Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus – laisvės atėmimu 13 metų;

- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 159 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

R. P. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 159 straipsnį išteisinta nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Iš R. P., R. J., A. A., E. B., o nepilnamečiams A. A. ir E. B. neturint lėšų iš jų atstovų pagal įstatymą A. A. bei V. B., solidariai priteista nukentėjusiajai J. S. 80 000 Lt neturtinei žalai ir 3 768 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu taip pat yra nuteisti R. J., E. B., A. A., I. M. (I. M.), tačiau jų nuteisimo dalyje teismo nuosprendis, su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais, yra įsiteisėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis kasacinėje byloje 2K-531/2013).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe kartu su E. B., R. J. ir A. A. nuo 2010 m. lapkričio 29 d. 1 val. iki 2010 m. lapkričio 29 d. 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. P., turint tikslą atkeršyti mažametei N. S. dėl pastarosios sesers A. P. ankstesnių veiksmų, įtikinėjimu ir prašymais sukursčiusi ir palenkusi bendrininkus R. J., A. A. ir E. B. smurtauti prieš mažametę N. S., visiems bendrininkams turint tikslą nuslėpti kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą N. S., R. J., A. A., E. B. ankstesniais smurtiniais veiksmais bei agresyviu elgesiu prieš mažametę N. S. sukėlę jai bejėgiškumo būklę ir taip atėmę galimybę aktyviai priešintis, R. J., A. A. ir E. B. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, o R. P. padavinėjo įvairius stiprius alkoholinius gėrimus, kuriuos R. J. prievarta pylė mažametei N. S. į burną, padarydamas jai du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip prievartiniais veiksmais jie sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu (etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje -5,40‰, šlapime - 7,39‰, smegenų skiltyje - 6,87‰), vertinamą kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, tai sukėlė vėmimą, sutrikdė kosulio, rijimo ir kvėpavimo refleksus, todėl skrandžio turinys buvo įkvepiamas į smulkiuosius kvėpavimo takus; dėl besitęsiančio nuodingo alkoholio poveikio esant gilios komos būklei vyko kvėpavimo slopinimas ir, sutrikus kvėpavimui bei kraujotakai, nukentėjusioji N. S. mirė.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija iš naujo nagrinėja nuteistosios R. P. apeliacinį skundą tik ta apimtimi, kuri nurodoma šioje baudžiamojoje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje 2K-531/2013, t. y. dėl R. P. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistosios R. P. dalyvavimo N. S. nužudyme ir jos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Toks apeliantės prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Taigi iš aptartų nuteistosios R. P. parodymų turinio darytina išvada, kad nors nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose nurodė, kad smurtauti prieš N. S. ir prievarta girdyti ją alkoholiniais gėrimais buvo K. D. sumanymas, tačiau jos parodymai apie jos stebėtas ir matytas įvykio aplinkybes nėra vienodi ir nekintantys, o parodymai apie K. D. vaidmenį aptariamo nusikaltimo padaryme prieštarauja bylos medžiagai.

Visų pirma, nuteistosios teiginiai dėl K. D. prašymo smurtauti prieš N. S. yra paneigti nagrinėjamoje byloje priimtu Vilniaus apygardos teismo 2012-04-05 teismo nuosprendžiu, kuriuo konstatuota, kad R. P., veikdama kaip kurstytoja, paprašė ir įtikino R. J. sumušti mažametę N. S. ir taip jai atkeršyti. Už tokią nusikalstamą veiką R. P. yra nuteista pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį ir ši apygardos teismo nuosprendžio dalis yra įsiteisėjusi (kasacinė nutartis 2K-531/2013), todėl nekvestionuojama.

