Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. RV-25-3809 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajai A. A. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. – B. nuteista Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2015 m. spalio 22 d.

Bausmės pradžia: 2013 m. sausio 10 d.

Bausmės pabaiga: 2026 m. sausio 10 d.

2/3 bausmės atliko: 2021 m. rugsėjo 10 d.

Neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 15 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistosios lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 1 mėnesis ir 26 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. RV-25-3809 nutarė taikyti nuteistajai A. A.-B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – ir Nutarimas). Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. spalio 16 d., atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė rizika, A. A.-B. gana aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas – įgijo profesines kvalifikacijas ((duomenys neskelbtini)), baigė 12 klasių, šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, savarankiškai įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir dirba už Vilniaus kalėjimo ribų, yra patvirtinusi galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo programose, pagal galimybes dengia turimus įsiskolinimus, stebimos teigiamos nuteistosios iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomendacijas, dalyvauti priemonėse, skirtose valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuo 2020 m. nuteistoji laikosi numatytų rėžimo reikalavimų ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Atsižvelgdama į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 6 nariai, konstatavo, kad, lyginant nuteistosios elgesį, mąstymą ir nuostatas, kurios buvo bausmės pradžioje ir yra šiuo metu, matosi akivaizdi pažanga valdant kriminogenines sritis, ir balsų dauguma (3 balsai už, 3 balsai prieš, lemiamas balsas Komisijos pirmininkės) nutarė taikyti nuteistajai A. A.-B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė: siūlo netaikyti lygtinio paleidimo, nes A. A.-B. nuteista už nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, iki nuteisimo nedirbo, bausmės atlikimo pradžioje nedirbo, po to nuostatos darbui keitėsi teigiama linkme, bausmės atlikimo metu net 40 kartų bausta drausmine tvarka, turimas skolas dengia minimaliai.

Atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė: vertinant nusikaltimų pobūdį, turimus didžiulius finansinius įsiskolinimus, kuriuos dengia minimaliai, paskirtų nuobaudų kiekį, siūlo nuteistajai netaikyti lygtinio paleidimo.

Atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė: siūlo netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistosios elgesys iki 2020 m. buvo nepažangus, ji 40 kartų bausta drausmine tvarka ir tik 1 kartą skatinta, turi daugiau nei 20 000 Eur civilinį ieškinį, kuriam padengti savanoriškai sumokėjo tik 83 eurus.

