Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

gynėjams advokatams Jevgenijai Savčenko, Antonui Kviatkovskiui, Venjaminui Dubrovskiui, Bogdanui Chranovskiui, Svetlanai Proninai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P., nuteistojo R. J., nuteistojo E. B. atstovo pagal įstatymą V. B., nuteistojo A. A. gynėjo Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus ir nuteistas:

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus – laisvės atėmimu šešiolikai metų;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams;

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus – laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, pirmuosius aštuonis metus atliekant kalėjime, likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, R. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

R. P. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 159 straipsnį ir nuteista:

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus – laisvės atėmimu trylikai metų;

- pagal BK 159 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.

R. P. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 159 straipsnį išteisinta nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

E. B. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

A. A. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose

Iš R. J., R. P., A. A., E. B., o nepilnamečiams A. A. ir E. B. neturint lėšų iš jų atstovų pagal įstatymą A. A. bei V. B., solidariai priteista 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3768 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios J. S. naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas I. M. (I. M.), tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 28 d., 21 val. iki 2010 m. lapkričio 29 d., 2 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. P., kuri veikė kaip kurstytoja, pastarosios įtikintas bei paprašytas sumušti nukentėjusiąją ir taip jai atkeršyti, tyčia ne mažiau 1 kartą sudavė keliu mažametei N. S., gim.(duomenys neskelbtini), į veidą, padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, pereinančią į žandą ir kairį lūpų kampą, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, muštinę žaizdelę kairiojo lūpų kampo projekcijoje bei paėmęs už plaukų ištempė ją į lauką, klūpančiai spyrė į nugarą bei partempė atgal į namo vidų, taip ne mažiau trimis trauminiais poveikiais išraudamas plaukus kaktoje ir viršugalvyje, tempdamas padarė pjautines dešinės plaštakos žaizdas, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugarinime paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės šlaunies nugarinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, ne mažiau šešias poodines kraujosruvas kairės girnelės projekcijoje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip kankindamas, smurtaudamas ilgą laiką, sukeldamas ne tik stiprias fizines bet ir moralines, dvasines kančias, nežymiai sutrikdė sveikatą mažametei N. S..

Be to jis, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 1 val. iki 2010 m. lapkričio 29 d., 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. B., A. A., R, P., pastarosios įtikinėjimu ir prašymais sukurstytas atkeršyti, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – nežymų N. S. sveikatos sutrikdymą, savo ankstesniais smurtiniais veiksmais bei agresyviu bendrininkų elgesiu dėl mažametystės N. S., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlęs bejėgiškumo būklę bei tokiu būdu atėmęs galimybę aktyviai priešintis, tuo metu kai E. B., A. A. ir jis pats laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, R. P. paduodavo įvairius stiprius alkoholinius gėrimus, jis prievarta juos pylė mažametei N. S. į burną, padarydamas du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu, prievartiniais veiksmai sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu - etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje - 5,40‰, šlapime - 7,39‰, smegenų skiltyje - 6,87‰, t.y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė vėmimą, sutrikdė kosulio, rijimo ir kvėpavimo refleksus, dėl to skrandžio turinys buvo įkvėpiamas į smulkiuosius kvėpavimo takus, dėl besitęsiančio nuodingo alkoholio poveikio gilios komos būklėje, vyko kvėpavimo slopinimas ir sutrikus kvėpavimui bei kraujotakai, nukentėjusioji mirė ir taip, veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės mažametę N. S..

Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 01 val. iki 2010 m. lapkričio 29 d., 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. B., A. A., siekdamas išprievartauti bei pasityčioti iš mažametės N. S., gim. (duomenys neskelbtini), prieš tai panaudojęs fizinį smurtą ir prievarta nugirdęs mažametę N. S. alkoholiu bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jos fizinės būklės, siekdamas patenkinti lytinę aistrą įvedė savo lytinį organą mažametei N. S. į jos lytinius organus, padarydamas mergystės plėvės plyšimą, pereinantį į makšties sienelę sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip panaudodamas fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsino į netinkamą objektą - pasikėsino prievarta lytiškai santykiauti -išžaginti mažametę N. S. nesuvokdamas, kad nusikalstamos veikos negali pabaigti todėl, kad N. S. jau buvo mirusi.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 02 val. iki 2010 m. lapkričio 29 d., 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prieš tai panaudojęs fizinį smurtą ir prievarta nugirdęs mažametę N. S., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholiu bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jos fizinės būklės, siekdamas patenkinti lytinę aistrą analiniu būdu, įvedė savo lytinį organą mažametei N. S. į jos išeinamąją angą, padarydamas tiesiosios žarnos plyšimus, t.y. sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip panaudodamas fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsino į netinkamą objektą - pasikėsino prievarta tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu - seksualiai prievartauti mažametę N. S. nesuvokdamas, kad nusikalstamos veikos negali pabaigti todėl, kad N. S. jau buvo mirusi.

