Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Rimai Šmigelskytei, Raimundui Gargasui, Aušrai Ručienei, Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. , R. J. , A. S. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažinti kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš F. ir A. M. ) 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš S. V. ) 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš P. D. ir J. A. ) 4 metams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas iš A. ir L. D. ) 5 metams laisvės atėmimo, pagal BK 214 straipsnį 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 215 straipsnį 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus 11 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, taip pat su 2012-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 19 metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. J. , A. A. ir L. B. solidariai priteista: 1106,34 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai F. M. , 28,96 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam A. M. , 8711,77 Eur turtinės ir 1 400 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai S. V. , 170,29 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai J. A. , 803,11 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai V. K. , taip pat 3011,02 Eur (tenkinant Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį) ir 341,30 Eur (tenkinant Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį) – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš R. J. , A. A. ir A. S. solidariai priteista 1952,74 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tenkinant Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. , A. A. ir L. B. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti A. ir F. M. ir pasiskirstę vaidmenimis, kad L. B. už atlygį nuveš A. A. ir R. J. į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o R. J. su A. A. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten, vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą, pagrobs svetimą turtą, 2012-11-29, laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 18.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, visi trys L. B. vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio automobiliu atvyko prie A. ir F. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur L. B. , išleidęs A. A. ir R. J. iš automobilio, laukė pastarųjų automobilyje toliau nuo sodybos, o R. J. ir A. A. užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes, po to A. A. apgaule prisistatė F. M. kaip jos kaimynė, to pasekoje šiai atidarius duris, R. J. kartu su A. A. įsibrovė į F. M. ir A. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kur bendrais tyčiniais veiksmais grasino panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojo, t.y. R. J. rankomis sudavė F. M. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, galvą, krūtinę, šonus, kartu su A. A. lipnia juosta užvyniojo nukentėjusiajai F. M. rankas, kojas, po ko abu nuolatos reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, o R. J. rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus gulinčiai ir surištai F. M. į galvą, tuo padarė pastarajai galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, dešiniojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimą, dešinės pusės VII, IX ir kairės pusės VII šonkaulių lūžimus, daugybines kraujosruvas su odos nubrozdinimais veide, galvoje, apie akis, nugaroje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat R. J. , A. A. toliau reikalaujant pinigų, aukso bei ieškant namuose pinigų, aukso ir vartant daiktus, lipnia juosta užvyniojo nukentėjusiajam A. M. rankas ir kojas, sudavė rankomis du smūgius gulinčiam ir surištam A. M. į nugarą, tuo sukeldamas jam skausmą, bei įrėmęs į kaklą peilį, reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, grasino nužudyti. Tokiu būdu grasinant panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudojant, R. J. panaudojant peilį, o A. A. tuo metu name vartant daiktus, ieškant pinigų, aukso ir kitų vertingų daiktų, R. J. kartu su A. A. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe A. M. ir F. M. priklausantį turtą – 1 800 litų, auksinį vyrišką žiedą, moterišką auksinį žiedą, auksinę grandinėlę su pakabuku, radijo imtuvą, plaukų kirpimo mašinėlę, iš F. M. ausies išvėrė ir pagrobė auksinį auskarą, iš A. M. kišenės ištraukė ir pagrobė 100 litų, iš viso pagrobė nukentėjusiesiems priklausančio turto už 3 920 litų (1 135,31 Eur), po ko nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką iš R. J. gavo nenustatyto dydžio piniginį atlygį.

R. J. , A. A. ir L. B. taip pat nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti S. V. ir pasiskirstę vaidmenimis, kad L. B. automobiliu VW Golf nuveš A. A. ir R. J. į nusikaltimo vietą, kur visi trys įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten, naudodami fizinį smurtą bei nukentėjusiosios surišimą, pagrobs svetimą turtą, 2012-12-08, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, L. B. vairuojamu „VW GOLF“ automobiliu atvyko prie S. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur visi užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes ir veikdami kartu, R. J. išdaužus lango stiklą, įlipus į namą ir atidarius duris A. A. bei L. B. , trise įsibrovė į gyvenamąją patalpą – S. V. gyvenamąjį namą. Ten R. J. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – užmušti S. V. , bei panaudojo fizinį smurtą, t. y. rankomis sudavė ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai į galvą ir du kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas S. V. nosies lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, kairiojo kelio sąnario srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat R. J. , A. A. ir L. B. surišo nukentėjusiajai rankas bei kojas ir visi trys S. V. namuose ieškojo pinigų, vartė daiktus, kraustė spintas, nuolatos reikalavo, kad nukentėjusioji pasakytų, kur laiko pinigus. Tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, R. J. , A. A. ir L. B. iš namo pagrobė svetimą, S. V. priklausantį turtą – 30 000 litų (8 688,60 Eur).

R. J. , A. A. ir L. B. taip pat nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti J. A. ir P. D. ir pasiskirstę vaidmenimis, kad L. B. už atlygį nuveš R. J. ir A. A. į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o R. J. su A. A. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten, vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą, pagrobs svetimą turtą, 2012-12-13, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, visi trys L. B. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“ atvyko prie J. A. ir P. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur L. B. liko laukti R. J. ir A. A. automobilyje toliau nuo sodybos, o R. J. su A. A. užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes ir, panaudodami apgaulę – prisistatę asmenimis, atvežusiais pakeisti dujų balioną, J. A. atidarius duris, R. J. sudavė pastarajai vieną smūgį ranką į galvą, po to kartu su A. A. per duris įsibrovė į P. D. gyvenamą namą, kur bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą bei grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. A. A. nuolatos reikalavo pinigų, aukso, grasino padegti namą, o tuo metu R. J. rankomis ir metaliniu strypu sudavė mažiau 22 kartų P. D. į krūtinę, dešinįjį skruostą, kairę ausį, kairį žandą, kairį žastą, dešinįjį dilbį, abi plaštakas, kairįjį šlaunį, kairę blauzdą, kairę pėdą, tuo padarydamas P. D. kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžius priekinėje pažastinės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, pereinant į kaklą, kairiame žande, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, abejuose plaštakose, abejuose krūtinės ląstos pusėse, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, abejuose skruostuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abejuose plaštakose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, grasino nužudyti iš P. D. pagrobtu revolveriu „KORA BRNO“, taip pat tuo metu į kambarį sugrįžusiai ir nemušti P. D. prašiusiai J. A. R. J. sudavė rankomis ir metaliniu strypu ne mažiau kaip aštuonis kartus per veidą, galvą, kairįjį petį, nugarą, tuo padarydamas J. A. galvos smegenų sukrėtimą, kairio peties sąnario sumušimą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą veide ir nugaroje, muštinę žaizdą liežuvio dešinėje pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat užgesino degančią cigaretę jai į veidą, įkišo peilio ašmenis J. A. į burną, iš P. D. pagrobtu revolveriu „KORA BRNO“ grasino nužudyti, kartu su A. A. surišo nukentėjusiajai J. A. rankas bei kojas. Tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudodami fizinį smurtą bei R. J. panaudojant peilį, o A. A. tuo metu name vartant daiktus, ieškant pinigų, aukso ir kitų vertingų daiktų, R. J. kartu su A. A. iš namo pagrobė J. A. priklausančius 310 litų, dulkių siurblį „SAMSUNG“, virtuvės įrankių rinkinį, lovos užtiesalą, P. D. priklausantį revolverį „KORA BRNO“ kal. 6 mm, Nr. 625826, iš viso turto už 1n018 Lt (294,83 Eur), po ko nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį „VW GOLF“, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką iš R. J. gavo nenustatyto dydžio piniginį atlygį.

R. J. , A. S. ir A. A. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnį už tai, kad veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę apiplėšti A. D. ir L. D. ir pasiskirstę vaidmenimis, t. y. kad visi kartu įsibraus į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą, ten pakaitomis suriš nukentėjusiuosius ir vartodami jų atžvilgiu fizinį smurtą pagrobs svetimą turtą, 2013-01-06, laikotarpiu nuo 17.45 val. iki 19.00 val. tiksliau nenustatytu laiku, R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie A. ir L. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur visi kartu, maskuodami veidus kaukėmis, per langą prievarta įsibrovė į A. ir L. D. gyvenamąjį namą. Ten bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą bei grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. R. J. , A. S. ir A. A. surišo A. D. medžiagos skiaute, o pasipriešinti užpuolikams bandžiusiam L. D. – špagatu, rankas ir kojas, po ko nukentėjusiesiems esant surištiems ir negalintiems pasipriešinti, visi bendrais veiksmais A. D. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami pavojingus jos gyvybei sužalojimus, o L. D. – rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 6 smūgių į veidą, galvą, tuo padarydami pavojingus jo gyvybei sužalojimus. Tuo pačiu metu R. J. , A. S. ir A. A. reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, ieškojo namuose pinigų ir aukso, grasino nužudyti ir padegti namus. Tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, R. J. , A. S. ir A. A. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe L. D. ir A. D. priklausantį turtą – peilį, vyrišką vestuvinį žiedą, moterišką vestuvinį žiedą, žiedą su rubinu, iš viso turto už 3 850 litų (1 115,03 Eur), bei turėdami tikslą pagrobti pinigus iš A. D. sąskaitos, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelės PIN kodą, užrašytus ant popierinės kortelės.

