Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Čepelionio, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. Z. , Z. Z. , V. Z. bei nukentėjusiųjų atstovės advokatės Liudmilos Karvelienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 2 ir 11 p. laisvės atėmimu trylikai metų;

pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p. bei 178 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 6 d., visos paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. G. išteisintas pagal BK 150 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš R. G. S. Z. priteista 4808,66 Lt turtinei žalai atlyginti, S. Z. , Z. Z. , V. Z. 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat S. Z. 500 Lt turėtų išlaidų už advokato paslaugas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 328 str. 1 ir 2 p., 329 str. 2 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 28 d. laikotarpyje nuo 13.15 val. iki 18.00 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vykusiai į Panevėžio miestą R. Z. stabdant pakeleivingus automobilius prie parduotuvės „Virtuvės pasaulis“, esančios Ukmergės g. 279, Vilniuje, sustojo ją tariamai pavežti ir minėtu automobiliu nuvežė į miško masyvą, esantį tarp Kalino kaimo ir Gulbinų apylinkės, Vilniaus rajone, kur, liepęs nukentėjusiajai apkabinti medį ir surišęs jos rankas, lytiškai santykiavo su R. Z. prieš jos valią.

Taip pat, jis iš karto po to, t.y. 2005 m. vasario 28 d., laikotarpyje nuo 13.15 val. iki 18.00 val., miško masyve, esančiame tarp Kalino kaimo ir Gulbinų apylinkės, Vilniaus rajone, išžaginęs R. Z. , ir turėdamas tikslą nuslėpti padarytą nusikaltimą, pririštai prie medžio R. Z. , t.y. negalinčiai pasipriešinti ir esančiai bejėgiškos būklės, virve užveržė kaklą, taip užspausdamas nukentėjusiosios kvėpavimo organus, ko pasėkoje nuo uždusimo R. Z. mirė.

Be to, iš karto po anksčiau aprašytų nusikalstamų veikų padarymo, jis pagrobė R. Z. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola T-191“, kurį nukentėjusioji, R. G. vedina į mišką, paliko R. G. vairuojamame automobilyje „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini).

R. G. buvo kaltinamas tenkinęs lytinę aistrą su R. Z. analiniu būdu, tačiau pirmos instancijos teismas, nenustatęs, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, jį pagal BK 150 str. 1 d. išteisino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. Z. , Z. Z. , V. Z. bei nukentėjusiųjų atstovės L.Karvelienės apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nukentėjusiųjų atstovė bei prokuroras prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, nukentėjusiųjų atstovės bei prokuroro apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, jų atstovės bei prokuroro skundai tenkintini iš dalies.

Apygardos teismas, ištyręs nuteistajam R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p., 149 str. 1 d. bei 178 str. 1 d. Nuteistojo kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta parodymų patikrinimo vietoje, asmens kratos protokolais, liudytojų bei paties nuteistojo parodymais, specialistų išvadomis ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, jų atstovė bei prokuroras nuteistojo kaltės padarius šiuos nusikaltimus neginčijo, todėl įrodymai, patvirtinantys nuteistojo kaltę išžaginus ir nužudžius nukentėjusiąją bei pagrobus jos mobilaus ryšio telefoną, iš naujo nesvarstomi.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. G. kaltės seksualiai prievartavus nukentėjusiąją R. Z. , rėmėsi tuo, kad R. G. neprisipažino tenkinęs lytinę aistrą su nukentėjusiąja R.Z. analiniu būdu, taip pat specialisto išvada Nr.S394/05(01), kurioje konstatuota, jog negalima pasakyti, kam priklauso tamponuose su R. Z. makšties ir teisiosios žarnos turiniu rasti pavieniai spermijai. Tokiu būdu teismas išteisino R. G. pagal BK 150 str., 1 d., konstatavęs, jog nenustatytas jo dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), kadangi visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje iš tiesų konstatuota, kad ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Tačiau to paties punkto 2 dalyje nurodyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti. Šiuo atveju teismas neišnaudojo visų galimybių ir byloje surinktus įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, turinčias esminės reikšmės, sprendžiant R. G. kaltės klausimą.

