S. parodė, kad pažįsta M. I., turėjo ūkinių komercinių santykių tarp jo įmonės ir M. I. įmonės Amerikoje. Taip pat turėjo asmeninių santykių. Liudytojo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ registruota Anglijoje, tačiau jis turėjo ir kitų įmonių. Buvo normalūs, komerciniai santykiai, ūkinė komercinė veikla tarp įmonių. Kadangi jis nuo 2001 metų turi mokesčio mokėtojo statusą JAV, vykdė ūkinę veiklą kaip fizinis asmuo ir mokėjo mokesčius Amerikoje. 2004–2005 metais vykdė veiklą Amerikoje, tai buvo juridinės paslaugos, pardavimai, paskolos, nekilnojamasis turtas, advokatų kontora Čikagoje. Ūkiniai komerciniai santykiai su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir su M. I. buvo niekuo neišsiskiriantys, tai juridinės paslaugos, reklaminės paslaugos, su sporto klubais susijusios kitos paslaugos, tiesiog buvo darbiniai santykiai, buvo atsiskaitymai tarp ūkinių komercinių subjektų. Jo įmonės registruotos Amerikoje, teikė paslaugos sporto klubams. Vėliau buvo Anglijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, be to, kaip fizinis asmuo teikė paslaugas JAV. M. I. vadovavo „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubui. Pradžioje liudytojas bendravo ne su M. I., o su amerikiečiu D. Čikagoje, kuris greičiausiai ir buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nes visada komerciniuose ūkiniuose santykiuose turi būti įmonės vadovas, o ne kiti asmenys, vienas iš įmonės atstovų buvo M. I. Liudytojas tvirtina, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už paslaugas, prekes ir reklamą ir M. I. atsiskaitė kaip fizinis asmuo už paskolas, jokių juridinių pretenzijų nėra. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2020-03-04 liudytojo apklausos protokolas t. 5, b. l. 120–123), kad apklausos metu jam rodė banko sąskaitos išrašus. Pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, kad mokėjimas už įvaizdžio teises. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ pavedimai buvo už vieną iš paslaugų, tai įvaizdžio formavimą. Nurodytą mokėjimų paskirtį reikėtų versti į lietuvių kalbą kaip „plati reklamos akcija“. Jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2012–2014 metais buvo labai plati ūkinė komercinė veikla, įmonė vykdė prekybą automobiliais, maisto produktais, įmonė teikė paslaugos Amerikoje ir Europoje. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo mokesčius Anglijoje, biuras buvo Londone. Įmonė mokėjo mokesčius pagal registracijos vietą o ne kur yra vykdoma ūkinė komercinė veikla. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota 2016 metais. Liudytojas nepamena detalių, bet žino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tam tikrus sportininkus. Jo įmonė turėjo apie 800 klientų Jungtinėse Amerikos Valstijose, konkrečiai kokias paslaugas kam suteikė, dabar detaliai nepamena. Įmonė (duomenys neskelbtini)“ yra registruoja Estijos Respublikoje, Taline ir vykdo visas nedraudžiamas paslaugas, iš jų ir prekybą automobiliais, metalo laužu, teisinės paslaugos. Visas paslaugas ir prekes pirkdavo iš kitų subsidijuotų asmenų. 2014 m. rugpjūčio mėn. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 30 tūkstančių JAV dolerių, galėjo būti už perpirktas teisines paslaugas, bet dabar konkrečiai negali pasakyti, nes tai buvo prieš 7 metus. 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 92 tūkstančių JAV dolerių, tai buvo paskolos grąžinimas.

Liudytojas A. E. parodė, kad 27 metus dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ atstovu spaudai ir komunikacijos vadovu. Su O. K. kartu dirbo komandoje, M. I. pamena kaip žaidėją ir kaip Panevėžio komandos „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Apie klubo finansus jis nieko nežinojo iki 2017 m. vasario mėn., kai perėmė vadovavimą komandai iš O. K., tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tada jis daugiau susipažino su esama finansine padėtimi. Kadangi, tapus direktoriumi, pareigų perėmimas ir vadovavimas buvo gana sudėtingas, visus finansinius klausimus daugiau sprendė buhalterė. Tuo metu pradėjo dirbti nauja buhalterė V. R., kuri paaiškino, kokia yra finansinė padėtis. Buvo paimti visi dokumentai iš buvusios buhalterinės įmonės, kuri tvarkydavo „(duomenys neskelbtini)“ komandos finansus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo buhalterinė įmonė, kuri tvarkė iki tol klubo visą buhalteriją. Dokumentus sugrąžino 2017 m. kovo mėnesį, tuo metu buvo labai daug kitų problemų, trūko darbuotojų. Ten reikėjo specialisto vertinimo, jis su V. bandė organizuoti auditą, valdyboje apie tai bandė sakyti. V. iniciatyva buvo atvažiavęs auditorius iš Vilniaus, kuris tik pakonsultavo, kaip tai būtų geriau daryti, bet pats atsisakė padaryti auditą, nes tai buvo milžiniškas darbas. Buhalteriniuose dokumentacijose buvo netvarka, buvo sunku bet kuriam specialistui ar finansininkui suprasti, koks dokumentas su kuo susijęs. Buvo teisininkė, kuri ateidavo kartą per savaitę, bet tai ne jos kompetencija atlikti tyrimą. Buvo netvarkingi buhalteriniai dokumentai. Tada pranešė Valdybai, kad reikia audito, kad reikia išsamesnio tyrimo kitų tarnybų, neatitikimai tarp banko dokumentų. Iki to laiko jis su finansais neturėjo jokių reikalų, tik nuo 2017 m. vasario mėn., tapęs direktoriumi, jais pradėjo domėtis. Pamatė pavedimus į Ameriką 2012–2014 metais, pieštuku buvo parašyta, kiek išmokėta žaidėjams, buvo tiek daug dokumentų, daug neaiškumų. 2012–2013 metais iš žaidėjų girdėjo, kad sportininkai už žaidimą klube gauna algas iš „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterė žiūrėjo 2015–2017 metų dokumentus, buvo rastos 2016 metų sutartys su Estijos įmone, reikėjo apmokėti už žaidėjų įvaizdžio teises. O. K. ir Lenkijos pilietis buvo pasirašę šią sutartį. Tada jis su buhaltere V. nusprendė nemokėti pavedimų pagal sutartį, laukė, kas bus toliau. Jie nežinojo tos įmonės kontaktų, todėl laukė, kol kas nors susisieks. 2017 m. balandžio ar gegužės mėn. paskambino iš Lenkijos, bet vardo dabar nepamena, pasiūlė susitikti Vilniuje, bet susitikimas neįvyko. Buvo pavedimai daryti į Estijos įmonę už žaidėjų įvaizdžio teises, atrodo, kad ant sutarčių buvo žaidėjų parašai. Su kiekvienu žaidėju reikėjo aiškinti, kiek gavo iš Estijos įmonės pinigų, nes iš turimų dokumentų to nebuvo galima nustatyti. Žaidėjai sakė, kad taip gaudavo atlyginimą iš Estijos įmonės. Tuo metu klubas turėjo skolų, amerikiečiai krepšininkai sakydavo, kad klubas jiems yra skolingas. V. U. dirbo klube nuo 2014 ar 2015 metų, buvo su O. K. klube iki 2017 metų vasario mėn., bet vėliau išaiškėjo, kad dirbo neoficialiai. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-07-03 liudytojo apklauso protokolas t. 5, b. l. 90–91). Liudytojas nežino, kaip, pasirašant sutartį su sportininkais, treneriais, buvo aptariamas įvaizdžio klausimas. Jam vadovaujant klubui, įvaizdžio teisių nenaudojo, nes žaidėjai kenčia dėl įvaizdžio teisių pasirašytų kontraktų, buvo aišku, kad šis dalykas nėra sąžiningas. 2010–2017 metais jis nebuvo susijęs su Valdyba. Jam tekdavo dalyvauti krepšinio klubo visuotiniame susirinkime, direktoriai pateikdavo ataskaitas, buvo E. P., S. V., O. K.. Tuo metu krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ viskam vadovavo direktorius. Kiek pamena, valdyba buvo sukurta, kad rėmėjai, kurie skyrė pinigus komandai, kažkiek dalyvautų jos valdyme. 2015 metais klubo savininkas pagal įstatymą buvo asociacija ir Kinijos pilietis. Tačiau, ar 2015-09-08 dalyvavo visuotiniame susirinkime, dabar tiksliai negali pasakyti, bet jei protokole yra parašas, tai tikrai dalyvavo. Kokie buvo sprendžiami klausimai, dabar tikrai neatsimena. Tikslaus skaičiaus Asociacijos narių nežino, bet atrodo buvo virš 20. Asociacija tikrai nesikišo į klubo reikalus. Jam dirbant klube vadovu, Valdybai pateikdavo žaidėjų kandidatūras ir, šiems nusprendus, pasirašydavo sutartis su žaidėjais. Jis visus sandorius derino su Valdyba. A. J. sprendimu jis buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų.

Liudytoja V. R. parodė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, O. K. pažįsta. 2017 m. kovo mėn. pradžioje perėmė buhalterinius dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri anksčiau vykdė įmonės buhalterinę apskaitą. Jai buvo aiškiai suformuota užduotis atlikti krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ finansinį auditą už 2016 metus. Ji tais klausimais bendravo su A. J. ir V. G..

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaita buvo kompiuterizuota, vedama naudojantis „REVILE“ programa. Pradėjus tikrinti įvestą informaciją ir lyginti ją su gautais dokumentais, nusprendė atlikti auditą, kreipėsi į Vilniaus audito kompaniją, bet jiems rekomendavo kreiptis į teisėsaugą dėl tam tikrų įtarimų, susijusių su sportininkų kontraktais, kilo abejonių dėl įvairaus pobūdžio pirkimų, labai didelių skolų, pradėta aiškintis, ar tie sandoriai buvo tikrai reikalingi klubo veiklai. Buvo pateikta informacija FNTT, buvo paimti dokumentai. Tyrimo metu pradėjo aiškėti, kad galėjo būti neteisingai mokami sportininkams atlyginimai, padaryta žala Valstybei, nes sportininkai neparodė gautų pajamų ir nesumokėjo mokesčių. Sportininkų kontraktas yra pagrindinis dokumentas, kurį pasirašo klubas, agentas, jei jį turi, ir tas sportininkas. Jokių kitokių papildomų įsipareigojimų klubas neprisiima ir pats sportininkas neturi kitų atstovų dėl įvaizdžio teisių. 2016 metais nesutapo kontrakte numatyta atlyginimo suma su nurodyta buhalterijos dokumentuose, dalis sportininkų gavo atlyginimą per įvaizdžio teises. Nauja vadovybė norėjo išsiaiškinti, ar nebuvo tai papildomos išlaidos, kurios neturėjo būti. Liudytoja pateikia pavyzdį, kad M. M. pagal kontraktą turėjo gauti vieną sumą už sezoną nuo liepos iki birželio, bet, pagal kovo mėnesio apskaitos duomenis, gavo tik nedidelę dalį ir nėra jokio paaiškinimo, kodėl tiek mažai išmokėta. Vadovybė prašė kiekvieno žaidėjo asmeniškai pateikti banko išrašus, norėjo įsitikinti, kokia yra skola pagal kontraktą. Pagal buhalterinius duomenis ir jų parodymus neatitiko sumos, iš klubo gavo mažiau. 2016 metais iš klubo jie gaudavo vieną sumą, kitą sumą gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“. Kilo klausimas, ar klubas turi papildomai priskaičiuoti skolą pagal kontraktą. Tie klausimai dėl abejotinų sandorių buvo pateikti prokuratūrai. Tyrimo metu FNTT pradėjo apklausinėti sportininkus, kodėl jie nemokėjo nuo gautų įvaizdžio pajamų mokesčių. Tai yra sportininko ir agentūros sudarytas sandoris, tai yra ne klubo įpareigojimas. Kiek liudytoja sužinojo iš FNTT, sportininkai iš agentūros gautus pinigus traktavo kaip atlygę iš krepšinio klubo, kuriame jie žaidė tą sezoną. 2016 metais klube buvo atliktas operatyvinis mokesčių patikrinimas, tiksliau, jis baigėsi 2016 metais, bet tyrimas buvo atliekamas už ankstesnius metus, papildomai buvo sumokėti mokesčiai dėl neteisingo teisės akto taikymo. Tame tyrime buvo paminėta dėl išmokų 2012–2014 iš „(duomenys neskelbtini)“ už įvaizdžio teisių panaudojimą ir dėl to jai buvo užduoti klausimai, ar sportininkams yra skola, bet pagal buhalterinę apskaitą jokių skolų nebuvo, buvo sudarytos taikos sutartys, buvo susitarimas apmokėti skolas. Buvo nesumokėti mokesčiai nuo uždirbtų pajamų, jei sportininkai traktuoja, kad tai buvo atlyginimas, tai klubui yra padaryta žala, nesumokėti mokesčiai Valstybei, iššvaistytos lėšos. Civilinį ieškinį teikė vadovas su advokatu. Dėl pavedimų į „(duomenys neskelbtini)“ liudytoja nurodo, kad buvo rastos sąskaitos faktūros, Invoisas, pagal kurį buvo mokėjimai už įvaizdžio teises, sąskaitoje faktūroje dar buvo minima sportininko pavardė. FNTT nustatė pagal sportininkų banko išrašus, kad tai buvo atlyginimai, o buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyta, kad tai sąnaudos. Kai kur agentūrai buvo pervesta per didelė suma, ne tik atlyginimams sumokėti, todėl nebuvo aišku, už ką buvo sumokėta. Kilo įtarimas, kad gali būti papildomai mokama dar kita dalis. „(duomenys neskelbtini)“ klube pagal buhalterinius dokumentus sportininkams yra išmokėta tik dalis atlyginimo, todėl klubas turi būti skolingas, tačiau sportininkai jokių pretenzijų nereiškia ir sako, kad klubas jiems nėra skolingas, nes gavo per kitą įmonę dalį atlyginimo. Negalėjo tiksliai nustatyti sumokėtų atlyginimų, nes ne visi sportininkai pateikė savo banko išrašus. Palyginus išmokėtą atlyginimą ir pinigus, gautus už įvaizdžio panaudojimą, nustatyta, kad kai kuriems sportininkams buvo daugiau sumokėta, kilo klausimas, kodėl teigia, kad jiems dar yra skola.

Nebuvo jokių paslaugų atlikta dėl įvaizdžio teisių. Liudytojos manymu, sandoriai dėl įvaizdžio teisių neturi realaus pagrindimo, jiems naudojama sąvoka „orinės išlaidos“. Bet Lietuvoje ne vien tik „(duomenys neskelbtini)“ tokią neteisėtą mokesčių schemą taikė, tokia schema buvo futbole, kur papildomai priskaičiuodavo mokesčius dėl įvaizdžio teisių. Kontrakto su sportininku turėjimas klubui leidžia, kad sportininkas reklamuotų klubą. Jei sportininkai gautas įplaukas iš „(duomenys neskelbtini)“ agentūros būtų deklaravę VMI ir sumokėję mokesčius, tai problemos nebūtų. Kiek jai yra žinoma, sportininkai turėjo išsiimti individualios veiklos pažymą, bet sportininkai jos neturėjo, todėl jie negalėjo teisiškai dėl įvaizdžio teisių sudaryti kontraktų ir gauti pajamų. Gavę pajamų iš įvaizdžio teisių, jie turėjo išsiimti individualios veiklos pažymą. Dabar mokestinės problemas kyla visiems, klubas nesutinka prisiimti mokestinę žalą. Patys sportininkai jokių įvaizdžio teisių nepardavinėjo, jie traktavo, kad tai yra atlyginimas. Atlygis už įvaizdžio teises būtų teisingas, jei mokesčius mokėtų sportininkas, bet jie visi apklausos metu nurodė, kad tai nėra pajamos už įvaizdžio teises, o yra atlygis ir mokestinės žalos jie nepripažįsta ir mokesčiai lieka klubui. Kontrakte nurodoma aiški suma po mokesčių, kurią turi gauti sportininkas, nurodyta sąlyga, kad iš to kylantys mokesčiai yra sumokami klubo sąskaita. Pagal mokestinę aplinką aukšto meistriškumo sportininkas gauna A klasės pajamas ir mokesčius moka klubas. Ne klubas gauna pajamas iš įvaizdžio teisių agentūros, o sportininkas. Vadinasi, mokesčius turi mokėti sportininkas, nes jis gauna naudą. Pasirašant kontraktą sportininkas sutinka, kad klubas gali reklamuoti klubui naudingas paslaugas ir taip pritraukti rėmėjus. Bet kontrakte apie įvaizdžio teises tiesiogiai nebuvo tokios sąlygos, kad sportininkas turės atstovą, kad klubas pirks papildomai įvaizdžio teises. Liudytoja teigia, kad „(duomenys neskelbtini)“ klube jos pagrindinis darbas yra tvarkyti visą buhalterinę apskaitą, bet tai papildomas darbas, kurį dirbdavo po darbo, nes yra kitos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, dar turi individualios veiklos pažymą, pagal kurią teikia finansines konsultacijas, dėl įmonių likvidavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ rėmėjų. Krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pelno siekianti organizacija ir vykdo aukšto meistriškumo sporto rungtynes, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra logistinė jūrinė kompanija. V. L. yra jos tiesioginis darbdavys ir jai pasiūlė tą darbą. Jis tuo metu buvo Valdybos klubo pirmininkas. Ji nežino, kokie santykiai buvo tarp asociacijos ir Valdybos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus dokumentus, ten tokių duomenų, kad su sportininkais visiškai atsiskaityta pagal kontraktą, nebuvo rasta, bet ir skolos nebuvo, todėl nebuvo aišku, kokia klubo skola yra sportininkams.

