Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. (R. J.) prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-87-66/2012 R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose, 22 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 8 metus bausmę atliekant kalėjime, kitą bausmės dalį – pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, t. y. R. J. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. J. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 31 d. gautas nuteistojo R. J. prašymas, kuriuo prašo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir sušvelninti paskirtą bausmę, palengvinti jo teisinę padėtį.

4. Atsiliepimų į nuteistojo prašymą negauta.

5. Baudžiamasis įstatymas numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta BPK 362¹ straipsnyje. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

6. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose, 22 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. J., atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose, 22 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, jam paskirtą bausmę.

8. Nors nuteistasis prašyme akcentuoja 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, tačiau pažymėtina, kad dalis pakeitimų neturi įtakos jo teisinei padėčiai. 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 19686) išties buvo pakeisti BK 129, 140 ir 149 straipsniai. Pažymėtina, kad įsigaliojusiu įstatymu pakeistos BK 149 straipsnio 1, 2, 3 dalys, nurodant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris vietoje buvusių 3 mėnesių, padidėjo iki kelių metų, o BK 149 straipsnio 4 dalis išliko nepakitusi. BK 129 straipsnis nebuvo keičiamas, keitėsi tik šios straipsnio 2 dalies 13 punktas, jis papildytas nauju požymiu, tačiau šiuo atveju R. J. atveju jis nėra aktualus.

9. Vis dėlto, įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai sudaro pagrindą plačiau pasisakyti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu R. J. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, galimo perkvalifikavimo. Tuo metu galiojusi BK 140 straipsnio 2 dalis nustatė, kad atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija įsigaliojusi nuo 2003 m. liepos 25 d., galiojusi iki 2013 m. liepos 12 d., t. y. galiojusi veikos padarymo ir nuosprendžių priėmimo metu). Pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas gali būti laikomas tik iš dalies švelnesniu ar nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu, kadangi straipsnio sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės (naujai numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir arešto bausmės), tačiau tuo pačiu padidinta laisvės atėmimo bausmės maksimali trukmė nuo dvejų iki trejų metų.

10. Sprendžiant, ar toks įstatymas yra švelninantis nuteistojo R. J. padėtį, reikia vertinti ne tik patį įstatymo tekstą bei pasikeitusias bausmes, bet ir bausmės skyrimo taisykles, reikšmingas aplinkybės, kuriomis remiantis nuteistajam buvo paskirta bausmė. Kitaip tariant, jeigu yra pagrindo manyti, kad nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė, nei laisvės atėmimo bausmės rūšis, toks įstatymas bus švelninančio pobūdžio, tačiau jeigu veikų padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybės charakteristika neleidžia svarstyti kitos bausmės rūšies nei laisvės atėmimas paskyrimo, toks įstatymas bus griežtesnis nei veikos padarymo metu galiojęs.

11. Sprendžiant klausimą dėl R. J. paskirtos bausmės peržiūrėjimo, pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, parinkdamas bausmės rūšį R. J., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, taip pat į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, R. J. praeityje teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl pripažintinas recidyvistu. Be kita ko, teismas įvertino ir tai, kad R. J. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, materialiai rūpinosi savo vaikais, todėl padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti, R. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė didesnį nei šių BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis, o pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimo bausmę, kuri lygi sankcijos vidurkiui. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį paskirtąsias bausmes subendrino apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. J. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniolikai metų.

12. Apygardos teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes (ypatingai, jog kartu su nesunkiu nusikaltimu buvo padaryti du labai sunkūs nusikaltimai, R. J. pripažintas recidyvistu), sprendžia, kad paskirti kitos bausmės rūšies nei laisvės atėmimo bausmė, nuteistajam nebūtų pagrindo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad naujai įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas nėra švelninantis bausmę ar kokiu nors kitu būdu jo teisinę padėtį lengvinantis, todėl neturi grįžtamosios galios bei negalioja atgal.

13. Be kita ko, nuteistasis prašė atsižvelgti į BK 27 straipsnio 2 dalį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju minėto straipsnio pakeitimo esmė, jog nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Vis tik, pakeitimas grįžtamąją galią turi tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka. Taigi, į BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą aplinkybę (nusikaltimus padarė pavojingas recidyvistas) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendyje, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, buvo atsižvelgta, o nuteistojo prašymą taikyti bausmę švelninantį arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų keisti įsiteisėjusių teismo nuosprendžių.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam R. J. paskirtas bausmes ar kitokiu būdu lengvinti jo teisinę padėtį, nes teismas, sprendžiantis klausimą dėl naujai įsigaliojusio įstatymo (ne)taikymo atgal, nekeičia įsiteisėjusių teismų nuosprendžių, jeigu baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Atitinkamai nuteistojo prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. (R. J.) prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.