Be to jis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 02 val. iki 2010-11-29 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prieš tai prievarta nugirdęs mažametę N. S. gim., (duomenys neskelbtini), alkoholiu bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jos fizinės būklės, siekdamas patenkinti lytinę aistrą analiniu būdu įvedė savo lytinį organą mažametei N. S. į jos išeinamąją angą, padarydamas tiesiosios žarnos plyšimus-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip pasikėsino į netinkamą objektą-pasikėsino sunkiai sutrikdyti bejėgiškos būklės mažametės N. S. sveikatą nesuvokdamas, kad nusikalstamos veikos negali pabaigti todėl, kad N. S. jau buvo mirusi.

R. P. nuteista už tai, kad nuo 2010 m. lapkričio 28 d., 21 val., iki 2010 m. lapkričio 29 d., 2 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su R. J., kuris veikė kaip vykdytojas, veikdama kaip kurstytoja, palenkė R. J. sumušti mažametę N. S., gim. 1991-04-1,0 ir taip jai atkeršyti, po ko, R. J. tyčia, ne mažiau 1 kartą sudavė keliu tuo metu kartu buvusiai N. S. į veidą, padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, pereinančią į žandą ir kairį lūpų kampą, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, muštinę žaizdelę kairiojo lūpų kampo projekcijoje bei paėmęs už plaukų ištempė ją į lauką, klūpančiai spyrė į nugarą bei partempė atgal į namo vidų, taip ne mažiau trimis trauminiais poveikiais išraudamas plaukus kaktoje ir viršugalvyje, tempdamas padarė pjautines dešinės plaštakos žaizdas, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugarinime paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės šlaunies nugarinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, ne mažiau šešias poodines kraujosruvas kairės girnelės projekcijoje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip bendrininkų grupėje, kankinant, smurtaujant ilgą laiką, sukeliant ne tik stiprias fizines bet ir moralines, dvasines kančias, sukurstė nežymiai sutrikdyti sveikatą mažametei N. S..

Taip pat ji nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 1 val., iki 2010 m. lapkričio 29 d., 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su E. B., A. A., R. J., turėdama tikslą atkeršyti mažametei N. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl pastarosios sesers A. P. ankstesnių veiksmų bei siekdama nuslėpti kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – nežymaus mažametės N. S. sveikatos sutrikdymą, įtikinėjimu ir prašymais sukurstė ir palenkė kitus bendrininkus smurtauti mažametės atžvilgiu, kurie, savo ankstesniais veiksmais bei agresyviu elgesiu dėl mažametystės N. S. sukėlę bejėgiškumo būklę bei tokiu būdu atėmęs galimybę aktyviai priešintis, prievarta, tuo metu kai E. B., A. A. ir R. J. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, ji, R. P. paduodavo įvairius, stiprius alkoholinius gėrimus, kuriuos R. J. prievarta pylė mažametei N. S. į burną, padarydami du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu, prievartiniais veiksmai sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu (etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje -5,40‰, šlapime - 7,39‰, smegenų skiltyje - 6,87‰) - sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė vėmimą, sutrikdė kosulio, rijimo ir kvėpavimo refleksus, dėl to skrandžio turinys buvo įkvėpiamas į smulkiuosius kvėpavimo takus, dėl besitęsiančio nuodingo alkoholio poveikio gilios komos būklėje, vyko kvėpavimo slopinimas ir sutrikus kvėpavimui bei kraujotakai, nukentėjusioji mirė ir taip, bendrininkų grupėje, siekdama atkeršyti ir nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės mažametę N. S..