R. J. , A. S. ir A. A. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami organizuota grupe, darydami plėšimą A. D. ir L. D. atžvilgiu, siekdami turtinės naudos, t.y. užvaldyti svetimą turtą, prieš tai surišę senyvo amžiaus nukentėjusiems A. D. , gim. (duomenys neskelbtini), bei L. D. , gim. (duomenys neskelbtini), rankas ir kojas, bei esant jiems bejėgiškoje būklėje, visi trys bendrais veiksmais rankomis, kojomis bei medine malka sudavė ne mažiau kaip 18 kartų gulinčiai ir surištai nukentėjusiajai A. D. į veidą, galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, tuo padarydami A. D. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštines nosies šaknies žaizdas, poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimus kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisines kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VII, IX, X šonkaulių tiesioginių lūžimų, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės plaštakos nugarėlėje, dėl ko išsivysčius smegenų bei plaučių pabrinkimui, smegenų suspaudimui, atsiradus antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, A. D. 2013-01-06 įvykio vietoje mirė, taip pat bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą bei krūtinės sritį, tuo padarydami L. D. veido sumušimą, daugybines kraujosruvas veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po dešiniuoju smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, lydimo V-jo šonkaulio lūžimu, kas komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo to L. D. 2013-02-18 ligoninėje mirė. Taip R. J. , A. S. ir A. A. iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones – A. D. bei L. D. .

R. J. , A. S. ir A. A. taip pat nuteisti pagal BK 215 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, norėdami pasisavinti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobtus prieš tai įvykdyto plėšimo metu, veikdami organizuota grupe, nenorėdami būti užfiksuoti bankomatų ar prie jų esančių vaizdo kamerų, A. A. 2013-01-06, apie 19.30 val., tiksliau nenustatytu laiku pasikvietus savo pažįstamą J. J. , kuri nebuvo organizuotos grupės sudėtyje, kad ši už atlygį atliktų grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų, 2013-01-06, laikotarpiu nuo 19.40 val. iki 20.20 val., R. J. , A. A. , A. S. bei J. J. R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš Kėdainių į Jonavą, kur pakeliui automobilyje A. A. neteisėtai perdavė J. J. A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, ir nurodė Jonavoje bankomate išimti visus šioje sąskaitoje esančius pinigus. Atvykus į Jonavą, R. J. privažiavo prie bankomato, esančio Žeimių g. 21, Jonava, kur J. J. , vykdydama A. A. nurodymus, per penkis kartus apgaule pagrobė A. D. turtą, t.y. 2013-01-06, laikotarpiu nuo 20.24 val. iki 20.25 val., panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D. , taip neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir per du kartus AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Žeimių g. 21, Jonava, iš A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pagrobė 3 000 Lt, kuriuos atidavė A. A. , taip pat 2013-01-07, apie 0.30 val., Tilto g. 2, Kėdainių mieste, panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D. , taip neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir per tris kartus AB SEB banko bankomate, esančiame adresu Tilto g. 2, Kėdainių m., iš A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pagrobė 2 950 Lt, kuriuos atidavė A. A. . Tokiu būdu R. J. , A. S. ir A. A. per J. J. iš viso apgaule savo naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – 5 950 litų (1 723,23 Eur).

Nuteistasis L. B. taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuos, jog byloje esančių duomenų pakanka jo kaltei padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas pagrįsti, skiriant bausmes už šiuos nusikaltimus, būtina atsižvelgti į tai, kad jis veikas padarė būdamas neteistas (2012-12-11 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL bauda (ją sumokėjo), o jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos nuo 2012-11-29 iki 2012-12-13), yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl savo nepakankamos brandos nesugebėjo įvertinti savo poelgio neigiamų padarinių ir teisės pažeidimo laipsnio, jo vaidmuo nusikaltimuose buvo antraeilis – iš esmės jis tik paveždavo kitus nuteistuosius, pats jokių aktyvių veiksmų neatliko, nežinojo apie kitų nuteistųjų planuojamus nusikaltimus.

Nuteistųjų A. A. , R. J. ir L. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, įvertinusi byloje surinktus bei apygardos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi nuteistuosius A. S. ir L. B. , konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems A. A. , R. J. , A. S. ir L. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, A. A. , R. J. ir L. B. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimas iš F. ir A. M. , plėšimas iš S. V. bei plėšimas iš P. D. ir J. A. ), A. A. , R. J. ir A. S. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimas iš A. ir L. D. ), 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų vienas ar kitas proceso dalyvis savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-324-303/2015, 2K-382-303/2016 ir kt.). Apygardos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, šių reikalavimų nepažeidė. Teismas tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, išdėstęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas pateikė jų vertinimo motyvus, nurodė, kuriais iš jų remiasi nustatydamas faktines įvykių aplinkybes, o kuriuos iš jų atmeta ir kodėl. Nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentai, kad teismo motyvai nuosprendyje išdėstyti taip, kad pačios nusikalstamos veikos lieka iki galo neatskleistos, neaiškios ir neapima visų reikšmingų faktų, yra deklaratyvūs, neatitinkantys skundžiamo nuosprendžio turinio. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nuteistųjų atžvilgiu.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimai iš F. ir A. M. , S. V. bei P. D. ir J. A. ).

Kaip matyti iš paduotų apeliacinių skundų turinio, nuteistasis L. B. neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis automobiliu vežė A. A. ir R. J. į nukentėjusiųjų F. ir A. M. bei J. A. ir P. D. sodybas, tačiau teigia, kad apie kitų dviejų nuteistųjų nusikalstamą sumanymą apiplėšti sodybose gyvenančius žmones nieko nežinojo. Be to, L. B. , o taip pat nuteistasis R. J. , neginčydami apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusioji S. V. buvo apiplėšta, pagrobiant kaltinime nurodytą turtą ir padarant šiai nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus, teigia, jog šio nusikaltimo padaryme jie nedalyvavo. Aptarti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji R. J. , A. A. ir L. B. plėšimus iš F. ir A. M. , S. V. bei J. A. ir P. D. padarė veikdami organizuota grupe ir jų nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kas nepagrįstai ginčijama šių nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuo paprastos bendrininkų grupės organizuota grupė skiriasi savo organizuotumo laipsniu, nesvarbu – suburta vienam (sunkiam ar labai sunkiam) nusikaltimui daryti, ar pastovesnė, keliems nusikaltimams daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo, į priemonių numatymą, padedančių paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir išvengti atsakomybės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-301-924/2015, 2K-440-303/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vienodu braižu padaryti, nukreipti vien prieš negalinčius apsiginti senyvo amžiaus nukentėjusiuosius, intensyviai atliekami smurtiniai nusikaltimai, nors ir nepasižymintys detaliu planavimu, taip pat atspindi bendrininkų organizuotumo laipsnį, kuris būdingas organizuotai grupei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009). Be to, vadovaujantis teismų praktika, organizuotos grupės atveju nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymiams, aprašytiems BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, 2K-322-697/2015).