Tai, kad R. G. neprisipažino tenkinęs lytinę aistrą su nukentėjusiąja analiniu būdu, nėra pagrindas abejoti kitais šioje byloje surinktais įrodymais. Taip, M.Romerio universiteto TMI Serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertų išvadoje Nr.S 394/05 (01) konstatuota, kad tamponuose su R. Z. makšties ir tiesiosios žarnos turiniu rasti pavieniai spermijai, ir kam jie priklauso, pasakyti negalima. Tačiau toje pačioje ekspertų išvadoje pasakyta, kad tampone su atspaudu nuo R. Z. kelnaičių rasti spermijai priklauso būtent R. G. , nes gautas DNR fragmentų sutapimas pagal tris skirtingas STR genų lokusų atkarpas ir haplotipų sutapimas pagal šešiolika Y chromosomos genų lokusų. Paties nuteistojo parodymai apie tai, kokiu būdu jis atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja nuoseklūs nebuvo. Iš pradžių parodęs, jog neprisimena, kaip išžagino nukentėjusiąją, vėliau parodymus keitė, teigdamas, kad ją išžagino natūraliu būdu, pirmosios instancijos teisme vėl aiškino, kad žaginimo neprisimena (t.3, b.l. 19-22; 25-28; t.4, b.l. 36). Todėl R. G. parodymai apie tai, kokiu būdu jis atliko lytinį aktą vertintini kritiškai, kaip siekimas suklaidinti teismą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau nuteistasis iš esmės savo parodymuose tvirtino, kad nusikaltimo padarymo metu su nukentėjusiąja miške buvo vienas. Byloje nėra jokiu įrodymų, duodančių pagrindą manyti, kad nusikaltimo padarymo vietoje buvo ar galėjo būti kitų asmenų. Be to, iš liudytojų A. U. , R. K. , S. S. parodymų seka, kad nukentėjusioji iki nusikaltimų padarymo jos atžvilgiu lytinių santykių neturėjo.

Tokiu būdu, įvertinus tai, kad nukentėjusioji buvo ne tik išžaginta, bet jos atžvilgiu buvo atlikti ir seksualinio prievartavimo veiksmai, ką patvirtina byloje esančios ekspertų išvados, taip pat tai, kad nukentėjusiosios kelnaitėse rasti spermijai priklauso nuteistajam R. G. , ir atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimo padarymo metu su nukentėjusiąja jokio kito asmens, išskyrus nuteistąjį nebuvo, darytina išvada, kad būtent R. G. analiniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja, t.y. seksualiai ją prievartavo.

Nukentėjusiųjų atstovė apeliaciniu skundu prašo nuteistojo veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Ji nurodo, kad R. G. savanaudiškas paskatas nužudant įrodo tai, jog jis pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, o kiti nukentėjusiosios daiktai taip ir nebuvo surasti. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo parodymų, mobilųjį telefoną jis automobilyje rado ir nusprendė pasilikti jau po to, kai išžagino ir nužudė nukentėjusiąją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 punkte nurodoma, kad pa­gal BK 129 str. 2 d. 9 punk­tą vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma, kai to­kias pa­ska­tas kal­ti­nin­kas tu­rė­jo iki nu­žu­dy­mo pra­džios ar­ba jos ki­lo kė­si­ni­mo­si į gy­vy­bę me­tu. O tuo atveju, kai su­ma­ny­mas už­val­dy­ti tur­tą ki­lo ir bu­vo re­a­li­zuo­tas po to, kai kal­ti­nin­kas nu­žu­dė nu­ken­tė­ju­sį­jį, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129 str. 1 d., jei nė­ra ki­tų 2 da­ly­je nu­ma­ty­tų kva­li­fi­kuo­ja­mų­jų po­žy­mių, ir 178 str., ką teismas ir padarė, kvalifikavęs R. G. veiką pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 punktus bei 178 str. 1 d. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistojo veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., kaip nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

