- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 1-83-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00860-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- A. D., V. K., J. A.
- Kaltinamasis
- R. J., A. A., A. S., L. B., J. J.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Aušra Ručienė, Rima Šmigelskytė, Rasa Kalkauskienė, Gintautas Tamulionis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūnas Antanavičius, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Astai Leonavičienei, Audronei Stulginskaitei –Puidienei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui, Renatai Staniulienei, nukentėjusiajam A. D., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, nukentėjusiosioms V. K., J. A., kaltinamojo R. J. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, kaltinamosios A. A. gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, kaltinamojo A. S. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, kaltinamojo L. B. gynėjui advokatui A.i Jarašiui, kaltinamosios J. J. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, besimokantis, teistas:
1. 2005-02-14 Šiaulių m. apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir 2 d. – 45 p. arešto, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn;
2. 2005-03-23 Šiaulių m. apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. – 45 p. areštas, bausmės vykdymas atidėtas 2 m;
3. 2012-07-25 Šiaulių m. apylinkės teismo, pagal BK 284 str. 1 d. – bauda 8 MGL (1040 Lt);
4. 2012-12-11 Šiaulių m. apylinkės teismo, pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. – 30 p. arešto,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 214 str., 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p., 215 str., 182 str. 2 d.
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, turinti penkių klasių išsilavinimą, besimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 214 str., 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p., 215 str., 182 str. 2 d.
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2012-12-11 pagal BK 284 str. 1 d., 8 MGL bauda. 2013-08-21 nutartimi bauda pakeista į 4 parų areštą, bausmę atliko 2013-09-06,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d.
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, nedirbantis, nesimokantis, turintis šešių klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 214 str., 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p., 215 str., 182 str. 2 d.
J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), čigonė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nedirbanti, netekėjusi, turinti penkių klasių išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2013-07-02,
2013-07-02 Kėdainių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 159 str., 63 str. 5 d. 1 p., – 1 m. laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str., 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. A. ir L. B., 2012-11-29, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su L. B. bei A. A. apiplėšti A. ir F. M., pasiskirstė vaidmenimis, kad L. B. už atlygį juos nuveš į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o jis su A. A. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, 2012-11-29 laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 18.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. B. vairuojamu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio automobiliu, kartu su A. A. ir L. B. atvyko prie A. ir F. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur palikę L. B. toliau nuo sodybos laukti jų automobilyje, jis veikdamas kartu su A. A., užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes, po to A. A. apgaule prisistatė F. M. kaip jos kaimynė, to pasekoje šiai atidarius duris, jis kartu su A. A. įsibrovė į F. M. ir A. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kur bendrais su A. A. tyčiniais veiksmais grasino panaudoti fizinį smurtą ir panaudojo fizinį smurtą, t.y. jis rankomis sudavė F. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau penkių kartų į veidą, galvą, krūtinę, šonus, bendrais su A. A. veiksmais lipnia juosta užvyniojo nukentėjusiajai F. M. rankas, kojas, po ko R. J. kartu su A. A. nuolatos reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, o R. J. rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau penkių kartų gulinčiai ir surištai F. M. į galvą, to pasekoje nukentėjusiajai F. M. padarė galvos smegenų sumušimą, su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, dešiniojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimą, dešinės pusės VII, IX ir kairės pusės VII šonkaulių lūžimus, daugybines kraujosruvas su odos nubrozdinimais veide, galvoje, apie akis, nugaroje, t.y., nesunkiai F. M. sutrikdė sveikatą, taip pat jis, A. A. toliau reikalaujant pinigų, aukso bei ieškant namuose pinigų, aukso ir vartant daiktus, lipnia juosta užvyniojo nukentėjusiajam A. M. rankas ir kojas, sudavė rankomis du smūgius gulinčiam ir surištam A. M. į nugarą, tuo sukėlė jam skausmą bei įrėmęs jam į kaklą peilį, reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, grasino nužudyti, tokiu būdu grasindami panaudoti fizinį smurtą bei panaudojant fizinį smurtą, R. J. panaudojant peilį, o A. A. tuo metu name vartant daiktus, ieškant pinigų, aukso ir kitų vertingų daiktų, R. J. kartu su A. A. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe A. M. ir F. M. priklausantį turtą – 1800 litų, 500 litų vertės auksinį vyrišką žiedą, 500 litų vertės moterišką auksinį žiedą, 500 litų vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, 100 litų vertės radijo imtuvą, 120 litų vertės plaukų kirpimo mašinėlę, iš F. M. ausies išvėrė ir pagrobė auksinį auskarą, kurio vertė 300 litų, iš A. M. kišenės ištraukė ir pagrobė 100 litų, iš viso pagrobė nukentėjusiesiems A. M. ir F. M. turto už 3920 litų / 1135,31 EUR, po to jis kartu su A. A. nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką L. B. jis davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų kiekį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. A. ir L. B., 2012-12-08 turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su L. B. ir A. A. apiplėšti S. V., pasiskirstė vaidmenimis, kad L. B. „VW GOLF“ automobiliu juos nuveš į nusikaltimo vietą, kur jis kartu su L. B. ir A. A. įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten naudodami fizinį smurtą bei nukentėjusiosios surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, 2012-12-08, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. B. vairuojamu „VW GOLF“ automobiliu, kartu su R. J. ir L. B. atvyko prie S. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes ir veikdamas kartu su A. A. ir L. B., išdaužė lango stiklą, įlipo į namą ir atidarė duris A. A. bei L. B., taip trise įsibrovė į gyvenamąją patalpą – S. V. gyvenamąjį namą, kur jis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – užmušti nukentėjusiąją, bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai S. V. į galvą, spyrė 2 kartus į kojas, taip padarė nukentėjusiajai S. V. nosies lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, kairiojo kelio sąnario srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bendrais su A. A. ir L. B. veiksmais surišo nukentėjusiajai S. V. rankas bei kojas, jis kartu su A. A. ir L. B. S. V. namuose ieškojo pinigų, vartė daiktus, kraustė spintas, nuolatos reikalavo, kad nukentėjusioji pasakytų, kur laiko pinigus, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami fizinį smurtą, R. J. kartu su A. A. ir L. B. iš namo pagrobė svetimą, S. V. priklausantį turtą – 30 000 litų / 8688,60 EUR, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. A. ir L. B., 2012-12-13 turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su L. B. bei A. A. apiplėšti J. A. ir P. D., pasiskirstė vaidmenimis, kad L. B. už atlygį juos nuveš į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o jis su A. A. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, 2012-12-13, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. B. vairuojamu „VW GOLF“ automobiliu, kartu su A. A. ir L. B. atvyko prie J. A. ir P. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur palikę L. B. toliau nuo sodybos laukti jų automobilyje, jis veikdama kartu su A. A., užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes, kartu su A. A., panaudodami apgaule, prisistatė asmenimis, atvežusiais pakeisti dujų balioną, J. A. atidarius duris, jis sudavė J. A. vieną smūgį ranką į galvą, po to jis su A. A. per duris įsibrovė į P. D. gyvenamą namą, kur bendrais su A. A. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą bei grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. A. A., veikdama bendrai su R. J., nuolatos reikalavo pinigų, aukso, grasino padegti namą, o tuo metu jis rankomis ir metaliniu strypu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 22 kartų P. D. į krūtinę, dešinįjį skruostą, kairę ausį, kairį žandą, kairį žastą, dešinįjį dilbį, abi plaštakas, kairįjį šlaunį, kairę blauzdą, kairę pėdą, to pasekoje padarė P. D. kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžius priekinėje pažastinės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, pereinant į kaklą, kairiame žande, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, abejuose plaštakose, abejuose krūtinės ląstos pusėse, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, abejuose skruostuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abejuose plaštakose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, grasino nužudyti iš P. D. pagrobtu revolveriu „KORA BRNO“, taip pat tuo metu į kambarį sugrįžusiai ir nemušti P. D. prašiusiai J. A., jis sudavė rankomis ir metaliniu strypu ne mažiau aštuonis kartus per veidą, galvą, kairįjį petį, nugarą, to pasekoje padarė J. A. galvos smegenų sukrėtimą, kairio peties sąnario sumušimą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą veide, ir nugaroje, muštinę žaizdą liežuvio dešinėje pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat užgesino degančią cigaretę jai į veidą, įkišo peilio ašmenis J. A. į burną, iš P. D. pagrobtu revolveriu „KORA BRNO“ grasino nužudyti, bendrais su A. A. veiksmais surišo nukentėjusiajai J. A. rankas bei kojas, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudodami fizinį smurtą bei R. J. panaudojant peilį, o A. A. tuo metu name vartant daiktus, ieškant pinigų, aukso ir kitų vertingų daiktų, jis kartu su A. A. iš namo pagrobė J. A. priklausančius 310 litų, 170 litų vertės dulkių siurblį „SAMSUNG“, 40 litų vertės virtuvės įrankių rinkinį, 48 litų vertės lovos užtiesalą, P. D. priklausantį 450 litų vertės revolverį „KORA BRNO“ kal.6 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė turto už 1018 Lt / 294,83 EUR sumą, po to jis kartu su A. A. nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį „VW GOLF“, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką L. B. jis davė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų kiekį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. S. ir A. A., 2013-01-06 turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su A. A. bei A. S. apiplėšti A. D. ir L. D., pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad visi kartu įsibraus į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą, ten pakaitomis suriš nukentėjusiuosius ir vartodami jų atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, 2013-01-06, laikotarpiu nuo 17.45 val. iki 19.00 val. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jo vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su A. S. ir A. A. atvyko prie A. ir L. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur R. J. kartu su A. S. ir A. A., maskuodami veidus kaukėmis, per langą prievarta įsibrovė į Aldonos ir L. D. gyvenamąjį namą, kur bendrais su A. S. ir A. A. tyčiniais veiksmais, panaudojo fizinį smurtą bei grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. R. J., bendrais su A. S. ir A. A. veiksmais surišo A. D. medžiagos skiaute, o pasipriešinti užpuolikams bandžiusiam L. D., špagatu rankas ir kojas, po ko nukentėjusiesiems esant surištiems ir negalintiems pasipriešinti, jis bendrais su A. S. ir A. A. veiksmais A. D. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarė pavojingus jos gyvybei sužalojimus, o L. D. jis bendrais su A. S. ir A. A. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 6 smūgių į veidą, galvą, tuo padarė pavojingus jo gyvybei sužalojimus, ir tuo pačiu metu R. J. veikdamas bendrai su A. S. ir A. A. reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, ieškojo namuose pinigų ir aukso, grasino nužudyti ir padegti namus, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, R. J. kartu su A. S. bei A. A. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe L. D. ir A. D. priklausantį turtą – 50 litų vertės peilį,1000 litų vertės vyrišką vestuvinį žiedą, 800 litų vertės moterišką vestuvinį žiedą, 2000 litų vertės žiedą su rubinu, iš viso pagrobė nukentėjusiųjų A. D. ir L. D. turto už 3850 litų / 1115,03 EUR, bei turėdami tikslą pagrobti pinigus iš A. D. sąskaitos, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelės PIN kodą, užrašytus ant popierinės kortelės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., 214 str.;
be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. S. bei A. A., darydamas plėšimą A. D. ir L. D. atžvilgiu, siekdamas turtinės naudos, t.y., užvaldyti svetimą turtą, prieš tai bendrais su A. A. ir A. S. veiksmais surišę senyvo amžiaus nukentėjusiems A. D. gim. (duomenys neskelbtini) bei L. D. gim. (duomenys neskelbtini) rankas ir kojas, bei esant jiems bejėgiškoje būklėje, jis bendrais su A. A. ir A. S. veiksmais, rankomis, kojomis bei medine malka sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 18 kartų gulinčiai ir surištai nukentėjusiajai A. D. į veidą, galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, to pasėkoje padarė A. D. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštines nosies šaknies žaizdas, poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimus kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisines kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VII, IX, X šonkaulių tiesioginių lūžimų, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės plaštakos nugarėlėje, dėl ko išsivysčius smegenų, bei plaučių pabrinkimui, smegenų suspaudimui, atsiradus antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, A. D. 2013-01-06 įvykio vietoje mirė, bei bendrais su A. A. ir A. S. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą bei krūtinės sritį, to pasekoje padarė L. D. veido sumušimą, daugybines kraujosruvas veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po dešiniuoju smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, lydimo V-jo šonkaulio lūžimu, kas komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo to L. D. 2013-02-18 ligoninėje mirė, taip iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones – A. D. bei L. D., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p.;
be to, jis toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, norėdamas pasisavinti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobtus prieš tai įvykdyto plėšimo metu, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su A. S., A. A., nenorėdamas būti užfiksuotas bankomatų ar prie jų esančių vaizdo kamerų, A. A. 2013-01-06, apie 19.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasikvietus savo pažįstamą J. J., kuri nebuvo organizuotos grupės sudėtyje, kad ši už atskirą atlygį atliktų grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų, to pasekoje, R. J., 2013-01-06 laikotarpiu nuo 19.40 val. iki 20.20 val., kartu su A. A., A. S. bei J. J., jo vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš Kėdainių į Jonavą, kur pakeliui automobilyje A. A. neteisėtai perdavė J. J. A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, ir nurodė Jonavoje bankomate išimti visus šioje sąskaitoje esančius pinigus. Atvykus į Jonavą, jis privažiavo prie bankomato, esančio adresu Žeimių g. 21, Jonava, kur J. J., vykdydama A. A. nurodymus, per penkis kartus apgaule pagrobė A. D. turtą, t.y. 2013-01-06 laikotarpiu nuo 20.24 val. iki 20.25 val., panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per du kartus AB Swedbankas bankomate, esančiame adresu Žeimių g. 21, Jonava, nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 3000 Lt, kuriuos atidavė A. A., taip pat 2013-01-07 apie 0.30 val., Tilto g. 2, Kėdainių mieste, panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per tris kartus AB SEB banko bankomate, esančiame adresu Tilto g. 2, Kėdainių m., nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 2950 Lt, kuriuos atidavė A. A., taip per J. J., iš viso apgaule, savo ir A. S., A. A., J. J. naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – 5950 litų / 1723,23 EUR, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str., 182 str. 2 d.
A. A. veikdama organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir L. B., 2012-11-29, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su L. B. bei R. J. apiplėšti A. ir F. M., pasiskirstė vaidmenimis, kad L. B. už atlygį juos nuveš į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o ji su R. J. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydama susitarimą, 2012-11-29, laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 18.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. B. vairuojamu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio automobiliu, kartu su R. J. ir L. B. atvyko prie A. ir F. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur palikę L. B. toliau nuo sodybos laukti jų automobilyje, ji veikdama kartu su R. J., užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes, po to ji prisistatė F. M. kaip jos kaimynė, to pasekoje šiai atidarius duris, ji kartu su R. J. įsibrovė į F. M. ir A. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kur bendrais su R. J. tyčiniais veiksmais grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – užmušti ir sudeginti namus, bei panaudojo fizinį smurtą, t. y. R. J. rankomis sudavus F. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau penkių kartų į veidą, galvą, krūtinę, šonus, bendrais su R. J. veiksmais lipnia juosta užvyniojo nukentėjusiajai F. M. rankas, kojas bei burną, po ko A. A. kartu su R. J. nuolatos reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, o R. J. rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau penkių kartų gulinčiai ir surištai F. M. į galvą bei kūną, to pasekoje nukentėjusiajai F. M. padarė galvos smegenų sumušimą, su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, dešiniojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimą, dešinės pusės VII, IX ir kairės pusės VII šonkaulių lūžimus, daugybines kraujosruvas su odos nubrozdinimais veide, galvoje, apie akis, nugaroje, t. y. nesunkiai sutrikdė F. M. sveikatą, taip pat R. J., A. A. toliau reikalaujant pinigų, aukso bei ieškant namuose pinigų, aukso ir vartant daiktus, lipnia juosta užvyniojo nukentėjusiajam A. M. rankas ir kojas, sudavė rankomis du smūgius gulinčiam ir surištam A. M. į nugarą, tuo sukėlė jam skausmą bei įrėmęs jam į kaklą peilį, reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, grasino nužudyti, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudojant fizinį smurtą bei R. J. panaudojant peilį, o A. A. tuo metu name vartant daiktus, ieškant pinigų, aukso ir kitų vertingų daiktų, ji kartu su R. J. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe A. M. ir F. M. priklausantį turtą – 1800 litų, 500 litų vertės auksinį vyrišką žiedą, 500 litų vertės moterišką auksinį žiedą, 500 litų vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, 100 litų vertės radijo imtuvą, 120 litų vertės plaukų kirpimo mašinėlę, iš A. M. kišenės ištraukė ir pagrobė 100 litų, A. A. iš F. M. ausies išvėrė ir pagrobė auksinį auskarą, kurio vertė 300 litų, iš viso pagrobė nukentėjusiųjų A. M. ir F. M. turto už 3920 litų / 1135,31 EUR, po to A. A. kartu su R. J. nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką L. B. R. J. davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį pinigų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, ji veikdama organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir L. B., 2012-12-08 turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su L. B. ir R. J. apiplėšti S. V., pasiskirstė vaidmenimis, kad L. B. „VW GOLF“ automobiliu juos nuveš į nusikaltimo vietą, kur ji kartu su L. B. ir R. J. įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten, naudodami fizinį smurtą bei nukentėjusiosios surišimą, pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydama susitarimą, 2012-12-08, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. B. vairuojamu „VW GOLF“ automobiliu, kartu su R. J. ir L. B. atvyko prie S. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes ir veikdama kartu su R. J. ir L. B., R. J. išdaužus lango stiklą įlipus į namą ir atidarius duris, ji kartu su R. J. ir L. B. įsibrovė į gyvenamąją patalpą – S. V. gyvenamąjį namą, kur R. J. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – užmušti nukentėjusiąją, bei panaudojant fizinį smurtą, t. y. R. J. rankomis sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai S. V. į galvą, spyrus 2 kartus į kojas, taip padarant nukentėjusiajai S. V. nosies lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, kairiojo kelio sąnario srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bendrais su R. J. ir L. B. veiksmais surišo nukentėjusiajai S. V. rankas bei kojas, ji kartu su R. J. ir L. B. S. V. namuose ieškojo pinigų, vartė daiktus, kraustė spintas, nuolatos reikalavo, kad nukentėjusioji pasakytų, kur laiko pinigus, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami fizinį smurtą, A. A. kartu su R. J. ir L. B. iš namo pagrobė svetimą, S. V. priklausantį turtą – 30 000 litų / 8688,60 EUR t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, ji veikdama organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir L. B., 2012-12-13 turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su L. B. bei R. J. apiplėšti J. A. ir P. D., pasiskirstė vaidmenimis, kad L. B. už atlygį juos nuveš į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o ji su R. J. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydama susitarimą, 2012-12-13, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. B. vairuojamu „VW GOLF“ automobiliu, kartu su R. J. ir L. B. atvyko prie J. A. ir P. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur palikę L. B. toliau nuo sodybos laukti jų automobilyje, ji veikdama kartu su R. J., užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes, kartu su R. J., panaudodami apgaule, prisistatė asmenimis, atvežusiais pakeisti dujų balioną, J. A. atidarius duris, R. J. sudavė J. A. vieną smūgį ranką į galvą, po to ji su R. J. per duris įsibrovė į P. D. gyvenamą namą, kur bendrais su R. J. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą bei grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. A. A., veikdama bendrai su R. J., nuolatos reikalavo pinigų, aukso, grasino padegti namą, o tuo metu R. J. rankomis ir metaliniu strypu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 22 kartų P. D. į krūtinę, dešinįjį skruostą, kairę ausį, kairį žandą, kairį žastą, dešinįjį dilbį, abi plaštakas, kairįjį šlaunį, kairę blauzdą, kairę pėdą, to pasekoje padarė P. D. kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžius priekinėje pažastinės linijos projekcijoje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, pereinant į kaklą, kairiame žande, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, abejuose plaštakose, abejuose krūtinės ląstos pusėse, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, abejuose skruostuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abejuose plaštakose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, grasino nužudyti iš P. D. pagrobtu revolveriu „KORA BRNO“, taip pat tuo metu į kambarį sugrįžusiai ir nemušti P. D. prašiusiai J. A., R. J. sudavė rankomis ir metaliniu strypu ne mažiau aštuonių kartų per veidą, galvą, kairįjį petį, nugarą, to pasekoje padarė J. A. galvos smegenų sukrėtimą, kairio peties sąnario sumušimą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą veide, ir nugaroje, muštinę žaizdą liežuvio dešinėje pusėje, t.y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat užgesino degančią cigaretę jai į veidą, įkišo peilio ašmenis J. A. į burną, iš P. D. pagrobtu revolveriu „KORA BRNO“ grasino nužudyti, bendrais su R. J. veiksmais surišo nukentėjusiajai J. A. rankas bei kojas, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudojant fizinį smurtą bei R. J. panaudojant peilį, o A. A. tuo metu name vartant daiktus, ieškant pinigų, aukso ir kitų vertingų daiktų, A. A. kartu su R. J. iš namo pagrobė J. A. priklausančius 310 litų, 170 litų vertės dulkių siurblį „SAMSUNG“, 40 litų vertės virtuvės įrankių rinkinį, 48 litų vertės lovos užtiesalą, P. D. priklausantį 450 litų vertės revolverį „KORA BRNO“ kal. 6 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė turto už 1018 Lt / 294,83 EUR sumą, po to A. A. kartu su R. J. nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį „VW GOLF“, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką L. B. R. J. davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį pinigų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, ji veikdama organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir A. S., 2013-01-06, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su A. S. bei R. J. apiplėšti A. D. ir L. D., pasiskirstė vaidmenimis, t. y., kad visi kartu įsibraus į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą, ten pakaitomis suriš nukentėjusiuosius ir vartodami jų atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydama susitarimą, 2013-01-06, laikotarpiu nuo 17.45 val. iki 19.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R. J. ir A. S. atvyko prie Aldonos ir L. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur A. A. kartu su R. J. ir A. S., maskuodami veidus kaukėmis, per langą prievarta įsibrovė į A. ir L. D. gyvenamąjį namą, kur bendrais su R. J. ir A. S. tyčiniais veiksmais, panaudojo fizinį smurtą bei grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y., A. A., bendrais su R. J. ir A. S. veiksmais surišo A. D. medžiagos skiaute, o pasipriešinti užpuolikams bandžiusiam L. D., špagatu rankas ir kojas, po to nukentėjusiesiems esant surištiems ir negalintiems pasipriešinti, ji bendrais su R. J. ir A. S. veiksmais A. D. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarė pavojingus jos gyvybei sužalojimus, o L. D. ji bendrais su R. J. ir A. S. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 6 smūgių į veidą, galvą, tuo padarė pavojingus jo gyvybei sužalojimus, ir tuo pačiu metu A. A. veikdama bendrai su R. J. ir A. S. reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, ieškojo namuose pinigų ir aukso, grasino nužudyti ir padegti namus, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, A. A. kartu su R. J. ir A. S. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe L. D. ir A. D. priklausantį turtą – 50 litų vertės peilį,1000 litų vertės vyrišką vestuvinį žiedą, 800 litų vertės moterišką vestuvinį žiedą, 2000 litų vertės žiedą su rubinu, iš viso pagrobė nukentėjusiųjų A. D. ir L. D. turto už 3850 litų / 1115,03 EUR, bei turėdami tikslą pagrobti pinigus iš A. D. sąskaitos, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis - kortelės PIN kodą, užrašytus ant popierinės kortelės, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 214 str.;
be to, ji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdama organizuotoje grupėje kartu su R. J. bei A. S., darydama plėšimą A. D. ir L. D. atžvilgiu, siekdama turtinės naudos, t.y., užvaldyti svetimą turtą, prieš tai bendrais su A. S. ir R. J. veiksmais surišę senyvo amžiaus nukentėjusiems A. D. gim. (duomenys neskelbtini) bei L. D. gim. (duomenys neskelbtini) rankas ir kojas, bei esant jiems bejėgiškoje būklėje, ji bendrais su A. S. ir R. J. veiksmais, rankomis, kojomis bei medine malka sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 18 kartų gulinčiai ir surištai nukentėjusiajai A. D. į veidą, galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, to pasekoje padarė A. D. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštines nosies šaknies žaizdas, poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimus kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisines kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VII, IX, X šonkaulių tiesioginių lūžimų, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės plaštakos nugarėlėje, dėl to išsivysčius smegenų, bei plaučių pabrinkimui, smegenų suspaudimui, atsiradus antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, A. D. 2013-01-06 įvykio vietoje mirė, bei bendrais su A. S. ir R. J. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą bei krūtinės sritį, to pasekoje padarė L. D. veido sumušimą, daugybines kraujosruvas veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po dešiniuoju smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, lydimo V-jo šonkaulio lūžimu, kas komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo to L. D. 2013-02-18 ligoninėje mirė, taip iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones – A. D. bei L. D., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p.;
be to, ji toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, norėdama pasisavinti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobtus prieš tai įvykdyto plėšimo metu, veikdama organizuotoje grupėje, kartu su R. J., A. S., nenorėdama būti užfiksuoti bankomatų ar prie jų esančių vaizdo kamerų, A. A. 2013-01-06 apie 19.30 val., pasikvietus savo pažįstamą J. J., kuri nebuvo organizuotos grupės sudėtyje, kad ši už atskirą atlygį atliktų grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų, to pasekoje, A. A., 2012-01-06, laikotarpiu nuo 19.40 val. iki 20.20 val., kartu su A. S., R. J. bei J. J., R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš Kėdainių į Jonavą, kur pakeliui automobilyje A. A. neteisėtai perdavė J. J. A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, ir nurodė Jonavoje bankomate išimti visus šioje sąskaitoje esančius pinigus. Atvykus į Jonavą, R. J. privažiavus prie bankomato, esančio adresu Žeimių g. 21, Jonava, J. J., vykdydama A. A. nurodymus, per penkis kartus apgaule pagrobė A. D. turtą, t. y. 2013-01-06 laikotarpiu nuo 20.24 val. iki 20.25 val., panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per du kartus AB Swedbankas bankomate, esančiame adresu Žeimių g. 21, Jonava, nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 3000 Lt., kuriuos atidavė A. A., taip pat 2013-01-07 apie 0.30 val., Tilto g. 2, Kėdainių mieste, panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per tris kartus AB SEB banko bankomate, esančiame adresu Tilto g. 2, Kėdainių mieste, nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 2950 Lt, kuriuos atidavė A. A., taip per J. J., iš viso apgaule, savo ir R. J., A. S., J. J. naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – 5950 litų / 1723,23 EUR, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str., 182 str. 2 d.
L. B. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir A. A., 2012-11-29, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto už atlygį susitarė su A. A. bei R. J. apiplėšti A. ir F. M., pasiskirstė vaidmenimis, kad jis už atlygį nuveš A. A. bei R. J. į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o A. A. su R. J. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, jis 2012-11-29, laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 18.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio automobiliu, nuvežė R. J. ir A. A. prie A. ir F. M. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur juos išleidęs iš automobilio, laukė pastarųjų automobilyje toliau nuo sodybos, kol veikdami bendrai A. A. ir R. J., užsidėję ant galvų medžiagines kaukes, įsibrovė į A. ir F. M. namus, kur A. A. ir R. J. grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudodami fizinį smurtą bei R. J. panaudojant peilį, A. A. kartu su R. J. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe A. M. ir F. M. priklausantį turtą – 1800 litų, 500 litų vertės auksinį vyrišką žiedą, 500 litų vertės moterišką auksinį žiedą, 500 litų vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, 100 litų vertės radijo imtuvą, 120 litų vertės plaukų kirpimo mašinėlę, iš A. M. kišenės ištraukė ir pagrobė 100 litų, A. A. iš F. M. ausies išvėrė ir pagrobė auksinį auskarą, kurio vertė 300 litų, viso pagrobė nukentėjusiųjų A. M. ir F. M. turto už 3920 litų, po to A. A. kartu su R. J. nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką L. B. iš R. J. gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų kiekį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir A. A., 2012-12-08 turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su A. A. ir R. J. apiplėšti S. V., pasiskirstė vaidmenimis, kad jis „VW GOLF“ automobiliu A. A. ir R. J. nuveš į nusikaltimo vietą, kur jis kartu su A. A. ir R. J. įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten naudodami fizinį smurtą bei nukentėjusiosios surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, 2012-12-08, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis savo vairuojamu „VW GOLF“ automobiliu, kartu su R. J. ir A. A. atvyko prie S. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes ir veikdamas kartu su R. J. ir A. A., R. J. išdaužus lango stiklą įlipus į namą ir atidarius duris, jis kartu su R. J. ir A. A. įsibrovė į gyvenamąją patalpą – S. V. gyvenamąjį namą, kur R. J. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – užmušti nukentėjusiąją, bei panaudojant fizinį smurtą, t. y. R. J. rankomis sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai S. V. į galvą, spyrus 2 kartus į kojas, taip padarant nukentėjusiajai S. V. nosies lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, kairiojo kelio sąnario srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bendrais su R. J. ir A. A. veiksmais surišo nukentėjusiajai S. V. rankas bei kojas, jis kartu su R. J. ir A. A. S. V. namuose ieškojo pinigų, vartė daiktus, kraustė spintas, nuolatos reikalavo, kad nukentėjusioji pasakytų, kur laiko pinigus, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami fizinį smurtą, L. B. kartu su R. J. ir A. A. iš namo pagrobė svetimą, S. V. priklausantį turtą – 30 000 litų / 8688,60 EUR, t. y. pasdarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.;
be to, jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir A. A., 2012-12-13, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto už atlygį susitarė su A. A. bei R. J. apiplėšti J. A. ir P. D., pasiskirstė vaidmenimis, kad jis už atlygį nuveš A. A. bei R. J. į nusikaltimo vietą ir su pagrobtais daiktais juos parveš, o A. A. su R. J. apgaule įsibraus į gyvenamąją patalpą ir ten vartodami fizinį smurtą bei nukentėjusiųjų surišimą pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, jis, 2012-12-13, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo vairuojamu „VW GOLF“ automobiliu, nuvežė R. J. ir A. A. prie J. A. ir P. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur juos išleidęs iš automobilio, laukė pastarųjų automobilyje toliau nuo sodybos, kol veikdami bendrai A. A. ir R. J., užsidėję ant galvų medžiagines kaukes, įsibrovė į J. A. ir P. D. namus, kur A. A. ir R. J. grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudodami fizinį smurtą bei R. J. panaudojant peilį, A. A. kartu su R. J. iš namo pagrobė J. A. priklausančius 310 litų, 170 litų vertės dulkių siurblį „SAMSUNG“, 40 litų vertės virtuvės įrankių rinkinį, 48 litų vertės lovos užtiesalą, P. D. priklausantį 450 litų vertės revolverį „KORA BRNO“ kal.6 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė turto už 1018 Lt / 294,83 EUR sumą, po to A. A. kartu su R. J. nusinešė ir pasidėjo pagrobtus daiktus į L. B. vairuojamą automobilį, o L. B. juos su šiais daiktais parvežė į Šiaulius, už ką L. B. iš R. J. gavo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų kiekį, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d.
A. S. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir A. A., 2013-01-06, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su A. A. bei R. J. apiplėšti A. D. ir L. D., pasiskirstė vaidmenimis, t. y., kad visi kartu įsibraus į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą, ten pakaitomis suriš nukentėjusiuosius ir vartodami jų atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobs svetimą turtą, to pasekoje vykdydamas susitarimą, 2013-01-06, laikotarpiu nuo 17.45 val. iki 19.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su R. J. ir A. A. atvyko prie A. ir L. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur A. S. kartu su R. J. ir A. A., maskuodami veidus kaukėmis, per langą prievarta įsibrovė į Aldonos ir L. D. gyvenamąjį namą, kur bendrais su R. J. ir A. A. tyčiniais veiksmais, panaudojo fizinį smurtą bei grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y., A. S., bendrais su R. J. ir A. A. veiksmais surišo A. D. medžiagos skiaute, o pasipriešinti užpuolikams bandžiusiam L. D., špagatu rankas ir kojas, po ko nukentėjusiesiems esant surištiems ir negalintiems pasipriešinti, jis bendrais su R. J. ir A. A. veiksmais A. D. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarė pavojingus jos gyvybei sužalojimus, o L. D. jis bendrais su R. J. ir A. A. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 6 smūgių į veidą, galvą, tuo padarė pavojingus jo gyvybei sužalojimus, ir tuo pačiu metu A. S. veikdamas bendrai su R. J. ir A. A. reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, ieškojo namuose pinigų ir aukso, grasino nužudyti ir padegti namus, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, A. S. kartu su R. J. bei A. A. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe L. D. ir A. D. priklausantį turtą – 50 litų vertės peilį,1000 litų vertės vyrišką vestuvinį žiedą, 800 litų vertės moterišką vestuvinį žiedą, 2000 litų vertės žiedą su rubinu, viso pagrobė nukentėjusiųjų A. D. ir L. D. turto už 3850 litų / 1115,03 EUR, bei turėdami tikslą pagrobti pinigus iš A. D. sąskaitos, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelės PIN kodą, užrašytus ant popierinės kortelės, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 214 str.;
be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. J. bei A. A., darydamas plėšimą A. D. ir L. D. atžvilgiu, siekdamas turtinės naudos, t.y., užvaldyti svetimą turtą, prieš tai bendrais su A. A. ir R. J. veiksmais surišę senyvo amžiaus nukentėjusiems A. D. gim. (duomenys neskelbtini) bei L. D. gim. (duomenys neskelbtini) rankas ir kojas, bei esant jiems bejėgiškoje būklėje, jis bendrais su A. A. ir R. J. veiksmais, rankomis, kojomis bei medine malka sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 18 kartų gulinčiai ir surištai nukentėjusiajai A. D. į veidą, galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, to pasekoje padarė A. D. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kraujosruvų abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštines nosies šaknies žaizdas, poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimus kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisines kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VII, IX, X šonkaulių tiesioginių lūžimų, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės plaštakos nugarėlėje, dėl ko išsivysčius smegenų, bei plaučių pabrinkimui, smegenų suspaudimui, atsiradus antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, A. D. 2013-01-06 įvykio vietoje mirė, bei bendrais su A. A. ir R. J. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą bei krūtinės sritį, to pasekoje padarė L. D. veido sumušimą, daugybines kraujosruvas veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po dešiniuoju smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės naktinės skilties sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, lydimo V-jo šonkaulio lūžimu, kas komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo to L. D. 2013-02-18 ligoninėje mirė, taip iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones – A. D. bei L. D., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p.;
be to, jis toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, norėdamas pasisavinti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobtus prieš tai įvykdyto plėšimo metu, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su R. J., A. A., nenorėdamas būti užfiksuotas bankomatų ar prie jų esančių vaizdo kamerų, A. A. 2013-01-06, apie 19.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasikvietus savo pažįstamą J. J., kuri nebuvo organizuotos grupės sudėtyje, kad ši už atskirą atlygį atliktų grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų, to pasekoje, A. S., 2013-01-06, laikotarpiu nuo 19.40 val. iki 20.20 val., kartu su A. A., R. J. bei J. J., R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš Kėdainių į Jonavą, kur pakeliui automobilyje A. A. neteisėtai perdavė J. J. A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, ir nurodė Jonavoje bankomate išimti visus šioje sąskaitoje esančius pinigus. Atvykus į Jonavą, R. J. privažiavus prie bankomato, esančio adresu Žeimių g. 21, Jonava, J. J., vykdydama A. A. nurodymus, per penkis kartus apgaule pagrobė A. D. turtą, t. y. 2013-01-06 laikotarpiu nuo 20.24 val. iki 20.25 val., panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per du kartus AB Swedbankas bankomate, esančiame adresu Žeimių g. 21, Jonava, nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 3000 Lt., kuriuos atidavė A. A., taip pat 2013-01-07 apie 0.30 val., Tilto g. 2, Kėdainių mieste, panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per tris kartus AB SEB banko bankomate, esančiame adresu Tilto g. 2, Kėdainių mieste, nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 2950 Lt, kuriuos atidavė A. A., taip per J. J., iš viso apgaule, savo ir R. J., A. A., J. J. naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – 5950 litų / 1723,23 EUR, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str., 182 str. 2 d.
J. J. siekdama turtinės naudos sau, A. A., kuri veikė organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir A. S., paprašyta, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. A., R. J. bei A. S., 2013-01-06 apie 19.00 val., už atskirą atlygį sutiko pagrobti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobtus prieš tai įvykdyto plėšimo metu, t. y., atlikti grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų, to pasekoje, J. J. 2012-01-06, laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.20 val., kartu su A. S., R. J. bei A. A., R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš Kėdainių į Jonavą, kur pakeliui automobilyje J. J. iš A. A. neteisėtai įgijo A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, o atvykus į Jonavą, R. J. privažiavus prie bankomato, esančio adresu Žeimių g. 21, Jonava, J. J., vykdydama A. A. nurodymus, per penkis kartus apgaule pagrobė A. D. turtą, t. y. 2013-01-06, laikotarpiu nuo 20.24 val. iki 20.25 val., panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą - „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per du kartus AB Swedbankas bankomate, esančiame adresu Žeimių g. 21, Jonava, nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 3000 Lt, kuriuos atidavė A. A., taip pat 2013-01-07 apie 0.30 val., Tilto g. 2, Kėdainių mieste, panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą - „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, to pasekoje, per tris kartus AB SEB banko bankomate, esančiame adresu Tilto g. 2, Kėdainių m., nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 2950 Lt, kuriuos atidavė A. A., taip iš viso apgaule savo ir R. J., A. S., A. A. naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – 5950 litų / 1723,23 EUR, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str., 182 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės: kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos vienai esminių kaltinamojo teisių – teisei į gynybą – užtikrinti. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-419/2011).
Pagal kaltinamąjį aktą bei nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamieji R. J., A. A. ir A. S., dėl A. D. ir L. D. nužudymo, buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p. Taigi nagrinėjimo teisme ribas nustato BPK 255 straipsnis, kuriame nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 256 str. 1 d. ir 2 d., nustatančio kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką, nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatomis, prokuroras teisiamojo posėdžio metu, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, rašytinį prašymą, dėl kaltinimo pakeitimo kaltinamiesiems R. J., A. A. ir A. S. (15 t., 166-168 b. l.) pateikė savalaikiai ir nepažeidžiant nurodytų įstatymo nuostatų, kadangi tokia teisė prokurorui suteikta, naujas kaltinimas pagal BK 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p. įteiktas minėtiems kaltinamiesiems, jų gynėjams, ir jiems buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai ir pasisakyti dėl naujo kaltinimo.
Dėl plėšimo iš F. M. ir A. M. Raseinių rajone.
Kaltinamasis R. J. parodė, kad prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. Sutinka, jog naudojant smurtą pagrobė svetimus daiktus. Galėjo būti 2012 m. lapkričio 29 d. kada jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini), su A. A.. Tada nusprendė važiuoti į kaimus pardavinėti rūbus, patalynę, nes užsiiminėjo rūbų prekyba. Paskambino L. B. ir paprašė, kad pavežtų iki kaimo, nes jis turėjo automobilį. R. J. automobilis buvo sugedęs. L. B., kai reikdavo, padėdavo, buvo kaip darbuotojas. L. B. atvažiavo turbūt su juodu „BMW“. R. J. L. B. pasakė, kad įpils kuro. Jei būtų kažką pardavę, tai būtų davęs ir pinigų. Nuo Šiaulių iki sodybos važiavo valandą. Planavo uždirbti 600-700 Lt. Buvo girdėję, jog tuose kaimuose gerai perka drabužius. Tiesiai pas M.nevažiavo, prieš tai buvo dar keliose sodybose, bet nepamena ar kažką pardavė. Su savimi buvo pasiėmę daiktus prekybai, o ką ne prekybai, nepamena. Buvo jau sutemę, vakaras. Kai važiavo, tai buvo mintis pardavinėti rūbus, užsidirbti. Privažiavus šalia namo pasakė L. B. sustoti ir išlipo su A. A.. Į kiemą neįvažiavo, sustojo šalia. Į kiemą pas žmones niekada nevažiuodavo. Automobilyje nieko nekalbėjo. Tiesiog, sakė, kad pardavinės rūbus. Tada pasiėmė krepšį su rūbais. Tik einant į tą namą kilo mintis jį apiplėšti. Būdami prie namo su A. A. kartu sugalvojo į namą įlysti ir apvogti. Sugalvojo, nes šviesa nedegė, tiesiog kilo tokia mintis. Pasirinko būtent tą sodybą, nes ji buvo atokiau nuo kitų namų. Pas R. J. krepšyje buvo kepurės. Jis iš kepurės pasidarė kaukę su skylėmis. Reikėjo praplėšti kepurėje skyles, kurių kepurėje anksčiau nebuvo. Prie namo durų pamatė, kad yra du senoliai. Tada praplėštą kepurę užsimovė ant galvos. A. A. ant galvos kepurės neturėjo, ji užsidėjo ant veido šaliką, ir užsimovė kapišoną. Su A. A. kalbėjo ir tarėsi, kad apvogs tą namą. Pabeldė į duris, tačiau neatsimena, kas atidarė. Neatsimena ar klausė, kas čia. Tada, įeidamas pro duris, pastūmė duris atidariusią moteriškę į šoną ir įėjo į vidų. Moteriškę nusivedė į kambarį ir surišo su pleistru, užvyniojo rankas. Vyro nerišo. R. J. sudavė smūgius senolei, bet neturėjo tikslo sukelti jai fizinį skausmą. Kiek smūgių sudavė senolei, neatsimena. Nukentėjusioji sakė, kad nieko neturi. Kažką rado patys, kažką senolis padavė. Gali būti, kad apvyniojo M. rankas ir kojas. Surišti M. rankas ir kojas galėjo tiek R. J., tiek ir A. A., tiek jie abu kartu. Galėjo būti, kad sudavė smūgius M. R. J. ne visada buvo kartu buvo su A. A.. Ji buvo kambaryje, paskui R. J. nuėjo į kambarį. Abu senoliai buvo viename kambaryje. Senolis sėdėjo ant lovos, o senutė ant kėdės. Peilio R. J. neturėjo. Gal norėjo juostas ar šniūrus nupjauti, bet neprisimena, kad būtų turėjęs peilį. Jų tikslas buvo apvogti, gauti turto, aukso. Kodėl mušė nukntėjusiuosiu, negali paaiškinti. Iš senolių paėmė kažkiek pinigų, kažkiek aukso. Paėmė grandinėlę, žiedelį. Senolis be mušimo padavė pinigus. Kiek pinigų padavė senolis, neatsimena, gali būti 1800 Lt. A. A. gal ir išvėrė auskarus senolei iš ausų. Kur buvo 500 Lt vertės žiedas, auskarai, kiti daiktai, neatsimena. Gali būti, jog buvo sudėti prieš veidrodį. Šituos daiktus turbūt rado patys. Kas juos paėmė, neatsimena. Plaukų kirpimo mašinėlės ir radijo neėmė, kur tie daiktai dingo, nežino. Dėl kito pagrobto 3920 Lt vertės turto prisipažįsta. Namuose užtruko apie 20 min. Vogtus daiktus, pinigus ir auksą susidėjo į kišenę. Kaip buvo apsirengę, neatsimena, tačiau R. J. buvo su treningais. Kai išėjo, tai senolis nebuvo surištas, o senolė buvo surišta. Senolis pasakė, kad jam su sveikata blogai, tai jo nerišo. Kilo minčių nupjauti tai, su kuo surišo, kad galėtų nueiti pas kaimynus pagalbos paprašyti. Išeinant senoliams negrasino. Tuo tarpu močiutė buvo labai arši, tai gal sveikata buvo nebloga. Galėjo būti, kad jis padarė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus M. Kraujo nelabai matė, gal iš nosies jai truputį ir bėgo. Su L. B. išeinant į namą sutarė, kad nueis, parduos drabužius ir grįš. Ar viduje su pirštinėm buvo, ar ne, nežino. R. J. rūkė. Įvykio vietoje gali būti, jog skambino L. B., nes automobilio nebuvo šalia kelio. Kokiu atstumu L. B. stovėjo su mašina, tiksliai nežino. Iki automobilio reikėjo eiti 4-5 min. Nuo sodybos ar matėsi tas automobilis, negali pasakyti. Iš namo išėjo su kaukėmis, o prie automobilio durų nusiėmė. Kraujo ant R. J. nesimatė, rankos nebuvo sužalotos. Su A. A. sakė, kad dėl vagystės nieko nesakys L. B.. Vietoje turto nesidalino. Įlipę pas L. B. į automobilį pasakė, kad važiuotų namo. Nieko jam nerodė, ką parsinešė ir sakė, jog nieko nepardavė. Su A. A. kalbėjo ir romų ir lietuvių kalba, o su L. B. kalbėjo romų kalba. Tuomet L. B. parvežė atgal į Šiaulius ir pats išvažiavo namo. Grįžus į namus su A. A. apžiūrėjo pagrobtus daiktus.
R. J., kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš dalies prisipažįsta įvykdęs plėšimą (duomenys neskelbtini). 2012 m. rudenį Šiauliuose privačiame sporto klube J. Basanavičiaus gatvėje, bendravo su romų tautybės vaikinu, kurio čigoniškas vardas K. Jis pasakojo apie tai, kad jis važinėdamas po kaimus Raseinių rajone buvo užsukęs į vienkiemį, kur pagyvenusiems žmonėms siūlė pirkti drabužius. K. pasakojo, kad tie žmonės – vyras ir moteris gerai gyveną, iš jo pirko daug daiktų. Jis pamanė, kad tie žmonės gali namuose laikyti grynus pinigus. K. jam papasakojo kaip jis į tą kaimą nuvyko. Jis ankščiau (duomenys neskelbtini) kaime niekada nėra buvęs, A. M. ir jo žmonos F. M. nepažinojo. Pamena, kad tai buvo 2012 metų žiemos pradžia. Jis savo namuose (duomenys neskelbtini) buvo su A. A., kuri tuo metu buvo jo draugė. Jis A. A. sakė, kad Raseinių rajone nuošaliame vienkiemyje gyvena pagyvenusio amžiaus vyras ir moteris, kurie namuose gali laikyti grynų pinigų. Su A. A. tarėsi, kad senukams siūlys pirkti drabužius. Tuo pagrindu įeis į jų namą ir pagrobs jų pinigus, auksą. Neplanavo tų senolių mušti ar naudoti prieš juos smurtą. Galvojo, kad žodžiu juos pagąsdins, kad sumuš ir taip senoliai patys atiduos pinigus ar auksinius dirbinius. Jis būdamas savo namuose, savo telefonu, kurio numerio šiuo metu nepamena, paskambino savo pažįstamam L. B., kurio paprašė atvažiuoti į namus. L. B. savo automobiliu, kurio markės dabar nepamena, atvyko į namus Šiauliuose. Tai buvo apie 15 valanda. Negali atsakyti kaip žinojo kelią į (duomenys neskelbtini) kaimą M. sodybą. Kelią į nusikaltimo vietą rodė jis. L. B. jis prašė, kad jis nuvežtų jį ir A. A. į tą kaimą. Daugiau jam nieko nesakė ir nieko jo neprašė. L. B. sakė, kad važiuoja parduoti rūbus. Apie tai, kad ketina iš senolių pagrobti pinigus L. B. nesakė. Jie iš Šiaulių miesto vyko pro Tytuvėnus, Rėkyva. Nepamena ar tą dieną snigo. Važiavo daugiau kaip valandą. Kaimo keliu privažiavus prie tos sodybos, jis paprašė L. B. sustabdyti automobilį. L. B. nieko nesakė apie jokį auksą ar pinigus, kuriuos ketina pagrobti. Nepamena ar siūlė L. B. eiti kartu. Nepamena, kaip tą dieną buvo apsirengęs. Su savimi jis ir A. A. turėjo kaukes, kad užmaskuoti veidą. Taip pat su savimi pasiėmė rulonėlį lipnios juostos, kurią rado L. B. automobilyje. Turėjo ir pirštines. L. B. nematė, kaip paėmė lipnią juostą iš jo mašinos. Nepamena kaip atrodė ta lipni juosta. Jo ir A. A. išskirtinis bruožas yra romų tautybės išvaizda. Tai policijai padėtų susiaurinti įtariamųjų ratą, todėl naudojo kaukes. Lipnią juostą pasiėmė todėl, kad atsitikus nenumatytam atvejui, su tą juostą planavo surišti nukentėjusiuosius. Jam su A. A. išlipus iš automobilio, jis L. B. liepė pavažiuoti nuošaliau ir laukti skambučio. Nuo kelio iki sodybos ėjo kelis šimtus metrų. Sodyba buvo atvirame lauke. Iki sodybos ėjo keliuku. Tuo metu lauke buvo dar šviesu. Tas namas buvo medinis, šviesios spalvos. Įėjimas į namą buvo nuo kelio pusės. Priėjęs prie namo, su A. A. ant galvų užsidėjo kaukes. Priėjęs prie lauko durų, pabeldė į jas. Duris atidarė moteris. Jai atidarius duris, jis iš karto rankomis stūmė moterį į namo vidų. Moteris nugriuvo ant grindų. Moteris išsigandusi gulėjo ir nesipriešino. Todėl nebuvo prasmės jos mušti. Klausė moters, kur ji laiko pinigus, auksą. Moteris sutiko atiduoti pinigus, tik prašė jos nemušti. Ji iš spintos jam padavė kelias kupiūras po 200 litų. Nepamena tiksliai, kokia tai buvo pinigų suma. Matė kaip A. A. iš moters ausies segė auskarą. Kažkuriuo metu į kambarį įėjo pagyvenęs vyras. Jis tam vyrui liepė sėstis ant lovos, šalia moters ir nejudėti. Klausė jų, kur laiko auksą ir kitus pinigus. Jie nieko nekalbėjo, į klausimus neatsakinėjo, prašė, kad jų nemuštų. Jis stovėjo prie senolių, o tuo metu A. A. ėjo po kambarius ieškoti pinigų, aukso. A. A. rado du auksinius žiedus. Nematė kurioje vietoje ji rado žiedus. Apieškojus namus, A. A. lipnia juosta surišo moters ir vyro rankas ir kojas. Užklijavo lipnia juosta burną. Jis A. nepadėjo surišti nukentėjusiųjų. Iš viso tame name užtrūko apie 15 min. Nepamena ar moters ir vyro veidas buvo kruvinas. Nukentėjusiuosius paliko surištus, užklijuota lipnia juosta burna, sėdinčius ant lovos. Išėjęs iš namo, paskambino L. B., kuris privažiavo ir juos paėmė. Nepamena ar automobilyje L. B. rodė pagrobtus daiktus – auksą pinigus. Iš viso pagrobė apie 1800 litų, du žiedus ir auskarą. Iš įvykio vietos vyko tiesiai į Šiaulius (11 t., 95-98, 130-134 b. l.).
Kaltinamoji A. A. parodė, kad kaltę pripažįsta. Ji kartais važiuodavo su R. J. pardavinėti rūbų, kuriuos pirkdavo turguje Šiauliuose. Paskambino L. B. ir R. J. pasakė, kad jį pakviestų. Atvažiavus L. B., pasakė, jog važiuos pardavinėti rūbų. Iš pradžių jie sėdėjo virtuvėje, kalbėjo ir paskui išvažiavo. Vairavo L. B.. Jam nereikėjo rodyti kelio, nes jis žinojo į kokį kaimą važiuoja. Jie tiesiai nuvyko į kaimą Raseinių raj. L. B. žinojo, kad A. A. ir R. J. eina vogti, nes jie apie tai kalbėjo mašinoje. Ji su R. J. išlipdami iš L. B. automobilio neėmė jokių maišų, jokių rūbų. A. A. pasakė, kad L. B. visada būtų prie namo, kad jie išbėgę galėtų bėgti tiesiai į mašiną. Žinojo, kad sodyboje gyvena senoliai. Tarėsi su R. J., kad A. A. pabels į duris, įeis abu į vidų ir pastums duris atidariusį žmogų. Eidami iš mašinos paėmė ir lipnią juostą. L. B. matė kaukę, nes jis kaukę ir lipnią juostą padavė R. J.. L. B. pasakė, kad, kai paskambins, stovėtų prie namo. Tikėjosi, kad smurtauti nereikės, nes senoliai išsigąs ir atiduos pinigus. Pasibeldus į sodybos duris, atidarė senolė. Neprisimena ar senoliai klausė, kas yra už durų. Galėjo būti, kad A. A. sakė, jog kaimynė. Tuomet R. J. pastūmė senolę ir ji nukrito. Abu įėjo į kambarį ir užvyniojo su lipnia juosta senolei rankas, nes ji pradėjo rėkti. Neprisimena, ką šnekėjo močiutė. A. A. laikė kojas, o R. J. vyniojo. Rankas turbūt taip pat surišo. Ar klijavo burną, nepamena. Abu sakė, kad reikia pinigų ir aukso. Kai nuvedė senolę į kitą kambarį ir surišo, tai išėjo senolis ir R. J. jam trenkė. Trenkė ir senolei, nes ji pradėjo labai rėkti. Daugiau smūgių nematė, senolei bėgo iš nosies kraujas. A. A. išėmė auskarus iš senolės ausų. Ji nenorėjo leisti, bet vis tiek išėmė. A. A. smūgių senoliams nesudavė. Kadangi senukas sakė, kad jam bloga, tai jo nerišo. Spintoje rūbuose A. A. rado auksinę grandinėlę. Ar rado pinigų, neatsimena. R. J. taip pat ieškojo aukso, pinigų. Ar pinigus jis rado pats, ar jam juos davė, nepamena. Gali būti, kad paėmė auksinius žiedus, tačiau neėmė radijo imtuvo ir barzdos skutimosi mašinėlės. Dėl peilio panaudojimo neatsimena, tačiau pati peilio nenaudojo. Iš mašinos peilio neėmė ir iš namų neatsivežė. Jis galėjo būti pas senolius namuose. Būnant kambaryje paskambino L. B., kad privažiuotų prie namo. Kai išėjo į kiemą, mašina jau buvo šalia. Išėjus iš namo, R. J. nusiėmė kaukę. Tai, kad jis išėjo iš namo su kauke, L. B. matė. Įlipus į automobilį, A. A. išėmė iš kišenės grandinėlę, kurią visi apžiūrėjo. Pasakė, kad grandinėlę rado pas senolius. L. B. dėl grandinėlės nieko nesakė. R. J. davė L. B. kažkiek pinigų ir išvažiavo į Šiaulius. Išlipę sakė, kad daugiau nieko neėmė. Tada L. B. išlipo ir atėjo kartu į namus. Matė, kad iš kišenės R. J. davė L. B. pinigus. Tada L. B. išvažiavo namo pas save.