Nuteistieji, apeliaciniuose skunduose ginčydami organizuotos grupės požymį, teigia, kad jokio išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusiuosius nebuvo, nusikaltimų iš anksto jie neplanavo ir nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, sumanymas įvykdyti nusikaltimus kildavo staiga, atsiradus tam palankioms aplinkybėms. Tokie apeliantų teiginiai, kaip ir A. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji su R. J. kartu vykdavo tik kaip draugė, nežinodama, kur ir kokiu tikslu vyksta, bijodama jo dėl agresyvaus būdo, prieštarauja byloje surinktiems, apygardos teismo ištirtiems ir nuosprendyje bei šioje teisėjų kolegijos nutartyje jau pirmiau aptartiems įrodymams, įskaitant pačių nuteistųjų parodymus, kad jau pirmo nusikaltimo atveju jiems iš anksto buvo žinoma, jog vienkiemyje gyvenantys F. ir A. M. yra pasiturintys, kad jie tarėsi, kaip pateks į nukentėjusiųjų namus, kad su savimi turėjo kaukes, lipnią juostą ir t. t., bei jų visuma nustatytoms įvykių aplinkybėms. Bylos duomenimis, nuteistieji R. J. , A. A. ir L. B. veikė aktyviai – tris plėšimus nuošaliose sodybose gyvenančių garbaus amžiaus neturinčių galimybės apsiginti nukentėjusiųjų atžvilgiu padarė vos dviejų savaičių bėgyje. Visi šie nusikaltimai padaryti iš esmės vienodu braižu – L. B. vairuojamu automobiliu nuteistieji nuvykdavo prie nuošalių kaimo sodybų, R. J. ir A. A. , išlipę iš automobilio dviese eidavo į nukentėjusiųjų namus (F. ir A. M. bei J. A. ir P. D. epizodai), o L. B. atokiau nuo sodybų automobilyje laukdavo pastarųjų, tik S. V. plėšimo atveju į gyvenamąjį namą įsibrovė visi trys. Siekdami patekti į nukentėjusiųjų namus, nuteistieji naudojo apgaulę (F. M. A. A. prisistatė kaimyne, J. A. R. J. su A. A. prisistatė asmenimis, atvežusiais pakeisti dujų balioną), buvo apsirūpinę priemonėmis – kaukėmis, pirštinėmis, kurias dėvėjo nusikaltimų padarymo metu, lipnia juosta, kuria rišo nukentėjusiuosius. Įsibrovę į nukentėjusiųjų namus R. J. ir A. A. (o S. V. plėšimo atveju – ir L. B. ) reikalavo iš pastarųjų pinigų ir aukso, grasino jiems fiziniu smurtu, o R. J. – ir jį naudojo, taip pat grasino nukentėjusiesiems jų namuose rastais peiliais, iš P. D. atimtu revolveriu, kai tuo tarpu A. A. po namus ieškojo pinigų ir vertingų daiktų. Suradus jų skambindavo L. B. ir šiam su automobiliu privažiavus visi trys pasišalindavo iš įvykio vietos, po to dalinosi iš nukentėjusiųjų pagrobtą turtą. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tiek išankstinį nuteistųjų susitarimą daryti plėšimus, tiek šių nusikaltimų planavimą, vaidmenų pasiskirstymą, priemonių, padedančių išvengti atsakomybės, numatymą, kas rodo, jog organizuotumo laipsnius šiuo atveju buvo didesnis nei paprastos bendrininkų grupės.

Nuteistasis L. B. nepagrįstai teigia, kad ta aplinkybė, jog jis, kartu su R. J. ir A. A. nuėjęs iki nukentėjusiųjų P. D. ir J. A. gyvenamojo namo, į jį kartu su kitais nuteistaisiais nesibrovė, o grįžo į automobilį, turėtų būti vertinama kaip jo savanoriškas atsisakymas pabaigti šią nusikalstamą veiką. Jau minėta, kad pagrindinė L. B. užduotis organizuotai grupei vykdant plėšimus buvo automobiliu nuvežti bendrininkus R. J. ir A. A. prie nukentėjusiųjų sodybų ir, šiems pagrobus nukentėjusiųjų turtą, užtikrinti greitą jų pasišalinimą iš įvykio vietos. Kaip matyti iš bylos duomenų, šią užduotį, siekiant bendro rezultato, t. y. nukentėjusiųjų P. D. ir J. A. turto užvaldymo plėšimo būdu, L. B. atliko, nusikaltimas buvo baigtas. Taigi, konstatuoti, kad pastarasis šiuo atveju savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo. Neatitinka tikrovės ir nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentas, kad plėšimo iš P. D. ir J. A. epizode jis šaunamąjį ginklą tik atėmė iš nukentėjusiojo, bijodamas, kad šis nesužalotų jo ar A. A. , ir šio ginklo nusikaltimo padarymui nenaudojo. Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad plėšimo metu nuteistasis R. J. , reikalaudamas pinigų, jai ir P. D. grasino pastarajam priklausančiu dujiniu pistoletu (t. 14, b. l. 108-109, t. 2, b. l. 117-121, 128-130). Netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Be to šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistoji A. A. (t. 10, b. l. 37-39).