Be to, ji nuteista už tai, kad nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 1 val., iki 2010 m. lapkričio 29 d., 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), žinodama, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaikai, pasiūlė jiems padaryti nusikaltimą, prašė panaudoti fizinį smurtą prieš mažametę N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, E. B., A. A. ir R. J. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, ji, R. P. paduodavo įvairius, stiprius alkoholinius gėrimus, kuriuos R. J. prievarta pylė mažametei N. S. į burną, taip padarydami du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei prievartiniais veiksmai sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu ( etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje - 5,40‰, šlapime - 7,39‰, smegenų skiltyje - 6,87‰), t.y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė nukentėjusiosios N. S. mirtį, tokiu būdu įtraukė vaikus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiką - kito žmogaus nužudymą,

A. A. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 1 val., iki 2010 m. lapkričio 29 d., 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. J., E. B., R. P., pastarosios įtikinėjimu ir prašymais sukurstytas atkeršyti, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje –nežymų mažametės N. S. sveikatos sutrikdymą, savo bei agresyviu bendrininkų elgesiu dėl mažametystės N. S., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlęs bejėgiškumo būklę bei tokiu būdu atėmęs galimybę aktyviai priešintis, prievarta kartu su R. J., E. B. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, R. P. paduodavo įvairius, stiprius alkoholinius gėrimus, R. J. prievarta juos pylė mažametei N. S. į burną, taip padarydami du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu, prievartiniais veiksmai sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu (etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje - 5,40‰, šlapime - 7,39‰, smegenų skiltyje - 6,87‰) t.y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė vėmimą, sutrikdė kosulio, rijimo ir kvėpavimo refleksus, dėl to skrandžio turinys buvo įkvėpiamas į smulkiuosius kvėpavimo takus, dėl besitęsiančio nuodingo alkoholio poveikio gilios komos būklėje, vyko kvėpavimo slopinimas ir sutrikus kvėpavimui bei kraujotakai, nukentėjusioji mirė ir taip, bendrininkų grupėje, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės mažametę N. S..

Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 01 val., iki 2010 m. lapkričio 29 d., 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. J., E. B., prieš tai panaudojant fizinį smurtą prievarta nugirdęs mažametę N. S. alkoholiu bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jos fizinės būklės, siekdamas patenkinti lytinę aistrą įvedė savo lytinį organą mažametei N. S. į jos lytinius organus ir taip panaudodamas fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsino į netinkamą objektą-pasikėsino prievarta lytiškai santykiauti - išžaginti mažametę N. S. nesuvokdamas, kad nusikalstamos veikos negali pabaigti todėl, kad N. S. jau buvo mirusi.

E. B. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 1 val., iki 2010 m. lapkričio 29 d., 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. J., A. A., R. P., pastarosios įtikinėjimu ir prašymais sukurstytas atkeršyti, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje –nežymų mažametės N. S. sveikatos sutrikdymą, savo bei agresyviu bendrininkų elgesiu dėl mažametystės N. S., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlęs bejėgiškumo būklę bei tokiu būdu atėmęs galimybę aktyviai priešintis, prievarta kartu su R. J., A. A. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, o R. P. paduodavo įvairius, stiprius alkoholinius gėrimus, kuriuos R. J. prievarta pylė mažametei N. S. į burną, taip padarydami du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiu būdu, prievartiniais veiksmai sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu (etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje - 5,40‰, šlapime - 7,39‰, smegenų skiltyje - 6,87‰) t.y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė vėmimą, sutrikdė kosulio, rijimo ir kvėpavimo refleksus, dėl to skrandžio turinys buvo įkvėpiamas į smulkiuosius kvėpavimo takus, dėl besitęsiančio nuodingo alkoholio poveikio gilios komos būklėje, vyko kvėpavimo slopinimas ir sutrikus kvėpavimui bei kraujotakai, nukentėjusioji mirė ir taip, bendrininkų grupėje, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės mažametę N. S..

Jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 01 val., iki 2010 m. lapkričio 29 d., 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. J., A. A., prieš tai panaudojant fizinį smurtą prievarta nugirdęs mažametę N. S. alkoholiu bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jos fizinės būklės, siekdamas patenkinti lytinę aistrą įvedė savo lytinį organą mažametei N. S. į jos lytinius organus ir taip panaudodamas fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsino į netinkamą objektą-pasikėsino prievarta lytiškai santykiauti-išžaginti mažametę N. S. nesuvokdamas, kad nusikalstamos veikos negali pabaigti todėl, kad N. S. jau buvo mirusi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. atstovo pagal įstatymą V. B. apeliaciniame skunde teigiama, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Nuteistojo E. B. atstovas pagal įstatymą apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl E. B. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį; Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti E. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus paskirtąją laisvės atėmimo bausmę bei už šią nusikalstamą veiką paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės; sumažinti priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki 5000 Lt.