A. A., kurios parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-11-29 ji kartu su R. J. ir L. B. susitiko Šiauliuose, R. J. bute. Savo automobiliu juos vežė L. B.. Jie važiavo iš Šiaulių į Raseinių pusę. Atvažiavo prie sodybos, prie kurios ankščiau nėra buvusi. Privažiavus prie sodybos, mašinoje jai R. J. sakė, kad eis į tą namą, ten turėtų rasti daug pinigų. Matė, kad name languose dega šviesa. Jau buvo tamsu, kokia valanda tai buvo, nepamena, tačiau galėjo būti laikas nuo 16 val. 30 iki 18 val. Būnant L. B. mašinoje, R. J. jai liepė ieškoti pinigų. R. J. L. B. nurodė pavažiuoti toliau ir laukti. Ji kartu su R. J. nuėjo prie namo. Ji ant galvos užsidėjo gaubtuvą, R. J. ant galvos užsidėjo kaukę. R. J. jai davė ritinėlį lipnios juostos. Ką su tą juostą daryti jis tuo metu nepaaiškino. R. J. pabeldė į duris, kurias atidarė moteris, tačiau tvirtai nėra įsitikinusi, ar tai buvo vyras ar moteris, nes praėjo daug laiko. R. J. rankomis stūmė tą žmogų, tai galėjo būti moteris, kuri nugriuvo koridoriuje ant grindų. A. A. turėjo su savimi lipnios juostos ritinėlį, kurį paprašyta, padavė R. J.. Jie abu kartu koridoriuje lipnia juosta surišo to žmogaus rankas. Prisimena, kad tam žmogui iš nosies sruvo kraujas. Tą surištomis rankomis žmogų R. J. nuvedė į kambarį. R. J. nuolatos šaukė, kad atiduotų pinigus. Pamena, kad tuo metu iš kito kambario išėjo vyras. Matė kaip R. J. tą vyrą rankomis pargriovė ant grindų prie pečiaus. Nepamena ar R. J. kambaryje dar mušė tą moterį. Ji nukentėjusiųjų nemušė, tik padėjo R. J. lipnia juosta surišti rankas. Palikę tuos žmones kambaryje, ji su R. J. ėjo ieškoti pinigų ir kitų vertingų daiktų. Jai yra žinoma, kad iš namo buvo pagrobta auksinė grandinėlė, kurią pati rado spintoje. Galbūt R. J. dar pagrobė ir kitų daiktų, pinigų, auksinių dirbinių, tačiau ji apie tai nežino, nematė, o R. J. apie tai nesakė. Apie tai, kad būtų pagrobta plaukų kirpimo mašinėlė, ji nematė. Prisimena, kad pats vyras, kambaryje iš kišenės išsitraukė kažkiek pinigų ir padavė R. J.. Ji nežino kiek ten buvo pinigų. Apieškoję namus, palikę surištus žmones, išėjo į kiemą. Tiksliai nepamena, tačiau galvoja, kad R. J. telefonu iškvietė L. B. privažiuoti prie sodybos. Tada sėdo į L. B. automobilį ir grįžo į Šiaulius. Automobilyje ji išėmė iš kišenės pagrobtą auksinę grandinėlę ir padavė R. J.. Tai matė ir L. B.. Nepamena, kokią pinigų sumą R. J. davė L. B. už pavėžėjimą. Dėl šios įvykdytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai (10 t., 93-95 b. l.).
Kaltinamasis L. B. parodė, kad buvo ruduo ir jam paskambino R. J.. Su R. J. susipažino, kai jis atvažiuodavo pas L. B. kaimyną, kuris buvo romų tautybės. Paskambinęs paprašė pavežti į kaimus. L. B. galvojo, kad reikės vežti metalą, tačiau R. J. pasakė, kad važiuos į kaimus pardavinėti drabužių. Tuomet L. B. pasakė, kad jam reikia degalų ir važiuoja į degalinę, kur nusiplovė mašiną ir nusipirko degalų. Jo automobilis buvo „Audi 90 coupe“, 1992 metų gamybos. R. J. sakė, kad iki 18 val. grįš. Įdėjo jam R. J. į automobilį krepšį ir jie trise su R. J. ir A. A. išvažiavo. R. J. buvo su juoda kepure, o A. A. taip pat buvo su kepure. Jie visada kalbėjo romų kalba. Lietuviškai beveik nekalbėjo. L. B. romų kalbos nemoka, supranta tik kelis žodžius. Automobilio langai netamsinti, todėl krepšys turėjo matytis. Kai pradėjo važiuoti Basanavičiaus gatve, tai pasakė, kad važiuos Raseinių kryptimi. Pravažiavo pro Rėkyvą, tada sustojo Tytuvėnuose. A. A. buvo išlipusi siūlyti drabužių. Tada ji parėjo ir sakė, kad niekas nieko nenori ir toliau visi važiavo link sodybos. L. B. sodybos nematė, nes buvo prietema. R. J. ir A. A. išlipo, pasiėmė krepšį ir nuėjo. Sakė, kad grįš už 10-15 min. Prie pat sodybos L. B. nevažiavo, nes keliukas buvo toliau nuo sodybos, o kieme sunku apsisukti. Tada L. B. pavažiavo į priekį ir įsuko į keliuką, nes norėjo į tualetą. Už 10 min. paskambino R. J. ir paklausė, kur jis dingo. Kai grįžo A. A. su R. J., tai jie ginčijosi. A. A. nieko mašinoje nerodė, o L. B. žiūrėjo į kelią. Jie pinigų neskaičiavo. R. J. įpylė jam į automobilį 20-25 litrus kuro, pinigų jam nedavė. Tada visi apie 18 val. grįžo į Šiaulius ir išsiskirstė. L. B. nepasakojo, ką jie veikė sodyboje. Pas L. B. automobilyje visuomet būdavo lipnios juostos. Pripažįsta, kad jei būtų nevežęs, tai nebūtų buvę nusikaltimo. Po įvykio A. A. dar Šiauliuose jam pasakė, kad „...ji su R. J. sėdi ir tu sėdėk. R. J. brolį įkišo ir mes tave įkišim“. Kalėjime L. B. A. A. klausė, kodėl ji taip sako. Ji atsakė, kad keis parodymus. Sakė, kad reikia ištraukti brolį. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. prie savo parodymų pasirašydavo jų neskaitęs, buvo mušamas, jam grasino.
L. B., kurio parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Gali paaiškinti, kad datos nepamena, bet galėjo būti įtarime nurodyta data. Pavakaryje jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. J. ir paprašė pas jį atvažiuoti. Jis atvažiavo pas R. J. į namus, adresu, (duomenys neskelbtini). Kuomet atvažiavo, R. J. namuose buvo kartu su savo sugyventine A., kurios pavardės nežino. Tuomet R. J. paklausė ar gali jį pavežti ir L. B. sutiko. Jis sakė, kad reiks važiuoti tik 60 km. Paklausus kur reikia važiuoti, atsakė „iki vietos“. Suprato, kad jis nori, jog jį nuvežtų pas čigonus. Tuomet kartu važiavo ir A. R. J. visą laiką rodė kelią kur reikia važiuoti. Kiek pamena, važiavo pro Rėkyvą, link Tytuvėnų. Kokius miestelius konkrečiai pravažiavo, negali pasakyti, bet galbūt parodytų tą kelią. Pamena, kad važiavo apytikriai 140 km nuo Šiaulių. Tuomet pravažiavo kažkokį miestelį, pavadinimo nepamena, kur jis sustabdė automobilį, nes liepė R. J. toje vietoje sustoti. Sustojęs kelkraštyje įsijungė avarinius žibintus. Tuomet, dar būnant automobilyje, R. J. pasakė, kad žino vietą, kur yra aukso ir pinigų. Sakė, kad žino, jog yra sandėliuke, tik reikia į jį įlįsti. R. J. jam pasiūlė eiti kartu, t.y., dviese su juo. Tačiau L. B. atsisakė, pasakydamas, kad jam neįdomu. Jiems bestovint ir kalbant netoliese pro juos į kažkokio namo kiemą įvažiavo kažkoks automobilis. R. J., pamatęs tą automobilį, pasakė, kad čia turbūt kaimynai grįžo. Tuomet R. J. jam liepė pavažiuoti truputį į priekį. Pavažiavus apie 15-20 metrų į priekį, liepė sustoti ir juos abu paleisti. Tą vietą, kur buvo sustojęs ir paleido A. su R. J., galėtų parodyti. Tuomet jau suprato, kad jie eina vogti iš sandėliuko, prašė, kad jų palauktų ir juos parvežtų. R. J. sakė, kad paskambins, kai reiks privažiuoti. Kai juos išleido, jis pats vienas važiavo kažkur tiesiai apie 4 km. Apytikriai už 20-30 min. jam paskambino R. J. ar A. Kuris skambino, nepamena. Tuomet jis privažiavo ir juos paėmė apytikriai už 500 metrų nuo tos vietos, kur buvo juos paleidęs. Kuomet juos paėmė, pas R. J. rankoje matė kažkokią geltonos spalvos metalo grandinėlę, kurią jis apžiūrinėjo. Daugiau nieko pas juos nematė. Jie kalbėjo čigonų kalba, tačiau kai kuriuos žodžius čigoniškai jis suprato. Dabar pasakyti ir atkartoti, ką jie kalbėjo čigoniškai, negali, bet suprato, kad kalba buvo apie 500 Lt. Jis suprato, kad jie rado 500 Lt. Tuomet jis R. J. paprašė pinigų kurui, nes baigėsi. R. J. jam padavė 130 Lt. Už 100 Lt užpylė kuro, už kitus nusipirko cigarečių ir pavalgyti. Tuomet visi grįžo namo į Šiaulius. R. J. su A. A. parvežė namo. Jie važiavo baltos spalvos automobiliu „Audi 90 coupe“, valstybinio numerio nepamena. Kur šis automobilis dabar, nežino. Kai R. J. su A. ėjo daryti nusikaltimą, jie ant galvų buvo užsidėję tik juodos spalvos kepures. Su kaukėmis jų nematė, bet kažkada namuose pas R. J. yra matęs juodos spalvos kaukę su trimis skylėmis – dvi akims, viena burnai. Tuomet jis pats jam buvo kaukę parodęs. R. J., eidamas daryti nusikaltimą, buvo su pirštinėmis, bet jos buvo ne odinės, o medžiaginės. Nematė ar A. taip pat buvo su pirštinėmis. Jis pats buvo blaivus, nes vairavo automobilį. R. J. buvo išgėręs alkoholio, nes jis pats sakė. Nežino ar A. buvo išgėrusi alkoholio. Veždamas R. J. su A. dar nežinojo, kad jie yra suplanavę daryti nusikaltimą. Tai sužinojo kuomet atvyko į nusikaltimo vietą. Galvoja, kad R. J. su A. buvo susitarę eiti daryti nusikaltimą, tai suprato iš jų kalbos. Pati A. jam sakė: „einam, ten yra pinigų ir aukso, visi čigonai tą žino, kad sandėliuke slepia“. Jis pats nematė į kurį namą nuėjo R. J. su A., kai juos paleido, nes iš karto nuvažiavo. Po keletos dienų R. J. prasitarė, kad pridavė auksą į lombardą prie Verpsto. Sakė, kad už parduotą auksą gavo daug pinigų. Kokį auksą jis pardavė ir iš kur jis jį gavo, nežino. Jokio atlygio už pagalbą jiems negavo, išskyrus tuos 130 Lt už kuriuos pylė kurą, pirko cigaretes ir pavalgyti. A. atpažintų, jai yra apie 24-25 metai, čigonė, lieso kūno sudėjimo (8 t., 105-106 b. l.).
2014-05-19 apklausos ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad neprisipažįsta tai, kad dalyvavo organizuotoje grupėje, kartu su R. J. ir A. A. daryti sunkius nusikaltimus vienkiemiuose prie pagyvenusio amžiaus žmones. Pripažįsta, kad 2012 metais lapkričio 29 d. pavakary, laiko nepamena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. J.. Atvažiavo pas R. J. į namus, kur jis buvo kartu su savo sugyventine A. A.. Būnant jo namuose, R. J. paklausė jo, ar gali jį pavežti iki Raseinių. Jis sakė, kad nori žmonėms pasiūlyti parduoti drabužius. Prie savęs turėjo didelį „turginį“ krepšį su drabužiais. Jis sakė, kad reiks važiuoti apie 60 km už Šiaulių. Tuo metu jis nieko neveikė, o R. padėjo užpilti degalų, todėl nieko blogo neįtardamas, sutiko jį pavežti. Jis Šiauliuose nupirko apie 20 litrų benzino. Nepamena kokioje degalinėje pirko kurą. Kartu su jais važiavo ir A.. Tai yra, automobilyje jie buvo trise, R. J. ir A. ir jis. R. J. jam visą laiką rodė kelią, kur reikia važiuoti. Važiavo apytikriai 140 km nuo Šiaulių. Tuomet pravažiavo kažkokį miestelį, pavadinimo nepamena, kur jis sustojo, nes liepė R. J. toje vietoje sustoti. Tuomet, dar būnant automobilyje, R. J. jam pasakė, kad eina į netoliese kelio esančią sodybą pasiūlyti pirkti drabužių. Į klausimą kodėl ankstesnėje apklausoje tvirtino, kad R. J. jums sakė, kad žino vietą sandėliuke, kur yra aukso ir pinigų? Nurodė, kad taip patarė sakyti Pakruojo policijos komisariato pareigūnai. Iš tikro R. J. jam sakė, kad eina parduoti drabužių. Su savimi išsinešė didelį krepšį. Jis nesuprato, kad R. ir A. eina daryti nusikaltimo - apiplėšti tos sodybos gyventojus, atimti iš jų pinigus, auksą, o jie jam apie tai nesakė. Kai R. ir A. išleido, jis pats vienas važiavo, kažkur tiesiai, apie 4 km. Apytikriai už 20-30 min. jam paskambino, R. J., ar A., kuris skambino nepamena. Tuomet jis privažiavau ir juos paėmė, apytikriai už 500 metrų, nuo tos vietos kur buvo juos paleidęs. R. J. ir A. A. rankose nematė jokių daiktų, kurie galimai būtų pavogti iš sodybos. Jie turėjo prie savęs tą patį krepšį, jam nerodė jokių auksinių dirbinių, ar pagrobtų pinigų. Į klausimą kodėl ankstesnėje apklausoje tvirtino, kad pas sugrįžusį į automobilį R. J. matė rankose kažkokią geltonos spalvos metalo grandinėlę, kurią jis apžiūrinėjo, atsakė, kad jam taip patarė sakyti Šiaulių VPK pareigūnai. Iš tikro jis pas R. rankose nematė jokių auksinių dirbinių. Jis nešėsi tą patį krepšį. R. ir A. kalbėjo čigonų kalba, tačiau kai kuriuos žodžius čigoniškai jis supranta. Dabar pasakyti ir atkartoti ką jie kalbėjo čigoniškai jis negali, bet suprato, kad kalba buvo apie pinigus. Jis R. pinigų neprašė, o R. jam nedavė jokių pinigų. R. nupirko 20 litrų degalų už 120 litų Šiauliuose. Jau buvo visiškai tamsu kai grįžo namo į Šiaulius. R. J. su A. parvežė namo. Pas R. J. namuose yra matęs juodos spalvos kaukę su trimis skylėmis,- dvi akims, viena burnai, tačiau kad jis tą vakarą šią kaukę turėtų nematė. M. nepažįsta, nebuvo pas juos ir nebuvo su jais bendravęs, nėra buvęs (duomenys neskelbtini) kaime. Dėl plėšimo iš M. (duomenys neskelbtini) kaltu neprisipažįsta (8 t., 143-148 b. l.).
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad namuose buvo su žmona F. M.. Žmona įleido užpuolikus, o jis kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Išgirdęs triukšmą nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tuomet jį parklupdė, surišo rankas ir kojas su lipnia juosta, sakė papjaus, paskui uždegs. Stovėjo šalia tai vienas, tai kitas, o moteris kraustė namus, darė ką norėjo. Moteris buvo jauna, gal 20 ar kiek daugiau metų. Užpuolikai buvo dviese. Buvo užsidėję kaukes. Sakė atiduoti pinigus ir auksą. Žmona buvo visa kruvina, buvo sulaužyti šonkauliai, po įvykio gulėjo ligoninėje. Mano, kad užpuolikai žinojo, kad pas ją pinigai, todėl ją ir puolė. Žmona pasakė, kur yra pinigai, nes grasino, mušė. Vyras turėjo pasiėmęs peilį, sakė papjaus. Buvo pridėjęs prie gerklės. Rankas rišo vyras, o grasino peiliu abu. A. M. matė kaip vyras sudavė žmonai du smūgius ranka. Užpuolikai paėmė pinigus ir daiktus, nurodytus ieškinyje. Palaiko civilinį ieškinį prašo jį tenkinti.
Nukentėjusioji F. M. parodė, kad buvo apie 16.30 val., lapkričio 29 d. Išgirdo beldžiant į duris. Paklausus kas, moteris pasakė, kad kaimynė. Balsas buvo plonas. F. M. nieko negalvodama atkabino duris. Tuomet ir ją puolė, prieangyje trenkė F. M.. Rišo rankas, kojas, paskui burną. Kai atvedė į kambarį, surišo abu su vyru. Sudavė jai į galvą, šoną, į veido dešinę pusę Ji pradėjo rėkti, kad dūsta. Rišo abu vyras ir moteris. Vyras laikė, o moteris suko su lipnia juosta. Užpuolikas sakė duoti 10000, tačiau F. M. pasakė, kad neturi. Užpuolikas kumščiu trenkė F. M. į dešinė veido pusę, pasipylė kraujas. Užpuolikas sakė, kad kaimynė pasakė, kad pas juos visada gauna pinigų. F. M. sakė, kad paduos pinigus, tačiau jis sakė pasakyti, kur yra pinigai ir pasiims patys. F. M. sakė, kad paduos, bet nesakė kiek pinigų, tik sakė, kad kiek yra, tiek ir atiduos. Pinigai buvo kitame kambaryje, ten kur spinta. Ją abu nunešė už parankių. Vienas už vienos rankos, kitas už kitos. F. M. padavė spintoje buvusius pinigus. Užpuolikams ir vyras kažkiek dar davė. Veidrodžio stalčiuje buvo padėti žiedai, kuriuos užpuolikai susirinko taip pat. Moteris jai iš ausų išsegė auskarus. Ką užpuolikai darė vyrui, nematė. Ją mušė vyras, o moteris nemušė. Moteris buvo apie 25 metų amžiaus. Užpuolikai buvo apsirengę juodai, vyras turėjo kaukę, o moteris buvo užsimovusi kepurę iki akių. Išėję užpuolikai M. paliko surištus ir pasodintus spintoje. Atsirišo patys ir paskambino kaimynui. F. M. buvo sumušta galva, sprandas, dešinė veido pusė, buvo lūžę du šonkauliai. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.
Liudytoja A. V. parodė, kad yra A. ir F. M. dukra. Apie įvykį sužinojo po trijų dienų, nes tuo metu gyveno Vokietijoje. Po savaitės grįžo pas tėvus. Tėvai pasakojo, kad pasibeldė į duris ir prisistatė, kad tai kaimynė. Mama sakė, kad ji atidarė duris, o tėvukas žiūrėjo televizorių kitame kambaryje ir nieko negirdėjo. Sakė, kad buvo dviese, moteris ir vyras, buvo su kaukėmis. Mama buvo labai sumušta, mėlyna, nematė viena akimi. Jai buvo smarkiai sutrenkta galva, sulaužyti šonkauliai, atitrankyti plaučiai, rankos buvo sutinusios, psichiškai paveikta. Ji ir dabar bijo net mažiausio trenksmo. Namuose buvo pilna kraujo. Ant sienų, užuolaidų. Kaimynai ir brolio dukra padėjo prižiūrėti tėvuką. Pati A. V. kurį laiką gyveno su jais. Tėvukui sužalojimų nebuvo padaryta, tik sakė, kad skauda nugarą, tačiau išorinių sužalojimų nesimatė. Tėvukas laikėsi stipriai, bet mano, kad jis tiesiog nerodė emocijų. Po įvykio ėmėsi priemonių, įtaisė lempą kieme, dar vieną spyną. Parodė, jog žinojo, kokius papuošalus turėjo mama ir gali detaliai įvardinti kokie jie buvo.
Liudytoja A. L. parodė, kad yra M. kaimynė. Gyvena gal už 2 kilometrų. Kitą dieną po įvykio atėjo policininkas ir pasakė, kad M. apiplėšė. Mėnesio kada tai buvo, nepamena. Matė, kad pas M. kieme stovėjo mašina, tačiau spalvos nežino, buvo tamsu. Mašina stovėjo arti namo. Lygtai buvo įjungtos avarinės šviesos. Kada išvažiavo, nematė. Matė kaip atsidarė durys ir įėjo du žmonės. Matė tik siluetus, ūgiai buvo skirtingi. Vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Triukšmo nesigirdėjo, tuo laiku lauke nebuvo.
Liudytojas P. G. parodė, kad yra M. kaimynas, gyvena gal už 150 metrų. L. gyvena apie 70 metrų nuo M.. P. G. 17.55 val. paskambino M. ir prašė, kad praneštų policijai, jog juos apvogė. Paklausė ar nesumušė, sakė, kad sumušė. Žmona iškvietė greitąją pagalbą, o P. G. nuvažiavo pas M.. Kai važiavo link jų, nematė jokių mašinų. Tą vakarą labai lijo, buvo tamsu. Nuvažiavus močiutė sėdėjo ant lovos, o diedukas stovėjo. Močiutė buvo sumušta, veidas kruvinas. M. sumuštas nebuvo. Močiutei ant rankų buvo likę pilkos izoliacinės juostos. P. G. suprato, kad jie buvo išsilaisvinę. Ant kaklo buvo apsukta, bet neužveržta, tokia pati juosta. Sakė, kad juos apiplėšė du plėšikai. Sakė, kad buvo vyras ir mergina. Sakė, kad paėmė pinigus, kuriuos P. G. buvo davęs už grūdus prieš kelias dienas.
Liudytojas A. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). M. yra kaimynai. Jį parvežė iš darbo, matė baltą mašiną ant kelio. Automobilis stovėjo toliau nuo M. keliuko, gal už 40-50 metrų iki jų kelio į sodybą. Mašina buvo „Volkswagen“ arba „Audi“ markės. Joje lyg sėdėjo du asmenys. Iki M. sodybos buvo apie 200 metrų. Ankščiau to automobilio pastebėjęs nebuvo.
R. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (11 t., 99-106 b. l.).
Iš 2013-01-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G177/13(04) matyti, kad F. M. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimą, su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, dešiniojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas, dešinės pusės VII, IX ir kairės pusės VII šonkaulių lūžimai, daugybines kraujosruvas su odos nubrozdinimais veide, galvoje, apie akis, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paveikus galvos, veido, nugaros sritis. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. F. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sumišimo su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo pusrutulio, dešiniojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžių, dešinės pusės VII, IX, ir kairės pusės VIII šonkaulių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 57-58 b. l.).
Iš 2013-06-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto H. D. paaiškinimo matyti, kad F. M. galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, virš kairiojo pusrutulio dešiniojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, dešinės pusės 8,9 ir kairės pusės 8-jo šonkaulio lūžiai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Atsakyti, kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti kiti sužalojimai nėra galimybių, nes apie tai neparašyta medicininiuose dokumentuose (1 t., 59-30 b. l.).
Iš 2013-02-04 liudytojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio veiksmo metu A. J. parodė vietą, kurioje 2012-11 29 jis matė stovintį automobilį. Automobilis stovėjo priekiu į Čekiškių pusę, už 245 m. nuo J. sodybos (1 t., 99-101 b. l.).
Iš 2012-11-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros rezultatai ir paimti daiktai (1 t., 39-47 b. l.).
Iš 2013-04-08 DNR specialisto išvados Nr. 140-(6574)-ISI-1801 matyti, kad ant tirti pateiktų lipnios juostos atkarpos, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 3), ir prie jos buvusios pėdkelnių dalies (mėg. Nr. 4), bei ant kojinės atkarpos (mėg. Nr. 6), buvusios prie lipnios juostos atkarpos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtų 2012-11-29 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su F. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų F. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000008 %. Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, rastas popierinio ritinėlio vidinėje pusėje (mėg. Nr. 2), paimto 2012-11-29 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), nes ant popierinio ritinėlio rasta sumaišyta dviejų žmonių biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Vieno asmens genotipas sutampa su F. M. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su A. M. genotipu. Ant lipnios juostos atkarpos (mėg. Nr. 5), tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų trijų dėžučių, dovanų maišelio ir popierinio ritinėlio išorinės pusės (mėg. Nr. IX paimtų 2012-11-29 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (1 t., 123-125 b. l.).
Iš 2013-01-24 daktiloskopinio tyrimo specialisto išvados Nr. 140-(6575)-ISI-365 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas išryškėjęs ant dėžutės Nr. 2, paimtos 2012-11-29 (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka. Kiti rankų pėdsakai, išryškėję ant dviejų lipnios juostos dalių, trijų dėžučių, popierinio maišelio, popierinio ritinėlio, asmeniui identifikuoti netinka (1 t., 130-131 b. l.).
Iš 2013-03-06 daktiloskopinio tyrimo specialisto išvados Nr. 140-(933)-ISI-1224 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. nuotrauką 2013-01-24 specialisto išvadoje Nr. 140-(6575)- IS1-365), yra paliktas ne F. M., ne A. M., ne A. A., ne L. B., ne R. J. (1 t., 141-142 b. l.).
Iš 2013-05-06 DNR specialisto išvados Nr. 140-(934)-ISI-2299 matyti, kad negalima atsakyti, ar ant tirti pateiktų trijų dėžučių, dovanų maišelio ir popierinio ritinėlio išorinės pusės (mėg. Nr. 1), paimtų 2012-11-29 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), yra A. A., R. J. ir L. B. biologinių pėdsakų, nes ant tirti pateiktų objektų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Negalima atsakyti, ar ant lipnios juostos atkarpos (mėg. Nr. 5), tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2012-11-29 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), yra A. A., R. J., L. B. biologinių pėdsakų, nes ant lipnios juostos atkarpos kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., 137-138 b. l.).
Iš 2012-11-30 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. pateikė dvi poras šlepečių (1 t., 143 b. l.).
Iš 2012-12-31 trasologijos specialisto išvados Nr. 40-25-ISI-1347 matyti, kad vienas avalynės pėdsako fragmentas, aptiktas ant LG spalvoto televizoriaus vartotojo instrukcijos paskutinio puslapio, apatiniame kairiame kampe 2012-11-29 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), yra paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip ir A. M. šlepetės. Ant „Valstiečių laikraščio" 1-as, 2-as, 15-as, 16-as, 17-as, 18-as, 31-as ir 32-as puslapių; plaukų kirpimo mašinėlės SC-167 vartotojo instrukcijos, kurioje yra dvi kupiūros - 100 litų Nr. AD8921803 ir 50 litų Nr. AG9407730; LG spalvoto televizoriaus vartotojo instrukcijos; A4 formato popieriaus lapo „Prašymas dėl galvijo paso; 2 vnt. atviručių paviršių aptikti užsifiksavę kiti avalynės pėdsakų fragmentai avalynės identifikavimui ar rūšinės (grupinės) priklausomybės nustatymui netinkami (1 t., 145-150 b. l.).
Iš 2013-02-04 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė peilį, kuris buvo apžiūrėtas (1 t., 75, 76-77 b. l.).
Iš 2013-04-25 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė F. M. ir savo drabužius: moterišką rusvos spalvos liemenę, žalios spalvos megztinį, moteriškas juodos spalvos kelnes, vyrišką margą megztinį, vyriškas rusvas kelnes, kurie buvo apžiūrėti (1 t., 88, 89-91b. l.).
Iš 2014-02-13 DNR specialisto išvados Nr. 140-(2580)-ISI-843 matyti, kad ant tirti pateikto peilio, 2013-02-04 paimto iš A. M. (peilis tiriant pažymėtas Nr. 1), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (5 t., 38-43 b. l.).
Iš 2013-07-26 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 11-1519 (13) matyti, kad ant tirti pateiktų A. M. kelnių ir megztinio rasta pavienių mėlynos, tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. A. džinsinių kelnių audeklą. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Ant tirti pateiktų A. M. kelnių ir megztinio nėra mikrodalelių (pluoštų, plastikų) iš tirti pateiktų A. A. batų. Ant tirti pateiktų A. M. kelnių ir megztinio nėra pluoštų iš tirti pateiktų R. J. sportinių kelnių ir sportinių kelnių, aprašytų specialisto išvadoje Nr. 11-1024 (13), 11-1244 (13). Ant tirti pateiktų F. M. džemperio, liemenės, kelnių rasta pavienių mėlynos, tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. A. džinsinių kelnių audeklą. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Ant tirti pateiktų F. M. džemperio, liemenės, kelnių nėra mikrodalelių (pluoštų, plastikų) iš tirti pateiktų A. A. batų. Ant tirti pateiktų F. M. džemperio, liemenės, kelnių rasta pavienių rudai juodos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su R. J. sportinių kelnių, tirtų specialisto išvadoje Nr. 11-1024 (13), 11-1244 (13), pluoštais. Ant tirti pateiktų F. M. džemperio, liemenės, kelnių nėra pluoštų iš tirti pateiktų R. J. sportinių kelnių (5 t., 95-101 b. l.).
Iš 2013-12-18 tarnybinės ataskaitos dėl telefono pokalbių išklotinių analizės baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00860-12 matyti, kad iš įtariamojo R. J. 2013-01-10 kratos metu buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai Samsung IMEI (duomenys neskelbtini), Nokia IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI kontrolę nuo 2012-12-01 iki 2013-01-12 nustatyta, kad telefono aparate Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudota SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini). Telefone Nokia IMEI (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu laikotarpiu buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu atlikus R. J. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrole, matyti, kad SIM kortelė buvo naudojama su telefono aparatais, kurių IMEI numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti) ir 35195503528922. Taip pat ir antroji SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau ši kortelė buvo naudojama ir su telefono aparatais, kurių IMEI yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad jame buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė (duomenys neskelbtini) veikė iki 2012-12-23 dienos. Todėl nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu įtariamasis R. J. naudojosi mobilaus ryšio SIM kortelėmis, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Tiriant nusikalstamą veiką dėl plėšimo iš M., įvykdyto 2012-11-29 (duomenys neskelbtini), atlikus mobiliojo ryšio telefonų numerių pokalbių išklotinių analizę, nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. J. 2012-11-29 17:43 val. būdamas celės 562A, esančios Kauno raj. Čekiškės k., veikimo zonoje kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. B., kuris taip pat tuo metu buvo celės 562A veikimo zonoje. 17:48 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. J., būdamas celės 562A, esančios Kauno raj. Čekiškės k. veikimo zonoje, kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. B., kuris taip pat tuo metu buvo celės 231C, esančios Kėdainių r. Juodgirio k. veikimo zonoje. 17:50 val. abu abonentai kontaktavo tarpusavyje būdami celės 231D, esančios Kėdainių r. Juodgirio k. veikimo zonoje (6 t., 1-4, 6, 35-36 b. l.).
Iš 2013-03-29 UAB „Tele2“ rašto Nr. SD-15974 matyti, kad pateikė tarnybinėje ataskaitoje minimų bokštų kodų adresus (6 t., 23 b. l.).
Iš 2012-02-02 pažymos apie įtariamojo asmens duomenis kopijos matyti, kad baudžiamojoje byloje R. J. šioje pažymoje, tyrėjams nurodė, kad naudojasi Sim kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 27 b. l.).
Iš 2012-02-02 pažymos apie įtariamojo asmens duomenis kopijos matyti, kad baudžiamojoje byloje L. B. šioje pažymoje, tyrėjams nurodė, kad naudojasi Sim kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 28 b. l.).
Iš 2013-01-09 nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista gauti mobilaus ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-01-09 (6 t., 138 b. l.).
Iš 2013-03-29 nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista gauti mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-01-20 (6 t., 72 b. l.).
Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t.y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė byla Nr. 2K-75/2010).
Taigi pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Taigi vienas iš plėšimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Teismai, spręsdami klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, turi atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei. Pažymėtina, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-159-746/2015).
Kaltinamieji R. J. ir A. A. iš esmės pripažino padarę šią nusikalstamą veiką, tik nepripažino organizuotos grupės kvalifikuojančio požymio, o kaltinamasis L. B. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetas. Kaltinamoji A. A. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad ji, kartu su R. J. ir L. B. susitarė važiuoti į Raseinių r. Važiuojant automobilyje jie visi kalbėjo, kur važiuoja, kad eina į namą apvogti jame gyvenančių senukų, pokalbyje dalyvavo ir L. B.. Automobilyje L. B. matė kaukę, kurią ji padavė R. J. ir iš automobilio pasiėmė L. B. lipnią juostą. Patekę į namo vidų naudodami grasinimus ir fizinį smurtą prieš senukus, pagrobė kaltinime nurodytą turtą. Iš namo R. J. išėjo su kauke, nuėjo prie automobilio, kuriame laukė L. B., kuris jį matė su kauke. Būdami automobilyje iš nukentėjusiųjų M. pagrobtą grandinėlę ji, R. J. ir L. B. apžiūrinėjo automobilyje. Iš pradžių L. B. norėjo auksinės grandinėlė, bet po to paprašė pinigų. Kad L. B. į nusikaltimo vietą vežė R. J. ir A. A., patvirtino ir R. J.. Pastarasis nurodė, kad neva L. B. nežinojo kad jis su A. A. eina į namą pas senukus vogti, tačiau tai teismas vertina kaip R. J. siekį padėti L. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis L. B. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklus. L. B. neneigė, kad buvo šio nusikaltimo vietoje Raseinių r., tačiau iš pradžių nurodė, kad R. J. su A. A. vežė apvogti kitų čigonų sandėliuko, o į automobilį grįžus R. J. su A. A., automobilyje apžiūrinėjo auksinę grandinėlę. Kitos apklausos metu ir teisme L. B. pakeitė parodymus ir nurodė, kad į Raseinių r. važiavo jau pardavinėti drabužių, o jiems grįžus jokios auksinės grandinėlės automobilyje jis nematė. Prie namo privažiavęs nebuvo. Nurodė, kad parodymus keitė, nes jam tai liepė daryti policijos pareigūnai, kurie, kaip jis nurodė teisme, prieš jį naudojo smurtą. Dėl tariamai neteisėtų pareigūnų veiksmų L. B. niekur nesikreipė. Tačiau tokie kaltinamojo L. B. nurodyti motyvai kodėl jis keitė parodymus bylos nagrinėjimo metu patvirtinti nebuvo. Nors L. B. nurodė, kad nesupranta romų kalbos, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigė abu kaltinamieji R. J. ir A. A., nurodydami, kad jis romų kalbą ne tik supranta, tačiau ir ja moka kalbėti. Kad L. B. buvo nusikaltimo vietoje ir buvo privažiavęs ne tik netoli nukentėjusiųjų M. sodybos, bet ir prie jų namo, patvirtina byloje esanti kaltinamųjų telefoninių pokalbių išklotinės, jų analizė, liudytojai A. L. ir A. J.. Kaltinime nurodytas aplinkybes, grasinimų, smurto, peilio panaudojimą turto pagrobimo metu, patvirtino nukentėjusieji, o kokį būtent turtą pagrobė kaltinamieji patvirtino ne tik nukentėjusieji, tačiau ir apklausta liudytoja A. V., be to, kad kaltinime nurodytus daiktus pagrobė, patvirtino ir kaltinamasis R. J., todėl netikėti, kad kaltinime nurodyti daiktai buvo pagrobti, teismas neturi pagrindo, nors kaltinamoji A. A. ir teigė, kad jie nepagrobė radijo imtuvo ir barzdos skutimosi mašinėlės. Kad L. B. veiksmus atliko sąmoningai ir siekdamas materialinės naudos patvirtina 2013-05-10 slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kad 2013-04-04 18 val. 24 min. vyko L. B. pokalbis Kėdainių rajono PK areštinėje su kitu kameroje esančiu asmeniu. Pokalbio metu L. B. pasakė, kad „Ne, jis neapsidaužo, jis nerūko, nei rūko žolės, nei ką, išgeria tik ant drąsos.... Sako jis man einam kartu, sakau, eik tu ......Ni man to reikia, ni ką. Sako, nedalyvauk, nors pavežk. ... galvoju pavešiu.... žinai stovių už keturių kilų, paskambina....“, į klausimą „Ar tau duodavo kapeikų?“, atsakė „Jis man visko nesakydavo, sugaiždavau, kokią valandą, išmesdavo man, kokį stolniką man. Ni kokia rizika man galvoju. Stoviu aš tolyn, jie ten daro, paimu juos paskui ir viskas. O jis ateidamas sakydavo, kad paėmė 500 žinai“. „Tai, kad mažiau reiktų duot. Tai ką, Pakruojį iš vis nieko nerado. Kai byloje rašo 300 litų, siurblį, šautuvą ir pledas. Tai rado kažką, siurblį rado, rado pledą, šautuvą tik nerado. Aš tai žinau, kur tas šautuvas, žinau.“ (7 t., 164-165 b. l.).
Įvertinant aptartų įrodymų visumą matyti, kad kaltinamieji R. J., A. A. ir L. B. susitarė važiuoti šiuo atveju į Raseinių r., į anksčiau R. J. žinomą sodybą, kurioje gyvena senyvo amžiaus žmonės, kurie turi pinigų ir aukso. A. A. prisistačius kaimyne ir F. M. atidarius namų duris, R. J. su A. A. įsibrovė į gyvenamą patalpą, kur abu kartu, bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą, grasinimus, R. J. taip pat panaudojo peilį. Tiek R. J., tiek A. A. yra šio nusikaltimo vykdytojai, nes jie abu atliko plėšimo sudėties objektyviuosius veiksmus – rišo nukentėjusiuosius, ieškojo pinigų, pagrobė turtą. Nors A. A. nukentėjusiųjų nemušė, tačiau ji atliko plėšimo veiksmus, matė kaip smurtą vartojo R. J. su tuo sutiko, ir pati aktyviais veiksmai dalyvavo pagrobiant svetimą. Todėl jie veikė iš anksto susitarę.
Nors kaltinamieji R. J. ir A. A. nurodė, kad planavo įvykdyti vagystę, ir nesutinka, kad nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje, tačiau tokie jų teiginiai ir parodymai nepagrįsti. Kaltinamieji ėjo tamsiu paros metu pas senyvo amžiaus žmones, kurie yra namie, naudojo kaukes, ar kitaip dengė veidą, o kartu nešėsi lipnią juostą, o tik atidarius namų duris pirmiausia iš karto buvo naudojamas fizinis smurtas, rišami nukentėjusieji, jiems grasinama, reikalaujami pinigai ir auksas. Taigi šie kaltinamųjų objektyvūs veiksmai, visiškai atitinka teisinę plėšimo sampratą. Tai, kad patys bendrininkai šiuos veiksmus vadino vagyste, nereiškia, kad taip jų veiksmai ir turi būti taip kvalifikuoti.
Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų R. J., A. A. kartu su L. B. veikė organizuotoje grupėje, kadangi jų bendri veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus organizuotai grupei. Kaip minėta teismas pripažįsta įrodytą aplinkybę, kad visi trys kaltinamieji buvo susitarę daryti sunkius nusikaltimus – plėšimus iš pagyvenusių asmenų, gyvenančių vienkiemiuose, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas (BK 180 str. 2 d., - sunkus nusikaltimas), iš anksto tai aptaria, nes pasak A. A. dar prieš plėšimą R. J. ir L. B. namuose tarėsi, o po to jie visi kartu, vairuojant L. B. iš karto važiavo į Raseinių r., prie M. sodybos, ir po jokias kitas sodybas niekam jokių prekių nesiūlė. R. J. vienos iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir pats patvirtintino, kad su A. A. aptarė plėšimo planą, pasiskirstė vaidmenimis, kad A. A. panaudos apgaulę, šiuo atveju prisistatydama kaimyne, kad šeimininkai atidarytų namų duris ir jie galėtų įsibrauti į gyvenamasias patalpas ir ten vykdyti plėšimą. L. B. nuvežus R. J. ir A. A., jam buvo nurodyta, laukti automobilyje, su juo aptartas atsitraukimo planas, bendraujama telefonu. Po nusikaltimo L. B. parvežė bendrininkus, dalinosi pagrobtą turtą. Pagal šį veiksmų modelį vėliau atliekami ir kiti nusikaltimai. Iš šių bendrų ir tarpusavyje suderintų visų trijų kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B. veiksmų matyti, kad jie suprato sukūrę organizuotą grupę ir priklausantys jai. Jų veiksmuose yra nustatyti visi organizuotos grupės požymiai.
Pažymėtina, kad vienodu braižu padaryti, nukreipti vien prieš negalinčius apsiginti senyvo amžiaus nukentėjusiuosius, kada intensyviai atliekami smurtiniai nusikaltimai, nors ir nepasižymintys detaliu planavimu, taip pat atspindi bendrininkų organizuotumo laipsnį, kuris būdingas organizuotai grupei. Vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei kelių vykdytojų BK 24 straipsnio 3 dalies prasme buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Dar daugiau kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymiams, aprašytiems BK 24 straipsnio 6 dalyje. Tačiau konstatavus organizuotą grupę, jie bus prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsakys kaip nusikaltimo vykdytojai. Esant organizuotos grupės požymiams, visų organizuotos grupės narių kvalifikacija yra be nuorodos į BK 24 str., nepriklausomai nuo jų bendrininkavimo formos konkretaus nusikaltimo padaryme, t.y., laikoma kad už nusikalstamus veiksmus, padarytus organizuotoje grupėje, jie visi atsako kaip vykdytojai, nepriklausomai nuo jų padarytų veiksmų apimties (kasacinė nutartis Nr. 2K-210/2009).
Taigi įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamieji R. J., A. A. ir L. B. įvykdė jiems inkriminuotą šią nusikalstamą veiką, ir jų veiksmai pagal BK 180 str. 3 d. yra kvalifikuoti tinkamai.
Dėl plėšimo iš S. V. namo Anykščių rajone.
Kaltinamasis R. J. parodė, kad savo kaltės dėl šio kaltinimo nepripažįsta. Yra buvęs tame rajone, važiavo pirkti mašiną. R. J. dažnai pirkdavo, parduodavo mašinas, todėl ir važiavo apžiūrėti mašinos. Nesitarė nei su L. B., nei su A. A. plėšti. Buvo taip, kad važiavo į Anykščių rajoną su A. A. ir L. B.. Tai galėjo būti 2012 m. gruodžio pradžia. Važiavo, bet ne naktį. Važiavo automobiliu „BMW“ arba „VW Golf“, kurį vairavo L. B.. Pakeliui nebuvo sustoję parduotuvėje ir nepirko laužtuvų. Jokių kaukių neturėjo. Gal ir buvo užėję pas romų tautybės žmones į namus, tačiau nieko neapiplėšė ir niekur kitur užėję nebuvo.
R. J., kurio parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl plėšimo Anykščių rajone neprisipažįsta, nes šio nusikaltimo nepadarė. A. A. pažįsta apie metus laiko. Šiuo metu jis su A. yra susipykęs, nes susitaikė su savo vaikų motina, ji dėl to supyko. Dar kitas dalykas, kad jis davė parodymus prieš jos brolį A. S. dėl plėšimo, padaryto Kėdainių rajone 2013 m. pradžioje. Jam dėl to paties nusikaltimo taip pat yra įteiktas įtarimas, jis savo kaltę pripažino iš dalies. A. A. ir jos artimieji jo prašė pakeisti parodymus ir pasakyti, kad nusikaltime Kėdainių r. nedalyvavo A. S.. Jis nesutiko pakeisti parodymų ir yra įsitikinęs, kad A. A. dėl to labai supyko ant jo ir kaltina nebūtais dalykais, apkalba, sakydama, kad jis dalyvavo kartu su ja ir R. J., jo broliu, bei L. B. plėšime Anykščių r. Jis anksčiau, prieš kokius 8 metus gyveno Troškūnuose su savo sugyventine R. J. pas jos tėvus, kurių pavardžių nežino. Troškūnuose jis gyveno 3-4 mėnesius. Paskutinį kartą jis Anykščių r., Troškūnuose buvo 2012 metais. Tikslios datos, kada buvo Troškūnuose, nepamena. Kiek pamena, tai galėjo būti 2012 metų pabaigoje. Jį tada į Troškūnus atvežė L. B.. Kartu su jais buvo ir A.. Su kieno automobiliu važiavo neprisimena, tik žino, kad vairavo automobilį L. B.. Jie tada važiavo iš Šiaulių, kiek pamena, niekur, išskyrus Troškūnus, sustoję nebuvo. Į Troškūnus buvo atvažiavę pas čigonus, vieno vardas K., pavardės nežino. Į Troškūnus jie buvo atvažiavę dienos metu, pabuvo kelias valandas ir grįžo atgal į Šiaulius. Ar grįžtant iš Troškūnų į Šiaulius buvo kur nors sustoję neprisimena. Kai grįžo į Šiaulius dar buvo šviesu. Jis naudojosi tuo metu mobiliuoju telefonu, bet jo numerio tikrai dabar neprisimena. Kai važiavo iš Šiaulių į Troškūnus ir kai grįžinėjo atgal į Šiaulius, jis bendravo telefonu su žmonėmis visokiais reikalais, bet kokiais dabar neprisimena ir pasakyti negali. R. J. nei tą dieną, nei jokiais kitais kartais į Troškūnus nėra važiavęs. Jis pats 2012 metais ne kartą buvo Anykščių r. ir Anykščiuose, bet konkrečiai kada ir kur, negali pasakyti, nes nepamena. Jam atrodo, kad Anykščių r. su A. A. ir L. B. jis buvo tik tą vieną kartą, apie kurį pasakojo. Jokio plėšimo Anykščių rajone nėra padaręs. Dar kartą tvirtina, kad A. A., sakydama, kad jis su ja padarė plėšimą Anykščių r., jį apkalba ir jam keršija (11 t., 122-123 b. l.).
Kaltinamoji A. A. parodė, kad kalta dėl šio kaltinimo prisipažįsta visiškai. Ji buvo su L. B. ir A. J.. Atrodo, kad R. J. paskambino L. B.. Kokiu tikslu, nepamena. Tuomet atvažiavo L. B. į Šiaulius pas R. J. ir visi važiavo į Anykščius. Atvažiavo „Golf“ ar „BMW“ markės automobiliu. A. A. gyveno su R. J.. Visi išvažiavo į Anykščius. Privažiavus prie to namo, išlipo visi trys. Automobilį paliko kitoje gatvės pusėje. Prieš tą įvykį buvo sustoję parduotuvėje Troškūnuose. R. J. pirko pirštines. Kaukes turėjo visi trys. A. A. ir kažkuris vaikinas liko prie durų, o vienas kažkuris įlipo per langą. A. A. įėjo per duris su kažkuriuo vaikinu. Močiutė buvo lovoje, tačiau nemiegojo. Ji ėmė rėkauti, sakė išeiti, sakė, kad ji nieko neturi. Tik įėję visi trys klausė ar ji turi pinigų. Smūgius močiutei sudavė R. J. ar L. B.. A. A. tik ieškojo pinigų, močiutei nieko nedarė. Pinigus ji rado spintos stalčiuje. Pinigai buvo įdėti baltame voke. Buvo daug pinigų, gal 10 000 Lt. Buvo daug kupiūrų po 100, 200, 50, 20. Radus pinigus, dalį jų paėmė R. J. ir L. B., kiekvienas po pluoštą. Jie priėjo ir paėmė pinigus. A. A. visų pinigų neėmė, išsigando. Pinigus įsikišo į kišenę ir išėjo. Išeidami močiutę paliko surištą ir sėdinčią ant lovos. Kas ją surišo ir į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai, nepamena. Gali būti, kad ją spardė L. B. ar R. J.. Taip pat L. B. sudaužė namų telefoną. Pinigus pasidalino, tačiau kurioje vietoje dalinosi, nepamena. Atrodo, kad važiuodami mašinoje. A. A. iš pykčio pasakė, kad dalyvavo ir R. J.. Su Rustamu A. A. sysipyko laisvėje. Kartu buvo L. B., o ne R.. R. negalėjo ten būti, nes tuo metu jis buvo suimtas Šiauliuose. Kai sėdėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jos L. B. prašė jo niekur nekišti. Jis per langą maldavo, kad A. A. nieko apie jį nesakytų.
A. A., kurios parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-12-08 kartu su R. J., L. B. apiplėšė moterį, gyvenusią netoli Troškūnų. Tą popietę susitiko R. J. namuose Šiauliuose. R. J. ir L. B. kambaryje kažką kalbėjo, ji negirdėjo. Po kurio laiko iš kambario išėjo R. J. su L. B.. J. jai pasakė, kad važiuoja kažkur į Anykščių rajoną pas kažkokią moterį pagrobti jos pinigų. R. J. kalbėjo, kad moteris yra pagyvenusi, gyvena viena, nesenai išpardavė savo turtą, todėl gerai žino, kad namuose laiko daug pinigų. Buvo prietema, kaip išvažiavo L. B. vairuojamu automobiliu į Anykščių rajoną. Sustojo Troškūnų miestelyje prie parduotuvės, kur R. J. ir L. B. išėjo į parduotuvę. Grįžo nusipirkę pirštines taip pat pirko kažkokį įrankį, kurį apibudinti negalėtų. Po to nuvažiavo iki jai nematytos ankščiau sodybos. Automobilį pastatė atokiau nuo sodybos. Po to visi trys ėjo iki to namo. Buvo tamsu. Lyg viename lange degė šviesa. R. J. ir L. B. užsidėjo ant galvų kaukes ir priėjo prie namo. Nepavykus atidaryti durų, R. J. išėmė vieną lango stiklą, o kitą sudaužė. Tuo metu ji su L. B. stovėjo greta jo. Per langą R. J. įlindo į vidų ir ją su L. B. įleido į vidų pro lauko duris. Įėjusi į namo vidų, pamatė ant grindų gulinčią moterį. Moteris buvo pagyvenusi. Pamena, kad moters veidas galėjo būti kruvinas, tačiau dabar tiksliai nepamena. Matė, kaip R. J. rankomis ir kojomis smūgiavo tai moteriai į galvą ir kitas kūno vietas reikalaudamas, kad ji atiduotų pinigus. Moteris dejavo, verkė, prašė nemušti. Nepamena kiek kartu R. J. jai sudavė. Tuo metu ji su L. B. po kambarius ieškojo pinigų. Prisimena, kad ištraukus iš rūbų spintos stalčių, pabiro palaidi pinigai. Ji nukentėjusiosios nemušė, nepamena, ar tą senolę mušė L. B., bet ją galėjo pastumti. Ji su L. B. surinko pinigus, ir padavė R. J.. Nežino ar L. B. taip pat pinigus padavė R. J.. Nukentėjusiajai rankas ir kojas surišo R. J. ir L. B.. Išeinant R. J. dar kelis kartus spyrė moteriai, nepamena, kur pataikė, ir jie išėjo. Pinigų buvo daug. Galėjo jų būti 50 000 ar 30 000 Lt. Pinigus pasidalijo grįžę į Šiaulius pas R. J. į butą. Bute, suskaičiavus pinigus, matė kaip R. J. kažkiek pinigų padavė L. B.. Kiek pinigų padavė neprisimena (10 t., 59-61, 69-70, 72-73, 86-87, 93-95 b. l.).
Kaltinamasis L. B. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Yra važiavęs su R. J. į Troškūnus. Tai buvo gruodžio 8 d., o tyrėjai sakė, kad plėšimas buvo gruodžio 10 d. Važiavo trise, R. J., A. A. ir L. B.. R., R. brolio nebuvo. R. tuo metu buvo suimtas. R. J. paskambino ir paprašė pavežti į Troškūnus. Ko nepamena. Gal mašinos pažiūrėti ar pas čigonus. L. B. atvažiavo su „Golf“ arba „BMW“ markės automobiliu. R. J. sakė, kad nori nuvažiuoti pas savo buvusios žmonos gimines. Jie įsėdo į mašiną ir išvažiavo į Troškūnus. Kelią rodė R. J., kuris prieš tai užpylė kuro. L. B. sustojo prie medinio namo ir A. A. su R. J. išėjo. Jie dviese nuėjo į geltoną namą. Matėsi romų tautybės žmonės. Grįžo maždaug po valandos ir tada važiavo atgal į Kėdainius, paskui į Šiaulius. Važiuojant atgal A. A. su R. J. buvo išėję į tualetą. Jie buvo išėję gal 10 minučių. Į sodybą nuvažiavę nebuvo ir nusikaltimo nedarė. Su A. A. parodymais nesutinka ir nežino, kodėl ji taip sako. Ji ant L. B. supyko, rašė laišką, kad atsiprašo už tai, kad jį įkišo.