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esančio 2013-05-10 slapto sekimo protokolo, kuriuo nuosprendyje rėmėsi apygardos teismas, turinys kelia abejonių, ar taikant šią procesinę prievartos priemonę nebuvo pažeista L. B. teisė neduoti parodymų prieš save, todėl slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis teisėjų kolegija nesivadovauja. Tačiau tuo pačiu pažymi, kad šie duomenys nebuvo ir nėra itin reikšmingi nustatant L. B. ar kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, jų kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimus, jų visuma ir be slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų yra pakankama apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Dėl nukentėjusiųjų A. ir L. D. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš nuteistųjų A. A. , R. J. ir A. S. apeliacinių skundų turinio, pastarieji neneigia padarę plėšimą A. ir L. D. atžvilgiu, taip pat jo metu pagrobę A. D. banko mokėjimo kortelę bei jos prisijungimo duomenis, kuriuos panaudoję apgaule įgijo A. D. priklausantį turtą. Tačiau visi trys apeliantai teigia, kad dėl nukentėjusiųjų A. D. ir L. D. tyčinio nužudymo nuteisti nepagrįstai. Apeliantai nurodo, kad jokio išankstinio susitarimo sužaloti, o juo labiau žudyti nukentėjusiuosius, nebuvo, jų tikslas įsibraunant į D. namą buvo pagrobti svetimą turtą, ką jie ir padarė, be to, byloje nėra patikimai nustatyta, kad L. D. mirė nuo jam plėšimo metu padarytų sužalojimų. Nuteistieji A. A. ir A. S. taip pat nurodo, kad jie patys jokio fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, o nuteistasis R. J. teigia, kad jis smurtavo tik L. D. atžvilgiu, A. D. atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Bylos duomenimis, nuteistoji A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 m. sausio 6 d. R. J. kvietimu kartu su šiuo ir dar vienu romų tautybės asmeniu vardu Artūras, kurio ji iki tol nepažinojo, važiavo į kažkokį kaimą vogti. Nuvykus prie sodybos R. J. pasakė jai pabelsti į duris, o jis su Artūru žadėjo pastumti senukus. Kai jai pabeldus į duris močiutė atidarė langą, R. J. su Artūru per jį įšoko į vidų ir maždaug po trijų minučių atidarė jai duris. Kai ji įėjo į vidų, abu nukentėjusieji gulėjo ant grindų, močiutės veidas buvo kruvinas. Ji matė, kaip R. J. su Artūru rišo nukentėjusiuosius. Senuką rišo R. J. , o senutę – Artūras. Ji pati tuo metu laikė močiutei rankas, nes ši priešinosi. Matė, kad R. J. ir Artūras sudavė smūgius, daugiausiai rankomis. Taip pat matė, kad R. J. spyrė močiutei, po to prie jos priėjo Artūras ir sudavė ranka ar tai koja, nes močiutė rėkavo. Su savimi jie turėjo pagaliuką, kuriuo taip pat sudavė močiutei. Senelis tuo metu gulėjo be sąmonės. Po to visi trys ieškojo pinigų, o kai rado banko kortelę išėjo (t. 15, b. l. 45-52). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. A. kitaip aiškino šio įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymų patikrinimo vietoje metu ji parodė, kad į įvykio vietą vyko kartu su R. J. ir savo broliu A. S. . Iš R. J. žodžių jai buvo žinoma, kad jie važiuoja pas draugą pasiskolinti pinigų. Nuvykus į sodybą, į namo vidų užėjo tik R. J. su A. S. , o ji pati ten nuėjo kiek vėliau, kai prailgo jų laukti. Kai įėjo į namą, abu nukentėjusieji gulėjo ant žemės, šalia matėsi kraujo. Matė, kaip A. S. bandė rišti L. D. rankas, tačiau jam nesisekė, nes šis jas judino, o R. J. tuo metu kumščiu sudavė A. D. vieną smūgį į galvos sritį. Ją šokiravo pamatytas vaizdas, t. y. kraujas, gulintys surišti ir sumušti žmonės. Ji puolė traukti A. S. nuo L. D. . Tuo metu priėjęs R. J. surišo nukentėjusiajam rankas, rišdamas reikalavo pinigų, po to kartu su A. S. ieškojo po namą pinigų. Iš namo ji išėjo pirma, o netrukus ją pasivijo A. S. ir R. J. . Automobilyje R. J. pasakojo, kad į namą jis įlipo pro langą, kurį atidarė senutė, ir pademonstravo kaip kumščiu mušė abu senolius (t. 10, b. l. 8-13, 16-22, 23-32). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja A. A. nurodė, kad ankstesnių apklausų metu visas įvykio aplinkybes nurodė teisingai, tik iš pykčio apkalbėjo savo brolį A. S. , kuris iš tikrųjų šiame nusikaltime nedalyvavo (t. 10, b. l. 55-56), o sekančios apklausos metu nurodė, kad kartu su ja ir R. J. šiame įvykyje dalyvavo asmuo, kurio šiuo metu nenori įvardinti, nes jo bijo, o savo brolį A. S. apkalbėjo prigrasinta R. J. ir to kito nusikaltimo padaryme dalyvavusio asmens (t. 10, b. l. 93-95). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistoji pripažino, kad ir pati įvykio metu kartu su R. J. mušė A. D. (t. 18, b. l. 186). Nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė šio įvykio metu kartu su A. A. ir R. J. buvęs D. sodyboje, tačiau apklaustas apeliacinės instancijos teisme pripažino dalyvavęs plėšime iš A. ir L. D. . Jis parodė, kad 2013 m. sausio 6 d. R. J. ir A. A. pasiūlius važiuoti apvogti senukus kažkokiame kaimelyje, esančiame už Kėdainių, kartu su šiais R. J. vairuojamu automobiliu vyko į D. sodybą. Ką ten darys, jie neaptarinėjo. Nuėjus prie namo, A. A. pasibeldė ir kažką kalbėjo su moterimi, kažko prašė. Po to ta moteris priėjo prie lango ir kažką kalbėjosi su A. A. . Tuomet R. J. patraukė A. A. į šoną ir spyrė ar trenkė kumščiu į langą, pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Po to R. J. per tą išdaužtą orlaidę įlindo į namo vidų ir netrukus, gal po minutės, o gal po penkių ar dešimties minučių, atidarė duris ir įleido jį su A. A. . Kai jie įėjo į namo vidų, nukentėjusieji jau gulėjo virtuvėje ant žemės. Jis prie jų nebuvo priėjęs ir smurto nenaudojo, iš karto nuėjo į kitą kambarį ieškoti pinigų. Tuo metu, kai jis ieškojo pinigų, R. J. ar tai A. A. lyg ir reikalavo iš nukentėjusiųjų pinigų. Ar nukentėjusieji buvo sumušti, ar jiems bėgo kraujas, nematė, nes buvo tamsu, taip pat nematė, kas mušė senolius, mano, kad R. J. . Po kurio laiko A. A. pasakė, kad rado banko kortelę su PIN kodu ir pasiūlė išeiti. Tuomet jie dviese su A. A. išėjo, o R. J. , praėjus kuriam laikui, juos pasivijo. Ką šis darė likęs nukentėjusiųjų name, nežino (t. 18, b. l. 111-114). R. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su A. S. ir A. A. važinėjo po Kėdainių rajone esančius kaimus ir pardavinėjo drabužius. Grįžusi iš vienos sodybos A. A. pasakė, kad joje gyvena seneliai ir galima juos apvogti. Tuomet jie išlipo iš automobilio ir ėjo vogti, minčių, kad teks panaudoti smurtą nebuvo. Priėjus prie namų A. A. pabeldė į duris ir pasakė, kad reikia vandens, nes sugedo automobilis. Senukai durų neatidarė, tačiau močiutė atidarė langą. Tuomet jis pastūmė ją ir per tą langą įšoko į vidų, o A. S. – jam iš paskos. A. A. į namą įėjo per duris, kurias jie atidarė. Jau būnant namo viduje L. D. puolė jį su peiliu, todėl gindamasis sudavė šiam 2-3 smūgius į veidą, šoną. Kojomis nukentėjusiojo nemušė, po smūgių šiam nieko nenutiko, jis buvo gyvybingas. Tuomet R. J. bandė L. D. surišti su senolių namuose buvusia užuolaida, nes pastarasis priešinosi. A. S. ir A. A. tuo metu buvo prie A. D. , abu ją rišo ir mušė rankomis bei kojomis, ar mušė ir daiktais, nematė. Po to visi trys ieškojo pinigų ir aukso. A. A. radus banko kortelę su PIN kodais iš to namo pasišalino (t. 15, b. l. 41-45). Ikiteisminio tyrimo metu R. J. apklaustas įtariamuoju, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad dėl D. turto pagrobimo su A. A. ir A. S. susitarė dar būdami savo namuose. A. A. papasakojo jam žinanti sodybą, kurioje gyvena du senoliai, vyras ir moteris, kurie namuose laiko daug grynųjų pinigų, ir pasiūlė važiuoti į tą kaimą bei pagrobti iš senukų pinigus. Po to A. A. į kambarį pasikvietė savo brolį A. S. ir jie visi trys pradėjo tartis kaip pagrobti pinigus. Sutarė, kad A. A. pirmoji prieis prie namo durų ir apgaule, pasakodama išgalvotą istoriją, pamėgins padaryti taip, kad patys senukai atidarytų duris. Po to jis su A. S. įsiverš į namą, kur parankinėmis priemonėmis suriš senoliams kojas bei rankas ir patys ieškos pinigų. Naudoti smurtą, mušti senukus nesitarė. Nuvykę prie sodybos iš automobilio pasiėmė kaukes, kurias to namo kieme užsidėjo. A. A. pasibeldus į duris ir paprašius vandens moteris liepė eiti šalin ir durų neatidarė. Jie stovėjo ir svarstė, ką daryti toliau, kai netikėtai moteris pravėrė langą, švietėsi prožektoriumi. Tuomet jis sugriebė už lango rėmo, jį pravėrė ir įlipo per langą į vidų, dešinės rankos delnu nustumdamas moterį nuo lango, nuo ko ši suklupo. Paskui jį į kambarį įlipo A. S. . Tuo metu pamatė, kad link jo artėja L. D. su dideliu peiliu rankose, todėl sugriebė šiam už rankos, kurioje laikė peilį, o kita ranka sudavė ne daugiau dviejų smūgių į veidą ir ištraukė iš rankų peilį. Nuo jo smūgio L. D. nugriuvo kambaryje ant grindų. Jis surišo šiam rankas ir kojas. A. S. tuo metu gulinčiai ant grindų moteriškei rišo rankas. Kažkuriuo metu jis į namo vidų pro duris įleido A. A. . Ši nuėjo prie A. S. , padėjo šiam surišti A. D. . Pastaroji muistėsi, tuomet A. A. du kartus spyrė šiai į veidą. Matė A. S. kūno judesius, panašius į smūgiavimą. Surišę nukentėjusiuosius visi pradėjo ieškoti pinigų, o A. A. radus banko kortelę iš to namo pasišalino (t. 11, b. l. 47-50, 52-56). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. papildomai nurodė, kad patekęs į namo vidų jis ne tik stūmė A. D. , bet ir vieną ar du kartus sudavė jai kumščiu į veidą (t. 11, b. l. 57-73), bet vėlesnių apklausų metu ėmė teigti pats prieš A. D. jokio smurto nevartojęs. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. parodė, jog matė kaip A. S. , pasilenkęs prie A. D. , rankomis darė judesius, panašius į smūgius, o A. A. spardė moteriškei į galvą. Jis neskaičiavo, kiek smūgių jie sudavė moteriai, tačiau jų buvo daug, nes jam kilo įtarimas, kad tokiais veiksmais jie gali moterį užmušti. Kadangi jie dėl to nesitarė ir neplanavo, jis perspėjo juos, kad nustotų moterį mušti (t. 11, b. l. 57-73).