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo lygtinai paleisti A. A.-B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistosios atitikimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams – A. A.-B. yra atlikusi daugiau nei du trečdalius jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o jos nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė. Vadinasi tokiu atveju, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistosios lygtiniam paleidimui būtina išvada, kad ji padarė akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos Nutarime šiuo klausimu nurodyta, kad, 2023 m. spalio 16 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė rizika, o lyginant nuteistosios mąstymą, nuostatas, kurios buvo bausmės pradžioje ir yra šiuo metu, matosi akivaizdi pažanga valdant kriminogenines sritis.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), 7.1 punkte, aptariant nuteistosios A. A.-B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą ir jo dinamiką, nurodyta, kad pirminio vertinimo 2015 m. gruodžio 17 d. metu, naudojanti OASys metodiką, nuteistajai buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir 2021 m. vasario 21 d., atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Nors nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika ir išliko vidutinė, tačiau tuo laikotarpiu buvo stebima neigiama dinamika, susijusi su nuteistosios elgesiu: ji padarė 17 drausmės pažeidimų, kas sąlygojo neigiamą rizikos valdymo dinamiką nuostatų bei mąstymo ir elgesio srityse. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika išliko ir pakartotinių vertinimų 2021 m. rugpjūčio 24 d. bei 2022 m. vasario 25 d., metu. 2022 m. birželio 28 d. buvo nustatyta mažėjanti vidutinė rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistosios elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą 2023 m. vasario 28 d. buvo nustatyta vidutinė rizika su tolimesnėmis mažėjimo tendencijomis. Buvo stebima akivaizdi teigiama dinamika nuteistosios mokymosi srityje, nes ji suaugusių ir jaunimo mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinio rengimo centre įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes. Taip pat buvo stebimi teigiami pokyčiai nuteistosios darbinėje bei lėšų valdymo srityse, ji rodė motyvaciją save realizuoti darbinėje veikloje, dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 25 d. jai buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dirbti (duomenys neskelbtini). Nuteistoji motyvuota dirbti laisvėje, yra pateikusi pažymą dėl įsidarbinimo galimybių lygtinio paleidimo atveju. Stebimi teigiami išliekantys pokyčiai nuteistosios lėšų tvarkyme ir pajamų srityje, ji dirba, buvo atsiskaitoma dalis algos už antstolių patvarkymus, taip pat pradėjo dengti skolas ir savanoriškai, kas rodo nuteistosios norą spręsti susidariusius finansinius sunkumus, tačiau šios sritys reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, kurių imtis ji šiuo metu yra pakankamai motyvuota. Stebimi išliekantys pozityvūs pokyčiai nuteistajai valdant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliumi, pasidavimu kitų įtakai, socialinių situacijų vertinimu, impulsyvaus elgesio apraiškų mažinimu, pasekmių suvokimo gerinimu: bausmės atlikimo laikotarpiu baigtos kelios intervencinės programos, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Pakartotinio vertinimo metu stebimi pozityvūs pokyčiai emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityje, bausmės atlikimo laikotarpiu stebimas akivaizdžiai pasikeitęs nuteistosios požiūris į taisykles, nuostatos tampa prosocialesnės, nuteistoji, dalyvaudama intervencinėse bei pozityvaus užimtumo programose, formavo objektyvesnį savivaizdį, lavino problemų atpažinimo bei konstruktyvaus jų sprendimo įgūdžius, gerino pasekmių suvokimą bei mąstymo lankstumą. Nuteistajai 2021 m. vasario mėnesį buvo atliktas ir smurtinio elgesio įvertinimas naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta pakartotinio smurtinio elgesio rizika buvo vidutinė. Nors pati nuteistoji nėra linkusi naudoti fizinio smurto, rizika daugiau siejama su grasinimų naudojimu, paveikimu socialinei aplinkai, santykių su intymiu partneriu sunkumais, savivokos stoka. Nuteistoji darė pažangą mažindama pakartotinio smurtinio elgesio riziką: lankė tikslines programas, socialinių įgūdžių lavinimo, savivokos gerinimo programas, nutraukė ryšius su sugyventiniu, kuris, jos teigimu, ją įtraukė į nusikaltimus. Dėl to pakartotinio vertinimo metu smurtinio elgesio rizika vertintina kaip maža. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistoji gana aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas: įgijo profesines kvalifikacijas ((duomenys neskelbtini)), baigė 12 klasių, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo programose, dengia turimus įsiskolinimus. Stebimos teigiamos nuteistosios iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, paskutinius metus laikosi numatytų rėžimo reikalavimų, nebeturi galiojančių drausminių nuobaudų. Atlikus 2023 m. spalio 16 d. pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pastebėta, kad rizika mažėja: „nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą“ srityje rizika mažėja, nuteistoji laisvalaikį praleidžia turiningai, dirba, lanko įvairius užsiėmimus, tvarko patalpas pagal sudarytą grafiką, atsiribojusi nuo kitų asmenų neigiamos įtakos. „Lengvai pasiduoda darančių teisės pažeidimus bendrininkų įtakai“ srityje rizika mažėja, nuteistoji nusikaltimą padarė kartu su kitais asmenimis, būdama mažiau struktūruotoje aplinkoje laisvėje ji didžiąją savo laiko dalį leidžia darbe, atlieka aplinkotvarkos darbus, lanko užsiėmimus, atsiribojusi nuo neigiamos kitų asmenų įtakos. Nuteistoji šuo metu išlieka įsitraukusi į resocializacijos procesą ir stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, deda pastangas vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, nuteistajai būdingas disciplinuotas elgesys.

Išanalizavęs minėtus socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad šiuo metu matosi akivaizdi nuteistosios pažanga valdant kriminogenines sritis. Šių aplinkybių kontekste yra pagrindas teigti, jog nuteistoji A. A.-B. yra įgyvendinusi ir kitą BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą formalią lygtinio paleidimo taikymo sąlygą, t.y. jos nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, tačiau ji padarė akivaizdžią pažangą ją mažindama. Vis dėl to, pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai, kad nuteistasis atitinka minėtus kriterijus, dar nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad Nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai ir ne visi Komisijos nariai sutiko su lygtinio paleidimo taikymu nuteistosios A. A.-B. atžvilgiu, Nutarime yra pateiktos trijų Komisijos narių atskirosios motyvuotos nuomonės, kuriomis siūloma netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajai. Šiuos siūlymus Komisijos nariai motyvavo A. A.-B. nusikaltimų pobūdžiu, tuo, kad iki nuteisimo ir bausmės vykdymo pradžioje ji nedirbo, taip pat tuo, kad ji turi didelius finansinius įsipareigojimus, kuriuos dengia minimaliai, nuteistosios elgesys iki 2020 m. buvo nepažangus, ji bausmės vykdymo metu buvo 40 kartų bausta drausmine tvarka ir tik 1 kartą skatinta. Teismo vertinimu yra būtina atsižvelgti į Komisijos narių abejones. Vis dėl to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisijos narių atskirųjų nuomonių motyvai daugiausia yra susiję su nuteistosios praeitimi.