L. B., kurio parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. ir R. J. pažįsta nuo vaikystės. Kartu augo Šiauliuose, nemažai su jais bendravo, vienas kitam padėjo. Su A. A. yra šiek tiek pažįstamas nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, kaip ji pradėjo bendrauti su R. J.. Anksčiau R. J. ir A. A. prašydavo pavežti, sakydavo, kad važiuoja pardavinėti žmonėms drabužių. Matydavo, kad jie vežasi drabužius. Tai buvo prietema, tačiau galėtų parodyti vietą, kurioje jis buvo sustojęs. Tai nebuvo kaimas ar kitokia tankiai gyvenama vieta. Nepamena ar netoliese buvo koks namas. Tuo metu jis buvo mašinoje ir rašinėjo SMS pranešimus draugams. Kur tuo metu išlipę iš automobilio nuėjo R. J. ir A. nematė ir nežiūrėjo. Nematė ar jie nueidami nuo automobilio su savimi ką nors nešėsi. Jie tarpusavyje kalbėjosi čigoniškai, nesuprato jų kalbos. Jie abu sugrįžo po 20 min. nematė, kad jie būtų ką nors pasrinešę, nepastebėjo, kad jų drabužiai ar rankos būtų kruvinos, nepastebėjo, kad būtų pasikeitusi jų nuotaika. Toliau vairavo link Panevėžio į Šiaulius. Jie pinigų nekilojo, neskaičiavo. Tvirtina, kad nežino, kur R. J. ir A. buvo nuėję ir ką veikė tuo metu, kai jis juos išleido kelio atkarpoje tarp Troškūnų ir Lindynės. Jis nežinojo, kad jie buvo įsibrovę pas S. V. į namą ir pagrobė jos pinigus. Jie nesakė, kad ketina, ką nors apiplėšti, jis nieko apie tai nežinojo. Apie tai, kad R. J. ir A. A. vykdo nusikalstamas veikas sužinojo tik vėliau Šiaulių policijoje. Už tai, kad paveža, jie duodavo 20-30 litų, bet ne daugiau. Po kelių dienų kaip J. ir A. vežė į Troškūnus pirko automobilį. Tvirtina, kad jokio nusikaltimo nepadarė nieko apie tai nežino (8 t., 130-131, 143-148 b. l.).
Iš 2013-08-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis L. B. negalėjo parodyti tos vietos, kurioje jis, R. J. prašymu buvo sustojęs šalikelėje kelio vedančio nuo Troškūnų link Panevėžio (8 t., 134-135 b. l.).
Iš 2013-11-21 akistatos tarp L. B. ir A. A. metu A. A. teigė 2012 m. gruodžio mėnesį Anykščių r. Troškūnų sen. (duomenys neskelbtini) kartu su ja plėšimą įvykdė R. J. ir L. B.. L. B. akistatos metu pareiškė, kad nusikaltime nedalyvavo. Akistatos metu A. A. nurodė, kad atvykus prie to namo Anykščių rajone, R. išdaužė lango stiklą, o ji kartu su L. B. stovėjo prie durų, kurias iš vidaus atidarė R., pro langą patekęs į vidų. A. teigė, kad jie visi trys namo viduje ieškojo pinigų. Namo viduje buvo senolė. Visi trys klausinėjo moters, kur ji laiko pinigus. A. tvirtina, kad matė kaip R. kumščiu mušė moterį. Nematė, kad L. B. būtų mušęs tą moterį. Moters namuose surado pinigų. Išeinant iš namo R. ir B. surišo moters rankas ir kojas. Akistatos metu L. B. tvirtino, kad nesutinka su A. A. parodymais. Nurodė, kad R. jo prašė pavežti į Troškūnus, aplankyti pažįstamų. Jis sutiko nuvežti R. į Troškūnus 2012 m. gruodžio mėnesį. Kartu važiavo mergina, tačiau nėra įsitikinęs, kad tai buvo A., nes buvo tamsu. Troškūnuose buvo pas nepažįstamus žmones. Po to grįžo į Šiaulius. Kelyje tarp Troškūnų ir Panevėžio, R. paprašė sustoti kelkraštyje. R. ir A. išlipo iš automobilio, sakė, kad tuojau sugrįš. Jie kaškur nuėjo. Jis mano, kad jie nuėjo į tualetą. Jie abu sugrįžo po pusvalandžio ir nuvažiavo į Šiaulius. L. B. klausė A. A. kas nurodė namą, į kurį buvo įsibrauta? A. A. atsakė, kad tai nurodė R. (8 t., 132-133 b. l.).
Liudytoja S. S. parodė, kad rado nukentėjusiąją močiutę S. V.. Dirbdama pašte, gavo popierius, kad reikia išmokėti S. V. pinigus. Buvo pavasaris ar tai žiema, buvo dar sniego. Nuvažiavo dienos metu su automobiliu. S. V. gyveno vienkiemyje. Atvažiavusi pasibeldė į lauko duris. Ilgai niekas neatidarė durų, bet paskui atidarė, pakvietė į vidų. Močiutė buvo sumušta, pusė veido buvo mėlyna, prie akies buvo pageltę, atrodė siaubingai. Kraujo namuose nepastebėjo. Paklausė kas atsitiko ir ji papasakojo, kad naktį kažkas išmušė miegamojo langą, trenkė smarkiai jai į galvą, ėmė versti kambarius, ieškoti pinigų. Sakė, kad buvo lyg ir trys vyrai, lyg ir moterišką balsą girdėjo. Pasakojo, kad iš stalčiaus paėmė pinigus. Iš pradžių sakė 30 000 litų, paskui, kad 3000 litų. Pasakojimas dėl paimtų pinigų skyrėsi. S. V. sakė, kad viskas buvo įvykę prieš dvi, ar tai tris paras. Neminėjo, kad ji buvo surišta. Pastebėjo, kad buvo sudaužytas telefonas, kambariai suversti, daiktai išmėtyti, telefono laidai nutraukti. Pagal tai, ką pasakojo senesni žmones, S. V. vyras buvo turtingas, ji turi daug žemės, ūkininkai nuomojo ar pirko iš jos žemę, ji ruošėsi pirkti butą Panevėžyje. Paskutinį kartą buvo pas ją apie spalio 15 d. Ji skundėsi, kad negirdi viena ausimi, sunkai vaikšto.
2012-12-12 apklausos metu nukentėjusioji S. V. parodė, kad tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau galėjo būti prieš tris dienas, kaip naktį į jai priklausantį namą, esantį Juostininkų k. Troškūnų sen. Anykščių rajone, įsibrovė keli asmenys, kurių skaičiaus nurodyti negali. Įsibrovėliai sugadino laidinį telefoną, ir iš spintos stalčiaus pagrobė apie 3000 litų. Pajuto stiprų smūgį į veidą, nuo kurio prarado nuovoką, nugriuvo ant grindų. Dėl šios priežasties negali nurodyti kaip buvo apsirengę ir apie ką kalbėjo užpuolikai. Paaiškino, kad užpuolikai galėjo būti trys. Tvirtina, kad iš jos buvo pagrobta apie 3000 litų (1 t., 160 b. l.).
2013-12-04 papildomos apklausos metu liudytoja S. V. patikslino, kad į jos namus buvo įsibrauta naktį iš 2012 gruodžio 9 d. į 2012 m. gruodžio 10 dieną, parodė, kad gyvena viena, jos sutuoktinis miręs, o vaikų ji neturi. Patvirtino, kad nuo sutuoktinio mirties savo namuose laikė didelę pinigų sumą, 30000 litų. Pinigus laikė namuose, nes bankais nepasitiki. Tuo metu gulėjo lovoje, kaip išgirdo prie miegamojo lango triukšmą, kažkokius balsus, po to dužo lango stiklas ir prie jos priėjo kažkoks asmuo. Ji labai išsigando, nesuprato kas vyksta, šaukė, prašė užpuoliko nieko jai nedaryti. Iš balso suprato, kad ją užpuolė vyras. Nepamena, kaip atsidūrė kitame kambaryje ant lovos. Matė kambaryje vyrą ir moterį. Jų veidų nematė, žiūrėjo į grindis ir verkė. Tvirtina, kad užpuolikai ją mušė per galvą. Negali paaiškinti kuris iš užpuolikų ją mušė. Atsipeikėjo tik tuomet, kaip į jos namus atėjo paštininkė. Tuomet pamatė sujauktus namus, negali paaiškinti kiek laiko buvo be sąmonės. Tik sugrįžusi iš ligoninės pamatė, kad spintoje nebeliko visų jos gyvenimo santaupų 30000 litų. Dėl sudaužyto telefono ir išdaužto lango stiklo patyrė 30080 litų turtinę žalą (1 t., 161-162 b. l.).
Iš 2013-02-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 248/13(05) matyti, kad S. V. nustatytas nosies lūžis poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, kairiojo kelio sąnario srityje. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku - 2012-12-06, smūgiuojant kumščiu bei įspiriant. Dėl nosies kaulų lūžio, S. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai - ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., 164 b. l.).
Iš 2012-12-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Anykščių rajone Troškūnų sen. (duomenys neskelbtini) S. V. namuose. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta - stiklo šukė, S. V. megztinis (1 t., 153-157 b. l.).
Iš 2014-02-13 specialisto išvados Nr. 140-(825)-IS1-845 matyti, kad ant A. A. kelnių, paimtų 2013-01-23 iš A. A., žmogaus kraujo nerasta. A. A. A. batų, paimtų 2013-01-23 iš A. A., žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (5 t., 49-50 b. l.).
Iš 2014-01-31 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 11-76(14) , 11-224(14) matyti, kad ant S. V. megztinio rasta pavienių tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. A. džinsinių kelnių audeklą. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Nustatyti ar rasti pluoštai yra iš tirti pateiktų A. A. džinsinių kelnių, ar kito džinsinio gaminio negalima. Ant tirti pateikto S. V. megztinio, nuokirtose jo nėra mikrodalelių (pluoštų, plastikų) iš A. A. zomšinių batų. Ant tirti pateikto S. V. megztinio, nuokirtose nuo megztinio nėra pluoštų iš R. J. sportinių kelnių su žalsvai geltonos spalvos įsiuvais ir iš sportinių kelnių su mėlynos spalvos įsiūvais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nurinktomis nuo S. V. namo lango rėmo, nėra pluoštų iš R. J. sportinių kelnių su žalsvai geltonos spalvos įsiūvais ir iš sportinių kelnių su mėlynos spalvos įsiuvais (5 t., 114-120 b. l.).
Iš 2013-12-18 tarnybinės ataskaitos dėl telefono pokalbių išklotinių analizės baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00860-12 matyti, kad iš R. J. 2013-01-10 kratos metu buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai Samsung IMEI (duomenys neskelbtini), Nokia IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI kontrolę nuo 2012-12-01 iki 2013-01-12 nustatyta, kad telefono aparate Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudota SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini). Telefone Nokia IMEI (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu laikotarpiu buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu atlikus R. J. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrole, matyti, kad SIM kortelė buvo naudojama su telefono aparatais, kurių IMEI numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat ir antroji SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau ši kortelė buvo naudojama ir su telefono aparatais, kurių IMEI yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad jame buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė (duomenys neskelbtini) veikė iki 2012-12-23 dienos. Todėl nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu įtariamasis R. J. naudojosi mobilaus ryšio SIM kortelėmis, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (6 t., 1-4, 6, 35-36 b. l.).
Iš 2013-08-05 tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad atliekant tyrimą, įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta judriojo mobilaus ryšio operatorių UAB BITĖ LIETUVA, UAB TELE2 ir UAB OMNITEL bokštų veikimo zona. Įvykio vietoje UAB BITĖ LIETUVA veikė bokštai TROSKC, ANY08C, A203. UAB TELE2 veikė bokštai 452A, 294B, 452B. UAB OMNITEL veikė bokštai 466C, 43EA, 461 A. Analizuojant mobilaus ryšio telefonų (toliau MRT) abonentinių numerių išklotines, nustatyta, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. B., 2012-12-08 16:37:16 val. jungėsi prie bokšto, Nr. 4516, esančio Panevėžyje, Margirio g. 3. 16:37:47 val. jungėsi prie bokšto Nr. 3G_4516, esančio Panevėžyje, Margirio g. 3. 17:56:59 val. jungėsi prie bokšto Nr. 294, esančio Anykščių r., Troškūnų sen., Vaidlonių k. 18:11:43 val. jungėsi prie to paties bokšto. Nuo 18:12:47 iki 18:17:38 val. jungėsi prie bokšto Nr. 452, esančio Panevėžio r., Raguvos sen., Kritižio k. Jungėsi 6 kartus. 18:18:34 val. jungėsi prie bokšto Nr. 294, esančio Anykščių r., Troškūnų sen., Vaidlonių k. Nuo 18:19:28 iki 18:27:35 val., 4 kartus jungėsi prie bokšto, esančio Panevėžio r., Raguvos sen., Kritižio k. 21:15:42 val. jungėsi prie bokšto Nr. 8637, esančio Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 1. 21:16:55 val. jungėsi prie bokšto, esančio Kėdainiuose, Juodkiškio g. 50. 21:22:12 ir 21:23:33 val. jungėsi prie bokšto Nr. 8586, esančio Kėdainiuose, Respublikos g. 48. 23:52:32 val. jungėsi prie bokšto Nr. 3G_1667, esančio Šiauliuose, Aušros ai. 29. Darytina išvada, kad L. B. buvo nusikaltimo vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu. Išanalizavus R. J. naudojamo MRT abonentinio Nr (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad 2012-12-08 15:26:09 val., jo MRT jungėsi prie bokšto Nr. 3G_4448, esančio Šiaulių r., Ginkūnuose. 16:08:40 val. jungėsi prie bokšto Nr. 455, esančio Panevėžio r., Naujamiesčio k. Nuo 16:21:16 iki 16:2452 val. 3 kartus jungėsi prie bokšto Nr. 3G_1558, esančio Panevėžyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 29. 16:58:30 val. jungėsi prie bokšto Nr. 3G_1547, esančio Panevėžyje, Kniaudiškių g. 65. 17:33:49 val. jungėsi prie bokšto Nr. 294, esančio Anykščių r., Troškūnų sen., Vaidlonių k. Nuo 17:35:23 iki 17:37:48 val. 4 kartus jungėsi prie bokšto Nr. 452, esančio Panevėžio r., Ramygalos sen., Kritižio k. Nuo 17:42:27 iki 17:50:15 val. 5 kartus jungėsi prie bokšto Nr. 294, esančio Anykščių r., Troškūnų sen., Vaidlonių k. Nuo 18:36:12 iki 19:27:15 val. 15 kartų jungėsi prie bokšto Nr. 452, esančio Panevėžio r., Raguvos sen., Kritižio k. 20:19:33 val. jungėsi prie bokšto Nr. 370, esančio Panevėžio r., Ramygalos sen., Aukštadvaryje. 21:32:27 val. jungėsi prie bokšto Nr. 567, esančio Kėdainiuose, Basanavičiaus g. 53. L. B. kontaktavo su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie naudojosi abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). R. J. kontaktavo su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie naudojosi abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad R. J. nusikaltimo metu buvo, (duomenys neskelbtini), nusikaltimo vietoje. Kaip matyti iš išklotinių analizės L. B. ir R. J. MRT judėjimo kryptis ir buvimo vieta sutampa. Tarpusavyje, nusikaltimo padarymo metu, telefonais nebendravo. Darytina išvada, kad L. B. ir R. J. kartu buvo (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu. Tą patį įrodo ir pridedamas žemėlapis (6 t., 5, 7, 8 b. l.).
Iš 2014-02-03 UAB „Tele2“ rašto Nr. SD-17813 matyti, kad pateikė tarnybiniame pranešime minimų bokštų kodų adresus (6 t., 23 b. l.).
Iš 2013-03-29 nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista gauti mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-01-20 (6 t., 72 b. l.).
Iš 2013-04-08 nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista gauti mobilaus ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-01-01 (6 t., 73 b. l.).
Iš 2012-02-02 pažymos apie įtariamojo asmens duomenis kopijos matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01194-12 R. J. šioje pažymoje, tyrėjams nurodė, kad naudojasi Sim kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 27 b. l.).
Iš 2012-02-02 pažymos apie įtariamojo asmens duomenis kopijos matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01194-12 įtariamasis L. B. šioje pažymoje, tyrėjams nurodė, kad naudojasi Sim kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 28 b. l.).
Visų apklausų metu kaltinamoji A. A. parodė, kad nusikaltimo padarymo vietoje buvo ji, R. J. ir L. B.. Tik norėdama atkeršyti R. J., kuris davė parodymus dėl kitos nusikalstamos veikos, kurioje dalyvavo jos brolis A. S., ji nurodė, kad šio nusikaltimo padarymo metu buvo ir R. J. brolis R., tačiau patikslinus aplinkybes, buvo nustatyta, kad pastarasis tuo metu buvo suimtas ir nusikaltimo padaryti negalėjo. Tada kaltinamoji A. A. nuosekliai visų apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos metu, o taip pat ir teisme nurodė, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ir L. B.. A. A. nurodė, tik motyvą atkeršyti R. J. apkalbėdama jo brolį R., bet ne patį R. J., be kita ko, su kuriuo teisminio nagrinėjimo metu ketino susituokti ir teismui buvo teikiami dėl to prašymai, tačiau jokio motyvo kodėl ji turėtų apkalbėti nusikaltimo padarymu L. B. ji nenurodė, o teismas taip pat nenustatė jokių motyvų, dėl kurių A. A. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kartu su R. J. ir L. B. turėtų būti pripažinti nepatikimais, kadangi juos patvirtina ir kiti teisme išnagrinėti įrodymai. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. A. labai tiksliai nuo Troškūnų parodė kelią iki S. V. sodybos. Jeigu ji ten niekada nebuvo ir to nusikaltimo neįvykdė su ja kartu buvusiais R. J. ir L. B., iš kur jai yra žinomas kelias iki įvykio vietos, tikslus S. V. namas, bei tikslus patekimo į namą būdas – išėmus lango stiklą, iš kur yra žinomas pats langas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, buvo rastas vienas langas, kurio stiklas išimtas, o kitas išdaužytas. Ir tai būtent tas langas, pro kurį buvo patekta į namo vidų ir tai tas pats langas, kurį parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė A. A.. Be to, ji apklausos nurodė detalias įvykio aplinkybes namo viduje, tai yra, kad buvo sudaužytas telefonas ir pagrobta tik labai didelė pinigų suma, kuri jos apklausų metų nors ir skirdavosi, tačiau tai paaiškintina, kad kokia tiksli pinigų suma buvo pagrobta iš S. V. ji tiksliai nežinojo, nes ji pinigų neskaičiavo, tačiau tvirtai patvirtino, kad jų buvo tikrai daug ne mažiau 10000 Lt, ar net jai iš pabirusių ant grindų kiekio įvertinus, kad jų galėjo būti net 50000 Lt, o paskutinės apklausos metu patvirtino, kad pinigų tikrai galėjo būti 30000 Lt, tai yra tokia suma, kurią patikslintoje apklausoje nurodė ir pati nukentėjusioji. Todėl netikėti dėl kaltinime inkriminuotos pagrobtų pinigų – 30000 Lt sumos teismas neturi pagrindo abejoti.
Žemesnės instancijos teismas
Iš telefonų išklotinių matyti, kad nusikaltimo vietoje L. B. ir R. J. buvo 2012-12-08. S. V. negalėjo tiksliai nurodyti datos, kada tai įvyko. Ją rado 2012-12-12 apie pietus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto ją radus ji nurodė, kad įvykio tikslaus laiko nežino, bet jis galėjo įvykti prieš tris dienas. Tik po metų apklausta ji nurodė, kad ją galėjo apiplėšti prieš kelias dienas, t. y., ir naktį iš 09 į 10. Tačiau pirmą kartą ji apklausta buvo po kelių dienų, ji tas dienas gyveno savo name, nebuvo žmonių, kurie ją matė, taip pat nebuvo liudytojų, kurie galėtų tiksliai nustatyti nusikaltimo datą. Teismui įvertinus, kad S. V. yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, dėl ko negalėjo net atvykti į teismą ir jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbti, patyrė labai didelį stresą, todėl natūralu, kad dienos jai galėjo susipainioti. Tačiau A. A. nurodytos nusikaltimo aplinkybės, kad šį nusikaltimą padarė trise, kad įsibrauta sudaužant langą, kad pavogti tik pinigai ir gana didelė suma, visiškai atitinka S. V. parodymus bei kitus objektyvius duomenis. Apie tai, kad L. B. dalyvavo šiame nusikaltime kaip betarpiškas vykdytojas įrodo ir telefoninių pokalbių išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad nusikaltimo padarymo metu ir nusikaltimo padarymo vietoje R. J. ir L. B. tarpusavyje nebendravo, kas įrodo, kad tuo metu jie buvo kartu ir nebuvo būtinybės vienas kitam skambinti, priešingai negu tai buvo Raseinių r.
Atsižvelgiant į teismo ištirtų įrodymų visetą yra visiškai įrodyta, kad R. J., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. A. ir L. B., pagal ankščiau padaryto plėšimo (Raseinių r.) modelį, 2012-12-08 laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, L. B. vairuojamu VW GOLF automobiliu atvyko prie S. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur užsidėjo ant galvų medžiagines kaukes, R. J. išdaužė lango stiklą, įlipo į namą ir atidarė duris A. A. bei L. B., taip trise įsibrovė į gyvenamąją patalpą - S. V. gyvenamąjį namą, kur jis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – užmušti nukentėjusiąją, bei R. J. panaudojus fizinį smurtą, t. y. rankomis sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai S. V. į galvą, spyrė 2 kartus į kojas, bei tris ieškojo pinigų, vartė daiktus, kraustė spintas, nuolatos reikalavo, kad nukentėjusioji pasakytų, kur laiko pinigus, tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami fizinį smurtą, R. J. kartu su A. A. ir L. B. iš namo pagrobė svetimą, S. V. priklausantį turtą - 30000 litų.
Plėšimas buvo padarytas įsibraunat į gyvenamą patalpą, grasinant ir panaudojus fizinį smurtą, nusikaltimas padarytas pagal ankstesnį modelį, įvykdytą Raseinių r., kaltinamiesiems kiekvienam atliekant jų užduotį ir vaidmenį, kad buvo aptarta ir pasirinkta atoki sodyba, kuriame gyveno viena pagyvenusi moteris, buvo pasiruošta nusikaltimui, įsigyjant pirštines, buvo naudojamos kaukės, įsibrauta į namus, pagyvenusi nukentėjusioji mušama, rišama, po to pagrobiamas jos turtas, todėl visi trys kaltinamieji R. J., A. A. ir L. B. padarė plėšimą, veikdami organizuotoje grupėje, tai yra jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 3 d.
Dėl plėšimo iš J. A. ir P. D. namų Pakruojo rajone.
Kaltinamasis R. J. parodė, kad kaltu dėl šio nusikaltimo prisipažįsta. Buvo namuose su A. A., paskambino L. B., kad pavairuotų mašiną. Važiavo trise. L. B. sėdėjo už vairo. Kai važiuodavo pardavinėti rūbų, L. B. užpildavo kuro, jis būdavo vairuotojas. Važiuodami iš Šiaulių pasiėmė prekybinį didelį krepšį su drabužiais pardavimui. L. B. sakė kur reikia važiuoti, iš anksto nežinojo kur važiuos. Važiavo ne į vieną sodybą. A. A. pasiėmė krepšį ir išėjo, nes moteris turi pardavinėti drabužius, o R. J. liko mašinoje. Tuo metu nebuvo minties apiplėšti. A. A. grįžo už kelių minučių su krepšiu. R. J. išlipo iš mašinos padėti krepšį į bagažinę. Tada ji pasakė, kad name yra senoliai ir galima juos apvogti. Kodėl pasirinko būtent šią sodybą, nežino. Gal, kad šalia kelio ir nėra kitų namų. Artimiausias namas už 300 ar 400 metrų. Taigi A. A. šią mintį pasakė garsiai, kuriai jis pritarė. Būdami prie kitų namų matė, kad važinėja dujininkas. R. J. suplėšė kepurę, ją užsimovęs ir priėjęs prie namo durų pabeldęs pasakė, kad grįžo dujininkas. Tada senelė atidarė duris ir R. J., pastūmęs ją, įbėgo į vidų. Viduje buvo diedukas, kuris, pamatęs juos, bėgo link spintos paimti šautuvo. Senutę R. J. tik pastūmė, smūgių nesudavė, o seneliui sudavė į veidą ir atėmė ginklą. Tai buvo revolveris. Po smūgio senelis atsisėdo ant lovos. Daugiau jo nemušė. Senelių klausė kur pinigai, auksas. Moterį parsivedė į virtuvę ir pasodino prie stalo. Negali pasakyti ar moteriai sudavė smūgius. Negrasino nužudyti. Jokių įrankių mušimui nenaudojo. Strypo R. J. neturėjo. Veido nedengė, ar rūkė, nepamena, bet cigarete senelių nedegino. Kad degintų A. A. irgi nematė. Ji ieškojo pinigų ir aukso, tačiau nesmurtavo. Dalį pinigų rado, o dalį padavė močiutė. Nepamena ar ėmė dulkių siurblį, gali būti, kad paėmė, gal ir užtiesalą, įrankius paėmė. Žalą pripažįsta. Išeidami senolį paliko pasodintą kalvėje. Senolis nebuvo sumuštas. Lauke buvo sniego, jis nelabai galėjo eiti, reikėjo jį vesti. Grįžę iš kalvės atgal į namą, surišo moterį ir paliko ant sofos. Grįžę į automobilį, L. B. nieko nesakė, ką rado. Daiktus parsinešė krepšyje, todėl L. B. nematė ką atsinešė. Jam nieko nepasakojo. J. B. parvežė juos į Šiaulius. Pinigų nesidalino, nes su A. A. kartu gyveno. L. B. pinigų nedavė, tik jam į automobilį įpylė kuro.
R. J., kurio parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį, dar prieš Kalėdas, tačiau tai galėjo būti laiku, nurodytu jam į teiktame pranešime apie įtarimą. Tą dieną jis kartu su pažįstamu L. B. bei savo drauge A. A. važinėjo po Šiaulių rajoną ir aplinkinius rajonus, kur siūlė žmonėms pirkti drabužius. Drabužius pirkdavo Šiauliuose bazėse. Juos vežiojo L. B., savo automobiliu BMW, kuris buvo tamsios spalvos, automobilio numerių nepamena. Tą dieną vyko į kaimus Pakruojo rajone. Važinėjo pas žmones, siūlydavo prekes (drabužius). Jis su L. B. likdavo mašinoje, o A. A. eidavo į namus siūlyti prekių. Tą dieną, apie pietus, A. A., sugrįžusi iš vienos sodybos, esančios netoli (duomenys neskelbtini), jam asmeniškai užsiminė, kad didelėje, pakankamai gerai sutvarkytoje sodyboje gyvena tik viena senutė. A. A. užsiminė, kad senutė gali turėti daug pinigų. Nepamena, ar senutė tą dieną iš A. A. pirko, kokių tai daiktų. Apie tai, kad senolė gali namuose laikyti daug pinigų, A. A. jam užsiminė tuomet, kaip jis su ja išlipo iš mašinos ir miestelyje ėjo į parduotuvę pirkti rūkalų. Apie jų pokalbį L. B. negirdėjo. Jie toliau važinėjo po kaimus, siūlydami prekes. Ankščiau toje sodyboje niekada nėra buvęs, niekada ankščiau nebuvo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. J. A. ir P. D. nepažinojo. Nepamena, kokiais drabužiais tą dieną vilkėjo. Jis su A. A. susitarė, kad į dienos pabaigą, kaip pradės temti, sugrįš į tą sodybą. Pagal jų susitarimą, A. A. turėjo įkalbėti senolę praverti lauko duris, o įsiveržus į namą, A. A. turėjo laikyti senolės rankas, klausti, kur ji laiko pinigus, jeigu geranoriškai ji pasakys ir atiduos pinigus, tai jokio smurto neplanavo naudoti, galvojo paimti pinigus ir išeiti. Jis iš megztos kepurės, vietoje išpjovęs skyles, pasidarė kaukę, A. A. turėjo šaliką, kuriuo planavo dengti savo veidą. L. B. nematė, kaip gamino kaukes. Vakare apie 17 val. jis pasiūlė L. B. dar kartą sugrįžti į A. sodybą (duomenys neskelbtini). Sakė, kad norėtų dar kartą senolei pasiūlyti pirkti drabužių. A. sodyba yra vienkiemyje, prie kelio, netoli Klovainių miestelio. Nepamena ar netoliese yra daugiau kitų sodybų. Aplink sodybą augo medžiai. Buvo jau sutemę, kaip jie visi trys privažiavo prie A. sodybos. Pamatė, kad ant kelio, prie įvažiavimo į sodybos kiemą, stovėjo automobilis. Matė kaip į automobilį vyras krovė dujų balioną. Sodybą pravažiavo nesustoję. Pavažiavo kelis kilometrus ir apsisuko. Kelias buvo asfaltuotas. Po keliu minučių grįžo atgal prie tos sodybos. L. B. jo neklausė, kodėl jie taip manevruoja, o jis tik sakė kur važiuoti ir kur sustoti. Kaip sugrįžo prie tos sodybos, automobilio, vežiojančio dujas, jau nebebuvo. Privažiavus prie sodybos, L. B. sustabdė automobilį, jie išlipo, o jis nuvažiavo toliau keliu. L. B. laukti, kol sugrįš. Apie tai, kad ketina apvogti senolę, L. B. nesakė. Jie su A. A. išlipo iš automobilio, nuėjo į kiemą. Viename namo kambaryje degė šviesa. Kieme užsidėjo ant galvos savo pasigamintą kepurę kaukę, A. A. ant galvos apsivyniojo šaliką. Buvo užsimovę odines pirštines. Tą dieną snigo. Priėjo prie durų, jis pabeldė į duris. Už durų moteriškas balsas paklausė, kas ten? Prisistatė dujininku. Pasakė, kad suklydo ir atvežė pustuštį dujų balioną, kurį nori pakeisti. Moteris pravėrė lauko duris. Moteriai pravėrus lauko duris, jis delnu stipriai pastūmė senolę. Stūmė ją delnu suduodamas jai per veidą. Nuo smūgio jį nugriuvo koridoriuje ant grindų. Įėjęs į namo vidų, kambaryje ant lovos pamatė sėdintį senolį. Kambaryje degė šviesa. Klausė jo, „kur tavo pinigai, auksas“. Senolis atsakė, kad neturi pinigų nei aukso. Toks senolio atsakymas jo netenkino, todėl norėdamas priversti jį atiduoti pinigus, sudavė senoliui ranka porą kartų į veidą. Nuo jo smūgių senolis nuvirto ant lovos. Nematė ar jam bėgo kraujas. A. A. tuo metu tupėjo prie senutės. Senolė liepė dėdukui atiduoti pinigus, senolė prašė daugiau senolio nemušti. Jis senolio su metaliniu strypu nemušė ir jokio metalinio strypo su savimi neturėjo. Ta senolė, sėdėdama kambaryje ant kėdės, pradėjo isteriškai nesuprantamai rėkti, šaukti. Jis priėjęs prie jos, delnu užčiaupė jai burną, kad nešauktų. Jos nei kumščiais, nei metaliniu strypu nemušė. Toliau klausė jos, kur pinigai? Ji nieko jam nesakė. Toliau atsisukęs į senolį, pastebėjo, kad jis bando keltis nuo lovos ir pasiekti kažką nuo spintos. Jis rankomis nustūmė senolį ant lovos. Pažiūrėjęs, ant spintos, surado revolverį su būgnu, lyg 46 kalibro. Šovinių jame nebuvo. Ginklą pasiėmė sau. Pas senolius jokio mobiliojo ryšio telefono nematė ir nepaėmė. Nepamena, kad įvykio vietoje rūkytų. Taip pat negesino cigaretės į senolės veidą. Moteriškė jam padavė savo rankinę, sakydama, kad ten yra viskas, ką ji turi. Išvertęs rankinės turinį ant grindų, rado kažkiek pinigų. Buvo apie 200 litų, smulkiomis kupiūromis, tikslaus pinigų kiekio nepamena. Pinigus pasiėmė sau. Senolė tvirtino, kad nežino, kur senelis laiko pinigus, pasiūlė patiems ieškoti pinigus į kalvę, stovėjusią kieme. Jis su A., pakėlė senoli nuo lovos, abu su A. laikydami jį už parankiu, nusivedė į kalvę. Kalvė buvo kieme už 10-15 metrų nuo namo. Kartu ėjo ir senolė. Iš senolio atimtą pistoletą laikė rankoje. Jis vesdamas į kalvę senolius, jų nemušė. Reikalaudamas, kad jie greičiau atiduotų pinigus, sugriebęs senolei ir senoliui už drabužių, juo tąsė. Taip norėjo priversti juos greičiau parodyti, kur slepia pinigus. Jų tikrai nemušė. Jis kartas nuo karto vis prieidavo prie senolio ir paėmęs jį už drabužių papurtydavo, ragindamas pasakyti, kur laiko pinigus, auksą, tačiau smūgių jam nesudavė, nei ranka nei kitu daiktu. Pinigų ieškojo kalvėje kartu su A. A., tačiau nerado nei lito. Senoliai jiems nesipriešino, nepamena, ar jie dar prašė pasigailėti ir jų nemušti. Sakė senoliams, kad apie tai nepraneštų policijai, nes sunaikins jų turtą. Neradę pinigų, paliko senolį kalvėje. Jis buvo gyvas, jam iš burnos veržėsi seilės. Palikę senolį kalvėje, nusivedė su A. senolę į namą, kur pasodino ją kambaryje ant kėdės. Tam, kad senolė nepraneštų kaimynams apie užpuolimą, kažkokiu vietoje rastu audeklo skiaute surišo senolei rankas priekyje ir kažkokiu audeklu surišo jai kojas. Jis peilio senolei į burną nekišo ir negrasino ją papjauti. Kiek prisimena A. A. iš senolės kambario paėmė raudono korpuso dulkių siurblį, jis paėmė 200 litų ir pistoletą. Dulkių siurblį A. A. susidėjo į languotą krepšį, kurį A. rado tame name. Nepamena, ką daugiau pagrobė iš senolės namų. Nematė, kad A. A. pagrobtų indų rinkinį, ar pledą, ar daugiau kitų daiktų. Susidėję dulkių siurblį į krepšį, palikę kambaryje surištą senolę ir kalvėje sėdintį ant grindų senolį, išėjo. Nepastebėjo, kad senolio ar senolės veidas būtų kruvinas. Senolė pastoviai garsiai aimanuodama verkė, rankas ji buvo užsidengusi veidą. Išėjus, ant kelio, L. B. automobilio, prie sodybos nesimatė. Jis savo telefonu jam paskambino ir paprašė privažiuoti. Nebepamena, kokiu telefonu numeriu skambino L. B.. Pas senolius užtruko iki 15 minučių. Po to grįžo į Šiaulius. Nuo tos vietos iki Šiaulių miesto automobiliu kelionė užtrunka apie 40 minučių. Važiavo, aplenkiant Pakruojo miestą. Dulkių siurblys liko jo namuose (duomenys neskelbtini), pistoletą pardavė nepažįstamam asmeniui Šiauliuose. Drabužiai kuriais vilkėjo turėjo būti jo namuose (11 t., b. l. 77-80, 130-134).
Iš 2014-02-25 R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio veiksmo metu R. J. parodė, kad reikalinga vykti (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ten 2012-12-13 vakare, kartu su A. A., L. B. vairuojamu automobiliu iš Šiaulių miesto vyko į (duomenys neskelbtini), parodė, kad sustojo ant kelio, prie P. D. sodybos. Tvirtina, kad iš L. B. automobilio išlipo kartu su A. A.. L. B. apie tai, kad ketina įvykdyti nusikaltimą nežinojo. Parodė keliuką, link D. namų, kuriuo įėjo į jo kiemą. Parodė kaip nuėjo link namo durų. Parodė vietą, kur užsidėjo ant galvos kaukę ir duris pro kurias, kartu su A. A. įsiveržė į namą. R. J. parodė vietą namo koridoriuje, kur rankomis pastūmė į sieną J. A.. Ji nebuvo nugriuvusi, tik nugara atsirėmė į sieną. Po to parodė duris iš koridoriaus, pro kurias kartu su A. A. įėjo į kambarį, parodė kambario duris, kurias pravėręs pamatė ant lovos sėdintį P. D.. Parodė kaip reikalaudamas atiduoti pinigus, auksą, delnais kelis kartus sudavė P. D. per veidą. Parodė kaip sugriebęs rankomis P. D. už drabužių reikalaudamas pinigų jį purtė. Parodė vietą ant spintos, kur D. laikė dujinį pistoletą ir bandė jį pasiimti. Paaiškino, kad pistoletą jis ištraukė iš D. rankos ir pasiėmė sau. Parodė vietą kitame kambaryje, kur išgirdęs, garsiai raudančią ir nemušti D. prašančią J. A., pasodino ant kedės, reikalavo pasakyti kur laiko pinigus, rankomis užčiaupė jai burną, nepamena, ar buvo A. buvo pririšęs prie kėdės. J. A. pasakius, kad pinigus senolis gali laikyti kalvėje, kartu su A. A., paėmę senolį už parankių, o kita ranka laikydamas J. A., nusivedė juos per kiemą iki kalvės. Išėjęs iš namo, kairėje kiemo pusėje sodo gilumoje parodė medinį pastatą į kurį vedė J. A. ir P. D., kad ieškotų pinigų. Kalvėje parodė suolą, ant kurio pasodino D., klausinėjo, kur laiko pinigus. Parodė kalvės patalpos vietas, kur ieškojo pinigų. Tvirtina, kad nepamena ir negali parodyti, kurioje vietoje P. D. nugriuvo. Tvirtina, kad matė, kaip sėdinčiam ant suolo P. D. iš burnos veržėsi putos. Nematė, kad P. D. kūnas, drabužiai būtų kruvini. Neprisimena iš kurios vietos pagrobė dulkių siurblį, užtiesalą ir stalo įrankių rinkinį. Tvirtina, kad P. D. paliko kalvėje, nepamena, kaip jis buvo apsirengęs, prisimena, kad J. A. nusivedė į namą, tačiau nepamena, kuriame kambaryje J. A. skuduru surišo rankas ir kojas. Paaiškino, kad jam J. A. surišti padėjo A. A.. Parodė vietą ant kelio, kurioje išėję iš P. D. namų įsėdo į L. B. vairuojamą automobilį ir išvyko į Šiaulius (11 t., 81-94 b. l.).
Kaltinamoji A. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Iš Šiaulių R. J., L. B. ir ji važiavo į Pakruojį. Vežėsi parduoti kepurių ir dar kažką. Viskas buvo sudėta maiše. Sustojus prie to namo, A. A. nuėjo į vidų. Močiutė atidarė duris, tačiau ji nieko nepirko ir uždarė duris. Tada A. A. parėjo į mašiną. Atsisėdusi pasakė, kad name yra senutė, kad nieko nepirko. Pasitarė su R. J. ir nusprendė, kad reikia apvogti. L. B. sėdėjo prie vairo ir girdėjo jų pokalbį. Po to dar kažkur važiavo siūlyti prekes ir matė kaip atvažiavo pakeisti dujų baliono, laukė kol išvažiuos. Kai išvažiavo tas, kuris atvežė balioną, į namą ėjo A. A. su R. J.. Daiktų, kuriuos turėjo krepšyje nesinešė, juos buvo pasidėjusi bagažinėje. Prie to namo ėjo trise. A. A. su R. J. užsimovė kaukes būnat lauke, kurias buvo paėmę iš mašinos. Kaukę movėsi ir L. B., bet jis grįžo į mašiną. Kai pabeldė į duris, R. J. sakė, kad reikia pakeisti balioną. Tik įėjus, R. J. pastūmė močiutę. A. A. ėjo kartu. Atsikėlusi močiutė taip pat ėjo kartu. Kambaryje buvo senukas, kuris sėdėjo ant lovos. Jis ėjo prie spintos ir norėjo paimti šautuvą, tačiau R. J. jį pastūmė ir atėmė šautuvą. A. A. senukų nemušė. Močiutė atsisėdo virtuvėje prie stalo, nes ten liepė jai sėsti. Senukų jie prašė pinigų ir aukso, tačiau senukai sakė, kad nieko nėra. Tada močiutė pasakė, kad kalvėje yra pinigų ir nuėjo ten. Tačiau nieko nerado ir ėjo atgal į namą. Į namą atrodo, kad grįžo visi. Močiutė davė kažkiek pinigų. Išeidami surišo jai rankas ir kojas. Taip pat paėmė kaltinime nurodytus daiktus. Neatsimena, kur dėjo dulkių siurblį ir ar turėjo krepšį. A. A. galėjo paimti įrankius, lovos užtiesalą. L. B. buvo mašinoje, turėjo matyti kai jie parsinešė daiktus. Grįžus į mašiną važiavo namo į Šiaulius. L. B. įpylė kuro į automobilį nuvažiuojant į Pakruojį. Su R. J. kalbėjo čigoniškai ir lietuviškai. L. B. čigoniškai supranta.
A. A., kurios parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo gali atsakyti, kad jai pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kalta prisipažįsta iš dalies. Gali paaiškinti, kad datos nepamena, bet galėjo būti įtarime nurodyta data, pavakary, laiko nepasakys, bet jau buvo prietema, pas jos sugyventinį R. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo L. B.. Ji taip pat buvo namuose. Jie dviese pasikalbėję nusprendė kažkur važiuoti, kur nežino, bet ji su jais pasisiūlė važiuoti kartu. Jų pokalbio ji negirdėjo. Tuomet jie kartu, t.y. ji, R. J. ir L. B., L. B. vairuojamu automobiliu važiavo į kažkokį kaimą. Kokiu automobiliu važiavo, nepamena. Spalvos nepamena. Kelio kur važiavo tikrai neparodytų, nes neatsimena net į kurią pusę pasuko važiuoti išvažiavę iš namų. Kuomet atvažiavo į kažkokį kaimą, L. B. privažiavo prie kažkokio medinio geltono namo, prie kurio stovėjo kažkoks didelis automobilis. Pro jį L. B. pravažiavo du kartus pirmyn ir atgal. Kodėl jis pro jį vis važiavo, ji nesuprato, bet jai pasirodė, kad jie atvažiavo būtent prie to geltono medinio namo. Kai tik tas didelis automobilis nuvažiavo, tuomet L. B. sustojo prie minėto geltono medinio namo. Tuomet jie trise išlipo iš automobilio ir L. B. su R. J. pasakė: „einame pas draugą“. Ji dar jiems pasakė, kad eina kartu su jais. Automobilį paliko ant kelio, netoli minimo medinio namo. Niekas iš jų rankose nieko neturėjo, t.y. neturėjo nei jokių rankinių, krepšių ar kitokių daiktų. Tuomet lauke jau buvo tamsu. Ji vilkėjo džinsinėmis kelnėmis, spalvos nepamena, trumpa juodos spalvos striuke, buvo su pirštinėmis, ant galvos buvo užsidėjusi kepurę, kokios spalvos kepurė - nepamena. Kuo vilkėjo R. J. ir L. B., ji nepamena, bet tamsiais rūbais. Iš pradžių ant jų galvų nebuvo jokių kepurių, kaukių. Kai jie trise priėjo prie minėto namo durų, į to namo laukines duris pabeldė R. J.. Jie tuo metu su L. B. buvo šalia, nuo durų ir R. J. stovėjo gal dviejų žingsnių atstumu. Ar kas nors ką nors kalbėjo, ji negirdėjo. Tik matė, kad kažkokia močiutė atidarė duris, o L. B. su R. J. jau buvo ant galvos užsidėję juodos spalvos kaukes, kurios buvo su trimis skylėmis, t.y., dvi akims ir viena burnai. Jų veidų nesimatė. Tuomet, kai tik močiutė atidarė duris, iš namo sklido šviesa ir matė kaip R. J. kažkur sudavė tai močiutei, kuri nuo smūgio nugriuvo. Nepamena, ar ji nugriuvo koridoriuje ar virtuvėje. Ji pradėjo verkti, sakė „ką jūs čia darot“. L. B. jai pasakė: „ša ša, nebijok“. Kur paskui dingo L. B. nebematė, nes išsigando. Tuomet ji iškart įėjo į namo vidų pakelti ant žemės nugriuvusios močiutės. Matė, kad močiutei veidas buvo kruvinas aplink burną ir nosį. Ji pati buvo be jokios kaukės, tik su kepure ant galvos. Kuomet ji pakėlė močiutę, R. J. jau buvo nuėjęs į namo vidų pas senuką. Močiutė šaukė, kad „nemušk“. Ji pasakė, kad nemuš. Tuomet jos kartu su močiute abi priėjo prie R. J. ir senuko, kurie buvo namo viduje, kambaryje. Matė, kad senukas sėdėjo kambaryje ant grindų, o R. J. stovėjo šalia senuko. R. J. labai piktai ir garsiai šaukė: „kur pinigai“. Senukas visai nieko nekalbėjo. Nematė, ar senukui kur nors bėgo kraujas. Tada R. J. pradėjo versti visus daiktus ieškojo pinigų. Ji visą laiką stovėjo prie močiutės, kuri visą laiką kartojo: „atiduok tuos pinigus“. Nei karto nematė, kad R. J. būtų mušęs senuką ar močiutę, išskyrus tą pirmą kartą, kai R. J. jai kažkur sudavė, kai tik ji pradarė duris. Tuomet R. J. pradėjo vaikščioti po namą, vertė visus daiktus, ieškojo pinigų. Kur tuo metu buvo L. B. nežino, bet namo viduje ji jo nematė. Vėliau, pas R. J. rankose pamatė pistoletą. Tuo pistoletu jis grasino senukui, kuris visą laiką sėdėjo kambaryje ant grindų. Paskui tuo pistoletu R. J. grasino ir močiutei, reikalavo pinigų. Kažkuriuo momentu močiutė pasakė, kad pinigų gali būti „kalvėje“. R. J. paklausė kur ta kalvė ir liepė senukui eiti parodyti. Močiutei taip pat liepė eiti kartu. Nepamena, ar senukas ėjo pats, ar jam padėjo eiti R. J.. Tačiau ji su močiute ėjo paskui R. J. į „ kalvę“. Prieš einant ji močiutei uždėjo skarą ir striukę, kad ji nesušaltų. Kuomet su močiute atėjo į „kalvę“, kuri buvo kieme, matė, kad senukas jau gulėjo ant žemės. Su močiute ėjo paskui R. J. ir senuką. Matė, kaip R. J. kalvėje mušė rankomis senuką, bet negali pasakyti kur tiksliai jam sudavė ir kiek kartų. Toje patalpoje degė šviesa. L. B. niekur nesimatė, nežino kur jis buvo. Būnant „kalvėje“ R. J. ieškojo pinigų, bet jų nerado. Kiek pamena, senuką paliko „kalvėje“, o močiutę R. J. nuvedė atgal į namą. Ji taip pat su jais ėjo atgal į namą. R. J. liepė močiutei sėdėti. Tuomet ji išėjo į lauką, o paskui ją iškart išėjo ir R. J.. Jie grįžo į automobilį, kuriame sėdėjo L. B.. Ji iš to namo ir senukų nieko nevogė, nežino, ar R. J. ką nors pavogė iš jų. Jie visi trise grįžo į Šiaulius. Grįžtant į Šiaulius, automobilyje L. B. priekaištavo R. J., sakė: „kam tu ją pasiėmei, išduos mus“. Jis kalbėjo apie ją. Dar L. B. sakė : „jei sugautų mus, ji iškarto viską pasakytų“. Šiauliuose išsiskirstė, t.y. jie su R. J. grįžo į savo namus, o kur išvažiavo L. B. nežino. Po dienos ar dviejų, namuose (duomenys neskelbtini), kur jie gyveno su R. J., pastebėjo, kad atsirado nematytas dulkių siurblys, kuris buvo raudonos arba mėlynos spalvos. Iš kur tas dulkių siurblys atsirado nežino. Nepamena ar klausė R. J. iš kur atsirado tas siurblys. Ji negirdėjo, jog kuris nors, t.y. R. J. ar L. B. prieš patenkant į minimą senukų namą, būtų prisistatę dujininkais ar panašiai. Ji pati nemušė nei senuko, nei močiutės. Nematė, kad R. J. būtų mušęs nors iš vieną iš senukų metaliniu strypu ar kitokiu pagaliu. Gali atsakyti, kad aukso nereikalavo nei R. J., nei ji. Ji pati iš viso nieko nereikalavo iš senukų. Negirdėjo, kad R. J. būtų nors kartą sakęs, kad suriš senukus ir padegs trobą ar namą, ji pati taip nesakė. Ji nematė, kad R. J. būtų degančią cigaretę gesinęs močiutei į veidą. Ji pati tikrai degančios cigaretės negesino į močiutės veidą. Gali atsakyti, kad ji rūko ir tuo metu rūkė „Winston“ baltą, kartais „Bond“ mėlynos spalvos, R. J. rūkė tokias pat kaip ir ji, o L. B. kartais rūkydavo Marlboro“ auksinės spalvos pakelis, L&M, mėlynos spalvos. Taip pat gali atsakyti, kad būnant pas minėtus senukus nematė, kad R. J. būtų supjaustęs kokią nors rankinę ir iš jos išėmęs pinigus. Nematė, ar senuką R. J. vedė, ar jis pats savo kojomis ėjo į kalvę. Nei kartą pas R. J. nematė jokio peilio. Gali atsakyti, kad nei vienam iš senukų ji nerišo nei rankų, nei kojų. Nematė, ar rankas ir kojas senukams rišo R. J.. Nežino, ar R. J. iš viso iš tų senukų ką nors pavogė. Iš kur pas R. J. atsirado pistoletas, kuriuo jis grasino senukams ir reikalavo pinigų, ji nežino. Nematė, kad R. J. močiutei iš burnos būtų išplėšęs dantis. Ji pati tikrai močiutei dantų iš burnos neplėšė. Taip pat gali atsakyti, kad ant R. J. rankos nematė užmautų jokio žiedų formos metalo. Visi buvo blaivūs. Iš pradžių nesuprato, kad R. J. su L. B. planuoja daryti nusikaltimą. Suprato nuo to momento, kai močiutė atidarė duris, sudavė jai smūgį, o patys jau buvo su kaukėmis ant galvų. Jei pamatytų tą namą, galėtų parodyti kaip viskas vyko (10 t., 37-39 b. l.).
Iš 2013-01-22 A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu įtariamoji A. A. paaiškino, kad pati ji kelio iki įvykio vietos parodyti negalės, tačiau pačioje įvykio vietoje ji sutiko parodyti įvykio aplinkybes. Šiaulių AVPK kieme susėdo į tarnybinį automobilį ir vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Šiame kaime įtariamoji A. A. parodė į geltonos spalvos medinį namą, bei nurodė vietą prie kelio, paaiškindama, kad šioje vietoje jie buvo palikę automobilį. Po to, nurodė eiti prie namo durų, paaiškindama, kad prie šie durų ji buvo atėjusi kartu su R. J. ir L. B.. Paaiškino, kad prie šio namo durų L. B. ir R. J. užsidėjo kaukes ant galvų. Atrakinus namo duris, A. A. įėjusi į namą parodė vietą virtuvėje ant grindų, kur gulėjo močiutė. Toliau įtariamoji nurodė eiti į greta virtuvės esantį kambarį ir parodė konkrečią vietą kur gulėjo senukas, bei kur stovėjo R. J.. Toliau įtariamoji nurodė eiti į kitą kambarį paaiškindama, kad jame R. J. ieškojo pinigų. Toliau manekeno pagalba įtariamoji parodė kaip ji patį pirmą kartą virtuvėje pamatė gulinčią močiutę, bei manekeno pagalba nurodė kaip kambaryje gulėjo senukas. Toliau įtariamoji nurodė eiti į kieme esančią „kalvę“. Nuėjus prie „kalvės“ matome ant vadinamos „kalvės“ durų pakabintą spyną, kurios atrakinti nepavyko. Įtariamoji paaiškino, kad būtent šioje „kalvėje“ R. J. ieškojo pinigų. Toliau įtariamoji paaiškino, kad „kalvėje“ palikę senuką, ji su R. J. močiutę parvedė atgal į namą ir ją ten paliko (10 t., 40-43 b. l.).
Kaltinamasis L. B. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jokiame plėšime nedalyvavo. Yra vežęs A. A. ir R. J. pardavinėti drabužius. A. A. eidavo per namus ir siūlydavo drabužius. Jeigu būdavo sunkesnis krepšys, tai R. J. padėdavo jai nešti. L. B. nebuvo prie tos sodybos. Nematė nieko su dujų balionu, nieko apie tai nežino. Nepamena kaip buvo atsiskaityta su juo, gal davė 20 litų cigaretėms. Išvažiuojant iš Šiaulių dulkių siurblio jie neturėjo, o grįždami turėjo. Iš kur jie jį gavo, nežino. Jį padėjo gale ant sėdynės. R. J. kalbėjo romų kalba, kurios L. B. nesupranta, nes žino tik kelis žodžius. R. J. turėjo rankose pistoletą, kurį važiuodamas apžiūrinėjo.
