Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. prašymą išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu priteistą baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-380/2023 turtinės žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu O. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 1 dalyje (Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2017-11-28), 300 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas: pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „(duomenys neskelbtini)“) 400 MGL 15 064 eurų dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, (sutartys su „(duomenys neskelbtini)“) 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL 3 766 eurų dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2017-11-28) 50 MGL 1 883 eurų dydžio bauda; pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „(duomenys neskelbtini)“) 400 MGL 15 064 eurų dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, (sutartys su „(duomenys neskelbtini)“) 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL 22 596 eurų dydžio bauda. M. I. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje 184 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 3 dalį, 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 200 MGL 7 532 eurų dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL 3 766 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda, kurią subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda, prie šios griežtesnės bausmės 400 MGL dydžio (20 000 eurų) baudos pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės 200 MGL 7 532 eurų dydžio baudos ir skirta M. I. galutinė bausmė – 600 MGL 27 532 eurų dydžio bauda. M. I. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. A. K. (A. K.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje 184 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 3 dalį, 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 200 MGL 7 532 eurų dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL 3 766 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl valstybės biudžetui padarytos žalos tenkintas, priteista valstybės biudžetui padaryta turtinė žala 166 139,25 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas, priteista padaryta turtinė žala 65 941,24 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas priteistas turtinės žalos atlyginimas 378 533,92 Eur solidariai iš O. K. ir M. I., 92 852,01 Eur solidariai iš O. K. ir A. K.

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria M. I. išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis: M. I. pripažintas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013-12-19 įstatymo Nr. XII-702 redakcija), ir paskirta jam bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą 300 MGL (11 298 Eur) baudą subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. I. paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės 500 MGL dydžio (18 830 Eur) baudos pridedant dalį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta M. I. galutinė subendrinta bausmė – 700 MGL (33 830) Eur dydžio bauda.

Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria O. K., pripažinto kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, ir A. K., pripažinto kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, ir pripažinta įrodytu, kad O. K. iššvaistė, o A. K. padėjo iššvaistyti labai didelės vertės svetimą turtą – 97 852,01 Eur.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta įrodytomis pripažintos aplinkybės, jog L. U. 14 500 Eur suma buvo pervesta be jokio teisinio pagrindo, nurodant kad ši suma buvo pervesta kaip V. U. darbo užmokestis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Kita Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis nepakeista. Nuteistųjų O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko ir nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundai atmesti.

Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. spalio 2 d. buvo gautas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. prašymas išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimą Valstybinei mokesčių inspekcijai 166 139,25 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 65 941,24 Eur mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Kartu su prašymu pateikti dokumentai: VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo auditoriaus išvada; VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 30 d. finansinė ataskaita; VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Prašyme nurodyta, kad pradėjus nuosprendžio vykdymo procesą, priverstinai išieškant skolas, sutriktų įstaigos veikla – krepšinio klubas negalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų su paslaugų tiekėjais, negalėtų vykdyti kontraktų su krepšininkais ir dėl sporto arbitražo proceso patirtų dideles sąnaudas, tai lemtų didesnių finansinių įsipareigojimų atsiradimą ir dar daugiau apsunkintų teismo sprendimo vykdymą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodyta, kad mokesčių administratorius neprieštarauja nuosprendžio dalies dėl priteistos 166 139,25 Eur žalos vykdymo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant priteistos žalos atlyginimo mokėjimą valstybės biudžetui lygiomis dalimis kas mėnesį. Prašo nustatyti sąlygą, kad laiku nesumokėjus nors vienos įmokos, mokesčių administratorius įgyja teisę pradėti priverstinę išieškojimo procedūrą visai priteistai sumai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime nurodyta, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalies įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, turi būti atmestas, kadangi patenkinus VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą liktų neišspręstas apdraustųjų asmenų duomenų tikslinimo Registre klausimas, kuris tiesiogiai susijęs su apdraustųjų asmenų garantijų užtikrinimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nereglamentuoja teismo priteistų piniginių prievolių vykdymo tvarkos, tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato baudos savanoriško sumokėjimo tvarką – BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, jog teismui nusprendus iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ar kitiems asmenims atitinkamas sumas ir nenustačius jokio sumokėjimo ar išieškojimo termino, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ar kiti asmenys iš karto gali pradėti priverstinį sprendimo vykdymą. Tačiau reglamentavimo baudžiamajame procese ar bausmių vykdymo procese nebuvimas nereiškia, kad Lietuvos teisėje nėra jokių sprendimų vykdymą reglamentuojančių nuostatų. Teismų sprendimai yra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, kuris ir yra pamatinis teisės aktas vykdant teismų priimtus sprendimus, tame tarpe ir baudžiamosios bylose priimtuose nuosprendžiuose priimtus sprendimus išieškoti piniginius reikalavimus.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškinant šią nuostatą Lietuvos teismų praktikoje yra nurodoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti. Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti.

Iš teismui pateiktų VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų - nepriklausomo auditoriaus išvados; 2024 m. birželio 30 d. finansinės ataskaitos; veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., matyti, kad įstaigai iš karto sumokėjus priteistą turtinės žalos atlyginimą Valstybinei mokesčių inspekcijai 166 139,25 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 65 941,24 Eur, krepšinio klubo veikla galėtų būti sutrikdyta. Atsižvelgiant priteistos turtinės žalos dydį, į įstaigos finansinę padėtį ir vykdomą veiklą, galima daryti išvadą, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ šią sumą turėtų galimybę sumokėti dalimis per 24 mėnesius. Toks turtinės žalos atlyginimo išdėstymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą ir nepažeistų kreditorių interesų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-380/2023 civilinei ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistos turtinės žalos valstybės biudžetui 166 139,25 Eur mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistą civilinį ieškinį 166 139,25 Eur Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti dalimis per 24 mėnesius, pirmąjį mėnesį sumokant 6 992,48 Eur, toliau mokant kas mėnesį po 6 922,47 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-380/2023 civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistos turtinės žalos 65 941,24 Eur mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistą civilinį ieškinį 65 941,24 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui sumokėti dalimis per 24 mėnesius, mokant kas mėnesį po 2 747,55 Eur.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus nors vienos įmokos civiliniai ieškovai įgyja teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą dėl visos priteistos nesumokėtos likusios turtinės žalos sumos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.