Iš aptartų duomenų matyti, kad tiek nuteistosios A. A. , tiek nuteistojo A. S. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, įvykių aplinkybes jie pasakojo akivaizdžiai siekdami sumenktini savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, todėl šiais nuteistųjų parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie atitinka tarpusavyje ir kiek neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo R. J. parodymus, kiek tai susiję su jo paties veiksmais įvykio metu. Kita vertus, pastarasis viso proceso metu nuosekliai parodė, kokius veiksmus plėšimo metu atliko A. S. ir A. A. , t. y. kad A. S. į nukentėjusiųjų namą įsibrovė jam iš paskos per langą, kad tiek A. S. , tiek A. A. , į namo vidų patekusi pro jų atrakintas duris, rišo A. D. rankas ir kojas bei naudojo šios atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, taip pat ir į galvos sritį. Nuteistoji A. A. , duodama parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat patvirtino aplinkybes, kad kartu su ja ir R. J. įvykio vietoje buvęs asmuo, kurį ji įvardino kaip „Artūrą“ (o byloje nustatyta, kad tai buvo jos brolis A. S. , tai viso proceso metu nuosekliai teigė nuteistasis R. J. , ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė ir A. A. , taip pat kita nuteistoji šioje byloje J. J. , o apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats A. S. ), į D. namą įsibrovė per langą ir tai padarė iš karto po R. J. , su kuriuo kartu sudavė smūgius nukentėjusiesiems rankomis ir kojomis, taip pat „pagaliuku“ mušė A. D. . Pažymėtina, jog tokių aplinkybių, kad A. S. iš D. namo išėjo kartu su A. A. , o R. J. tame name dar kurį laiką pasiliko, kaip kad teigiama A. S. apeliaciniame skunde, nei R. J. , nei A. A. , duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nenurodė. Be to, aptartus nuteistojo R. J. ir A. A. parodymus apie A. S. smurtinius veiksmus įvykio metu bei R. J. parodymus apie A. A. smurtinius veiksmus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Iš byloje esančios 2013-09-12 DNR specialisto išvados Nr. 140-(777)-ISI-4484 (t. 5, b. l. 26-30), 2013-04-04 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 646 (13) (t. 5, b. l. 83-89), 2013-05-14 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 11-1024(13) i 11-1244 (13) (t. 5, b. l. 58-69) matyti, kad ant A. S. sportinių batų ir džinsinių kelnių buvo rasta žmogaus kraujo, A. D. biologinių pėdsakų bei žaliai mėlynas akrilinis pluoštas, kuris yra vienodas su A. D. palaidinės trikotažo pluoštais. Be to, ant A. S. džinsinių kelnių rastas baltos spalvos triacetatinis pluoštas ir baltos spalvos polipropileninis pluoštas, kurie tikėtina yra atitinkamai iš margo rašto skiautės, paimtos iš D. namo, ir iš užuolaidos dalių, kuriomis buvo surištos A. D. rankos ir kojos, taip pat įvairių spalvų vilnos ir akriliniai bei poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su L. D. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant A. D. kelnių rastas didelis skaičius, o ant L. D. megztinio ir kelnių rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais, kurie sudaro ir A. S. džinsinių kelnių audeklą. 2013-09-12 DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(777)-ISI-4484 nurodyta, kad ant automobilio, kuriuo nuteistieji vyko į nusikaltimo padarymo vietą ir iš jos, priekinio dešinės pusės kilimėlio ir galinio dešinės pusės kilimėlio (nustatyta, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. S. , o automobilio gale – A. A. ) rasta žmogaus kraujo (netinkamas asmens tapatybei nustatyti), o ant priekinės keleivio sėdynės, kurioje sėdėjo A. S. , rastas rudos spalvos poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su A. D. kelnių trikotažo pluoštais. Taigi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys duomenys leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji A. S. ir A. A. įvykio metu, taip pat kaip ir R. J. , ne tik apieškojo nukentėjusiųjų D. namą, bet ir rišo nukentėjusiuosius bei naudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą.

Iš 2013-01-21 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M05/13(12) ir 2013-01-24 papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. M01/13(12)-M05/13(12) matyti, kad A. D. įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžimas kairėje pusėje, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštinės nosies šaknies žaizdos, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimai kaktoje, dešiniojo skruosto srityje ir smakro dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisinės kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių tiesioginiai lūžimai, poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityse, poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai dešinės plaštakos nugarėlėje. Sužalojimai galvos srityje ir kitose kūno vietose padaryti suduodant iš viso ne mažiau kaip 18 smūgių, o į galvos sritį – ne mažiau kaip 12 smūgių. Visi sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, t. y. galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, mušant bet kokiais kietais bukais daiktais. A. D. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos, visi sužalojimai yra švieži, padaryti per palyginti trumpą laikotarpį, vienas po kito (t. 3, b. l. 69-73, 75-76). 2013-03-07 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M25-13(121) nurodyta, kad L. D. mirtis taip pat įvyko nuo patirtų galvos sužalojimų, t. y. veido sumušimo, daugybinių kraujosruvų veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžimų, kraujo išsiliejimo po dešiniojo smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimo, kas komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu. L. D. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2013-01-06 užpuolimo metu padarytais galvos sužalojimais. Paminėti sužalojimai, kaip ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, lydimas 5-ojo šonkaulio lūžimu, galėjo būti padarytas 2013-01-06 užpuolimo metu, sumušus kietais bukais daiktais. Tai galėjo gautis mušant kumščiais, bet kokiais kitais daiktais, spardant ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad kraujosruvos veide daugybinės, veidas sutinęs, lūžę tiek viršutinis, tiek apatinis žandikauliai, išsiliejęs kraujas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, sumušta dešinio smegenų pusrutulio kaktinė skiltis, galima teigti, kad veidas buvo traumuotas ne mažiau kaip 5-6 trauminiais poveikiais (t. 3, b. l. 86-91). Akivaizdu, kad 20-30 minučių laiko tarpas (būtent tiek, nuteistųjų teigimu, truko visas įvykis) nėra pakankamas vienam asmeniui, t. y. R. J. , kuris, pasak A. S. , peržengė jų susitarimo ribas, įsibrovus į gyvenamąjį namą surišti du nukentėjusiuosius, po to įleisti į namo vidų kitus bendrininkus, mirtinai sumušti du nukentėjusiuosius, padarant pirmiau aptartus daugybinius sužalojimus, ir dar be to kartu su kitais bendrais visame gyvenamajame name ieškoti pinigų ar vertingų daiktų, tuo tikslu iškraustant keturiuose namo kambariuose spintose bei lovose buvusius daiktus (t. 3, b. l. 44-61). Visus šiuos byloje nustatytus veiksmus per tokį palyginti trumpą laiką galėjo padaryti tik keli aktyviai ir bendrai veikiantys asmenys.

Nuteistoji A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad R. J. apkalbėjo ją smurtavus A. D. atžvilgiu supykęs už tai, kad ji davė parodymus apie jo dalyvavimą šiame nusikaltime. Toks nuteistosios teiginys yra paneigtas jau pirmiau aptartais byloje surinktais vienas kitą papildančiais įrodymais, o ir pati A. A. , kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pripažino kartu su R. J. mušusi A. D. (t. 18, b. l. 186). Be to, pirmosios instancijos teisme abu šie nuteistieji išreiškė norą susituokti, kas tuo atveju, jei R. J. būtų nepagrįstai apkaltinęs A. A. dalyvavimu tyčiniame nužudyme, prieštarautų elementariai logikai. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiųjų biologiniai pėdsakai bei jų drabužių mikropluoštai ant iš jo paimtos avalynės, striukės ir kelnių galėjo atsirasti dėl nesąžiningų pareigūnų, siekiančių jį nepagrįstai apkaltinti, veiksmų, jo drabužius ir avalynę laikant kartu su nukentėjusiųjų drabužiais. Tokio nuteistojo aiškinimo nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys, o priešingai – teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas tyrėjas S. R. parodė, kad visus procesinius veiksmus šioje byloje jis atliko nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, visus daiktus, kuriuos pateikė ekspertams, laikė atskiruose paketuose ir šie negalėjo tarpusavyje kontaktuoti (t. 15, b. l. 18-19). Tam neprieštarauja ir byloje esanti 2013-02-11 tyrėjo S. R. užduotis specialistui atlikti pluoštinių medžiagų ir plastikų tyrimą bei vykdant šią užduoti pateikta specialisto išvada 2013-05-14 Nr. 11-1024 (13), 11-12244(13), iš kurių matyti, kad visi daiktai, įskaitant A. S. drabužius ir avalynę bei nukentėjusiųjų drabužius, Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikti supakuoti atskiruose paketuose (t. 5, b. l. 53-56, 58-69). Nors A. S. teigia, kad sportinius batus ir odinę striukę, ant kurių buvo rasti minėti pėdsakai ir mikropluoštai, pirko jau po byloje nagrinėjamo įvykio, o džinsinės kelnės jam net nepriklauso, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio UAB „Baltic Petroleum“ pateiktų degalinės stebėjimo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo ir prie jo esančių fotonuotraukų, 2013 m. sausio 6 d. vakare, t. y. po nusikaltimo padarymo, A. S. dėvėjo būtent tokius drabužius, t. y. tamsios spalvos batus, džinsines kelnes ir odinę striukę. Be to, kaip jau minėta, A. S. smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde teigia, kad jis fizinį smurtą naudojo tik L. D. atžvilgiu, tačiau toks šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentas prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad, įsibrovęs į D. namus per langą, jį atidariusią A. D. jis pastūmė ir dar sudavė šiai keletą smūgių kumščiu į veidą. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu R. J. šią aplinkybę neigė, tačiau būtent pirmiau paminėti jo parodymai atitinka nuteistosios A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad A. D. atžvilgiu įvykio metu smurtavo ir R. J. , kuris kartu su A. S. mušė ją kumščiais, taip pat „pagaliuku“. Tai patvirtina ir 2013-09-11 DNR specialisto išvada Nr. 140-(118)-ISI-4451, iš kurios matyti, kad ant medinės pliauskos, paimtos iš įvykio vietos, buvo rastas žmogaus kraujas ir A. D. bei L. D. biologiniai pėdsakai (t. 5, b. l. 10-17). Be to, iš 2013-05-14 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 11-1024(13), 11-1244 (13) matyti, kad ant R. J. sportinių batų buvo rasti žaliai mėlynos spalvos akriliniai pluoštai, kurie yra vienodi su A. D. palaidinės trikotažo pluoštais (t. 5, b. l. 58-69), kas leidžia daryti išvadą, kad R. J. A. D. smūgius sudavė ir kojomis.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. ir L. D. atžvilgiu, suduodant stiprius smūgius rankomis, kojomis, medine pliauska į gyvybei svarbias kūno sritis (galvą, krūtinę), turėdami tikslą pagrobti jų turtą, pakaitomis naudojo visi trys nuteistieji. Pažymėtina, kad smūgių sudavimas medine pliauska nuteistiesiems, remiantis paminėta specialisto išvada, buvo inkriminuojamas dar ikiteisminio tyrimo metu, taigi, A. S. apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistoji A. A. , teigdama, jog jis sudavė močiutei „pagaliuku“, nurodė naują aplinkybę, neatitinka tikrovės.