Liudytojas V. U. (V. U.) parodė, kad O. K. buvo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo vadovas, M. I. buvo kito klubo vadovas. Nuo 2013 metų jis pagal verslo liudijimą teikė klubui paslaugos, vesdavo renginius, buvo sudaryta savanorystės sutartis, nes to reikalavo Eurolygos organizacija. Buvo padaryta daug socialinių akcijų ir sukurta pirma Lietuvoje krepšinio klubo savanorių komanda. Visų akcijų neprisimena, bet pagal Eurolygos programą „(duomenys neskelbtini) “ jam teko važiuoti į mokymus užsienyje, kuriuos organizavo lyga. Buvo žaislų surinkimo akcija „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, projektų su neįgaliųjų organizacijomis, su vaikų globos namais, buvo vienas projektas su senjorais. Vėliau buvo organizuojamas pirmasis „(duomenys neskelbtini)“ gatvių krepšinio turnyras su rekordiniu dalyvių skaičiumi. Šios veiklos priskiriamos prie socialinės veiklos, reikėjo naudoti savo asmeninį laiką ir vakarais, ir po rungtynių, ir prieš. Tokios pagrindinės akcijos tikrai buvo, dabar visų neprisimena. Šioje veiklose dalyvavo krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ krepšininkai, su komandos nariais teko jam vykti į neįgaliųjų organizacijas, krepšininkai vykdavo į mokyklas, tokiose veiklose dalyvaudavo tarp treniruočių ir varžybų. Jo bendravimas su klubu prasidėjo nuo renginių vedimo prieš Eurolygos sezoną, vyko atrankinės rungtynės, jo užduotis buvo sukurti kitokį pristatymą, kokio anksčiau „(duomenys neskelbtini)“ arenoje nebuvo. Tada jis veiklą vykdė pagal verslo liudijimą. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo jau kitas etapas, tada teikė marketingo, bilietų pardavimo paslaugas, rūpinosi rėmėjų pritraukimu, dalyvaudavo išvykose, rungtynėse, jam teko kuruoti vienu metu net 3 komandas. Tai buvo pagrindinės komandos visų varžybų organizavimo klausimai. Be to, buvo regionų krepšinio lygos komanda, krepšinio mokyklos pagrindu sudaryta studentų komanda ir dar papildomai buvo vieno rėmėjo miesto lygoje suburta komanda, kurių varžybų organizavimu jis rūpinosi. Prieš sezoną numatydavo veiklos strategiją, abonementų ir bilietų pardavimą, kurdavo klipus, kurie būdavo rodomi prieš rungtynes, būdavo visa komanda nufilmuojama. Jis buvo vienas iš iniciatorių dublerių komandos „(duomenys neskelbtini)“ atsiradimo regionų krepšinio lygoje ir buvo atsakingas už tos komandos priežiūrą. Varžybų organizavimas yra viena paslauga, kurią atliko jo įmonė, o rungtynių vedimas yra kita paslauga ir tam būdavo atskira sutartis. Jo, kaip vedėjo, įvaizdžio naudojimui buvo sutartis su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurią nuotoliniu būdu, kiek pamena, pasirašė A. Ši įmonė teikė įvaizdžio paslaugas, jis suprato, kad jo atvaizdas naudojamas socialinėse erdvėse, žiniasklaidoje, televizijoje, už tai gali gauti atlygį. Sutarties su įmone „(duomenys neskelbtini)“ esmė yra jo įvaizdžio teisių naudojimas. Jis pramoginių renginių vedimo srityje buvo daug pasiekęs, buvo pasiekęs sporto varžybų vedimo lygį TOP-3 Lietuvoje. Jis tuo metu vesdavo mokymus, seminarus apie rungtynių vedimą, tiek Lietuvos krepšinio lygoje, tiek tarptautiniu mastu. Tai, kaip jis vesdavo rungtynes, buvo kopijuojama daugelyje šalių ir Lietuvoje. Buvo sudaryta sutartis dėl jo įvaizdžio naudojimo rungtynių vedimo metu „(duomenys neskelbtini)“ arenoje ir jis pats buvo nurodęs vesti pagal sutartį mokėjimą į tėvo sąskaitą, tikslių to priežasčių nepamena, tačiau tai buvo arba sutartyje įrašyta, arba el. paštu papildomai išsiųstas prašymas atlikti pavedimą į L. U. sąskaitą. Jis prieš tai skambino į Mokesčių inspekciją, klausė, ar galima pervesti pagal autorinę sutartį lėšas atimam žmogui, jam paaiškino, kad galima. Valdybos pirmininkas V. L. O. K. nurodė nutraukti sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir jį įdarbinti klube, sakė, kad už renginių vedimą ir atvaizdą mokėtų „(duomenys neskelbtini)“. Valdybos nariai gaudavo finansines ataskaitas, todėl viską žinojo apie klubo finansinę padėtį. Be to, dėl skolų žaidėjams jam teko kalbėtis su kai kuriais Valdybos nariais, A. J., V. L., R. T., K. B., kuris buvo veteranų atstovas. Nors tai ne jo kompetencija, bet tiesiog aptarinėjo skolų klausimus, šie klausimai buvo visiškai atvirai svarstomi ir kiti darbuotojai girdėjo, puikiai viską žinojo. V. L. dalyvaujant visiems darbuotojams aptarinėjo, kiek galima gauti lėšų, kiek reikės sumokėti už įvaizdį, kiek reikės sumokėti už kitus įsipareigojimus, už areną, viskas buvo aptariama per susirinkimus. Dar prisimena, kad V. L., tapęs Valdybos pirmininku, pasakė O. K., kad šis privalo duoti prisijungimus prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo banko sąskaitos, norėjo pasižiūrėti, kada ir kokie yra daromi pavedimai, tai girdėjo ir kiti darbuotojai.

Liudytojas A. J. parodė, kad viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) m. įsteigė asociacija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdymą atliko klubo valdyba, kurią sudarė 8 žmonės, valdybą sudarydavo stambiausių rėmėjų atstovai ir klubo direktorius. Klubo direktorius į asociaciją ir klubo valdybą turėdavo kreiptis dėl įvairių priimamų stambių sprendimų klube, tokių kaip stambių pirkinių, paskolų, prekių išsimokėtinai ar lizingu ėmimo ir pan. Jis buvo išrinktas krepšinio asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, prieš tai buvo prezidentu V. G.. Tada jis tapo ir Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu. „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius buvo O. K. Po metų O. K. buvo atleistas dėl finansinių priežasčių, dėl santykių su valdybos nariais, valdybos pirmininku. O. K. atleidimas vyko su visos asociacijos pritarimu. Klubas turėjo skolų, bet jis nebuvo įsigilinęs į finansinius reikalus. Jis trumpai buvo Valdybos pirmininku, prieš tai buvo R. T., po to tapo V. L.. Kai liudytojas buvo asociacijos prezidentu, buvo sprendžiamas klausimas dėl susidariusių skolų krepšinio klube. Kadangi viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai remdavo klubą finansiškai, todėl spręsdavo ir finansavimo, skolų klausimus. Asociacija gaudavo iš valdybos finansinę metinę ataskaitą, kai valdyba ją patvirtindavo, tada patvirtindavo ir asociacija. Liudytojui teko keletą kartų dalyvauti pasitarimuose, kai buvo aptariamos pateiktos klubo ataskaitos. Kiek prisimena, buvo keletas konfliktų tarp direktoriaus O. ir valdybos narių dėl brangių automobilių nuomos, informacijos trūkumo, bet pagrindinis dalykas – tai nesutarimas tarp O. K. ir V. L. Asociacijoje buvo sprendžiamas klausimas dėl įvaizdžio naudojimo, dauguma klubų taip dirbo. Be to, buvo pateiktas VMI patikrinimas ar auditas ir dėl to nebuvo jokių pastabų. Buvo kilę įtarimų dėl neaiškių įvaizdžio formavimo išlaidų, dėl sumų dydžio, bet valdyba buvo patvirtinusi tokią tvarką. Kai pasikeitė klubo direktorius, tada darė auditą, direktorius pranešė apie Estijos įmonę, kad per ją vyko mokėjimai ir kad taip vyksta, jis buvo girdėjęs valdybos posėdžiuose, bet jis nesigilino. Dėl numatomų žaidėjų atlyginimų valdybos nariams buvo pristatoma iš anksto ir valdybos nariai žinojo, valdybos pirmininkai, prieš tai buvęs R. T. ir V. L. apie tai žinojo.

Liudytojas V. L. parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo trumpą laiką valdybos pirmininku ir buvo valdybos nariu, dalyvaudavo valdybos susirinkimuose. 2015 metais „(duomenys neskelbtini)“ žaidė Eurolygoje, o tuo metu, kai „(duomenys neskelbtini)“ pateko į Eurolygą, jis paskambino Valdybos pirmininkui R. T. ir pasisiūlė tapti rėmėju. Jis vadovavo jūreivystės kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2014 metais skyrė 100 000 litų paramą krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“. R. T. pasiūlė jam tapti Valdybos nariu. Valdybos pirmininku jis buvo nuo 2016 m. iki 2018 metų. Matydamas, kaip naudojamos lėšos, nesutikdavo su kai kuriais sprendimais klube, rėmėjų skirtos lėšos buvo naudojamos ne visai ūkiškai, ne visai teisingai, dėl to kildavo ginčų. Lėšos buvo švaistomos prabangių automobilių nuomai, tai buvo BMW automobiliai. Direktorius sakydavo, kad tie automobiliai buvo duodami žaidėjams, bet buvo išsiaiškinta, kad reikia mokėti draudimo išlaidas ir klubui tai kainavo, buvo nepagrįstos kelionės, buvo įdarbinta direktoriaus žmona, kuri, jo manymu, jokių funkcijų klube neatliko. Tuo metu direktorius buvo O. K. Dėl to kildavo konfliktų, nes visi buvo įpratę gyventi kitaip, nes jis bandė įvesti tvarką, bet buvo didelis pasipriešinimas, buvo ginčai, kol jam tai nusibodo ir jis atsistatydino iš Valdybos pirmininko pareigų. Jam gauti informaciją iš O. K. buvo ypačsudėtinga, nes šis tik žadėdavo pateikti duomenis. Valdyba nedaro pavedimų, nesitaria, Valdyba tvirtina kryptį, strateginius dalykus. Valdybos pirmininkas su direktoriumi turi būti geras junginys, tada galima kalbėti apie efektyvų valdymą. Tokio efektyvaus valdymo šiuo atveju nebuvo, nes jis labai dažnai negaudavo reikalingos informacijos, buvo be galo sunku dirbti, nes nebuvo tarp Valdybos ir direktoriaus reikiamo kontakto. Liudytojo manymu, klubas gyveno ne pagal kišenę, išleisdavo daugiau pinigų nei buvo galima, todėl buvo nuolatinė įtampa dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo. Jis buvo sutikęs klube V. U., kuris buvo įdarbintas projektų vadovu, bet konkrečiai apie tai nieko negali pasakyti. Jis skambino vieną kartą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė duoti informaciją apie krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus, apie finansinę situaciją, bet buvo atsakyta, kad informacija duodama tik O. K., nors jis prisistatė, kad yra Valdybos pirmininkas, bet informacijos negavo. 2015 m. „(duomenys neskelbtini)“ žaidė Eurolygoje, visi klubui padėti norėjo, todėl 2014–2016 metais klubo finansinė padėtis buvo pakankamai nebloga, biudžetas buvo apie 1 milijoną litų, klubas padarė didelę pažangą. Kol neturėjo informacijos, kaip skirstomi pinigai, atrodė, kad viskas tvarkinga, bet 2016 metais, susipažinus su dokumentais ir pamačius, kur išleidžiami pinigai, kilo daug klausimų. Valdyboje būdavo aptarimai atlyginimų klausimai, 2015–2016 metais pinigų nuolat trūkdavo. Jis neturi patirties su kitais sporto klubais, bet krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkamos paslaugos, bilietai, viešbučiai avansu, atsiskaitymas vykdavo vėliau, klubas nuolat buvo skolingas, bet tokia atsiskaitymo schema buvo priimtina daugeliui paslaugų tiekėjų. Kai pritrūkdavo pinigų mokėti algas žaidėjams, kažkas iš rėmėjų papildomai pervesdavo pinigų, kad klubas galėtų atsiskaityti su žaidėju, kuris grasina išeiti. Apie skolas sportininkams žinojo iš direktoriaus O. K. Taip dirbo klubas „(duomenys neskelbtini)“, visą laiką trūko pinigų, gaudavo iš miesto dalį pinigų, atsiskaitydavo su visais, rėmėjai dar pravesdavo dalį lėšų. Bet 2014–2016 metais nebuvo tragiška padėtis. Valdybai buvo teikiama tik bendro pobūdžio finansinė ataskaita ir nebuvo labai detali. Kiekvienas Valdybos posėdis baigdavosi ginčais, klausimais O. K., kada pradės teikti ataskaitas, detalią informaciją, klube buvo baisi netvarka. Liudytojas nesidomėjo sportininkų įvaizdžio teisių sutartimis, nepamena, kad apie tai būtų kalbėta, apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo. Jis nežino, ar M. I. su klubu turėjo kažkokių sutarčių, apie Estijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo, A. K. nepažįsta. Buvo atsisakyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų ir V. R. tapo buhaltere. Valdyba konkrečių mokėjimų niekada netvirtindavo, Valdyba nediskutuodavo konkrečiais klausimais, tam buvo direktorius, kuris už tai yra atsakingas. Valdyba tokių klausimų kaip atlygis už įvaizdį nesvarstė, jis apie atlygį už įvaizdį girdi pirmą kartą. Krepšinio klubo Valdyba patvirtindavo biudžetą, bet Valdyba netvirtindavo jokių konkrečių mokėjimų. Valdybai buvo pateikiamos ataskaitos, kokios yra skolos, valdybos nariai žinojo, kiek yra skolingi treneriams, žaidėjams.