Antra, byloje nustatyta, kad be nuteistosios R. P. tiesioginiais įvykio, kurio metu mažametė nukentėjusioji N. S. buvo prievarta nugirdyta alkoholiu, dalyviais buvo mažametė K. D. ir nuteistieji R. J., A. A. bei E. B., tačiau nei vienas iš jų, išskyrus nuteistąją R. P., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose neparodė, kad nukentėjusiosios N. S. nugirdymo alkoholiu iniciatore buvo K. D.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. J. apie nukentėjusiosios N. S. prievartinio nugirdymo alkoholiniais gėrimais aplinkybes parodė, kad įvykio metu R. P. pradėjo klausinėti kodėl N. S. negeria. R. P. pasakė, kad jei N. S. negers, tai per jėgą sugirdyti. R. P. padavė nugertą butelį degtinės E. B., šis įpylė į stiklinę ir padavė jam (R. J.). Jis sugirdė N. S. degtinę, iš viso apie 300 g. R. P. jam (R. J.), E. B. ir A. A. sakė supilti degtinę N. S. Jis supylė degtinę N. S. į gerklę. A. B. ir A. A. klausė R. P.. R. P. labiausiai ,,griežė dantį“ ant N. S. už tai, kad jos sesuo (A. P.) gyveno su juo (R. J.). Dėl to R. P. kerštavo. R. P. reiškė nepasitenkinimą N. S., sakydama, kad ji tokia pat kaip jos sesuo A. P.. R. P. N. S. ,,nepernešė“. N. S. nesipriešino nugirdoma, ji buvo tokioje būsenoje kaip mieganti, girta. Jis pražiodė N. S. burną prieš pilant alkoholį (6 t., 61-65 b. l.).

Analogišką aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nuteistasis A. A. Jis, dalyvaujant advokatui, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prigirdyti N. S. norėjo R. J., kad ši nepaskųstų jų policijai. R. J. atsinešė iš kambario alaus ir padavė N. S. į rankas, kol ji gėrė jis laikė už butelio dugno, kad ši gertų greičiau. Kai alus pasibaigė, R. J. paprašė paduoti dar degtinės ar brendžio. R.P. jam padavė pusę 0,5 l talpos butelio brendžio. R. J. vienas pylė brendžio į taurę ir pylė N. S. į gerklę. Pasibaigus brendžiui, paprašė degtinės. R. P. iš spintos išėmė pilną butelį 0,5 l talpos degtinės ir padavė R. J.. R. J. pylė degtinę į taurę, pakeldavo N. S. galvą ir prievarta jai pylė į gerklę. R. P. jį ir E. B. sukurstė sumušti R. J., po to kurstė mušti A. P., o po to N. S., ką E. B. ir padarė. Prigirdyti N. S. buvo R. J. idėja (3 t. 136-137 b. l.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. parodė neatsimenantis kas pasakė, kad reikia prigirdyti N. S.. N. S. girdė R. J., girdė degtine, brendžiu, alumi. Jis su E. B. siūlė N. S. paleisti, bet R. J. pasakė, kad reikia ją nugirdyti, kad ji nieko neprisimintų, kas ją sumušė. Kas padavė butelį degtinės jis tiksliai neatsimena. Visą tą laiką R. P. su K. D. buvo kambaryje. Jis su E. B. stebėjo kaip buvo girdoma N. S., kartais ir R. P. su K. D. pažiūrėdavo, nes durys iš virtuvės į kambarį buvo praviros ir iš kambario galima buvo stebėti kas vyksta virtuvėje. R. P. matė ir nestabdė tos veiklos (6 t. 93-97 b. l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. A. parodė, kad po to, kai R. J. sumušė N. S., jis pasakė, kad reikia ją nugirdyti, jog ji ryte nieko neatsimintų. R. J. pylė N. S. alkoholinius gėrimus. Jis tuo metu stovėjo tarpduryje ir matė kaip buvo girdoma N. S.. Tuo metu K. D. ir R. P. buvo kitame kambaryje, šiuo metu neatsimena, ar R. P. buvo atėjusi pažiūrėti. Jis ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad R. P. padavinėjo alkoholinius galbūt susipainiojo arba blogai davė parodymus. Jis neprisimena ir nenori prisiminti šio įvykio. Šiuo metu sako tai ką prisimena, o ko neprisimena, sako, kad neprisimena (8 t. 138-139 b. l.).