Nukentėjusiųjų atstovė taip pat prašo nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kaip nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai, nurodydama, kad kankinamuosius ir itin žiaurius R. G. veiksmus nužudytosios atžvilgiu rodo tai, jog jis ją surišo virve, pririšo prie medžių, nuo jos žiemą šaltyje nuplėšė drabužius, apnuogindamas intymias vietas, dėl ko nukentėjusioji patyrė geliantį šaltį, taip pat su ja atliko priverstinį lytinį aktą, kas nukentėjusiajai sukėlė fizines bei dvasines kančias. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 17 punkte nurodoma, kad nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 6 p., jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­ėmi­mo ypa­tu­mą. Tokiais veiksmais, kaip surišimas virve, pririšimas prie medžio, R. G. siekė atimti nukentėjusiajai galimybę priešintis, turėdamas tikslą ją išžaginti, bet ne norėdamas ją kankinti. Šiuo atveju, visi R. G. atlikti ir nukentėjusiųjų atstovės skunde išvardinti smurtiniai veiksmai yra kito nusikaltimo – išžaginimo, numatyto BK 149 str. 1 d., sudėties požymiai, už ką R. G. ir buvo nuteistas, ir nėra papildomai kvalifikuojami pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Dėl to paties atmetami nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl R. G. nuteisimo pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., už tai, jog prieš išžagindamas, seksualiai prievartaudamas ir nužudydamas R. Z. , jis grasino panaudodamas peilį sutrikdyti jos sveikatą, taip pat smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo.