Nors visi trys apeliantai teigia, kad jų tikslas buvo tik įsibrauti į D. gyvenamąjį namą bei pagrobti jų turtą ir kad jokio išankstinio susitarimo sužaloti, o juo labiau nužudyti nukentėjusiuosius nebuvo, toks nuteistųjų argumentas prieštarauja byloje nustatytoms ir jau pirmiau aptartoms įvykio aplinkybėms. Šiuo konkrečiu atveju nuteistieji į nukentėjusiųjų namą įsibrovė žinodami, kad jame yra žmonių, patys pripažino, kad planavo šiuos surišti, o to, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas, be fizinės jėgos panaudojimo, padaryti faktiškai neįmanoma. Be to, ir pirmasis veiksmas įsibrovus į namo vidų buvo ne nukentėjusiųjų surišimas, o smūgių jiems sudavimas. Byloje nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad visi trys nuteistieji matė ir suvokė vienas kito atliekamų veiksmų pobūdį, naudojamą smurtą bei jo pavojingumą ir savo veiksmais tam pritarė. Be to, tai buvo jau ne pirmas R. J. ir A. A. nusikaltimas, padarytas analogišku būdu, t. y. įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir panaudojant prieš namo gyventojus fizinį smurtą. Pažymėtina, kad išankstinis susitarimas, kaip ir tiesiogine tyčia nužudyti A. ir L. D. , nuteistiesiems nėra inkriminuotas. Kita vertus, byloje nustatytas intensyvus fizinis smurtas prieš garbaus amžiaus nukentėjusiuosius (A. D. įvykio metu buvo 68 metai, o L. D. – 78 metai), padarytų daugybinių sužalojimų lokalizacija leido teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad bendrai veikusiems ir užvaldyti nukentėjusiesiems D. priklausantį turtą siekusiems visiems trims nuteistiesiems buvo priimtinos bet kokios priemonės ir padariniai. Nuteistųjų susitarimas pagrobti svetimą turtą šiuo atveju apėmė ir bet kokio smurto, taip pat ir pavojingo gyvybei, panaudojimą prieš nukentėjusiuosius. Vien tai, kad ankstesnių nusikaltimų atveju nukentėjusiesiems buvo padaryti lengvesni sužalojimai, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, šios teismo išvados niekaip nepaneigia.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad byloje nėra patikimai nustatyta, jog L. D. mirė nuo jam plėšimo metu padarytų sužalojimų. Tokia apeliantų keliama versija prieštarauja tiek byloje surinktais įrodymais nustatytoms fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu aplinkybėms, tiek jau paminėta teismo medicinos specialisto išvada, kuria nesivadovauti nebuvo ir nėra jokio objektyvaus pagrindo, nustatytam L. D. padarytų sužalojimų pobūdžiui, šių sužalojimų padarymo mechanizmui bei nukentėjusiojo mirties priežasčiai, leidžiantiems daryti vienareikšmę išvadą, kad būtent nuteistųjų panaudotas fizinis smurtas, o ne nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde ir jo gynėjo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl ekspertizės skyrimo nurodytos aplinkybės (žema patalpos, kurioje L. D. po įvykio išbuvo beveik dvi paras, temperatūra, tariamos griuvimo traumos ar gydymo klaidos), buvo pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį. Tai iš dalies patvirtina dar ir nuteistosios A. A. parodymai, kad L. D. po smurto panaudojimo gulėjo be sąmonės, bei nuteistosios J. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad po įvykio A. A. , pasakodama, iš kur gavo banko kortelę, jai sakė, kad močiutė buvo nužudyta, o senukui kažkas negerai, iš ko ji suprato, kad senukas buvo primuštas ir jam blogai su sveikata, ir kad A. A. , R. J. bei A. S. bijo apie tai kalbėti (t. 8, 7-11, 13-17, 31-35).

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismo medicinos specialisto išvadoje dėl L. D. sužalojimų ir mirties priežasties nėra nurodyta, koks būtų L. D. sveikatos sutrikdymo mastas, jei pastarasis nebūtų miręs – teismo medicinos ekspertas savo išvadoje nurodė, kad visi veido (galvos) sužalojimai atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui, o krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, lydimas 5-ojo šonkaulio lūžimo – nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Tai, kad tik teisme pakeitus kaltinimą buvo patikslinta, jog smūgiai L. D. buvo suduoti ne tik į galvos sritį, bet ir į krūtinės sritį, kas objektyviai buvo nustatyta jau ikiteisminio tyrimo metu atlikus L. D. kūno tyrimą, nereiškia, kad kaltinimas šioje dalyje yra neteisingas ar nepagrįstas. Atkreiptinas ir nuteistojo A. S. dėmesys į tai, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog smūgius, kuriais nukentėjusiesiems buvo padaryti mirtini sužalojimai, sudavė R. J. , A. S. ir A. A. . Ši teismo išvada, kaip minėta, pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra galimybės konkretizuoti, kokius atskirus konkrečius sužalojimus kiekvienas iš nuteistųjų padarė nukentėjusiajam L. D. ir nukentėjusiajai A. D. , tačiau tai nereiškia, jog teismas nenustatė, kas iš nuteistųjų padarė nukentėjusiesiems gyvybei pavojingus sužalojimus.

Nuteistieji A. A. , R. J. ir A. S. šiuo atveju taip pat nepagrįstai ginčija organizuotos grupės požymį. Iš bylos matyti, kad A. ir L. D. plėšimas padarytas analogišku būdu, kaip ir ankstesni A. A. ir R. J. nusikaltimai. Nuteistasis A. S. ankstesniuose nusikaltimuose nedalyvavo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia apygardos teismo išvados, kad pastarasis nusikaltimus L. ir L. D. atžvilgiu taip pat padarė veikdamas organizuota grupe. Byloje surinkti duomenys ir jais nustatytos įvykio aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji R. J. , A. S. ir A. A. A. ir L. D. apiplėšimui ruošėsi iš anksto ir buvo pasiskirstę vaidmenimis. Turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą nuteistieji R. J. vairuojamu automobiliu vyko į iš anksto numatytą nuošalią sodybą, kurioje, jų žiniomis, gyveno pasiturintys senyvo amžiaus žmonės, buvo aptarę patekimo į namo vidų planą, t. y. kad A. A. apgaule, papasakojusi išgalvotą istoriją dėl automobilio gedimo, privers nukentėjusiuosius atidaryti namo duris, pro kurias į namo vidų įsiverš R. J. ir A. S. , su savimi turėjo kaukes. Patekę į namo vidų visi trys nuteistieji veikė aktyviai ir suderintai – surišo nukentėjusiuosius ir pasikeisdami naudojo intensyvų fizinį smurtą prieš šiuos, reikalaudami pinigų, po to visame name ieškojo pinigų, aukso ar kitų vertingų daiktų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad suradę A. D. banko mokėjimo kortelę su prisijungimo kodu, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus ir siekdami užvaldyti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, visi trys nuteistieji, įskaitant ir A. S. , tuoj pat sumanė planą, kaip galėtų tą padaryti patys išvengdami būti užfiksuotais prie bankomatų veikiančių vaizdo kamerų. Tam jie pasitelkė J. J. , pažadėję šiai atlygį už pinigų išgryninimą, be to, visi kartu su šia vyko į kitą miestą – Jonavą. Dėl taikomo grynųjų pinigų išėmimo limito J. J. pavyko išgryninti tik dalį kortelėje buvusių pinigų, po ko nuteistieji aiškinosi galimybes kuo greičiau išgryninti likusią dalį pinigų, laukė 24 valandos pas A. S. gimines, tačiau vėliau nusprendė grįžti į Kėdainius, kur, sulaukę tinkamo laiko, vėl visi kartu dar kartą pasitelkę J. J. ėjo prie bankomato, kur pastaroji išgrynino likusius pinigus, o visi kiti jos laukė šiek tiek atokiau. J. J. paėmus iš bankomato likusius pinigus, visi trys nuteistieji, t. y. R. J. , A. A. ir A. S. , šį turtą, įgytą apgaule, t. y. panaudojant plėšimo būdu užvaldytus svetimą mokėjimo instrumentą bei jo naudotojos A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis (kortelės PIN kodą, užrašytą ant popierinės kortelės), ir pasitelkiant J. J. , tarpusavyje pasidalino, taip pat už paslaugą atlygino J. J. . Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad ir šiuo atveju nuteistųjų R. J. , A. A. ir A. S. organizuotumo laipsnis tiek padarant plėšimą ir tyčinį nužudymą, tiek neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo ir sukčiavimo nusikaltimus, buvo didesnis nei paprastos bendrininkų grupės, ir visi trys nuteistieji tai neabejotinai suvokė.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad apie kaukes jam nieko nebuvo žinoma, tačiau, kaip matyti iš bylos, tiek nuteistasis R. J. , tiek nuteistoji A. A. , duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosekliai parodė, kad šio nusikaltimo padarymui buvo paruoštos dvi kaukės, kurias nusikaltimo padarymo metu dėvėjo R. J. ir A. S. , o A. A. dengė vedą šaliku (t. 11, b. l. 47-50, 52-56, 57-73, t. 10, b. l. 8-13, 16-22). Apklausiami teisme R. J. ir A. A. kaukių panaudojimo šio įvykio metu taip pat neneigė, tik nurodė, jog tiksliai neprisimena, ar buvo kaukės, ar ne. Be to, netrukus po šių įvykių, t. y. 2013 m. sausio 10 d. atlikus kratą R. J. namuose, be kitų daiktų buvo rasta ir juodos spalvos megzta kepurė-kaukė, kurios priekinėje dalyje iškirptos ir apsiūtos trys skylės (akims ir burnai) (t. 4, b. l. 110-111, 112-113, 116). Taigi, įvertinęs šiuos vienas kitą papildančius duomenis, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad darant nusikaltimus D. atžvilgiu nuteistieji, kaip ir kitų nusikaltimų metu, savo veidus maskavo iš anksto pasiruoštomis kaukėmis. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog L. D. pareigūnams minėjo, kad juos užpuolė romų tautybės asmenys, kurie nusikaltimo metu veidų neslėpė, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia teismo remiantis pirmiau aptartais duomenimis nustatyto fakto, kad bent jau nusikaltimo pradžioje, įsibraunant į D. namą, minėtos kaukės maskuoti veidams buvo naudojamos.