Sutiktina, kad nuteistosios padarytų nusikaltimų pavojingumas ją charakterizuoja neigiamai: ji yra nuteista už 8 nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, nuosavybei ir finansų sistemai, kurias padarė organizuotoje grupėje iš savanaudiškų paskatų – ji tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, penkis sunkius nusikaltimus ir du apysunkius nusikaltimus. Vis dėl to, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas negali tapti absoliučiu pagrindu asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi akivaizdu, jog įstatymas ir tokias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims yra numatęs galimybę taikyti lygtinį paleidimą, jei jie atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, įvertinus jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistajai A. A.-B. buvo paskirta ilga – 13 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios didžiąją dalį – daugiau nei 4/5 paskirtos bausmės – ji šiuo metu jau yra atlikusi. Pažymėtina, kad A. A.-B. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau nebe pirmą kartą, ankstesnėse teismo nutartyse buvo, be kita ko, pažymima, kad nuteistoji A. A.-B. dar nebuvo atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu tokią išvadą daryti jau nebėra tikslinga.

Vertinant nuteistosios elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje atliekant bausmę, sutiktina, kad jis iš tiesų nebuvo nepriekaištingas. Laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2020 m. liepos 10 d. nuteistoji buvo bausta drausmine tvarka iš viso 40 kartų. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąją, rodo, kad ji buvo nelinkusi laikytis bausmės rėžimo reikalavimų, negebėjo savęs kontroliuoti. Vis dėl to, pažymėtina, kad jau daugiau nei trejus stebimas disciplinuotas nuteistosios elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, naujų nuobaudų šiuo laikotarpiu ji nėra gavusi, ankstesnės nuobaudos nebegalioja, vieną kartą skatinta 2021 m. spalio 27 d. – skirta padėka už nepriekaištingą elgesį bei daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už Vilniaus kalėjimo teritorijos ribų, taip pat jai nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra suteikta teisė kiekvieną savaitgalį išvyti į namus pas tėvus, minėtų išvykų ir darbo už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų metu nefiksuoti jokie nuteistosios elgesio taisyklių pažeidimai. Taigi, akivaizdu, kad nuteistoji padarė tinkamas išvadas, jos elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pasikeitė į gerą, nors nuteistoji praeityje akivaizdžiai turėjo problemų su disciplina net struktūruotoje aplinkoje, tačiau šiuo metu pakankamai ilgą laikotarpį stebimas geras nuteistosios gebėjimas save disciplinuoti, net ir mažiau struktūruotoje aplinkoje laikytis nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti bausmės rėžimo ar kitų teisės reikalavimų.