Liudytoja L. P. (buvusi N.) parodė, kad pažįsta O. K. kaip įmonės vadovą, susijusį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, ji nuo 2010 metų buvo atsakinga už krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. O. K. atnešdavo dokumentus į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji tapo laikinai einančia direktorės pareigas, su krepšinio klubo toliau dirbo kiti jų darbuotojai. Iš O. K. jie labai sunkiai gaudavo informaciją, apskaitos dokumentus. Klausimų kildavo daug, susitikimai būdavo trumpi, palikdavo dokumentus, nespėdavo užduoti klausimų. Peržiūrėjus dokumentus, dažniausiai pateikti dokumentai ne visi būdavo su parašais, kuriuos kitą kartą per susitikimą grąžindavo. Stengdavosi bendrauti telefonu, rašyti elektroninius laiškus su užklausimais dėl iškilusių klausimų, bet ne visada gaudavo atsakymus. Kartą per metus būdavo krepšinio klubo Valdybos posėdis, nunešdavo savo apskaičiuotą pagal esamus dokumentus buhalterinę ataskaitą ir atiduodavo Valdybai. Jai yra tekę dalyvauti Valdybos posėdžiuose, bet labai trumpai, valdybos nariai neužduodavo klausimų, palikdavo ataskaitas nagrinėti. Buvo sudaryta standartinė jų įmonės sutartis, kurioje buvo numatyti jų veiksmai, ką jie privalo daryti, kokias ataskaitas privalo pateikti pagal atitinkamus mokestinius Lietuvos įstatymus, būtent buvo nurodytas punktas, kad vadovas atsako už pateiktą savo įmonės teisingą informaciją. Buvo numatyti pagrindiniai dalykai pagal Lietuvos mokestinius įstatymus, pateikti deklaracijas, pateikti galutinę finansinę ataskaitą. Bankinius pavedimus klube turėjo teisę atlikti vadovas O. K. Darbo užmokestį skaičiuodavo jų įmonės darbuotojai. Buvo sudaromos sportininkų sutartys sezonui, buvo numatytas atlyginimas, jie apskaičiuodavo visus mokesčius, apie tai, kiek reikėdavo sumokėti mokesčių nuo atlyginimų, pranešdavo vadovui O. K. Bankinius pavedimus jis atnešdavo atspausdintus iš savo banko, kartais atvykęs pas juos padarydavo pavedimus vietoje. Visus kitus pavedimus jis darydavo pats. Kiek jai žinoma, sportininkams buvo mokamas atlyginimas iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitos. Dėl papildomų piniginių pervedimų sportininkams iš kitų įmonių apie tai ji nežino. Jai yra girdėta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo kontraktas, jai buvo paaiškinta, kad atliekamos reklamos paslaugos. Su šia įmone atsiskaitymus vykdė pats O. K., jie gaudavo visą informaciją tik po to. Tokių mokėjimų buvo ne vienas, sumos buvo gana didelės, todėl tokie pavedimai jai sukėlė įtarimų, bandė su O. K. šį klausimą aiškintis, bet labai sudėtinga buvo gauti iš jo atsakymus. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nelabai pamena. Mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą, bet dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta pažeidimų, kas buvo neteisingai, buvo ištaisyta. Metų gale teikė Valdybai ataskaitą, ataskaitoje buvo surašoma visa informacija apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, nurodyti laikotarpiai. Buvo nurodomos visos įmonės skolos, bet ataskaitoje dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų informacijos nebuvo. Gaudavo po varžybų informaciją, sąrašą žmonių savanorių, kuriems buvo išmokėti pinigai, buvo jų parašai ir išrašyti išlaidų orderiai. Buvo deklaruojamos išmokos, bet žmogaus gautas pajamas negalėjo deklaruoti, nes trūko informacijos, trūko žmogaus duomenų. Kai O. K. buvo atleistas iš vadovo pareigų, tuo pagrindu sutartis nutrūko, atsirado naujas buhalteris, kuris perėmė iš jų įmonės dokumentus. Dalyvavo pati dokumentų perdavime, visus dokumentus, kuriuos turėjo, atidavė sunumeruotus. Buvo likę biure netvarkingų popierių, kuriuos atidavė vėliau. O. K. perduodant dokumentus nedalyvavo. Kiek pamena, 2012–2016 metais klubo finansinė padėtis nebuvo gera, apskaitos dokumentuose buvo matyti didelės skolos, ataskaitos būdavo neigiamos. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-02-07 liudytojos apklausos protokolas t. 5, b. l. 44–46).

Liudytojas E. U. parodė, kad prieš 8 metus jis vieną sezoną žaidė krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“. O. K. buvo vienas iš klubo vadovų, komplektavo komandas, buvo atsakingas už visą veiklą, nesusijusią su krepšiniu. Visą nurodytą kontrakte atlygį jis gavo, pamena, kad 2 ar 3 kartus atlyginimas buvo pervestas JAV doleriais, kas pervedė, jis neatsimena. Jam didelio skirtumo nebuvo gauti atlygį doleriais ar kita valiuta, svarbiau buvo atgauti pinigus. Kiek atsimena, jam O. ir kiti komandos draugai sakė, kad gali būti keletą kartų sumokėta JAV doleriais. Jis krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ žaidė labai seniai, kiek pamena, nelabai buvo kalbama apie įvaizdžio teises, kitus reklaminius dalykus, bet šiuo metu įvaizdžio teisių klausimai yra iš karto aptariami kontrakte. Iš savo patirties žino, kad įvaizdžio teisės yra rimtas dalykas sporte. Klubai bando apsidrausti, kad jų žaidėjai nereklamuotų kitų dalykų ar įmonių, kurios neatitinka klubo interesų. Dabar į kontraktus įtraukiami punktai, kurie draudžia žaidėjams savavališkai naudoti įvaizdžio teises ir reklamuoti. Dabar iš paskutinių metų patirties žino, kad įvaizdžio teisės priklauso klubui, anksčiau to nebūdavo, būdavo galima laisvai elgtis, susitarti ir ką nors pareklamuoti. Dabar klubai apsidrausdami kontraktuose nurodo tokius dalykus kaip apranga ar sportbačiai. Turi atstovauti tik klubo interesams, klubas turi susitarimus su tam tikromis įmonėmis, kurias gali reklamuoti, ir sportininkas asmeniškai jokių reklamų negali daryti. Šiuo metu kontraktuose yra punktai, numatantys nuobaudas už bet kokį savavališką įvaizdžio naudojimą. Jeigu žaidėjas turi asmeninį interesą ką nors reklamuoti, yra įmonės vadovas ar akcininkas, gali susitarti prieš pasirašant sutartį ar kontraktą, numatyti tam tikrus punktus, tada daromos išimtys, bet savavališkai sugalvoti ir pradėti reklamuoti kokį klubą ar su klubu nesusijusias įmones negalima. Tuo metu krepšinio komandos rėmėjas buvo „(duomenys neskelbtini)“, ten vykdavo renginiai, susitikimai su sirgaliais, turėdavo visi dalyvauti. Buvo susitikimas vaikų namuose su neįgaliaisiais vaikais. Žaidėjų nuotraukos tikrai buvo naudojamos, rungtinių aprašymai, žaidėjų komentarai. O. K. paprašydavo nuvažiuoti į renginius ir jie važiuodavo. Jis mano, kad viską organizuodavo ir sugalvodavo darbuotojai, kurie buvo atsakingi už klubo įvaizdžio formavimą, gerinimą. Klube darbuotojų daug nebūdavo. Treniruočių procesuose dalyvaudavo tik treneriai ir O. K., kuris buvo komandos vadovas.

Liudytoja V. V. parodė, kad per visą karjerą klube „(duomenys neskelbtini)“ žaidė 5 sezonus, O. K. tuo metu buvo klubo vadovas. Kai jis žaidė Panevėžio krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“, klubo direktorius buvo M. I. Sutartis krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydavo kartu su agentais, tai buvo standartinės sutartys. Žaisdamas krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ jis nežinojo apie įvaizdžio teisių naudojimą, apie tai kalbos nebuvo ir kontraktuose, jo manymu, nebuvo nieko nurodyta apie įvaizdžio teises. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 71–72), apklausos metu jam buvo parodyta banko sąskaitos išrašo dalis, kurioje matyti pavedimai iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis niekada neatkreipdavo į tai dėmesio, suvokė kaip jam mokamą atlyginimą už sportinę veiklą krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“. Savo įvaizdžio teisių jokiai agentūrai nebuvo perdavęs ar pardavęs, o su krepšinio klubu „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaromos tik sportinės veiklos sutartys.

Liudytojas D. Z. parodė, kad krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ žaidė nuo 2014 metų iki 2016 metų. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 88, 2018-02-27 liudytojo apklausos protokole), kad jo atlyginimas buvo numatytas ir aptartas sportinės veiklos sutartyje su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo vienintelis savo įvaizdžio teisių savininkas ir jokia kita agentūra neužsiėmė jo įvaizdžio teisėmis. Apklausos metu jam buvo parodytas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2014-09-23 iš „(duomenys neskelbtini)“ pervedimas JAV doleriais, šie pinigai galėjo būti jo atlyginimo dalis. Apie „“(duomenys neskelbtini)” jis nieko nebuvo girdėjęs. Žaisdamas klube „(duomenys neskelbtini)“ jis turėjo savo agentą, apie sutartį dėl įvaizdžio teisių nieko negali pasakyti. Jo darbas buvo treniruotės ir rungtynės, visais kitais dalykais rūpindavosi „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, gaudavo nurodymus dalyvauti susitikimuose su sirgaliais, jie nueidavo, pabendraudavo, apsilankydavo mokyklose, „(duomenys neskelbtini)“ restorane, o ar tai buvo klubo viešinimas, jis negali pasakyti. Nemano, kad į krepšininko sutartį įeina tokie dalykai kaip klubo prezentavimas, o tokio atskiro susitarimo agentas nebūtų įrašęs į sutartį. Jis turėjo savo atstovą, kuris jam atsiųsdavo sutarties juodraštį, jo agentas visus tuos dalykus spręsdavo. Jis visada pasirašydavo standartinę sutartį, kurią pateikdavo agentas.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2013–2014 m. sezone ir 2014–2015 m. sezone žaidė krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas buvo O. K. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 160–161, 2018-03-21 liudytojo apklausos protokolas), kad derybas dėl kontrakto vedė agentas, tarėsi dėl įprastų sąlygų, apie įvaizdžio teisių perleidimą kalbos nebuvo. Atlyginimas už sportinę veiklą klube jam buvo mokamas bankiniais pavedimais į jo asmeninę banko sąskaitą. Apklausos metu jam buvo parodytas jo banko sąskaitos išrašas, kuriame matosi, jog 2014 m. iš „(duomenys neskelbtini)” buvo pervesta JAV dolerių, jis suvokė, kad tai yra jam mokamas atlyginimas krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“, bet tai nebuvo pajamos už įvaizdžio teises.

Liudytojas E. D. parodė, kad krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ žaidė nuo 2014 m. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 151–152, 2018-03-21 liudytojo apklausos protokolas), kad derybas dėl kontrakto sąlygų vedė agentūra „(duomenys neskelbtini)“, buvo numatytas atlyginimas. Apklausos metu jam buvo parodytas jo banko sąskaitos išrašas, kuriame matosi, kad buvo gavęs JAV dolerių iš “(duomenys neskelbtini)” ir šie pinigai buvo atlygis už sportinę veiklą krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“. Apie „(duomenys neskelbtini)” girdi pirmą kartą, nėra ir nebuvo su šia kompanija sudaręs jokių susitarimų dėl jo įvaizdžio teisių perleidimo. Jis nebuvo įspėtas, kad gaus atlyginimą iš kitos įmonės.

Liudytojas E. D. parodė, kad nuo 2011 m. iki 2016 m. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos nariu. Tada dauguma Valdybos narių buvo tikrai patenkinti direktoriais O. K. darbu, krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pasiektais rezultatais. Jam ir daugumai Valdybos narių patiko direktoriaus veikla, idėjos, samprotavimai. Valdybos posėdžiai vykdavo krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ gana dažnai, rinkdavosi gal kartą per mėnesį, jis dalyvaudavo beveik kiekviename susitikime. Valdyboje vienas iš pagrindinių klausimų buvo klubo biudžetas, profesionalūs žaidėjai. Jis stengėsi pritraukti kuo daugiau rėmėjų ir pats nemažai rėmė klubą. Jis dalyvavo tame Valdybos posėdyje, kai buvo pristatytas atliktas klubo auditas. Jis atsimena, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos nariai buvo informuoti apie sutartis dėl įvaizdžio teisių. Auditorė pristatė visą ataskaitą, kiek atsimena, Valdyboje vienas iš pagrindinių klausimų buvo klubo biudžetas, sportininkų įvaizdžio panaudojimo klausimais buvo kalbama, bet dėl to jokių pretenzijų iš Valdybos narių tikrai nėra nieko girdėjęs. Jis su vienu iš Valdybos narių diskutavo, kad tai yra tinkamas kelias, taip ir turėtų būti. Jam girdėtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Auditorės ataskaitoje jos buvo paminėtos, bet kiek atsimena, nebuvo nurodyta, kad tokių sutarčių sudaryti negalima ar kažkas būtų ne taip padaryta, niekas iš Valdybos narių dėl to pretenzijų neturėjo. Liudytojas mano, kad šiandien „(duomenys neskelbtini)“ turėtų tokį rezultatą, kokį turėjo, jeigu būtų toks valdymas ir vadovavimas, o ne nusikaltimų ieškotų. Jis pats buvo vienas iš rėmėjų, matė komandos rezultatus, kurie jį tenkino, matė, kad jo įdėti pinigai yra tikslingai panaudoti, todėl neieškojo prie ko prikibti, nes turi savo verslą, savo darbą. Jam svarbiausias klausimas buvo toks, ką nori turėti už duotus pinigus, koks turi būti tinkamas rezultatas, o kaip tai pasiekti, buvo direktoriaus, buhalterio, kitų žmonių darbas, kaip panaudoti turimas lėšas. Jis būdamas Valdyboje nematė reikalo bandyti gilintis ir aiškintis, ar tinkamai ir kur panaudoti pinigai, nes tada rezultatai buvo labai geri rezultatai.

Liudytojas K. M. parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2012–2013 m., 2013–2014 m., 2014–2015 m. sezonus komandos vyriausiuoju treneriu. Jis pats tada agento neturėjo. Buvo pasirašęs sportinės veiklos sutartį trejiems metams su klubu, kuriam tuo metu atstovavo O. K. Su M. I. po to dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“. Klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas atlyginimas pavedimais į jo banko sąskaitą SEB banke. Kai dirbo kube „(duomenys neskelbtini)“, kartais gaudavau pervedimus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bet kas jai atstovavo, jis negali pasakyti, nežino, ar M. I. yra susijęs su šia įmone. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo atlyginimą pagal savo kontraktą už vyr. trenerio darbą klube „(duomenys neskelbtini)“. Jis šia įmone nesidomėjo, jis buvo treneris, dirbo savo darbą, jam svarbiausia buvo gauti sutartą atlyginimą, pretenzijų dėl to neturi. Liudytojas dabar nežino, ar vyko pokalbis dėl įvaizdžio teisių perleidimo, galėjo apie tai kažkas iš klubo pasakyti, dabar daug laiko praėjo. Liudytojas prisimena, kad jį pakviesdavo klubo Valdyba, kuriai jis nepriklausė, vykdavo pokalbiai, kaip galima sutaupyti klubo biudžetą ir mokėti atlyginimus, sutaupant mokesčius. Valdyboje buvo pasiūlymas mokėti atlyginimus per įvaizdžio teises, taip sutaupyti biudžetą, ir tam buvo pritarta. Liudytojas nepamena dėl įvaizdžio teisių su „(duomenys neskelbtini)“ sutarties pasirašymo, nes praėjo daug laiko. Liudytojas mano, kad krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvaizdžio teisių perleidimo sutarčių negalėjo patirti žalos, bet jam sunku pasakyti, nes jis buvo atsakingas už sportinę veiklą kaip vyr. treneris, o biudžetu rūpinosi O. K. ir Valdybos nariai. Valdybos posėdžiuose buvo sprendžiami finansiniai klausimai, buvo pasiūlymai, kaip sutaupyti, optimizuoti biudžetą. Dėl įvaizdžio teisių gali būti kontrakte įrašyta, kad klubas turi visas teises, gali būti tai neįrašyta, reikia žiūrėti į atskirą kontraktą. Jis ir krepšininkai dalyvaudavo komandos įvaizdžio formavimo renginiuose, nes priklauso tai daryti pagal kontraktą, turi reprezentuoti komandą ir bendrauti su sirgaliais, rėmėjais. Jis atsakingas už sportinę veiklą, už renginių organizavimą atsakinga administracija, kiti asmenys. Jis kaip komandos treneris tiesiogiai nesirūpindavo dėl komandos rėmėjų paieškos.

