Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. (R. J.) prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. N1-87-66/2012 peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-87-66/2012 R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose, 22 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 8 metus bausmę atliekant kalėjime, kitą bausmės dalį – pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, R. J. pripažintas pavojingu recidyvistu. Priteista iš R. J. ir kitų nuteistųjų, o nepilnamečiams nuteistiesiems, neturint lėšų, solidariai iš nepilnamečių civilinių atsakovų įstatyminių atstovų, nukentėjusios J. S. naudai 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 3 768 Lt materialinės žalos atlyginimui.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalis dėl R. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis. R. J. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. J. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 17 d. gautas nuteistojo R. J. prašymas dėl baudžiamosios bylos Nr. N1-87-66/2012 peržiūrėjimo, įsigaliojus naujos redakcijos baudžiamajam įstatymui Nr. V-1968, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, dalį, pagal kurią R. J. pripažintas pavojingu recidyvistu, ją panaikinant, bei sušvelninti nuteistojo atžvilgiu paskirtą bausmę, apsiribojant atliktos bausmės dalimi. Nuteistasis, cituodamas BK 3 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, laikosi pozicijos, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas Nr. V-1968, sudaro pagrindą peržiūrėti baudžiamąją bylą. Nuteistojo vertinimu, pakitus baudžiamojo įstatymo nuostatoms ir bausmių skyrimo pagrindams, jam skirta laisvės atėmimo bausmė pagal savo griežtumą neatitinka BK 41 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

II. Aukštesnės instancijos teismo išvados ir teisiniai argumentai

Nuteistojo R. J. prašymas atmestinas.

5. BPK 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

6. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.

7. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose, 22 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, R. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

8. Nors nuteistasis R. J. prašyme akcentuoja 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, tačiau 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu 2023 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 271¹, 277¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 270⁴ straipsniu įstatymu Nr. XIV-2152 (TAR, 2023 m. liepos 11 d., Nr. 14338) nei nuteistojo nurodyto BK 27 straipsnio, nei BK 54 ir 56 straipsnių, nei BK 22, 129, 140 ir 149 straipsnių, pagal kuriuos R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, nuostatos nebuvo pakeistos. Taip pat šių nuostatų pakeitimų nebuvo įtvirtinta ir 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 8475), ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs nuteistojo R. J. prašymą dėl to paties Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, peržiūrėjimo ir nuteistojo atžvilgiu taikyto BK 27 straipsnio panaikinimo.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. liepos 4 d. priimti BK pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., nuteistojo R. J. teisinei padėčiai (t. y. nuteistojo R. J. veikų kvalifikavimui ir bausmei, taip pat jo pripažinimui pavojingu recidyvistu), įtakos nedaro – nėra bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas, todėl neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, R. J. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. J. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.