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis jais, padarė pagrįstas išvadas, jog R. J. , A. S. ir A. A. , veikdami organizuota grupe, darydami plėšimą A. D. ir L. D. atžvilgiu, siekdami turtinės naudos, prieš tai surišę abiems senyvo amžiaus nukentėjusiesiems rankas ir kojas, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis bei medine malka suduodami gulinčia ir surištai A. D. ne mažiau kaip 18 kartų į veidą, galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, taip pat bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodami ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą bei krūtinės sritį, padarė pastariesiems specialisto išvadose nurodytus sužalojimus, nuo kurių nukentėjusieji mirė (A. D. įvykio vietoje, o L. D. – ligoninėje, praėjus kuriam laikui po įvykio). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes šiuos nuteistųjų R. J. , A. S. ir A. A. nusikalstamus veiksmus teismas teisingai kvalifikavo kaip tyčinį dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymą dėl savanaudiškų paskatų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus. Taip pat teismas teisingai šių nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nes plėšimą iš D. ir sukčiavimą, užvaldant A. D. priklausantį turtą apgaule, pastarieji taip pat padarė veikdami organizuota grupe.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad visi kaltinamieji, taip pat ir J. J. , svetimo turto užvaldymą apgaule įvykdė organizuotoje grupėje, tačiau pastarosios veika kvalifikuota ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. J. nebuvo organizuotos grupės, susidedančios iš A. A. , R. J. bei A. S. , sudėtyje, ji su šiais nuteistaisiais veikė bendrininkų grupe, taigi jokių prieštaravimų šiuo atveju nėra.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad apygardos teismas nuosprendyje netiksliai nurodė baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone bei neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimą. Teismas pripažino A. S. , A. A. , R. J. kaltais pagal BK 214 straipsnį ir 215 straipsnį, nors abu šie baudžiamojo įstatymo straipsniai turi po dvi dalis, o atsakomybė už nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties apygardos teismo nuosprendis tikslinamas, nurodant, kad nuteistieji padarė ir yra pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai nuosprendis, nekeičiant jo esmės, tikslinamas ir nuteistosios J. J. atžvilgiu, dėl kurios apeliacinis skundas nėra paduotas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems R. J. , A. S. , A. A. ir L. B. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę A. A. , R. J. , A. S. ir L. B. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios tinkamai individualizuotos ir nėra aiškiai per griežtos, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistieji.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad R. J. ir A. A. padarė du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, penkis sunkius nusikaltimus nuosavybei, keturi iš kurių susiję su fizinio smurto panaudojimu, ir vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, esant net trims šį nusikaltimą kvalifikuojantiems požymiams. A. S. padarė du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, du sunkius nusikaltimus nuosavybei, vienas iš kurių susijęs su fizinio smurto panaudojimu, ir vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, esant trims šį nusikaltimą kvalifikuojantiems požymiams. L. B. padarė tris sunkius nusikaltimus nuosavybei, susijusius su fizinio smurto panaudojimu. Visus šiuos nusikaltimus nuteistieji padarė prieš garbingo amžiaus sulaukusius žmones, šiek tiek daugiau nei per mėnesį laiko, veikė organizuotai, vedini savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes. Bylos duomenimis, R. J. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo (t. 12, b. l. 65, 66), nebuvo vedęs, yra įrašytas į psichikos sveikatos centro pacientų registrą (t. 12, b. l. 135), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 12, b. l. 119-133), praeityje keturis kartus teistas, įskaitant nusikaltimus nuosavybei bei nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu (t. 12, b. l. 67-71, 74-84, 87-95, 97-100, 102-109), naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, tardymo izoliatoriuje pareiškė norą mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą. A. A. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, turi mažametį sūnų, praeityje neteista, bausta administracine tvarka (t. 10, b. l. 181, 189-190, t. 11, b. l. 15, 16, t. 14, b. l. 70), tardymo izoliatoriuje pareiškė norą mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą. A. S. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, nebuvo vedęs, nebaustas administracine tvarka, praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas išnykęs, taip pat buvo padaręs administracinių nusižengimų, nusikaltimų padarymo metu buvo įrašytas į priklausomybės ligų kabineto informacinę grupę dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis (t. 9, b. l. 180-181, 182-184, 193-194, 198). L. B. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, tačiau paleistas iš suėmimo buvo įsidarbinęs, darbdavio charakterizuojamas gerai, nebuvo vedęs, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, įskaitant pareigūno, atliekančio kratą tikslu surasti laiškus, susijusius su šia baudžiamąja byla, garbės ir orumo įžeidimą bei teisėto reikalavimo neplėšyti minėtų laiškų nevykdymą, yra įrašytas į psichiatrijos ligoninės pacientų registrą dėl žalingo alkoholio vartojimo, teistas (t. 9, b. l. 1-4, 7-14, 15-22, 39, 40, 41, 44). Be to, teismas įvertino tai, kad yra viena A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl plėšimo iš S. V. , R. J. , A. S. ir L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat yra viena R. J. , A. A. ir L. B. atsakomybę dėl plėšimo iš P. D. ir J. A. sunkinanti aplinkybė, A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. J. už tyčinį nužudymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, nedaug viršijanti BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, A. S. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, o A. A. paskirta šiek tiek už sankcijos vidurkį švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, kaip ir visiems nuteistiesiems už plėšimus, sukčiavimą bei neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, jos duomenų panaudojimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios BK 180 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyto šios bausmės vidurkio, bei R. J. už plėšimą iš P. D. ir J. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės, priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, paskirtos įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant kiekvieno nuteistojo indėlį į atskiras bendrai padarytas nusikalstamas veikas. Dar kartą atsižvelgti į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad R. J. ir A. A. šiuo metu siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, A. A. turi mažametį sūnų bei yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl plėšimo iš S. V. , ir dėl to švelninti jiems paskirtas bausmes nėra pagrindo. Dėl jau pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad A. A. prisipažino bei nuoširdžiai gailisi dėl visų kitų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tas pats pasakytina ir dėl R. J. bei A. S. prisipažinimo, juolab, kad pastarasis iki jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis apskritai neigė buvęs D. sodyboje.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde pažymi, kad turi du nepilnamečius vaikus ir neįgalią motiną. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Kita vertus, R. J. nurodytos šeiminės aplinkybės egzistavo ir byloje nagrinėjamų įvykių metu, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl vertinti jas kaip įpareigojančias teismą skirti šiam nuteistajam švelnesnes bausmes nėra pagrindo. Juolab, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad iki šių įvykių R. J. teikė savo vaikams kokią nors pagalbą, o ir tėvystę jis pripažino tik jau būdamas suimtas šioje byloje. Ta aplinkybė, kad proceso metu R. J. patyrė kitų proceso dalyvių ar jų artimųjų spaudimą dėl duodamų parodymų, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant skirtinų bausmių dydžio klausimą. Nuteistasis A. S. nurodo, kad jo motina sunkiai serga ir jis vienintelis ja rūpinosi, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. A. S. teiginiai, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo tik antraeilis, kaip ir L. B. teiginiai, kad jis jokių aktyvių veiksmų neatliko ir nežinojo apie kitų nuteistųjų planuojamus nusikaltimus, bei A. A. teiginys, kad ji nei vienu atveju nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms įvykių aplinkybėms. Nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, buvo priimtas jau po to, kai buvo padaryti plėšimai iš F. ir A. M. bei S. V. , todėl teismo teiginys, kad jis šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Kita vertus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti L. B. paskirtas bausmes. Tai, kad pastarasis nusikaltimus darė tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla dėl kito tyčinio nusikaltimo (jį pastarasis taip pat padarė kartu su R. J. ), o plėšimą iš P. D. ir J. A. padarė vos teismui paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį dėl ankstesnės nusikalstamos veikos rodo didesnį šio nuteistojo, kaip ir R. J. , pavojingumo visuomenei laipsnį. Abejoti L. B. , kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 24 metų amžiaus, gebėjimu suvokti savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistojo A. S. dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio nuostatos (Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.) niekaip nėra susijusios su bausmės už nusikaltimą skyrimu, todėl šiuo atveju negalėjo būti pažeistos.