Liudytojas M. B. parodė, kad pažįsta Lietuvos krepšinio bendruomenės narius O. K. ir M. I. ir jis, kaip šios bendruomenės narys, žino iš spaudos apie įvykius, kurie yra nagrinėjami. Liudytojas yra (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius. Liudytojo manymu, įvaizdžio teisės yra žinomos kiekvienam susiduriančiam su profesionaliu sportu, tai yra neatskiriama profesionalaus sporto dalis ir tokia praktika yra labai plačiai naudojama profesionaliame sporte, ne tik krepšinyje. Ši praktika taikoma pažangiausiose pasaulio valstybėse, kuriose sportas yra daugiau kaip verslo rūšis, tai Amerika, Europos pagrindinės valstybės, taip pat taikoma ir Lietuvoje. JAV krepšinio Nacionalinė lygoje NBA, iš esmės žaidėjai dažnai uždirba daugiau iš įvaizdžio kontraktų nei iš tiesioginės sportinės veiklos. Tai yra tam tikra galimybė pačiam žaidėjui, pati sportinė karjera yra gana trumpa profesine prasme ir žaidėjo investicija į savo įvaizdį yra labai svarbi pačiam žaidėjui. Tai yra visiškai normali praktika, tai taikoma ir Lietuvos rinktinėje. Liudytojas nurodo, kad yra atsakingas už Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės visą programą, kad rinktinėje yra žaidėjų, kurių įvaizdis panaudojamas tiek rinktinės labui, rinktinės biudžeto sudarymui, tiek jų atstovaujamų komandų reklamai, jų pačių reklamai, tai yra labai plačiai naudojama praktika. Lietuvos rinktinėje žaidėjams taikoma taip pat tokia praktika. Lietuvos krepšinio rinktinė, kaip organizacija, neturėdama kontraktų su žaidėjais, įvaizdžio teises naudoja kitame kontekste, sudarydama sutartis su savo rėmėjais, paprašo žaidėjų jų įvaizdį leisti panaudoti rėmėjų reklamai. Žaidėjai atvažiuoja į rinktinę turėdami kontraktus su NBA klubais, su Europos klubais, jų įvaizdis yra reglamentuotas sutartyse ir į tai turi atsižvelgti. Liudytojas mano, kad visi profesionaliai dirbantys klubai turėtų naudoti tokią praktiką dėl žaidėjų įvaizdžio teisių. Nors jis konkrečių žaidėjų kontraktų sąlygų nežino, bet mano, kad tokią praktiką „(duomenys neskelbtini)“ turėtų naudoti, nes jų žaidėjų atvaizdas ir komunikacija plačiai naudojama rėmėjų reklamai. O. K. žinomas krepšinio bendruomenės narys kaip puikus buvęs profesionalus žaidėjas, be sportinės karjeros žinomi ir kiti nuopelnai, apdovanotas už skęstančio žmogaus išgelbėjimą, padėjo policijai atskleisti labai sudėtingą nusikaltimą, susijusį su sportu, buvo pripažintas geriausiu Lietuvos krepšinio lygos vadybininku. O. K. vadovavimo metu atgimė Klaipėdos krepšinis, buvo pasiekti istoriniai Klaipėdos krepšinio rezultatai, dalyvavo Eurolygoje, tarptautinėje lygoje, suformuotas didžiausias biudžetas. O. K. labai kompetentingas krepšinio vadybininkas, dalyvavo krepšinio mokslinėse programose, baigė universitetą, dirbo užsienyje. Labai gerai žinomų Lietuvos krepšinio bendruomenės narių sprendimu krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta privačių rėmėjų parama už išskirtinius sportinius rezultatus, nes tuo metu ji savo progresu ir stabiliais rezultatais buvo perspektyvesnė komanda negu „(duomenys neskelbtini)“. Skirti paramą krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuspręsta už išskirtinai sėkmingą veiklą, nes „(duomenys neskelbtini)“ visi rinkodaros rodikliai, rungtynių lankomumas buvo geriausi Lietuvoje, buvo labai daug objektyvių kriterijų. Europos krepšinio tyrimo centras atlieka mokslinius tyrimus, tiria žaidėjų įvaizdžio poveikį sukuriamai vertei. Žaidėjų įvaizdžio teisės yra vienas iš pagrindinių įrankių krepšinio ir bendrai sporto klube, užsidirbant pinigus, žaidėjai yra pagrindinė vertė krepšinio sporto klubo visų pirma dėl jų įvaizdžio teisių, žaidėjas apsikeičia su klubu tam tikromis vertėmis. Rėmėjų lėšų pritraukimas yra tiesiogiai susietas su įvaizdžio teisėmis. Paprastai profesionaliame krepšinyje tie žaidėjai, kurie labai rimtai saugo savo įvaizdį, dažniausiai turi savo atstovus. Pats kontaktas arba bendradarbiavimas vyksta ne visą laiką tiesiogiai, o per žaidėjo atstovus, tada klubas su jo atstovais gali susitarti dėl žaidėjo įvaizdžio teisių naudojimo. Liudytojo manymu, grupė žaidėjų galėtų susitarti dėl geresnių sąlygų. Atsiskaitoma su žaidėju pagal apsitartas sąlygas. Lietuvos krepšinio rinktinė už krepšininko įvaizdį moka jam atstovaujančiam fondui, mokami piniginiai prizai, jei yra laimėjimai. Yra įvairių bendrų kontraktų, kurie apima sportinę ir ekonominę veiklą, tai yra ekonominį santykį su žaidėju. NBA, liudytojo žiniomis, naudoja atskirus kontraktus, bet yra visaip. Įvaizdis labai svarbi dalis, be įvaizdžio kartais žaidėjo kontraktas turi mažesnę vertę. Asmens duomenų panaudojimas dabar tampa svarbesnis. Prieš 10–15 metų tai prasidėjo, dabar jokio žingsnio negali žengti be sutikimo realiai panaudoti žaidėjo įvaizdį. NBA subjektai apsikeičia tam tikromis vertėmis, vienas duoda savo įvaizdį, kaip asmens duomenų dalį, o kitas tą įvaizdį panaudoja klubo finansinei naudai, žaidėjui tai pagrindinis veiklos finansavimas. Jei dabar pabandyti kokio nors žaidėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ ar Lietuvos rinktinės panaudoti įvaizdį, prasidėtų teisiniai procesai ir kiltų pasekmės tokiems naudotojams. Įvaizdžio naudojimas ir už jo perdavimą tam tikros komercinės naudos gavimas pačiam asmeniui – tai seniausiai naudojama praktika. Kaip buvo daroma krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“, jis dabar nepamena, nesidomėjo, bet mano, kad kiekvienas profesionalus klubas turi įvaizdžio panaudojimo reglamentus, sutartis, teises ir panašiai. Tikrai žino, kad ne vienas klubas tai naudojo ir naudoja dabar, tik vieni atskirus kontraktus turi, kiti į vieną kontraktą viską sudeda. Jei tada buvo ir dabar yra ir tikrai ateityje bus dar svarbesnės įvaizdžio teisės, tai yra komercija. Labai daug yra kompanijų, teikiančių panašias paslaugas, žaidėjams atstovauja ne tik sportinėje, bet ir komercinėje veikloje.

Liudytojas L. M. parodė, kad „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ žaidė prieš 8–9 metus, buvo geri komandos rezultatai, buvo gera komanda ir geri žaidėjai. Klube žaidė pusantro sezono. Jo atlyginimas buvo 13–14 000 litų per mėnesį. Antrojo sezono atlyginimas buvo 21 000 litų ir premijos. Kontrakte buvo nurodytas jo atlyginimas litais, buvo gavęs už antrą sezoną 20 000 JAV dolerių. Dalį atlyginimo gaudavo į banko sąskaitą iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“, už pirmąjį sezoną visi pinigai buvo pervedami į banko sąskaitą, už antrąjį sezoną gaudavo grynaisiais pinigais iš O. K., už kelis mėnesius dalį atlyginimo gavo JAV doleriais. M. I. buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir dirbo agentu, norėjo padėti kaip klubo agentas. Liudytojui įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma. 2012–2013 metais kontrakte dėl įvaizdžio naudojimo teisių nebuvo aptarta, apie tai dabar nieko negali pasakyti, nepamena tokių detalių. Jis nežino, ar gavo atlygį už įvaizdžio teises, buvo sudaryta sutartis, buvo mokamas atlyginimas. Jis nežino, kas buvo atsakingas už reklamą, už įvaizdžio teisių formavimą. Dalį atlyginimo į sąskaitą banko pavedimais gavo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, jokių pretenzijų neturėjo. Jo darbas buvo žaisti krepšinį, norėjo už tai gauti atlygį. Buvo likusi skola už pirmąjį sezoną ir jam sumokėjo grynaisiais pinigais 108 000 litų. Likusi skola už antrąjį sezoną taip pat buvo išmokėta. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 163–164) ir paaiškino, kad apklausos metu jam buvo parodyti visi jo banko sąskaitos išrašai, jis matė, kad pavedimai padaryti iš JAV bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, iš Čikagos. Jis nesidomėjo šia bendrove, bet atsimena, kad tos agentūros „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo M. I.. Būtent apklausos metu jis pasižiūrėjo ir daugiau įsigilino, iš kur buvo padarytas pavedimas ir gauti pinigai. Jam daug aiškiau pasidarė būtent per apklausą, iki tol jis labai nesigilino, iš kur pervesti pinigai, žinojo, kad M. I. dirbo Čikagoje. Buvo pradėtas procesas dėl bankroto bylos kėlimo „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubui“, nes vėlavo atlyginimų išmokėjimas, bet ir buvo pasiektas taikos susitarimas, dar liko skola apie 70 000 litų. Vėliau likusi skola buvo išmokėta.

Liudytojas E. D. parodė, kad pažįsta O. K., „(duomenys neskelbtini)“krepšinio klube žaidė du sezonus 2013–2014 metais, gavo atlyginimą, viskas buvo sumokėta. Jis pirmojo sezono metu per mėnesį gaudavo 11 000 litų, antrojo sezono metu gaudavo atlyginimą 12 000 litų. Pradžioje atlyginimą gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“, vėliau, kai susidarė skolos, kiek pamena, iš Amerikos agentūros „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtas atlyginimas. M. I. jis žino kaip žaidėją ar kaip agentą, bet su agentūra „(duomenys neskelbtini)“ jokių kontraktų nebuvo pasirašęs. Jis buvo pasirašęs sutartį su „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubu“, bet dabar negali tiksliai pasakyti, kaip buvo parašyta sutartyje dėl įvaizdžio teisių, kadangi sutartis buvo pasirašyta su „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubu“, tai turbūt turėjo teisę jas naudoti. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-11-21liudytojo apklausos protokolas, t. 4, b. l. 97–98). Dėl gautų mokėjimų iš „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi O. K., suprato, kad tai yra atlyginimas. Tikrai nepamena, ar su O. K. kalbėjo dėl mokesčių mokėjimo. Jis agento tuo metu neturėjo.

Liudytojas M. A. parodė, kad O. K. pažįsta. Nepamena, kada tiksliai buvo sudaryta sutartis su krepšinio klubu, galėjo būti 2012 metas. Jo agentas buvo amerikietis K. G., agentūros pavadinimo nepamena, galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ agentūra. Jam atstovavo du agentai, vienas agentas K. G., antras agentas, kuris taip pat dirbo toje pačioje agentūroje, kaip agento paėdėjas buvo M. J.. Kas pasirašė sutartį iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“, nepamena, reikia pasižiūrėti tą sutartį, sąlygas derino jo agentas ir „(duomenys neskelbtini)“. Viskas vyko labai seniai, kaip visada, nieko neįprasto nebuvo. Sutartis buvo sudaroma ir paruošiama tarp jį atstovavusios agentūros ir sporto klubo komandos, jis tik pasirašė sutartį. Jis dar paklausė, ar bus sumokėti komandos mokesčiai. Kontraktas nebuvo iki galo įgyvendintas, sutartis su klubu buvo nutraukta, jis klube iki galo nežaidė, bet reikėjo palaukti, kol buvo sumokėta kontrakto nutraukimo išmoka. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2019-10-24 liudytojo apklausos protokolas t. 5, b. l. 14–17). Apklausos metu minėta įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo žinoma. Apklausos metus buvo parodytas Šiaulių banko sąskaitos išrašas, kur jis gaudavo pinigus už savo žaidimą klube, už treniruotes, už savo darbą. Su Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė kontraktą ir gaudavo atlyginimą. Jis gaudavo atlyginimą už veiklą klube ir atsiskaitymus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kiti klubai, reklamuoja klubą, žaidėjai susitikinėja su fanais, filmuojasi, tai yra normali klubo strategija. Klubas turi teisę žaidėjų prašyti dalyvauti renginiuose, filmuotis, susitikinėti su fanais. Kontrakto sąlygos buvo derinamos su jo agentu, jis tame mažai dalyvavo, kas buvo numatyta dėl įvaizdžio, jis nepamena. Jo paprašė kažkas iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ administracijos atidaryti sąskaitą Šiaulių banke, kiek pamena, buvo pervedami pinigai JAV doleriais. Dėl pervestų pinigų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko įtartino nepastebėjo, sutartis buvo sudaroma tarp jo agentūros, kuri tuo metu buvo Amerikoje. Dėl pervedamos valiutos jam pasakė jo agentas, kuris dalyvavo keliuose sandoriuose, tai buvo tokia derėjimosi taktika. Susitikimai su fanais, reklama sudaro sportininkų veiklą ne sporto metu, jei niekas nesidomėtų ir nežiūrėtų krepšinio, negalėtų žaisti.

Liudytojas G. G. parodė, kad prieš 8 metus žaidė „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio komandoje, pažįsta O. K. ir M. I.. Buvo pasirašyta sutartis su „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubu“, kas joje numatyta, dabar tiksliai negali pasakyti, bet pagal sutartį buvo visiškai atsiskaityta. Apmokėjimo būdas nebuvo aptartas, viskas buvo pagal sutartį, o iš kur pervesti pinigai – ar iš „(duomenys neskelbtini)“, ar iš kitur atėjo, jis dabar negali pasakyti. M. I. pažįsta nuo tų laikų, kai žaidė dar krepšinį, kas su krepšiniu susiję, visi vieni kitus pažįsta. Kas buvo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo girdėjęs, bet tiksliai dabar nežino. Su M. I. apie tai nebuvo kalbėję.

Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta O. K. ir M. I. Jis buvo profesionalus krepšininkas, pagal sutartį atstovavo „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubui“, o O. K. tuo metu buvo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ direktorius. Kiek pamena, dalis atlyginimo būdavo pervedama į sąskaitą JAV doleriais, dalis būdavo eurais, bet dabar negali tikrai pasakyti ir atsiminti, kiek, kokiomis dalimis ir kuriais metais tai buvo daroma, galėjo būti dar litai, kai jis pradėjo žaisti „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“. Šiuo metu klubas yra visiškai atsiskaitęs su juo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-03-20 liudytojo apklausos protokolas t. 4, b. l. 154–155) ir paaiškino, kad buvo rodomos pavedimo kopijos. Jis tikrai nepamena, kuriais metais ir kiek kartų, kokios sumos ir kokia valiuta būdavo pervedamos jam į sąskaitą, visą šią informaciją reikia pasitikrinti iš banko pavedimų. Dėl įvaizdžio teisių perdavimo ar buvo sutartis, jis dabar negali tiksliai prisiminti, nepamena, kad būtų sudaręs sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, paaiškinimų dėl gaunamų pavedimų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Kiekvieno sezono metu vykdavo susitikimai su sirgaliais, fanais, rėmėjais, apsilankymai mokyklose, bet papildomai už tai nebuvo mokama.

Liudytojas T. R. parodė, kad dirbo trenerio asistentu „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“, O. K. buvo klubo direktorius. M. I. pažįsta kaip buvusį krepšininką, sporto direktorių Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ klube. Su „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubu“ buvo pasirašęs sutartį ir gaudavo atlyginimą. Dabar jam sunku atsiminti ir pasakyti, nes per tiek metų keitėsi jo veikla nuo sportinės iki individualios veiklos. Dabar negali tiksliai pasakyti, nes praėjo tiek metų, ar jo parodymai (t. 4, b. l. 182–183) ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Bet gali patvirtinti, kad tai buvo jo atlygis už darbą, jis taip tada suprato. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sudarant sportinės veiklos sutartį nebuvo atskirai aptarta apie jo įvaizdžio naudojimą klubo reklamos tikslams. Galbūt sutartyje yra numatyta, kad jo įvaizdžio teisės pereina klubui neatlygintinai ir klubas turi teisę jo įvaizdį naudoti, nemokėdamas atskirai jokio atlygio už tai. Apie “(duomenys neskelbtini)” žino tik tiek, kad jam iš šio juridinio asmens sąskaitos buvo mokamas atlyginimas už jo sportinę veiklą „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“. Kiek tiksliai yra gavęs piniginių lėšų iš “(duomenys neskelbtini)”, nepamena. Pats su šiuo juridiniu asmeniu nebuvo ir nėra sudaręs jokių susitarimų dėl įvaizdžio teisių perleidimo nei žodžiu, nei raštu. Apie agentūrą “(duomenys neskelbtini)” jis nieko nežino ir ši agentūra jam nėra suteikusi jokių paslaugų. Dėl šių gaunamų pavedimų bendravo su O. K., kuris paaiškino, kad tai yra atlyginimas už sportinę veiklą klube ir kad tai yra viskas teisėta.

Liudytojas M. M. parodė, kad O. K. gerai pažįsta, žaidė už „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubą“ ir gaudavo atlyginimą. Būdavo, kai gaudavo atlyginimą iš kitų organizacijų, ne tik iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“, bet iš kur dar gaudavo, nelabai atsimena, galėjo tai būti agentūra „(duomenys neskelbtini)“ ir dar viena firma. Su M. I. nėra pažįstami, tik žino, kad toks yra, A. K. nepamena. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-06-20 liudytojo apklausos protokolas t. 4, b. l. 113–114) ir parodė, kad nežino, ar buvo naudojamas jo įvaizdis, bet atsimena, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas dėl sutarčių pasirašymo su „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai negali pasakyti. Buvo sutikęs atstovą, dabar neatsimena, kas toks buvo ir kokia tema bendravo. Jei buvo susitikę, greičiausiai kalbėjo apie įvaizdžio panaudojimą. Jei buvo pasirašyta sutartis, tada tikriausiai perleido savo įvaizdžio teises kitai įmonei ar agentūrai, labai sunku atsiminti tiksliai. Jis atlygį gaudavo už krepšinį, o kaip buvo naudotas jo įvaizdis, to negali pasakyti. Krepšinio klube yra daug filmavimų, fotografavimų, kur buvo naudojamas įvaizdis, bet ar gavo ataskaitą, kur buvo naudojamas jo įvaizdis, negali pasakyti. Nepamena, ar 2015–2016 metų sezone sudarytoje sutartyje su „(duomenys neskelbtini)“ buvo parašyta dėl jo atvaizdo naudojimo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2020-03-06 liudytojo papildomos apklausos protokolas t. 4, b. l. 118–119). Tiksliai kuris asmuo buvo atsakingas už klubo įvaizdžio formavimą, jis nepamena. Buvo renginiai, susitikimai su sirgaliais, fanais, mokyklose, darželiuose, bet papildomai už tokius renginius atlyginimo negavo. Kiekvienais metais buvo sutartos sumos, jo darbas buvo žaisti krepšinį ir tuose pačiuose renginiuose dalyvauti. Šiuo metu tokie renginiai vyksta. Jo nuomone, sėkmingiausias metas klubui buvo, kai pateko į Eurolygą. Nežino, ar tuo laikotarpiu, kai žaidė „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“, turėjo agentą, nes agentai buvo keičiami, buvo laikotarpis, kai neturėjo agento.

