Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-218, netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnį, 215 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta galutinė bausmė 17 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. sausio 10 d., pabaiga – 2030 m. sausio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-218 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, jis teistas už itin sunkius smurtinius nusikaltimus (dviejų asmenų nužudymą). Todėl savo elgesiu ir pažanga asmuo turi parodyti, kad nebekelia grėsmės visuomenei. Nors nuteistasis deda tam tikras pastangas, vis dėlto dar yra neišspręstos mąstymo problemos. Turima skola dengiama lėtai, išskaitomis iš atlyginimo. Nuteistasis nerodo pastangų dengti nusikaltimu padarytą žalą savanoriškai. Atsižvelgiant į visa tai, negalima teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis, pagal galimybes, stengiasi įsitraukti į resocializacijos plano vykdymą ir pozityvų užimtumą. Nuteistais 13 kartų skatintas, tačiau 7 kartus pažeidęs bausmės atlikimo sąlygas, 3 kartus skirtos nuobaudos, dėl kurių buvo sugriežtintos bausmės sąlygos - nuteistasis iš atviro bausmės atlikimo tipo buvo grąžintas bausmę tęsti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Paskutiniai bausmės vykdymo metais 2024 m., nustatyti trys pažeidimai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo motyvuotas ne tik dirbti, bet ir įgyti aukštesnį išsilavinimą, tęsė mokslus, baigė 11 klasių, dirbo įvairius darbus, dirba siuvykloje. Po galimo lygtinio paleidimo grįžtų gyventi pas tėvus. Nuteistasis buvo periodiškai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po trumpalaikių išvykų buvo fiksuoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo faktai. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. LK-N-218 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi mano, kad šiuo metu yra pilnai pasitaisęs ir persiauklėjęs, o bausmės tikslai jau yra pasiekti. Pasižada ateityje nedaryti jokių nusikalstamų veikų ar įstatymų pažeidimų, griežtai laikytis įstatymų ir moralės normų reikalavimų. Šiuo metu jo sveikatos būklė yra bloga. Laisvės atėmimo bausmė sukelia fizines kančias dėl blogos sveikatos būklės ir ilgalaikio buvimo laisvės atėmimo įstaigoje. Išėjęs į laisvę turės, kur gyventi, nes šeima priims jį, dirbs.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė teismui pateikė atsiliepimą ir prašo nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar teistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką trylika kartų skatintas, turi gyvenamąją vietą, kur apsigyventų lygtinio paleidimo metu, ten vyksta trumpalaikių išvykų metu, dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojami pinigai skoloms dengti, su artimaisiais (tėvais, seserimis ir kitais šeimos nariais) bendrauja, bausmės atlikimo metu buvo lankomas priklausančių pasimatymų metu, trumpalaikių išvykų metu vyko namo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismo nuomone, A. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes buvo ne vieną kartą baustas drausmine tvarka. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/ apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam eilę kartų nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (2017 m. kovo 8 d., 2022 m. kovo 14 d., 2023 m. gegužės 18 d., 2024 m. gegužės 15 d., 2025 m. vasario 27 d.). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors vertinimo metu yra nustatyti: apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (stabili gyvenamoji vieta; palaikantys ryšiai su artimaisiais; šiuo metu reiškiama teigiama darbinė motyvacija; išreiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), tačiau šie, apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą turėjo, tiek socialinius ryšius palaikė su artimaisiais ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti nusikaltimų, o nusikaltimus padarė kartu su seserimi. Pažymėtina, kad nusikaltimai sunkėjo, fiksuojamas A. S. būdingas nusikaltimų modelis (pasikartojantis finansinis nusikalstamų veikų motyvas). Veikė organizuotoje grupėje, nusikalstamas veikas vykdė su bendrininkais, apklaustas teisme kaltu neprisipažino. Nuteistasis organizuotoje grupėje iš savanaudiškų paskatų, tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, du sunkius nusikaltimus ir du apysunkius nusikaltimus, žmogaus gyvybei, nuosavybei, ir finansų sistemai. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, šiuo adresu anksčiau buvo periodiškai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, atkreiptinas dėmesys, kad po trumpalaikių išvykų buvo fiksuoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo faktai. Septynis kartus buvo pažeidęs bausmės atlikimo sąlygas, iš kurių 3 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurių buvo sugriežtintos bausmės sąlygos - nuteistasis iš atviro bausmės atlikimo tipo buvo grąžintas bausmę tęsti į pusiau atvirą, kas rodo, jog šioje srityje vis dar būtinos papildomos intervencijos susijusios su nuteistojo gebėjimu socialiai leisti laiką ir nepažeidinėti bausmės sąlygų. Nors stebimos neigiamos asmens nuostatos narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu, bei tai, kad nuteistasis suvokia jų žalą savo paties organizmui bei psichikai, o taip pat ir aplinkiniams bei plačiajai visuomenei, visgi bausmės atlikimo metu (2024 m. rugpjūčio 8 d.) nuteistajam buvo skirta nuobauda dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Nuteistasis savo kaltę neigia, tikina, kad nežinojo, jog rūkė ne paprastą tabaką, o marihuaną. Pokalbio metu deklaruoja neigiamas nuostatas alkoholio vartojimo atžvilgiu, tačiau bausmės atlikimo metu, 2024 m. vasario 28 d. buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą (suteiktos trumpalaikės išvykos metu). Iki įkalinimo ne kartą buvo baustas administracine tvarka už vairavimą be teisių bei apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai rodo nuteistojo požiūrį į nustatytas visuomenei priimtinas normas buvus ganėtinai atsainiu. Nuteistasis ne visuomet gebėjo tinkamais būdais spręsti konfliktines situacijas bei išlaikyti savo elgesio kontrolę. Nuteistojo gebėjimas identifikuoti problemines sritis vis dar yra koreguotinas, kadangi bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti bausmės sąlygų pažeidimai, po kurių jis sulaukė bausmės sąlygų sugriežtinimo, kas rodo, jog ir dabar nuteistasis nėra linkęs įvertinti savo netinkamo elgesio galimų pasekmių. Nuteistasis ne visada geba atpažinti turimus sunkumus, vengia gilintis į jų kilmę bei priežastis. Nuteistasis geba išsikelti ateities tikslus (nurodo, jog planuoja tęsti dabinę veiklą, kurti šeimą). Šie planai yra pakankamai konkretūs ir įgyvendinami, o pats nuteistasis žino, ką turi padaryti, kad juos įgyvendintų. Stebima, jog asmuo ir anksčiau sau kėlė tikslus, tačiau ne visuomet gebėjo jų kryptingai siekti, t. y. pritrūkdavo motyvacijos. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidas, kad nuteistajam buvo būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, ir šie veiksniai yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, vis dar reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant nuosekliai valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. A. S. yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, o susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, anksčiau negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio, nusikalsdavo pakartotinai. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis taip pat neišvengia pažeidimų - nors teigia, kad nėra linkęs pažeidinėti bausmės sąlygų, visgi jos atlikimo metu ne kartą fiksuoti įvairaus pobūdžio pažeidimai. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis teisės normų, bet ir nepakankamą gebėjimą riboti savo elgesio vardan kitų asmenų teisių. Atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis A. S. dar yra neatlikęs pakankamai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. S. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-218 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-218 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.