Dėl civilinių ieškinių.

Nuteistosios A. A. apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų J. A. ir V. K. civilinius ieškinius, pagrįsti. Bylos duomenimis, J. A. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad nusikalstamais nuteistųjų veiksmais jai buvo padaryta 588 Lt (arba 170,29 Eur) dydžio turtinė žala ir 50 000 Lt (arba 14 481 Eur) dydžio neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro: plėšimo metu pagrobti grynieji pinigai, t. .y 310 Lt, ir pagrobti daiktai, t. y. dulkių siurblys (vertė 170 Lt), virtuvės įrankių rinkinys (vertė 40 Lt), pledas (vertė 48 Lt) bei sugadintas telefonas (20 Lt vertė) (t. 2, b. l. 145). Nukentėjusioji V. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patyrė 2772,99 Lt (arba 803,11 Eur) dydžio turtinę žalą ir 50 000 Lt (arba 14 481 Eur) dydžio neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro plėšimo metu pagrobtas jos tėvo P. D. pistoletas KORA BRNO (vertė 450 Lt), sugadintas telefono aparatas (vertė 172,99 Lt) ir laidotuvių išlaidos, iš viso 2150 Lt. Neturtinę žalą ji patyrė dėl to, kad jos tėvelis įvykio metu buvo žiauriai sumuštas ir to pasekoje mirė. Tokia tėvelio netektis jai sukėlė didelių išgyvenimų ir skausmo (t. 2, b. l. 110-111). Apygardos teismas šiuos civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos, konstatavęs, kad jie įrodyti, tenkino pilnai ir iš nuteistųjų R. J. , A. A. , L. B. solidariai priteisė 170,29 Eur J. A. naudai bei 803,11 Eur V. K. naudai. Civilinius ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos apygardos teismas tenkino iš dalies ir nukentėjusiajai V. K. , kaip ir nukentėjusiajai J. A. , iš kaltų asmenų priteisė 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, apibendrintai konstatavęs, kad visi šioje byloje nukentėjusieji dėl prieš juos arba jų artimuosius padarytų nusikaltimų patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškiniuose nurodytus padarinius, fizinį skausmą, pažeminimą, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus, kuriuos dar ilgai patirs ateityje, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Baudžiamajame procese kaltininkas atsako tik už BPK nustatyta tvarka įrodytais jo nusikalstamais veiksmais padarytą realią žalą, už kurios padarymą jis nuteistas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-562/2012).

Bylos duomenimis, dalis nukentėjusiosios J. A. civiliniame ieškinyje nurodytų plėšimo metu iš jos pagrobtų daiktų, t. y. dulkių siurblys ir virtuvės įrankių rinkinys, dar ikiteisminio tyrimo metu šiai nukentėjusiajai buvo grąžinti ir pastaroji jokių pretenzijų dėl šių daiktų būklės nepareiškė (J. A. pakvitavimas, t. 2, b. l. 175). Apygardos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, taigi, priteisdamas nukentėjusiajai ir sugrąžintų daiktų vertę, šioje dalyje netinkamai išsprendė civilinį ieškinį.

Iš byloje esančių 2013-04-19 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 630/12(04), 2013-09-30 papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. pM14/13-630/12(04) ir 2014-05-13 pakartotinės komisijinės teismo medicinos specialisto išvados Nr. KM57/13(02) matyti, kad nors nuteistieji plėšimo metu padarė P. D. kūno sužalojimus, t. y. kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai priekinės pažastinės linijos projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, pereinant į kaklą, kairiame žande, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, abiejuose plaštakose, abejuose krūtinės ląstos pusėse, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, abiejuose skruostuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejuose plaštakose, tačiau P. D. mirė ne dėl šių sužalojimų. Jo mirties priežastimi buvo ūmus išeminis kairio galvos smegenų pusrutulio insultas ACM (vidurinės smegenų arterijos) baseine, t.y. netrauminė kraujagyslinė galvos smegenų patologija, komplikuota dešine hemiplegija (dešinės kūno pusės paralyžiumi), smegenų koma, abipusiu plaučių pabrinkimu, III0 kvėpavimo nepakankamumu. Nuteistųjų padaryti mechaniniai galvos smegenų ir kitų kūno sričių sužalojimai, kurių visuma atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo (t. 2, b. l. 70-72, 76, 83-92). Nukentėjusiosios V. K. civilinio ieškinio turinys, taip pat šios nukentėjusiosios paaiškinimai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 108, t. 14, b. l. 109) patvirtina, kad dalį jos prašomos priteisti turtinės žalos sudarė P. D. laidojimo išlaidos, taip pat, kad didesnę dalį šios nukentėjusiosios nurodytos neturtinės žalos sudarė jos patirti išgyvenimai dėl tėvo P. D. mirties, o ji, kaip matyti iš pirmiau aptartų teismo medicinos specialisto išvadų, su nuteistųjų nusikalstamais veiksmais tiesiogiai nėra susijusi, šioje byloje pastarieji nėra nuteisti už P. D. tyčinį ar neatsargų gyvybės atėmimą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl tėvo P. D. atžvilgiu įvykdyto plėšimo, kurio metu šis garbaus amžiaus senolis, kaip ir jo sugyventinė, buvo sumuštas, suniokoti jų namai, nukentėjusioji V. K. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Tačiau apygardos teismo šiai nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas neįvertinus pirmiau paminėtų pačios V. K. nurodytų aplinkybių, kad skaudžiausius išgyvenimus jai sukėlė tėvo netektis. Be to, nustatydamas V. K. priteistiną neturtinės žalos dydį, tokį patį kaip ir J. A. (10 000 Eur), teismas nesilaikė proporcingumo principo. J. A. , priešingai nei P. D. dukra V. K. , nuo nusikalstamos veikos nukentėjo tiesiogiai – plėšimo metu ji buvo sumušta, matė, kaip nuteistieji muša jos sugyventinį, niokoja namus, taigi, akivaizdu, kad ši nukentėjusioji patyrė kur kas didesnę neturtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl J. A. ir V. K. civilinių ieškinių išsprendimo keičiama BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. J. A. priteista suma turtinei žalai atlyginti mažinama iki 109,48 Eur (588 Lt - 170 Lt - 40 Lt = 378 Lt), V. K. priteista suma turtinei žalai atlyginti mažinama iki 180,43 Eur (2772,99 Lt - 2150 Lt = 622,99 Lt), o priteista suma neturtinei žalai atlyginti – iki 4 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį dalyje dėl J. A. ir V. K. civilinių ieškinių išsprendimo pakeisti.

Nukentėjusiajai J. A. iš R. J. , A. A. ir L. B. solidariai priteistą sumą padarytai turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 109,48 Eur.

Nukentėjusiajai V. K. iš R. J. , A. A. ir L. B. solidariai priteistą sumą padarytai turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 180,43 Eur, o priteistą sumą neturtinei žalai sumažinti iki 4 000 Eur.

Patikslinti nuosprendį nurodant, kad R. J. , A. A. , A. S. ir J. J. padarė ir yra pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.