Liudytojas V. Š. parodė, kad „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ žaidė nuo 2012 metų penkerius metus, visą atlyginimą gaudavo bankiniais pavedimais. Kiekvienais metais atlyginimas šiek tiek skirdavosi. Agentūros „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas yra girdėtas, tačiau jis nepamena, kad būtų pasirašęs sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, pavedimus gaudavo ne tik iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ sąskaitos, klubo direktorius O. K. jam nurodė, kad bus pervestas darbo užmokestis. Dėl įvaizdžio teisių sutarties turinio dabar negali konkrečiai prisiminti, tačiau buvo pasirašęs sutartį su kažkuo dėl įvaizdžio naudojimo.

Jam pateikė pasirašyti šią sutartį direktorius O. K. Dėl atlygio jam buvo išaiškinta, kad sumą, numatytą kontrakte, sumokės agentūra ir „(duomenys neskelbtini)“ ir jis nelabai gali išskirti, kokia dalis buvo sumokėta už įvaizdį, kokia už sportinę veiklą, tiesiog gavo sutartą sumą ir neturėjo jokių priekaištų krepšinio klubui. Nepamena, ar buvo susitikę su A. K., bet sutartyje nurodyta įmonė buvo „(duomenys neskelbtini)“, bet reikėtų pasitikrinti banko sąskaitų išrašus, ar pervedimai buvo iš ten. Jam buvo pasakyta, kad dalį atlyginimo gali gauti kaip už įvaizdžio naudojimą, todėl jis daugiau nesigilino. O. K. paaiškino, kad juos filmuos, fotografuos, nuotraukas ar medžiagą panaudos, patikino, kad visi mokesčiai yra sumokėti ar bus sumokėti, kaip nurodyta sporto veiklos sutartyje. Toks pokalbis, kad galima gauti pajamų iš įmonės ir tai bus kaip sutartas darbo atlygis buvo, bet jis neatsimena, ar jis buvo vienas, ar dar keli žaidėjai jame dalyvavo. Jis turėjo agentą T. B. ir visas sąlygas su klubu suderindavo agentas.

Liudytojas D. G. parodė, kad žaidė „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“. O. K. buvo klubo direktorius. Dėl atlygio mokėjimo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jis neatsimena, kas davė tokį pasiūlymą. Jis pats tikrai neklausinėjo, kodėl mokama iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jam svarbiausiai gauti atlyginimą. Agentai tvarko tokius reikalus. 2012–2013 metais jo agentas buvo amerikietis R. N., 2014–2015 metais žaidė Eurolygoje, agentas buvo ispanas G. Kai teko žaisti kituose užsienio klubuose, būdavo sutartyje nurodyta, kad komanda gali naudoti įvaizdį, ar tai buvo numatyta sutartyje su „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubu“, nežino. Kai žaidė Liublianos klube, jokių mokestinių problemų nebuvo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-07-09liudytojo apklausos protokolas t. 4, b. l. 90) ir paaiškino, kad apklausos metu jam buvo parodyta jo banko sąskaitos išklotinė, kurioje matyti, kad jis gaudavo pinigus iš įmonės, pavadinimu „“(duomenys neskelbtini)”, ir tai buvo jo atlyginimas už sportinę veiklą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Su įmone “(duomenys neskelbtini)” nėra ir nebuvo sudaręs jokių sutarčių ir nėra gavęs jokių paslaugų, susijusių su jo įvaizdžio naudojimu ar įvaizdžio teisių perleidimu.

Liudytojas A. E. parodė, kad Klaipėdos „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ žaidė vieną sezoną. O. K. pažįsta, buvo darbiniai santykiai. Kai žaidė klube, atlyginimą gaudavo iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“, pinigai buvo pervedami į sąskaitą. Atlyginimą gaudavo iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“, bet būdavo pavedimai iš užsienio agentūros, iš kokios, dabar neprisimena. Buvo pasirašyta sutartis su „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubu“, kas buvo numatyta dėl žaidėjo įvaizdžio panaudojimo, nepamena. Su agentūra „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių reikalų. Buvo pavedimai pagal darbo sutartį, bet iš kur pavedimai, nelabai kreipdavo dėmesį. Dėl agentūros „(duomenys neskelbtini)“ negali nieko pasakyti. Su O. K. asmeniškai apie tai nekalbėjo, bet gali būti, kad įvaizdis pereina, bet kažkokių susitarimų su klubu tikrai nebuvo. Kiek prisimena, tokia praktika buvo užsienio klubuose, kai įvaizdis naudojamas reklamai, transliacijai.

Liudytojas R. J. parodė, kad prieš 8 metus 2013–2014 metų sezone žaidė „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube. O. K. buvo klubo direktorius. Buvo pasirašyta sutartis, viską derino jo agentas T. B., o jis sutartį tik pasirašė. Jis gaudavo atlyginimą, pinigus už buto nuomą ir gaudavo premijas. Kiek atsimena, žaidžiant klube, komandoje, atstovavo tai komandai. Jis iš agentūros „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus pavedimu, buvo parašyta, kiek ir už ką, visi pinigai sutapo ir jis nekreipė dėmesį. Tie pinigai buvo jo atlyginimas, buto nuoma ir premija, tai buvo „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ skola.

Liudytojas M. G. parodė, kad žaidė „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“, tuo metu O. K. buvo klubo direktorius, gaudavo atlyginimą, kaip buvo nurodyta sutartyje. Jis nežino, ar „(duomenys neskelbtini) sporto klubas“ naudojo sportininkų įvaizdį. Kiek atsimena, buvo pasirašyta sutartis dėl įvaizdžio teisių panaudojimo, bet agentūros neatsimena. Skaitė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, esmę suprato, kad naudos jo įvaizdį. Klubo socialinėje veikloje teko dalyvauti. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-03-20 liudytojo apklausos protokolas 4, b. l. 157–158), kad 2017 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, O. K. jam ir kitiems žaidėjams pateikė pasirašyti sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvaizdžio teisių naudojimo, sutarčių šalys buvo žaidėjai ir agentūra. Kokia data buvo nurodyta ant sutarties, neprisimena, sutartis buvo sudaryta anglų kalbą, jos turinio neskaitė. Sutartis pasirašė visi tuo metu buvę žaidėjai. Visi pinigai, kuriuos gavo iš „“(duomenys neskelbtini)” ir iš „(duomenys neskelbtini)“, buvo jam išmokėti kaip atlyginimas už sportinę veiklą „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“, jokio atlygio už jo įvaizdžio teisių naudojimą jis negavo. Apklausos metu jo parodymai dėl slepiamų mokesčių, tai buvo tik jo pasvarstymai, spėliojimai.

Liudytojas M. R. parodė, kad „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ žaidė 2 ar 3 sezonus, gaudavo pinigus tik už žaidimą, pervesdavo dalį į sąskaitas, o dalį duodavo grynaisiais. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma. Pinigai jam tikriausiai buvo pervesti už tai, kad atstovavo krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kodėl ne iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesti pinigai, jis į tokius dalykus nesigilino, nes buvo pervesti uždirbti pinigai. Jis nebuvo sudaręs sutarties su „(duomenys neskelbtini)“. O. K. jis neklausinėdavo dėl gaunamų pavedimų iš kitų įmonių ir šis nieko nesakė, liepė atsidaryti sąskaitą doleriais ir sakė, kad perves ir doleriais. Tais laikais atsiskaitymai vėluodavo, tai tikrai nebuvo skirtumo, ar į sąskaitą doleriais perveda, ar grynaisiais išmoka. Jo įvaizdžio teisės tikriausiai priklausė krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“. Jiems pagal kontraktą mokėdavo pinigus ir kitokių pinigų negaudavo. Įvaizdžio naudojimo ir mokėjimo už tai klausimas nebuvo aptartas. Kelis kartus per sezoną vykdavo susitikimai su fanais, kuriuose tekdavo dalyvauti. Apie tokius susitikimus buvo skelbiama spaudoje, socialiniuose tinkluose.

Liudytojas A. Š. parodė, kad žaidė du sezonus, 2015–2016 ir 2016–2017 metais „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“, atlyginimą gaudavo pavedimu į sąskaitą iš „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ ir buvo mokami pinigai už įvaizdžio naudojimą iš Estijos įmonės ar kitos, pavadinimo negali pasakyti, bet iš užsienio. Tai buvo labai seniai, sunku prisiminti. Pasirašant sutartį buvo suderintas atlyginimas už metus, bet daugiau negu nurodyta sutartyje jis negaudavo. Sporto aprangą, avalynę, duodavo klubo darbuotojai. Pasirašant sutartį su „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubu“ tarpininkavo agentas, klubas bendravo su agentu, agentas pasirinko geriausią variantą. Jo agentas buvo T. B. Dėl įvaizdžio teisių „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ nebuvo kalbama, įvaizdžio teisės turėtų priklausyti jam. Jis nebuvo įspėtas, kad bus pavedimai iš kitų įmonių, bet į tai nesigilino, nes vėlavo atlyginimai. Žaidžiant klube dalyvaudavo klubo socialiniuose projektuose. Jo asmeninis įvaizdis nebuvo naudojamas, buvo kaip klubo įvaizdis, renginiai, kuriuose dalyvaudavo kaip klubo atstovas, nuotraukos būdavo. Buvo pasakyta, kad vyks renginys, kuriame turi dalyvauti 2–3 žaidėjai. Jei turi sutartį dėl įvaizdžio naudojimo, gali gauti apmokėjimą. Tokia natūrali praktika, kai žaidėjai dalyvauja klubo rengiamose akcijose, renginiuose mokyklose, tai yra įtraukta į darbą. Jis su Estijos įmone nesitarė dėl įvaizdžio naudojimo, o klubas galėjo juo naudotis, buvo jo nuotraukų. Jokie klubo susitarimai su kitoms bendrovėmis jo neturėjo liesti, jei naudojo žaidėjo atvaizdą, tada klubas turi gauti pinigus iš Estijos bendrovės ir su žaidėjais atsiskaityti. Buvo jiems pasakyta, kad bus pervestas atlyginimas, daugiau nesidomėjo. Iš kitų klubų žaidėjų sužinojo, kad yra tokia praktika.

Liudytojas S. G. parodė, kad O. K. buvo „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubo“ direktorius, kai jis žaidė „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“. M. I. buvo Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ klubo vadovas. „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ jis atlyginimą gaudavo visą laiką į banko sąskaitą. Atlyginimas visada buvo mokamas pagal kontraktą, o likusius mokesčius mokėdavo klubas. Dėl įvaizdžio teisių su agentūra buvo pasirašęs sutartį, bet detalių nežino. Kiek žino, kad ir Panevėžyje buvo taip mokamas atlyginimas, yra žaidęs užsienyje ir atlyginimas buvo mokamas per agentūrą, jis suprato, kad tai yra normali praktika. Atlyginimą gaudavo visada pagal pirminį susitarimą, daugiau negaudavo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta, 2013–2014 metais buvo mokamas atlyginimas iš gentūros. Gaudavo savo atlyginimą ir iš kitos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo jo darbo užmokestis ir tkriausiai jis buvo pasirašęs sutartį. Jis žaidė Rumunijos, Ukrainos klubuose, ten buvo normali praktika, per kitą agentūrą buvo mokamas jiems atlyginimas. Nepamena sutarties pasirašymo aplinkybių. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018-02-05 liudytojo apklausos protokolas t. 4, b. l. 103–105 ir 2019-10-24 papildomas liudytojo apklausos protokolas t. 4, b. l. 107–110). Liudytojas tvirtina, kad gerai neatsimena visų aplinkybių, bet esminis dalykas buvo toks, kad gaudavo atlyginimą, o klubas norėjo sutaupyti mokesčius. Dabar pastebėjo, kad Europoje yra tokia praktika, greičiausiai O. K. tokią praktiką pritaikė ir jiems. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę naudotis įvaizdžio teisėmis ar jo teises perleisti kitiems naudotis. Atstovaujant „(duomenys neskelbtini) krepšinio klubui“, jam teko dalyvauti mokyklose, buvo tokia praktika, kai žaidėjai gaudavo atlyginimą per įvaizdžio naudojimo teisių sutartį. Dalyvavimas socialinėje klubo veikloje ir buvo įvaizdžio teisių naudojimas. Profesionalaus sportininko pareiga žaisti klube ir dalyvauti klubo veikloje, be klubo sutikimo negalima filmuotis, viską reikia derinti su klubu.

Liudytojas T. K. parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“ žaidė 2015–2016 metais ir pinigus gaudavo į sąskaitą. Kas tiksliai mokėjo pinigus, nepamena, bet tikriausiai mokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Ar gaudavo pinigus iš kitų klubų, nepamena, pinigai buvo pervedami tik už veiklą „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“, nes niekur kitur nedirbo. Jam pervesdavo atlyginimą ir daugiau jis nesigilindavo. Jis neprisimena, ar buvo pasirašyta sutartis su kompanija dėl įvaizdžio teisių perleidimo, gal buvo pridėtas priedas, į kurį nesigilino. A. K. jis nepamena, nepamena, kad būtų aptarinėję kažkokias sutarties sąlygas. Krepšinio klubas su juo atsiskaitė ne iš karto, bet per tam tikrą laiką, nes jis neilgai žaidė ir viduryje sezono persikėlė į Prienus. Žaidžiant klubuose visada vyksta susitikimai su fanais, tai normali praktika. Pasirašius sutartį, klubas gali kažkur naudoti įvaizdį, bet jis nepamena, kad būtų specialiai aptarta dėl perleistų kam nors jo įvaizdžio teisių. Paprastai atstovaujant kažkuriam klubui, tai klubas prašo susitikti su rėmėjais, žiūrovais pasirašyti ant marškinėlių. Jam buvo svarbu, kad būtų mokamas atlyginimas, o iš kurios mokama sąskaitos, nesigilino. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 4, b. l 84–185) gali būti teisingi. Jam apklausos metu buvo parodytas jo banko sąskaitos išrašas, kuriame matosi, kad 2016-09-19 jis gavo 4 000 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo jam išmokėtas dalinis atlyginimas už sportinę veiklą „(duomenys neskelbtini) krepšinio klube“, o ne už jo įvaizdžio naudojimą.

Liudytoja E. Ž. parodė, kad apie porą mėnesių dirbo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube auditore, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ klubas dalyvavo Eurolygos varžybose, buvo reikalaujama atlikti specialų tvirtinimą. Finansinės ataskaitos Eurolygai ruošiamos pagal šiek tiek kitokius nei tipiniai viešosioms įstaigoms reikalavimus, todėl didžiausias dėmesys buvo skiriamas atsiskaitymui. Eurolygai turėjo patvirtinti išlaidas, susijusias su sportine veikla, su įsipareigojimais žaidėjams ir treneriams ir finansavimo šaltiniais. Ataskaitos buvo paruoštos 2014 m. lapkritį, jos buvo skirtos tiek klubo dalininkams, tiek Eurolygos administravimui. Po 4 mėnesių klubo direktorius paprašė atvykti į valdybos posėdį pristatyti šių ataskaitų.

Liudytoja, kaip auditorė, ir jų audito įmonė buvo ir yra nepriklausomos tiek nuo klubo vadovybės, tiek nuo valdybos. Jos pareiga yra atsakyti į klausimus, kurių galėjo kilti valdybai.

Ji pristatė valdybos posėdyje du klausimus, vienas klausimas, kuris buvo labai aktualus, – dėl klubo mokumo, nes prieš tai buvęs sezonas buvo baigtas su tam tikru finansiniu deficitu. Jos pareiga buvo gauti iš vadovybės patvirtinimą, kad einamuoju sezonu klubas bus mokus, turės galimybę atsiskaityti už su sportine veikla susijusius kaštus.