L. B., kurio parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesio viduryje, galėjo būti 13 diena, apie 16-17 val., jis R. J. su A. A. atvežė į Pakruojo raj. Kuomet juos paleido prie kažkokios pirmos sodybos, R. J. ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, bet ne kaukę. Nepamena, ar A. A. ant galvos buvo užsidėjusi kepurę. Bet abu buvo be kaukių. Negali atsakyti, ar jie buvo su pirštinėmis. Kuomet vėliau juos paėmė R. J. su A. A. iš tos pačios vietos, kur prieš tai juos ir paliko, R. J. ar A. A. į automobilį grįžo rankoje turint kažkokį daiktą labai panašų į dulkių siurblį, jis buvo tamsios spalvos su žarna. Daugiau jo negali apibūdinti, nes buvo prietema, o be to, tą daiktą panašų į dulkių siurblį įdėjo į automobilio galą ir jo daugiau nematė. Pats R. J. atsisėdo į automobilio priekį, į keleivio pusę, o A. A. atsisėdo į automobilio galą. Matė, kad R. J. rankoje laikė daiktą panašų į pistoletą, jo gerai neįsidėmėjo ir detaliau neapibūdins, jis galėjo būti tamsios spalvos. R. J. tą daiktą panašų į pistoletą apžiūrinėjo, kur jis jį pasidėjo vėliau nebematė. Nežino ar tas daiktas panašus į pistoletą buvo R. J.. R. J. neklausė iš kur jis jį gavo. Kol automobilyje VW Golf laukė grįžtančio R. J. ir A. A., jokio stovinčio automobilio prie kelio nematė. Jis kartu su A. A. ir R. J. nėjo iki jokio namo, ar sodybos, nėjo kartu su jais į jokį kiemą. Kai jie grįžo į automobilį, abu atrodė normalios būsenos, jų rūbai nebuvo kruvini ar kaip nors sutepti. Tą automobilį VW Golf, kuriuo visi ir grįžo, jis paliko R. J. kieme, o pats įsėdo į savo automobilį, kurį prieš tai buvo palikęs R. J. kieme. Nei R. J., nei A. A. jam neužsiminė, kad (duomenys neskelbtini) jie darė nusikaltimą, kad ką nors apvogė. To jis nesuprato. Kuomet pas juos pamatė daiktą panašų į dulkių siurblį, pagalvojo, kad jie jį į ką nors iškeitė. Tikrai nepagalvojo, kad jį pavogė. Pirminės apklausos metu nebuvau užsiminęs apie daiktą panašų į dulkių siurblį ir daiktą panašų į pistoletą, nes jo niekas to neklausė. Dar nori papildyti, kad už tai, kad juos vežė į Pakruojo raj. pardavinėti drabužius, iš R. J. gavo 20 litų (8 t., 99-100, 119-120, 143-148 b. l.).
Iš 2013-01-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio veiksmo metu L. B. nurodė, kad iš Pakruojo policijos komisariato reikalinga vykti link (duomenys neskelbtini). Pravažiavo (duomenys neskelbtini) pagrindine gatve, pervažiavo geležinkelio bėgius, įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Čia L. B. parodė vietą ant kelio prieš pirmąją sodybą esančią dešinėje, kurioje sustabdė R. J. automobilį ir išleido R. J. ir A. A.. Taip pat parodė kryptį, kur toliau važiuoti ir sustoti liepė jam R. J.. Parodė vietą už 4,8 km, kurioje jis apsisukęs važiavo atgal. Parodė keliuką, kur buvo sustojęs ir laikė sugrįžtančių R. J. ir A. A.. Po to parodė vietą, kurioje jis pamatė einančius R. su A. ir juos paėmė. Parodė, kad už vairavimą, jam buvo sumokėta 20 litų (8 t., 91-96 b. l.).
2013-05-10 slapto sekimo protokole, iš 2013-04-04 18 val. 24 min. vykusio L. B. pokalbio Kėdainių rajono PK areštinėje su kitu kameroje esančiu asmeniu, nurodyta“.... tai ką, Pakruojį iš vis nieko nerado. Kai byloje rašo 300 litų, siurblį, šautuvą ir pledas. Tai rado kažką, siurblį rado, rado pledą, šautuvą tik nerado. Aš tai žinau, kur tas šautuvas, žinau“ (7 t., 164-165 b. l.).
Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2013-12-13 buvo užsisakiusi, kad atvežtų dujas, kurių laiku neatvežė. Nežino, kiek buvo valandų, kai jas atvežė. Sumokėjo už dujas ir jas atvežęs asmuo išėjo. Staiga vėl pasibeldė į duris ir pasakė, kad padavė ne tą dujų balioną, kad jame tik pusė baliono dujų. Atidarius duris, stovėjo du kaukėti asmenys. J. A. suriko, kad plėšikai. Užpuolikai atrodė jauni, kokio ūgio negali pasakyti. Viena buvo moteris. Kad tai moteris suprato iš balso, eisenos, ji buvo su kelnėmis, aukštakulniais batais. Vyriškis įsibrovė į vidų, stūmė J. A., pradėjo mušti ją ir senelį. Plėšikas vis rėkdamas klausė, kur auksas ir pinigai. Pačiupo nuo spintos šautuvą ir su tuo šautuvu grasino. J. A. prašė tos moters, kad nemuštų taip stipriai senelio. Tačiau vis sakė, kad padegs. Peiliu, kurį pasiėmė nuo stalo, vyras jai vedžiojo prie gerklės. Vis reikalavo aukso ir pinigų. Degė degtukus, popierius. Nuėjo į kalvę, kur senelį nutempė už pažastų. Kalvėje jį atrėmė į sieną ir abu ieškojo pinigų. Tačiau senelis P. D. nesakė, kur pinigai. Kai nerado, jį paliko kalvėje, o J. A. parvarė namo įrėmę šautuvą į galvą. Namuose mušė su geležiniu strypu per galvą, surišo. Matė kaip moteris nešė iš spintos pledą. Kai nieko nerado, viską išvertė, supjaustė patalynę, pagalves. Užpuolikai paėmė 10 litų, dar 300 litų buvo paslėpusi rankinėje už pamušalo, pledą, dulkių siurblį, virtuvės įrankių. Ant spintos matomoje vietoje buvo padėtas revolveris, kuriuo grasino užpuolikai. J. A. buvo stipriai surištos rankos, kojos surištos nestipriai. Kojas atsilaisvino greit, o rankas už valandos, išėjus užpuolikams. Ant veido buvo žaizda, tarsi išdeginta cigarete. Namuose buvo pilna kraujo. Kadangi jų telefonas buvo sudaužytas, nuėjo paskambinti pas kaimynę. Po įvykio 14 dienų gulėjo ligoninėje Šiauliuose, sutriko kraujotaka, regėjimas, skauda galvą, kankina nemiga, baimė. Dukra gyvena su J. A., nes reikia fizinės pagalbos. Civilinį ieškinį palaiko. Iki to įvykio vis lodavo šuo, žibėdavo į namą nukreiptos mašinos šviesos. Įvykio dieną tik atvežė dujas ir dar buvo atėjusi į čigonę panaši moteris, kuri siūlė pirkti paklodžių, tačiau nukentėjusioji jų nepirko. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ankščiau geriau prisiminė įvykio detales, dabar dažnai užeina galvos skausmai, suprastėjo atmintis. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino, jog parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2012-12-13 apie 11.00 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su kartu su savo sugyventiniu P. D. gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese, be jų daugiau niekas kartu negyvena. 2012-12-13, apie 11.00 val. ji su Petru pakalbėjo, kad baigiasi dujos ir reiktų jas pasikeisti. Ji paskambino į firmą ir atsiliepė vyriškis. Ji paprašė, kad atvežtų dujų balioną. Dujų vežėjas pas juos atvyko, apie 16.00 val. Iki tol pas juos buvo atėjusi moteris apie 12.00 val., kuri buvo čigoniško veido bruožų. Su avimi ji turėjo atsinešusi didelį krepšį. Ji pamatė ją, bet jos į vidų neįleido. Ta moteris pasiūlė pirkti rūbų, bet pasakė kad nieko nereikia ir uždarė duris. Duris jie visada užsirakiną, net dienos metu. Ta moteris labai veržėsi į vidų, bet neįleido. Ji kalbėjo lietuviškai be akcento. Po tos moters apsilankymo niekas daugiau nebuvo atvykęs ir ji niekam neskambino ir jai į telefoną niekas neskambino. Apie 16.00 val. atvyko vyriškis, kuris vežioja dujas. Sumokėjus pinigus dujininkui jis išėjo, užkabino duris ir nuėjo į kambarį (miegamojo) pas P.. Tik nuėjus į kambarį pas P. išgirdo, kad vėl kažkas beldžiasi į duris. Nuėjo prie lauko durų ir paklausė ,,kas čia“. Išgirdo, kad vyrišku balsu atsakė ,,norim pakeisti dujų balioną, nes apsirikę atnešėm pusę baliono“. Atrakino duris ir jas atidarė. Pamatė stovinčius du asmenis, iš kurių vienas asmuo, turbūt vyriškis vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Po smūgio nugriuvo ant grindų ir lygtai buvo praradusi sąmonę. Nežino po kiek laiko atsipeikėjo. Ji buvo šlapia, t.y. drabužiai lyg ant jos butų užpilta vandens, nors nejuto kai pylė. Atsistojo ir nuėjo į kambarį (miegamojo) pas P. P. sėdėjo ant lovos, o prie jo stovėjo tie du asmenys. Tai buvo vyras ir moteris, nes jie kalbėjo ir tai suprato iš jų kalbos. Moteris buvo apie 170 cm. ūgio, plona, labai dailaus kūno sudėjimo. Ji buvo su juoda medžiagine kauke ant galvos, su iškirptomis akims ir lūpoms angomis. Ji buvo su juoda medžiagine iki juosmens striuke, vilkėjo juodomis ar tamsiai mėlynomis džinsinėmis kelnėmis. Jos buvo aptemptos ir su blizgučiais ant jų, ypač užpakalio srityje. Batai juodi, pusilgiai. Mūvėjo juodomis odinėmis pirštinėmis. Ji kalbėjo lietuviškai. Vyriškis buvo aukštas, aukštesnis už merginą, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai. Ant jo galvos buvo juodos spalvos medžiaginė kaukė su iškirptomis akimis ir burna. Jo striukė medžiaginė juodos spalvos, trumpa. Kelnės juodos spalvos. Buvo su odinėmis pirštinėmis. Ant vyriškio dešinės rankos dviejų pirštų pastebėjo du geltonos spalvos metalinius plačius žiedus, kurie buvo panašūs į tą daiktą su kuriuo muša žmones ir jo pavadinimo nežino. Kambaryje degė šviesa. Moteris stovėjo, nieko nedarė, o tas vyriškis kumščiais mušė P. į įvairias kūno vietas. Mušdamas vis klausinėjo ,,kur pinigai, kur auksas“. Papildo, kad taip pat tas vyriškis sakė, kai pradarė lauko duris ir pats sudavė jai į veidą. Kai tas vyriškis suduodavo smūgius Petrui ta moteris užsidengdavo rankomis veidą, bet ji taip pat garsiai šaukė ,,kur pinigai, kur auksas“. P. jiems sakė, kad kiek turėjo tiek atidavė. Žinojo, kad su savimi P. tą dieną turėjo 500 Lt., kišenėje. Juos susukdavo į ritinėlį. Ar pinigus pasiėmė patys, ar jiems davė pats P. nematė. Vyriškis pargriovė P. ant lovos ir jį vėl mušė kumščiais bei metaliniu nestoru, piršto storumo strypu, apie 50 cm. ilgio. Iš kur tas strypas pas tą vyrą atsirado nematė. Bet tas strypas jiems nepriklausė. Ėjo link jų ir verdama prašė, kad nebemuštų P.. Tada tas vyriškis sudavė jai kumščiu į veidą. Tuo metu nenugriuvo. Moteris vertė daiktus, ieškodama pinigų. Tas vyriškis jai daug kartų, kiek tiksliai negali pasakyti į įvairias kūno vietas sudavė kumščiais ir tuo strypu. Papildo, kad atsipeikėjusi atėjo į kambarį ir matė, kad tas vyriškis toje rankoje su žiedais laikė šautuvą, t.y., dujinį pistoletą, kuris priklausė P.. Vyras pistoletą buvo nukreipęs į P. Kad tas pistoletas priklausė P. suprato po to, nes neberado jo namuose. Taip pat negali pasakyti kiek kartų tas vyriškis sudavė kumščiais ir strypu P. Ji sėdėjo, o P. buvo lovoje. Matė, kad tas vyras miegamajame užsirūkė. Cigaretė buvo jo, nes ji su P nerūko. Paprašė dar kartą, kad nebemuštų P, tada tas vyriškis priėjo prie jos ir jai į veido dešinės pusės skruostą įspaudė degančią cigaretę. Jis prieš tai pasakė, kad sumuš juos ir padegs trobą jei neduos pinigų. Sakė jai, kad duotų pinigų ir ji iškart padavė savo rankinę, kurią jų peiliu supjaustė ir iš jos pagrobė 300 Lt. Pinigai buvo po 10 Lt, 50 Lt, 20 Lt kupiūromis, bei dar 6 Lt smulkiomis monetomis. Kur P. laikė pinigus ji tam vyriškiui pasakė, kad nežino. Tada tas vyriškis pasakė, kad ji gyvena su seniu 10 metų ir negali žinoti kur pinigai. Dabar pamena, kad gal tas vyriškis kalbėjo taisyklingai. Pasakė jiems, kad eitų patys ieškoti pinigų, gal yra kalvėje gal ras. Jie iškėlė senelį iš lovos, nes jis jau nebepaėjo ir nebekalbėjo ir už parankių abu tempė senelį į kalvę, o jai liepė eiti iš paskos. Vyriškis buvo nukreipęs šautuvą į ją. Ar jis buvo užtaisytas, ar ne nežino. Nuėję į kalvę P. pasodino, bet jis jau nebeišsilaikė pusiausvyros. Kalvėje abu ieškojo pinigų. Ji stovėjo. Jie klausė kur pinigai ir tas vyras kumščiavo tiek ją, tiek P., bet kiek kartų ir kur nepamena. Jis vis prašė, kad nemuštų P.. Jie nerado pinigų. Kalvėje degė šviesa. Po to jie pamatė, kad senelis gulintis ir jam bėga seilės, suprato, kad jam blogai, tada pasakė jai abu, kad nuves į kambarį bei nemuš ir prigrasino, kad nepraneštų policijai apie tai ir tada ji su P. liks gyvi. Kalvėje liko senelis, o ji pati lydima tų dviejų asmenų nuėjo į kambarį. Ji nesipriešino, nes bijojo. Miegamajame jai liepė sėstis ant lovos. Atsisėdus jai raudonu nailoniniu kaspinu surišo rankas. Kaspinas buvo nuo dujų baliono. Kojas surišo su skuduru baltos spalvos, su kuriuo plaudavo grindis. Ji jiems įrodinėjo, kad niekur nesikreips dėl šio įvykio. Jiems išeinant vyriškis sudavė jai du kartus tuo pačiu strypu į kairės pusės nugaros viršutinę dalį ir kumščiu vieną kartą į veidą. Ji nėra tikra, bet rankas ir kojas rišo moteris. Ji labai ilgai gal apie 2 valandas bandė išsilaisvinti iš tų surišimų. Jai tie asmenys liepė neiti iš namų 3 valandas. Kai išsilaisvino niekur nėjo, nes bijojo. Apie 22.30 val., išdrįso išeiti iš namo. Nuėjo į kalvę pas P.. Papildo, kad kol bijojo išeiti iš namo, kitame kambaryje rado tuščią 0,7 l degtinės butelį ,,Auksinė“. Jis buvo P. Jis buvo prieš plėšimą nepilnas, o rado tuščią. Nuėjo į kalvę ten šviesa nedegė. Apčiuopomis rado ant žemės gulintį P.. Patikrino pulsą, tikrino ar jis gyvas. Jis buvo gyvas. Ar jis kalvėje buvo surištas nematė, bet tiek ji tiek P. buvo surišti miegamojo kambaryje, kai juos kankino pradžioje. Ji nuėjo pas arčiausiai gyvenančius kaimynus B. P. ir iš ten buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba bei policija. Kiek pamena tie du asmenys viso įvykio metu pirštinių nebuvo nusimovę, nesispjaudė. Po šio įvykio neberado mobilaus ryšio telefono, bet kada jie paėmė jį ir kur padėjo nematė. Šio įvykio metu juos mušė tik vyras, moteris ieškojo pinigų, vertė daiktus, baldus Iš jos namų pavogtas pledas buvo vyšninės spalvos su didele gėle, jei neklysta geltonos spalvos. Iš jos iš viso buvo pagrobti 310 litų grynais pinigais, dulkių siurblys 170 litų vertės, virtuvinis įrankių rinkinys 40 litų vertės, pledas 48 litų vertės. Taip pat buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas, kurio vertė 20 litų. Nusikaltimo metu padaryta moralinė, fizinė ir turtinė žala 50000 litų. P. buvo grasinama peiliu, kuris buvo paimtas iš jų virtuvės. Tuo peiliu grasino vyriškis, kuris buvo su kauke. Tą peilį užpuolikas paėmė nuo virtuvės stalo. Reikalaudamas pinigų tas vyras su kauke įkišo peilį jai į burną t.y., pačią peilio geležtę, tačiau iš vidaus pačios burnos gleivinės nesužalojo. Taip pat tuo pačiu peiliu tas vyras grasino ir P. D., bei reikalavo iš jo pinigų ir aukso. Kaip tas vyras su kauke pjovė P. D. per t.y. nuo vieno skruosto pjovė palei barzdą link kito skruosto. Matė kaip jam pradėjo bėgti kraujas toje vietoje kur jam pjovė. Vyras sudavė kumščiais ir metaliniu strypu į galvą, nugarą, šonus jai ne mažiau 8 kartus. Ji buvo dideliame strese ir negali pasakyti tiksliai kiek kartų jai buvo suduota. Taip pat jai buvo sužalotas liežuvis ir burnos gleivinė. Tai padarė užpuolikas kišdamas peilį jai į burną. Rankas surišo kaspinu, šalikėliu, o kojas marškiniais. Rankas rišo vyras, o moteris kojas. Jau surištą ją mušė vyras, sakydamas, kad 3 valandas neišeitų iš namų. Metaliniu strypu į nugarą sudavė ne mažiau 5 kartų (2 t., 117-121; 128-130; 134-135; 163-137; 172-173).
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad yra P. D. duktė. Tėvukas pardavė sodybą, o ji turėjo jam nupirkti Kaune butą. Jis gyveno su J. A.. Ji išėjo iš jo, tada apie 2 mėnesius pas jį gyveno V. K., nes vienas jis negalėjo būti. Po kurio laiko jie susitaikė su drauge J. A. ir ji sugrįžo. Tėvukui buvo 93 metai, bet jis buvo dar stiprus. Ryte V. K. paskambino pusbrolis S. ir pasakė, kad namuose nelaimė. Tėvas buvo sunkiai sužalotas. Savaitę laiko gulėjo reanimacijoje ir po savaitės mirė. Gyvo jo jau nematė. J. A. buvo labai silpna, visa sudeginta. Ji pasakojo apie užpuolimą. Tėvas buvo taupus. Nukentėjusioji V. K. prarado ramybę visam likusiam gyvenimui, visur buvo kraujas, viskas išlaužyta, sudaužyta, plintusai nuplėšyti. Užpuolikai ieškojo pinigų ir per mažai rado. Neturtinė žala, tai patirtas skausmas, nemalonūs jausmai, išgyvenimai. Tėvas buvo vienintelis artimas žmogus. Nukentėjusioji palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja B. P. parodė, kad pradėjo belsti į langą kaimynė A., pradėjo rėkti, kad užpuolė. B. P. įsileido ją į kambarį. Ji buvo sudaužyta, bėgo kraujas, verkė. B. P. paskambino į policiją, iškvietė greitąją. Atvažiavo policija, grietoji, nuvažiavo pas D. į namus. Nuo B. P. iki D. namų apie 500 metrų. A. sakė, kad tik išvažiavo dujininkas ir vėl pasibeldė. Sakė, kad ne tą balioną atvežė. Įsileidus jai sudavė į veidą, klausė, kur pinigai. Sakė, kad buvo su kaukėmis, kad buvo vyras ir moteris. Sakė, kad ieškojo pinigų, kad 500 rado pas senuką. Senuką vedžiojo po sodybą, ieškojo pinigų. A. liepė iš namo niekur neiti, nes jeigu eis, tai ir ją pribaigs. A. sakė, kad viskas buvo apie 17 val., kad paėmė 500 Lt ir iš jos kažkiek, kiek ji ten turėjo. Sakė, kad moteris buvo švelnesnė, o vyras daužė. A. išsivežė iš B. P., o dieduką iš namų. Apie daiktus ji nieko nesakė, tik apie pinigus. D. buvo stipriai sumuštas. Automobilis stovėjo tarp namų per vidutį ant kelio. Mašina buvo tamsios spalvos, kas joje sėdėjo, nežino. Miestelyje daug kas šnekėjo, kad D. turi daug pinigų.
Liudytojas R. B. parodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) užsiiminėja dujų pristatymu. Jis ten dirba šaltkalviu, išvežioja dujų balionus. Buvo užsakymas nuvežti dujas į (duomenys neskelbtini). Dujų balioną užsakė moteris. R. B. paprašė draugo G., kuris važiavo į tą pusę, kad užvežtų. Jis užsuko, užvežė, pakeitė balioną. Po kelių dienų gavo skambutį iš policijos dėl įvykio. G. pakeitė balioną ir iškarto išvažiavo. Jis paskui pasakojo, kad išeidamas matė kaip nuvažiavo mašina. Pagalvojo, kad plėšia jo mašiną. R. B. toje sodyboje anksčiau nebuvo buvęs.
Liudytojas V. G. parodė, kad važiavo į Panevėžį asmeniniais reikalais. Draugas R. B. paprašė užvežti dujų balioną pakeliui. Jis prekiauja dujomis. Važiavo su savo automobiliu „Fiat Ducato“. R. B. pasakė adresą, kuriuo reikia užvežti dujų balioną. Važiavo nuo Pakruojo link Panevėžio į vienkiemį. Naudojosi navigacija, dar paskambino telefonu, kuris jam buvo paliktas, nurodė kur tiksliai važiuoti. Su kuo kalbėjosi telefonu, neatsimena. Atvažiavęs nuėjo pasižiūrėti, pasibeldė, pasakė, kad atvežė dujas. Tada atnešė balioną. Senukas padavė iš daržinės tuščią balioną. Išeinat iš už namo pamatė, kad nuvažiuojančią tamsią mašiną, kuri nuvažiavo nuo jo mašinos. Jis išsigando, kad bus paimti dokumentai, piniginė, todėl nubėgo iki savo mašinos, bet viskas buvo vietoje. Mašina buvo tamsi, nuvažiavo link Pakruojo. Kas sėdėjo automobilyje ir kiek žmonių, nesimatė. V. G. su savo automobiliu sustojo ant kelio gal apie 100 metrų nuo namo. Buvo daug sniego, nevalyta, nėjo privažiuoti į kiemą. Tą automobilį matė atvažiuojantį, sustojęs buvo priešais jo paliktą automobilį. Pristojo, bet paskui gana dideliu greičiu nuvažiavo. Galėjo būti „trečias golfas“ ar panašus, gerai nematė. Gal jie pamatė V. G., nes kieme degė šviesa, todėl jie taip greitai pradėjo važiuoti.
Liudytoja G. A. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, prašo jais remtis. Ji dirba vadove parduotuvėje, gali pasakyti tik modelį siurblio, o identifikuoti negali.
Liudytoja G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apžiūrėjusi dulkių siurblį „Samsung“ mato, kad jo modelis yra VCC4047V3R. Tokio modelio dulkių siurbliais prekiauja Techaso parduotuvė Pakruojo mieste. Peržiūrėjusi 2011-11-16 pardavimus mato, kad tą dieną iš jų parduotuvės, esančios Pakruojo mieste buvo pirktas šis dulkių siurblys. Ar jų parduotuvėje buvo pirktas būtent jai pateiktas apžiūrėti dulkių siurblys patvirtinti negali, kadangi duomenys yra apie prietaiso modelį. Gali patvirtinti, kad 2011-11-16 buvo pirktas tokio modelio dulkių siurblys (2 t., 176-177 b. l.).
Iš 2013-02-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 83/13(04) matyti, kad J. A. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kairio peties sąnario sumušimas su poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva veide, ir nugaroje, muštinė žaizda liežuvio dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nurodyti konkrečiai, kelių trauminių poveikių pasakoje padaryti sužalojimai ir kuo konkrečiai padaryti sužalojimai nėra galimybių. Nėra galimybių nurodyti, kokioje padėtyje buvo J. A. sužalojimų padarymo metu. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. J. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (2 t., 126-127 b. l.).
Iš 2013-06-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto H. D. paaiškinimo matyti, kad J. A. padaryti kairiojo peties sąnario sumušimas su poodine kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda liežuvio dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva abiejų pusių apatiniuose vokuose, ir nugaroje padaryti nemažiau keturių trauminių poveikių pasakoje. Atsakyti kelių trauminių poveikių pasakoje padaryti kiti sužalojimai nėra galimybių, nes apie tai neparašyta (1 t., 59-30 b. l.).
Iš 2013-04-19 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 630/12(04) matyti, kad P. D. mirtis įvyko nuo išeminio kairio galvos smegenų pusrutulio insulto. Į tai nurodo makroskopinis galvos smegenų vaizdas, medicininių dokumentų duomenys. Liga komplikavosi galvos smegenų koma, dešine hemiplegija, galvos smegenų pabrinkimu, abiejų plaučių pabrinkimu. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, P. D. mirė 2012-12-21 5 val. 30 min. Mirusio P. D. kūne rasti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai priekinės pažastinės linijos projekcijoje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, pereinant į kaklą, kairiame žande, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, abiejuose plaštakose, abejuose krūtinės ląstos pusėse, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, abiejuose skruostose, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejuose plaštakose. Sužalojimai padaryti nemažiau 22 trauminių poveikių pasakoje. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo P. D.. Odos nubrozdinimai abiejuose plaštakose, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir abiejuose plaštakose galėjo gautis savigynos metu. Po patirtų sužalojimų P. D. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. P. D. padaryti sužalojimai tiesioginės įtakos jo mirčiai neturėjo. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais. Sužalojimuose nėra užsifiksavę žalojančių paviršių forma ir dydis, todėl nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kuo P. D. padaryti sužalojimai. Kairės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti sužalojimai tiek imant juos visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mirusiojo P. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., 70-72 b. l.).
Iš 2013-09-30 papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. pM14/13- 630/12(04) matyti, kad P. D. mirtis įvyko nuo išeminio kairio galvos smegenų pusrutulio insulto. Į tai nurodo makroskopinis galvos smegenų vaizdas, medicininių dokumentų duomenys. Liga komplikavosi galvos smegenų koma, dešine hemiplegija, galvos smegenų pabrinkimu, abiejų plaučių pabrinkimu. Išeminis galvos smegenų insultas - galvos smegenų pažeidimas, kurį sukelia staiga nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka. Pagrindinė išeminio insulto priežastis - ateroskleroziniai pakitimai smegenų kraujagyslėse. Vienas iš išeminio insulto rizikos veiksnių yra stresas, tačiau konkrečiai nurodyti, kad P. D. patirtą išeminį insultą sąlygojo 2012-l2-13 įvykiai nėra galimybės (2 t., 76 b. l.).
Iš 2014-05-13 pakartotinės komisijinės teismo medicinos specialisto išvados Nr. KM57/13(02) matyti, kad P. D. mirties priežastis yra ūmus išeminis kairio galvos smegenų pusrutulio insultas ACM (vidurinės smegenų arterijos) baseine, t.y. netrauminė kraujagyslinė galvos smegenų patologija, komplikuota dešine hemiplegija (dešinės kūno pusės paralyžiumi), smegenų koma, abipusiu plaučių pabrinkimu, III0 kvėpavimo nepakankamumu. Šiuo atveju nei mechaniniai galvos smegenų, nei kitų kūno sričių sužalojimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. P. D. konstatuotų mechaninių sužalojimų visuma atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Autopsijos metu buvo paimti organų gabalėliai histologiniam tyrimui, tačiau duomenų apie šio tyrimo rezultatus nėra. Tikriausiai šie gabalėliai, autopsiją atlikusio eksperto sprendimu, buvo deponuoti. Šiuo atveju histologinio tyrimo rezultatai nepakeistų diagnozės ir išvados dėl P. D. mirties priežasties. Pagrindinę ir lemiamą informaciją apie mirtiną P. D. patologinę būklę suteikia radiologinis tyrimas (galvos smegenų kompiuterinės tomogramos) bei klinikiniai duomenys apie ligos eigą. O taip pat makroskopiniai lavono tyrimo duomenys nustatyti autopsijos metu. Histologinis tyrimas nustatant P. D. diagnozę, o kartu ir mirties priežastį šiuo atveju nereikalingi. Diagnozė yra pilnai pagrįsta remiantis galvos smegenų KT, klinikine ligos eiga ir autopsijos duomenimis. Ryšys tarp plėšimo metu patirto streso, skausmo, kurį P. D. sukėlė užpuolikų sukurta bauginanti aplinka, rankomis, metaliniu strypu suduotų daugybinių smūgių ir P. D. išsivysčiusio ūmaus išeminio kairio galvos smegenų pusrutulio insulto, gali būti tik teorinis - hipotetinis ir praktiškai jo įrodyti neįmanoma. Kaip minėta aukščiau P. D. įvykęs galvos smegenų insultas yra netrauminė kraujagyslinė galvos smegenų patologija (2 t., 83-92 b. l.).
Iš 2012-12-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini) J. A. ir P. D. priklausančioje sodyboje apžiūros metu paimta: namo virtuvėje nuo grindų nuoplova, ant grindų daktiloskopinė plokštelė su avalinės pėdsako fragmentu, virtuvėje popieriaus lapas su avalinės pėdsako fragmentu, miegamajame ant grindų avalinės pėdsakas, ir rankų piršo pėdsakas nuo svetainės durų (2 t., 3-19 b. l.).
Iš 2012-12-14 tarnybinio šuns panaudojimo akto matyti, kad šuo pėdsakais nuo P. D. sodybos vedė pro gyv. namą iki kelio Klovainiai - Rozalimas, įėjus į kelią šuo pėdsakus pametė (2 t., 20 b. l.).
Iš 2012-12-14 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šio veiksmo metu iš J. A. ir P. D. namų paimta: 3 vnt. nuorūkų, sulaužytas telefonas, akinių rėmeliai ir akinių stiklai, ginklo dokumentai, degtinės butelis, saldainių popierėlis, SIM kortelė ir telefono baterija, gnybtai akumuliatoriui krauti, lazdos rankena (2 t., 21-29 b. l.).
Iš 2013-03-20 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. A. pateikė šiuos daiktus - peilį tamsiai rudos spalvos rankena ant geležtės užrašas ,,TRAMONTINA“ (2 t., 138 b. l.).
Iš 2013-04-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šis peilis buvo apžiūrėtas - tai buityje naudojamas peilis, kurio bendras ilgis 26 cm. Peilio geležtė 15 cm ilgio ir 2,5 cm pločio plačiausioje vietoje. Peilio rankena 11 cm ilgio, tamsiai rudos spalvos, medine, sutvirtinta trimis metalinėmis kniedėmis. Peilio geležtės viena pusė-pentis neišgaląsta, kita pusė- peilio ašmenys išgaląsti, peilio geležtė priekyje yra smailėjanti. Vienoje geležtės pusėje metale išraižytas užrašas ,,TRAMONTINA inox stainless brasil“. Apžiūrint išoriškai naudojant lūpą, pėdsakų panašių į kraują išoriškai nesimato (2 t., 139-140 b. l.).
Iš 2014-02-13 DNR specialisto išvados Nr.140-(2580)-ISI-843 matyti, kad ant tirti pateikto peilio, 2013-03-20 paimto iš J. A. (peilis tiriant pažymėtas Nr. 2), žmogaus kraujo nerasta. Ant peilio rankenos rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant peilio geležtės rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 17), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su J. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000002 proc. Ant tirti pateiktų A. A. kelnių žmogaus kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų A. A. batų žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų mobiliojo telefono NOKIA dalies su mygtukais ir mobiliojo telefono NOKIA dalies su ekranu, paimtų P. D. name 2012-12-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su J. A. genotipu. Ant tirti pateiktų mobiliojo telefono NOKIA dangtelio, dviejų baterijų ir SIM kortelės, paimtų P. D. name 2012-12-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto saldainio popierėlio, paimto P. D. sodyboje 2012-12-13 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto butelio, paimto P. D. sodyboje 2012-12-14 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos lazdos rankenos, paimtos P. D. sodyboje 2012-12-14 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (5 t., 38-43 b. l.).
Iš 2013-03-29 DNR specialisto išvados Nr. 140-(801)-IS1-1691 matyti, kad ant tirti pateiktų trijų cigarečių nuorūkų, paimtų 2012-12-14 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta trijų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų trijų cigarečių nuorūkų, papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasti vyrų biologiniai pėdsakai nepriklauso R. J., L. B. (2 t., 48-49 b. l.).
Iš 2013-02-04 daktiloskopinės specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-139 matyti, kad ant tirti pateiktų objektų, paimtų 2012-12-14 papildomos įvykio vietos apžiūros metu po plėšimo name adresu: (duomenys neskelbtini), aptikti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (2 t., 52-53 b. l.).
Iš 2013-02-04 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-140 matyti, kad ant tirti pateiktų objektų, paimtų 2012-12-14 papildomos įvykio vietos apžiūros metu po plėšimo name adresu: (duomenys neskelbtini), audinio pėdsakų neaptikta (2 t., 55-56 b. l.).
Iš 2013-02-08 trasologinės specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-145 matyti, kad atsakyti į klausimą, ar avalynės pėdsakų fragmentai, užsifiksavę ant popieriaus lapų, kurių maksimalūs matmenys 209,5x150 mm, 120x89 mm (žr. foto Nr. 1, 2) ir nukopijuoto daktiloskopinėje plokštelėje, kurios maksimalūs matmenys 182x130 mm (žr. foto Nr. 3), apžiūrint įvykio vietą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tinkami konkrečiai avalynei identifikuoti ar avalynės rūšinei - grupinei priklausomybei nustatyti bus galima tik tada, kai bus pateiktas lyginamasis pavyzdys (konkreti avalynė). Atsakyti į klausimus, kokios avalynės ypatybės ir kokio dydžio avalyne palikti pėdsakai paimti įvykio vietoje, nėra galimybės, dėl per mažo avalynės pėdsakų fragmentų informatyvumo (užsifiksavo ne visas bato pado pėdsako ilgis ir plotis, o tik batų padų pėdsakų fragmentai) (2 t., 59-61 b. l.).
Iš 2013-04-04 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Šiaulių Respublikinės ligoninės pacientų rūbų sandėlininkė L. P. pateikė šiuos P. D. drabužius: pilkos spalvos megztinį, šviesios spalvos apatines kelnes, juodos spalvos kojines 2 vnt., tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes, baltos spalvos vilnones kojines 2 vnt., kurie buvo apžiūrėti (2 t., 95; 97-104 b. l.),
Iš 2013-01-10 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš įtariamojo L. B. paimta: automobilio „VW GOLF“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, du rakteliai su pakabuku, tabletė, balzamas lupoms, Malboro cigarečių pakelis, žiebtuvėlis, juodos spalvos piniginė su 50 litų, SEB banko kortelė su sąskaitomis, Lukoil plius kortelė, SEB banko VISA kortelė, Kortelė kasino Torvada, Tele 2 papildymo kortelė, L. B. asmens tapatybės kortelė, L. B. vairuotojo pažymėjimas, Mobiliojo ryšio telefonas LG, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurį įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., 79 b. l.).
Iš 2013-01-10 kratos, atlikto adresu (duomenys neskelbtini), patvirtintos 2013-01-11 Pakruojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (3 t., 6-7 b. l.) protokolo matyti, kad kratos metu įtariamojo L. B. namuose (duomenys neskelbtini) išimta: Telefonas NOKIA, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Balto metalo grandinėlė ir geltono metalo, rėmelis nuo SIM kortelės, Nr. (duomenys neskelbtini), rėmelis nuo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), rėmelis nuo SIM kortelės (duomenys neskelbtini), kurie buvo apžiūrėti (3 t., 2-3, 8-10 b. l.).
Iš 2013-01-10 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis be priekinio bamperio pristatytas į Šiaulių AVPK, kuris buvo apžiūrėtas (3 t., 11; 13-20 b. l.).
Iš 2013-01-23 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. pateikė džinsines mėlynos spalvos kelnes, porą juodos spalvos moteriškų batų, kurie buvo apžiūrėti (3 t., 38; 39-42 b. l.).
Iš 2013-09-05 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 2347 (13), 11-2348 (13) matyti, kad ant tirti pateiktų P. D. sportinių kelnių ir megztinio rastas didelis skaičius mėlynos, tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. A. džinsinių kelnių audeklą. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš tirti pateiktų A. A. džinsinių kelnių, ar kito džinsinio gaminio, negalima. Ant tirti pateiktų P. D. sportinių kelnių ir megztinio nėra mikrodalelių (pluoštų, plastikų) iš tirti pateiktų A. A. batų. Ant tirti pateiktų P. D. sportinių kelnių ir megztinio nėra pluoštų iš tirti pateiktų R. J. sportinių kelnių ir sportinių kelnių, aprašytų specialisto išvadoje Nr. 11-1024 (13), 11-1244 (13) (5 t., 103-108 b. l.).
2013-02-11 priimta nutartis atlikti kratą pas R. J., adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 157 b. l.). Iš 2013-02-14 kratos adresu (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad kratos metu iš R. J. namų paimta: 2 vnt., virtuvės įrankių rinkiniai, žalios spalvos megztinis, juodos spalvos biuzonas, geltonos spalvos metalinė grandinėlė, dulkių siurblys ,,Samsung“ raudonos ir juodos spalvos, kurie buvo apžiūrėti (2 t., 158-169; 170-171 b. l.).
Iš 2013-12-18 tarnybinės ataskaitos dėl telefono pokalbių išklotinių analizės baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00860-12 matyti, kad iš R. J. 2013-01-10 kratos metu buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai Samsung IMEI (duomenys neskelbtini), Nokia IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI kontrolę nuo 2012-12-01 iki 2013-01-12 nustatyta, kad telefono aparate Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudota SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini). Telefone Nokia IMEI (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu laikotarpiu buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu atlikus R. J. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrole, matyti, kad SIM kortelė buvo naudojama su telefono aparatais, kurių IMEI numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat ir antroji SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau ši kortelė buvo naudojama ir su telefono aparatais, kurių IMEI yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad jame buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė (duomenys neskelbtini) veikė iki 2012-12-23 dienos. Todėl nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. J. naudojosi mobilaus ryšio SIM kortelėmis, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Tiriant nusikalstamą veiką dėl plėšimo (duomenys neskelbtini) kaime iš P. D. ir J. A., atlikus mobiliojo ryšio telefono pokalbių išklotinių analizę, nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. J. ir abonentas, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. B., 2012-12-13 nuo 16:33 val. iki 16:34 val. tarpusavyje kontaktavo būdami celės 462C esančios Pakruojo r. Rubaičių kaime veikimo zonoje, ir 19:04 val. buvo celės 955B , esančios Žalioji g. 40, Klovainiai, Pakruojo rajone veikimo zonoje (žiūrėti pridedamą celių žemėlapį) (6 t., 1-4, 9, 86-88 b. l.).
Iš 2013-03-29 UAB „Tele2“ rašto Nr. SD-15977 matyti, kad pateikė tarnybinėje ataskaitoje minimų bokštų kodų adresus (6 t., 85 b. l.).
Iš 2013-01-09 nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista gauti mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-01-09 (6 t., 138 b. l.).
2012-02-02 pažymoje L. B. tyrėjams nurodė, kad naudojasi Sim kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 27 b. l.).
Iš 2013-04-18 kratos, atlikto adresu L. B. kameroje Kėdainių r. PK areštinėje, patvirtintos 2013-04-18 Kėdainių r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (9 t., 52 b. l.) protokolo matyti, kad kratos metu iš L. B. kameros buvo paimti A. A. laiškai, kuriuose matyti, kad A. A. rašo L. B. apie savo parodymus, kuriuos ji davė tyrimo pareigūnui, taip pat apie tai, kaip ji prašys R. J. pakeisti parodymus (9 t., 49-50, 54-64 b. l.).
Iš 2013-04-04 Kėdainių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad buvo leista atlikti slaptus tyrimo veiksmus suimtojo L. B. atžvilgiu (7 t., 162-163 b. l.).
Iš 2013-05-10 slapto sekimo protokolo matyti, kad atlikus slaptus veiksmus L. B. atžvilgiu buvo gauta tyrimui naudinga informacija. Iš prie protokolo esančios stenogramos matyti, kad 2013-04-04 18 val. 24 min. vyko L. B. pokalbis Kėdainių rajono PK areštinėje su kitu kameroje esančiu asmeniu. Pokalbio metu L. B. pasakė, kad „Ne, jis neapsidaužo, jis nerūko, nei rūko žolės, nei ką, išgeria tik ant drąsos.... Sako jis man einam kartu, sakau, eik tu ...Ni man to reikia, ni ką. Sako, nedalyvauk, nors pavežk. Sakau pavešiu.... žinai stovių už keturių kilų, paskambina....“, į klausimą „Ar tau duodavo kapeikų?“, atsakė „Jis man visko nesakydavo, sugaiždavau, kokią valandą, išmesdavo man, kokį stolniką man. Ni kokia rizika man galvoju. Stoviu aš tolyn, jie ten daro, paimu juos paskui ir viskas. O jis ateidamas sakydavo, kad paėmė 500 žinai“. „Tai, kad mažiau reiktų duot. Tai ką, Pakruojį iš vis nieko nerado. Kai byloje rašo 300 litų, siurblį, šautuvą ir pledas. Tai rado kažką, siurblį rado, rado pledą, šautuvą tik nerado. Aš tai žinau, kur tas šautuvas, žinau.“ (7 t., 164-165 b. l.).
Iš teisme ištirtų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamieji R. J. ir A. A. iš esmės pripažino, kad jie padarė jiems inkriminuotą šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis L. B. neneigė, kad yra buvęs įvykio vietoje, tačiau neigė, kad dalyvavo ar žinojo, kad apie nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis R. J. neneigė, kad juos su A. A. į Pakruojo rajoną, kuriame jie įvykdė plėšimą nuvežė L. B., kuris neva nežinojo apie jų ketinimus apiplėšti nuošalioje sodyboje gyvenančius senelius ir apie jų atliktus veiksmus. Tačiau A. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad apie nusikaltimo darymą L. B. tikrai žinojo, kuris dar Šiauliuose su R. J. tarėsi ir po to visi iš karto nuvyko būtent prie sodybos, kurioje ir buvo įvykdytas šis nusikaltimas. A. A. patvirtino, kad prie sodybos durų ėjo ji, R. J. ir L. B.. O kai R. J. beldė į namo duris, prie durų stovėjo, tiek jis, tiek ir L. B. užsidėję kaukes, tačiau senutei atidarius duris ir jai R. J. sudavus smūgį, nuo ko ji nugriuvo, į namo vidų įsibrovė tik R. J. ir ji, o L. B. nėjo, o grįžo į automobilį. Tiek R. J., tiek ir A. A. patvirtino, kad prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas fizinis smurtas, kurį naudojo R. J.. Kad įsibrovus į gyvenamą patalpą prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas fizinis smurtas, jiems buvo grasinama, prieš juos buvo naudojamas peilis, šaunamasis ginklas ir iš jų buvo pagrobtas kaltinime nurodytas turtas, patvirtina ir kiti teismo ištirti įrodymai, nukentėjusiosios J. A. parodymai, apklaustų liudytojų parodymai, medicinos specialistų išvados ir kita ištirta rašytinė bylos medžiaga. L. B. nurodė, kad matė, jog į automobilį, kuriame jis laukė, R. J. su A. A. parsinešė daiktą panašų į dulkių siurblį, o automobilyje R. J. apžiūrinėjo ginklą. Nors L. B. nurodė, kad kaltinamieji R. J. ir A. A. tarpusavyje kalbėdavosi romų (čigonų) kalba ir jis jos neva nesupranta, tačiau jis pats savo apklausose nurodė, kad romus R. J. ir jo brolį R. pažįsta nuo vaikystės, su jais bendrauja, o A. A. kategoriškai paneigė L. B. žodžius, neva jis nesupranta romų kalbos, ir patvirtino, kad L. B. net tik romų kalbą suprantą, bet ir moka ja kalbėti, be to ji ir R. J. laisvai kalba lietuviškai. Kad plėšikai laisvai, be akcento kalbėjo lietuviškai patvirtino ir nukentėjusioji J. A., o tuo įsitikino ir teismas. Todėl L. B. paaiškinimas, kad jis tik vairuodavo, o automobilyje kalbėdavosi R. J. su A. A., o jis pokalbiuose nedalyvaudavo ir nieko nesuprasdavo, atmestinas.
Iš teismo ištirtų įrodymų visumos matyti, kad ši padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta, kad visi trys įtariamieji nusikaltimo padarymo metu buvo nusikaltimo vietoje. To neneigia ir patys kaltinamieji, tą patvirtina ir jų telefonų išklotinės. Įvertinus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus nustatyta, kad L. B. nuvežė kaltinamuosius į nusikaltimo vietą, jų laukė, po to juos parvežė, visą tai darė už atlygį, tačiau namo viduje su kitais kaltinamaisiais nebuvo. Kaip ir nusikaltimų padaryme Raseinių bei Anykščių rajone, akivaizdu, kad L. B. veikė kartu su R. J. ir A. A. kartu, atliko savo vaidmenį, nors pačiame plėšime ir nedalyvavo, tačiau veikė organizuotoje grupėje. Tai įrodo A. A. parodymai, kad L. B. apie šį nusikaltimą žinojo iš anksto, kad jie nuvažiavo iš karto prie šio namo, kad L. B. ėjo prie namo ir net pats buvo užsimovęs kaukę, tačiau į namo vidų nėjo, bet laukė jų automobilyje. L. B. ir pats patvirtino, kad matė pagrobtus daiktus ir su jais vežė R. J. ir A. A. namo. Be to, L. B. kaltę įrodo ir 2013-05-10 slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad L. B. buvo viskas žinoma apie plėšimą Pakruojo raj., net ir tai, kur šiuo metu yra pagrobtas pistoletas, o jis buvo viską apgalvojęs, numatęs savo veiksmų rizikos laipsnį, taip pat ir savo parodymų taktiką, jeigu jį pagaus policijos pareigūnai, kuri ir buvo naudojama.
Akivaizdu, kad R. J. ir A. A. yra šio nusikaltimo vykdytojai, nes jie abu atliko plėšimo sudėties objektyviuosius veiksmus – rišo nukentėjusiuosius, ieškojo pinigų, pagrobė svetimą turtą. Nors A. A. prieš nukentėjusiuosius ir nenaudo fizinio smurto, tačiau ji atliko plėšimo veiksmus, rišo nukentėjusiąją, taip pat reikalavo pinigų ir aukso, matė kaip smurtą vartojo R. J. ir su tuo sutiko. Todėl jie veikė iš anksto susitarę, ką abu kaltinamieji ir patvirtino jų apklausų metu. Visiškai įrodyta, kad R. J., A. A. ir L. B. darydami ir šį plėšimą veikė organizuotoje grupėje, nes tai įrodo jų veiksmų bendrumas, suderinamumas, pasiskirstymas vaidmenimis, užduočių atlikimas ir veiksmų padarymo mechanizmas, - jie veikė pagal ankstesnių plėšimų modelį – pasirenkami senyvo amžiaus žmonės gyvenantys vienkiemyje, sodyba buvo stebima, aptartas planas, naudojamos kaukės, vienas narys laukia automobilyje lauke, kiti du panaudodami apgaulę įsibrauna į patalpą, R. J. naudoja smurtą, grasina, A. A. ir pats R. J. ieško pinigų, grobia turtą, abu nukentėjusiuosius riša, L. B. juos parveža ir už tai gauna atlygį.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 180 str. 3 d.