LTU TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus Teismo medicinos eksperto išvadoje Nr.M 618/05(01) iš tiesų konstatuota, jog ant nukentėjusiosios kūno rasti sužalojimai - odos nubrozdinimai veide su neintensyviomis kraujosruvomis, kurie galėjo būti padaryti dinamiškai, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais (pvz.: prispaudus sritis, kuriose rasti sužalojimai veide), bei poodinė kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kuri galėjo būti padaryta, tiek sudavus smūgį, tiek nugriuvus ar nukritus ir atsitrenkus į kietą, buką paviršių, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir išorinio paviršiaus bei priekinio paviršiaus jungtyje rastos po 1,5 cm skersmens dvi atskiros kraujosruvos - atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo senato nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte nurodoma, kad tokiais atvejais, kai dėl iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo me­tu pa­nau­do­to fi­zi­nio smur­to nu­ken­tė­ju­sia­jam pa­da­ro­mas ne­sun­kus ar ne­žy­mus svei­ka­tos su­trik­dy­mas ar­ba su­ke­lia­mas fi­zi­nis skaus­mas, pa­da­ry­ta vei­ka pa­pil­do­mai pa­gal BK 140 str. ne­kva­li­fi­kuo­ja­ma. Kaip jau minėta, šie veiksmai R. G. buvo atliekami, siekiant išžaginti nukentėjusiąją, ir atitinka BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius – fizinio smurto panaudojimą, galimybės priešintis atėmimą. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniame skunde iškelta versija, kad R. G. grasino nužudyti ar kitaip sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, yra tik numanoma. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų grasinęs nukentėjusiajai peiliu ar panaudodamas psichinį smurtą; pats R. G. tokias aplinkybes neigė. Tokiu būdu, nėra pagrindo R. G. veikas papildomai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovės skundų argumentais, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino R. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo noru prisipažino kaltu ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą. Šioje byloje R. G. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus: iš pradžių visiškai neigė savo kaltę, parodymų patikrinimo vietoje metu teigė, kad nukentėjusiąją nužudė kitas asmuo, vėliau prisipažino, kad merginą išžagino ir nužudė, tačiau teigė neprisimenantis esminių veikos padarymo aplinkybių, tai paaiškindamas atminties sutrikimais, susijusiais su vaikystėje patirta galvos trauma. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo paliko nukentėjusiosios lavoną miške, niekam apie įvykį nepasakojo, tikėdamasis, kad jo nusikaltimas nebus išaiškintas, į policiją nesikreipė, prisipažino tik būdamas suimtas, kai jam jau buvo pareikšti įtarimai, esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Taigi toks kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą, gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką nerodo mažesnio kaltininko pavojingumo, todėl, kolegijos manymu, nebuvo pagrindo nuteistajam švelninti bausmę, remiantis BK 61 str. 4 d.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į R.G. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, sunkumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. G. yra jauno amžiaus, dirbo, neturi abiejų tėvų, turi 11 metų seserį ir senyvo amžiaus močiutę, turi sveikatos problemų. Jis praeityje nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, iš dalies atlygino žalą. Tačiau jis padarė nesunkų, du sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus, tarp jų nužudymą, esant dviems kvalifikuojantiems požymiams, numatytiems BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p. Šiuo nuosprendžiu R. G. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už nukentėjusiosios R. Z. seksualinį prievartavimą pagal BK 150 str., nors apygardos teismo buvo išteisintas. Nusikaltimus R. G. padarė tiesiogine tyčia, t.y. nutempęs R. Z. į miškingą vietą ir pririšęs prie dvikamienio medžio, šaltu žiemos metu ją žaginęs ir tenkinęs lytinę aistrą analiniu būdu, vėliau nukentėjusiajai esant bejėgiškos būklės, siekdamas paslėpti padarytus nusikaltimus, ją pasmaugęs ir palikęs gulėti miške, jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, siekė ir norėjo tokių pasekmių atsiradimo. Šios faktinės aplinkybės rodo jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir ypatingai cinišką elgesį. Be to, skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, jog šiuo nuosprendžiu pašalinta viena jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi jam skiriamos bausmės didesnės, negu BK 129 str. 2 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas iš R. G. priteisė pernelyg mažą – 120 000 Lt – sumą neturtinei žalai nukentėjusiesiems atlyginti. Nors apygardos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, jog BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies tenkinti pareikštą civilinį ieškinį, tačiau, įvertindamas žalą, iš esmės atsižvelgė tik į vieną CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų – žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Tuo tarpu CK 6.250 str. numato, kad, nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, bet ir žalos pasekmes, šią žala padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita - teismo įvertinti pinigais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji - R.Z. tėvai ir brolis - patyrė ne tik dvasinį sukrėtimą, sužinoję apie jos nužudymą, tačiau iki tol jiems teko patirti dvasinius išgyvenimus, beveik mėnesį beieškant dingusios be žinios dukros ir sesers. Iš Z. Z. teismui pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (t.4, b.l. 87) taip pat matyti, kad nukentėjusiosios tėvas po dukros žūties nuolat jaučia nerimą, vidinę įtampą, liūdesį, blogai miega. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiųjų manymu, R. Z. senelės - E. Z. mirtis taip pat yra jos sveikatos pablogėjimo, patyrus išgyvenimus mirus anūkei, pasekmė (t.4, b.l. 88-89). Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, nukentėjusiesiems Z. Z. , S. Z. , V. Z. priteistina 200 000 Lt suma moralinei žalai atlyginti.

Taip pat, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteistinos S. Z. turėtos išlaidos už advokato paslaugas – 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 328 str. 1 ir 2 p., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. išteisintas pagal BK 150 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams.

Nuosprendžio dalį dėl bausmės ir civilinio ieškinio klausimų išsprendimo pakeisti:

Panaikinti R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą.

R. G. , nuteistam pagal BK 149 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams.

R. G. , nuteistam pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p., paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoniolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas pagal BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p. bei BK 178 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoniolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 6 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę aštuoniolikai metų ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. Z. , Z. Z. ir V. Z. 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Z. 500 Lt turėtų išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.