Kitas klausimas – tai kaštai, kurie buvo formaliai traktuojami kaip įvaizdžio kaštai, jie Eurolygos biudžete ir vidaus biudžete buvo priskirti sportininkų išlaikymo kaštams. Ji neturėjo kito šaltinio patvirtinti įsipareigojimus sportininkams, treneriams kaip sudarytos sutartys. Po to vadovybė tvirtino, kad papildomi kaštai taip pat yra atlygis darbuotojams. Todėl jai buvo svarbu pasakyti valdybai, kad tai yra įsipareigojimai sportininkams, kurie negalės būtų neįvykdyti, buvo svarbu žinoti, kad jie kontroliuoja šį atsiskaitymą.

Buvo trumpai paminėtas klausimas dėl galimos mokestinės rizikos, todėl kad pagal formalias darbo ar sportinės veiklos sutartis buvo tuo metu kitaip apmokestinama negu sportininkų gaunami pinigai iš individualios veiklos už reklamą ir panašiai. Jie buvo iš esmės skirtingai apmokestinami. Audito proceso metu, dirbant su klubo finansais ir su O. K., šis klausimas buvo keliamas. Tuo laikotarpiu jai buvo žinoma, kad klubą tikrino tiek „Sodros“ darbuotojai, tiek buvo teikiama informacija VMI. Kas mėnesį buvo teikiama informacija ir deklaracijos Socialinės apsaugos valdybai, VMI dėl PVM deklaracijų. Ji turi 20 metų profesinės darbo su sporto klubais ir federacijomis praktikos. Ji teikė rekomendacijas O. K. ir paminėjo valdyboje apie galimas rizikas, t. y. kad jie turi dirbti atvirai su valstybinėmis institucijomis, gaudami rekomendacijas, pastabas, nes apmokestinimas nebuvo visiškai aiškus ir jis kito. Valdybos posėdyje, kuriame ji vieną kartą dalyvavo ir pristatė šiuos klausimus, nebuvo diskusijų arba jai papildomų klausimų, jai buvo padėkota už darbą ir patvirtinta, kad valdyba kiekvieną mėnesį gauna labai smulkias ataskaitas apie išlaidas ir pajamų straipsnius, finansavimą, jie viską kontroliuoja ir jiems yra viskas žinoma.

Atlikdami auditą turėjo visus 2 metų finansinius dokumentus, turėjo pagrindines sutartis, bankinius mokėjimus, turėjo visą informaciją, kuri buvo pateikta oficialioms valstybės įstaigoms. Tai buvo specifinė informacija ir ataskaitos specialiai Eurolygai (finansavimo gavimas, rėmimo sutartys, būtinos sutartys dėl sportinės veiklos, sutartys su arena, su medicinos personalu, varžybų metu privalomas medicininis aptarnavimas, daugybė reikalavimų, kad galėtų vykdyti sportinę veiklą, organizuoti varžybas). Matė sutartis, kurios vadinamos sportiniais kontraktais, tada biudžete pamatė kitas išmokėtas sumas žaidėjams, kad mokėjimai už įvaizdį yra dalis atsiskaitymo su žaidėjais ir treneriais. Vienas iš Eurolygos reikalavimų yra sąžiningas atsiskaitymas pagal įsipareigojimus sportininkams, treneriams. Žinoma, kad įvairiose šalyse yra skirtingi įstatymai, skirtingai traktuojamas atsiskaitymas su sportininkais, pradedant prizais, sutartimis, kitais įstatymais. Visur akcentuojama atsiskaitymo esmė, kad nebūtų nuslepiamas per tarpininkus, per agentus gaunamas atlygis. Eurolygos ataskaitose reikia akcentuoti visus įsipareigojimus, labai aiškiai apibrėžti, ar jie yra susiję su sportine veikla, negali likti po sezono sumų, už kurias neatsiskaityta. Eurolygos ataskaitose įvaizdžio mokėjimai buvo tiesiogiai susiję su sportu.

Lietuvos Respublikos mokesčių reguliavimo bazė labai aiškiai skiria sportininkų darbo sutartį arba individualią veiklą, visi kiti kaštai, kurie buvo patiriami pagal sutartis, įvaizdžio sutartis, pagal ūkinę sportininko veiklą, buvo įtraukiami į apskaitą atskirai ir pagal kitus straipsnius. Sportininkai, gavę kitokių pajamų netiesiogiai iš klubo, visada turėjo pareigą jas deklaruoti savo metinėse deklaracijose.

Klubo sutartyje su sportininkais buvo numatytas konkretus atlygis už sportinę veiklą. Dėl įvaizdžio naudojimo buvo sudarytos sutartys su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo didelės sumos. Tikrinimo metu su sportininkais buvo atsiskaityta už sportinę veiklą, klubas nebuvo skolingas. Finansinis laikotarpis baigėsi 2014-06-30 ir tuo metu buvę įsiskolinimai jau buvo padengti. Tai buvo nustatyta pagal buhalterinius apskaitos dokumentus, kas mėnesį yra fiksuojama skola ir bankiniais pavedimais skola dengiama. Visi įsiskolinimai buvo padengti „(duomenys neskelbtini)“ klubo. Tikrino buhalterinius apskaitos dokumentus, privalėjo patikrinti „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Buvo 2013–2014 metų sezonas, jis prasidėjo 2013-06-01 ir baigėsi 2014-06-30. Eurolygai specialios ataskaitos teikiamos dėl 2014–2015 metų sezono, kad klubas gautų licenciją, jis turi turėti prognozinę ataskaitą. Sportininko sutartis iš esmės skyrėsi nuo darbo sutarties, nes joje turi būti užtikrintos žaidėjo labai plačios galimybės atlikti savo sportinę veiklą, nėra dirbama pagal valandas, nėra garantuotų atostogų. Eurolygai nurodė, kad už įvaizdžio teisę pinigų sumos yra skiriamos sportininko atlygio straipsniams, kad tai yra sportinės veiklos garantijos išlaidos. Visose Eurolygos ataskaitose išlaidos pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo nurodomos kaip dalis sportininko darbo atlygio. Jos tikrinimas apsiribojo klubo pajamomis ir išlaidomis, ji neturėjo galimybių matyti kiekvieno žaidėjo atskirai pajamų. Ji privalėjo suprasti, kokie yra klubo įsipareigojimai, kokie yra sportininko įsipareigojimai ir kaip už juos buvo atsiskaityta. Buvo svarbu sportininko, trenerio su klubu ir klubo atsiskaitymo su sportininku santykis. Ji matė dokumentus, oficialias sutartis, darbo sutartis, sporto sutartis, agentų sutartis, įvaizdžio sutartis, bet kaip jos buvo realizuojamos, ji neturėjo aiškintis. O. K. jai nepateikė jokių schemų, buvo oficialiai mokami pinigai pagal sudarytas sportines sutartis ir po to patiriama kaštų, kurie garantuoja tai, kad sportininkas su klubu dirba.

Ji matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas kas mėnesį mokėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas už teikiamas paslaugas. Ji neatliko kiekvieno sportininko metinių pajamų audito, tik atliko klubo finansinės veiklos auditą. Per tą laikotarpį, kai sportininkas turi individualios sporto veiklos, už reklamą, už įvaizdį jo kaip asmens gautos pajamos yra prilyginamos tos pačios individualios veiklos pajamoms. Visi fizinio asmens įsipareigojimai valstybei nedingsta. Valdybą ji įspėjo dėl mokestinės rizikos. Mokestine prasme yra skirtumas, kas moka skaičiuojamus mokesčius: ar tai yra darbo santykiai ir moka klubas, ar tai yra individuali veikla. Kiek yra individuali veikla, kiek yra sporto sutartis, priklauso nuo to, kiek sportininkas pats savarankiškai veikė ir kiek klubas garantuoja jam tam tikras veiklas. Ji įspėjo valdybą, kad jei žaidėjas sakys nežinojęs, kad reikia mokėti mokesčius, tada prievolė mokėti mokesčius gali būti priskiriama klubui. Mokėjimai, kurie sudarė sąlygas sportininkui vykdyti veiklą, apima draudimą, tam tikras pajamas natūra, naudojimąsi poilsio patalpomis, automobiliu. Jos darbo objektas yra klubo finansinių ataskaitų tikrinimas, ar klubo turimas turtas ir įsipareigojimai yra realūs, įsiskolinimai valstybei, „Sodrai“, ar šios institucijos gali leisti dirbti klubui. VMI inspekcijai buvo žinomos ir matomos sutartys su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir pervedamos sumos. Įspėjo, kad jei sportininkas nesusimokės mokesčių ir po to apkaltins klubą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, klubas turi turėti aiškų santykį su sportininku, klubas nebus jam skolingas, bus atsiskaitęs pagal susitarimą. Audito procedūros ir buvo atliekamos, siekiant užtikrinti, kad klubas pagal Eurolygos taisyklės neliktų skolingas žaidėjui. Liudytoja anksčiau neturėjo praktikos matyti tokių mokėjimų, tačiau profesinėje veikloje buvo girdėjusi, kad tokie mokėjimai buvo atliekami Šiaulių krepšinio klubuose, buvo tokios tradicijos. Liudytoja patvirtina, kad pateiktoje ataskaitoje (t. 43, b. l. 42–50) yra sąrašas visų žaidėjų ir nurodyta, kad iki 2014-10-01 visi įsiskolinimai žaidėjams, susidarę iki 2014-06-30, buvo sumokėti. Ši išvada vadinama sąlygine, joje sakoma, kad įstaigos veiklos tęstinumas priklausys nuo to, ar dalininkai toliau finansuos pačią įstaigą.

Kaltinamieji O. K. ir A. K. pripažino pasirašę kaltinime nurodytas sutartis dėl žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo. M. I. nurodė, kad sutartis su O. K. įmonės “(duomenys neskelbtini)” vardu pasirašė įmonei vadovavęs J. S.. Tačiau kaltinamieji dėl jiems pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino, teigdami, kad tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo ir įmonių “(duomenys neskelbtini)” bei „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes tokių sutarčių dėl sportininkų įvaizdžio teisių naudojimo pasirašymas yra įprasta praktika. Kaltinamieji, siekdami tai pagrįsti, išsamiai išaiškino sportininkų įvaizdžio reikšmę „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui, pabrėždami, kad tik pasirašius šias sutartis dėl įvaizdžio teisių panaudojimo krepšinio klubas pasiekė tokių rezultatų. Kaltinamasis O. K. vardino įvairius renginius ir klubo sportinius pasiekimus, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai prie to prisidėjo įmonės “(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“, kurioms jis pervedė kaltinime nurodytas pinigų sumas. M. I. ir A. K. taip pat negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl dalį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pervestų pinigų įmonėms “(duomenys neskelbtini)” bei „(duomenys neskelbtini)“ šios pervedė sportininkams, kaip sportininkai šiuos pinigus uždirbo.

Sportinės veiklos sutartyse, sudarytose tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo ir sportininkų, nurodyta, kad klubas turi teisę naudoti sportininko vardą ir atvaizdą reklamos tikslais, be to, pasirašydamas šią sutartį sportininkas patvirtina, kad yra vienintelis įvaizdžio teisių savininkas ir turi išimtinę teisę duoti leidimą naudotis įvaizdžio teisėmis. Todėl akivaizdu, kad už įvaizdžio teises VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas mokėjo pinigus įmonėms “(duomenys neskelbtini)” bei „(duomenys neskelbtini)“ be jokio pagrindo.

Apklausti liudytojai, tuo metu žaidę „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube, neigė gavę papildomą atlygį už įvaizdžio teisių naudojimą. Visi liudytojai tvirtino, kad gavo sutartyje su „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubu numatytą atlyginimą, kurio dalį pervedė įmonės “(duomenys neskelbtini)” arba „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad žaidėjų įvaizdžio teisės yra vienas iš pagrindinių įrankių krepšinio klube, užsidirbant pinigų, pritraukiant rėmėjų lėšas, kai žaidėjas apsikeičia su klubu tam tikromis vertėmis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas, nei sportininkai už įvaizdžio teises jokios naudos negavo, tik nesumokėjo mokesčių valstybei, todėl patyrė žalą. Pripažinus, kad lėšos, pervestos iš įmonių “(duomenys neskelbtini)” arba „(duomenys neskelbtini)“, buvo atlygis už įvaizdžio teisių panaudojimą, jas gavę sportininkai turėtų sumokėti nustatytus mokesčius valstybei ir reikalauti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo sutartyje numatyto atlyginimo dalies. Teisme apklausti liudytojai tvirtino, kad jokio atlyginimo už įvaizdžio teisių naudojimą negavo. Liudytojas L. M. parodė, kad dalį sutartyje su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubu numatyto atlyginimo banko pavedimais į sąskaitą gavo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jokių pretenzijų neturėjo. Liudytojas E. D. patvirtino, kad atlyginimą gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo, vėliau, kai susidarė skolos, atlyginimas buvo išmokėtas Amerikos agentūros „(duomenys neskelbtini)“. M. I. jis pažįsta kaip žaidėją ar agentą, bet su agentūra „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nebuvo pasirašęs. Liudytojas T. R. parodė, kad su „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubu buvo pasirašęs sutartį ir gaudavo atlyginimą. Apie įmonę “(duomenys neskelbtini)” žino tik tiek, kad jam iš šio juridinio asmens sąskaitos buvo mokamas atlyginimas už jo sportinę veiklą „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube. Kiek tiksliai yra gavęs piniginių lėšų iš įmonės “(duomenys neskelbtini)”, nepamena. Pats su šiuo juridiniu asmeniu nebuvo ir nėra sudaręs jokių susitarimų dėl įvaizdžio teisių perleidimo nei žodžiu, nei raštu. Liudytojai M. A., A. B., G. G., M. M. patvirtino, kad su „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubu buvo pasirašę sutartį ir gaudavo atlyginimą už sportinę veiklą. Liudytojas V. Š. parodė, kad sutartį dėl įvaizdžio teisių naudojimo jam pateikė pasirašyti direktorius O. K., kuris paaiškino, jog dalį atlyginimo gali gauti kaip už įvaizdžio naudojimą. Liudytojas D. G. paaiškino, kad apklausos metu jam buvo parodyta jo banko sąskaitos išklotinė, kurioje matyti, kad jis gaudavo pinigų iš įmonės „“(duomenys neskelbtini)” ir tai buvo jo atlyginimas už sportinę veiklą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube. Su įmone “(duomenys neskelbtini)” nėra ir nebuvo sudaręs jokių sutarčių ir nėra gavęs jokių paslaugų, susijusių su jo įvaizdžio naudojimu ar įvaizdžio teisių perleidimu. Liudytojas A. E. parodė, kad, žaisdamas klube, atlyginimą gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo, nors būdavo pavedimų ir iš užsienio agentūros, bet su agentūra „(duomenys neskelbtini)“ jis neturėjo jokių reikalų. Liudytojas R. J. parodė, kad iš agentūros „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigus pavedimu, bet tie pinigai buvo jo atlyginimas „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube. Liudytojas M. G. parodė, kad O. K. jam ir kitiems žaidėjams pateikė pasirašyti sutartis su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvaizdžio teisių naudojimo, sutarčių šalys buvo žaidėjai ir agentūra. Sutartis pasirašė visi tuo metu buvę žaidėjai. Visi pinigai, kuriuos gavo iš įmonių „“(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“, buvo jam išmokėtas atlyginimas už sportinę veiklą „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube, jokio atlygio už jo įvaizdžio teisių naudojimą jis negavo. Liudytojas M. R. parodė, kad nebuvo sudaręs sutarties su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir nežino, kodėl buvo pervesti klube uždirbti pinigai ne iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Liudytojas S. G. parodė, kad 2013–2014 metais klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas atlyginimas iš agentūros „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo savo atlyginimą ir iš kitos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Jis gaudavo atlyginimą, o klubas sutaupydavo mokesčius, tai yra normali praktika. „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas turėjo teisę naudotis jo įvaizdžio teisėmis ar jo teises perleisti kitiems naudotis. Liudytojas T. K. parodė, kad jam pervesti pinigai iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo dalis atlyginimo už sportinę veiklą „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube, o ne už jo įvaizdžio naudojimą.