Iš aptartų nuteistojo A. A. parodymų matyti, kad jo parodymai dėl nukentėjusiosios nugirdymo aplinkybių yra iš esmės vienodi. Jis viso proceso metu vienodai teigė, kad nugirdyti alkoholiu nukentėjusiąją norėjo R. J., kad ši nepaskųstų jų policijai dėl prieš tai prieš ją panaudoto smurto. Nuteistasis taip pat nurodė, tokį R. J. žodžiu išreikštą sumanymą (nugirdyti alkoholiu nukentėjusiąją) girdėjo visi įvykio vietoje buvę asmenys, R. P. tam neprieštaravo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis aiškiai ir pakankamai detaliai nurodė prievartinio nukentėjusiosios girdymo alkoholiu aplinkybes, nurodydamas, kad alkoholį į burną pylė R. J., o jam padėjo R. P., padavinėdama alkoholinius gėrimus (iš pradžių R. P. padavė nugertą brendžio butelį, o šiam pasibaigus iš spintelės padavė pilną degtinės butelį), kuriais buvo prievarta girdoma nukentėjusioji. Nors nuteistasis A. A., duodamas parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, jau neįvardijo, kas konkrečiai nuteistajam R. J. padavinėjo alkoholį, kuriuo buvo prievarta girdoma nukentėjusioji, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo. Nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kažkas padavinėjo alkoholį R. J., tačiau kas konkrečiai neatsimenantis. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis taip pat teigė neprisimenantis kas R. J. padavinėjo alkoholinius gėrimus. Teismui perskaičius nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis aiškiai nurodė, kad alkoholinius gėrimus R. J. padavė R. P., nuteistasis teismui teigė, kad duodant tokius parodymus jis galbūt susipainiojo arba blogai davė parodymus, tačiau tokių savo teiginių įtikinamais argumentais pagrįsti negalėjo, nuteistasis A. A. tik teigė, kad jis neprisimena ir nenori prisiminti aptariamo įvykio. Teisėjų kolegija, vertindama aptartus nuteistojo A. A. parodymus, konstatuoja, kad nuteistojo A. A. parodymai nagrinėjamos bylos kontekste dėl esminių bylos aplinkybių viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl esminių aplinkybių buvo vienodi ir nuoseklūs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie įvykio aplinkybes buvo detalesni ir išsamesni, todėl teismas, nustatinėdamas nukentėjusiosios prievartinio nugirdymo alkoholiu aplinkybes, vadovaujasi tais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Nuteistojo apeliacinės instancijos teisme išsakytą nenorą prisiminti aptariamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo amžių, skaudžią gyvenimišką patirtį ir praėjusį laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo, vertintina kaip jauno žmogaus siekį užmiršti nemalonius išgyvenimus keliančius įvykius.

Nuteistasis E. B., kaip ir nuteistieji R. J. bei A. A., niekada savo parodymuose nėra nurodęs, kad smurtauti prieš nukentėjusiąją N. S. ir ją nugirdyti alkoholiu, siekiant nuslėpti nukentėjusiosios sužalojimą, buvo K. D. idėja. Apklaustas pirmosios instancijos teisme apie nukentėjusiosios N. S. sumušimo ir prievartinio nugirdymo alkoholiniais gėrimais aplinkybes parodė, jog jiems geriant alkoholį R. J. namuose, į kuriuos atvyko R. P. prašymu, N. S. prie jo lindo, todėl jis sudavė jai į nosį. Po to N. S. į veido sritį sudavė R. J.. R. P. pasiūlė R. J. alkoholiu nugirdyti N. S., kad ji nieko neprisimintų, kas jai sudavė, kas sumušė A. P.. Jis su A. A. stovėjo virtuvėje, o R. J. pradėjo girdyti N. S. iš stiklinės, iš pradžių ji gėrė pati, po to ją girdė per prievartą. N. S. neišpriešino, R. J. prispaudė jos žandikaulį ir atidarė burną, girdė alumi, brendžiu ir degtine. R. P. žinojo, kad R. J. girdė degtine N. S., bet nieko nesakė. Durys iš virtuvės į kambarį buvo truputį atidarytos, buvo galima iš kambario matyti, kas vyksta virtuvėje. K. D. nebuvo jo mergina, jis su ja buvo pažįstamas vieną dieną iki įvykio. N. S. buvo prigirdyta tam, kad nieko neprisimintų ir nieko nepapasakotų policijai. Nuteistasis teigė, kad teisme jis sako visą teisybę, kaip viskas buvo (6 t. 90-91 b. l.). Lyginant aptartus nuteistojo E. B. teisme duotus parodymus su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant jo gynėjui, darytina išvada, kad nuteistojo parodymai dėl nukentėjusiosios nugirdymo aplinkybių iš esmės nekito. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai N. S. buvo sumušta, R. J. pasikvietė R. P., jie pasikalbėjo ir po to surėkė, kad jie atneštų degtinės. Jis iš kambario atnešė R. J. puse butelio brendžio ir taurę ir padavė R. J.. Iš pradžių N. S. gėrė, po to pradėjo priešintis, muistytis. R. J. prašė dar atnešti degtinės. K. D. padavė pilną butelį degtinės. Jis norėjo atimti butelį degtinės iš R. J., bet R. P. pradėjo ant jo rėkti, kad grąžintų butelį R. J., todėl jis grąžino. R. P. pildavo degtinę į taurę ir paduodavo R. J., o jis pylė nukentėjusiajai į gerklę, po to pylė degtinę tiesiai iš butelio. Po to R. J. paėmė alaus butelį, kuri padavė R. P., ši jį atidarė ir padavė R. J., o šis pakėlęs N. S. galvą iš butelio jai supylė alų. R. P. visą laiką stovėjo šalia R. J. ir padėjo jam girdyti N. S.. Prigirdyti N. S. buvo R. J. idėja, kad N. S. neprisimintų kas primušė ją ir jos seserį (2 t., 192-193 b.l.). Vėliau, papildydamas minėtus parodymus E. B. dar parodė, kad R. P. paprašė pasityčioti iš N. S. R. J., tačiau kodėl to prašė nežino, kokiu būdu pasityčioti nedetalizavo (3 t., 25-27 b. l.). Vėliau, dar kartą apklaustas kaip įtariamasis E. B. parodė, kad R. P. paprašė pasityčioti iš N. S. už tai, kad jos sesuo užkrėtė R. J. (duomenys neskelbtini), kad ji tokia pati kekšė kaip ir sesė. R. J. norėjo nugirdyti N. S., kad ši kitą dieną nieko neatsimintų. R. P. pasakė ,,daryk ką nori“. R. J. iš pradžių pats nuo stalo kambaryje paėmė nugertą brendžio butelį ir juo virtuvėje girdė N. S., o po to parašė paduoti dar degtinės. R. P. iš spintelės išėmė degtinės butelį ir padavė K. D., o ši perdavė R. J.. R. J. degtinę per prievartą sugirdė, o po to dar supylė alų (3 t. 36-37 b. l.).