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios R. P., nuteistojo E. B. atstovo pagal įstatymą ir nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Nesant galimybės apklausti liudytoją K. D. teisme (ji yra mirusi), byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Toks procesinis veiksmas numatytas BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos K. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Iš pirmiau aptartų nuteistųjų parodymų matyti, kad nei vienas iš jų neneigia buvęs įvykio vietoje, matęs ar kokiais nors veiksmais prisidėjęs prie nukentėjusiosios N. S. žalojimo ir prievartinio girdymo alkoholiniais gėrimais, tačiau, siekdami sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, skirtingai aiškina kai kurias svarbias aplinkybes, kaip antai, motyvą, dėl kurio buvo pradėta smurtauti prieš N. S., taip pat savo veiksmus tuo metu, kai R. J. girdė mažametę alkoholiniais gėrimais. E. B. ir A. A. savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu vienodai tvirtino, kad pas R. J. kartu su R. P. atvyko jos paprašyti atkeršyti sugyventiniui. Pasak šių nuteistųjų, būtent R. P. paskatino R. J. smurtauti prieš N. S. ir vėliau ją nugirdyti tam, kad ši neatsimintų jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų (3 t. 40-41, 136-137, 177-178 b.l.). R. J. pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino, kad prievartinio girdymo alkoholiu iniciatorė buvo R. P.. Taigi nuteistųjų R. J., E. B. bei A. A. parodymai dėl to, kad būtent R. P. buvo smurto prieš N. S. iniciatorė, kursčiusi R. J. smurtauti, sutampa. Tokie nuteistųjų parodymai sutampa ir su liudytojos K. D. parodymais. Tuo tarpu R. P. pirmosios instancijos teisme kelta versija, jog E. B. N. S. smūgį į veidą sudavė paprašytas liudytojos K. D., paneigiami objektyviais bylos duomenimis – visų pirma, šios aplinkybės nenurodė nei vienas iš įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų, antra, E. B. pirmosios instancijos teisme kategoriškai paneigė, jog iki įvykio palaikė artimus santykius su K. D. ir todėl ją užstojo neva vykusio konflikto su N. S. metu. Nors nuteistieji E. B. ir A. A. neigia kokiais nors veiksmais prisidėję prie prievartinio N. S. girdymo alkoholiniais gėrimais, tačiau tokie jų parodymai paneigiami objektyviais bylos duomenimis. Nuteistasis R. J. ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu vienodai tvirtino, kad nuteistasis E. B. jam paduodavo stiklinę su degtine, kurią jis sugirdydavo N. S., o A. A. tuo metu laikė prispaudęs nukentėjusiosios kojas savo kojomis ir suėmęs ją už alkūnių (2 t. 4-5, 26-27, 32-33 b.l.). Nors R. J. teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti, jog E. B. bei A. A. aktyviais veiksmais padėjo nugirdyti N. S., tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu R. J. duoti parodymai dėl A. A. bei E. B. veiksmų sutampa su objektyviais bylos duomenimis. Antai, tokie R. J. parodymai sutampa su liudytojos K. D. parodymais, kuriuose ji tvirtino, kad tuo metu, kai R. J. alkoholiniais gėrimais girdė N. S., A. A. ją laikė už rankų bei kojų, o E. B. paduodavo alkoholį R. J. ir pats pylė jį nukentėjusiajai į burną (1 t. 157-158 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad patys nuteistieji A. A. bei E. B. viso proceso metu neneigė buvę patalpoje, kurioje prievarta alkoholiniais gėrimais buvo girdoma mažametė N. S.. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie kokiais nors aktyviais veiksmais būtų siekę sustabdyti R. J. akivaizdžiai neteisėtus veiksmus. Tai, kad mažametė N. S. alkoholiu buvo girdoma prievarta, patvirtina pirmiau minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie labai didelį nukentėjusiosios organizme rasto alkoholio kiekį bei mechaninio pobūdžio sužalojimus veido srityje, kurie, anot tyrimą atlikusio eksperto, galimai padaryti veidą spaudžiant pirštais. Akivaizdu, kad tokia alkoholio koncentracija N. S. organizme galėjo susidaryti per trumpą laikotarpį į jį patekus dideliam alkoholio kiekiui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus bylos duomenis, konstatuoja, jog apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl R. J., E. B., A. A. bei R. P. nuteisimo už tyčinį N. S. nužudymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, kad: 2010 m. lapkričio 28 d., vakare, pas R. J. atvyko jo buvusi sugyventinė R. P. kartu su nepilnamečiais N. S., K. D., E. B. ir A. A.; atvykimą iniciavo R. P., kuri, pasinaudodama nepilnamečiais, norėjo atkeršyti R. J. ir su juo gyvenusiai A. P.; pastaroji, dėl pavartoto fizinio smurto iš namų išėjo, o R. J. kartu su atvykusiais asmenimis girtavo; po kurio laiko R. P. pasakė, kad reikėtų atkeršyti A. P. ir tai padaryti galima pasityčiojant iš jos sesers N. S.; R. J. sudavė N. S. kelis smūgius į veidą, o nenorėdamas, kad ji prisimintų apie prieš ją pavartotą fizinį smurtą, ėmė ją girdyti alkoholiniais gėrimais; prie tokių R. J. neteisėtų veiksmų prisijungė A. A. ir E. B., kurie ne tik laikė N. S., bet ir padavinėjo R. J. alkoholinius gėrimus; R. P. tuo metu buvo kitame kambaryje, tačiau nesiėmė jokių priemonių nutraukti tokį nuteistųjų neteisėtą elgesį; matydami ir suprasdami, kad N. S. prarado sąmonę dėl išgerto labai didelio alkoholio kiekio, nei vienas iš nuteistųjų neiškvietė medicininės pagalbos ir nesistengė padėti nukentėjusiajai. Šios objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės leidžia daryti patikimą išvadą, kad sukurstyti R. P. ir siekdami nuslėpti N. S. sužalojimą, R. J. kartu su E. B. bei A. A. prievarta girdė mažametę labai dideliu kiekiu alkoholinių gėrimų, suprasdami, kad tokiu būdu kėsinasi ne tik į mažametės sveikatą, bet ir gyvybę. Vėlesni nuteistųjų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jie buvo abejingi savo neteisėtų veiksmų pasekmėms. R. J. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nesuprato ir negalėjo suprasti, jog tokiais veiksmais kėsinasi į N. S. gyvybę yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo asmuo, neabejotinai suvokė, jog prievarta girdydamas mažametę stipriais alkoholiniais gėrimais – degtine bei brendžiu, kelia pavojų ne tik jos sveikatai, bet ir gyvybei. Dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo R. J. nusikalstamus veiksmus vertinti kaip neatsargų nužudymą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji R. J., E. B., A. A. buvo vykdytojai (bendravykdytojai), nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, o R. P. sukurstė juos atlikti neteisėtus veiksmus N. S. atžvilgiu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktai, o R. P. atžvilgiu ir BK 24 straipsnio 5 dalis – pritaikytas tinkamai.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad R. J., E. B., A. A. po mažametės N. S. nugirdymo alkoholiniais gėrimais, pasinaudodami jos bejėgiška būkle, tačiau nesuprasdami, kad ji yra mirusi, pasikėsino nukentėjusiąją išžaginti, įvesdami savo lytinius organus jai į makštį. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, šias faktines aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą nuteistųjų R. J., E. B. bei A. A. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis ne prielaidomis, o objektyviais bylos duomenis – byloje esančiomis specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei nuteistojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Jau minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad apžiūrint N. S. lavoną, buvo rasti ir sužalojimai mergystės plėvėje, t.y. plyšimai, pereinantys į makšties sienelę, storosios žarnos plyšimus. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, po nukentėjusiosios mirties. Apžiūrint įvykio vietą, buvo rasti ir paimti du prezervatyvai, užvalkalai nuo antklodės ir nuo pagalvės bei paklodė nuo lovos (1 t. 32-45 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. S 536/10 (01) nurodyta, kad ant rastų prezervatyvų yra sperminio skysčio pėdsakų; atlikus DNR tyrimą nustatyti ne mažiau nei trijų asmenų DNR profiliai, kurie asmens identifikavimui netinka. Ant pagalvės užvalkalo rasti sperminio skysčio ir kraujo pėdsakai; atlikus jų DNR tyrimą, nustatytas N. S. DNR profilis su 99, 99999999999996 % tikimybe bei R. J. DNR profilis su 99, 994 % tikimybe. Ant antklodės užvalkalo rasti sperminio skysčio ir kraujo pėdsakai; atlikus jų DNR tyrimą, nustatytas N. S. profilis su 99, 99999999999996 % tikimybe bei galimai R. J. DNR profilis su kito vyriškos lyties asmens DNR priemaiša, kuri tolimesniam identifikavimui netinka. Ant užtiesalo rasti sperminio skysčio pėdsakai; atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus dviejų vyriškos lyties asmenų haplotipas, vienas iš kurių gali priklausyti R. J.. Ant kitos užtiesalo dalies taip pat rasta sperminio skysčio ir kraujo pėdsakų; atlikus jų DNR tyrimą nustatytas N. S. DNR profilis su 99, 99999999999996 % tikimybe bei R. J. DNR profilis su 99, 994 % tikimybe. Ant tirti pateiktų E. B. džinsinių kelnių rasti ne mažiau nei dviejų asmenų sperminio skysčio pėdsakai; atlikus jų DNR tyrimą nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį galimai E. B. DNR profilį. Ant R. J. kelnaičių rastas žmogaus kraujas; atlikus jo DNR tyrimą, nustatytas ne mažiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį A. A. DNR profilį. Atlikus nuoplovos nuo R. J. varpos, atspaudų nuo A. A. varpos DNR tyrimus, nustatytas dalinis mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris tolimesniam asmens identifikavimui netinka (1 t. 53-59). Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė J. Jankauskienė patvirtino pirmiau aptartą išvadą ir ją detalizuodama paaiškino, kad pagal gautus tyrimo rezultatus, galima daryti kategorišką išvadą, jog atlikus nuoplovos nuo R. J. varpos bei atspaudų nuo A. A. DNR tyrimus, nustatytas ne mažiau kaip dviejų asmenų DNR profilis. Tuo tarpu atsakyti kokiems konkrečiai asmenims priklauso profilis, neužteko duomenų. Specialistė I. Linkevičienė taip pat papildomai paaiškino, kad pagal tai, kokiose vietose ir kelių asmenų DNR profiliai yra rasti, tikėtina, kad nukentėjusioji buvo žaginama kelių asmenų, paeiliui (7 t. 94-96 b.l.).

Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo E. B. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurie, kaip jau minėta, gauti teisėtu būdu ir sutampa su pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjai bei vertėjai, E. B. paaiškino, kad po to, kai apsvaigusi nuo alkoholio ir praradusi sąmonę N. S. buvo paguldyta ant lovos, jis buvo išėjęs į lauką. Grįžęs pamatė, kad nukentėjusiosios viena kelnių klešnė numauta, o šalia buvęs R. J. nusimauna kelnes. E. B. iš kambario išėjo. Po kurio laiko išėjo ir R. J.. E. B. teigė supratęs, kad R. J. lytiškai santykiavo su N. S., kuri, jo manymu, tuo metu dar buvo gyva, todėl ir jis nuėjo į kambarį, nusimovė kelnes bei įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį. Baigus lytinį aktą, sperma išsiliejo ant jo kelnių. E. B. patvirtino matęs, kad po lytinio akto N. S. bėgo kraujas, jo paties lytinis organas taip pat buvo suteptas krauju. Po jo lytinį aktą su N. S. atliko dar vienas vaikinas bei A. A., kuris naudojo prezervatyvą (3 t. 25-27, 36-37 b.l.). Nors apklaustas teisiamajame posėdyje E. B. pakeitė savo parodymus dėl pasikėsinimo išžaginti N. S., nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pirmiau aptarti E. B. parodymai sutampa su pirmiau aptartose specialisto išvadose užfiksuotais duomenimis apie tai, kad N. S. lytinių santykių metu buvo padaryti sužalojimai mergystės plėvėje; ji buvo žaginama visų trijų nuteistųjų, kurių DNR profiliai buvo rasti įvairiose vietose, o ant R. J. bei A. A. lytinių organų buvo rasti ne mažiau kaip dviejų asmenų DNR profilių fragmentai; baigus lytinį aktą jo sperma išsiliejo ant kelnių – būtent ten serologinio ir DNR tyrimo metu buvo rasta sperminio skysčio, kuris galimai priklauso E. B..