Dėl plėšimo iš A. D. ir L. D. namo Kėdainių rajone, jų nužudymo bei sukčiavimo
Kaltinamasis R. J. parodė, kad buvo pas A. A. namuose. Ten gyveno A. A., mama ir seserys. Namuose buvo seserys, o mamos nebuvo. Su A. S. ir A. A. sugalvojo važiuoti pardavinėti drabužius. Važiavo su R. J. tamsios spalvos, trečios laidos „VW Golf“ automobiliu į Kėdainių kaimus. Automobilis nebuvo registruotas R. J. vardu. Kam jis buvo registruotas, nepamena. Automobilį vairavo R. J., o A. S., ar A. A., rodė kelią. Jie tuos kaimelius gerai žinojo. Atstumas nuo namų buvo apie 20 km R. J. lietuviškai blogai skaito ir neperskaito kaimelių pavadinimų. Privažiavus prie D. sodybos A. A. ėjo siūlyti drabužių, o R. J. su A. S. sėdėjo mašinoje ir laukė. Automobilį pastatė kelis metrus nuo namo. Neturėjo minčių apiplėšti, todėl ir neslėpė automobilio. Grįžusi A. A. pasakė, kad sodyboje gyvena seneliai ir galima juos apvogti. Nežino ar ji kažką pamatė, tiesiog davė tokią mintį. Tuomet R. J. su A. S. išlipo iš mašinos ir ėjo vogti. Tai jie susitarė būdami kieme. Minčių, jog teks panaudoti smurtą nebuvo. Jokių daiktų su savimi nesinešė, atrodo, kad neturėjo ir kaukių. Priėjus prie namų, į duris pabeldė A. A. ir pasakė, kad reikia vandens, nes sugedo automobilis. Senukai durų neatidarė, sakė eikit šalin, tačiau močiutė atidarė langą. Atidarius langą, R. J. ją pastūmė ir įšoko į vidų. A. S. taip pat įšoko per langą po jo. A. A. atidarė duris ir ji įėjo į vidų. Įlipus į namą, senukas puolė su peiliu, o R. J. gynėsi. Sudavė D. 2-3 smūgius į veidą, šoną. Kojomis jo nemušė. Po smūgių jam niekas nenutiko, jis buvo gyvybingas. Tuomet R. J. bandė jį surišti su užuolaida, kurią rado pas senolius namuose. D. reikėjo rišti, nes jis priešinosi. A. S. tuo metu buvo prie močiutės, gal ją rišo. A. A. taip pat rišo ir mušė močiutę. Jie močiutę rišo taip pat su užuolaida. Matė kaip A. S. ir A. A. mušė močiutę rankomis ir kojomis. Ar mušė daiktais, nematė. Viskas vyko R. J. už nugaros, už 1 -1,5 m. Surišus senolius klausė senelių kur pinigai ir auksas. D. sakė, kad neturi, o ką kalbėjo D., negirdėjo. Mušdami negrasino, ieškojo ir viskas. Nebuvo tikslo sumušti, buvo tik tikslas surišti ir apvogti. Visi trys ieškojo pinigų ir aukso. Visas veiksmas tuko 20-30 min. A. A. rado banko kortelę su Pin kodais. Kurioje vietoje rado, R. J. nematė. Tada po paieškos visi išvažiavo. Prieš išvažiuojant R. J. D. nuo kojų nupjovė „šniūrus“ – užuolaidas. D. tuo metu buvo sąmoningas. D. gulėjo surišta virtuvėje. Jai „šniūrų“ nenupjovė, nes galvojo, jog nupjaus A. A. ar A. S.. Kai nupjovė užuolaidas D., tai iš streso išėjo su peiliu. Peilis pas R. J. atsidūrė tada, kai jį puolant D., jis iškrito iš rankų. Tuomet R. J. jį paėmė. Važiuojant į namus R. J. nematė jokio žiedo, nei vyriško, nei moteriško. Tada nuvažiavo pas J. J.. A. A. paprašė, kad ji nuimtų pinigus nuo kortelės. A. A. galvojo, kad taip bus geriau, todėl pasiėmė J. J. kartu ir nuvažiavo į Jonavą. Jonavoje privažiavo prie bankomato ir J. J. nuėmė pinigus. Ką už tai žadėjo J. J., nepamena, bet kažką žadėjo. Pinigus padavė A. A., jų iš karto nesidalino. Tada nuvažiavo į Kėdainius ir dar kartą nuėmė pinigus. Dėl pinigų nuėmimo skambino L. B. ir klausė, kiek vienu kartu galima nuimti pinigų. Neatsimena, ką jis sakė, bet sakė, kad daug negalima nuimti. Tuo metu buvo vakaras, tamsu, 22-23 val. Važiuojant iš Jonavos buvo užvažiavę pas gimines, pabuvo 20- 30 min. Pas gimines važiavo praleisti laiką, kad būtų po 24 val. ir galėtų vėl nuimti pinigus iš bankomato. Iš giminių važiavo į Kėdainius. A. A. su J. J. kalbėjosi ir sprendė, kur nuiminėti, kuriam mieste. Pinigus nuiminėjo J. J., o jie trise, tai yra jis, A. S. ir A. A. laukė atokiau. Kiek yra pinigų sąskaitoje, nežiūrėjo. Iš viso buvo nuimta apie 6000 Lt. Pinigus vėliau su A. A. ir A. S. dalinosi lygiomis dalimis pas A. S. namuose. J. J. davė 100 Lt ir ji išėjo namo. Pasidalinus pinigus R. J. su A. A. išvažiavo į Šiaulius. Išvažiavo gal tą patį vakarą, gal kitą dieną. Ką darė su rūbais, negali pasakyti, tačiau apie rūbų slėpimą kalbos nebuvo. Kitose veikose A. S. nedalyvavo. Pas D. A. S. važiavo kartu, nes jam reikėjo pinigų. Tiesiog jis su A. S. tarėsi važiuoti kartu, kad palaikytų kompaniją. A. A. pasakė, kad važiuoja pardavinėti rūbus ir važiavo kartu. Rūbai pas A. A. buvo sudėti į prekybinį didelį krepšį. R. J. buvo apsirengęs tamsiomis kelnėmis, sportine „Adidas“ apranga. Pas nukentėjusiuosius ėjo be striukės. Džinsų jis niekada nenešioja. A. S. buvo su sportiniais batais, džinsinėmis kelnėmis, tamsia odine striuke. R. J. yra romas. Iš Vilkijos romų tautybės asmenų R. J. nepažįsta. Asmens, pavarde V., nepažįsta. Automobilis buvo sulaikytas po 2 dienų, o R. J. buvo sulaikytas po 1-2 savaičių. Krata buvo atlikta jo namuose, tačiau kratoje jis nedalyvavo. Jo namas yra Basanavičiaus (duomenys neskelbtini). Kas buvo paimta kratos metu, nežino. Su A. S. santykiai buvo normalūs, tačiau dabar A. S. pyksta, kad R. J. neprisiima sau kaltės.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J., kurio parodymai buvo perskaityti, iš pradžių kaltu neprisipažino, bet vėlesnėse apklausose parodė, kad 2012 metais gruodžio mėnesį Šiaulių mieste, tikslaus laiko nepamena, iš matymo pažįstamo romų tautybės vyro išsikeitė automobilį „VW GOLF“, mėlynos spalvos. Valstybinio numerio nepamena. Tuo automobiliu važinėjo po Šiaulius, buvo atvykęs į Kėdainius pas savo merginą A. A.. A. A. pažįsta apie pusmetį. Ji lankėsi pas jį namuose Šiauliuose, taip pat jis atvykdavo, pas ją į namus. 2013 Naujus metus šventė pas A. A. namuose. Būdamas pas A. A., susipažino ir su jos broliu A. S.. Jis gyvena tame pačiame name. 2013 sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, tačiau tai galėjo būti sausio 6 diena, jis buvo A. A. namuose. Pamena, kad tuo metu kambaryje jis su A. A. buvo dviese, kaip ji pradėjo pasakoti jam, kad ji žino sodybą, kurioje gyvena du senoliai, vyras ir moteris, kurie namuose laiko tūkstančiais grynųjų pinigų. Ji nesakė, iš kur ji apie tai žino. Ji pasiūlė važiuoti į tą kaimą ir pagrobti iš senukų pinigus. A. A. į kambarį pasikvietė brolį A. S.. Jie visi trys pradėjo tartis kaip pagrobti pinigus. Sutarė, kad A. A. pirmoji prieis prie namo durų ir apgaule, pasakodama išgalvotą istoriją, pamėgins padaryti taip, kad patys senukai atidarytų duris. Po to jis su A. S., įsiverš į namo vidų, kur parankinėmis priemonėmis suriš senoliams kojas ir rankas, ir patys ieškos pinigų. Nesitarė naudoti smurtą, ir mušti senukus. A. A. sakė, kad pinigus senoliai turėtų slėpti namo pastogėje. Nepamena kokiomis aplinkybėmis pas jį automobilyje atsirado dvi kaukės, padarytos iš megztos kepurės. Daugiau su savimi jokių įrankių nepaėmė. Jau temo, tikslaus laiko nepamena, kaip trise, jo vairuojamu automobiliu išvyko iš A. A. namų Kėdainiuose. Važiavo iš Kėdainių miesto Kauno miesto kryptimi. Prisimena, kad pravažiavus miestelį, kurio pavadinimo nežino, po to tiltą per upę, pasuko į dešinę. A. A. turėjo tamsų šaliką, kuriuo buvo pasirengusi užpuolimo metu slėpti veidą. Važiavo iki vietos pakankamai ilgai, gal kokias 40-50 minučių. Nepamena ar dar kur nors pasuko. Toliau kelią rodė A. A. ir A. S.. A. S. sėdėjo šalia, o A. A. sėdėjo ant galinės sėdynės. Pradžioje važiavo asfaltuotu keliu, o po to vieškeliu. Važiuojant keliu, lyg A. A. liepė sustoti ir parodė namą kelio dešinėje pusėje, kur gyveno tie senukai. Nuo kelio link to namo vedė keliukas. Namas nuo kelio buvo apie 100 metrų atstumu. Apsuko automobilį ir pavažiavęs apie 200-300 metrų atgal, automobilį pastatė šalikelėje. Automobilio galu įvažiavo į lauko keliuką. Iš automobilio pasiėmė kaukes ir visi trys vienu metu nuėjo prie to namo. Toje vietoje jis ankščiau nėra buvęs. D. nepažinojo, niekada ankščiau nebuvo jų namuose. Pradžioje, ėjo vieškeliu, po to pasuko į dešinę į keliuką link namo. Namo viduje, vienoje pusėje degė šviesa. Ėjo pro dešinę namo pusę, kurioje nedegė šviesa. Lauko durys buvo iš kiemo pusės. Lauke šviesa nedegė, sniego nebuvo. Kieme ant galvos užsidėjo kaukes, ant rankų turėjo užsidėjęs medžiagines pirštines. Lauko durys buvo iš vidaus užrakintos. Jis liepė A. A. pabelsti į duris ir pasakyti, kad sugedo automobilis, užvirė vanduo, reikia šalto vandens. A. A. pabeldė į lauko duris. Prie durų moteriškas balsas paklausė kas ten. A. A. prašė vandens. Moteris liepė eiti į šalį ir durų neatidarė. Stovėjo ir svarstė, ką toliau daryti, kaip netikėtai moteris pravėrė langą, švietėsi prožektoriumi. Tuo metu jis sugriebė už lango rėmo, jį pravėrė. Įlipo per langą į vidų, dešine ranka, delnu nustumdamas moterį nuo lango. Ji suklupo kambaryje, bet neišgriuvo. Paskui jį į kambarį įlipo A. S.. Kambaryje degė šviesa. Tuo metu pamatė link jo artėjantį pagyvenusį vyrą, su dideliu peiliu rankose. Jis viena ranka sugriebė vyrui už rankos, kurioje jis laikė peilį, o kita ranka sudavė vyrui į veidą. Sudavė ne daugiau dviejų kartų į veidą. Jis ištraukė iš jo rankų peilį. Nuo jo smūgio pagyvenęs vyras nugriuvo kambaryje ant grindų. Nepamena kokia poza vyriškis pargriuvo ant grindų. A. S. tuo metu gulinčiai ant grindų moteriškei rišo rankas. Neįsidėmėjo kokiu daiktu A. rišo moteriškei rankas. Prisimena, kad į namo vidų pro duris įleido A. A., tačiau neprisimena, kokiu laiku tai padarė. Vyrui rankas ir kojas surišo špagatu. Vyriškis kažką jam bandė sakyti, tačiau neprisimena, ką jis sakė. Vyras aktyviai nesipriešino, jam vienam pavyko surišti jo rankas ir kojas. S. buvo greta jo. Matė panašius A. S. kūno judesius į smūgiavimą, nematė ar jo smūgiai pasiekė moteriškės kūną. Nepamena ar moteriškė šaukė, prašė pagalbos. Kaip į namo vidų įleido A. A., ji nuėjo prie A. S., buvo pasilenkusi prie moteriškės, kiek pamena ji padėjo A. S. surišti moteriai rankas. Tuo metu, kaip A. S. rišo moteriškei rankas, moteris muistėsi, vengdama surišimo, tuomet A. A. du kartus spyrė moteriškei į veidą. Surišę vyrą ir moterį, paliko juos gulėti virtuvėje ant grindų. Nematė ar iš vyro ir moters kūno bėgo kraujas. Vyro turėtą peilį pasiliko sau. Jis liko bute Šiauliuose. Nematė, ar vyras su moterimi turėjo, kokį nors telefoną, telefono nedaužė. Surišę vyrą ir moterį, pradėjo po kambarius ieškoti pinigų. A. S. užlipo į namo pastogę, jis su A. A. apačioje apžiūrinėjo lovas, spintas. Ieškojo pinigų. A. S. pastogėje pinigų nerado. A. A. jam būnant kambaryje pasakė, kad rado banko kortelę su PIN kodu. Jis nematė, kurioje tiksliai vietoje jį tą kortelę rado. Radus Banko kortelę, A. A. paragino daugiau neieškoti pinigų ir pasišalinti. Kiek pamena tame name jie užtrūko iki pusvalandžio. Išeidamas iš namo, jis vyrui peiliu nupjovė virvę, kuria buvo surištos jo kojos. Tai padarė, kadangi norėjo, palikti jam galimybę pačiam išsilaisvinti, išsikviesti pagalbą. Tikėjosi, kad per tą laiką jie spės saugiai pasitraukti. Sugrįžo į jo automobilį. Pakeliui nieko sutikę nebuvo. Važiavo į Kėdainius. A. A. pasiūlė vykti pas jos draugę, J. J., kurios paprašyti iš bankomato išgryninti pinigus. Pas A. į namus užsukę nebuvo, vyko tiesiai pas J.. Automobilį pastatė jos namo kieme. Jis užėjo pas ją į butą, esantį 3 aukšte. Sakė jai, kad su ja kieme nori pakalbėti A.. Ji atėjo prie jų automobilio. A. paprašė J. iš bankomato paimti pinigus. Ji sutiko vykti su jais prie bankomato. Kad būtų saugiau, pinigus paimti vyko į Jonavą. Pagrobta banko kortelė buvo padėta automobilyje prie pavarų svirties. Vykstant į Jonavą, nepastebėjo, kaip juos nufotografavo greičio radaras. Jonavoje sustojo prie parduotuvės. Nepamena kas konkrečiai padavė J. banko kortelę. Tačiau gavusi kortelę, ji nuėjo prie bankomato, kuris buvo įrengtas lauke prie parduotuvės sienos. Liepė paimti visus pinigus, kiek galės bankomatas išduoti vienu metu. Ji atnešė 3000 litų. Sakė, kad bankomatas daugiau neišduoda. Nepamena, kas padalijo pinigus. Juos padalijo po lygiai į 3 dalis. Jis gavo 1000 litų. Skambino iš savo telefono L. B., klausė, kaip galima išgryninti kitus pinigus. Jis naudojosi A. S. telefonu lyg SAMSUNG, tik naudojo savo SIM kortelę. L. B. atsakė, kad reikalinga laukti kitos paros. Kadangi buvo apie 21 valanda, tai reikėjo kur nors praleisti laiką iki 24 valandos. Visi pasitarę, nusprendė vykti pas A. S. gimines, gyvenančias už Jonavos. Nuvyko pas T., kur praleido apie valandą. A. S. skambino iš savo telefono ir klausė kaip nuvykti iki jos namų. Būdami T. namuose, užsinorėjo valgyti. Nusprendė vėl vykyti į Jonavą. Sustojo degalinėje prie Jonavos. Buvo užėję į vidų ir valgė sumuštinius. Po to nusprendė nelaukti pusiaunakčio ir vykti į Kėdainius. Nuvyko į A. A. namus. J. J. paleido prie jos namų. Jo ir A. rūbai nebuvo kruvini. Jokių drabužių A. namuose prie jo niekas nedegino. Po 24 val. pėstute, jis A. A., ir A. S. nuėjo iki J. J. namų. A. A. užėjo pas J. J. į namus ir vėl pakvietė ją eiti prie bankomato. Kėdainių mieste jis su A. ir A. stovėjo ant tiltuko, toje vietoje A. A. padavė J. J. banko kortelę. J. J. nuėjo iki parduotuvės ir iš bankomato paėmusi pinigus atnešė ir padavė lyg A. A.. J. J. atnešė 2850 litų. Pinigus pasidalijo į tris dalis. J. už pagalbą nuimat pinigus davė apie 130 litų. Jis gavo 1000 litų. Viso jis gavo 2000 litų. Pinigus išleido savo reikmėms. Jis nieko nežino apie tai, kad iš tų žmonių buvo pagrobti auksiniai žiedai. Jokių žiedų jis nematė ir nepagrobė. Gailisi dėl savo poelgio, pasiryžęs atlyginti mano padarytą žalą (11 t., 34-36, 47-50, 52-56, 130-134 b. l.).
2013-03-28 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. J. parodė, kaip įvykdė nusikalstamą veiką prieš L. ir A. D. (duomenys neskelbtini). R. J. nurodė, kad 2013-01-06 vakare, jis kartu su A. A., A. S. nusprendė vykti į kaimą, esantį Kėdainių r. pagrobti iš pagyvenusių žmonių pinigus. Tai pasiūlė padaryti A. A. ir A. S.. Tvirtina, kad į įvykio vietą vyko jo vairuojamu automobiliu mėlynos spalvos „VW GOLF“. Prieš tai susitarė, kad A. A. pirmoji prieis prie senukų namo, esančio vienkiemyje durų ir papasakodama išgalvotą istoriją atitikusią bėdą pamėgins įkalbėti senukus pačius praverti duris. Nurodė, kad tarėsi, kad įsiveržę į jų namus suriš namo viduje rastomis priemonėmis, ir patys ieškos pinigų. Nesitarė senukų mušti, neketino jų užmušti. Pagrindinis tikslas buvo pagrobti senukų pinigus. Nurodė, kad tame kaime buvo pirmą kartą. Parodė, kad trise jo vairuojamu automobiliu iš A. A. namų vyko keliu Kauno kryptimi. Parodė, kad vyko iki miestelio, per kurį teka upė. Pervažiavę tiltą per upę, pasuko į dešinę. Pamena, kad pravažiavo pakelėje stovėjusį kioską. Važiavo tiesiai tol, kol baigėsi asfaltuotas kelias. Po to dar važiavo vieškeliu kelis kilometrus. Privažiavus kelio ženklą (duomenys neskelbtini)R. J. parodė sodybą dešinėje kelio pusėje žaliomis sienomis. Parodė vietą ant pagrindinio kelio, kurioje netoli keliuko į sodybą pastatė automobilį. Parodė, kaip apėjo namą, matė lange degančią šviesą. Visi trys vienu metu atėjo iki namo lauko durų iš kiemo pusės. Parodė, duris, į kurias A. A. beldė. Parodė, kad pabeldusi į duris, A. A. sakė, kad sugedo jos automobilis, prašė duoti vandens. Parodė langą, kurį iš vidaus atidariusi moteris švietė prožektoriumi. Parodė, kaip pastūmė lango rėmą ir įšoko į namo vidų. Parodė, kad paskui jį per tą patį langą, mūvėdami kaukes, į namo vidų įlipo A. S.. Parodė, kaip sugriebė viduje namo moterį, stumdama ranka, sudavė jai vieną ar du kartus. Ko pasakoje moteris nugriuvo ant grindų arčiau durų. Parodė kaip tuo metu iš kambario, esančio kairėje pusėje, rankoje laikydamas didelį peilį, link jo artinosi pagyvenęs vyras. Parodė, kaip kambaryje viena ranka sugriebė vyrui už rankos, kurioje jis laikė peilį, o kita ranka ne daugiau dviejų kartų sudavė jam į veidą, taip ištraukė jam iš rankos peilį. Parodė, kur viduje vyras nuo jo smūgių į galvą, nugriuvo. Tuo metu A. S. gulinčiai ant grindų moteriškei surišo rankas. Tvirtina, kad šalia A. S. buvo ir A. A.. Tvirtina, kad matė, kaip A. S. pasilenkęs prie moters rankomis darė judesius, panašius į smūgius. Tvirtina, kad neskaičiavo kiek smūgių jis sudavė moteriai, tačiau smūgių buvo daug, kadangi jam kilo įtarimas, kad tokiais veiksmais A. A. ir A. S. gali moterį užmušti. Jis perspėjo A. S. ir A. A. nustoti mušti moterį, kuri jau buvo surišta. Parodė, kad tuo metu jis virtuvėje rastu špagatu vienas surišo vyrui už nugaros rankas ir kojas. Surišę vyrą ir moterį, parodė, kur ieškojo jų pinigų, kėlė lovas, spintas, Parodė kambarį, esantį dešinėje nuo virtuvės, kuriame A. A. spintelėje rado banko kortelę su PIN kodu. Pabrėžė, kad išeidamas iš namo, nupjovė špagatą, kuriuo vyrui buvo surišęs kojas. Kojas išlaisvino tam, kad vyras galėtų pasikvieti pagalbą. Parodė, kad visi trys sugrįžo į automobilį ir tuo pačiu keliu vyko į Kėdainius, pas J. J., kad ji iš bankomato išimtų pinigus. Atvykus į Jonavą, R. J. parodė bankomatą, prie prekybos centro NORFA, kuriame J. J. išėmė 3000 litų. Daugiau pinigų išimti negalėjo, kadangi jų neišdavė bankomatas. Jonavoje parodė LUKOIL degalinę, kurioje visi keturi vakarieniavo. Po to atvykus į Kėdainius, parodė vietą Tilto gatvėje prie prekybos centro IKI, kur po vidurnakčio J. J. iš bankomato išgrynino 2950 litų (11 t., 73 b. l.).
Kaltinamoji A. A. parodė, kad prisipažįsta, jog dalyvavo darant nusikaltimą. Ji ieškojo pinigų ir aukso bei laikė močiutei rankas. Buvo 2012 m. – 2013 m. žiema, po naujų metų. Galėjo būti sausio 6 d. Pas ją iš Šiaulių atvažiavo R. J. su kažkokiu draugu, kurį matė pirmą kartą. Jis buvo romų tautybės, šiek tiek aukštesnis už R. J.. Buvo su džinsais ir tamsia kepure su snapeliu. Pasiėmė A. A. ir pasakė, kad važiuoja į kažkokį kaimą vogti. A. A. bijojo R. J., todėl sutiko važiuoti kartu. Buvo vakaras, tačiau kelinta valanda, neatsimena. Važiuojant jokių A. S. daiktų nepasiėmė. Automobilį vairavo R. J.. Jam kelio rodyti nereikėjo, jis žinojo kur važiuoti. Automobilyje A. A. sėdėjo gale. Kai ji atėjo į automobilį, A. sėdėjo automobilyje. Jis buvo iki 40 metų amžiaus, tamsių plaukų, tačiau jo veido labai gerai nematė. Važiuojant tylėjo visą kelią, nekalbėjo. Nuvažiavus iki namo reikėjo šiek tiek paeiti. A. A. pasakė pabelsti į duris, o jie žadėjo pastumti senukus. A. A. pabeldė į duris ir pasakė, kad sugedo automobilis, prašė vandens. Tačiau durų niekas nedarė. Močiutė atidarė langą ir pašvietė su prožektoriumi. Per atidarytą langą įšoko R. J. su A. ir po 3 min. A. A. atidarė duris. A. A. buvo apsirengusi šviesia striuke. Ar dengė veidą, nepamena. Ji turėjo kapišoną. Kai ji įėjo į vidų, senutė gulėjo prie durų kambaryje ir šalia gulėjo senukas. Močiutės veidas buvo kruvinas. Matė kaip R. J. su A. rišo senuką ir senutę. Juos rišo su balta užuolaida. Kai surišo senuką, surišo ir senutę. Senuką rišo R. J., o senutę A.. A. A. močiutei laikė rankas, kai R. J. jas rišo. Ar laikė ir kojas, neatsimena. Rankas reikėjo laikyti, nes močiutė šaukė ir priešinosi. Rišant senelį A. A. neprisidėjo. Ant senelio veido kraujo nematė. Matė R. J. ir A. smūgius. Daugiausia smūgiavo rankomis. Vieną kartą spyrė koja. Močiutei spyrė R. J.. Paskui A. ėjo pas močiutę, kai ji rėkavo. Priėjęs A. davė su ranka ar su koja. Su savimi jie turėjo pagaliuką, kuriuo sudavė močiutei. Senelis tuo metu gulėjo be sąmonės. Viskas vyko virtuvėje. Virtuvėje šviesa nedegė, ji sklido iš kambario. Namuose pinigų ieškojo ne tik A. A., bet ir visi. Kai rado bankomato kortelę, išėjo. Išeinant senoliai gulėjo ir nerėkė, kažką bandė sakyti, bet neišgirdo. Kortelę rado A. A., tačiau nepamena kur. Prie kortelės buvo Pin kodas. Kiti ieškojo taip pat. Kitų daiktų, aukso dirbinių A. A. nematė. Gal juos rado kiti. R. J. gąsdino A. A. ir jos vaiką, kad apkaltintų brolį. Grįžus prie namų, A. paprašė senų rūbų persirengti. Tada jį su R. J. nuvedė pas A. S. persirengti, nes jis gyvena šalia A. A. namo ir pas jį yra vyriškų rūbų. A. persirengti vedė A. S. nežinant. Nuvedė, parodė, kur rūbai, ir sakė apsirengti. Durys buvo neužrakintus. A. A. žinojo, kad durys dažniausia būna nerakintos. Duris užrakina tik tada, kai išeina kur nors. Tačiau tą kartą namuose nieko nebuvo. A. persirengė kelnes. Persirengė į šviesius džinsus. Prieš tai irgi buvo džinsai, bet tamsūs. Persirengė tik kelnes, daugiau nieko. Kur padėjo savo kelnes, nematė. A. S. tuo metu gyveno vienas, P. nebuvo. Pas A. S. yra vienas kambarys ir virtuvė. Persirengus A., jis išėjo ir jie tada važiavo pas J. J.. Ją pakvietė A. A. ar R. J., neatsimena. Pakvietė, kad išimtų iš kortelės pinigus. Tada pėsčiomis nuėjo. Ji gyveno netoli „Iki“ parduotuvės. Ji išėjo iš savo buto ir ėjo kartu. Ėjo A. A., R. J. ir J. J., t. y. trise. A. liko mašinoje. A. A. padavė kortelę ir sakė, kad kortelė yra draugo. J. J. nuėjo viena išimti pinigus, kiti stovėjo prie tilto. Tada J. J. nuėmė pinigus ir padavė R. J.. Pinigų su R. J. nesidalino. Tada mieste išleido A.. Kodėl R. J. jį išleido ir kur jis važiavo, nežino. Pinigus nusiiminėjo Kėdainiuose, o kur važiavo A. iš autobusų stoties, nežino. Kiek pinigų davė R. J. A.i, nežino taip pat. J. J. iš karto nuėjo namo. Tada vėl grįžo dviese pas J. J.. Važiavo pas A. S. ir pas T.. A. S. pasakė, kad važiuojam pas gimines. A. S. tapo reikalingas, kad važiuoti kartu į Jonavą. Jis nieko neklausinėjo. J. J. namuose persirengė striukę. Į Jonavą važiavo ji, A. S., J. J. ir R. J.. A. į Jonavą nevažiavo. Tada degalinėje užsipylė benzino ir važiavo pas T.. Automobilyje nekalbėjo, kodėl naktį važiuoja nuimti pinigus. Tuomet važiavo į bankomatą išsiimti pinigų. Buvo jau tamsu. Kodėl Kėdainiuose neėmė visų pinigų, nežino. Gal pirma važiavo į Jonavą, paskui į Kėdainius, neatsimena. Iš T. važiavo prie bankomato. J. J. pinigus padavė R. J.. Kažkiek pinigų davė J. J.. A. A. pinigų nedavė, tačiau nupirko auksinę apyrankę, džinsinį sijoną. Apyrankę nupirko lombarde, kuriame buvo moteris. Kai pirko, A. A. buvo kartu. Tada R. J., J. J., A. A. ir A. S. grįžo namo pas A. A. į namus ir laukė, kad būtų po 1 val. nakties, nes iš karto visų pinigų neatidavė. R. J., J. J. ir A. A. ėjo prie „iki“ parduotuvės, o A. S. buvo namuose. Buvo jau po 24 val. J. J. nuėmė pinigus, kuriuos davė R. J.. Iki sulaikymo A. A. santykiai su R. J. buvo normalūs, buvo pora. Po įvykio Kėdainiuose A. A. pradėjo jo bijoti. Kai jis išgerdavo, tai jo bijodavo visada. R. J. bijo ir dabar, nes jis grasina, perdavinėja laiškus. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo pasakyti apie A., bet tyrėjas R. neįrašė, sakė teisme parašysi. R. J. ir A. liepė sakyti, kad A. S. dalyvavo nusikaltime ir kaltinti jį. A. S. yra A. A. vyresnis brolis, su juo sutarė normaliai. Kodėl liepė kaltinti būtent A. S., nežino. Tyrėjas taip pat sakė, kad jei nori būti paleista, turi kaltinti brolį. Apie persirengimą neminėjo taip pat. A. A. bendravimo ratas su romų tautybės žmonėmis nėra platus. A. A. dėdė prekiauja arkliais, tačiau ji su juo nelabai bendrauja. Automobilį turi jos tėvas bet su tėvu retai kur važiuoja. Po Kėdainių rajoną nedažnai keliauja, su tėvais po kaimus nevažinėja. Dėl to, kad R. J. duoda parodymus apie A. A. brolį, ji pasakė, kad jo brolis irgi daro nusikaltimus. Teismui reikėtų tikėti antraisiais A. A. parodymais, kuriuos davė dabar teisme. Į Kėdainių miestą nuimti pinigų A. nevažiavo, ji sumaišė. Neprisimena ar jis buvo kartu, kai išėmė pinigus iš bankomato, ar nebuvo. Grįžę iš įvykio vietos ir pasiėmę J. J. ne iš karto važiavo nuimti pinigų. Iš nukentėjusiųjų banko kortelės pirmą kartą pinigai buvo paimti, kai važiavo pas Teofiliją. Neprisimena ar prieš važiuojant pas T., ar po to. Pinigus pirmą kartą išėmė Jonavoje.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A., kurios parodymai buvo perskaityti, iš pradžių neprisipažino padariusią šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau vėlesnėse apklausose kalta prisipažino ir parodė, kad 2013-01-06 pavakaryje, apie 17 val., ji viena su mažamečiu vaiku buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), kaip pas ją automobiliu „VW GOLF“ tamsiai mėlynos spalvos atvažiavo R. J.. Jis atėjo pas ją vienas. Jis atėjo pas ją į kambarį, automobilį pastatęs kieme. Jis pasakė, kad dabar atvyko tiesiai iš Šiaulių. Jis paklausė, ar ji nori su juo važiuoti. Paragino ją apsirengti striukę ir eiti į jo mašiną. Abu su R. išėjo į kiemą, kur stovėjo R. automobilis „VW GOLF“. Automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės jau sėdėjo jos brolis A. S.. Ji sėdo ant galinės sėdynės per vidurį. R. jos namuose galėjo matyti K. F.. Ji niekam iš suaugusiųjų namiškių nepasakojo, kad išeina ir palieka savo vaiką. Buvo rami, kadangi jos 5 m. amžiaus sūnumi visuomet pasirūpina sesuo K. F.. Įsėdę į R. mašiną ir pradėję važiuoti jie rūkė cigaretes WINSTON (baltą). Važiuojant R. kalbėjo, kad vyksta pas pažįstamą pasiskolinti pinigų. Mašiną vairavo R.. Važiavo Kęstučio gatve iki pagrindinės J. Basanavičiaus gatvės, po to pagrindine J. Basanavičiaus gatve pervažiavo visą Kėdainių miestą, važiavo keliu link Kauno pusės. Pravažiavo Josvainių miestelį, po to pasuko į dešinę pusė, po to vėl važiavo kurį laiką tiesiai. Nepamena ar važiavo tik asfaltuotu keliu, ar vieškeliu. Važiavo ten kur ankščiau niekada nėra buvusi. Važiuojant A. ir R. gerė alų iš skardinių indų. Kokį alų gėrė nežino. Neprisimena apie ką kalbėjo važiuodami. Sustojo ant kelio. Netoliese kitoje kelio pusėje, laukuose matėsi sodyba. Nepastebėjo iš tolo ar degė sodyboje šviesa. Nuo pagrindinio kelio iki sodybos vedė keliukas. Buvo tamsu aplinkui kelio apšvietimo nebuvo. R. jai pasakė, kad palauktų jo automobilyje, o jis su A. eina į sodybą pas jo pažįstamą pasiskolinti pinigų. Sakė, kad greitai sugrįš. Nesakė, kiek pinigų nori skolintis ir nesakė kuriam tikslui nori skolintis pinigus. A. ir R. išlipo iš automobilio ir nuėjo link tos sodybos. Nematė, kad jie su savimi, ką nors neštųsi. Ji automobilyje sėdėjo viena ir klausėsi muzikos. Sėdėdama automobilyje surūkė dvi cigaretes Winston, nuorūkas numetė ant žemės ar įdėjo į peleninę, nepamena. Paklausiusi dvi dainas, išlipo iš automobilio. Išlipusi iš automobilio lauke surūkė dar vieną cigaretę. Tuo metu link Josvainių pusės pravažiavo kažkoks automobilis. Jai prailgo jų laukti, todėl nusprendė pati eiti į sodybą, pažiūrėti, kodėl taip ilgai jie ten užtruko. Kieme lojo šuo. Įėjo į kiemą, jis nebuvo apšviestas. Viename kambaryje degė šviesa. Ji atidarė namo lauko duris. Atsidariusi lauko duris, pamatė virtuvėje A. S. ir R. J.. Jie abu buvo ant galvos užsidėję juodos spalvos kaukes. Kaukėse buvo po trys skylės. Priėjo arčiau ir pamatė virtuvės viduryje gulinčią seną moterį. Virtuvėje, kur ji gulėjo, šviesa nedegė, šviesa degė kairėje pusėje esančiame kambaryje. Senutės galva buvo nukreipta į koridoriaus duris. Ji gulėjo ant kairio šono, jos kojos ir rankos buvo surištos, rankos surištos priekyje. Kas surišo nežino, nematė. Labai išsigando pamatyto vaizdo. Neprisimena, kuo buvo surištos senutės rankos ir kojos. Neprisimena ar senutės veidas buvo sumuštas, tačiau šalia jos galvos matė išsiliejusį ant grindų kraują. Girdėjo kaip ji aimanavo. Prie senutės kojų, galvą nukreipęs į dešinę sieną, gulėjo dėdukas. Nepamena, kokia kūno padėtimi jis gulėjo. Jai įėjus į virtuvę, R. priekaištavo, sakydamas, kodėl ji atėjo? Pamatė, kaip A. pritūpęs prie dėduko, kažkokiu „šniūru“ bandė rišti dėdukui rankas. Dedukas judino rankas, todėl A. nepavykdavo surišti jam rankų. Tuo metu R. kumščiu sudavė senutei vieną kartą į galvą. Ji rankomis sugriebė už A. S. drabužių ir kiek leido jėgos bandė jį atitrakti nuo dėduko. Pradėjo verkti garsiai šaukdama vadino brolį eiti kartu iš namo. Vaizdas, kurį pamatė virtuvėje buvo siaubingas. Ją šokiravo kraujas, gulintys surišti ir sumušti žmonės. Jai pavyko nuo dėduko atitraukti A.. Tuo metu prie jo priėjo R., jis greitai „šniuru“ surišo dėduko rankas. Rišdamas dėdukui rankas, R. rėkė ant jo, kur pinigai? Dedukas tylėjo ir nieko nesakė. Pasakė R., kad nori išeiti į lauką. R. jai griežtai pasakė niekur neiti. Ji stovėjo prie kambario, kuriame degė šviesa durų. Tuo metu A. S. su R. J. ėjo į kitus kambarius, kur pradėjo vartyti daiktus, ieškodami pinigų. Dešiniame kambaryje nuo virtuvės R. atidarė, kažkokios spintelės stalčius. R. garsiai pasakė, kad rado banko kortelę su kodu, užrašytu ant popierėlio. Nežino kieno vardu buvo kortelė. Po to toliau jie dar versdami daiktus ieškojo pinigų. Jai pasidarė silpna, palikusi R. ir A. išėjo į lauką. Tuo metu kaip išėjo į lauką, dėdukas ir senutė gulėjo virtuvėje ant grindų. Dėdukas ir senutė buvo gyvi. A. ir R. įvykio vietoje buvo su pirštinėmis. Ji išėjo į kiemą, kur lėtai ėjo link automobilio. Netrukus ją pasivijo A. ir R.. Kaip jie pasivijo, buvo išėjusi ant pagrindinio kelio. Susėdo į R. automobilį. Ji sėdo ant galinės sėdynės, R. už vairo, A. S. sėdo šalia R.. Važiuojant A. paklausė R., kaip jis įlipo į namą. R. atsakė, kad pabeldė į duris, senutė atidarė langą ir su prožektoriumi švietė. Tuo metu R. per langą įlipo į namo vidų, pasakė ir pademonstravo kaip kumščiu mušė senutę ir dėduką, juos pargriovė. Įvažiavus į Kėdainius, R. pasakė, kad važiuoja pas J. J.. Jis ketino paprašyti jos, paimti iš bankomato pinigus. Nežino, kodėl R. pats neėmė pinigus iš bankomato Kėdainiuose, o ketino vykti į Jonavą. Jie visi sugrįžo pas A. į namus. Jo namuose daugiau nieko nebuvo. Būdama pas A., šviesoje nematė, kad R. J. ar A. S. rūbai būtų kruvini. A. namuose R. nusivilko striukę, batus ir įmetė į krosnį. R. liepė sudeginti ir jos striukę, kuri nebuvo ištepta krauju. Nežino, kodėl R. liepė deginti striukę. Ji pradžioje nenorėjo jam leisti deginti. Jis pasakė, kad taip reikia. Krosnyje dar buvo žarijų, nematė kaip degė rūbai. Banko kortelė liko pas R.. R. nuvažiavo savo „VW GOLF“ pas J. J. ir ją atvežė pas A.. Nežino, kas nusprendė važiuoti į Jonavą. Tačiau jau buvo gilus vakaras, valandos nežino, kaip ji, R. J., A. S. ir J. J. išvyko į Jonavą. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, už A.. J. sėdėjo už R., šalia jos. Važiuojant į Jonavą nufotografavo jų automobilį, kadangi viršijo greitį. Jonavoje sustojo prie didelės parduotuvės, nepamena kokia tai buvo parduotuvė. Sustojus, aikštelėje R. pametė mašinoje popierėlį, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. Kol jis ieškojo popierėlio, kortelę perdavė jai. Ji neskaitė, kas parašyta ant kortelės. R. automobilyje surado popierėlį su kodu ir padavė J. J., o ji J.i padavė banko kortelę. Ji automobilyje paklausė J., ar žino, iš kur gauta ta banko kortelė J. atsakė, kad žino. Iš kur J. žinojo, ji nežino. R. dar pasakė, kad už pinigų išėmimą iš bankomato J. duos 100 litų. J. paėmusi kortelę ir lapelį su PIN kodu išėjo prie parduotuvės. Parduotuvė dar veikė, lauke dar vaikščiojo pavieniai žmonės. Sugrįžusi J. atnešė 3000 litų, po 200 litų banknotais. Pinigus J. padavė jai. Sakė, kad bankomatas daugiau pinigų neišduoda. R. skambino L. B., klausė, kiek galima per kartą iš bankomato išimti pinigų. L. atsakė, kad kitus pinigus galės išimti po 24 valandos. R. paprašė, kad perduotų jam pinigus. R. automobilyje pasidalino pinigus su A. po lygiai. R. J. davė 100 litų savų pinigų. Po to visi važiavo pas pusseserę T., kuri turi protinę negalią. Gyvena Jonavoje. Pas ją į namus užėjo visi keturi. Namuose dar buvo T. vyras ir du maži vaikai. Pas T. klausėsi muziką, užtruko iki valandos, gal daugiau. Nežino, kuri buvo valanda, kai iš T. išvažiavo ir užsuko į Jonavos mieste į degalinę. Degalinėje yra ir parduotuvė. Nepamena ar degalinėje pirko degalų, tačiau į degalinę buvo užėję visi, nusipirko kavos, sumuštinių, degalinėje gėrė kavą, valgė sumuštinius. Užtruko iki pusvalandžio. Degalinėje J. padavė savo 30 litų. A. ir R. nusprendė nelaukti pusiaunakčio, grįžti į Kėdainius ir likusius pinigus pasiimti Kėdainiuose. Ji nežinojo, kiek kortelėje buvo dar likę pinigų. Į Kėdainius grįžo niekur nesustoję. J. J. nuvežė į namus, o jie sugrįžo į jos namus, pastatė mašiną namo kieme. Prie mašinos kieme parūkė su R. ir A. ir vėl ėjo pas J. J., kad iš bankomato paimtų likusius pinigus. Ji užėjo pas J. J. į butą ir ją pakvietė sakydama, kad ją kviečia R.. Visi keturi, t.y. ji, R., A. ir J. nuėjo prie bankomato Kėdainiuose Tilto gatvėje prie parduotuvės IKI. Ji su R. ir A. stovėjo ant Tilto gatvės šaligatvio, o J. tuo metu paėmė pinigus iš bankomato. Sugrįžusi prie jų, J. J. pinigus padavė R.. Nematė, kiek pinigų perdavė R.. Po to J. sugrįžo pas save į namus, o ji su R. nuėjo į savo namus, o A. į savo namus. R. prigrasė apie tai, kas įvyko niekam nesakyti. Ji su R. nakvojo jos namuose. Kitą dieną R. norėjo jai nupirkti papuošalą. Vyko kartu į lombardą pas Justą, J. Basanavičiaus gatvėje, pirkti jai papuošalų. Tame lombarde užstatydavo mamos žiedus. R. pamatė apyrankę ant motes rankos, jam patiko apyrankė, kurią nešiojo moteris. Už apyrankę moteris prašė 1850 litų. Su savimi R. neturėjo tokių pinigų. Padavė Justui avansu 50 litų. Po to nuvyko abu su R. į SEB banką, kur R. pakeitė eurus į litus. Nežino, kur R. padėjo pinigus, kuriuos jam perdavė J. J. paėmusį iš bankomato. Po kelių valandų su R. sugrįžo į lombardą. R. užėjo į lombardą vienas ir nupirko jai auksinę apyrankę. Apyrankė jai nepatiko, kitą dieną ją gražino R.. Kur jis padėjo apyrankę ji nežino. Po kelių dienų automobiliu „VW GOLF išvyko su R. į Šiaulius, kur R. sulaikė policija (10 t., 6, 8-13, 16-22).
Žemesnės instancijos teismas
Savo parodymus A. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kada ji nurodė, jog neprisimena, kaip nuvykti į įvykio vietą, tačiau būdama (duomenys neskelbtini) galėti prisiminti, kur yra įvykio vieta ir parodyti įvykio aplinkybes, kurias šiuo metu prisimena. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkes, A. A. paprašė sustabdyti automobilį. Išlipus iš policijos automobilio, A. A. parodė vietą kairėje kelio pusėje, kurioje 2013-01-06 pavakaryje kartu su R. J. ir A. S. atvykę į šį kaimą, pastatė R. J. automobilį „VW-GOLF“. Parodė, kad atvyko tiesiai iš Kėdainių. Kaip jai paaiškino R. J., į šį kaimą jie atvyko pas R. pažįstamą pasiskolinti pinigų. Parodė, kad ji liko sėdėti R. automobilyje, nes taip liepė R. J.. Tuo tarpu R. J. su A. S. nuėjo keliu Ariogalos kryptimi, link dešinėje kelio pusėje stovėjusios sodybos. A. A. paaiškino, kad anksčiau tame kaime niekada nėra buvusi. Kurį laiką palaukusi sugrįžtančių A. S. ir R. J., nusprendė eiti pati link tos sodybos, į kurią nuėjo S. ir J.. Parodė, kad viena ėjo keliu iki ženklo (duomenys neskelbtini), po to pasuko į dešinę, ėjo keliuku link sodybos namo. Parodė, kad pradžioje bandė atidaryti namo priekines duris, tačiau jos buvo užrakintos. Po to nuėjo į kiemą. Matė, kad viename kambaryje degė šviesa, tačiau kas vyko viduje nematė. Parodė, kad atidariusi namo duris, pamatė virtuvės kambaryje, priešais duris gulinčią senutę. A. A. parodė, kad močiutė gulėjo ant šono, jos veidas buvo nukreiptas į duris. Šalia senutės galvos, ant grindų, matė išsiliejusį kraują. Už senutės, ant grindų, veidu į grindis gulėjo senukas, jo rankas už nugaros bandė surišti A. S.. Jam surišti senuko rankas nepavyko, todėl surišti senukui rankas padėjo R. J.. Matė, kaip R. J. kumščiu sudavė vieną kartą senutei į galvos dešinę pusę. Girdėjo, kaip R. J. klausinėjo senuko, kur laikomi pinigai, liepė atiduoti pinigus. Parodė vietą miegamajame kambaryje esančioje komodoje, kur atidaręs visus komodos stalčius, R. J. surado ir paėmė banko kortelę. Tvirtino, kad nematė, ar A. S. ir R. J. ko nors ieškojo kituose namo kambariuose. Tvirtina, kad nesulaukusi, kol A. S. ir R. J. eis su ja kartu, pirmoji išėjo iš namo ir ėjo link automobilio. Parodė vietą ant kelio, kurioje ją pasivijo A. S. ir R. J.. Visi susėdę į R. J. automobilį, vyko tuo pačiu keliu į Kėdainius. Atvykus iki sankryžos su keliu į Jonavą, A. A. pareiškė, kad nenori vykti į namus, parodyti, kur R. degino savo ir jos rūbus. Paaiškino, kad iš bankomato, su pagrobta iš D. banko kortele pasiimti pinigų R. paėmė J. J.. Paaiškino, kad tą patį vakarą ji, kartu su J. J., A. S., R. J. vairuojamu automobiliu „VW-GOLF“ vyko nuimti iš bankomato pinigų į Jonavą. Atvykus į Jonavos miestą, A. Žeimių g. 21 parodė „PC NORFA“, prie kurio R. pastatė automobilį. Parodė vietą, kurioje stovėjo, taip pat bankomatą, įmontuotą PC sienoje, priklausantį „SWED“ bankui, iš kurio J. J. nuėmė 3 000 litų. Matyti, kad parduotuvės pastato išorinis perimetras vaizdo kamerų nėra stebimas. Toliau A. A. nurodė, kad reikalinga vykti Žeimių gatve link Jonavos miesto centro. Patikslino, kad gautus pinigus J. J. atidavė R. J.. Toliau A. A. parodė „IKI“ prekybos centrą J. Basanavičiaus g. 6, Jonavoje, prie kurio pastatė automobilį. Matome, kad šio prekybos centro aplinka stebima vaizdo kameromis. Parodė kryptį link PC durų, kur J. J. nuėjo iš bankomato paimti likusių pinigų. Paaiškino, kad negavusi pinigų, visi nusprendė vykti pavalgyti. Vyko į Jonavos „LUKOIL“ degalinę, po to į Kėdainius. Atvykus į Kėdainių miestą, A. A. parodė vietą ant pėsčiųjų tako tarp Smilgos upelio ir Tilto gatvės, iš kurios stebėjo, kaip J. J. nuėjo iki prekybos centro „IKI“, kur iš bankomato pagrobė pinigus. Gautus pinigus J. J. perdavė R. J.. Tvirtino, kad nematė, kokią pinigų sumą J. perdavė R. J. (10 t., 23-32 b. l.).
2013-06-20 ir 2014-05-13 A. A. jau neigė, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo jos brolis A. S. ir nurodė, kad dalyvavo kitas asmuo, kurio nenori įvardinti (10 t., 55-56, 93-95 b. l.).
Kaltinamoji J. J. parodė, jog viskas įvyko sausio ar vasario mėnesį. Ji gyveno Kėdainiuose, Žemaitės g. 10. Pas ją atvažiavo R. J.. Pasibeldė, o J. J. išėjus pasakė, kad reikia eiti su juo išsiaiškinti, nes kažką prisidirbo. J. J. nusileido į pirmą aukštą prie mašinos, norėjo atsisėsti į priekį, bet pradarius duris pamatė, kad sėdi „B“, t.y. A. B.. J. J. draugavo su „B.“ sūnumi. „B“ yra iš Vilkijos, jam apie 50 metų, jis aukštas, su barzda, romų tautybės. Tuomet J. J. atsisėdo į mašinos galą ir pamatė, kad sėdi A. A.. Pavažiavo truputį iš kiemo ir R. J. sustojo. Jis išlipo su „B“ į lauką apie kažką pasikalbėti. Tada A. kažkur nuėjo, bet nematė kur. Tada R. J. įlipo į mašiną ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas A. S. į mašiną prisipilti vandens. Visi, t.y. A. A., J. J. ir R. J. nuvažiavo pas A. S. ir užėjo į kambarį. A. S. paklausė, kur jie vakarais važinėja. R. J. atsakė, kad su reikalais ir važiuos dabar į Jonavą. A. S. paklausė ar gali važiuoti kartu į Jonavą ir pasakė, kad jį reikėtų nuvežti pas pusseserę T.. Jis minėjo, kad pusseserė jau seniai neskambina ir manė, kad gal jai kas nors atsitiko. R. J. sutiko užvežti A. S. pas T.. Visi susėdo į mašiną ir nuvažiavo. Važiuojant link Jonavos, nufotografavo greičio matuoklis. Paskui J. J. pradėjo A. A. klausinėti, kur jie važiuoja. Ji paaiškino, kad važiuoja tik nuimti nuo kortelės pinigų. Daugiau R. J. liepė A. A. su J. J. nekalbėti. Nuvažiavo pas T., ten truputį pasėdėjo. A. S. pabendravo su T., tada važiavo ir sustojo Jonavoje prie „Norfa“ parduotuvės. Į lauką išlipo J. J. ir R. J., kuris padavė banko kortelę ir sakė eiti nuimti pinigų. Kortelė priklausė „Swedbank“ bankui, tačiau nematė kieno vardu ji buvo išduota. R. J. liepė apie tą kortelę niekam nieko nesakyti. Paskui sakė, kad, jeigu kas nors atsitiks, sakytų, jog kortelę davė draugai. Dar sakė, jog, jeigu bus dar kas nors neaišku, sakyti bet ką, tik nekišti A.. Sakė, jog pas A. yra labai didelė giminė ir gali pradėti keršyti. Tada J. J. nuėjo į bankomatą ir nuėmė pinigus. Dar užėjusi į „Norfa“ parduotuvę nupirko „Pepsi“ limonado. Įlipusi į mašiną pinigų niekam nepadavė. A. A. sakė, kad ji norėjo nuimti pinigus nuo kortelės, bet R. J. jai neleido. Važiuojant link Kėdainių, A. S. paliko namuose. Tada nuvežė ją pačią namo ir ji R. J. padavė pinigus. Jai buvo žadėta pusė nuimtos sumos, tačiau davė 130 Lt. J. J. sutiko nuimti pinigų, nes viena augina dvi mergaites ir vienai sunku pragyventi. Dar buvo užvažiavę, po pinigų paėmimo, į degalinę pavalgyti. Kai grįžo namo, po kažkiek laiko, R. J. vėl atvažiavo. Paprašė dar nueiti ir nuimti pinigų Kėdainiuose. Nusileido į pirmą aukštą ir pamatė, kad stovi A. A. ir R. J.. J. J. nuėjo ir nuėmė pinigus, kuriuos padavė jiems. Nuo to karto A. A. ir R. S. nebematė. Tvirtinta, kad pirmus savo parodymus davė nesavanoriškai, nes buvo mušama ir gąsdinama. Ją mušė tyrėjas S. R. savo kabinete, gąsdino su elektrošoku. Su ranka kelis kartus sudavė per veidą. Mėlynių neliko, todėl niekam nesiskundė. J. J. gąsdino R. J.. Sakydavo, kad atsiųs „bachūrus“, kurie ją išveš į mišką ir darys ką tik norės. Tyrėjas S. R. sakydavo, kad, jeigu dar kartą ateis duoti papildomų parodymų apie R. J., uždarys ir apribos teises matytis su vaikais. Pirminiai parodymai buvo tokie, kokius liepė sakyti R. J.. Jis norėjo, kad J. J. vietoje A. pasakytų, jog buvo A. S.. R. J. pyko ant A. S., nes A. S. nenorėjo, kad A. A. gyventų su juo. Parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir po jais pasirašydama, neskaitė visai, nes buvo šoke. Visiškai nežino, kokie parodymai buvo užfiksuoti. Pirminiuose parodymuose sakė, kad mašinoje sėdėjo A. S., tačiau ten buvo ne A. S., o „B“. Apklausos metu advokatas R. Gargasas nedalyvavo. Jis buvo tik antrą dieną ryte. Tuo tarpu teisme J. J. nebuvo mušama ir teisme duoti parodymai teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu J. J., kurios parodymai buvo perskaityti, parodė, kad 2013-01-06 vakare, jau sutemus, tikslaus laiko nepamena, būnant namuose, paskambino A. A.. Ji pasakė, kad yra Kėdainiuose ir pasakė, kad ji tuojau atvyks jos pasiimti. Turės vykti kartu su ja. Po kelių minučių prie mano namo (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu „VW GOLF“ tamsiai mėlynos spalvos valst. Nr. nepamena, R. J.. Atvažiavo vienas. Vaikus savo paliko S. A.. Jai nesakė, kur važiuoja. R. pasakė, kad važiuos į Kęstučio gatvę, pas A. S. į namus. Sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo. A. S. kieme R. pasignalino ir iš namo išėjo A. A. ir A. S.. Jiems išvažiuojant iš A. S. namų, automobilį vairavo R. J., šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A. S., ji sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo, šalia jos už A. S. sėdėjo A. A.. Važiuojant link Jonavos, A. A. automobilyje jai papasakojo, kad ji turės Jonavoje iš bankomato išimti pinigus. Rodė „SWED“ banko kortelę, su originaliu banko išduotu lapeliu ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. Bankomatu ji naudotis moka. A. A. jai pasakė, kad pinigus iš bankomato galėjo paimti ir ji pati, tačiau to daryti jai neleido R.. Sakė, kad jai už tai, kad paims iš bankomato pinigus atsilygins, duos pusę sumos pinigų. A. A. sakė, kad banko kortelė yra svetima, jie nenori pinigus išgryninti Kėdainiuose, kad nekiltų įtarimas ant Kėdainiuose gyvenančių romų. Pradžioje nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis jie kortelę įgijo. Važiavo link Jonavos labai greitai, niekur nesustodami. Prisimena, kad netoli Jonavos juos nufotografavo greičio matuoklis. Blykstelėjo ryški šviesa. A. įspėjo R. sulėtinti greitį, R. atsakė, kad blyksnio metu buvo atlenkęs skydelį nuo saulės. R. įvažiuodamas į Jonavą sulėtino greitį. Privažiavo dešinėje kelio pusėje prie „PC NORFA“. Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Parduotuvė dar veikė, prie parduotuvės dar vaikštinėjo žmonės, važinėjo mašinos. Važiuodami link Jonavos, nei vienas nekalbėjo telefonu. Aikštelėje A. A. jai padavė banko kortelę, lapelį su kodu ir liepė eiti prie bankomato sužinoti pinigų likutį ir paimti maksimalią pinigų sumą. Ji nežiūrėjo, kam priklauso kortelė. Jai tai buvo nesvarbu. R. norėdamas sužinoti, kokią pinigų sumą bankomatas gali išduoti iš karto, kažkam paskambino. Ji girdėjo kaip jis kalbėjo su L. iš Šiaulių. Kalbėjo lietuviškai. Pažino L. iš balso, be to R. į jį kreipėsi L. vardu. Nuėjo prie bankomato, įkišo kortelę, surinko iš lapelio PIN kodą Nr. 0577. Bankomatas parodė, kad sąskaitos likutis virš 5900 Lt, tikslios sumos dabar nepamena. Bankomato klavišais suspaudė 2000 litų sumą. Bankomatas pinigus išdavė po 200 Lt nominalo. Po to dar kartą surinko 1000 litų sumą. Iš šiuos pinigus išdavė. Su 3000 Lt sugrįžo į automobilį, pinigus ir banko kortelę perdavė A. A.. R. pasiūlė dėl saugumo vykti prie kito bankomato ir bandyti toliau paimti likusius pinigus. Nuvyko miesto centre prie „PC IKI“. Ji viena nuėjo paimti pinigus bankomatas buvo lauke prie pastato sienos. Vėl įkišo banko kortelę į bankomatą ir surinko PIN kodą ir 200 Lt sumą. Bankomatas pinigų neišdavė, parodė, kad išnaudotas tos dienos limitas. Grįžo į automobilį apie tai, kad daugiau pinigų bankomatas neišduoda, pasakė A.i. R. pasiūlė palaukti iki 24 valandos, kol bus vėl naujas pinigų išdavimo limitas. Reikėjo laukti apie 3 valandas. Tuomet A. S. pasiūlė aplankyti tolimus jo giminaičius, gyvenančius už Jonavos. R. tam pritarė ir jie iš Jonavos važiavo pas T., gyvenančią kaime už Jonavos. Jie iš anksto neplanavo važiuoti pas T., nebuvo jai pranešę apie tai iš anksto. Pas T. užtruko apie vieną valandą. Pabendravo su T., jos vyru, taip pat jos mažamečiais vaikais. Kadangi T. neturėjo kuo pavalgydinti, o norėjosi valgyti, todėl A. S. pasiūlė važiuoti iki degalinės pavalgyti. Sustoję prie „LUKOIL“ degalinės, visi keturi įėjo į degalinės parduotuvės - operatoriaus patalpas. R. nupirko sumuštinių, valgė. Užtrūko degalinėje iki 15 min. A. pasiūlė nelaukti vidurnakčio ir važiuoti į Kėdainius ir ten palaukti iki 24 valandos. Likusius pinigus išimti Kėdainiuose. Iš „LUKOIL“ degalinės grįžo tiesiai į Kėdainius. Grįžtant iš Jonavos, ji A. paklausė, iš kur ji gavo tą kortelę. A. jai pasakė, „matai kortelė yra ne mūsų“. Ji pasakojo, kad kortelė yra atimta iš ūkininko. Pasakojo, kad močiutė buvo nužudyta, o senukui kažkas negerai. Suprato, kad senuką primušė ir jam blogai su sveikata. A. daugiau nieko nepasakojo ir liepė jai daugiau nieko jos apie tai neklausinėti. Ji nesakė, kur tas ūkininkas gyvena, kokiu laiku tą kortelę atėmė. Nesakė, kas tame įvykyje dalyvavo. Tačiau ji aiškiai suprato kad A., R., A. bijo apie tai kalbėti. Iš Jonavos į Kėdainius važiavo niekur nesustodami. Įvažiavome į Kėdainius Kauno gatve, po to pasuko per Nevėžio tiltą, Tilto gatve, po to pasuko link Žemaitės gatvės. Buvo apie 22 val., kaip įvažiavo į jos kiemą. A. A. paėmė iš jos rudą striukę, sakė, kad paima striukę, kad jos su ta striuke daugiau niekas nematytų. Sakė, kad striuke ji sudegins. R. iš kišenės jai padavė 130 litų. Liepė eiti namo. Jau miegojo, kaip vėl paskambino A. A.. Sakė, kad ji ateis ir abi eis prie bankomato paimti likusių pinigų. Po kelių minučių ji atėjo. Išėjus į kiemą, pamatė kieme stovinčius R. J. ir A. S.. Jie buvo be automobilio. Visi keturi nuo Žemaitės gatvės ėjo link „IKI“ prekybos centro Tilto gatvėje, prie bankomato. A. S., R. J., A. A. jos palaukė pralaidoje po Tilto gatvę, o ji viena nuėjo prie bankomato, esančio Tilto g. prie IKI, paimti pinigų. Parduotuvė nebedirbo, aplinkui žmonių nesimatė. Per 4 ar 5 kartus iš bankomato paėmė 2900 litų. Pinigus perdavė A. A.. Gavę pinigus, A. S., R. J., A. A. nuėjo savo keliu, o ji grįžo namo. Jai pinigų daugiau niekas nedavė. Daugiau A.s, J. nematė. S. buvo sutikusi pas jį namuose. A. D. nužudymą daugiau nieko nežino, nužudyme ir banko kortelės pagrobime nedalyvavo. Nurodė, kad A. A. susinervino, kad paėmė ne tą kortelę iš ūkininkų, nes kitoje kortelėje buvo daugiau pinigų. Ji neklausė kodėl jai davė tik 130 litų, nors žadėjo duoti pusę pinigų. Ji paėmė tuos pinigus ir viskas. A. sakė, kad R. ieškojo pinigų pas tuos ūkininkus po drabužiais, pataline, bet nerado. Rūbų, kuriais buvo apsirengusi imdama pinigus atsikratė, juos išmetė į šiukšlių konteinerį (8 t., 7-11, 13-17, 31-35 b. l.).