Taip pat visi atskirąją nuomonę pareiškę Komisijos nariai paminėjo nuteistosios turimus didelius skolinius įsipareigojimus. Sutiktina, kad tai yra aktuali sritis, ji Socialinio tyrimo išvadoje yra paminėta ir tarp nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką veikiančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Analizuojant šią sritį, nuteistosios Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji turi didelių skolų, esant mažai tikimybei, kad jas apmokės. Anksčiau yra bausta administracine tvarka. Teismo nuosprendžiu priteistas 136 255,58 Eur solidarus (3 asmenims) ieškinys. Gauti antstolių patvarkymai 23 019,95 Eur sumai. Dirbdama Panevėžio kalėjime, nuteistoji iš darbo užmokesčio išmokėjo 222,83 Eur. Iš darbo užmokesčio dirbant (duomenys neskelbtini) atskaičiuota 1 518,30 Eur. Savanoriškai išmokėjo 83,24 Eur. Apibendrinant matyti, kad įvertinimo metu buvo gauta pakankamai duomenų apie dabartinius išskirtinius nuteistosios finansinius sunkumus ir apsunkintą materialinę padėtį. Vis dėl to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistoji dirba ir pagal galimybes moka turimus antstolių patvarkymus. Nors teismas ir įvertina tai, kad šiuo metu nuteistoji yra atlyginusi santykinai nedidelę dalį turimų finansinių įsipareigojimų (mažiau nei dešimtadalį bendros sumos, dėl kurios gauti antstolių patvarkymai), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, galimybės dirbti ir gauti pajamas yra suvaržytos. Vis dėl to, pastebėtina, kad nuteistoji turimomis galimybėmis naudojosi, ji yra motyvuota dirbti, savarankiškai ieškojo darbo bausmės atlikimo metu ir nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iš esmės stabiliai dirbo, šiuo metu atlikdama bausmę Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba (duomenys neskelbtini) už Vilniaus kalėjimo teritorijos ribų, pavestą darbą atlieka gerai. Taip pat nuteistoji bausmės atlikimo metu mokėti ir kėlė savo kvalifikaciją, įgijo vidurinį išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybes, o lygtinio paleidimo atveju yra patvirtinusi galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) su galimybe būti perkelta į (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu šiuo metu nėra pagrindo abejoti nuteistosios motyvaciją įsidarbinti ar gebėjimu išlaikyti darbą lygtinio paleidimo atveju, tokiu būdu nėra pagrindo ir abejoti, kad nuteistoji toliau pagal galimybes dengs turimus finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad laisvėje esančios nuteistosios galimybės susirasti geriau apmokamą ir turimas kvalifikacijas atitinkantį darbą, o tuo pačiu ir – ir turėti daugiau pajamų turtiniams įsipareigojimams dengti, bus geresnės, tokiu būdu šiuo atveju nuteistosios lygtinis paleidimas iš esmės atitinka ir civilinio ieškovo interesus greičiau gauti priteistos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios nusikalstamos veikos buvo organizuotoje grupėje, būtina įvertinti jos ryšių sritį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad santykių su partneriu sritis turėjo įtakos nuteistosios nusikalstamai veikai. Nuteistoji iki suėmimo turėjo sugyventinį R. J., su kuriuo gyvendama ir įsitraukė į nusikalstamas veikas. Teigė, kad su juo draugavo apie du metus, apie metus kartu gyveno. Pati nuteistoji neneigia, kad buvęs sugyventinis jai darė neigiamą įtaką ir ji pasidavė jai. Po nusikalstamų veikų padarymo su sugyventiniu ji visus socialinius ryšius nutraukė. Atlikdama bausmę pataisos namuose, susipažino su A. B., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, ir (duomenys neskelbtini) už jo ištekėjo. Su sutuoktiniu ryšius palaikė bendraudama laiškais, susitikdavo pasimatymų metu. Tačiau paskutiniais metais su vyru socialinius ryšius nutraukė, teigia, kad bendros ateities su vyru nemato, šiuo metu jau yra pridavusi visus reikiamus dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo. Taigi, aiškiai matomos nuteistosios pastangos atsiriboti nuo destabilizuojančios, kriminalinį elgesį skatinančios kitų asmenų įtakos. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistosios emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio sritis, nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji dėjo tam tikras pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius – savikritiškumo stoką ir paveikumą kitų žmonių įtakai, dalyvavo intervencinėse programose, kurių dalis buvo skirta geresniam savęs pažinimui ugdyti, psichologinio atsparumo aspektų stiprinimui. Nuteistoji šiuo metu pasižymi gana geru supratimu apie keistinas savo charakterio puses, pastebima, kad nuteistosios požiūris į save tampa objektyvesnis, ji labiau savimi pasitiki dėl pokyčių bausmės atlikime, atsiradus galimybei grįžti į namus. Nuteistąją perkėlus bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, suteikus galimybę dirbti laisvėje, vykti į išvykas namo, pažeidimų nefiksuojama, kas rodo, kad nuteistoji pakankamai gerai valdo savo impulsyvaus elgesio apraiškas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistoji išlaikė pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, susijusius su mąstymo ir elgesio probleminiais aspektais. Izoliacijos sąlygomis stebima, kad nuteistoji suvokia, kad jos sprendimai gali turėti ir neigiamas pasekmes, stengiasi keisti savo požiūrį, gerinti problemų sprendimo įgūdžius, geriau pastebi problemines sritis, vertina suteiktas galimybes keisti savo gyvenimo stilių.

Atsižvelgiant į šias bei kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu akivaizdu, jog nuteistoji pakankamai ilgą laikotarpį stabiliai deda pastangas į jai aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, jos nusikalstamo elgesio rizikos mažinime stebima akivaizdi pažanga, taip pat jos pakartotina smurtinio elgesio rizika iš vidutinės tapo maža, nuteistoji yra orientuota į pozityvų užimtumą, darbą bei jau pakankamai ilgą laikotarpį jos elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra nepriekaištingas. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad ir lygtinai paleista nuteistoji laikysis jai nustatytų įpareigojimų, įstatymų, ir pakartotinai nebenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuteistosios A. A.-B. lygtinis paleidimas, suteikiant jai planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių ją pakartotinai nebenusikalsti ir pelnytis pragyvenimui teisėtais būdais.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. RV-25-3809 ir nuteistajai A. A.-B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu ir 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. RV-25-3809 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajai A. A.-B..

Taikyti nuteistajai A. A.-B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistosios lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jos faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo:

1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 arba 4 dalį;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose;

3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas laisvės atėmimo vietų įstaigoje;

4) nesilankyti tam tikrose vietose;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;

6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.