Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios A. A.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 01/7-2890 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A.-B. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, į bausmę įskaitant sulaikymą ir suėmimą nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2015 m. spalio 22 d.

Bausmės pradžia – 2015 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 10 d.

Skundžiamu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 01/7-2890 (penkiems nariams balsavus prieš) nutarta netaikyti nuteistajai A. A.-B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jos nusikalstamo elgesio rizika (vidutinė), kriminogeniniai veiksniai (nuteista už 4 nusikalstamas veikas; yra teisės pažeidimo modelis; neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių; turi skolų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų tvarkymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; įtakojamas asocialios grupės; savikritiškumo stoka; mažas atsparumas stresui; impulsyvus elgesys; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas elgesio pasekmių suvokimas; tam tikri sunkumai laikantis visuomenėje priimtų socialinių normų ir vertybių) ir kitos reikšmingos aplinkybės (neatsakingas požiūris į darbą) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji A. A.-B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji A. A.-B. pateikė skundą, nes nesutinka su Komisijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 01/7-2890, prašo jį laikyti negaliojančiu ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad anksčiau teista nebuvo, iki suėmimo dirbo neoficialiai Anglijoje valytoja, Komisija neteisingai vertino jos požiūrį į darbą, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo sąlygos ir užmokestis yra sveiku protu nesuvokiami, nes per mėnesį gali uždirbti tik kelis eurus, ilgą laiką prašė įdarbinti Panevėžio pataisos namų Ūkio padalinyje, bet į prašymus nebuvo atsižvelgta. Nuteistoji nurodo, kad turi nepilnametį sūnų, kuriuo rūpinasi jos tėvai, tačiau vaikui reikalinga motiniška globa, jos santykiai su šeimos nariais šilti ir labai palaikantys. Išmokėjo tik dalį solidariai priteisto ieškinio, tačiau laisvėje dirbtų ir greičiau galėtų atlyginti žalą. Vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, įgijo 3 specialybes, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose, suvokė savo padarytas klaidas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau praeities savo pakeisti negali. Komisija pripažino, kad jos elgesyje yra teigiamų pokyčių.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas atmetamas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti A. A.-Bagdonavičienės lygtinio paleidimo klausimą, bet Komisija nutarė jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl A. A.-B. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji A. A.-B., būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. A. A.-Bagdonavičienė Panevėžio pataisos namuose įsigijo vidurinį išsilavinimą bei kirpėjos, virėjos, siuvėjos specialybes, dalyvauja pataisos programose: dailės terapijos užsiėmimuose, psichologinio konsultavimo programoje „Meno terapija RAKTAS“, nuteistųjų neformalaus švietimo programą „Pažink kompiuterį“, „Dailieji amatai“, dalyvavo kunigo S. M. organizuojamoje užimtumo programoje „Būk savimi“, baigė psichologinio konsultavimo programą „Agresijos ir konfliktų valdymas“ (5 akad. val.), dalyvavo rengiant koncertus mokytojų dienai, moters dienai, nuo 2021 m. balandžio mėn. dalyvauja programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, baigė skaitmeninio raštingumo mokymus „Būkime saugūs internete“, „Viešosios paslaugos internetu kiekvienam“, lanko Kalėjimų kapelionų užsiėmimus dorovinio ugdymo tema „Naujas gyvenimas“. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Nors nuteistoji ankščiau nebuvo teista, tačiau dabar atlieka bausmę už 8 tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė veikdama organizuotoje grupėje, vienas iš jos padarytų nusikaltimų yra labai sunkus (kvalifikuotas nužudymas), penki nusikaltimai yra sunkūs ir du – apysunkiai. Komisija skundžiamame nutarime įvertino ne tik nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, bet ir visą jos elgesį iki tol ir po to (elgesį ir mąstymą bausmės atlikimo metu, šiuo metu nustatomus kriminogeninius veiksnius ir kt.). Nuteistoji yra atlikusi daugiau nei 8 metus laisvės atėmimo bausmės, todėl per šį ilgą laiką tikrai galėjo savo elgesiu ir mąstymu įrodyti, kad yra pasikeitusi, tačiau ji iki šiol priskiriama vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat yra vidutinė, bausmės atlikimo metu nuteistoji iš viso 40 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, skatinta nebuvo. Nors už pažeidimus jai skirtos nuobaudos nebegalioja suėjus senaties terminui, tačiau šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja ją, kaip nelikusią laikytis nustatytų reikalavimų.