Iš 2013-01-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. J. patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad reikalinga vykti į Jonavą, kur nuvykus prie „PC NORFA, parodys vietą kurioje nuėmė pinigus. Ji parodė, kad 2013-01-06 vakare pas ją atvykęs R. J. pakvietė automobiliu „VW GOLF“ mėlynos spalvos vykti į Jonavą. Parodė, kad vienu automobiliu vyko A. A., A. S. ir R. J.. Jonavos mieste prie Žeimių gatvėje esančio prekybos centro J. J. parodė aikštelėje vietą, kur R. J. pastatė automobilį, parodė Swedbanko bankomatą, iš kurio paėmė pinigus - 3000 litų. Pinigus perdavė A.. Toliau pasiūlė vykti iki prekybos centro J. Basanavičiaus gatvėje, kur J. J. parodė bankomatą, priklausantį AB Ūkio bankas iš kurio bandė paimti likusius pinigus. Po to visi vyko pas Tofilija, tačiau J. J. negalėjo parodyti kelią, kur T. gyvena, nes neprisimena. Po to J. J. parodė degalinę, esančią už 5,5 km., nuo Jonavos, Ukmergės kryptimi, kurioje ji, kartu su A. S., R. J., A. A. valgė. Po pasiūlė grįžti į Kėdainius, kur Kėdainių mieste Tilto gatvėje 2, parodė vietą, kur iš bankomato, panaudojus A.s duota banko kortele paėmė 2900 litų. Pinigus ant tiltelio per Smilgos upelį, perdavė A. (8 t., 18-25 b. l.).
Kaltinamasis A. S. parodė, kad jam inkriminuojamų veikų nepripažįsta. 2013-01-06 buvo visą dieną namuose. Buvo pas motiną, tačiau apie pietus grįžo namo, o apie 16 val. atėjo pažįstamas Denisas. B. P., kuris gyveno pas jį, tuo metu buvo namuose. Pakalbėjo su Denisu ir jis apie 19 val. išėjo namo. Po 10 minučių atvažiavo R. J., J. J. ir A. A. bei pasiūlė važiuoti į Jonavą pas pusseserę. A. S. neturėjo ką veikti, todėl sutiko važiuoti kartu. Automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Tik atvažiavę į Jonavą, važiavo pas pusseserę. Buvo apie 20 val., pabuvo gal valandą ir važiavo atgal. R. J., važiuojant į Jonavą, iš A. S. telefono kažkam skambino. Nuvažiavus pas pusseserę, pabuvo gal valandą ir važiavo atgal į Kėdainius. Pakeliui sustojo prie parduotuvės. J. J. nuėjo nupirkti limonado ir važiavo atgal į Kėdainius. Grįždami užsuko į degalinę, jie nupirko pavalgyti ir išvažiavo. A. S. atvežė prie namų, išleido, o jie patys išvažiavo. Kur jie važiavo, nežino. Už valandos išėjo į miestą bei sutiko R. J. ir A. A.. Buvo žaidimų automatų salone prie Šiaulių banko. Tada juos matė paskutinį kartą. Po to grįžo namo ir nuo tos dienos jų nematė. Kai darė kratą, paėmė visus A. S. drabužius, o po dviejų savaičių atsirado džinsai ant kurių yra nužudytosios kraujo. Batus krauju išsitepti galėjo mašinoje. Kratos metu A. S. namuose nebuvo. Kai suėmė A. S., išėmė viską iš spintos. Dvi poras džinsų, kitas kelnes. Iš kur ten atsirado tos kelnės, nežino. Poškaus tuo metu namuose nebuvo. A. S. nežino, kodėl moteris iš žaidimų automatų salono sako, kad jo ten nebuvo. Žaidimų automatų salone yra kameros ir viskas turėjo būti užfiksuota. Kodėl R. J. sako, kad A. S. dalyvavo darant nusikaltimą, nežino. Jie laisvėje nelabai sutardavom. Pykosi dėl sesers, dėl jos paliktų vaikų. R. J. nepatiko, kad A. S. bardavo seserį. Jis liepdavo nesikišti. Sesuo turbūt buvo primokinta ar įbauginta taip sakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S., kurio parodymai buvo perskaityti, parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, A. D. L. D. nežudė, jų turto nepagrobė, jų nepažįsta, neturėjo su jais jokių reikalų, nebuvo niekada jų namuose, nežino, kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas. 2013-01-06 nuo ryto buvo pas seserį K. F., žiūrėjo televizijos laidas. Buvo sugrįžęs į savo butą, (duomenys neskelbtini). Tą dieną iš namų niekur išėjęs nebuvo. Tai gali patvirtinti B. P. ir sesuo Kristina. Jis naudojasi telefonu „NOKIA“, telefono numerio nepamena. Telefoną paėmė policijos pareigūnai. A. A. dieną namuose nebuvo. Po pietų, apie 15 val., prie jo namo kiemo privažiavo R. J., automobiliu „VW GOLF“ mėlynos spalvos. Tuo metu R. automobilyje jau sėdėjo jo sesuo A. ir J., kuri gyvena Žemaitės g. 10, Julijos pavardės nežino. Nesitarė iš anksto susitikti, nežinojo, kad jie pas jį atvažiuos. Jis tuo metu buvo namo kieme. R. J. pasiūlė jam pasivėžinti jo automobiliu. Apsirengė juodą striukę, kuria turi su savimi, mėlynus džinsus, kurie yra izoliatoriuje, avėjo batais „NIKE“, kuriuos jis šiuo metu avi. Iš jo namų važiavo tiesiai į Jonavą. Jis sėdėjo šalia vairuotojo ant priekinės sėdynės. Pakeliui sustojo degalinėje įsipilti kuro. Pilti kurą iš automobilio buvo išlipęs tik R.. Važiuodami į Jonavą, juos nufotografavo greičio matuoklis. Jonavos mieste nebuvo niekur sustoję, važiuojant nekalbėjo telefonu. Nepamena ar J., A., ar R. važiuodami kalbėjo telefonu. Nepamena apie ką kalbėjo važiuodami į Jonavą. Jie važiavo tiesiai pas Teofiliją į namus, kuri gyvena už Jonavos. Važiavo pavadintas R. J., jokio konkretaus tikslo važiuoti į Jonavą neturėjo. Kai atvyko pas T. buvo tamsu. Ten užtruko iki pusvalandžio. Pas ją į namus buvo užėję visi keturi. Automobilį vairavo ir kelią pas Teofiliją žinojo R. J.. Po pusvalandžio, pabuvę pas Teofiliją, vyko namo. Grįždami Jonavos mieste sustojo prie „Norfos PC“, kur pirko atsigerti. Jis rūko „BOND“ cigaretes. Važiuodamas automobilyje rūkė šios rūšies cigaretes. Po to važiavo tiesiai į Kėdainius. Nepamena, kad pakeliui sustotų pavalgyti. Kėdainiuose buvo apie 22 val. Atvyko iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Kieme jis vienas išlipo iš automobilio ir nuėjo į miestą. Ėjo žaisti į žaidimų automatų saloną, esantį Kėdainiuose Didžiojoje gatvėje, prie Šiaulių banko. Tuo metu jo namai turėjo būti užrakinti. Nematė, ar namuose tuo metu buvo B. P.. Nei R. J., nei A. A. tą vakarą pas jį užėję nebuvo. Nežino, nepamena ar R. pasiliko pas jo seserį A., ar išvažiavo. Į namus grįžo apie 24 val. namuose rado miegantį B. P.. Kitą dieną buvo namuose. Nematė nei A., nei R.. Jokio nusikaltimo nepadarė. Nematė, kad J. Jonavoje eitų prie bankomato ir iš jo imtų pinigus. Kratos metu iš jo paimti balti batai, kelnės. Pripažino, kad batai yra jo, tačiau ar jam priklauso kiti paimti drabužiai, jis nežino (9 t., 73-74, 76-78 b. l.).
2013-07-30 akistatos tarp R. J. ir A. S. metu užfiksuota, kad A. S. pareiškė, kad R. J. meluoja, teikdamas, kad 2013-01-06 A. S. vyko kartu su R. J. ir A. A. į (duomenys neskelbtini), apiplėšti D.. A. S. tvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą nevyko, D. nežudė. R. J. patvirtino, kad į D. sodybą per langą įsibrovė pirmas, o paskui jį, įsibrovė A. S.. A. S. į tai pareiškė, kad „vakar sėdint areštinės kameroje, girdėjo, kaip R. jam sakė, „nepyk A., aš žinau, kad tu nekaltas, bet aš tave trauksiu, nes bijau gauti iki gyvos galvos“. R. J. pareiškė, kad A. S. jo prašė, kad nekištų į šį nusikaltimą. Jie kalbėjosi romų kalba. A. S. klausė R. J., kodėl jis jį apkalba? R. J. atsakė, kad sako tiesą, nekaltų žmonių neapkalba. Paragino A. S. prisipažinti, kur padėjo pagrobtus pinigus, prisipažinti, ką padaręs (9 t., 83-84 b. l.).
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2013-01-08 jam paskambino pusbrolis J. D. ir sužinojo, kad kažkas įvyko tėvų namuose. Atvykus į namus, namuose jau buvo policija. Tėvelis buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu, o mama buvo mirusi vietoje. Prieš tai pas tėvus buvo sausio 2 d. Buvo įvykęs elektros gedimas, todėl buvo atvykęs sutaisyti, tada paskutinį kartą juos ir matė. Po to kalbėjosi telefonu. Po apžiūros matė kaip žiauriai buvo sumušta mama. Namuose viskas buvo išvartyta, iškilnota. Buvo pravertas langas. Tėvelį rado surištomis rankomis ir kojomis. Sprendžiant pagal tyrimą tai įvyko sausio 6 d, sekmadienį. Jis praleido dvi dienas surištomis rankomis ir kojomis. Buvo išgabentas į Kėdainius, paskui į Kauną į ligoninę. Tėčiui Kaune buvo daroma galvos operacija, paskui žandikaulių, nes buvo sulaužyti žandikauliai, sumuštas veidas. Smegenys buvo pabrinkusios. Buvo gydomas galvos traumų skyriuje, paskui perkeltas dėl žandikaulio traumų. Po operacijos tėtis buvo sąmoningas, bet bendravimas buvo sunkus. Paskui buvo pervežtas į Kėdainių slaugos ligoninę ir 2013-02-18 mirė nuo partirtų traumų įvykio metu. Tėvelis sakė, kad juos užpuolė. Sesei V. A. tėvukas sakė, kad tai buvo čigonai ir čigoniukė. Kiek jų buvo, nesakė. A. D. sakydavo tėvams būti atsargiems su romų tautybės žmonėmis. Jie lankydavosi pas tėvą, nes tėvukas turėjo pomėgį su arkliais. Tėvai buvo patiklūs žmonės, nelaimėje kitiems padėdavo. Po plėšimo pasigedo mamos banko kortelės. Banko kortele mama nesinaudojo, ji nemokėjo. Prisijungimo kodas buvo pas mamą, o visi elektroninės bankininkystės duomenys buvo pas A. D.. Po įvykio prisijungęs prie elektroninės bankininkystės pastebėjo, kad nuimti pinigai iš mamos sąskaitos. Mama turėjo vieną bako kortelę. Apie tėčio pinigus nelabai ką žinojo. Nuėmimai buvo Jonavos, Kėdainių rajonuose. Buvo išgryninta 5950 litų per keletą kartų. Tvarkydami namus nerado mamos žiedų. Žiedus mama laikydavo spintoje, ten ji laikė ir pinigus. Viskas būdavo sudėta dėžutėje ir laikoma spintoje. Žiedai buvo vestuviniai, tėvo ir mamos, dar vienas žiedas buvo su akute. Tvarkydami namus rado tuščią dėžutę be žiedų. Tėvo žiedą įvertino 1000 litų, mamos 800 litų ir žiedas su rubino akute 2000 litų vertės. Tokį patį žiedą mama buvo padovanojusi A. D. dukrai. Tėvukas turėjo peilį, kurį naudojo kiaulėms skersti. Peilis apie 30 cm ilgio, nerūdijančio plieno geležtimi, vertė 50 litų. Turtinė žala 9800 litų. Buvo laidojimo ir gydymo išlaidos. Mamos laidotuvės – 2620 litų, tėčio laidojimo išlaidos – 1629 Lt, paminklo statymui – 6000 litų ir kitos su tuo susijusios išlaidos. Bendra turtinė žala yra 21011 litų. Nukentėjusysis patyrė didelį smūgį netekus mamos ir tėvo. Iki šios dienos negali susikaupti rimtam darbui, negali užmigti naktimis, kamuoja begalinis skausmas. Palaiko motyvus nurodytus civiliniame ieškinyje. Neturtinė žala įvertinta 400 000 litų. Kompensacija buvo gauta, iš ieškinio sumos ši suma yra išminusuota. Kai tvarkė namus vasarą, prisiminė apie žiedus. Be A. D. niekas ten nebuvo, negyveno.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B., kurio parodymai paskelbti, parodė, kad 2013-01-08 apie 13 val., atėjo pas to pačio kaimo gyventoją L. ir A. D.. Nešė jiems laikraštį. Priėjęs prie namo, rado atidarytas namo lauko duris. Įėjęs į vidų, virtuvėje pamatė gulinčią kraujo klane jau negyvą A. D., kurios rankos ir kojos buvo surištos kažkokiu medžiagos gabalu. L. D. nematė. Nubėgęs pas kaimynę K., paskambino į seniūniją ir policiją. Vaikštinėdamas ant keliuko, išgirdo L. D. balsą. Atvykus policijos pareigūnams L. D. buvo rastas namo rūsyje. Jis paskutinį kartą D. matė šeštadienį, t.y. 2013-01-05. Jis žino, kad L. D. nesenai pirko arklį. Jį jam atvežė iš Klaipėdos. D. dažnai pirkdavo arklius ir juos mainydavo (3 t., 156 b. l.).
Liudytojas A. P. parodė, kad gyvena Pakalniškių kaime. D. gyveno kaimynystėje, už kilometro. Su D.s bendravo, kartais susitikdavo. Tą patį vakarą apie 16 val. buvo pas juos, sužaloti jie nebuvo. Jie nieko neminėjo, kad ko lauktų. Pas juos pabuvo apie 1 val. Nieko įtartino nematė. Jie vertėsi ūkiškai, gyvulius laikė sau. A. P. su D. tądien išgėrė vyno butelį. Sužaloti jiedu nebuvo. Pas D. A. P. atvažiavo dviračiu. Prie jų namų nematė jokio automobilio. Kai atvyko, jų namų durys nebuvo užrakintos. D. šėrė kiaules. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Negali pasakyti ar jam išeinat jie duris užkabino. Išvažiuodamas taip pat jokios mašinos nematė. Apie įvykį sužinojo po dienos.
Liudytojas V. B. parodė, kad toje vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime turi sodybą. Važiuodamas 15.30-16 val. pastebėjo, kad ant kelio link D. sodybos stovi mašina. Atrodo, kad tai buvo trečias „Golf“ automobilis. Automobilis, kuris stovėjo ant kelio, buvo apdulkėjęs, numerių nesimatė, žmonių taip pat. Automobilis stovėjo vidurį keliuko, šalia D. sodybos. D. namas yra apie 150-200 metrų nuo pagrindinio kelio. Sustojęs nebuvo, pravažiavo ir viskas. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą Kėdainių rajone. Pravažiavo D. sodybą. Buvo kartu su žmona, važiavo apžiūrėti sodybos, nes joje niekas negyvena. Nuo uošvienės iki D. sodybos apie pusantro šimto metrų. Matė stovinčią mašiną.
Iš 2013-07-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio veiksmo metu liudytojas V. B. metu parodė vietą, kurioje matė ant keliuko link D. sodybos stovintį automobilį (3 t., 174-176 b. l.).
Liudytojas J. D. parodė, kad nužudyto asmens nepažįsta. Jis pas J. D. buvo atvažiavęs vieną kartą dėl arklio. J. D. gyvena Tauragės rajone. Vieną arklį buvo nupirkęs. Tas žmogus buvo atvažiavęs su J. J.. Jo vardas galėjo būti L., pavardės neklausė.
Liudytojas V. R. parodė, kad yra Kėdainių kriminalinės policijos vyresnysis tyrėjas. 2013 m. sausio 8 d. buvo gautas parnešimas, kad yra nužudymas (duomenys neskelbtini) kaime. Į įvykio vietą važiavo tie pareigūnai, kurie buvo laisvesni. V. R. operatyvinėje grupėje nebuvo. Nuvykę į vietą rado moters lavoną, daiktai buvo išmėtyti, namas apvestas. Žinojo, kad moteris gyvena ne viena. Nepamena ar su vienodomis medžiagomis buvo surišti abu žmonės, audinio spalvos nepamena taip pat. Moteris buvo vidurį virtuvės, o vyras buvo kitoje pusėje namo, prieangyje. Name visi daiktai buvo išmėtyti, išvartyti, buvo daug kraujo. Žmonės surišti buvo su medžiaga, darbužių skiautėmis. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes vyro būklė buvo sunki. Pats važiavo kartu su vyru į ligoninę, teko bendrauti su juo. Kartu važiavo medikas, kuris viską girdėjo. Pasak jo žodžių, užpuolikai buvo 4-5 čigonų tautybės žmonės, kurie jį sumušė ir apiplėšė. Sakė, kad užpulti jie buvo gal prieš dieną. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, nurodė, kad tada geriau atsiminė kada parodė, jog 2013-01-08 apie 15 val. buvo gautas pranešimas, iš Kėdainių raj. PK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) rastas moters lavonas surištomis rankomis bei kojomis, su smurto žymėmis. Kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėju D. J. išvyko į įvykio vietą. Nuvykus į vienkiemyje esančią sodybą, namo kieme rado vyriškį, kuris paaiškino, kad namo viduje rado moters lavoną. Kieme buvo greitosios pagalbos medikai, apylinkės inspektorius L. Š.. Apžiūrėjus namą pamatė, kad namo durys praviros, namo virtuvėje ant grindų kraujo klane bei kruvinu veidu gulėjo moters kūnas, jos rankos ir kojos buvo surištos audeklo skiaute. Kaip paaiškino medikė, moteris buvo mirusi. Kambariuose matėsi išversti daiktai. Toliau į kambarius nėjo, laukė kriminalinės policijos ekspertų. Kolega D. J. pasakė, kad moteris gyveno su senyvo amžiaus sutuoktiniu, kuris turėtų būti namuose. Tuomet visi ėmė apžiūrinėti pastatus ir patalpas. Apžiūrint ūkinius pastatus kolega pašaukė, sakydamas, kad namo prieangyje kažkas yra. Atėjus durys jau buvo atidarytos, o ant grindų pamatė gulintį vyriškį surištomis rankomis bei kojomis. Vėliau sužinojo, kad tai namo savininkas L. D.. Jo veidas buvo kruvinas, smarkiai sumuštas. Vyriškis kalbėjo sunkiai, nerišliai, matėsi, kad yra sunkios būklės. Medikams įkėlus L. D. į greitosios med. pagalbos automobilį, sėdo kartu, turėdamas tikslą pakalbėti su L. D. ir sužinoti kuo daugiau įvykio aplinkybių. Vykstant į VŠĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, L. D. paaiškino, kad nakties metu, laiko pasakyti negalėjo, tačiau jau su žmona miegojo, į namą įsiveržė 3-4 jam nepažįstami ir ankščiau nematyti asmenys, iš kurių viena buvo moteris. Užpuolikų amžių nurodė apie 20-25 metų, vidutinio ūgio ir vidurinio kūno sudėjimo. Užpuolikai ant galvos turėjo kepures, tačiau veidų neslėpė, nors kambariuose degė šviesos. Dėvėjo tamsios spalvos tvarkingus rūbus, į asocialius asmenis panašūs nebuvo. Asmenys kalbėjo lietuvių kalba, reikalavo pinigų, sudavė daug smūgių ir pagrobė apie 4-6 tūkstančius litų. Tikslios sumos nukentėjusysis nurodyti negalėjo. Kokiu įrankiu buvo mušamas, L. D. nepasakė. L. D. minėjo, kad vienas iš užpuolikų turėjo trumpąjį šaunamąjį ginklą, kaip suprato pistoletą (3 t., 171 b. l.).
Liudytojas D. J. parodė, kad dirbo Kėdainių PK tyrėju. Su kaltinamaisiais jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko, tik buvo įvykio vietoje. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) rasta negyva A. D. ir ieškomas D. L.. Atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo apylinkės inspektorius L. Š.. D. J. atvyko su V. R. ir A. S.. Įvykio vietoje buvo ekspertas. D. J. ieškojo L. D. ir rado jį kitose pagalbinėse patalpose. Kas pirmas priėjo prie L. D., nepamena. Galėjo būti L. Š.. L. D. gulėjo ant nugaros, persisukęs, buvo sumuštas. Reikėjo pereiti per virtuvę ir du kambarius, jis buvo verandoje, durys buvo uždarytos, išgirdo aimanuojant. Rankos ant krūtinės buvo surištos „kitkiniu šniūru“, kojos atrodo taip pat. Jis gulėjo, aimanavo, prašė nemušti. Tada D. J. iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, bandė nuraminti. L. D. buvo sąmoningas. Jis minėjo, kad jį mušė keli, bet kas ir kaip neįvardijo. Atvažiavę medikai L. D. išnešė ant neštuvų. Virvės D. J. D. nuo rankų ir kojų nepjovė. Kartu su greitosios pagalbos medikais vežant L. D. į ligoninę važiavo pareigūnas V. R..
Liudytojas L. Š. parodė, kad dirbo Kėdainių rajono PK apylinkės inspektoriumi. Kaltinamųjų nepažįsta, bendrauti su jais neteko. Įvykis buvo jo aptarnaujamojoje apylinkėje. Dirbdamas gavo pranešimą iš socialinio darbuotojo ir važiavo patikrinti. Atvažiavęs rado slaugytoją, kuri buvo įėjusi į namo vidų ir radusi negyvą A. D.. Pasakė, kad name yra kraujo ir negyva A. D.. L. Š. į namą įėjo vienas. Pamatė gulinčią moterį, apžiūrėjo kambarius. Tas kaimynas, kuris rado lavoną, pasakė, kad girdėjo garsus sklindančius iš ūkinio pastato. L. Š. pranešė Kėdainių rajono kriminalinei policijai. Jie atvyko ir vienas iš pareigūnų rado L. D.. Atvažiavo medikų brigada, dėjo L. D. ant neštuvų ir jį išvežė. Bendrauti su L. D. nepavyko, jo galva buvo sutinusi, buvo nesąmoningas, nekalbėjo. L. D. gulėjo šonu, rankos buvo surištos, o dėl kojų negali nieko tvirtinti, nes nepamena. Rankos buvo surištos, o priekyje, ar už nugaros nepamena. Stengėsi greičiau jį vežti į ligoninę, kad suteiktų pagalbą. Kartu su L. D. greitosios pagalbos automobiliu važiavo lygtai pareigūnas V. R..
Liudytoja A. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), lošimų salone (duomenys neskelbtini). Yra administratorė – kasininkė, keičia pinigus. Jeigu išeina, turi užrakinti saloną. Atvykęs pareigūnas klausė ar toks žmogus buvo jų salone nurodytą dieną. A. L. tikrai žino, kad tą dieną jo nebuvo, nes dirbo ji. Darbo laikas nuo 10 iki 2 val. nakties. Kai ją apklausė buvo praėjęs daugiau nei mėnuo, negalėjo peržiūrėti kamerų įrašų. Pagal darbo grafiką patikrino, kad tą dieną dirbo ji. Salone lankosi tik viena romų tautybės pora. Jai rodė trijų romų tautybės asmenų nuotraukas. A. L. atpažino A. S.. Jį ir šiaip iš matymo jį pažįsta, todėl jeigu jis būtų buvęs, būtų prisiminusi. Žino, kad jis iš Kėdainių, pažįsta jį nuo mažens, todėl tiksliai gali pasakyti, kad jos darbo laiku jo tikrai nebuvo. Negalėjo taip būti, kad jis buvo, o ji nematė. Gali tiksliai teigti, kad romų tautybės žmonės jos darbo laiku nesilankė lošimų salone, A. S. taip pat.
Iš 2013-04-03 asmenų parodymo atpažinti iš jų fotonuotraukų protokolo matyti, kad liudytoja A. L. iš pateiktų asmenų nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu neatpažino nei vieno, kuris lankytųsi jos salone. Patvirtino, kad penktoje fotonuotraukoje nufotografuotą asmenį (A. S.) dažnai mato ir sutinka Kėdainių mieste. Liudytoja nurodė, kad šio vyro niekada nėra mačiusi lošimo salone (4 t., 4-6 b. l.).
Liudytojas B. P. parodė, kad yra pensininkas, būna namuose, niekuo neužsiima. Jo žmona buvo čigonė, taip susipažino su A. S., pas jį gyveno. B. P. gyveno virtuvėje, o A. S. kambaryje. Per virtuvę, kurioje gyveno B. P., reikia eiti į kambarį. Kai miega, nekreipia dėmesio, kada A. S. eina, ar išeina. Kai A. suėmė, nuo tada pas jį nebegyvena. Kitoje namo pusėje gyvena A. S. mama V.. Policininkai prašė paduoti džinsines kelnes ir jis padavė. Kelnes buvo dėl savęs parsinešęs iš pigių rūbų parduotuvės. Liepė jas paduoti, todėl ir padavė. A. A. pažįsta taip pat. Ji A. S. sesuo, buvo atėjusi pas brolį. Drabužių krosnyje nedegino. Anksčiau gyveno Lančiūnuose, tačiau žmona mirė, liko vienas ir atvažiavo. A. S. rengdavosi, ką V. duodavo. Jis turėjo savo rūbus. Neprisimena, kokias striukes jis turėjo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ką žinojo, tą pasakojo. Spaudimo ikiteisminio tyrimo metu niekas nedarė. B. P. ir A. S. drabužiai buvo atskirai, jis į A. S. spintą drabužių nedėjo. Pareigūnai sakė paduoti kelnes, parodė kurias, todėl padavė, tačiau jos buvo B. P.. Jas buvo parsinešęs du mėnesius prieš A. S. areštą. Turėjo kelnių, striukių, marškinių, daug visokių drabužių. B. P. policijos pareigūnai parodė, kurias kelnes turi paduoti. Tas kelnes buvo užsimovęs kelis kartus.
Ikiteisminio tyrimo metu B. P., kurio parodymai buvo perskaityti, parodė, kad yra pensininkas niekur nedirba. A. gyveno kambaryje už sienos. Paprastai bute krosnį kūreno tik B. P.. 2012 m. buvo išvykęs, tai krosnį turėjo pasikurti A.. A. gerai sutarė su seserimis. Pas A. į namus neateidavo jokie draugai. Paprastai jis telefonu paskambindavo draugams ir paskirdavo jiems susitikimus prie Nevėžio, ar kitose vietose. Liudytojas nematė ir jam nežinoma, kad A. loštų kazino. A. niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. A. buvo paėmęs 700 litų kreditą ir iš jo gyveno. Kreditą gražino B. P. iš santaupų. Žino, kad A. yra V. dukra. Žino ir matė, kad ji turi draugą iš Šiaulių. Draugo nei vardo, nei pavardės nežino. Apie tai, kad jis yra iš Šiaulių, galėjo pasakyti pati A.. Nematė, kad jis būtų kada užėjęs pas liudytoją į butą. To vaikino nematė vienoje kompanijoje su A.. Liudytojo niekas neprašė deginti drabužius. Savo asmeninius daiktus A. laiko savame kambaryje. Į jo kambarį užeidavo pažiūrėti televizijos laidų. Savo rūbus A. laikė spintoje Jis turėjo kelias kelnes, tarp jų ir džinsines. A. kambaryje, spintoje buvusios kelnės turėtų priklausyti jam. Tai ne liudytojo kelnės. Daugiau tame kambaryje niekas negyveno ir toje spintoje daugiau niekas drabužių nelaikė. Gal ir vaikščiojo A. kada su šiomis kelnėmis, nežiūrėjo įdėmiai į tas kelnes. Kada A. įsigijo tas kelnes, kurias pateikė tyrėjui, nežino. Prisimena, kad 2012 gruodį pas A. buvo atėjęs liudytojui nepažįstamas vaikinas. Jie kalbėjosi lauke, į kambarį jo nekvietė. Tas vaikinas atnešė A.i makaronų. Liudytojui A. nėra pasakojęs, kad vyko su A. ir jos draugu daryti nusikaltimų. Nepasakojo apie tai, kad važiavo į Jonavą, Paprastai A. visuomet nakvojo namuose, grįždavo iki sutemos. Nematė, kad A. namo grįžtų naktį. Kiekvienas turėjo savo raktus. A. buvo tvarkingas, nematė, kad jo rūbai būtų kruvini. Nematė, kad jis kruvinas rankas ar drabužius plautų ar skalbtų. Tos mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurias jis paėmė iš A. S. kambaryje stovėjusios jo drabužių spintos ir atidavė policijos pareigūnams, priklausė A. S.. Jis savo rūbų A. S. spintoje nelaiko. Jis nematė, kad A. S. savo drabužių spintoje būtų laikomi kitų žmonių rūbai. Jis nematė, kad A. S. į savo butą dažnai atsivestų draugų. Jis nežino kokiomis aplinkybėmis A. įsigijo tas džinsines kelnes, kurias sausio 22 d., paėmė policija (3 t., 185, 186-188b.l.).
Liudytojas R. D. parodė, kad yra D. kaimynas. Sausio 6 d., sekmadienį, apie 17 val. vakaro grįžinėjo namo ir pastebėjo keistai pastatytą automobilį, 20 m nuo vieškelio, pravažiuoti buvo neįmanoma. Tai buvo tamsus „Golfas“. Jame žmonių nebuvo. Pas D. degė šviesa, tai pagalvojo, kad jie namuose. Antradienį jam paskambino į darbą ir pasakė, kad rado negyvus kaimynus. Tada R. D. grįžo į kaimą, nes vienintelis kaime turi automobilį. Sausio 8 d., kai grįžo, rado felčerę ir A. B., kuris rado negyvus kaimynus. Tada pastebėjo atidarytą virtuvės langą, buvo pastatyta taburetė. Paprastai pas juos nebūna atidarytas tas langas. Tada Š. pasakė, kad neranda L., atvažiavo greitoji. Kai greitoji norėjo išvažiuoti, tai paprašė neišvažiuoti, nes neranda dar vieno asmens. Tada R. D., vairuotojas ir Š. ieškojo visur aplinkui, nulaužė spynas kitam pastate, bet nerado. Tada atvažiavo kriminalistai ir nenaudojamam tambore rado L., jis buvo gyvas, tačiau atrodė prastai, rankos buvo surištos. Ar kojos buvo surištos, neprisimena. Jis bandė kažką pasakyti, su juo kalbėjo policijos pareigūnai. D. nerišliai kalbėjo, jo žodžių prasmės suprasti nebuvo galima, bet girdėjo žodžius „cigoniukai, cigoniukai“. L. D. dažnai keisdavo arklius, o R. D. jį paveždavo į turgų. Jis pasakojo apie romų tautybės žmones, bet R. D. nieko daugiau nežino. L. D. yra sakęs, kad Romas prekiauja arkliais. R. D. ant keliuko buvo radęs odinę pirštinę, antros nerado.
Liudytojas S. R. parodė, kad dirba kriminalinės policijos skyriuje ir atliko tyrimą grupei žmonių. Tai buvo sudėtingas tyrimas, nes apėmė ne tik Kėdainius, bet ir Raseinius, Anykščius. Dėl Kėdainių operatyviai atliko veiksmus, nustatė asmenis, kurie atliko nusikalstamą veiką prieš D.. Tada pradėjo aiškėti kitos aplinkybės. Liudytojus apklausinėjo laisva valia. Aplinkybės keitėsi, visko nepavyko apklausti, tada papildomai apklausdavo. Jokio spaudimo liudytojams, grasinimų nebuvo, visi geranoriškai davė parodymus. Dėl liudytojo B. P. parodymų ir paimtų daiktų, tai buvo 2013-01-22. Iki to buvo apklausti keli įtariamieji. Buvo informacija iš tų asmenų, kad dalis rūbų, kuriais buvo apsirengę įtariamieji, buvo sudeginti A. S. namuose. Tada nusprendė įsitikinti ar buvo sąlygos sudeginti rūbus pas A. S.. Su kolega M. Y. nuvažiavo į A. S. butą ir norėjo įsitikinti ar yra kokių liekanų. Tame name yra keturi butai, viename gyveno A. A., kitame bute gyvena B. P.. Įėjus į kambarį pamatė krosnį, kuri apšildo patalpas, kuriose gyvena A. S.. Tame pečiuje galima kažką sudeginti, tačiau nelabai, nes jei būtų deginti drabužiai, tai kaminas būtų užsikimšęs ir būtų viskas aprūkę. P. pasakė, kad jis vienas kūrena tą krosnį ir niekas ten nieko nedegino. Tada parodė kitas patalpas, kurias ta krosnis šildė. S. R. pamatė, kad ten yra staliukas, spinta su antresolėmis. B. P. paklausus, jis parodė, kad A. S. daiktai yra spintoje. Tada atidarė tas spintas, tarp drabužių buvo mėlynos spalvos džinsai. Į tas kelnes atkreipė dėmesį, nes degalinėje vaizdo medžiagoje buvo užfiksavę. Tie džinsai buvo panašūs kaip A. S. buvo apsirengęs vaizdo medžiagoje degalinėje. Tada B. P. pasakė, kad ten daiktus laiko tik A. S.. Vaizdo medžiaga buvo spalvota, matėsi mėlyni džinsai. Kiti daiktai neužkliuvo. Daugiau nebuvo kelnių, buvo tik vienintelės tos kelnės. Jos buvo mėlynos, iš karto nepastebėjo, kad būtų kruvinos, suplyšusius. Tas kelnes įdėjo į maišą ir nešė į mašiną. Jis tas kelnes iš pradžių įvykio vietoje įpakavo į polietileninį policijoje išduotą, vienkartinį maišą, kuris naudojamas įvykio vietoje, po to kelnes įdėjo į popierinį paketą, kaip to reikalauja ekspertai. Kelnes išvežė į teismo ekspertizės centrą su kitais daiktais. S. R. atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio vietoje nuo lango rėmo buvo paimtos mikrodalelės ir buvo sutapimas su kelnių pluoštu, kurios buvo paimtos iš A. S.. Tada pamatė, kad tas daiktinis įrodymas buvo svarbus. Policijos pareigūnas M. Y. buvo pasiųstas atlikti kratas pas įtariamuosius. Jam pavedė operatyvinė vadovybė. Jis važiavo kartu pas B. P. į butą ir jam dalyvaujant buvo pateiktos kelnės. A. S. namuose buvo atlikta krata, daug daiktų išimta. Buvo išimtos dvejos sportinio tipo kelnės. Kodėl kratos metu nebuvo išimtos šios kelnės, nežino. B. P. apklausė pas save kabinete. Tuo metu M. Y. nedalyvavo. Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo įformintas šis veiksmas. Kai atsivežė B. P. apklausai, tai buvo kalba apie drabužius. Nežinojo ar tos kelnės susijusios su įvykiu. Kodėl, duodamas užduotį specialistui, nurodė, kad kelnės paimtos iš A. S., negali atsakyti. Neatsimena ar išėmė iš A. S. odinę striukę ir ar ta striukė buvo supakuota į popierinį maišą. Vieni batai iš A. S. buvo išimti sulaikymo metu. Atrodo, kad tuos batus pateikė, kai buvo sulaikytas. Batai buvo sudėti į dėžę ir suantspauduoti. Daiktai negalėjo kontaktuoti su A. S. drabužiais, nes visi buvo supakuoti, pašalinių objektų nebuvo. Kai vyko įvykio vietos apžiūrą, tai ten S. R. nebuvo ir su L. D. nekalbėjo. Į tyrimo grupę įėjo visos nusikalstamos grupės tyrėjai. Daiktų, paimtų iš įvykio vietos, apžiūrą atliko specialistai. B. P. protokolus perskaitė. Ar turėjo problemų su regėjimu, nepamena. Automobilį apžiūrėjo iš Kauno pakviesti ekspertai. Nepamena ar jis pats dalyvavo automobilio apžiūroje.
Liudytojas M. Y. parodė, kad buvo įvykio vietoje. Atvažiavęs į įvykio vietą matė pareigūną Š.. Į vidų nėjo. Buvo vyriausias tyrėjas Ažukas. Ėjo per kaimą, ieškojo žmonių, kas galėjo matyti. Matė D. verandoje. Jo veidas buvo sužalotas, ištinęs. Neatsimena ar D. kalbėjo. Pats prie D. nėjo kalbėtis ir nematė, kad būtų kažką kalbėjęs, bendravęs. D. buvo greitai išvežtas į ligoninę, nes buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Su D. neteko bendrauti ir gydymo įstaigoje. Taip pat parodė, kad yra tekę Šiauliuose daryti kratą pas R. J.. Buvo nutarta, kad reikia važiuoti, kur gyvena A. S. ir reikia apžiūrėti pečių, nes A. A. pasakė, jog rūbai buvo sudeginti. Atvykę adresu (duomenys neskelbtini), rado B. P.. M. Y. B. P. žinojo, nes jis buvo kitoje byloje įtariamasis dėl vagystės prieš 5 metus. B. P. pasakė, kad jis priimtas gyventi pakūrenti pečių ir gyvena pagalbinėse patalpose. Kai atvažiavo, tai jis kūreno pečių. S. R. paklausė, kur jis gyvena, tai parodė, kur būna, kur jo daiktai. Tada parodė, kur gyvena A. S., ten buvo didelis televizorius. Jis pasakė, kad tai A. S.. Sakė, kad daiktai kambaryje yra A. S.. Atidarius spintą, kažkas iškrito. Tada R. išrinko rūbus, nes sutapo su vaizdo įrašu. Kelnes, atitinkančias kelnes iš vaizdo įrašo, išėmė, supakavo į maišą, supildė protokolą. Tie maišai yra vienkartiniai, nes klijuojami ir užrašų nenutrinsi. Ar B. P. pasirašė ant maišo, neatsimena. Ką toliau darė su tomis kelnėmis, nežino, nes neatlikinėjo jokių veiksmų. Negali konkrečiai pasakyti kokios tai buvo kelnės. Toje spintoje buvo daugiau rūbų. S. R. minėjo, kad tos kelnės panašios į matytas vaizdo įraše. Neatsimena ar buvo daugiau kelnių, bet atrodo, kad buvo. M. Y. važiavo padėti ir neįsigilino į smulkmenas. M. Y. nėra procesinis tyrėjas, todėl įtariamųjų byloje neapklausinėjo.
Liudytojas J. Č. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Įmonė užsiima lombardo paslaugomis. Jam žinoma, jog vienas iš kaltinamųjų pas jį pirko apyrankę. Kaltinamasis R. J. atėjo ir paprašė parodyti juvelyrinius dirbinius. J. Č. parodė, bet jam niekas netiko. Tada parodė apyrankę. Ji buvo auksinė, 585 prabos. Už ją R. J. sumokėjo 1600 Lt. Pinigus padavė kupiūromis po 200 Lt. Lombarde tuo metu dar buvo priėmėja Č., kuri yra liudytojo mama. Grandinėlė buvo pas mamą ant rankos. Kokio svorio buvo grandinėlė, nežino, tačiau virš 10 gramų. Nėra tikras ar kartu su R. J. buvo A. A..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č., kurio parodymai buvo perskaityti parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo vadovaujama įmonė verčiasi lombardo veikla. Įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla pagrįsta tuo, kad įvertina ir suteikia paskolą už daiktus, kuriuos žmonės atneša. Tai galėjo būti 2013 sausio 7 d., apie 12-13 val., į lombardo patalpas atėjo du romų tautybės asmenys. Vyras ir moteris. Vyras buvo apie 27-30 metų amžiaus, vilkėjo tamsiai. Galėjo būti juoda striukė. Nepamena tiksliai kaip jie buvo apsirengęs. Mergina buvo jaunesnė, romų tautybės, yra ankščiau matyta lombarde. Jų vardų pavardžių nežino. Tuo metu lombarde buvo su mama priėmėja G. Č.. Romų tautybės vyrukas prašė parodyti papuošalus iš tauriųjų metalų. Mama parodė jiems moteriškus žiedus, kitokius papuošalus. Jie neįvardijo pinigų sumos, už kurią ketino pirkti papuošalus. Iš tų daiktų, kuriuos mama parodė, jiems nei vienas papuošalas netiko. Vyras pastebėjo ant mamos rankos auksinę apyrankę. Ji patiko vyriškiui ir merginai. Vyras paprašė šią auksinę apyrankę parduoti. Šioje apyrankėje ant rankos buvo 20.5 g. aukso. Ji buvo vientiso išlenkto metalo, susegama šone kabliuku. Mama šį papuošalą įvertino 1800 Lt suma. Jie prašė nuleisti kainą, ir galiausiai sutarė, kad papuošalą pirks už 1750 Lt. Su savimi jie visų pinigų neturėjo, vyras paliko 50 Lt avansą. Po to, tą pačią dieną apie 16-17 val., jie abu vėl sugrįžo į lombardą su pinigais. Vyras sumokėjo 1700 Lt. Pagrinde pinigai buvo po 200 litų nominalo. Kadangi tai buvo mamos asmeninis turtas, tai parduodant papuošalą, jokių dokumentų surašyta nebuvo. Nuo lombardo nesimato J. Basanavičiaus gatvės, todėl nematė, kokiu būdu jie atvyko į lombardą. Tą romų tautybės vyrą ir moterį atpažintų ( 3 t., 163 b. l.).
Iš 2013-01-15 asmenų parodymo atpažinti iš jų fotonuotraukų protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. atpažino R. J. kaip asmenį, kuris lankėsi jo lombarde ir pirko auksinį papuošalą (2 t., 164-166 b. l.).
Iš 2013-01-15 asmenų parodymo atpažinti iš jų fotonuotraukų protokolo matyti, kad liudytojas J. Č. atpažino A. A. kaip asmenį, kuri lankėsi jo lombarde ir pirko auksinį papuošalą (3 t., 167-170 b. l.).
Liudytojas D. K. parodė, kad su A. S. yra geri pažįstami, bendrauja apie 4 metus. Bendraudavo, eidavo vienas pas kitą į svečius, kartu leido laiką. 2013-01-06 apie 17-18 val. buvo pas A. S. svečiuose. Buvo dviese kambaryje, nuomininkas buvo kitame kambariuke. Gėrė arbatą ir pasakojosi įspūdžius apie Naujus metus. Pabuvo gal 1 val. ir išėjo. A. S. liko namuose su nuomininku. Jis nieko nesakė, ką dar veiks tą vakarą. D. K. gyvena Kėdainiuose, nuo A. S. apie 500 metrų. Tą dieną atsimena, nes buvo pirma išeiginė po Naujų metų. Tyrimo metu buvo apklaustas liepos mėnesį. D. K. buvo išvykęs į užsienį. Grįžęs eidavo pas jį, bet durys buvo užrakintos, o su jo giminaičiais nebendravo. Sužinojęs, kad A. S. suimtas, pats nuėjo pas tyrėją. Tačiau D. K. iš karto nepriėmė, todėl atėjo su atstovu. Atstovas ėjo kartu, nes vienas bijojo eiti. Sužinojo iš pažįstamų telefono numerį ir ieškojo advokato. Kokia kontora tai buvo, neatsimena. Pavardės neprisimena taip pat. D. K. dirba makaronų fabrike nuo 6 iki 14.30 ir nuo 14.30 iki 22 val. Dirba 6 dienas per savaitę.
Liudytoja S. A. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. A. S. yra jos brolis, o A. A. yra sesuo. 2013 m. sausio mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini) su vaikais, J. J. ir jos vaikais. Gyveno vieno kambario bute su vaikais 7 žmonės. R. J. yra A. A. draugas. Atėjęs R. J. ieškojo J. J.. Buvo žiema, tamsu. Nežino dėl ko R. J. jos ieškojo, bet ją išsikvietė, sakė, kad eina pasiaiškinti. J. J. išėjo su juo kartu. Ji vilkėjo striukę, spalvos nepamena, tačiau lyg žalios, su kapišonu, su kailiuku. Matė kaip ji įsėdo į tamsios spalvos mašiną, markės nežino. Tai buvo lengvasis automobilis. J. J. atsisėdo gale. Ten dar sėdėjo A.. J. J. draugavo su jo sūnumi. R. J. sėdo už vairo, o A. sėdėjo priekyje. Mašinoje dar buvo A. A.. S. A. su jais nekalbėjo, matė juos iš gana arti, per laiptinės langą 2 aukšte. Automobilis stovėjo prie laiptinės. A. A. sėdėjo ant galinės sėdynes keleivio pusėje, o J. J. atsisėdo vairuotojo pusėje, galinėje sėdynėje. Jie išvažiavo, o J. J. grįžo vėlai. Kai jo grįžo, turėjo su savimi 100 litų. Klausė kur ji buvo, o J. J. parodė pinigus ir apie tai nekalbėjo. Gyveno iš pašalpų, vyras siuntė pinigus iš užsienio. Nors tokių parodymų liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nedavė, nurodė, kad R. J. paskutinį kartą matė prieš kelias dienas, kai išėjo J. J. ir jokio A. nebuvo nurodžiusi (3 t., 161 b. l.)
Liudytoja T. V. parodė, kad A. S. yra jos pusbrolis, o Nastė (A. A.) yra pusseserė. T. V. anksčiau gyveno Žemaitės g. 10. Gyveno su sugyventiniu V. B.. A. A. ir A. S. gyveno Kėdainiuose. Su jais bendrauja, yra buvusi pas juos svečiuose. Vieną kartą pas T. V. yra buvusi pusseserė, tačiau T. V. dažniau pati važiuodavo. Kada pirmą kartą buvo pusseserė, neatsimena. Pirmą kartą ji buvo prieš metus, tačiau nežino buvo diena ar naktis. Kai atvažiavo, tai T. V. labai sirgo. Prieš atvažiuojant paskambino, bet negalėjo ragelio kelti. Aplankyti buvo atvažiavęs ir pusbrolis. Jis buvo atvažiavęs su A. A.. Jie buvo trise, dar buvo R. J., kuris gyveno su jos pussesere. Atvažiavę pabuvo maždaug valandą laiko, kodėl atvažiavo, nesakė T. V. pavaišino juos arbata. Kaip buvo apsirengę, nepamena, tačiau rūbai murzini nebuvo. Jie nieko nesakė, ko atvažiavo. Sakė, kad lankyti, tačiau vaišių neatsivežė. Kalbėjo, kad A. S. namuose prižiūri vaikus. A. S. anksčiau dirbo, buvo darbo biržoje. Kur konkrečiai dirbo, nepasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. F., kurios parodymai buvo paskelbti parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Jos butas yra sujungtas su A. butu Nr. 2. Ji yra A. A. sesuo. Su A. A. gyveno su vaikais kaip viena šeima viename name. Dar 2012 m. rudenį A. susipažino su R. J. iš Šiaulių. Nežino, kokiomis aplinkybėmis jie susipažino. 2013 m., Naujus metus šeima šventė namuose Kėdainiuose, ten kartu buvo ir R., ir A. A. A. draugaudama su R. J., daugiausiai gyvendavo jo namuose Šiauliuose. Į Kėdainius atvažiuodavo retai, kartą per mėnesį, ar dar rečiau. Ji prižiūrėdavo ir dabar prižiūri jos mažametį vaiką. Pamena, kad tą 2013 sausio 6 dieną A. namuose nebuvo. A. S. buvo pas ją bute (duomenys neskelbtini). Vakare apie 19-20 val. jau buvo tamsu, kaip pas liudytoją į namus užėjo, A. A. su R. J.. Nežino kokiu automobiliu jie atvažiavo. Automobilį jie pastatė gatvėje prie namo pusės kiemo vartelių. A. pasakė, kad atvažiavo vaiko pažiūrėti. Juos pavaišino arbata. Nepamena kaip jie buvo apsirengę. Nematė, kad jie persirenginėtų drabužius, nematė, kad jų drabužiai būtų kruvini. Jie namuose užtruko apie 20 minučių. A. S. jos bute žiūrėjo televizorių. R. pakvietė A. važiuoti su jais. Liudytojai nesakė, kur jie ketina važiuoti. Nežinojo, kur ketino važiuoti A. S.. Nežinojo, kad jie ketina važiuoti, nežinojo, kad ketina vykti į Jonavą, tačiau R. paprašė, kad jis nuvežtų A. S. aplankyti T., gyvenančią kaime už Jonavos. Ji senai matė T., todėl žinodama, kad A. turi automobilį, tai turi ir galimybę nuvažiuoti į Jonavą. Tuomet ji juos palydėjo iki automobilio, kuriame ant galinės sėdynės matė sėdinčią J. J.. Visi – A., A. ir R. sėdo į R. vairuojamą automobilį ir išvažiavo. Sakė, kad grįš greitai. Jokios banko kortelės jie nerodė ir nepasakojo, kur prieš tai buvo. Girdėjo kaip apie vidurnaktį grįžo A.. Liudytoja jo nematė sugrįžtančio, tačiau iš bildesių jo bute, suprato, kad jis sugrįžo. R. ir A. į jos namus užėję nebuvo. Kur jie nakvojo nežino. Nepamena ar kitą dieną jie dar buvo sugrįžę į jos namus. Tikrai jos namuose nei A., nei R. nei A. drabužių nedegino ir neprašė paslėpti jų rūbus. Kitą dieną A. jai pasakė, kad buvo nuvykęs pas T., tačiau, kur dar buvo nuvažiavę, jai nesakė (4 t., 9 b. l.).