Taigi šių pirmiau aptartų objektyvių bylos duomenų visuma, sudaranti nuoseklią įrodymų grandinę, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad po mirtimi pasibaigusio prievartinio nugirdymo alkoholiniais gėrimais, N. S. buvo išžaginta R. J., A. A. ir E. B., kurie nesuprato, kad nukentėjusioji yra mirusi. Tokia jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį.

Dėl R. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.

Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad R. J., po mažametės N. S. prievartinio nugirdymo alkoholiniais gėrimais bei pasikėsinimo ją išžaginti, po kelių valandų, apie 6 val. ryto, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą analiniu būdu, įvedė savo varpą jai į išeinamąją angą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus – tiesiosios žarnos plyšimus. Apygardos teismas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais R. J. pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę N. S. bei sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė todėl, kad nukentėjusioji tuo metu buvo mirusi – pastarosios aplinkybės nuteistasis nesuprato. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas faktines R. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sudarančias objektyviąją BK 150 ir 135 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių pusę, nustatė tinkamai, laikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tačiau neteisingai jas teisiškai įvertino pirmiau aptartus apelianto veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

BK 150 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, padarė seksualinį prievartavimą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą – mažamečio seksualinį prievartavimą. Esminis seksualinio prievartavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, yra tai, kad kaltininkas lytinę aistrą oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkina prieš žmogaus valią, t.y. nesutinkant vienam iš asmenų. Taigi kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią ir kaltininkas tai suvokia. Nukentėjusiojo valia gali būti palaužta alternatyviais būdais – panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Vieno iš šių būdų bei kaltininko psichinio santykio su juo nustatymas yra būtina prielaida taikant BK 150 straipsnį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J. pasinaudojo N. S. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio. Vadinasi, pagal tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, apeliantas suvokė nukentėjusiosios bejėgišką būklę ir sąmoningai ja pasinaudodamas atliko seksualinio prievartavimo veiksmus.

Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Taigi BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra gyvo žmogaus sveikata, už kurios sunkų sutrikdymą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos kontekste vertinant, ar R. J. veiksmai atitinka BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, svarbu nustatyti, ar jis žinojo ir suprato, kad inkriminuotų veikų padarymo metu N. S. buvo mirusi.

Paties nuteistojo R. J. parodymai dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Antai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 29 d., apie 5 val. ryto, nuėjo pas I. P. ir ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kelių valandų grįžęs namo atsigulė į lovą, kurioje gulėjo mergina. R. J. teigė pagalvojęs, kad lovoje guli A. P., todėl atsegė jos kelnių užtrauktuką, numovė vieną kelnių klešnę ir įvedė savo lytinį organą jai į makštį. Tuo metu, jam gulint ant nukentėjusiosios, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Lytinio akto atlikti nepavyko, todėl jis nustūmė merginą nuo lovos (2 t. 4-5 b.l.). Tokius parodymus R. J. patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (2 t. 6-25 b.l.). Vėliau gi R. J. iš dalies pakeitė savo parodymus ir patvirtino supratęs, jog šalia jo lovoje gulėjusi mergina buvo N. S.. Šios apklausos metu jis negalėjo paaiškinti, ar, jo manymu, tuo metu ji buvo gyva ar ne (2 t. 26-27 b.l.). Iš esmės panašias aplinkybes nuteistasis nurodė ir kitos apklausos metu (2 t. 32-33 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje R. J. vėl pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti seksualiai prievartavęs N. S. (6 t. 61-65 b.l.).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. J. iš dalies pripažino, jog siekė patenkinti savo lytinę aistrą su lovoje gulėjusia N. S., tačiau negalėjo tinkamai paaiškinti, ar suprato, kad tuo metu nukentėjusioji jau buvo mirusi. Todėl ši aplinkybė nustatytina remiantis nuteistųjų E. B., A. A., I. M., liudytojų K. D., I. P., J. Č., R. V., S. S. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis.

Nuteistasis E. B. savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad apie 3.55 val. liudytoja K. D. patikrino N. S. pulsą ir pasakė, kad ji yra mirusi. Todėl netrukus jis, A. A., I. M. ir R. P., palikę R. J., iš jo namų išėjo (2 t. 192-193 b.l.). Tokie nuteistojo E. B. parodymai sutampa su liudytojos K. D. parodymais, kuriuose ji taip pat patvirtino, kad N. S. mirė apie 3. 50 val. ir visi įvykio dalyviai tai suprato (1 t. 157-158 b.l.) bei su nuteistųjų A. A. (3 t. 136-137, 174, 1778-178 b.l.) bei I. M. (4 t. 28 b.l.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taigi nuteistieji bei liudytoja K. D. ikiteisminio tyrimo metu vienodai tvirtino žinoję ir supratę, jog N. S. apie 3.50 val. mirė. Šią aplinkybę neabejotinai suprato ir R. J.. Nors nuteistieji pirmosios instancijos teisme keitė savo parodymus, siekdami sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tą aplinkybę, jog R. J. suprato, kad K. D. yra mirusi, patvirtina ir liudytojų I. P., J. Č., R. V., S. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Liudytojas I. P. nurodė, kad 2010 m. lapkričio 29 d., 5 val. ryte, pas jį į namus atėjo kaimynas R. J.. Jis sakė, kad jo namuose yra mirusios nepilnametės lavonas. Liudytojas nepatikėjo R. J. ir kartu su juo bei N. S. nuėjo pas R. J. į namus. Ten kambaryje iš tiesų pamatė antklode užklotą merginos lavoną. Liudytojas teigė pabijojęs kviesti policiją, todėl nuėjo pas S. S.. Apie 9 val. vėl atėjo R. J. ir ėmė pasakoti, kad mergina iš tikrųjų nėra mirusi, jis su ja turėjo lytinių santykių, po kurių ji pasituštino (6 t. 82 b.l.). Tokie liudytojo I. P. parodymai visiškai sutampa su liudytojų J. Č. (6 t. 82-83 b.l.), R. V. (6 t. 83-84 b.l.), S. S. (6 t. 84 b.l.), N. S. (6 t. 84-85 b.l.) parodymais.

Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad R. J., įvesdamas savo lytinį organą N. S. į išeinamąją angą ir tokiu būdu padarydamas jai sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, žinojo ir suprato, kad N. S. yra mirusi. Tuo tarpu prievartiniai seksualinio pobūdžio veiksmai su žinomai mirusiu asmeniu negali būti kvalifikuojami kaip seksualinis prievartavimas pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle, dėl kurios yra palaužta jo valia. Taip pat asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už žinomai mirusiam asmeniui, po mirties, padarytus sužalojimus. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. veiksmuose nėra visų būtinų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Todėl šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

Dėl bausmių.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bet ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, numatytais BK XI skyriuje. Pagal šio skyriaus BK 91 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, atsižvelgia ir į kitokio pobūdžio aplinkybes, tokias kaip nepilnamečio gyvenimo auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę bei socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. P., R. J., nepilnamečiams E. B. ir A. A., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje bei 91 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (R. J. praeityje jau buvo teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl pripažintinas recidyvistu, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, materialiai rūpinosi savo vaikais, charakterizuojamas patenkinamai; R. P. anksčiau jau buvo teista, niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko nepakankami rūpinosi savo vaikais; E. B. anksčiau teistas nebuvo, nesimoko; A. A. administracine tvarka nebaustas); įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį; kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį (R. P. buvo nusikalstamų veikų iniciatorė, tačiau pati aktyvių veiksmų neatliko; nepilnamečiai E. B. ir A. A. į nusikalstamų veikų darymą buvo įtraukti suaugusiųjų); nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – R. J. atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); E. B. ir A. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami nepilnamečiais ir įtakoti R. P.; atsakomybę sunkinančias aplinkybes – R. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); R. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veiksmams bei tai, kad ji veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė aukštesnį nei šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis, o pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimo bausmę, kuri lygi sankcijos vidurkiui; R. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė didesnius nei šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus - laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis; E. B. ir A. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytas mažesnis, nei šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems paskirtosios bausmės tinkamai individualizuotos, nėra akivaizdžiai per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kiti teisės aktai.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad neturtinė žala J. S. buvo padaryta ciniškais veiksmais atimant gyvybę jos mažametei dukrai, kuri po mirties dar buvo ir žaginama. Akivaizdu, jog dėl tokių neteisėtų nuteistųjų veiksmų J. S., net ir pripažinus, kad jos santykiai su dukra nebuvo labai artimi, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad jį priėmęs teismas, nors ir nepateikdamas išsamių motyvų, tačiau atsižvelgė ir į nuteistojo E. B. atstovo pagal įstatymą bei nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniuose skunduose minimas aplinkybes – šių nuteistųjų bei jų šeimos turtinę padėtį, taip pat teisingumo bei protingumo principus. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, nepilnamečiai E. B. ir A. A. į nusikalstamas veikas buvo įtraukti suaugusiųjų iniciatyva, tačiau pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad jų vaidmuo nebuvo visiškai pasyvus, jie aktyviais veiksmais prisidėjo ne tik prie N. S. prievartinio girdymo alkoholiniais gėrimais, bet ir pasikėsino ją išžaginti. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiosios J. S. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (1 000 000 Lt) neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, todėl teismas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertino 80 000 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš R. J., R. P., A. A., E. B., BPK ir CK normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimo klausimus, nepažeidė.

Kaip jau minėta, nukentėjusiosios N. S. mirtis įvyko dėl bendrų nuteistųjų R. J., R. P., E. B. ir A. A. neteisėtų veiksmų; tarp jų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad visiems kaltininkams taikytina solidarioji atsakomybė nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti. CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

R. J. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. J. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniolikai metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistosios R. P., nuteistojo E. B. atstovo pagal įstatymą V. B., nuteistojo A. A. gynėjo Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus atmesti.