Iš aptartų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų nuteistojo E. B. parodymų darytina išvada, kad nugirdyti nukentėjusiąją alkoholiu sumanė R. J., tačiau šiam sumanymui pritarė ir jį įgyvendinti padėjo R. P., padavinėdama nuteistajam R. J. įvairius alkoholinius gėrimus (alų, brendį, degtinę). Nors nuteistasis E. B. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, paminėjo ir liudytoją K. D. kaip asmenį padavusį alkoholį, skirtą nukentėjusiajai nugirdyti, tačiau iš nuteistojo E. B. parodymų turinio matyti, kad K. D. alkoholį padavė ne savo, o R. P. iniciatyva (R. P. jai padavė degtinės butelį). Apeliacinės instancijos teisme, tikslinant nukentėjusiosios nugirdymo alkoholiu aplinkybes, nuteistasis E. B. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė daug klaidingų parodymų, melavo, tačiau kodėl taip darė nežino. Jis teigė, kad nukentėjusioji N. S. buvo girdoma tam, kad neatsimintų ir tai sumanė R. J., kas jam padavinėjo alkoholį, kai jo pritrūko, negali pasakyti. Jis nežino ar jis pats asmeniškai padavė, gal padavė. R. P. N. S. negirdė, ar ji padavė butelį neatsimena. Jis prašė, kad iš kambario paduotų butelį, bet kas padavė nematė, galėjo paduoti arba K. D., arba R. P. Jis N. S. negirdė ir nežinojo, kad ji gali nuo alkoholio numirti ( 8 t. 139-140 b. l.). Tokie nuteistojo E. B. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai iš esmės neprieštarauja jo ankstesniems parodymams, o tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. B. neįvardijo asmens padavusio alkoholį, skirtą nukentėjusiajai nugirdyti, nepaneigia jo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų dėl šios aplinkybės teisingumo. Nuteistojo teiginiai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė daug klaidingų parodymų, melavo yra deklaratyvūs, nes nuteistasis negalėjo įtikinamai pagrįsti tokių savo teiginių.

Nuteistųjų parodymams patikrinti pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos K. D. parodymai (liudytoja (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., 162 b. l.)). Ši liudytoja apie N. S. nugirdymo alkoholiu aplinkybes parodė, kad R. J. girdė N. S. virtuvėje, jam padėjo A. A. ir E. B. Kažkuriam iš vaikinų liepus paduoti butelį degtinės, ji padavė pilną butelį degtinės „Moskovskaja“, kuris stovėjo kambaryje. N. S. sėdėjo virtuvėje ant fotelio, A. A. laikė ją už piečių, o R. J. laikydamas ją už gerklės pylė prievarta degtinę. E. B. laikydamas N. S. padėjo R. J.. N. S. nerėkė, nes pilna burna buvo skysčio. Ji ir R. P. tuo metu gėrė kambaryje, po to vaikinai grįžo į kambarį, R. J. atitempė iš virtuvės N. S., pasodino ant sofos (1 t. 157- 161 b. l.).