Iš 2013-01-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. M05/13(12) matyti, kad A. D. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio apatinio žandikaulio lūžimu kairėje pusėje, kraujosruvomis abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštine nosies šaknies žaizda, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir skruostų viršūnėse srityse, nubrozdinimais kaktos, dešiniojo skruosto ir smakro srityse, kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais dangalais, bei į smegenų skilvelius. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, su suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu. A. D. mirtis galėjo įvykti prieš 2,5-3 paras iki jos kūno tyrimo pradžios, t.y. 2013-01-06 paros pabaigoje. Tai patvirtina tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai (II-čia lavondėmių stadija, dar gerai išreikštas lavoninis raumenų sustingimas). Ištyrus dujinės chronografijos metodu mirusios A. D. kraują, jame etilo alkoholio nerasta. Tai rodo, kad A. D. įvykio ir mirties metu buvo blaivi. A. D. padaryti šie kūno sužalojimai: apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštinės nosies šaknies žaizdos, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimai kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvos kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisinės kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VII, IX, X šonkaulių tiesioginiai lūžimai, poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityse, poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai dešinės plaštakos nugarėlėje. Aukščiau nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje, t.y., galėjo gautis mušant kumščiu, spardant, mušant bet kokiais kietais bukais daiktais. Visi padaryti galvos sužalojimai gyviems asmenims atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui, nes nuo jų nukentėjusioji mirė. Dešinės pusės VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimai gyviesiems asmenims atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos abiejų žąstų srityse poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės plaštakos nugarėlėje, gyviems asmenis atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui. Dešinės pusės VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimai, poodinės kraujosruvos žąstų srityse, poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės plaštakos nugarėlėje tiesioginio priežastinio ryšio su D. mirtimi neturi. Kaip jau nurodyta pirmame išvados punkte, A. D. mirtis į vyko nuo galvos sužalojimų visumos. Visi nustatyti sužalojimai yra priešmirtiniai, pomirtinių sužalojimų tyrimo metu nekonstatuota. Rasta poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės plaštakos nugarėlėje galėjo būti padaryta ir ginantis. Kadangi kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius yra lydimas sąmonės praradimu, todėl galima teigti, kad po patirtos sunkios galvos smegenų traumos A. D. jokių aktyvių veiksmų atlikti negalėjo. Kadangi A. D. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius bei to pasėkoje išsivysčiusio smegenų bei plaučių pabrinkimo, smegenų suspaudimo, atsiradusių antrinių kraujosruvų smegenų kamiene, galima teigti, kad po sužalojimų padarymo A. D. tam tikrą laiką buvo gyva. Tačiau nustatyti konkretų laikotarpį, t.y. kiek laiko buvo ji dar gyva, nėra galimybės. A. D. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, t.y. stovėti, sėdėti ir net gulėti. Konkrečią pozą ir padėtį nustatyti nėra galimybės. Objektyviai yra užsifiksavę 18-kos smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Į galvą buvo suduota nemažiau dvylikos smūgių. Tai patvirtina sužalojimų lokalizacija, jų apimtis bei pobūdis. Sužalojimai, kaip jau minėta aukščiau, padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, t.y., galėjo gautis mušant kumščiais, spardant ir pan. Pagal sužalojimų pobūdį nustatyti konkretų įrankį nėra galimybės. Rastuose sužalojimuose yra užsifiksavę tik bendrieji kietų bukų daiktų poveikio požymiai, kokių nors specifinių, individualių požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie sužalojančių įrankių formą, jų dydį, matmenys ir pan., sužalojimuose nėra užsifiksavę. Visi sužalojimai yra švieži, padaryti per palyginti trumpą laikotarpį vienas po kito, todėl nustatyti sužalojimų padarymo seką. Teismo medicininių duomenų, kad po mirties buvo keičiama lavono poza, nėra (3 t., 69-73 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-01-24 papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. M01/13(12)-M05/13(12) matyti, kad A. D. objektyviai yra užsifiksavę 18 smūgių (trauminio poveikio) požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Į galvą buvo suduota nemažiau 12 smūgių. Tai patvirtina sužalojimų lokalizacija, jų apimtis ir pobūdis. Visi galvos sužalojimai: apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštinės nosies šaknies žaizdos, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimai kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisinės kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui, nes nuo jų nukentėjusioji mirė. Dešinės pusės VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimai gyviesiems asmenims atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos abiejų žąstų srityse poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės plaštakos nugarėlėje, gyviems asmenis atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui. Kaip jau nurodyta specialisto išvados Nr. M05/13(12) ketvirtajame punkte, visi sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, t.y. galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, mušant bet kokiais kietais bukais daiktais, t.y. sužalojimų padarymo mechanizmas yra muštinis (3 t., 75-76 b. l.).
Iš 2013-03-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. M25/13(121) matyti, kad L. D. mirtis įvyko nuo patirtų galvos sužalojimų, t.y. veido sumušimo, daugybinių kraujosruvų veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžimų, kraujo išsiliejimo po dešiniojo smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimo. Tai komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu. L. D. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2013-01-06 užpuolimo metu padarytais galvos sužalojimais. L. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido sumušimas, daugybinis kraujosruvos veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžimas kraujo išsiliejimas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, lydimas 5-jo šonkaulio lūžimu. Aukščiau nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2013-01-06 užpuolimo metu, sumušus kietais bukais daiktais. Tai galėjo gautis mušant kumščiais, bet kokiais kitais daiktais, spardant ir pan. Kadangi išoriniai sužalojimai medicininiuose dokumentuose aprašyti abstrakčiai (daugybinės kraujosruvos veide, žandikaulių lūžiai), jų konkreti lokalizacija pagal anatomines vietas bei matmenis nenurodyti, todėl konkrečiai spręsti apie trauminių poveikių kiekį nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad kraujosruvos veide daugybinės, veidas sutinęs, lūžę kiek viršutinis tiek apatinis žandikauliai, išsiliejęs kraujas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, sumušta dešinio smegenų pusrutulio kaktinė skiltis, galima teigti, kad veidas buvo traumuotas nemažiau 5-6 trauminiais poveikiais. Visi veido (galvos) sužalojimai, atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui. Nes nuo jų kaip jau nurodyta pirmame išvados punkte, nukentėjusysis ir mirė. Krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, lydimas 5-jo šonkaulio lūžimo, gyviesiems asmenims atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nes dėl to sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Mirusiojo L. D. kūno tyrimo metu sužalojimų, būdingų kovai bei savigynai nekonstatuota. Jų taip pat nėra aprašyta ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose. L. D. po patirtų sužalojimų, lydimų galvos smegenų sukrėtimo bei dešinės kaktinės skilties sumušimo buvo praradęs sąmonę, tačiau po kurio laiko ją atgavęs, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus: judėti, ir pan. Tam antrina ir tai, kad L. D. į VŠĮ Kauno klinikas buvo pristatytas vangus, tačiau sąmoningas. L. D. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose pozose, t.y. stovėti sėdėti ir pan. Kadangi galvos sužalojimai, kaip aprašyta medicininiuose dokumentuose, pagrinde lokalizuojasi veide, todėl tikėtina, kad užpuolikas ir nukentėjusysis sužalojimų padarymo pradžioje buvo pasisukę veidu (priekiu) vienas kito atžvilgiu. Kadangi išoriniai sužalojimai medicininiuose dokumentuose aprašyti abstrakčiai, nenurodyta konkreti jų anatominė lokalizacija bei matmenys, todėl spręsti apie konkretų suduotų smūgių skaičių nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai kad kraujosruvos veide daugybinės, veidas sutinęs, lūžę kiek viršutinis tiek apatinis žandikauliai, išsiliejęs kraujas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, sumušta dešinio smegenų pusrutulio kaktinė skiltis, galima teigti, kad veidas buvo traumuotas nemažiau 5-6 trauminiais poveikiais. Kadangi medicininiuose dokumentuose aprašytuose sužalojimuose yra nurodyti tik bendrieji kieto buko daikto poveikio požymiai, kokių nors specifinių individualių požymių nėra nurodyta, todėl spręsti apie žalojančio įrankio (daikto) dydį, forma bei matmenis ir pan., nėra galimybės (3 t., 86-91 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-09-05 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. D. pateikė dėžutę, kurioje jo mama laikė juvelyrinius dirbinius, kuri buvo apžiūrėta (3 t., 106, 107-108 b. l.).
Iš 2013-09-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. D. pateikė žiedą su brangakmeniu, kuris yra identiškas pagrobtam iš A. D. žiedui (3 t., 109-111 b. l.).
Iš 2013-09-19 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolo matyti, kad įtariamoji A. A. šį žiedą atpažino kaip panašų į tą, kurį 2013 sausio mėnesį matė R. J. namuose Šiauliuose (3 t., 113-115 b. l.).
Iš 2013-02-04 AB SWEDBANK rašto Nr. S/1129 matyti, kad bankas pateikė informaciją, kad iš A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Žeimių g. 21, 2013-01-06 20.24 val., paimti 1000 Lt, 20.25 val., paimti 2000 Lt., Kėdainiuose Tilto g. 2, 2013-01-07 paimta 2000, 300, 500, 100, 50 Lt (4 t., 26-27 b. l.).
Iš 2013-01-11 AB Swedbankas rašto Nr. SR/13-1503 matyti, kad bankas pateikė asmenų, 2013-01-06 20.24 val., atlikusių operacijas bankomate Žeimių g. 21 Jonavoje nuotraukas, iš kurių matyti, kad pinigus išgrynino J. J. (4 t., 33-36 b. l.).
Iš 2013-01-10 UAB First data Lietuva rašto Nr. 16 matyti, kad buvo pateikta asmenų, 2013-01-06 20.30 val., bandžiusių atlikti operacijas bankomate J. Basanavičiaus g, 6, Jonavoje nuotraukas, iš kurių matyti, kad pinigus išgrynino J. J., bei vaizdinę medžiagą kompaktinėje plokštelėje (4 t., 38-47 b. l.).
Iš 2013-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 05/2012/002 matyti, kad tyrimui buvo pateiktos degalinės, esančios adresu Gudžionių km., Jonavos r., vaizdo kamerų įrašai kompaktinėje pokštelėje (4 t., 49-56 b. l.).
Iš 2013-01-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie vaizdo įrašai apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta, kad peržiūrint pirmąjį failą matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas 2013-01-06 nuo 22:03 val. iki 22:27 val. Vaizdo įraše matosi prie degalinės pastato stovintis automobilis „WW GOLF“ mėlynos spalvos. Automobilis stebimas iš galinio kairiojo kampo. Automobilio valstybiniai numeriai neišžiūrimi. Vaizdo įrašo pradžioje matome, kaip iš automobilio išlipa 4 asmenys ir nueina į degalinės patalpas. Asmenų veidų nesimato. Po 19 min. 44 s į automobilį įsėda keturi asmenys ir automobilis nuvažiuoja. Antrajame faile vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas 2013-01-06 nuo 22:03 val. iki 22:27 val. matyti romų tautybės du vyrai ir dvi moterys degalinės parduotuvėje renkasi produktus. Po to matome kaip vyras, panašus į A. S., vilkintis tamsios spalvos trumpą striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, kurios klešnių apačioje užlenktos į viršų, avintis juodais batais eina į tualeto patalpas. Po to vyras romų tautybės, panašus į R. J., vilkintis tamsios spalvos džemperiu, kurio pečių dalyje yra medžiaga panaši į odą, tamsiomis kelnėmis, šviesiais sportiniais batais nešasi puodelį ir sėdasi prie stalo, iš stalo galo, po to prie stalo prieina moteris romų tautybės, panaši į A. A., kuri vilki tamsius spalvos striukę, šviesios spalvos sijoną, tamsias kojines ir šviesios spalvos batus, atsisėda prie stalo šalia R. J., po to prie stalo prieina romų tautybės moteris panaši į J. J., kuri vilki samaninės spalvos pusilgę striukę, susegama sagomis, su gaubtuvu apsiūtu kailiuku, ilgu melsvos spalvos sijonu, juodos spalvos batais su žemu kulniuku, po to prie stalo atsisėda vyras panašus į A. S.. Po 19 min. 27 s. Visi keturi vienu metu pakyla nuo stalo ir išeina. Trečiajame faile vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas 2013-01-06 nuo 22:03 val. iki 22:27 val. degalinės patalpose iš nugaros matyti du romų tautybės vyrai ir dvi moterys sėdintys prie stalo ir valgantys. Iš nugaros pusės asmenų veidų nesimato. Po 19 min. 27 s. visi keturi asmenys vienu metu pakyla nuo stalo ir išeina. Ketvirtajame faile vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas 2013-01-06 nuo 22:03 val. iki 22:27 val. degalinės patalpose užfiksuota kaip vyras panašus A. S. prie degalinės kasos atsiskaito už prekes, toliau įrašas aiškesnis ir matosi kaip vyras panašus į R. J. vaikšto po degalinės parduotuvę, renkasi prekes, taip pat matyti kaip moteris panaši į J. J. vaikšto po degalinės parduotuvę ir renkasi prekes, taip pat moteris panaši į A. A. stovi prie automatinio kavos aparato, vėliau nueina į parduotuvės gilumą (4 t., 57-58 b. l.).
Iš 2013-01-17 Lietuvos kelių policija rašto Nr. 39-S-184 matyti, kad pateikta greičio matuoklio, esančio kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 3,3 km., vaizdo medžiaga. Iš jos matyti, kad 2013-01-06 20.16 val buvo užfiksuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdi R. J., o šalia sėdi A. S. (4 t., 61-64 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-01-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) kaime. Įvykio vietos apžiūros metu išimta: du vnt. pokelių „SAINT GEORGE“, 9 vnt cigarečių nuorūkų, kilimėlio dalis su avalinės pėdsaku, skardinės, odinė pirštinė, mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ ir akumuliatorius, pora raudonų megztų pirštinių, malka, plastikinis butelis, du vnt. stikliukų, dvi medžiaginės atraižos, špagato dalis, lipni juosta su mikrodalelėmis nuo lango rėmo (3 t., 44-62 b. l.).
Iš 2013-01-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu A. S. namuose, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, nustatyta, kad butas yra iš dviejų kambarių, kurių viename stovi malkomis kūrinosi pečius. Apžiūrėjus krosnį, avalinės, drabužių liekanų nerasta (3 t., 177-180 b. l.).
Iš 2013-01-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas V. B. pateikė A. D. bliuzoną, rusvas kelnes, apatines kelnes, porą kojinių, dvi poras puskojinių, apatinuką, liemenėlę, kurie buvo apžiūrėti (3 t., 77, 78-79b. l.).
Iš 2013-02-05 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. pateikė nužudytojo tėvo L. D. drabužius: medžiagines kelnes, megztinį, kurie buvo apžiūrėti (b.t. 3 b.l. 92, 93-94).
Iš 2013-01-10 kratos, atlikto adresu (duomenys neskelbtini), patvirtintos 2013-01-11 Kėdainių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (4 t., 109 b. l.) protokolo matyti, kad kratos metu iš R. J. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimta: mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėta sim Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), savadarbis peilis, juodos spalvos kaukė, megztinis su oranžinėmis juostomis, juodos sportinės kelnės MARATON, juodos kelnės EP SPORT, juodos sportinės kelnės HD, juodos kelnės AOKEDA, mėlynos kelnės TINGBA, sportiniai batai SANDIC, SEB banko kortelė ir kodas, lapelis su užrašu ARTĖ (duomenys neskelbtini), MRT pakrovėjas LG ir SAMSUNG, MRT SAMSUNG GALAXY YOUNG dėžutė IMEI (duomenys neskelbtini) buvo įdėta sim Nr. (duomenys neskelbtini), MiNI CONECT modemas (4 t., 110-111 b. l.). Iš 2013-01-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai buvo apžiūrėti (4 112-116 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-08-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad paimtas kratos iš R. J. metu peilis buvo apžiūrėtas. Peilis yra kartu su metaline makštimi (4 t., 118-121 b. l.).
Iš 2013-09-05 iš daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. D. atpažino peilį, kaip pagrobtą iš D. namų, kuris kratos metu rastas ir paimtas R. J. namuose (3 t., 104-105 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-01-10 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš R. J. paimta: mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“, (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, 483 litai, A. J. vardu išduota banko, juodos spalvos piniginė (11 t., 27 b. l.).
Iš 2013-02-01 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė: baltus sportinius batelius, kurie buvo apžiūrėti (4 t., 149, 150-152 b. l.).
Iš 2013-01-10 kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, patvirtintos 2013-01-11 Kėdainių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (4 t., 79 b. l.) protokolo matyti, kad kratos metu iš A. S. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, paimta: sportiniai bateliai ADIDAS, dvejos džinsinės kelnės, rudos spalvos kelnės, juodos spalvos sportinės kelnės, 170 litų, garsinis pistoletas, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI, (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas SONY ERIKSON (duomenys neskelbtini) (4 t., 76-77 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-01-13, 2013-01-22 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad šie daiktai buvo apžiūrėti (4 t., 80-81, 82-86 b. l.).
Iš 2013-01-10 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš A. S. paimta: mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė, asmens tapatybės kortelė Nr. 11452475 (9 t., 66 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-02-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė juodos spalvos sporinius batus, odinę striukę, kurie buvo apžiūrėti (4 t., 87, 88-89 b. l.).
Iš 2013-01-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas B. P. pateikė A. S. priklausančias mėlynos spalvos džinsines kelnes (3 t., 181 b. l.).
Iš 2013-01-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint šias kelnes ant jų matyti neryškūs patamsėjimai, dėmės (3 t., 182-183 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-01-10 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 123 b. l.).
Iš 2013-01-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį „VW GOLF“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta foninis salono kvapas, kvapo pavyzdys nuo vairuotojo sėdynės, nuorūka „Winston“, nuo vairuotojo sėdynės paviršiaus ant lipnios juostos nurinktos mikrodalelės, vairuotojo pusės guminis kilimėlis, nuo keleivio sėdynės paimtas kvapo pavyzdys, priekinis guminis keleivio pusės kilimėlis su visu jo tūriniu, nuo galinės sėdynės dešinės pusės paimtas kvapo pavyzdys, nuo sėdynės kairės pusės paimtas kvapo pavyzdys, nuo dešinės ir kairė galinės sėdynės pusės ant atskiros lipnios juostos nurinktos mikrodalelės, kairės ir dešinės pusės galiniai guminiai kilimėliai, nuo galinės palangės paimta porą odinių piršinių, servetėlė (4 t., 126-138 b. l.).
Iš 2013-03-22 specialisto išvados Nr. 11-466(13) matyti, kad ant tirti pateiktos daktiloplokštelės Nr. 1 nukopijuotas pėdsakas, rastas įvykio vieloje, ir ant tirti pateikto kilimėlio užsifiksavę pėdsakai yra palikti ne tirti pateiktais R. J. ir A. S. batais. Ant tirti pateiktos daktiloplokštelės Nr. 2 nukopijuotas pėdsakas, rastas įvykio vietoje, yra neinformatyvus ir netinkamas jį palikusio objekto, tame tarpe ir avalynės, nustatymui. Dėl šios priežasties nustatyti, ar ant daktiloplokštelės Nr. 2 nukopijuotas pėdsakas yra paliktas tirti pateiktais R. J. ir A. S. batais, negalima (5 t., 133-138 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-04-02 specialisto išvados Nr. 11-465(13) matyti, kad Ant A. S. sportinių batų yra tik dirvožemio pėdsakų (iki 0,1 g). Tokio dirvožemio kiekio lyginamajam tyrimui atlikti nepakanka. Ant R. J. sportinių batų dirvožemio nėra. Dirvožemis, nuimtas nuo keturių pateiktų tirti automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilimėlių, skiriasi nuo trijų dirvožemio pavyzdžių, paimtų įvykio vietoje, Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, D. sodyboje (5 t., 125-129 b. l.).
Iš 2013-05-03 specialisto išvados Nr. 140-1-(00014)-ISI-32 matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame iš odinės pirštinės vidaus, kuri buvo rasta automobilyje „VW GOLF“, valst. (duomenys neskelbtini), salone, nerasta įtariamųjų A. S., R. J. kvapo (5 t., 144-147 b. l.).
Iš 2013-09-11 DNR specialisto išvados Nr. 140-(118)-ISI-4451 matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų cigarečių pakelių, paimtų 2013-01-08 apžiūrint įvykio vietą – vienkiemį šalia vieškelio Josvainiai-Ariogala, (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų trijų cigarečių nuorūkų, paimtų 2013-01-08 apžiūrint įvykio vietą – vienkiemį šalia vieškelio Josvainiai-Ariogala, (duomenys neskelbtini) k., Pernaravos sen., Kėdainių r., rasta trijų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos „nuo keliuko į sodybą“, rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. J. lokusų genotipui, t.y., atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000002 %. Ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos “vieškelio kairėje pusėje“, ir ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos „prie namo durų“, rasti dviejų vyrų biologiniai pėdsakai nepriklauso R. J., A. S., L. D.. Ant tirti pateiktos skardinės, paimtos 2013-01-08 apžiūrint įvykio vietą – vienkiemį šalia vieškelio Josvainiai-Ariogala, (duomenys neskelbtini)., žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos juodos spalvos pirštinės, paimtos 2013-01-08 apžiūrint įvykio vietą – vienkiemį šalia vieškelio Josvainiai-Ariogala, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pirštinės rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 11), kurių genotipas sutampa su L. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000003 %. Ant pirštinės rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su L. D. genotipu. Ant pirštinės (pažymėta mėg. Nr. 8) žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos pliauskos, paimtos 2013-01-08 apžiūrint įvykio vietą – vienkiemį šalia vieškelio Josvainiai-Ariogala, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13–16). Ant pliauskos mėginyje Nr. 13 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. D. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant pliauskos mėginyje Nr. 13 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000002 %. Ant pliauskos mėginiuose Nr. 14–16 rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, kurių genotipai sutampa su L. D. ir A. D. genotipais, tačiau negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso ant pliauskos mėginiuose Nr. 14–16 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateiktų dviejų raudonos spalvos pirštinių, paimtų 2013-01-08 apžiūrint įvykio vietą – vienkiemį šalia vieškelio Josvainiai-Ariogala, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 17–24). Ant pirštinių mėginiuose Nr. 17, Nr. 18, Nr. 22 rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su A. D. genotipu. Ant kairės rankos pirštinės mėginyje Nr. 23 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. D. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant pirštinės mėginyje Nr. 23 rastas žmogaus kraujas. Ant kairės rankos pirštinės mėginyje Nr. 23 rasta vyro biologinių pėdsakų, netinkamų Y haplotipų lyginamajam tyrimui atlikti. Ant pirštinių mėginiuose Nr. 19–21, Nr. 24 rastas žmogaus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto peilio, paimto atliekant kratą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateiktos kepurės-kaukės, paimtos atliekant kratą (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 36), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų kelnių, paimtų atliekant kratą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta. Ant tirti pateiktos lazdos, paimtos iš automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Tirti pateiktas objektas, paimtas nuo lazdos, tiriant pažymėtas Nr. 2 yra žmogaus plaukas, netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tirti pateiktas objektas, paimtas nuo lazdos, tiriant pažymėtas Nr. 1 yra ne žmogaus plaukas. Tirti pateiktas objektas, paimtas nuo lazdos, tiriant pažymėtas Nr. 3 yra ne plaukas (5 t., 10-17 b. l.).
Iš 2013-09-12 DNR specialisto išvados Nr. 140-(777)-ISI-4484 matyti, kad ant tirti pateiktų A. S. sportinių batų, paimtų 2013-02-07 iš A. S., rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 6, Nr. 8–11). Ant A. S. dešiniojo bato mėginiuose Nr. 10, Nr. 11 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. D. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant bato mėginiuose Nr. 10, Nr. 11 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000002 %. Ant A. S. sportinių batų mėginiuose Nr. 6, Nr. 8, Nr. 9 rastas žmogaus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nes yra sumaišytas su ne mažiau nei dviejų asmenų biologiniais pėdsakais. Ant A. S. sportinių batų mėginyje Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos A. S. striukės, paimtos 2013-02-07 iš A. S., kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių, paimtų 2013-01-22 iš A. S., rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 5). Ant A. S. džinsinių kelnių mėginyje Nr. 5 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. D. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant kelnių mėginyje Nr. 5 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto R. J. kairiojo sportinio bato, paimto 2013-02-01 iš R. J., kraujo nerasta. Ant tirti pateikto R. J. dešiniojo sportinio bato, paimto 2013-02-01 iš R. J., žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto priekinio dešinės pusės kilimėlio, paimto 2013-01-14 apžiūrint automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 3). Ant priekinio dešinės pusės kilimėlio mėginyje Nr. 1 rastas žmogaus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nes yra sumaišytas su ne mažiau nei dviejų asmenų biologiniais pėdsakais. Ant priekinio dešinės pusės kilimėlio mėginyje Nr. 3 rastas žmogus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nes mėginyje Nr. 3 žmogaus DNR kiekis yra nepakankamas genotipui nustatyti. Ant priekinio dešinės pusės kilimėlio mėginyje Nr. 2 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto galinio dešinės pusės kilimėlio, paimto 2013-01-14 apžiūrint automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 4). Ant galinio dešinės pusės kilimėlio mėginyje Nr. 4 rastas žmogaus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nes yra sumaišytas su ne mažiau nei dviejų asmenų biologiniais pėdsakais. Ant tirti pateiktų poros pirštinių, paimtų 2013-01-14 apžiūrint automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta (5 t., 26-30 b. l.).
Iš 2013-04-04 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 464 (13) matyti, kad ant tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių rastas baltos spalvos triacetatinis pluoštas, kuris yra vienodas su margo rašto skiautės iš D. namo (paketas Nr. 5) atitinkamais pluoštais ir baltos spalvos polipropileninis pluoštas, kuris yra vienodas su užuolaidos dalių, kuriomis buvo surištos A. D. rankos ir kojos (paketai Nr. 6,7), atitinkamais pluoštais. Tikėtina, kad rastas baltos spalvos triacetatinis pluoštas yra iš margo rašto skiautės iš D. namo (paketas Nr. 5) audeklo, o baltos spalvos polipropileninis pluoštas yra iš užuolaidos dalių, kuriomis buvo surištos A. D. rankos ir kojos (paketai Nr. 6,7) audeklo. Ant tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių nėra pluoštų iš tirti pateikto margo rašto skiautės iš D. namo (paketas Nr. 4) audeklo, ant A. S. sportinių batų nėra pluoštų iš tirti pateiktų margo rašto skiaučių iš D. namo (paketai Nr. 4, 5) ir užuolaidos dalių, kuriomis buvo surištos A. D. rankos ir kojos (paketai Nr. 6,7), audeklų. Ant tirti pateikto R. J. kairės kojos sportinio bato, nuokritose nuo R. J. sportinių batų rasti pavieniai balti, rudi, rudi-balti, oranžiniai rudi-balti triacetatiniai pluoštai ir du kuokšteliai, sudaryti iš baltos-rudos-baltos spalvos triacetatinių pluoštų, kurie yra vienodi su margo rašto skiautės iš D. namo (paketas Nr. 5) atitinkamais pluoštais. Labai didelė tikimybė, kad rasti pavieniai triacetatiniai pluoštai ir pluoštų kuokšteliai yra iš margo rašto skiautės iš D. namo (paketas Nr. 5) audeklo. Ant tirti pateiktų R. J. sportinių batų nėra pluoštų iš margo rašto skiautės iš D. namo (paketas Nr. 4) ir užuolaidos dalių, kuriomis buvo surištos A. D. rankos ir kojos (paketai Nr. 6,7), audeklų (b.t. 5 b.l. 83-89).
Iš 2013-05-14 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 11-1024(13) i 11-1244 (13) matyti, kad ant tirti pateiktų A. D. kelnių rastas didelis skaičius mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. S. džinsinių kelnių audeklą. Nustatyti, ar rasti mėlyni medvilnės pluoštai yra iš tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių, ar kito džinsinio gaminio, kurio pluoštinėje sudėtyje yra tokie pluoštai, negalima. Ant tirti pateiktų L. D. palaidinės, kojinių nėra pluoštų iš tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių ir odos dalelių iš odinės striukės. Ant A. D. drabužių (palaidinės, kelnių, kojinių) nėra tirti pateiktų A. S. sportinių batų medžiagų (dirbtinės odos ir padų plastikų) mikrodalelių. Ant tirti pateiktų A. S. sportinių batų rastas žaliai mėlynas akrilinis pluoštas, kuris yra vienodas su A. D. palaidinės trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų A. S. sportinių batų nėra pluoštų iš tirti pateiktų A. D. kelnių ir kojinių. Ant tirti pateiktų L. D. megztinio ir kelnių rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. S. džinsinių kelnių audeklą. Nustatyti, ar rasti mėlyni medvilnės pluoštai yra iš tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių, ar kito džinsinio gaminio, kurio pluoštinėje sudėtyje yra tokie pluoštai, negalima. Ant L. D. drabužių (megztinio, kelnių) nėra tirti pateiktų A. S. sportinių batų medžiagų (dirbtinės odos ir padų plastikų) mikrodalelių. Ant tirti pateiktų A. S. sportinių batų nėra pluoštų iš tirti pateiktų L. D. megztinio ir kelnių. Ant tirti pateiktų A. D. palaidinės, kelnių ir kojinių nėra pluoštų iš R. J. sportinių kelnių, kurios persiųstos iš KTC, trikotažo. Ant A. D. drabužių (palaidinės, kelnių, kojinių) nėra tirti pateiktų R. J. sportinių batų medžiagų (dirbtinės odos ir padų plastikų) mikrodalelių. Ant tirti pateiktų A. D. palaidinės, kelnių, kojinių nėra odos dalelių iš A. S. odinės striukės. Ant R. J. sportinių kelnių, kurios persiųstos iš KTC, nėra pluoštų iš tirti pateiktų A. D. palaidinės, kelnių ir kojinių. Ant tirti pateiktų L. D. megztinio ir kelnių nėra pluoštų iš R. J. sportinių kelnių, kurios persiųstos iš KTC, trikotažo. Ant L. D. drabužių (megztinio, kelnių) nėra tirti pateiktų R. J. sportinių batų medžiagų (dirbtinės odos ir padų plastikų) mikrodalelių. Ant R. J. sportinių kelnių, kurios persiųstos iš KTC, nėra pluoštų iš tirti pateiktų L. D. megztinio ir kelnių. Ant tirti pateiktų R. J. sportinių batų ir nuokritose nuo šių batų rasta žaliai mėlynos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi su A. D. palaidinės trikotažo pluoštais. Tikėtina, kad ant R. J. sportinių batų ir nuokritose nuo šių batų rasti žaliai mėlynos spalvos akriliniai pluoštai yra iš A. D. palaidinės. Ant tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių rastas žaliai mėlynas akrilinis pluoštas, kuris yra vienodas su A. D. palaidinės trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktos A. S. odinės striukės rastas rudas poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su L. D. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant A. S. džinsinių kelnių rasti rausvai rudi, rudas, tamsiai pilkai rudi, oranžiniai-netolygiai dažyti, šviesiai rausvai rudi, pilkšvai rudi, šviesiai rudai raudoni, pilkai rudi vilnos pluoštai, oranžinis, šviesiai oranžiniai, tamsiai oranžiniai, žalsvai-pilkai rudi akriliniai pluoštai, rudi, žalsvai rudi poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su L. D. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Labai didelė tikimybė, kad ant A. S. džinsinių kelnių rasti vilnos, akriliniai ir poliesteriniai pluoštai yra iš tirti pateikto L. D. megztinio (b.t. 5 b.l. 58-69).
Iš 2013-05-20 mikropluoštų specialisto išvada Nr. 11-1358(13) ir 11-1369 (13) matyti, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo A. D. sodybos nuo lango rėmo, rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. S. džinsinių kelnių audeklą. Nustatyti, ar rasti mėlyni medvilnės pluoštai yra iš tirti pateiktų A. S. džinsinių kelnių, ar kito džinsinio gaminio, kurio pluoštinėje sudėtyje yra tokie pluoštai, negalima. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo A. D. sodybos lango rėmo (paketas Nr. 17), nėra mikrodalelių (dirbtinės odos, padų plastikų) iš tirti pateiktų A. S. sportinių batų (paketas Nr. 18). Ant tirti pateiktos A. S. odinės striukės (paketas Nr. 21) nėra pluoštų iš suplėšytų medžiagos skiaučių, kurios buvo rastos įvykio vietoje ir supakuotos paketuose Nr. 4 ir 5, 6 ir 7. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo A. D. sodybos lango rėmo (paketas Nr. 17), nėra pluoštų iš R. J. kelnių, kurios persiųstos iš KTC. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo A. D. sodybos lango rėmo (paketas Nr. 17), nėra mikrodalelių (dirbtinės odos, padų plastikų) iš tirti pateiktų R. J. sportinių batų (paketas Nr. 22 ). Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo A. D. sodybos lango rėmo (paketas Nr. 17), nėra odos mikrodalelių iš A. S. odinės striukės. Ant tirti pateiktų A. D. kelnių, palaidinės, kojinių (paketai Nr. 1, 2, 3) nėra odos mikrodalelių iš odinių pirštinių (paketas Nr. 19), paimtų iš R. J. automobilio VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Ant tirti pateiktų L. D. kelnių, megztinio (paketai Nr. 24, 25) nėra odos mikrodalelių iš odinių pirštinių (paketas Nr. 19), paimtų iš R. J. automobilio VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Ant tirti pateiktų pirštinių (paketas Nr. 19), paimtų iš automobilio VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pluoštų iš A. D. kelnių, palaidinės, kojinių (paketai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) ir nėra pluoštų iš medžiagos skiaučių, kurios buvo rastos įvykio vietoje (paketai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7). Ant tirti pateiktų pirštinių (paketas Nr. 19), paimtų iš automobilio VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pluoštų iš L. D. kelnių ir megztinio (paketai Nr. 24, Nr. 25). Ant tirti pateiktų pirštinių (paketas Nr. 19), paimtų iš automobilio VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pluoštų iš tirti pateiktos melsvos spalvos virvės (paketas Nr. 23). Ant tirti pateiktų pirštinių (paketas Nr. 19), paimtų iš automobilio VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nėra medienos dalelių iš tirti pateiktos pliauskos ir lazdos (pagalio). Ant tirti pateiktų lipnių juostų (paketai Nr. 13, 14, 15, 16) su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio VW GOLF, valst Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių, nėra pluoštų iš medžiagos skiaučių, kurios buvo rastos įvykio vietoje (paketai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7). Ant tirti pateiktos lipnios juostos (paketas Nr. 14) su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinės sėdynės, rastas rudos spalvos poliesterinis pluoštas, kuris yra vienodas su A. D. kelnių trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos (paketas Nr. 14) su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinės sėdynės, nėra pluoštų iš A. D. palaidinės ir kojinių (paketai Nr. 4, 5). Ant tirti pateiktų lipnių juostų (paketai Nr. 13, 15, 16) su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, galinės dešinės pusės, galinės kairės pusės sėdynių, nėra pluoštų iš A. D. kelnių, palaidinės ir kojinių (paketai Nr.3, 4, 5). Ant tirti pateiktų lipnių juostų (paketai Nr. 13, 14, 15, 16) su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių, ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, paimtomis nuo A. D. sodybos lango rėmo (paketas Nr. 17), nėra vienodų mikrodalelių. Ant automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono kilimėlių (paketai Nr. 9, 10, 11, 12) nėra pluoštų iš D. namuose paimto kilimėlio (b.t. 5 b.l. 71-81).
Iš 2014-01-31 mikropluoštų specialisto išvados Nr. 11-76(14) , 11-224(14) matyti, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nurinktomis nuo A. D. kelnių, nuo L. D. kelnių ir megztinio, rastas didelis skaičius mėlynos, tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pat pluoštai sudaro A. A. džinsinių kelnių audeklą. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Nustatyti ar rasti pluoštai yra iš tirti pateiktų A. A. džinsinių kelnių, ar kito džinsinio gaminio negalima. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nurinktomis nuo A. D. palaidinės ir kojinių nuokirtuose nuo šių objektų nėra pluoštų ir pateiktų A. A. džinsinių kelnių. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo A. D. kelnių, palaidinės, kojinių, nuo L. D. kelnių ir megztinio, nėra mikrodalelių (pluoštų, plastikų) iš A. A. zomšinių batų (b.t. 5 b.l. 114-120).
Iš 2013-01-10 kratos, atlikto adresu (duomenys neskelbtini), patvirtintos 2013-01-11 Kėdainių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (4 t., 99 b. l.) protokolo matyti, kad kratos metu J. J. gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimta: mobilaus ryšio telefonas NOKIA, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas SONY ERIKSON, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas NOKIA, IMEI (duomenys neskelbtini), elektrošokas, juodas bliuzonas su gaubtuvu, juodos spalvos striukė su gaubtuvu, aukso spalvos grandinėlė (4 t., 96-97 b. l.). Iš 2013-01-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai buvo apžiūrėti (4 t., 100-104 b. l.).
Iš 2013-12-18 tarnybinės ataskaitos dėl telefono pokalbių išklotinių analizės baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00860-12 matyti, kad iš R. J. 2013-01-10 kratos metu buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), Nokia, IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI kontrolę nuo 2012-12-01 iki 2013-01-12 nustatyta, kad telefono aparate Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudota SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini). Telefone Nokia, IMEI (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu laikotarpiu buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu atlikus R. J. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrole, matyti, kad SIM kortelė buvo naudojama su telefono aparatais, kurių IMEI numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat ir antroji SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau ši kortelė buvo naudojama ir su telefono aparatais, kurių IMEI yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (telefonai nerasti). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad jame buvo naudojamos SIM kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė (duomenys neskelbtini) veikė iki 2012-12-23 dienos. Todėl nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. J. naudojosi mobilaus ryšio SIM kortelėmis, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminiame tyrime dėl Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų A. D. ir L. D. nužudymo metu analizuojant informaciją apie įtariamųjų naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentų įeinančius ir išeinančius skambučius buvo nustatyta, kad R. J. įvykio metu naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad R. J. 2013-01-06 15:33:41 val. skambino nenustatytam mobiliojo ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbėjo vieną minutę. Skambučio metu R. J. naudojamas telefono abonentas jungėsi prie bokšto 372B, esančio Kėdainių r., Vilainiai, Nevėžio g. 14. 2013.01.06 18:20:54 R. J. skambino abonentas Nr. 8 648 31004, (darbo biržoje nurodytas kaip J. J., galimai naudojamas A. S. sesers K. F.), tačiau išklotinėje minėtas skambutis pažymėtas kaip neatsakytas. Pastarojo skambučio metu R. J. naudojamas abonentas jungėsi prie bokšto 863B, esančio Kėdainių m., Kėdainiai S.Dariaus ir S.Girėno g. 1. R. J. naudojamo telefono abonento buvimo vieta laikotarpiu nuo 2013-01-06 15:33:41 val. iki 2013-01-06 18:20:54 val. neaiški. 2013.01.06 18:26:18 val. bei 2013.01.06 18:26:23 R. J. bandė prisiskambinti abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra R. J. brolis R. J., išklotinėje minėti skambučiai fiksuoti kaip praleisti, R. J. MRT tuo metu jungėsi prie bokšto 372B, esančio Kėdainiai, Vilainiai, Nevėžio g. 14. 2013-01-06 18:27:55 val. R. J. skambino abonentui Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (išklotinėje - neatsakytas skambutis), skambinimo metu jo MRT jungėsi prie bokšto 858A, esančio Kėdainių m., Respublikos g. 48. 2013-01-06 19:24:37 val. R. J. vėl skambino abonentui Nr. 8 606 98726, kurio naudotojas yra R. J. brolis R. J. ir pokalbis truko 7 min. 37 sek. jo MRT tuo metu vis dar jungėsi prie bokšto 858A, esančio Kėdainių m., Respublikos g. 48. 2013-01-06 20:05:25 val. R. J. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra L. B., pokalbis truko 1 min. 34 sek., skambinimo metu jo MRT jungėsi prie bokšto 850B, esančio Kėdainių raj., Pelėdnagių sen. Pelėdnagių k., o 2013-01-06 20:16:51 val. iš R. J. MRT siųsta trumpoji žinute trumpuoju BITĖS numeriu 1532, siuntimo metu jungtasi prie bokšto 431C, esančio Jonavos m., Darbininkų g. 21, dar vėliau - 2013.01.06 20:32:00 val. dar vienas 1 min. 29 sek. trukmės skambutis L. B., kurio metu R. J. telefonas jungėsi prie bokšto 246B,esančio Jonava, Klaipėdos g. 8. Laikotarpiu nuo 2013-01-06 20:32:00 val. iki 2013-01-06 20:54:36 val. R. J. skambino kelis kartus L. B. ir abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S.. Daugiau 2013-01-06 R. J. mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo.
Analizuojant įtariamojo A. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo biržos duomenys, taip pat MRT pokalbių kontrolės duomenys) išklotines nustatyta, kad 2013-01-06 16:16:14 A. S. rašė trumpąją žinutę nenustatyto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu A. S. naudojamas abonentas naudojamas telefono abonentas jungėsi prie bokšto KED03C, esančio Kėdainiai, J. Basanavičiaus g. 36. Vėliau iki 2013-01-06 21:33:05 A. S. telefonas naudojamas nebuvo. 2013-01-06 21:33:05 A. S. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), (darbo biržoje nurodytas kaip J. J., galimai naudojamas A. S. sesers K. F.), pokalbis truko 23 sekundes. Pokalbio metu A. S. abonentas jungėsi prie bokšto VEPRB, esančio Ukmergės raj., Veprių sen., Mankūnai. Kitas A. S. naudojamo abonento jungimasis į tinklą buvo 2013-01-07 10:50:55, siųsta trumpoji žinutė abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau vakare ir naktį iš 2013-01-06 į 2013-01-07 A. S. mobilios ryšio telefonu nesinaudojo.
Susipažinus su įtariamosios J. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine matyti, kad 2013-01-06 pastaroji rašė trumpąsias žinutes ir skambino tik būdama Kėdainių mieste. 2013-01-06 19:37:56 val. skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. A.. Vėliau tikėtina, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo paliktas namuose.
Susipažinus su L. B. naudojamo mobilios ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine, matyti, kad 2013-01-06 visi skambučiai bei trumposios žinutės 2013-01-06 buvo siųstos pastarajam būnant Šiaulių mieste.
Apibendrinant išklotinių duomenis bei kitą informaciją gautą ikiteisminio tyrimo metu (įvykio vietos apžiūros, įtariamųjų apklausų, kratų metu surinkti duomenys, greičio matavimo radaro informacija), darytina išvadą, kad R. J., A. S. ir A. A. buvo kartu įvykio metu, todėl pastariesiems naudotis mobiliuoju ryšiu nebuvo būtinybės. Taip pat remiantis turimais duomenimis galima teigti, kad nusikaltimas buvo įvykdytas 2013-01-06 apytiksliai tarp 17.00 ir 18.00 val. Įvykdę nusikaltimą R. J., A. S. ir A. A. grįžo į Kėdainius, kur kartu pasikvietė J. J. ir važiavo į Jonavą, kur pasinaudoję pagrobta mokėjimo kortele iš bankomato paėmė nukentėjusiųjų pinigus, o vėliau analogiškai elgėsi grįžę į Kėdainius 2013-01-07 po vidurnakčio. Apytikslis atstumas nuo Kėdainių iki (duomenys neskelbtini) K. Kėdainių rajone yra 30 km, nuo Kėdainių iki Jonavos apytiksliai 35 km. Visi prisijungimai išdėstyti pridedamuose žemėlapiuose (6 t., 1-4, 10, 11, 12 b. l.).
Iš 2012-02-02 pažymos apie įtariamojo asmens duomenis kopijos matyti, kad R. J. tyrėjams nurodė, kad naudojasi Sim kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 27 b. l.).
Iš 2012-02-02 pažymos apie įtariamojo asmens duomenis kopijos matyti, kad L. B. tyrėjams nurodė, kad naudojasi Sim kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 28 b. l.).
Iš 2013-01-09 nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista gauti mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2013-01-06 iki 2013-01-09 (7 t., 60 b. l.).
Iš minėtų abonentų telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad šie duomenys patvirtina tarnybinėje ataskaitoje minimus faktus (7 t., 62-67 b. l.).
Iš 2013-01-14 nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista gauti mobilaus ryšio telefonų, tarp kurių yra R. J. naudotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. S. naudotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-01-10 (7 t., 69-70 b. l.).
Iš minėto abonento telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad šie duomenys patvirtina tarnybinėje ataskaitoje minimus faktus (7 t., 71-85 b. l.).
Iš 2013-01-09 tarnybinės ataskaitos dėl celių išklotinių matyti, kad buvo nustatytos nusikaltimo vietoje ir tarpinėse vietose veikiantys mobilaus ryšio operatorių bokštų numeriai (7 t., 91 b. l.).
Iš 2013-08-26 UAB „Bitė“ rašto Nr. 5040-936 matyti, kad pateikė tarnybinėje ataskaitoje minimų bokštų kodų adresus (7 t., 93 b. l.).
Iš 2013-09-12 UAB „Omnitel“ rašto Nr. 3700-1476 matyti, kad pateikė tarnybinėje ataskaitoje minimų bokštų kodų adresus (7 t., 95 b. l.).
Iš 2013-11-27 UAB „Tele2“ rašto Nr. SD-17388 matyti, kad pateikė tarnybinėje ataskaitoje minimų bokštų kodų adresus (7 t., 97 b. l.).
Iš 2013-02-11 prokuroro nutarimo susipažinti su informacija matyti, kad buvo leista susipažinti su L. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis (7 t., 42 b. l.).
Iš L. D. telefono išklotinės matyti, kad paskutinis skambutis buvo 2013-01-06 16.57 val (7 t., 43 b. l.).
Iš 2013-04-18 kratos, atliktos A. A. kameroje Kėdainių r. PK areštinėje, patvirtintos 2013-04-18 Kėdainių r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (11 t., 5 b. l.) protokolo matyti, kad kratos metu iš įtariamosios A. A. kameros buvo paimtas A. A. laiškas, kuris adresuotas R. J., ir kuriame prašoma jo pakeisti parodymus, kad nusikaltime Kėdainių rajone nedalyvavo A. S. (11 t., 6-8 b. l.).
Dėl inkriminuotų nusikaltimų, padarytų prieš A. ir L. D. kaltinamųjų R. J., A. A., A. S. ir J. J. kaltė įrodyta visiškai byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad netiesioginiai įrodymai – tai tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas. Tarpiniai faktai – tai aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai neturi pranašumo vieni prieš kitus – ir vieni, ir kiti yra svarbūs įrodinėjimo procese (kasacinė nutartis 2K-177/2014).
Kaltinamasis R. J. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nusikaltimų padarymo dalyvius, įvardindamas juos, kad į sodybą, Kėdainių rajone kartu su juo vairuojamu automobiliu vyko A. A. ir A. S.. Nors teisme R. J. nurodė, kad neva išvyko pardavinėti drabužių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė kitaip, kad kad A. A. pasiūlė važiuoti pas senukus, kurie gali turėti tūkstančius pinigų. Pasikvietė A. A. brolį A. S. ir visi trys tarėsi kaip apgaule patenkti pas senelius į namus. Jie visi trys tarėsi, kaip pinigus paims, tarėsi, kad smurto nevartos, suriš senelius, paims pinigus ir išeis. Su savimi nieko nepasiėmė, išskyrus kaukes, kurios padarytos iš megztų kepurių, turėjo dvi kaukes, jokių kitų įrankių nepasėmė. Patekimo į namą aplinkybes R. J. nurodė tokias pat tiek teisminio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kad senutei atidarius langą, jis pastūmė ją ir jis, o po to ir A. S., įšoko per langą į namo vidų. Viduję pamatęs link jo ateinantį su peiliu senolį, sudavė jam smūgius į veidą ir šoną ir iš jo peilį atėmė. Vėliau per duris į vidų įleido A. A.. Jis rišo senolį, o A. S. buvo šalia jo ir senutei atliko judesius panašius į smūgius. Tiek A. S., tiek A. A. rišo senelę su užuolaida, kuri muistėsi, todėl A. A. jai porą kartų spyrė į galvą. Visi trys ieškojo pinigų. Banko kortelę su PIN kodu rado A. A.. Išeidamas iš namo surištam senoliui neva nuplovė virves nuo kojų, tačiau įvykio vietoje po poros dienų rastas nukentėjusysis L. D. buvo surištomis kojomis ir rankomis. Visi trys grįžo į Kėdainius kur pasiėmę J. J. su ja vyko į Jonavą nuimti nuo pagrobtos kortelės pinigus bei grįžo į Kėdainius kur po vidurnakčio nuėmė iš bankomato likusius pinigus, kuriuos pasidalino į tris dalis. Pagrobtus pinigus pasiėmė jis, A. S. ir A. A., o J. J. už pinigų nuėmimą davė atskirai 130 Lt. Parodymus R. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su A. S. metu.
A. teisme nurodė, kad kartu su R. J. ir asmeniu vardu A. vyko į sodybą grobti pinigų. Ji patvirtino, kad tokias pat į namą patekimo aplinkybes kokias nurodė ir R. J., kad jis su A. pateko į namo vidų per langą, o ją įleido per duris. Jai įėjus į namo vidų matė virtuvėje ant grindų sumuštus kruvinus senukus vyrą ir moterį. Juos rišo su užuolaida R. J. su A. ir juos mušė rankomis ir kojomis, taip pat su pagaliuku. Ji rado banko mokėjimo kortelę. Kai ji išėjo iš namo ją pasivijo R. J. su A.. Kai grįžo į Kėdainius, nuvažiavo pas A. S. į namus, kurio namuose nebuvo, duris buvo neužrakintos ir A. persirengė A. S. drabužiais. A. S. namuose nebuvo, jis tuo metu gyveno vienas, nors pasak A. S., jis atrakintų durų nepalikdavo ir pas jį tuo metu gyveno B. P., kuris būdavo namuose. A. A. negalėjo teisme tiksliai nurodyti kada ir kaip vyko pas J. J., kur pirma nuėmė pinigus Kėdainiuose ar Jonavoje, kada prie jų prisijungė A. S., kada ir kur išleido A..
Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu A. A. neprisipažino dalyvavusi padarant šį nusikaltimą, tačiau vėlesnėse apklausose savo kaltę pripažino ir jose nurodė, kad šį nusikaltimą padarė kartu su R. J. ir su jos broliu A. S.. Ji nurodė, kad pirma į namą nuėjo R. J. su A. S., o po kurio laiko ji irgi nuėjo prie namo, atidarė namo lauko duris ir įėjusi į vidų pamatė virtuvėje A. S. ir R. J., kurie abu buvo ant galvos užsimovę juodos spalvos kaukes. Virtuvės viduryje gulėjo sumuštu veidu seną moteris, šalia jos galvos matė išsiliejusį ant grindų kraują. Prie senutės kojų, galvą nukreipęs gulėjo dėdukas. A. S. pritūpęs prie dėduko, kažkokiu šniuru bandė rišti dėdukui rankas. Dedukas judino rankas, todėl A. S. nepavykdavo surišti jam rankų. Tuo metu R. J. kumščiu sudavė senutei vieną kartą į galvą. Jai pavyko nuo dėduko atitraukti A. S.. Tuo metu prie jo priėjo R. J., jis greitai šniuru surišo dėduko rankas. Rišdamas dėdukui rankas, R. rėkė ant jo, kur pinigai. Tuo metu A. S. su R. J. ėjo į kitus kambarius, kur pradėjo vartyti daiktus, ieškodami pinigų. Tokius parodymus ji patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei parodymų patikrinimo vietoje metu, vėliau A. A. pradėjo neigti, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo jos brolis A. S., nurodydamas, kad vietoj jo dalyvavo jai nežinomas asmuo, o jai A. S. įvardinti nurodė R. J., kurio ji neva bijojo. Tačiau teisme apklausta A. A. nurodė, kad su R. J. iki sulaikymo santykiai buvo geri, jie buvo pora. Pažymėtina, kad ir bylos teisme nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas prašymas leisti A. A. tuoktis su R. J..
J. J. teisme nurodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta visiškai ir nurodė, kad pas ją į namus atvažiavo R. J. ir pakvietė ją pasikalbėti. Kai ji atėjo į jo mašimą pamatė, kad automobilyje sėdi A. B. ir A. A.. Kiek pavažiavus R. J. sustojo ir su A. B. iš automobilio išlipo, į automobilį gržįžo vienas R. J., o A. B. kažkur nuėjo. Jie nuvažiavo pas A. S. į namus. Iš kurių ji kartu su R. J., A. A. ir A. S. išvažiavo į Jonavą. Važiuojant jai A. A. nurodė, kad ji turės su kažkieno banko kortele išimti iš bankomato pinigus. Kortelę jai padavė R. J., kuriam ji padavė nuimtus iš bankomato pinigus, apie banko kortelę neva A. S., kurį vėliau grįžus į Kėdainius išleido, nieko nežinojo. Grįžus į Kėdainius ji, kiek toliau būnant R. J. ir A. A., dar nuėmė pinigų iš bankomato. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra neteisingi, prieš ją tyrėjai neva naudojo smurtą, tačiau dėl to niekur ji nesikreipė. Kad su jai kartu iš pradžių buvo ir A. S., neva taip jai liepė sakyti R. J..
Ikiteisminio tyrimo metu J. J. nurodė, kad kai jai paskambino R. J., ji atėjo į jo automobilį ir kartu važiavo pas A. S. į namus, prie kurių pasignalijus išėjo A. A. ir A. S.. Jiems išvažiuojant iš A. S. namų, automobilį vairavo R. J., šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A. S., ji sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo, šalia jos už A. S. sėdėjo A. A.. Važiuojant link Jonavos, A. A. automobilyje jai papasakojo, kad ji turės Jonavoje iš bankomato išimti pinigus. Rodė „SWED“ banko kortelę, su originaliu banko išduotu lapeliu ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. A. A. jai pasakė, kad pinigus iš bankomato galėjo paimti ir ji pati, tačiau to daryti jai neleido R. J.. Sakė, kad jai už tai, kad paims iš bankomato pinigus atsilygins, duos pusę sumos pinigų. A. A. sakė, kad banko kortelė yra svetima, jie nenori pinigus išgryninti Kėdainiuose, kad nekiltų įtarimas ant Kėdainiuose gyvenančių romų. Netoli Jonavos juos nufotografavo greičio matuoklis. Jonavoje prie parduotuvės aikštelėje A. A. jai padavė banko kortelę, lapelį su kodu ir liepė eiti prie bankomato sužinoti pinigų likutį ir paimti maksimalią pinigų sumą. Ji nežiūrėjo, kam priklauso kortelė. Jai tai buvo nesvarbu. R. norėdamas sužinoti, kokią pinigų sumą bankomatas gali išduoti iš karto, kažkam paskambino. Ji girdėjo kaip jis kalbėjo su L. iš Šiaulių. Kalbėjo lietuviškai. Pažino L. iš balso, be to R. į jį kreipėsi L. vardu. Iš bankomato iš dviejų kartų nuėmė 3000 Lt. Sugrįžus į automobilį, pinigus ir banko kortelę perdavė A. A.. R. pasiūlė dėl saugumo vykti prie kito bankomato ir bandyti toliau paimti likusius pinigus. Nuvykus prie kito bankomato, pinigų nuimti nepavyko, nes buvo išnaudotas tos dienos limitas. Grįžo į automobilį apie tai, kad daugiau pinigų bankomatas neišduoda, pasakė A.i. R. pasiūlė palaukti iki 24 valandos, kol bus vėl naujas pinigų išdavimo limitas. Reikėjo laukti apie 3 valandas. Tuomet A. S. pasiūlė aplankyti tolimus jo giminaičius, gyvenančius už Jonavos. R. tam pritarė ir jie iš Jonavos važiavo pas T., gyvenančią kaime už Jonavos. Iš t. važiavo į Lukoil degalinę. A. S. pasiūlė nelaukti vidurnakčio ir važiuoti į Kėdainius ir ten palaukti iki 24 valandos. Likusius pinigus išimti Kėdainiuose. Iš „LUKOIL“ degalinės grįžo tiesiai į Kėdainius. Grįžtant iš Jonavos, ji A. paklausė, iš kur ji gavo tą kortelę. A. jai pasakė, „matai kortelė yra ne mūsų“. Ji pasakojo, kad kortelė yra atimta iš ūkininko. Pasakojo, kad močiutė buvo nužudyta, o senukui kažkas negerai. Suprato, kad senuką primušė ir jam blogai su sveikata. A. daugiau nieko nepasakojo ir liepė jai daugiau nieko jos apie tai neklausinėti. Ji nesakė, kur tas ūkininkas gyvena, kokiu laiku tą kortelę atėmė. Nesakė, kas tame įvykyje dalyvavo. Tačiau ji aiškiai suprato kad A., R. ir A. bijo apie tai kalbėti. Iš Jonavos į Kėdainius važiavo niekur nesustodami. Įvažiavo į Kėdainius, buvo apie 22 val., kaip įvažiavo į jos kiemą. A. A. paėmė iš jos rudą striukę, sakė, kad paima striukę, kad jos su ta striuke daugiau niekas nematytų. Sakė, kad striukę ji sudegins. R. iš kišenės jai padavė 130 litų. Jau miegojo, kaip vėl paskambino A. A.. Sakė, kad ji ateis ir abi eis prie bankomato paimti likusių pinigų. Po kelių minučių ji atėjo. Išėjus į kiemą, pamatė kieme stovinčius R. J. ir A. S.. Jie buvo be automobilio. Visi keturi nuo ėjo link „IKI“ prekybos centro Tilto gatvėje, prie bankomato. A. S., R. J., A. A. jos palaukė pralaidoje po Tilto gatvę, o ji viena nuėjo prie bankomato, esančio Tilto g. prie IKI, paimti pinigų. Ji per 4 ar 5 kartus iš bankomato paėmė 2900 litų. Pinigus perdavė A. A.. Gavę pinigus, A. S., R. J., A. A. nuėjo savo keliu, o ji grįžo namo.