Šias aplinkybes, kad žaidėjams dalis atlyginimo buvo mokama iš įmonių „“(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino liudytoja V. R., kuri 2016 m. pradėjo dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube buhaltere. Liudytoja teigė iš buhalterinių dokumentų nustačiusi, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas žaidėjams išmokėjo tik dalį atlyginimo, kitą dalį atlyginimo jie gavo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kaip atlygį už įvaizdžio teises. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo buhalteriniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad už įvaizdžio teises pervedami pinigai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ yra klubo sąnaudos, nors dalį šių pinigų žaidėjai gaudavo kaip atlyginimą. Dėl to klubas nesumokėdavo mokesčių, neteko dalies pinigų. Liudytojas A. E., perėmęs iš O. K. vadovavimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui, patvirtino, kad susipažinęs su buhalteriniais dokumentais pamatė pinigų pervedimus už įvaizdžio teises iš įmonių „“(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas A. J. parodė, kad buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo valdybos nariu, tuo metu klubo direktorius buvo O. K.. Liudytojas patvirtino, kad buvo sprendžiama dėl įvaizdžio naudojimo, nes dauguma klubų taip dirbo, be to, buvo atliktas VMI patikrinimas ar auditas ir dėl to nebuvo pareikšta jokių pastabų. Buvo kilę įtarimų dėl neaiškių įvaizdžio formavimo išlaidų, dėl sumų dydžio, bet valdyba buvo patvirtinusi tokią tvarką. Liudytojas E. D. parodė, kad buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo valdybos nariu ir prisimena, kad valdybos nariai buvo informuoti apie sutartis dėl įvaizdžio teisių. Liudytojas V. L. parodė, kad būdamas valdybos pirmininkas nesidomėjo sportininkų įvaizdžio teisių sutartimis, nepamena, kad apie tai būtų buvę kalbėta, apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo. Jis nežino, ar M. I. su klubu turėjo kažkokių sutarčių, apie Estijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ negirdėjo, A. K. nepažįsta. Valdyba konkrečių mokėjimų niekada netvirtindavo, nediskutuodavo konkrečiais klausimais, tam buvo direktorius, kuris už tai atsakingas. Krepšinio klubo valdyba patvirtindavo biudžetą, bet netvirtindavo jokių konkrečių mokėjimų ir tokių klausimų, kaip atlygis už įvaizdį, nesvarstė.

Apžiūros metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pateiktoje laikmenoje O. K. el. pašto dėžutėje rasti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ daryti bankiniai pavedimai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo sportininkams, rasti sutarčių, sudarytų tarp klubo žaidėjų ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvaizdžio teisių perleidimo agentūrai, ruošiniai, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui. Taip pat rastas A. K. 2015-12-29 elektroninis laiškas O. K. dėl pinigų pervedimo ir 2016-12-28 O. K. el. laiškas M. G., kuriame rekomenduoja įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovą A. K. kaip gerą būdą sutaupyti mokesčius (t. 12, b. l. 133, 143).

Kaltinamieji ginčija baudžiamosios atsakomybės taikymą, dirbtinai kriminalizavus civilinius santykius, remiasi tuo, kad sutartys dėl įvaizdžio teisių nebuvo ginčijamos, apie šias sutartis žinojo viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo valdyba, kuri turi visas galimybes savo turtinius interesus ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o toks teisių realizavimas niekaip nebuvo ir nėra apsunkintas. Nors, remiantis teismų praktikoje suformuotais turto iššvaistymo kaip nusikalstamos veikos atribojimo nuo civilinių teisinių santykių kriterijais, civilinių sutarčių vykdymo objektyvus pasunkinimas yra svarbus civilinių teisinių santykių bei baudžiamųjų teisinių santykių (šiuo atveju turto iššvaistymo) atribojimo kriterijus, tačiau nėra vienintelis. O. K., nepagrįstai pervedęs įmonei “(duomenys neskelbtini)” didesnę dalį pinigų – 378 533,92 Eur – nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padedant M. I., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui 378 533,92 Eur žalą. O. K., nepagrįstai pervedęs įmonei „(duomenys neskelbtini)“ didesnę dalį pinigų – 112 352,01 Eur (92 852,01 + 5 000 + 14 500) – nei sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padedant A. K., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui 112 352,01? Eur žalą.

Nustačius, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui jokių sportininkų įvaizdžio teisių pirkti nereikėjo, nes jas gavo pasirašydama su jais sutartis, jokių paslaugų nepirko, todėl pervesti pinigų įmonėms “(duomenys neskelbtini)” bei „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio pagrindo, tokie susiklostę santykiai negali būti laikomi civiliniais teisiniais santykiais. Nagrinėjamoje byloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui buvo padaryta turtinė žala, kilusi iš nusikalstamų veiksmų, o ne iš sutartinių teisinių santykių, nes įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ pervesta pinigų suma nebuvo atlygis už suteiktas paslaugas. Atvejai, kai, siekiant pagrįsti pinigų perleidimo teisėtumą, yra daromi manipuliaciniai veiksmai, kaip antai melagingų sąskaitų faktūrų pateikimas į buhalterinę apskaitą, savaime rodo atliktų veiksmų didesnį pavojingumą, nes tikroji pinigų pervedimo priežastis yra maskuojama, dėl to nustatyti teisiškai reikšmingus faktus tampa sudėtinga. Atitinkamai tokiais atvejais, nors ir yra galimybė padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nėra galimybės svarstyti tokios teisinės atsakomybės klausimo, nes kaltinamieji pasirinko priešingą teisei veikimo būdą – ne mokėti mokesčius valstybei, o siekį bet kokiu būdu jų išvengti, be pagrindo pervesti pinigus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, klastojo dokumentus bandydami pagrįsti atliktą pinigų pervedimą.

Be to, baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą (pavyzdžiui, sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2014, 2K-152-303/2017).

Kaltinamasis O. K., padedant M. I. ir A. K., pasinaudojo galimybe imituoti civilinius teisinius santykius klastodami dokumentus, sudarydami sutartis dėl įvaizdžio teisių tam, kad būtų atsiskaityta per tarpininkus “(duomenys neskelbtini)” arba „(duomenys neskelbtini)“ su sportininkais už jų sportinę veiklą krepšinio klube „(duomenys neskelbtini)“ ir taip sudaryta tinkamo sumokėjimo už įvaizdžio teisių naudojimą regimybė. Jau sutarties sudarymo metu sutarties šalys nesiruošė vykdyti sutarties sąlygų, egzistavo susiformavęs nusikalstamas sumanymas nepagrįstai iššvaistyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo turtą per fiktyvius sandorius imituojant civilinius teisinius santykius.

Kaltinamasis M. I. nepripažindamas savo kaltės nurodė, kad bendrovę “(duomenys neskelbtini)” buvo įsteigusi jo žmona, jis pats šioje bendrovėje jokios veiklos nevykdė ir oficialių pareigų neturėjo. Buvo išduotas įgaliojimas D. S. veikti bendrovės “(duomenys neskelbtini)” vardu, jis turėjo bendrovės antspaudą, kitus rekvizitus ir sudarinėjo sutartis su įvairiais krepšinio kubais. Kaltinamasis O. K. parodė, kad D. S. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ jam pasakė, kad bendrovės atstovas yra M. I., kuris galėtų padėti bendradarbiauti parenkant aukščiausiojo lygio žaidėjus, teikti informaciją, tiesiogiai bendradarbiauti siekiant išlaikyti ar pasiekti dar geresnių rezultatų. Susitikęs su M. I., pasikalbėjo apie galimybę bendradarbiauti, įsitikino šio kompetencija, nes kaip buvęs krepšininkas pažįsta daug žmonių krepšinio pasaulyje tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir Amerikoje.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 35 punktą). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

Kaltinamieji M. I. ir A. K. teigia nežinoję, jog tokiais veiksmais daro kokį nors nusikaltimą ar kažką nelegalaus. Tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, priešingai, negu teigia kaltinamieji, patvirtina jų žinojimą tiek apie O. K. užimamas pareigas, tiek ir apie atliekamų veiksmų esmę. Kaltinamieji M. I. ir A. K. padėdami O. K. įgyvendinti nusikalstamą sumanymą negalėjo nežinoti, kad sutartys dėl trenerių ir sportininkų įvaizdžio naudojimo teisių pardavimo yra apsimestinės. Apibendrinus konstatuotina, kad O. K. bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pervesti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pinigai buvo panaudoti ne šios viešosios įstaigos tikslais ir jos naudai, bet padedant M. I. ir A. K. iššvaistyti. Jie iki šiol VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui nėra grąžinti, todėl šiai įstaigai padaryta reali turtinė žala.

Nors O. K. teigia, kad valdybos nariai žinojo apie sudarytas sutartis dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo ir pervedamus pinigus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 378 533,92 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 112 352,01 Eur, tačiau tai savaime nereiškia, kad jo veiksmai buvo teisėti ir jis tinkamai atliko jam kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo vadovui priskirtas pareigas.

CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Kartu juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 50 punktas).

Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013 ir kt.). Vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją, jis turi pareigą saugoti įmonės turtą, valdyti jį tinkamai ir veikti geriausiais būtent bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

Pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Dėl to, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus, kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidarioji. Tai reiškia, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako. Bendrovės vadovo, pasiūliusio svarstyti šį sprendimą valdybai, atsakomybė tokiu atveju kyla už tinkamos informacijos nepateikimą, valdybos suklaidinimą, interesų konfliktų neatskleidimą ar kitų vadovo pareigų pažeidimą. Kai bendrovės vadovas įgyvendina kito valdymo organo arba dalyvių susirinkimo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima taip pat ir už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, įstatyme įmonės vadovui keliamais reikalavimais, galima teigti, kad įmonės vadovas, priimdamas verslo sprendimus, sudarydamas sandorius, privalo visuomet veikti įmonės interesais ir neturi teisės priimti sprendimų, kurie yra aiškiai ekonomiškai nepagrįsti ir pažeidžia įmonės interesus. Vien ta aplinkybė, kad įmonėje yra sudarytas kolegialus organas – valdyba, nepanaikina įmonės vadovui taikomų pareigų ir reikalavimų, susijusių su įmonės valdymu. Sprendžiant, ar valdybos sprendimas pagrįstas, visų pirma turi būti vertinama, kokią informaciją apie siekiamą sudaryti įmonės sandorį atskleidė įmonės vadovas, ar ta informacija yra išsami, nešališka, pakankama išvadoms dėl siekiamų sudaryti sandorių pasekmių padaryti. Reikšminga aplinkybe laikytinas ir galimas įmonės vadovo ir (ar) valdybos narių asmeninis suinteresuotumas dėl siekiamo sudaryti įmonės sandorio, kuris gali kelti klausimų dėl jų galimo šališkumo. Liudytojas V. L., buvęs valdybos pirmininkas, parodė, kad nesidomėjo sportininkų įvaizdžio teisių sutartimis, apie sutartis su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nieko negirdėjo. Valdyba konkrečių mokėjimų niekada netvirtindavo, tam buvo direktorius, kuris yra už tai atsakingas. Valdyba tokių klausimų kaip atlygis už įvaizdį nesvarstė, jis apie atlygį už įvaizdį girdi pirmą kartą. Liudytojas E. D. atsimena, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo valdybos nariai buvo informuoti apie sutartis dėl įvaizdžio teisių. Auditorė valdyboje pristatė visą ataskaitą, kurioje vienas iš pagrindinių klausimų buvo klubo biudžetas, sportininkų įvaizdžio panaudojimo klausimais buvo kalbama, bet dėl to jokių pretenzijų iš valdybos narių nebuvo. Apie įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo girdėjęs. Liudytojas A. E. parodė, kad tapęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktoriumi su kiekvienu žaidėju turėjo aiškintis, kiek jis gavo iš Estijos įmonės pinigų, nes iš turimų dokumentų to nebuvo galima nustatyti. Žaidėjai sakė, kad gaudavo atlyginimą iš Estijos įmonės. Liudytoja L. P., tvarkiusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą, parodė, kad sportininkams buvo mokamas atlyginimas iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sąskaitos, o apie papildomus pinigų pervedimus sportininkams iš kitų įmonių ji nežino. Jai yra girdėta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo sutartis, jai buvo paaiškinta, kad teikiamos reklamos paslaugos. Su šia įmone atsiskaitymus vykdė pats O. K.. Iš liudytojų parodymų galima spręsti, kad apie sutartis dėl įvaizdžio teisių jie buvo girdėję, bet nei valdybos nariai, nei buhalterė nežinojo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas nemokės mokesčių valstybei, kad klubo direktorius perves pinigus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o jų dalis bus išmokėta kaip atlyginimas sportininkams. O. K. nepaaiškino valdybos nariams ir sportininkams, kad mokesčius valstybei turės susimokėti patys sportininkai ir treneriai, gavę dalį atlyginimo iš įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Todėl vien tai, kad kai kurie valdybos nariai buvo girdėję apie šias įmones ir galimybę sutaupyti mokesčius, nereiškia, kad valdyba buvo taip nusprendusi ir O. K. už tai neturi atsakyti. O. K., nepagrįstai pervedęs įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 378 533,92 Eur, padedant M. I., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo turtą. O. K., nepagrįstai pervedęs įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 112 352,01 Eur (92 852,01 + 5 000 + 14 500), padedant A. K., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo turtą.

2023 m. balandžio 27 d. (įstatymo Nr. XIV-195 redakcija) buvo pakeisti BK 184 ir 190 straipsniai. Pagal minėtą įstatymo redakciją, BK 184 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Vadovaujantis BK 190 straipsniu, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. K., padedant M. I., iššvaistė patikėtą 378 533,92 Eur vertės turtą, kaltinamasis O. K., padedant A. K., iššvaistė patikėtą 112 352,01 Eur vertės turtą, taigi šio turto vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Nors kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas dėl didelės vertės turto iššvaistymo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 184 straipsnio 2 dalį, visgi dabartinė įstatymo redakcija, numatanti baudžiamąją atsakomybę už labai didelės vertės turto iššvaistymą, lengvina kaltinamųjų teisinę padėtį, kadangi BK 184 straipsnio 3 dalyje numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda. Atsižvelgiant į tai, O. K. nusikalstama veika dėl patikėto 378 533,92 Eur vertės turto iššvaistymo, padedant M. I., perkvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. M. I. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį. O. K. nusikalstama veika dėl patikėto 112 352,01 Eur vertės turto iššvaistymo, padedant A. K., perkvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. A. K. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį. Toks kvalifikavimo keitimas nesuvaržo kaltinamųjų teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. O. K., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius ir M. I., būdamas “(duomenys neskelbtini)” faktiniu vadovu, veikdami bendrai grupe, žinodami, kad “(duomenys neskelbtini)” jokių atvaizdo teisių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui nesuteiks, laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus – tris licencijos ir teisių naudotis žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisėmis sutartis dėl teisės naudoti sportininkų ir trenerių atvaizdą pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo antspaudu ir pasirašė įmonės “(duomenys neskelbtini)” atstovo J. S. (J. S.) vardu, panaudojo šias netikras sutartis, O. K. laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 išmokėjo 26 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo sportininkams ir darbuotojams iš viso 678 893,06 Eur neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokestį ir iššvaistė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pinigines lėšas – 378 533,92 Eur, pervesdamas jas į bendrovės (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui padaryta didelė žala. O. K., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius ir A. K., „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikdami bendrai grupe, žinodami, kad „(duomenys neskelbtini)“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui nesuteiks, laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2016-10-23 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus – 10 sutarčių dėl licencijos ir teisių naudotis teisėmis į žaidėjų įvaizdį pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu ir panaudojo šias netikras sutartis, jų pagrindu O. K. laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 išmokėjo 10 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo sportininkų iš viso 314 951,61 Eur neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokestį ir nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 iššvaistė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui priklausančias pinigines lėšas – 112 352,01 Eur, pervesdamas jas į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui padaryta didelė žala.