Taigi kaip matyti iš liudytojos K. D. parodymų turinio jos parodymai apie nukentėjusiosios N. S. nugirdymo aplinkybes iš esmės sutampa su nuteistųjų R. J., A. A., E. B. nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad liudytoja parodė tik apie savo, R. J., A. A. ir E. B. atliktus veiksmus, o nuteistosios R. P. atliktų veiksmų nedetalizavo, nepatvirtina nuteistosios R. P. iškeltos versijos, kad smurtauti prieš nukentėjusiąją ir ją nugirdyti alkoholiu buvo K. D. sumanymas, ir nepaneigia R. P. dalyvavimo nukentėjusiosios N. S. prievartiniame nugirdyme, nes tai patvirtina kiti įvykio vietoje buvę ir jame dalyvę nuteistieji. Vertinant liudytojos K. D. parodymų išsamumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu (2010-11-28) K. D. buvo tik 12 metų amžiaus vaikas (gim. (duomenys neskelbtini)), jauniausia iš visų įvykio vietoje buvusių asmenų (N. S. - gim. (duomenys neskelbtini) m., R. J. - gim. (duomenys neskelbtini) m.; R. P. – (duomenys neskelbtini) m., A. A. - (duomenys neskelbtini) m. ir E. B. - (duomenys neskelbtini) m.), įvykio metu ji kartu su kitais, už ją vyresniais, asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tai neabejotinai turėjo įtakos įvykio aplinkybių įsiminimui, jų atkūrimui ir atpasakojimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirai kiekvieno nuteistojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, juos palyginusi tarpusavyje ir su kitų nuteistųjų bei liudytojos K. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei juos įvertinusi kitų byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei skundžiamame teismo nuosprendyje detaliai ir išsamiai išanalizuotų įrodymų kontekste (liudytojų A. B., A. B., J. Č., K. B., A. P., I. P., J. Č., R. V., S. S., N. S. parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti rašytiniai bylos duomenys), konstatuoja, kad nuteistosios R. P. pateikta įvykio versija, kad nukentėjusiosios N. S. nugirdymo alkoholiu sumanytoja buvo 12 metų amžiaus liudytoja K. D. nepasitvirtino. Tokią nuteistosios versiją teisėjų kolegija vertina kaip nuteistosios R. P. bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, savo atsakomybės naštą perkeliant asmeniui, neturinčiam amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 straipsnis), ir kuris jau yra miręs (K. D. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., 162 b. l.)).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikintus įrodymus, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad byloje pakanka BPK nustatyta tvarka surinktų, patikimų įrodymų, leidžiančių teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. P. dalyvavo mažametės N. S. prievartinio nugirdymo alkoholiu procese, teikdama bendrininkams įvairius alkoholinius gėrimus ir tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupe su nuteistaisiais R. J., A. A. ir E. B. dalyvavo bejėgiškos būklės mažametės N. S. nužudyme, siekiant nuslėpti kitą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios R. P. vaidmuo nužudyme buvo ne vykdytojos (BK 24 straipsnio 3 dalis), o padėjėjos (BK 24 straipsnio 6 dalis). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir dėl to konstatuojama, kad nuteistosios R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mažametę nukentėjusiąją N. S. nužudė bendrininkų grupė, kurią sudarė R. J., A. A., E. B. ir R. P. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 24 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).