Nuteistoji skunde akcentuoja palaikančius santykius su artimaisiais, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir jos nusikalstamų veikų padarymo metu, taip pat dalis nuteistosios šeimos narių yra teisti ankščiau arba dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimus darė veikdama organizuotoje grupėje su broliu, su kuriuo dabar teigia nutraukusi ryšius, iki suėmimo turėjo sugyventinį, su kuriuo gyvendama ir įsitraukė į nusikalstamas veikas, šiuo metu yra ištekėjusi taip pat už laisvės atėmimo bausmę atliekančio vyro, su kuriuo planuoja nutraukti santuoką. Taigi socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad nuteistosios santykiai su šeimos nariais negali atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Tai, kad nuteistoji turi nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja lygtinio paleidimo taikymo sąlygos ir pagrindai. Kadangi vaiko interesai ir poreikiai nesulaikė nuteistosios nuo nusikaltimų darymo praeityje, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti pagrįstai tikėti, kad ji nenusikals ir ateityje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios savivaizdis ne pilnai remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, ji linkusi save pateisinti, stokoja kritiško požiūrio į priimamus sprendimus, pripažįsta, kad esant geriems santykiams net ir su netinkamai besielgiančiais asmenimis, gali lengvai pasiduoti tų asmenų įtakai, stokoja konfrontacijos valdymo įgūdžių. Probleminis sritis nuteistoji iš esmės įvardina, suvokia tiek išorinius (darbo neturėjimas, maža darbinė patirtis, etniškumas, bendravimo ratas), tiek vidinius veiksnius (nekritiškumas, kantrybės neturėjimas, paveikumas kitų įtakai), susijusius su dabartinių sunkumų atsiradimu, tačiau problemų sprendimą linkusi atidėlioti, ieško greitų, daug pastangų nereikalaujančių sprendimų, susidūrusi su sunkumais, gali gana greitai atsisakyti konstruktyvios veiksmų eigos. Nuteistoji socialines situacijas ne visuomet vertina teisingai, patiria sunkumų sutardama su vadovais, atlaidžiai žiūri į savo klaidas, netinkamą požiūrį, ne visuomet paklūsta nurodymams, rekomendacijoms, yra gana kategoriško mąstymo, labiau linkusi vertinimuose ir sprendimų priėmime kliautis savo patyrimu, nuomone, sunkiai mokosi iš klaidų, nors stengiasi tai daryti. Nuteistoji pripažįsta, kad impulsyviai neapgalvojusi situacijos gali pasielgti gana dažnai, po to neretai gailisi, kad nepagalvojo, kuo tai gali baigtis, stokojo kritiško požiūrio į galimas neigiamas pasekmes. Nuteistosios teigimu, taip būna dėl to, kad ji nemoka pasakyti „ne“. Nuteistosios teigimu, savitvardą praranda retai, tačiau pripažįsta, kad tvardytis kartais yra sunku, dažniausiai savitvardos praradimo epizodai pasireiškia verbaliai (rėkimu, prasivardžiavimu ir pan.). Nuteistosios požiūris į pačios padarytą nusikaltimą yra atlaidus, save teisina, savo vaidmenį ir indėlį linkusi sumenkinti, stokoja gilesnio kaltės išgyvenimo.

Tam, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, turi būti nustatyta, kad nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdžius elgesio ir mąstymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje, tačiau šiuo atveju tai nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje išsamiai ir detaliai atskleistas nuteistosios mąstymas, elgesys, jo dinamika, kuri leidžia daryti išvadą, kad jos mąstymas ir elgesys teigiama linkme iš esmės keičiasi tik paskutiniu bausmės atlikimo laikotarpiu, kai ji nebepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių (nuo 2020 m. liepos 10 d.), ir tie teigiami pokyčiai daugelyje sričių dar yra minimalūs, nors pagal atliktos bausmės dalį (2/3 paskirtos 13 metų laisvės atėmimo bausmės) tie pokyčiai galėjo būti daug ženklesni. Taigi šiuo metu nuteistosios elgesys ir mąstymas dar nerodo tokios pažangos, kuri sudarytų pagrindą neabejoti, jog toliau ji gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Kadangi nuteistoji bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo net kelias specialybes, socialinio tyrimo išvadoje mokymosi srityje jos pažanga pripažinta akivaizdžia, tačiau darbinėje srityje užfiksuota minimali teigiama dinamika. Nuteistoji neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, iki suėmimo oficialiai nedirbo, nors galėjo tai daryti, tačiau stokojo motyvacijos užsitikrinti stabilų ir legalų pragyvenimo šaltinį, darė nusikaltimus siekdama savanaudiškų tikslų, t. y. finansinės naudos, turi didelių finansinių įsipareigojimų, todėl jos realizacija darbo srityje yra itin svarbi tam, kad ji laisvėje savo tikslų ateityje siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistoji pataisos namuose rodo motyvaciją save realizuoti darbinėje veikloje, tačiau jos požiūris į darbą skundžiamame nutarime pagrįstai apibūdintas kaip neatsakingas, nes ji darbus atlikdavo atmestinai, o po to darbo iš viso atsisakė ir nuo 2020 m. vasario 20 d. niekur nedirba. Nuteistoji skunde kritikuoja už darbą mokamo atlyginimo dydį, darbo sąlygas, tai, kad jai nesuteikiamas pageidaujamas darbas Panevėžio pataisos namų Ūkio padalinyje, tačiau tai yra tik pasiteisinimai, o nuteistosios skundo teiginys, kad ji laisvėje dirbtų ir greičiau galėtų atlyginti žalą, laikytinas deklaratyviu. Nuteistosios elgesys pataisos namuose nerodo akivaizdžios teigiamos pažangos darbinėje srityje, nors darbinių įgūdžių lavinimas būtų svarbus veiksnys nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, o nesprendžiamos materialinės gerovės problemos ateityje gali didinti nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Atkreiptinas dėmesys į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius (jų gausą ir pobūdį): padarytos kelios nusikalstamos veikos, teisės pažeidimų modelis, darbo patirties ir įgūdžių neturėjimas, didelės skolos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, savikritikos stoka, impulsyvumas, mažas atsparumas stresui, lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio, asocialios grupės įtakojimas, silpni problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas elgesio pasekmių suvokimas, tam tikri sunkumai laikantis visuomenėje priimtų socialinių normų ir vertybių. Šie nustatyti kriminogeniniai veiksniai rodo, kad dar daugelyje sričių nuteistoji turi daryti pažangą, kuri ir įrodytų realų jos pasirengimą laisvėje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Vien abstraktūs skundo teiginiai, kad nuteistoji suvokė savo padarytas klaidas, kad praeities savo pakeisti negali, kad gailisi, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą vertinti kaip nepagrįstą ir priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Komisija.

Nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (įgytas vidurinis ir profesinis išsilavinimas, teigiama motyvacija darbinei veiklai), tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. A.-B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. A.-B., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma, Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepaleisti A. A.-B. lygtinai iš įkalinimo įstaigos. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios A. A.-B. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 01/7-2890 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.