Kaltinamasis O. K. pripažino pasirašęs sutartis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo vardu su “(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis neigė pasirašęs sutartis su “(duomenys neskelbtini)” už atstovą J. S. ir paaiškino, kad parašė tik jo vardą ir pavardę. Specialisto išvadoje nustatyta, kad 2013-09-01, 2012-09-01, 2014-08-01 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pateiktuose susitarimuose dėl įvaizdžio teisių pirkimo J. S. vardu pasirašė O. K. (t. 21, b. l. 179–181). M. I. neigė kaip nors prisidėjęs prie šių sutarčių sudarymo ir aiškino, kad sutartis “(duomenys neskelbtini)” vardu sudarė jos atstovas J. S.. Apžiūrėjus M. I. kompiuterį buvo rastos skaičiavimų lentelės su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo žaidėjų pavardėmis, sutarčių tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo ir “(duomenys neskelbtini)” ruošiniai, kurių datos 2012-09-01, 2013-09-01, 2014-08-01, nors dokumentai sukurti 2015-09-18. Rastos PDF formatu „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, išrašytos „(duomenys neskelbtini)“ klubui už 2013–2014 metus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pateiktoje laikmenoje O. K. el. pašto dėžutėje rasti sutarčių ruošiniai dėl klubo žaidėjų įvaizdžio teisių perleidimo “(duomenys neskelbtini)” 2013–2014 metų sezoną (M. M., V. V., T. R., T. B., J. S., E. U., D. M., A. S., A. E., A. B., V. Š., M. G., K. M.) (130–189, t. 12, b. l. 1–12). Visi šie dokumentai paneigia M. I. keliamą versiją, kad sutartis “(duomenys neskelbtini)” vardu sudarė jos atstovas J. S., o jis apie šiose sutartyse patvirtintą tikrovės neatitinkančią informaciją nieko nežinojo. BK 300 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tyčia, tai reiškia, kad kaltininko tyčia turi apimti suvokimą, jog pagaminami ar panaudojami netikri dokumentai. Byloje nustatyta, kad O. K., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius, ir M. I., bendrovės “(duomenys neskelbtini)” faktinis vadovas, žinodami, kad “(duomenys neskelbtini)” jokių atvaizdo teisių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui nesuteiks, kaltinime nurodytas sutartis pagamino ir panaudojo. Kaltinamieji, teigdami, jog įvaizdžio teisių perdavimo sutartys buvo teisėtos, niekada nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo 378 533,92 Eur piniginių lėšų pervedimą į bendrovės (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Kaltinamieji O. K. ir A. K. kaltės nepripažino, teigdami, kad sutartys dėl įvaizdžio teisių, sudarytos tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, buvo realios, jie neneigė pasirašę kaltinime nurodytas sutartis. Apžiūros protokole buvo apžiūrėti O. K. el. pašto dėžutėje rasti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ daryti bankiniai pavedimai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo sportininkams, rasti sutarčių, sudarytų tarp klubo žaidėjų ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dėl įvaizdžio teisių perleidimo agentūrai, ruošiniai, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui (t. 12, b. l. 133, 143). Tai patvirtina anksčiau aptartus liudytojų parodymus, kad sutarčių dėl įvaizdžio teisių su bendrovėmis “(duomenys neskelbtini)” ar „(duomenys neskelbtini)“ žaidėjai nebuvo sudarę. Nustatyta, kad žaidėjai ir treneriai pasirašydami sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubu suteikė teises klubui naudoti jų įvaizdį, todėl O. K. nereikėjo žaidėjų įvaizdžio teisių pirkti iš bendrovių “(duomenys neskelbtini)” ar „(duomenys neskelbtini)“.

BK 300 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų – netikro dokumento pagaminimo ir tikro dokumento suklastojimo esmė gali būti apibūdinta kaip netikro ar suklastoto tikro dokumento sukūrimas. Dėl to netikro dokumento pagaminimas yra baigta nusikalstama veika tada, kai netikras ar suklastotas tikras dokumentas yra sukurtas, t. y. gali atlikti savo funkciją – būti tam tikrą teisinę reikšmę turinčios informacijos įrodymas. Sutartis yra dvišalis sandoris, todėl šį faktą patvirtinančiame dokumente turi būti išreikšta dviejų susitariančių asmenų valia. O. K., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius, ir A. K., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodami, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui nesuteiks, patvirtino savo parašais 10 sutarčių dėl licencijos ir teisių naudotis teisėmis į žaidėjų įvaizdį pardavimo, parašai, išreiškiantys jų valią dėl sandorių sudarymo, buvo būtinas dokumento rekvizitas, o patys pasirašymo veiksmai atitinka netikro dokumento pagaminimo veikos turinį. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose buvo patvirtinama, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ perka teisę naudoti sportininko įvaizdį, nors byloje nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisę naudoti sportininko įvaizdį jau yra gavusi sudarydama sutartį su sportininku. Tai patvirtina sportininkų pasirašytos sutartys su klubu. Kaltinamieji iš pasirašomų dokumentų turinio aiškiai matė, kokius teisinę reikšmę turinčius faktus šie dokumentai įrodo, jie suvokė, jog pagaminami ir panaudojami su teisėmis naudoti sportininko įvaizdį susiję dokumentai patvirtina tikrovės neatitinkančią informaciją.

Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Kita vertus, netikro dokumento pagaminimas pagrįstai yra laikomas viena iš dokumento suklastojimo formų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2014, 2K-7-19-942/2017), o tai lemia sąvokų „netikras dokumentas“ ir „tikras suklastotas dokumentas“ panašumą ir jų aiškinimo metodų įvairovę. Pvz., dokumento netikrumas kartais tapatinamas su jame įtvirtintos informacijos melagingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013) arba siejamas su jo „visiško materialaus klastojimo“ būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

Šioje byloje vertinamus dokumentus pasirašė įgalioti asmenys, t. y. O. K., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius, ir A. K., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dokumentai turi visus privalomus rekvizitus, todėl tiksliau šiuos dokumentus dėl melagingo turinio vadinti suklastotais, o ne netikrais. Tačiau, atsižvelgiant į sąvokų „netikras dokumentas“ ir „suklastotas dokumentas“ teisinę prigimtį, šių savokų netikslus vartojimas nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės. Kaltinamiesiems inkriminuoti veiksmai, atitinkantys BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, pakankamai aiškiai suformuluoti. Iš aprašymo visiškai aišku, kokie dokumentai buvo pagaminti, kokie tikrovės neatitinkantys duomenys juose įtvirtinti, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas kaltinamasis.

Pirmiau aptarti byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji O. K. ir A. K. suvokė, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui nesuteiks, laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2016-10-23 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus – 10 sutarčių dėl licencijos ir teisių naudotis teisėmis į žaidėjų įvaizdį pardavimo, panaudoję šias netikras sutartis, iššvaistė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui priklausančias pinigines lėšas – 112 352,01 Eur, pervesdami jas į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tuo padarydami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui didelę žalą. Kaltinamųjų O. K. ir A. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis O. K. ir M. I., žinodami, kad įmonė “(duomenys neskelbtini)” jokių atvaizdo teisių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesuteiks, tyčia pagamino netikrus dokumentus – tris licencijos ir teisių naudotis žaidėjų ir trenerių įvaizdžius teisėmis naudojimo sutartis dėl sportininkų ir trenerių atvaizdo teisių naudojimo pardavimo, O. K. ir M. I. suvokė, kad pagamino ir panaudoja žinomai netikrą dokumentą, taip pat kad tokio dokumento panaudojimas sukels teisinius padarinius, padarys VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui didelę žalą ir norėjo taip veikti, tai yra jie veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų O. K. ir M. I. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-356-696/2017, 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018).

Pagal teismų praktiką, baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris (specialusis subjektas), o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-325-895/2018).

BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-123-1073/2020). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-322-1073/2019).

Nustatyta, kad O. K., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2016-12-22 Klaipėdos mieste ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje tyčia, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, padedant M. I., bendrovės (duomenys neskelbtini), inc.“ faktiniam vadovui, ir A. K., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, veikdamas per apskaitą tvarkiusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, ir nepateikė duomenų apie realiai įvykusias ūkines finansines operacijas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą įtraukė 39 sąskaitas faktūras, išrašytas bendrovių “(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 190 atvejais iš viso 993 844,67 Eur į apskaitą neįtraukto atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokesčio išmokėjimo. Dėl šių 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2014-12-31 ir laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-27 negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamieji pagal jiems pareikštus kaltinimus dėl apgaulingos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo buhalterinės apskaitos tvarkymo savo kaltės nepripažino, teigdami, kad visos sutartys dėl įvaizdžio teisių perdavimo buvo realios, dokumentai, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys, patvirtina realiai įvykusias ūkines finansines operacijas. Tačiau anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų parengti netikri dokumentai buvo įtraukti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo apskaitą, įtrauktos sąskaitos faktūros, išrašytos bendrovių “(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Liudytoja V. R. patvirtino, kad, pradėjusi dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube buhaltere ir susipažinusi su dokumentais, pamatė, kad nesutampa sportininkų sutartyse numatyta atlyginimo suma su nurodyta buhalterijos dokumentuose, dalis sportininkų gavo atlyginimą per įvaizdžio teises, bet nebuvo sumokėti mokesčiai. Liudytoja L. P. (buvusi N.) parodė, kad nuo 2010 metų buvo atsakinga už krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pavedimai bendrovei (duomenys neskelbtini)“ jai buvo sukėlę įtarimų, bandė su O. K. šį klausimą aiškintis, bet nepavyko gauti iš jo atsakymo. Specialisto išvada patvirtina, kad atlikus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, jeigu bendrovės (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 190 atvejų iš viso 981 969,77 Eur pervedė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo sportininkams, darbuotojams kaip atlygį pagal sportines veiklos sutartis, darbo sutartis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas apskaitos dokumentais nepagrindė, į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo 32 sportininkams, darbuotojams priskaičiuoto atlygio, darbo užmokesčio 190 atvejais, iš viso 1 159 013,70 Eur, ir nuo neįtraukto į apskaitą atlygio neapskaičiavo iš viso 226 817,85 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: 161 518,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 65 299,66 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, 13 str. 1 dalies 4 punkto pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2014-12-31, laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-27 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. O. K., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, turėjo buhalterei teikti tik tikrovę atitinkančius dokumentus. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad padedant M. I., bendrovės “(duomenys neskelbtini)” faktiniam vadovui, ir A. K., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, O. K. į buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai netikrus dokumentus apie ūkines operacijas, kuriuose užfiksuotų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Kaltinamieji numatė, kad dėl tokių jų veiksmų bus negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamieji veikė tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymas kartu su dokumentų klastojimu, turto iššvaistymu yra išdava veiksmų, siekiant sudaryti sąlygas nuslėpti mokėtinus mokesčius. Nagrinėjamu atveju nėra siekta savitikslio juridinio asmens dalinio veiklos, turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio nustatymo negalimumo. Kaltinamieji žinojo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, M. I. buvo “(duomenys neskelbtini)” faktiniu vadovu, A. K., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sąmoningai padėjo O. K. juos netinkamai vykdyti. Kaltinamieji numatė, kad dėl to bus negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). M. I. ir A. K. veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala Valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 dalyje numatyta nustatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą Valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

O. K. veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), M. I. ir A. K. veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikavus į naują, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią, BK 222 straipsnio redakciją, kaltinamųjų padėtis pasunkėtų, nes atsižvelgiant į nusikaltimu padarytą labai didelę turtinę žalą (virš 900 MGL), O. K., M. I. ir A. K. veika būtų perkvalifikuojama į kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, t. y. į BK 220 straipsnio 2 dalį, kuris pagal BK 11 straipsnio 5 dalį yra sunkus nusikaltimas.

Dėl aiškiai neteisingų duomenų apie turtą įrašymo į deklaracijas, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, ir jų pateikimo jų valstybės įgaliotoms institucijoms (BK 220 straipsnio 1 dalis (Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi iki 2017-11-28)

BK 220 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

Kaltinamasis O. K. neneigė, kad būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo direktoriumi siekė mokėti mažesnius mokesčius, todėl ir sudarė sutartis dėl įvaizdžio teisių su bendrovėmis “(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad kaltinamasis, padedant M. I. ir A. K., apgaulingai tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą. O. K., būdamas atsakingas už teisingą mokesčių mokėjimą ir teisingų duomenų apie pajamas ir turtą deklaravimą, siekdamas išvengti mokesčių, mokėjo atlyginimą sportininkams per užsienio įmones. Tai patvirtina specialisto išvados.

2019-07-12 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-7438 nurodyta, kad atlikus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyti 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Nustatyta, kad jeigu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2016-12-31 pagal 166 mokėjimo žiniaraščius išmokėjo varžybas aptarnaujančiajam personalui iš viso 52 926,67 Eur maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų, tai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas minėtu laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2016-12-31 nesilaikė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31 nedeklaravo iš viso 818 647,88 Eur išmokų, iš jų: 803 423,76 Eur pagal sportines veiklos, darbo sutartis, 15 224,12 Eur maistpinigių išmokų, viršijančių nustatytą kompensacijos dydžio sumą, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamą gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 122 797,18 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas 50-yje Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572), 2012–2016 m., deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 774 173,19 Eur išmokų (18 ir 21 eilutėse) ir iš viso 116 125,98 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (19, 20, 22, 23 eilutėse); 2-ose Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2014 m., 2016 m. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 49 484,73 Eur išmokų (16, 19 eilutėse), iš viso 7 422,70 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (17, 21 eilutėse);

2020-01-24 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-764 pateikta išvada apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pateiktus neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir nesumokėtus mokesčius. Nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubas laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 33 asmenims nuo neįtraukto į apskaitą atlygio, darbo užmokesčio 193 atvejais iš viso 1 173 686,42 Eur ir laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2016-12-31 nenustatytiems asmenims, nenustatytam asmenų skaičiui nuo teisės aktuose nustatyto kompensacijos viršijančių išmokų dydžio iš viso 15 224,12 Eur, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų, iš viso 233 357,13 Eur. Iš jų 1) 166 139,25 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą, 163 855,63 Eur nuo neįtraukto į apskaitą atlygio, darbo užmokesčio, 2 283,62 Eur nuo maistpinigių kompensacijos dydį viršijančios išmokų dalies, 2) 67 217,88 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą, iš jų: 15 535,22 Eur 9 proc. įmokų (6 proc. privalomojo sveikatos draudimo, 3 proc. socialinio draudimo įmokų), 49 679,65 Eur 28,5 proc. socialinio draudimo įmokų, 1 552,11 Eur socialinio draudimo įmokų (t. 29, b. l. 161–166).

2019-04-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo pateiktas deklaracijas (t. 18, b. l. 3, 6–31). 2019-05-02 Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubo teiktas deklaracijas (t. 18, b. l. 32–84).

Naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos Valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų; 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

O. K. padarytą veiką numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2017-11-28) perkvalifikavus į naują, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią, BK 220 straipsnio redakciją, kaltinamojo padėtis pasunkėtų, nes atsižvelgiant į nusikaltimu padarytą labai didelę turtinę žalą (virš 900 MGL), O. K. veika būtų perkvalifikuojama į kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, t. y. į BK 220 straipsnio 2 dalį

O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi iki 2017-11-28).

M. I. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas įteisinti kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą valdė, naudojo, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas ir naudojo jį ūkinėje komercinėje veikloje: M. I., būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), JAV, faktiniu vadovu, žinodamas, kad į “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Bank of America“, yra pervedamos piniginės lėšos, kurios įgytos nusikalstamu (iššvaistymo) būdu iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suklastotų 2012-09-01, 2013-09-01, 2014-08-01 sutarčių dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo pagrindu ir siekdamas šias VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas įteisinti, naudojo jas “(duomenys neskelbtini)” ūkinėje komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas:

1. Laikotarpiu nuo 2012-09-17 iki 2014-05-06 11 atvejų pervedė iš viso 288 000 JAV dolerių į įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Londonas, Didžioji Britanija, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“ Estijos Respublikoje:

-2012-09-17 nenurodant mokėjimo paskirties pervedė 20 000 JAV dolerių (52 926 Lt),

-2012-09-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (53 352 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Konsultacija“,

-2012-10-15 pervedė 55 000 JAV dolerių (146 756,50 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio teisės“,

-2013-07-19 pervedė 30000 JAV dolerių (79062? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Susitarimas įvaizdžio teisės“,????????????????????????????????????????????

-2013-08-08 pervedė 17 000 JAV dolerių (44 143,9?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio susitarimas“,????????????????????????????????????????????

-2013-10-16 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 10 000 JAV dolerių (25 452? Lt),????????????????????????????????????????????

-2013-10-23 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 925? Lt),????????????????????????????????????????????

-2013-10-25 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 501,7?0 Lt),????????????????????????????????????????????

-2013-10-28 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 40 000 JAV dolerių (100 024? Lt),????????????????????????????????????????????

-2014-01-30 pervedė 22 000 JAV dolerių (55 600,6?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Už įvaizdžio teises“,????????????????????????????????????????????

-2014-05-06 pervedė 40 000 JAV dolerių (99 532? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Už įvaizdžio kontraktą“.????????????????????????????????????????????

2. 2014-08-12 1 atveju 30 000 JAV dolerių (77 349? Lt) pervedė į įmonės (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Talinas, Estijos Respublika, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“, Estijos Respublikoje, pavedimo paskirtyje nurodant „Tarpininkavimo sąskaita“.????????????????????????????????????????????

3. Laikotarpiu 2014-08-25 iki 2014-09-29 4 atvejais pervedė iš viso 92 000 JAV dolerių N. S. į tyrimo metu nenustatytą sąskaitą nenustatytame banke, pavedimo paskirtyje matant tik operacijos numerius ir pavedimo paskirtį:

-2014-08-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (51 954? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????

-2014-08-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (54 910,8?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????

-2014-09-23 pervedė 30 000 JAV dolerių (80 520? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????

-2014-09-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (56 912,1?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“.????????????????????????????????????????????

Tokiu būdu M. I. siekdamas įteisinti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas – 410 000 JAV dolerių (1 063 921,6?0 Lt) arba 308 132,99 Eur – naudojo jas “(duomenys neskelbtini)” ūkinėje, komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas.??????

??????????????????????????????????????

Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2022 m. vasario 1 d.).