Pagal teismų praktiką nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, nebūtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Todėl tokiu atveju svarbiausia nustatyti kaltininkų susitarimo turinį, iš kurio išplaukia kaltininkų tyčios turinys. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sumanymas nugirdyti alkoholiu nukentėjusiąją N. S. nebuvo iš anksto apgalvotas ir suderintas tarp bendrininkų, toks sumanymas kilo po to, kai prieš nukentėjusiąją buvo įvykdytas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą šioje byloje yra nuteisti R. P. kaip kurstytoja ir R. J. kaip vykdytojas. Mažametės nukentėjusiosios nugirdymo alkoholiu tikslas buvo nuslėpti anksčiau įvykdytą, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir šio tikslo siekė įvykio vietoje buvę nuteistieji, t. y. R. P., R. J., E. B., A. A. Kiekvienas iš nuteistųjų atliko tam tikrus veiksmus bendram tikslui pasiekti. Byloje nustatyta, kad nuteistieji R. J., A. A. ir E. B. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, R. P. padavinėjo įvairius stiprius alkoholinius gėrimus, kuriuos R. J. prievarta pylė mažametei N. S. į burną. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad visi nuteistieji matė vieni kitų atliekamus neteisėtus veiksmus ir jiems neprieštaravo, o tai reiškia, kad visi jie veikė bendrai, kiekvienas iš jų suvokė, jog bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant nusikalstamą veiką. Tačiau byloje nustatyta, kad tiesioginį kontaktą su nukentėjusiąja, jai atimant gyvybę, turėjo R. J., E. B. ir A. A., kurie laikė nukentėjusiąją, kol jai buvo prievarta pilamas alkoholis, ko pasėkoje, nuo ūmaus nuodingo etilo alkoholio nuodingo poveikio įvyko nukentėjusiosios mirtis, t. y. visi jie dalyvavo tiesiogiai atimant gyvybę nukentėjusiajai. Byloje nėra duomenų, kad aptariamo įvykio metu nuteistoji E. P. būtų naudojusi prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, ją laikiusi ar pan., todėl vadovaujantis teismų praktika nužudymo bylose nuteistosios E. P. veiksmai, paduodant alkoholinius gėrimus bendrininkams, negali būti vertinami kaip nužudymo vykdytojos veiksmai. Nuteistoji R. P., paduodama bendrininkams įvairius alkoholinius gėrimus, kuriais buvo prievarta girdoma mažametė bejėgiškos būklės nukentėjusioji, atliko dalį iš BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų veiksmų – teikė bendrininkams priemones iki nusikaltimo tiesioginio įvykdymo pabaigos ir tokiu būdu prisidėjo prie bendrininkų daromos nusikalstamos veikos, atlikdama reikšmingus bendrai veikai veiksmus. Nuteistoji R. P., būdama beveik 35 metų amžiaus, 7 vaikų motina, padėdama bendrininkams nugirdyti alkoholiu mažametę, neabejotinai suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, suprato, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę ir numatė, kad dėl tokio veikimo gali ją atimti, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl aptarti nuteistosios R. P. veiksmai laikytini padėjimu įvykdyti N. S. kvalifikuotą nužudymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, R. P., veikdama bendrininkų grupe su R. J., A. A. ir E. B., padėjo nužudyti bejėgiškos būklės mažametę N. S., siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir tokia R. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus.

Dėl bausmės ir jos dydžio

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį (kasacinė nutartis 2K-119/2014).

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Nuteistoji R. P. padėjo padaryti labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta mažametės mergaitės gyvybė. Nužudymas padarytas esant trims šį nusikaltimą kvalifikuojantiems požymiams: nužudytas bejėgiškos būklės mažametė, siekiant nuslėpti kitą prieš ją padarytą nusikaltimą (129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktai). Nustatytos dvi nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės: ji nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veikdama bendrininkų grupe (60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji charakterizuojama neigiamai: ji teista, iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, turi mažamečių vaikų, tačiau jais nesirūpino. Byloje nustatyta, kad nuteistoji, būdama suaugusi (34 metų) moteris, į įvykio vietą atsivežė mažametes mergaites (nukentėjusiąją N. S. ir liudytoją K. D.) bei nepilnamečius nuteistuosius A. A. ir E. B., su jais kartu vartojo alkoholinius gėrimus, jų akivaizdoje buvo smurtaujama. Nors apeliantė teigia, kad gailisi girtavusi su mažametėmis ir pasikvietusi nepilnamečius E. B. ir A. A. kartu važiuoti pas R. J., tačiau tokie jos teiginiai yra deklaratyvūs, nes nuteistoji, neigdama savo kaltę, dėl nukentėjusiosios N. S. prievartinio nugirdymo alkoholiu nepagrįstai kaltina mažametę, šiuo metu jau mirusią, K. D., o tai rodo, kad apeliantė nėra nuoširdi ir bando išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų, byloje nustatytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgdama į naujai nustatytą R. P. vaidmenį mažametės nužudyme, daro išvadą, kad nuteistajai R. P. už jos įvykdytą, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, dėl R. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus, pakeisti:

R. P. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktų perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktus ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu R. P. paskirtomis bausmėmis pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, BK 159 straipsnį ir R.P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.