Apklaustas teisme A. S. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime iš viso nei nusikaltimo padarymo dieną, nei kada ankščiau nebuvo, tik su R. J., A. A., J. J. vyko į Jonavą. Naktį buvo Kėdainiuose lošimų automatų salone.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, matyti, kad tiek R. J., tiek A. A., tiek ir J. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nusikaltimų iš D. sodybos padaryme dalyvavo ir A. S.. R. J. tai tvirtino nuosekliai tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau kaltinamosios A. A. ir J. J. teisme parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad A. S. nebuvo arba jis nieko nežinojo apie banko kortelės priklausomybę ir pinigų iš bankomatų nuėmimo aplinkybes, tačiau tokius kaltinamųjų A. A. ir J. J. parodymus teismas atmeta ir vertina juos kaip siekį padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir labai griežtos įstatymo nustatytos bausmės. Teismas remiasi tiek A. A., tiek J. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kiek jie neprieštarauja kitiems teismo ištirtiems įrodymams. A. A. patvirtino R. J. parodymus dėl nusikaltimų padarymo prieš D. ir net juos papildė nurodydama aplinkybes, kaip buvo naudojamas smurtas prieš Leoną ir A. D., kas juos rišo ir kas jiems sudavė smūgius. J. J. apklausta teisme patvirtino savo kaltę, nurodė, kad matė ir suprato, kad neteisėtai naudoja svetimą mokėjimo kortelę, o ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pinigų iš svetimos mokėjimo kortelės nuėmimo procese aktyviai dalyvavo ne tik A. A., R. J., bet ir kaltinamasis A. S., duodamas pasiūlymus nebelaukti iki vidurnakčio Jonavoje, o vykti likusių pinigų nuimti iš Kėdainių. A. A. pasakius J. J., iš kur ji gavo tą kortelę, kad ji yra atimta iš ūkininko, kad močiutė buvo nužudyta, o senukui kažkas negerai su sveikata, J. J. aiškiai suprato, kad A., R., A. bijo apie tai kalbėti, ir jie visi yra susiję su šiuo įvykiu. J. J. teisme nurodžius, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jos parodymai buvo išgauti naudojant smurtą, tokie jos parodymai teisme patvirtinti nebuvo, todėl teismas juos vertina kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės.
Be šių kaltinamųjų parodymų jų kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais objektyviais faktiniais duomenimis. Nukentėjusysis A. D. nurodė aplinkybes, kaip ir kada buvo rasta tėvų namuose nužudyta mama, surištomis rankomis ir kojomis, o tėvas buvo nugabentas į ligoninę, kurioje dėl sužalojimų 2013-01-18 mirė, namuose visi daiktai buvo išvartyti. A. D. patvirtino, kad iš tėvų buvo pagrobta Swed banko mokėjimo kortelė, iš kurios per kelis kartu buvo išgryninta 5950 Lt, peilis, kuris kratos metu buvo rastas pas R. J., ir kurį atpažino nukentėjusysis, ir trys žiedai, kuriuos smulkiai apibūdino. Liudytojas A. B. nurodė, kaip įvykio vietoje pirmasis rado atidarytas D. namo lauko duris, o įėjęs į vidų virtuvėje pamatė kraujo klane gulinčią negyvą A. D., kažkokiu medžiagos gabalu surištomis rankomis ir kojomis. Iškvietė policiją, kuri atvykusi rado dar gyvą L. D.. Liudytojai V. B., R. D. patvirtino, kad netoli D. sodybos matė mėlynos spalvos trečios klasės automobilį „VW Golf“, o liudytojas V. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojas policijos pareigūnas V. R. patvirtino, kad pagal pranešimą nuvykę rado į (duomenys neskelbtini) name rado moters kūną, o namo prieangyje rado surištą, sumuštą vyrą, kuris vežamas į gydymo įstaigą automobilyje nurodė, kad juos užpuolė 3-5 čigonų tautybės lietuviškai kalbantys 20-25 asmenys, tarp kurių viena buvo moteris, kurie juos sumušė ir apiplėšė. Liudytojas L. Š. taip pat nurodė nukentėjusiųjų radimo aplinkybes. Byloje procesinius veiksmus atlikę policijos pareigūnai S. R. ir M. Y. nurodė, kad visus procesinius veiksmus byloje atliko griežtai laikydamaiesi įstatymo ir procedūrinių reikalavimų, ieškant, renkant ir fiksuojant byloje duomenis, kada buvo išiminėjami daiktai, o byloje apklausti asmenys parodymus davė savanoriškai, jokia neteisėta įtaka jiems nebuvo daroma, kiek tai buvo įmanoma ir reikalinga procesiniai veiksmai buvo filmuojami.
Liudytojas J. Č. nurodė, kad jo lombarde 2013-01-07 R. J. ir A. A. pirko auksinę grandinėlę, kuriuos jis vėliau atpažino iš fotonuotraukų.
Liudytojas B. P., kuris gyveno pas A. S. ir kurdavo jam krosnį teisme nurodė, kad atvyko policininkai, kuriems padavė džinsines kelnes, kurias buvo parsinešęs sau iš pigių rūbų parduovės prieš du mėnesius. Jo drabužiai buvo atskirai nuo A. S., nes jie gyveno atskiruose kambariuose. Policininkams padavė tas kelnes, kurias jam jie nurodė, tos kelnės buvo jo. Tačiau ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kuri buvo filmuojama jis nurodė visai kitas aplinkybes, kad mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurias jis paėmė iš A. S. kambaryje stovėjusios jo drabužių spintos ir atidavė policijos pareigūnams, priklausė A. S.. Jis savo rūbų A. S. spintoje nelaiko. Jis nematė, kad A. S. savo drabužių spintoje būtų laikomi kitų žmonių rūbai. Jis nežino kokiomis aplinkybėmis A. įsigijo tas džinsines kelnes, kurias sausio 22 d., paėmė policija. 2014-04-02 papildomos apklausos metu liudytojas B. P. parodė, kad savo rūbus A. laikė spintoje. Jis turėjo kelias kelnes, tarp jų ir džinsines. A. kambaryje, spintoje buvusios kelnės turėtų priklausyti jam. Tai ne B. P. kelnės. Daugiau tame kambaryje niekas negyveno ir toje spintoje daugiau niekas drabužių nelaikė. Kada A. įsigijo tas kelnes, kurias pateikė tyrėjui, nežino. Prisimena, kad 2012 gruodį pas A. buvo atėjęs jam nepažįstamas vaikinas. Jie kalbėjosi lauke, į kambarį jo nekvietė. Tas vaikinas atnešė A.i makaronų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tik teisme pakeitusio parodymus liudytojo, gyvenusio pas A. S., B. P. parodymai dėl mėlynos spalvos džinsinių kelnių, ant kurių buvo rasta nužudytosios A. D. kraujo, priklausomybės, neatitinka tikrovės ir teismas tokiais liudytojo parodymais vadovautis negali, o remiasis B. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie tik patvirtina kitus byloje surinktus objektyviuosius duomenis, o B. P. pakeistus teismas parodymus vertina, kaip siekį ir suinteresuotumą padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors kaltinamasis A. S. ir nurodė, kad jis naktį, po nusikaltimo padarymo, buvo kazino (žaidimų lošimo automatų salone), tačiau jo tokie parodymai atmestini, kadangi vieninteleme Kėdainių centre esančiame žaidimų – lošimo automatų salone dirbanti liudytoja A. L. kategoriškai patvirtino, kad iš 2013-01-06 į 2013-01-07 naktį A. S., kurį ji asmeniškai žino, salone nebuvo.
S. ir A. A. sesuo byloje apklausta liudytoja K. F. patvirtino faktą, kad pas ją atvykus R. J. ir A. A. jie kartu su A. S. išvyko į Jonavą aplankyti giminaitės T. V., kuri taip pat apklausta teisme tik patvirtino faktą, kad pas ją buvo atvykusi A. A. ir A. S. su draugais.
Tiesme apklausta A. S. ir A. A. sesuo S. A. nurodė, kad pas ją į namus atėję R. J. ieškojo J. J.. J. J. išėjo su juo kartu ir įsėdo į tamsios spalvos lenvąjį automobilį, kuriame priekyje sėdėjo A., o gale A. A.. Grįžusi namo J. J. turėjo 100 Lt. Pažymėtina, kad tokius parodymus minėta liudytoja nurodė tik teisme, o ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-14 ji tiktai nurodė, kad J. J., su kuria kartu gyvena, 2013-01-06 vakare kažkur išėjo, prieš tai negirdėjo, kad su kuo ji būtų kalbėjusi telefonu ir grįžo už valandos, apie 21 val. R. J. paskutinį kartą matė 2013-01-03 ar 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad ji daugiau kaip po dviejų metų pakeitė parodymus ir nurodė detales, kurių nebuvo nurodžiusi apklausta praėjus tik savaitei po įvykio, o jas nurodė tik teisme, yra kaltinamųjų A. S. ir A. A. sesuo, be to jos parodymai prieštarauja ne tik kaltinamosios J. J. parodymams, kad ji už pinigų nuėmimą gavo 130 Lt, o ne 100 Lt, bet ir teismo ištirtų įrodymų visumai, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, ir jos teisme duotais paaiškinimai teismas nesivadovauja, o juos vertina kaip siekį padėti kaltinamajam A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis gynybos prašymu pakviesto liudyti liudytojo D. K. parodymais, kada jis nurodė, jog 2013-01-06 apie 17-18 val. buvo pas A. S. svečiuose, o kitam kambaryje buvo P. P., tačiau pastarasis nepatvirtino šio fakto, o priešingai, kad būtent tas vaikinas, atsinešęs kelis pakelius makaronų, buvo pas A. S. atvykęs dar 2012 m. gruodžio mėnesį, tačiau jis į kambarį nebuvo užėjęs, jie kalbėjosi lauke. Netgi pats A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su R. J. bei A. A. ir J. J. į Jonavą išvyko apie 15 val., kas akivaizdžiai neatitinka objektyviems byloje surinkties įrodymams, kaltinamųjų mobiliųjų telefonų vietos nustatymo duomenims, greičio matuoklio duomenims bei vaizdo medžiagai iš degalinės, nors teisme jau nurodė kitą laiką. Taigi kaltinamojo A. S. draugo liudytojo D. K. parodymai prieštarauja kitų teismo ištirtų įrodymų visumai, todėl, kaip minėta, teismas neturi pagrindo jais vadovautis.
Kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir byloje surinkti bei teismo išnagrinėti objektyvūs duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų pateikimo, jų apžiūros protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinės, iš mobiliaus ryšio operatorių gauta informacija, šių duomenų analizė, iš Lietuvos kelių policijos gauta informacija, kurioje užfiksuotas greitį viršyjęs automobilis „VW Golf“, kurį vairavo R. J., o šalia sėdi A. S., iš bankų gauta informacija ir pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota pinigus iš bankomatų imanti J. J., nes dėl jos tapatybės patvirtinimo ginčo byloje nėra, specialistų išvados, kuriuose konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiesiems, jų mirties priežastys, DNR, mikropluoštų specialistų išvados.
Kad R. J. buvo nusikaltimo padarymo vietoje A. ir L. D. namuose patvirtina šie objektyvieji byloje surinkti įrodymai: prie D. namų rasta nuorūka su R. J. DNR, mikropluoštų specialistų išvadoje užfiksuota, kad ant R. J. drabužių rasta pluoštų iš D. namo ir nuo jų drabužių, kratos protokole užfiksuota, kad pas R. J. namuose buvo rastas D. peilis, o daikto parodymo atpažinti metu, kaltinamoji A. A. atpažino žiedą, kurį matė po nusikaltimo pas R. J., kuris yra analogiškas pagrobtam iš D. žiedui.
Nors A. S. ir neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę visiškai įrodo byloje surinkta ir teismo išrtirta ir įvertinta įrodymų visuma. Kaip minėta, tiek teisiamojno, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu R. J., tvirtindamas, kad nusikaltimo padarime pas D. dalyvavo ir A. S., buvo nuoseklus ir dėl to parodymų nekeitė, nors jo ikiteisminio tyrimo metu išimtais iš kameros laiškais prašė A. A., nurodyma, kada ir kaip tai padaryti, o už tai jam bus atsilyginta. R. J. savo parodymų, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ir A. S. ne tik, kad nekeitė, tačiau tai patvirtino ir akistatos su A. S. metu. R. J. taip pat nurodė, kad jis su A. A. ir A. S. tarėsi kaip pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiųjų, planavo kaip patekti į namo vidų, nešėsi ir naudojo kaukes, nors tariamai neplanavo iš aksto naudoti fizinės prievartos, tačiau planavo parankinėmis priemonėmis nukentėjusiuosius surišti, tačiau akivaizdu, kad be fizinės jėgos panaudojimo, grasinimo ar bauginimo to padaryti neįmanoma, kas ir buvo nustatyta, tiek šio nusikaltimo, tiek ir anksčiau jo su A. A. bei L. B. padarytų nusikaltimų Raseinių, Anykščių ir Pakruojo rajonuose, metu. Tiek patys kaltinamieji nurodė kaip jie buvo apsirengę nusikaltimo darymo metu, tiek tai yra akivaizdžiai užfiksuota vaizdo įraše, gautame iš degalinės, kurioje buvo atvykę visi kaltinamieji.
2013-09-12 DNR specialisto išvadoje nurodoma, kad ant A. S. sportinių batų, kurie buvo paimti iš jo, jam būnat Tardymo izoliatoriuje rastas A. D. kraujas. Ant A. S. džinsinių kelnių, paimtų 2013-01-22 iš jo buto, kurias pateikė liudytojas B. P. patvirtindamas, kad tai A. S. kelnės, iš A. S. spintos, taip pat rastas A. D. kraujas. Nors teisiamojo posėdžio metu B. P. jau nurodė, kad tai jo kelnės atsineštos prieš du mėnesius iki jų paėmimo, tačiau tokie jo paaiškinimia atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiški, kadangi ant jų buvo rastas kraujas ir buvo nustatyta, kad tai A. D. kraujas. Kad džinsinės kelnės buvo rastos ir paimtos pas A. S. kambaryje patvirtino ir teisme apklausti liudytojai S. R. ir M. Y.. Todėl yra visiškai įrodyta, kad šios džinsinės kelnės, ant kurių rasti neginčytini įrodymai – nužudytosios A. D. kraujas, priklauso A. S.. 2013-04-04 mikropluoštų specialisto išvadoje nurodoma, kad tų pačių A. S. džinsinių kelnių rasti mikropluoštai iš margo rašto skiautės iš D. namo ir pluoštas, iš užuolaidos dalių, kuriomis buvo surištos A. D. rankos ir kojos. Iš to matyti, kad A. S. ne tik buvo D. name, bet ir rišo A. D. rankas ir kojas, ką byloje patvirtino apklausti kaltinamieji R. J. ir A. A., kuri, kaip minėta teisme pakeitė savo parodymus dėl jos brolio A. S. dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme. Be to, 2013-05-14 mikropluoštų specialisto išvadoje užfiksuota, kad ir ant A. D. kelnių rasti pluoštai, kurie sudaro A. S. džinsinių kelnių audeklą, o ant A. S. sportinių batų rastas pluoštas, kuris yra iš A. D. palaidinės. Taip pat ir ant L. D. megztinio ir kelnių rasta pluoštų, kurie sudaro A. S. džinsinių kelnių audeklą, o ant A. S. džinsinių kelnių rastas pluoštas iš A. D. palaidinės. Ant A. S. odinės striukės rastas pluoštas iš L. D. megztinio, o ant A. S. džinsinių kelnių rasti pluoštai iš L. D. megztinio. Tai įrodo, kad A. S. kontaktavo su D. drabužiais, kuriuos jie nusikaltimo padarymo metu dėvėjo. Be to, 2013-05-20 mikropluoštų specialisto išvadoje nurodyta, kad ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo A. D. sodybos lango rėmo, rasta pluoštų iš A. S. džinsinių kelnių. Ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinės sėdynės, kur sėdėjo A. S., rastas pluoštas nuo A. D. kelnių. Šie objektyvūs duomenys patvirtina kaltinamųjų R. J. ir A. A. parodymus, kad į D. namą buvo įsibrauta per langą, per kurį pateko R. J. ir A. S..
Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje byloje yra visiškai įrodyta, kad R. J. kartu su A. A. bei A. S. veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto aptarę senų žmonių plėšimo įsibraunant į gyvenamąją patalpą planą, pasiskirstę vaidmenimis, įvykdė plėšimą iš L. ir A. D. sodybos. Kad kaltinamieji iš anksto planavo pagrobti vienkiemyje gyvenačių senų žmonių turtą patvirtina tiek R. J., tiek ir A. A. parodymai, teismo aptarti ir įvertinti, kurie vienas kitą tik papildo, kad buvo bandoma apgaule patekti į namo vidų iš anksto sugalvojus versiją, kad A. A. pabeldus į duris, ji turi pasakyti, kad automobiliui reikia šalto vandens. Atidarius duris į namo vidų turėjo įsiveržti R. J. su A. S., ką jie pagal faktinę situaciją ir padarė, langą atidarius nukentėjusiajai, jie dėvėdami atsineštas kaukes per jį ir pateko į vidų, kur pagal planą parankinėmis priemonėmis surišo senoliams kojas ir rankas ir naudodami fizinį smurtą reikalavo svetimo turto. Nusikaltimo įvykdymo planą aptarė būdami visi kartu R. J. su A. A. ir A. S.. Iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad senolius rišo, fizinį smurtą prieš juos naudojo ir svetimo turto ieškojo visi trys. Kad iš D. buvo pagrobtas svetimas kaltinime nurodytas turtas, patvirtina teismo ištirti duomenys, iš bankų gauta informacija, nukentėjusiojo A. D. parodymai apie pagrobtus žiedus ir pačios A. A. parodymai bei atpažinimas vieno iš žiedų, kuris buvo analogiškas pagrobtam, kad prieš D. buvo naudojamas intensyvus fizinis smurtas, rankomis, kojomis ir medine pliauska buvo suduota daug smūgių, patvirtina nukentėjusiesiems padarytas sužalojimų mastas, užfiksuotas medicinos specialistų išvadose, sužalojimų, nuo kurių A. D. mirė vietoje, o L. D. ligoninėje. Šis plėšimas buvo padarytas pagal anksčiau padarytų plėšimų modelį Raseinių, Anykščių ir Pakruojo rajonuose. Kad tai buvo apgalvotas nusikaltimas įrodo ir tai, kad tai ne pirmas R. J. ir A. A. senukų apiplėšimas. Po šio įvykdyto plėšimo kaltinamieji pasitelkė dar ir J. J., turėdami tikslą slėpti nusikaltimo pėdsakus, o nusikalstamai įgytus pinigus pasidalino, taip pat už atliktus nusikalstamus veiksmus J. J. buvo atlyginta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji R. J., A. A. ir A. S. padarė šį plėšimą organizuotoje grupėje, kadangi tą įrodo jų veiksmų bendrumas, užduočių ir veiksmų pasiskirstymas. Kaltinamieji veikė pagal anksčiau įvykdytų plėšimų modelį, pasirinkdami senyvo amžiaus žmones, gyvenančius vienkiemyje, buvo aptartas veiksmų planas, naudojamos kaukės, pasiskirstyta vaidmenimis, A. A. naudojant apgaulę siekiama patekti į namo vidų, R. J. ir A. S. jėga įsibrovė į gyvenamą patalpą, visi naudojo smurtą – rišo nukentėjusiuosius, prieš juos naudojo intensyvų fizinį smurtą, visi trys ieškojo pinigų, po to sukurė planą kaip pinigus išgryninti, gautus pinigus pasidalino.
Todėl kaltinamųjų R. J., A. A. ir A. S. veika yra kvalifikuota teisingai pagal BK 180 str. 3 d., kaip plėšimas padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą bei padaryta organizuotoje grupėje.
Taip pat iš ankčiau teismo aptartų ir įvertintų įrodymų matyti, kad D. namuose suradus A. D. banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, ir pagrobus kitą kaltinime nurodytą svetimą turtą, kaltinamieji pasišalino. Taigi kaltinamiesiems R. J., A. A. ir A. S. turint tikslą pagrobti pinigus iš A. D. sąskaitos, jie neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelės PIN kodą, užrašytus ant popierinės kortelės, todėl kaltinamieji padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 214 straispnyje.
Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais - ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia. Taip pat būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnį bei pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Dalyvavimo darant nusikaltimą pobūdį parodo asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį - bendrininko aktyvumo lygis atimant gyvybę. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nužudymo vykdytojas yra toks asmuo, kuris nukentėjusįjį nužudė pats arba pasitelkęs nepakaltinamus arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu. Tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.
Iš teismo ištirtų įrodymų viseto matyti, kad šio plėšimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusieji A. D. ir L. D. mirė. Tai neginčytinai patvirtina teismo medicinos specialistų išvados. Byloje yra visiškai įrodyta, kad smurtą prieš abu nukentėjuosius naudojo visi trys kaltinamieji, turėdami tikslą pagrobti jų turtą. Kaltinamasis R. J. parodė, kad jis smurtavo tik prieš A. D., o prieš A. D. smurtavo A. S. su A. A.. Tai jis patvirtino nurodydamas, kad šalia jo buvo A. S., o šalia jo buvo A. A.. A. S. pasilenkęs prie moters rankomis darė judesius, panašius į smūgius, kurių jis neskaičiavo, tačiau smūgių buvo daug. R. J. matė kaip A. A. moteriai du kartus spyrė į veidą. R. J. kilo įtarimas, kad tokiais veiksmais A. A. ir A. S. gali moterį užmušti. Jis perspėjo A. S. ir A. A. nustoti mušti moterį, kuri jau buvo surišta. A. A. parodė, kad prieš abu nukentėjusiuosius smurtavo R. J.. Teisme ji parodė, kad smūgių ji iš karto nematė. Po kiek laiko, seneliai pradėjo rėkauti, tada matė smūgius R. ir A.. Jie turėjo pagaliuką rankose ir mušė senuką ar senutę. Viskas vyko virtuvėje. R. ir A. su pagaliuku sudavė močiutei. Senelis tuo metu gulėjo be sąmonės. Kai rėkė senukas, suduoda ir vėl nerėkia. Labiausiai rėkė močiutė. Smūgiavo su rankomis daugiausiai. Su koja spyrė vieną kartą. Močiutei spyrė R.. Paskui A. ėjo pas močiutę kai ji rėkavo. Priėjęs A. davė su ranka ar su koja. Iš anksčiau įvertintų įrodymų teismas pripažino, kad akivaizdu, kad vietoj A. buvo A. S., ką ikiteisminio tyrimo metu ir tvirtino pati A. A.. Kad A. A. suvokė, jog nukentėjusioji yra nužudyta, tai patvirtino kaltinamoji J. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad grįžtant iš Jonavos, ji A. paklausė, iš kur ji gavo tą kortelę. A. jai pasakė, „matai kortelė yra ne mūsų“. Ji pasakojo, kad kortelė yra atimta iš ūkininko. Pasakojo, kad močiutė buvo nužudyta, o senukui kažkas negerai. Suprato, kad senuką primušė ir jam blogai su sveikata. Šie duomenys taip pat patvirtina kitus byloje esančius įrodymus, kad A. D. buvo nužudyta įvykio vietoje, o L. D. buvo paliktas dar gyvas, ką suvokdama A. A. pasakojo J. J.. Todėl teismas vertina, kad yra visiškai įrodyta, jog prieš L. D. ir A. D. fizinį smurtą naudojo visi trys kaltinamieji, tai yra R. J., A. A. ir A. S..
Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad visi trys kaltinamieji R. J., A. A. ir A. S., veikdami bendrai, tyčia sudavė rankomis, kojomis ir mediniu pagaliu A. D. nemažiau kaip 18 smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip 12 smūgių sudavė į galvą, dėl ko nuo kraujo išsiliejimo po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais dangalais, bei į smegenų skilvelius, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, su suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu, A. D. įvykio vietoje mirė. Taip pat jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą, krūtinę, ko pasekoje padarė L. D. kraujo išsiliejimą po dešiniuoju smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, lydimo V-jo šonkaulio lūžimu, kas komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo to L. D. 2013-02-18 ligoninėje mirė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šių kaltinamųjų veiksmų ir A. D. bei L. D. mirčių yra būtinasis priežastinis ryšys. Todėl, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvadų, šie kaltinamųjų smurtiniai veiksmai tapo A. D. ir L. D. mirties priežastimi, kadangi po smūgių sudavimo A. D. įvykio vietoje mirė, o L. D. mirė 2013-02-18 ligoninėje. Teismas pripažįsta, kad tiek ir R. J., tiek A. S., tiek ir A. A. sudavė trauminius poveikius, nuo kurių nukentėjusiesiems buvo padaryti mirtini sužalojimai. Byloje nustatyta, kad smūgiai nukentėjusiesiems buvo suduoti pasikeičiant. Kaltinamieji nukentėjusiesiems smūgius intensyviai ir daug kartų sudavė į gyvybiškai svarbias nukentėjusiųjų kūno vietas – galvą ir krūtinę, todėl nustatyti, kuris tiksliai ir kokius sužalojimus ir kuriam nukentėjusiajam padarė šiuo atveju nėra galimybės. Todėl visų trijų kaltinamųjų veiksmai suduodant smūgius nukentėjusiesiems yra vertintini kaip nužudymas.
Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko ir abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog suduodant smūgį į galvą, krūtinę ar šoną daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgį kitam žmogui į gyvybei svarbią kūno sritį, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-247/2009, 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-381/2011, 2K-28-976/2015).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltinamieji šiuo atveju veikė netiesiogine tyčia, t.y., suduodami stiprius smūgius rankomis, kojomis, medine malka nukentėjusiesiems į galvą ir krūtinę jie suprato, kad tokia veika jie kėsinasi į kitų žmonių gyvybę, kadangi galva ir krūtinė yra gyvybei svarbios kūno sritys, kurias sužalojus žmogus gali mirti, numatė, kad dėl tokios veikos jie gali atimti nukentėjusiųjų gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau suduodami tokius smūgius rankomis, kojomis, medine malka sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju nesvarbu ar visi trys kaltinamieji padarė L. ir A. D. mirtinus sužalojimus, kadangi šį nusikaltimą kaltinamieji padarė organizuotoje grupėje. Pagal teismų praktiką pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Todėl kai keli asmenys smurtą pradėjo naudoti neturėdami tyčios nužudyti, o kitu tikslu, pvz., turto užvaldymo, tačiau dėl panaudoto smurto nukentėjusieji mirė, spręstina, ar visi smurtą naudoję asmenys atsako už nužudymą. Tai priklauso nuo to, ar buvo bendrininkų aptartos smurto naudojimo ribos ir kokioms aplinkybėms esant buvo panaudotas mirties padarinius sukėlęs smurtas. Byloje nustatyta, kad R. J., A. A. ir A. S. tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą, o kokios tam bus naudojamos priemonės, konkrečiai nebuvo aptarta. Smurto panaudojimo laipsnis ir intensyvumas priklausė nuo konkrečių aplinkybių, taigi visų nusikaltimo bendrininkų tyčia dėl smurto veiksmų ir jų padarinių buvo neapibrėžta – t. y. jiems priimtinos bet kokios priemonės ir bet kokie padariniai, siekiant užvaldyti turtą. Nustatyta, kad visi trys kaltinamieji patys mušė, matė, girdėjo kitų bendrininkų naudojamą smurtą, tai rodo, kad jie suprato ir sutiko su bet kokio pobūdžio smurtu bei jo padariniais ir toliau dalyvavo darant nusikaltimą, taigi veikė kartu su kitais nužudymo bendrininkais kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Pasiruošimas plėšimams, kaukių pasiėmimas, patekimo į gyvenamąją patalpą būdų numatymas, nukentėjusiųjų neutralizavimas, rodo, jog nusikaltimo bendrininkai buvo numatę smurto panaudojimą užvaldant svetimą turtą, o šio smurto panaudojimo ribos nebuvo aptartos ir nustatytos. Todėl šio nusikaltimo bendravykdytojų veiksmuose negalėjo būti vykdytojo eksceso. Tai reiškia, kad smurto veiksmai, net ir esant išankstiniam susitarimui apiplėšti, galėjo vystytis ir pereiti į nužudymą. Kadangi R. J., A. A., ir A. S. patys naudojo smurtą, padėjo kitiems smurtauti prieš nukentėjusiuosius juos surišdami, tai suvokė savo veiksmų bendrumą, naudojamo smurto pavojingumo pobūdį, numatė jo pasekmes ir taip veikė netiesiogine tyčia.
Be to, ir šiuo atveju esant organizuotos grupės požymiams, visų organizuotos grupės narių kvalifikacija yra be nuorodos į BK 24 str., nepriklausomai nuo jų bendrininkavimo formos konkretaus nusikaltimo padaryme, t.y., laikoma kad už nusikalstamus veiksmus, padarytus organizuotoje grupėje, jie visi atsako kaip vykdytojai, nepriklausomai nuo jų padarytų veiksmų apimties. Taigi šiuo atveju visų trijų kaltinamųjų R. J., A. A. ir A. S. veiksmai kvalifikuojami kaip nužudymas.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-164/2014, 2K-72-746/2015). Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-423/2006).
BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas nužudymą kvalifikuojantis požymis apibūdina vieną iš nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių – nusikalstamos veikos motyvą, kurį įstatymų leidėjas įvardija kaip paskatas. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Tikslas gauti turtinės naudos yra būtina sąlyga inkriminuojant šį požymį, todėl kiti turtinio pobūdžio motyvai šio požymio nesudaro. Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-361/2006, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011, 2K-94/2014). Savanaudišku laikomas nužudymas tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio turtiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos. Kai nužudymas padaromas plėšimo metu, veikos kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atinkamas BK 180 straipsnio dalis (kasacinės nutartys Nr. 2K-517/2007, 2K-593/2012).
Taigi šiuo atveju yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji R. J., A. A. ir A. S. vieno plėšimo metu nužudė du bejėgiškos būklės žmones iš savanaudiškų paskatų, kadangi turėdamai tikslą pagrobti svetimą turtą, patekę gyvenamas patalpas, surišo senyvo amžiaus asmenis, kurie dėl savo amžiaus ir surišimo, negalėjo adekvačiai pasipriešinti, prieš juos užpuolusius tris jauno amžiaus fiziškai stiprius kaltinamuosius, kurie prieš nukentėjusiuosius intensyviai naudojo fizinį smurtą, nuo kurio pastarieji mirė. Nukentėjusieji buvo bejėgiškoje būklėje, tai kaltinamieji suprato ir tuo pasinaudojo, todėl kaltinamųjų R. J., A. A. ir A. S. padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p. ir 180 str. 3 d.
Iš teismo ištirtų įrodymų taip pat neginčytinai nustatyta, kad kaltrinamieji R. J., A. A. ir A. S. siekdami išgryninti iš D. pagrobtos banko mokėjimo kortelės pinigus pasitelkė ir J. J., kuri visiškai savo kaltę pripažino, tačiau, kaip minėta, teisme pakeitė savo parodymus nurodydama, kad pinigų išėmimo procese A. S. nedalyvavo, tačiau tokiems jos parodymams prieštaraujant kitai teismo ištirtai bylos medžiagai, teismas motyvuotai šiuos kaltinamosios parodymus atmetė ir pripažįsta, kad šių nusikaltimų padaryme dalyvavo ir kaltinamasis A. S.. Teismas pripažįsta įrodyta, kad J. J. siekdama turtinės sau naudos, bendrininkų grupėje, nes ji nepriklausė organizuotai grupei, kartu su A. A., R. J. ir A. S., už atskirą atlygį sutiko pagrobti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y., atlikti grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų, įgijo A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą - „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, apgaule pagrobė A. D. turtą, panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą - „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, nuo A. D. sąskaitos neteisėtai iš viso apgaule savo ir R. J., A. S., A. A. naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą - 5950 litų / 1723,23 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Akivaizdu, kad grynų pinigų išėmimas yra inicijuota finansinė operacija su svetima mokėjimo kortele. Taip pat visiškai įrodyta, kad J. J. suprato, kad ji naudoja svetimą mokėjimo instrumentą. Taip pat ji suprato, kad iš svetimos sąskaitos, pasinaudodama apgaule, t.y., bankui pristatydama save kaip A. D., pagrobia svetimą turtą, kurį vėliau perdavė A. A. ir R. J., todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 str. ir 182 str. 1d.
Be to, A. A., R. J., ir A. S. taip pat suvokė, kad pasinaudodami J. J., jie neteisėtai inicijuoja finansinę operaciją su svetima kortele ir kad panaudojus apgaulę yra pagrobiamas svetimas turtas. Kadangi visus šiuos veiksmus kaltinamieji A. A., R. J., ir A. S. atliko organizuotoje grupėje, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 215 str. ir 182 str. 2 d. Ši teismo išvada dera ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-389/2013.
Nors teisiamajame posėdyje gynėjai nurodė tariamus procesinius pažeidimus bylos tyrimo metu, tačiau teismas konstatuoja, kad šioje byloje procesinių pažeidimų byloje neužfiksuota, todėl nėra pagrindo teismui nesivadovauti byloje surinktais ir teismo pripažintais įrodymais ir jų turiniu, kurie surinkti nepažeidžiant įrodymų leistinumo ir liečiamumo principų.
Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, bei atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, nusprendžia, kad R. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 214 str., 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p., 215 str., 182 str. 2 d.; A. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 214 str., 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p., 215 str., 182 str. 2 d.; L. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d.; A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 214 str., 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p., 215 str., 182 str. 2 d.; J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str., 182 str. 1 d.
Dėl bausmių
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir teismas nenustatė jo nuoširdaus gailėjimosi požymio. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad dėl plėšimo Pakruojo r. atsirado sunkių padarynių ir buvo kilusi grėsmė nukentėjusiojo P. D. gyvybei. Skiriant bausmę kaltinamajam R. J. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. R. J. organizuotoje grupėje iš savaudiškų paskatų, tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, penkis sunkius nusikaltimus ir du apysunkius nusikaltimus, žmogaus gyvybei, nuosavybei, ir finansų sistemai. Nusikaltimai baigti. R. J. nesusituokęs, nedirbantis, tardymo izoliatoriuje pareiškė nora mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą, anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs, linkęs nusikalsti, iš teistumų išvadų nedaro, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus po trumpo laiko tarpo padarė kur kas sunkesnius nusikaltimus, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. J. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių kiekvienos dydis individualizuojamas. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą, galutinę subendrintą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.
Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad padėjo išaiškinti veiką, padarytą Anykščių rajone atliekant plėšimą iš S. V.. Kaltinamoji prisipažino ne dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ir teismas nenustatė jos nuoširdaus gailėjimosi požymio. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad dėl plėšimo Pakruojo r. atsirado sunkių padarynių ir buvo kilusi grėsmė nukentėjusiojo P. D. gyvybei. Skiriant bausmę kaltinamajai A. A. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkės asmenybę, bendrininkavimo formą, į jos atsakomybę lengvinančią ir į sunkinančią aplinkybes. A. A. organizuotoje grupėje iš savaudiškų paskatų, tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, penkis sunkius nusikaltimus ir du apysunkius nusikaltimus, žmogaus gyvybei, nuosavybei, ir finansų sistemai. Nusikaltimai baigti. A. A. nesusituokusi, turi mažametį vaiką, tačiau teismas jį yra atskyręs nuo motinos, iš jos vaikui yra priteistas išlaikymas, ji nedirbanti, tardymo izoliatoriuje pareiškė norą mokyti ir įgyti vidurinį išsilavinimą, neteista, administracine tvarka bausta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. A. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių kiekvienos dydis individualizuojamas. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą, galutinę subendrintą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad dėl plėšimo Pakruojo r. atsirado sunkių padarynių ir buvo kilusi grėsmė nukentėjusiojo P. D. gyvybei. Skiriant bausmę kaltinamajam L. B. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. L. B. organizuotoje grupėje iš savaudiškų paskatų, tyčia padarė tris sunkius nusikaltimus nuosavybei. Nusikaltimai baigti. L. B. nedirbantis, nesimokantis, anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. B. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kadangi būdamas teistas teistas už tyčinį nusikaltimą, jis vėl nusikalto ir už nusikaltimus numatytus BK 180 str. 3 d. įstatymas numato tik laisvės atėmo bausmę nuo dviejų iki dešimties metų. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, galutinę subendrintą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam A. S. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. S. organizuotoje grupėje iš savaudiškų paskatų, tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, du sunkius nusikaltimus ir du apysunkius nusikaltimus, žmogaus gyvybei, nuosavybei, ir finansų sistemai. Nusikaltimai baigti. A. S. nesusituokęs, nedirbantis, nesimokantis, teistumas išnykęs, laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. S. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių kiekvienos dydis individualizuojamas. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą, galutinę subendrintą bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.
Kaltinamosios J. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažįstamos, kad ji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skiriant bausmę kaltinamajai J. J. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkės asmenybę, bendrininkavimo formą, į jos atsakomybę lengvinančias ir į sunkinančias aplinkybes. J. J. bendrininkų grupėje iš savaudiškų paskatų, tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir finansų sistemai. Nusikaltimai baigti. J. J. nesusituokusi, turi mažamečių vaikų, nedirbanti, nesimokanti, teista po šių jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, administracine tvarka bausta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. J. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajai J. J. bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajai kelias pareigas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus kaltinamajai J. J., ji bus sulaikyta nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausta, jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų ir nebenusikals bei turės didesnę galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tokią išvadą teismas daro remdamasis suformuluota teismų praktiką, pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-117/2010, 2K-649/2012).
F. M. pareiškė civilinį ieškinį 3820 Lt / 1106,34 EUR turtinei žalai ir 50000 Lt / 14481 EUR neturtinei žalai atlyginti (1 t., 62 b. l.).
A. M. pareiškė civilinį ieškinį 100 Lt / 28,96 EUR turtinei žalai ir 10000 Lt / 2896,20 EUR neturtinei žalai atlyginti (1 t., 70 b. l.).
S. V. pareiškė civilinį ieškinį 30080 Lt / 8711,77 EUR turtinei žalai ir 5000 Lt / 1448,10 EUR neturtinei žalai atlyginti (1 t., 166 b. l.).
J. A. pareiškė civilinį ieškinį 588 Lt / 170,29 EUR turtinei ir 50000 Lt / 14481 EUR neturtinei žalai atlyginti (2 t., 145 b. l.).
V. K. pareiškė ieškinį 2772,99 Lt / 803,11 EUR turtinei žalai ir 50000 Lt / 14481 EUR neturtinei žalai atlyginti (2 t., 110-114 b. l.).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 10396,45 Lt/ 3011,02 EUR, dėl F. M., J. A. bei P. D. turtinei žalai atlyginti (2 t., 149-151 b. l.).
A. D. pareiškė civilinį ieškinį 21011,14 Lt / 6085,24 EUR turtinei žalai atlyginti ir 400000 Lt / 115848 EUR neturtinei žalai atlyginti (3 t., 121-137, 138-139 b. l.).
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl L. D. gydymo 6742,44 Lt / 1952,74 EUR žalai atlyginti (3 t., 147 b. l.).
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl S. V. gydymo 1178,45 Lt / 341,30 EUR žalai atlyginti (1 t., 171-172 b. l.).
Teisėjų kolegina iš byloje surinktų įrodymų, pareikštų ieškinių bei prie jų teismui pateiktų rašytinių įrodymų, o taip pat ir paaiškinimų teisme pripažįsta, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų F. M., A. M., S. V., J. A., V. K., A. D. pareikšti civiliniai ieškiniai yra teisėti, pagrįsti, todėl dėl jiems padarytos turtinės žalos tenkinti visiškai, tačiau atsižvelgiant į suformuluotą teismų dėl jiems padarytos neturtinės žalos civiliniai ieškiniai tenkintini išdalies. Akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl prieš juos, ar jų artimuosius padarytų nusikaltimų, patyrė turtinę žalą, bei neturtinę žalą, tai yra ieškiniuose nurodytus padarinius, fizinį skausmą, pažeminimą, ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus, kuriuos dar ilgai patirs ateityje, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltais pripažintų kaltinamųjų. Teismas taip pat atsižvelgia, kad visi kaltinamieji yra sveiki, jauno ir darbingo amžiaus, A. A. ir J. J. turi mažamečių vaikų, kaltinamieji su jiems pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-318-139/2015, 2K-14-895/2015, 2K-8-696/2015, 2K-74-303/2015, 2K-364/2014, 2K-165/2014, 2K-181/2012, 2K-251/2012, 2K-233/2012, 2K-204/2012, 2K-313/2011, 2K-148/2011, 2K-201/2007, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai Nr. 1A-61/2013, 1A-172/2013, 1A-379/2006), bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams F. M., A. M., S. V., J. A., V. K., A. D. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintini, ir nukentėjusiajai F. M. priteistina 1106,34 EUR turtinė ir 10000 EUR neturtinė žala solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B.; nukentėjusiajam A. M. priteistina 28,96 EUR turtinė ir 2500 EUR neturtinė žala solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B.; nukentėjusiajai S. V. priteistina 8711,77 EUR turtinė ir 1400 EUR neturtinė žala iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B.; nukentėjusiajai J. A. priteistina 170,29 EUR turtinė ir 10000 EUR neturtinė žala solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B.; nukentėjusiajai V. K. priteistina 803,11 EUR turtinė ir dėl 10000 EUR neturtinė žala iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B.; nukentėjusiajam A. D. 6085,24 EUR turtinė solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A., A. S. ir J. J., ir dėl abiejų jo tėvų kvalifikuoto nužudymo 80000 EUR neturtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A., A. S..
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 10396,45 Lt / 3011,02 EUR, dėl F. M., J. A. bei P. D. gydymo išlaidų visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistinas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1178,45 Lt / 341,30 EUR dėl S. V. gydymo visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistinas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 6742,44 Lt / 1952,74 EUR dėl L. D. gydymo išlaidų visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistinas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir A. S..
Nukentėjusysis A. D. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus, kuriais jis sumokėjo iš viso 2000 Lt / 579,24 EUR už advokato paslaugas (15 t., 109, 110 b. l.). Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir atliktų veiksmų mąstą byloje, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš lygiomis dalimis po 144,81 EUR iš kiekvieno kaltinamojo R. J., A. A., A. S. ir J. J., kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamieji, būdami sveiki ir darbingi negali sumokėti šių proceso išlaidų (BPK 103 str., 105 str. 1 d., 106 str. 1 d.).
Laikinai apribotas nuosavybės teisės į kaltinamųjų R. J., A. A., L. B., A. S., J. J. turtą, bankų sąskaitas pratęstinos iki bus padengtas civilinis ieškinys.
Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.
Kardomoji priemonė – suėmimas, neišnykus jos skyrimo pagrindams, R. J., A. A., A. S. nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Teismui manant, kad kaltinamasis L. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, nes net šios bylos nagrinėjimo metu jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 214 str., 215 str., 182 str., 214 str., 215 str., 182 str. ir jam buvo skirtas suėmimas, todėl jam paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą ir jis suimtinas teismo posėdžių salėje.
J. J. kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai J. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš 2015-09-07 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-3334 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos J. J. išlaidų suma yra 538,47 EUR. Šiuo metu baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti nuostata pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-405/2014, 1A-219-453/2015). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant šią bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamosios J. jablonskytės netenkintinas, todėl minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos, o jos apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas
nusprendžia:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš F. ir A. M.) ir nuteisti jį 4 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš S. V.) ir nuteisti jį 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš P. D. ir J. A.) ir nuteisti jį 5 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš A. ir L. D.) ir nuteisti jį 6 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. ir nuteisti jį 3 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir nuteisti jį 4 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p., ir nuteisti jį 16 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d., 214 str., ir 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p. (nusikaltimai prieš A. ir L. D.), subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes pagal BK 215 str. ir 182 str. 2 d., subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., subendrintas bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš F. ir A. M.), 180 str. 3 d., (plėšimas iš S. V.), 180 str. 3 d., (plėšimas iš P. D. ir J. A.) padarymą dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti subendrintą 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šią subendrintą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2012-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-01-10 iki 2015-10-22.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąją priemonę – suėmimą – R. J. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš F. ir A. M.) ir nuteisti ją 3 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš S. V.) ir nuteisti ją 3 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš P. D. ir J. A.) ir nuteisti ją 4 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš A. ir L. D.) ir nuteisti ją 5 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. ir nuteisti ją 2 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. ir nuteisti ją 2 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir nuteisti ją 3 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p., ir nuteisti ją 11 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d., 214 str., ir 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p. (nusikaltimai prieš A. ir L. D.), subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 215 str. ir 182 str. 2 d., subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., subendrintas bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš F. ir A. M.), 180 str. 3 d., (plėšimas iš S. V.), 180 str. 3 d., (plėšimas iš P. D. ir J. A.) padarymą dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-01-11 iki 2015-10-22.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąją priemonę – suėmimą – A. A. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš F. ir A. M.) ir nuteisti jį 3 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš S. V.) ir nuteisti jį 4 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš P. D. ir J. A.) ir nuteisti jį 4 metų laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-01-10 iki 2013-07-10 ir nuo 2013-08-28 iki 2013-08-30.
Kardomąsias priemones įpareigijimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir L. B. suimti teismo posėdžių salėje, ir ją palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., (plėšimas iš A. ir L. D.) ir nuteisti jį 5 metų laisvės atėmimo bausme;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimo bausme.
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimo bausme;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir nuteisti jį 4 metų laisvės atėmimo bausme;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p., ir nuteisti jį 14 metų laisvės atėmimo bausme.
vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 180 str. 3 d., 214 str., ir 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p., subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 215 str. ir 182 str. 2 d., subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., šias subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą 17 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-01-10 iki 2015-10-22.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąją priemonę – suėmimą – A. S. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. ir nuteisti ją 2 metų laisvės atėmimo bausme.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. ir nuteisti ją 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo principu ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams bei paskirti jai pareigas, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti (arba mokytis), ir tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nenusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-01-10 iki 2013-01-19.
Palikti galioti J. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti nukentėjusiajai F. M. 1106,34 EUR turtinės ir 10000 EUR neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Priteisti nukentėjusiajam A. M. 28,96 EUR turtinės ir 2500 EUR neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Priteisti nukentėjusiajai S. V. 8711,77 EUR turtinės ir 1400 EUR neturtinės žalos iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Priteisti nukentėjusiajai J. A. 170,29 EUR turtinės ir 10000 EUR neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Priteisti nukentėjusiajai V. K. 803,11 EUR turtinės ir 10000 EUR neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Priteisti nukentėjusiajam A. D. 6085,24 EUR turtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A., A. S. ir J. J., ir 80000 EUR neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A., A. S..
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 3011,02 EUR Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 341,30 EUR Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir L. B..
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 1952,74 EUR Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. A. ir A. S..
Priteisti nukentėjusiajam A. D. 579,24 EUR už advokato paslaugas lygiomis dalimis po 144,81 EUR iš kiekvieno kaltinamojo R. J., A. A., A. S. ir J. J..
Nepriteisti iš kaltinamosios J. J. valstybei 538,47 EUR proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą:
Į R. J. nuosavybės teisės į turtą - automobilį „FORD TRANSIT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 laidos, automobilį „VOLKSWAGEN GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1986 laidos, automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1986 laidos, pinigines lėšas - 483 (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris) litus / 139,88 EUR, paimtus 2013-01-10 asmens kratos pas R. J. metu;
Į A. A. turtą - A. A. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); A. A. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „ SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
Į L. B. turtą – L. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias: AB SEB bankas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Swedbankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB„Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas - 50 (penkiasdešimt) litų / 14,48 EUR, paimtų 2013-01-10 asmens kratos pas L. B. metu;
Į A. S. turtą - A. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas – 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) litų / 49,23 EUR, paimtų 2013-01-10 kratos pas A. S. metu;
Į J. J. turtą - J. J. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių bankas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
pratęsti iki civilinių ieškinių padengimo.
Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, nuosrendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (13 t., 1-31 b. l.):
popierinį ritinėlį nuo lipnios juostos, lipnią juostą, kojinės atkarpą, dvi dėžutes nuo kvepalų, dėžutę nuo laikrodžio, dovanų maišelį, televizoriaus LG vartotojo instrukciją, Valstiečių laikraščio puslapius, plaukų kirpimo mašinėlės vartotojo instrukciją, prašymą dėl galvijo paso išdavimo, A. M. dvi poras šlepečių, peilį, F. M. ir A. M. drabužius – grąžinti A. M. arba F. M.;
Stiklo šukę, S. V. megztinį – grąžinti S. V.;
nuoplovą, daktiloskopinę plokštelę, popieriaus lapą, avalinės pėdsaką, rankų piršo pėdsaką – sunaiktinti;
3 vnt. nuorūkų, sulaužytą telefoną, akinių rėmelį ir akinių stiklus, ginklo dokumentus, degtinės butelį, saldainių popierėlį, SIM kortelė ir telefono baterija, gnybtus akumuliatoriui krauti, lazdos rankena - grąžinti V. K.;
Peilį su ,,TRAMONTINA“ rankena – grąžinti A.;
P. D. drabužius - grąžinti V. K.;
Automobilio VW GOLF (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą, draudimo liudijimą, techninės apžiūros kortelę – konfiskuoti;
L. B. asmens tapatybės kortelę – prijungti prie jo asmens bylos;
L. B. mobiliojo ryšio telefoną LG, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurį įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti;
L. B. telefoną NOKIA, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), - konfiskuoti, SIM korteles, Sim kortelių rėmelius – sunaikinti;
A. A. drabužius – grąžinti A. A.;
R. J. drabužius – grąžinti R. J.;
Laiškus, paimtus iš L. B. – sunaikinti;
Dėžutę, kurioje jo A. D. laikė juvelyrinius dirbinius – grąžinti A. D.;
Daiktus, paimti 2013-01-09 įvykio vietos apžiūros metu (3 t., 44-62 b. l.) – sunaikinti;
D., L. D. drabužius grąžinti - A. D.;
R. J. daiktus, paimtus 2013-01-10 kratos metu (4 t., 110-111 b. l.) - mobiliojo ryšio telefonus SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini), NOKIA IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortelėmis - konfiskuoti, savadarbį peilį – grąžinti A. D., R. J. drabužius grąžinti R. J., kitus daiktus sunaikinti;
R. J. mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti;
R. J. sportinius batelius – grąžinti R. J.;
Daiktus, paimtus iš A. S. 2013-01-10 kratos metu – drabužius – grąžinti A. S., garsinį pistoletą, mobilaus ryšio telefonus – konfiskuoti;
A. S. 2013-01-10 asmens kratos metu paimtą telefoną NOKIA, IMEI (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti;
A. S. asmens tapatybės kortelę – prijungti prie jo asmens bylos;
A. S. drabužius juodos spalvos sporinius batus, odinę striukę – grąžinti A. S.;
A. S. mėlynos spalvos džinsines kelnes – grąžinti A. S.;
Daiktus, paimtus iš automobilio „VW GOLF“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti;
J. J. drabužius – grąžinti J. J.;
A. A. laiškus – sunaikinti;
J. J. leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje prijungti prie jos asmens bylos J. J.;
A. A. asmens tapatybės kortelę, pasą – prijungti prie jos asmens bylos.
Kompaktinius diskus su tyrimo veiksmų vaizdo medžiaga ir kita informacija – palikti byloje.
Automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – kaip nusikaltimo priemonę – konfiskuoti (BK 72 str. 1 d., 2 d.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.