Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam A. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnį, 215 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 3 dalimis jam paskirta galutinė bausmė 17 metų 1aisvės atėmimo.

1.1. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistojo A. S. prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies: vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. S. nusikalstama veika, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paliekant už šią veiką jam paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę nepakeistą; vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. S. nusikalstama veika, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) paliekant už šią veiką jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę nepakeistą; vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. S. nusikalstama veika, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) paliekant už šią veiką jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu A. S. paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmės nepakeista. Ši nutartis įsiteisėjo – 2025 m. kovo 26 d.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. sausio 10 d., pabaiga – 2030 m. sausio 10 d. Anksčiau teistas.

3. Komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. LK-N-218 nutarta netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Šio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi skundas atmestas, teismas įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius sprendė, kad nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

5. Nuteistasis A. S. pateikė skundą apygardos teismui, kuriame nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi ir prašo priimti naują sprendimą: skundą patenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundą grindžia šiais argumentais.

5.1. Kauno apylinkės teismui pateikė konkrečius argumentus, kad jo atžvilgiu gali būti pritaikytas lygtinis paleidimas. Bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis pilnai pasitaisęs ir persiauklėjęs. Iš bylos duomenų matyti, kad yra charakterizuojamas teigiamai.

5.2. Būdamas laisvėje galėtų greičiau atsiskaityti su kreditoriais, įsidarbintų, gyventų šeimoje su artimais giminaičiais. Be to, turi sveikatos problemų ir jam reikia gydytis.

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. Įvertinus asmens byloje esančius A. S. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nuteistojo skundo argumentus, Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, daroma išvada, kad tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. S. yra teisingas ir pagrįstas. Skundžiama nutartis yra išsami ir tinkamai argumentuota, priimta teisingai aiškinant BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, aptari tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį ir jo elgesį, bei pataisos procesą charakterizuojantys duomenys.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Būtina įvertinti BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Nors stebimas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, tačiau šis teigiamas pokytis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodyti ir nuteistojo skunde apylinkės teismui nekelia, kadangi A. S. bausmės atlikimo metu dirba, įsitraukia į resocializacijos procesą, bendrauja mandagiai ir pagarbiai, dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose, bausmės atlikimo metu skatintas. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurie kaip matyti buvo įvertinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos ir nuteistasis 2025 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perkeltas į lengvąją grupę (Asmens bylos 2 dalies 3 tomo 27 lapas). Apygardos teismo vertinimu nuteistojo padėtis atsižvelgiant į jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir pastangas palengvinta pakankamai. Pagrindo šiuo metu ją dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama išvadai, jog jis nenusikals. Šią aplinkybę patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje, kuri vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius (statinius ir dinaminius), jo mąstymą, elgesį, nuostatas.

11. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenų ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (keturi ir daugiau teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. A. S. bausmę atlieka už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje įsibrovė į gyvenamąją patalpą, panaudojus fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti pagrobė svetimą turtą, įgijo svetimą mokėjimo instrumentą, tapatybės patvirtinimo duomenis, bei iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones. Teisme kaltu neprisipažino. Anksčiau jis buvo teistas už vagystę, plėšimą. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau turi būti įvertintos ir aplinkybės, susijusios su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Būtent minėtos praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai, atskleidžia nuteisto asmens pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Todėl šie nuteistojo praeities aspektai vertinami nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste. Būtent šių duomenų pagrindu sprendžiama apie asmens elgesio pokyčius.

12. Šių duomenų visumoje vertinama tai, kad asmens byloje yra fiksuoti atvejai, kai nuteistasis ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, fiksuotas alkoholinių gėrimų ir jų surogatų bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimas (2016 m. gegužės 26 d., 2019 m. liepos 4 d., 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. liepos 4 d., 2024 m. vasario 28 d., 2024 m. kovo 15 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d.). Šie duomenys patvirtina, kad nuteistajam bausmę atliekant nuo 2013 metų, nuo bausmės pradžios praėjus dešimt ir daugiau metų, jis net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje išimtinai teigiamo elgesio ilgesnį laiką neišlaiko. Vieni iš paskutiniųjų nuteistojo gautų paskatinimų yra 2021 m., 2022 m. ir 2025 m., tačiau 2023 m., 2024 m. fiksuoti vidaus tvarkos pažeidimai. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. vasario 23 d. vykdant netikėtą patikrinimą buvo nuvykta pas nuteistąjį į namus ir fiksuota, kad jis vartojo alkoholį. 2024 m. vasario 28 d. jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą (suteiktos trumpalaikės išvykos metu). 2024 m. kovo 11 d., 2024 m. gegužės 15 d. tikrinant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje darbo vietoje nuteistasis nerastas. Svarbu tai, kad nuteistajam bausmę atliekant Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje buvo fiksuoti pažeidimai. O nustačius narkotinių-psichotropinių medžiagų vartojimo faktą 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą paprastąją grupę (Asmens bylos 2 tomo, 2 dalies 193-197 lapai). Nuteistasis neigė savo kaltę, tikino, kad nežinojo, jog rūkė marihuaną, o ne paprastą tabaką. Šie duomenys rodo, kad palengvinus nuteistojo kalinimo sąlygas jis nesugebėjo išlaikyti teigiamo elgesio. Iš Asmens bylos matyti, kad A. S. 2025 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skatintas už gerą darbą. Vis dėlto, aptarti duomenys rodo, kad nuteistojo pataisos procesas nėra nuoseklus, perkeltas bausmės atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą jis ne kartą nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, o jo teigiamas elgesys fiksuojamas dar neilgą laiką. Be to, kaip minėta šis teigiamas elgesys buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos 2025 m. kovo 14 d. sprendimu perkeliant nuteistąjį į lengvąją grupę.

13. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą, būtina įvertinti ir nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų gali būti mažinami arba visai panaikinti. Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros apribojimų pažeidimai. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad būtent šie kriminogeniniai veiksniai išlieka aktualūs. Apygardos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Sutiktina, kad yra duomenų apie nuteistojo dedamas pastangas kriminogeniniams veiksniams valdyti, tačiau šiuo metu jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Aukščiau aptarti duomenys susiję su nuteistojo elgesiu (šiurkštūs laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai) patvirtina, kad nuteistasis savo mąstymo ir elgesio nepakeitė tiek, kad jau būtų galima spręsti jog lygtinis paleidimas pasieks savo tikslus. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius akcentuotina, kad nuteistojo gebėjimas identifikuoti problemines sritis yra vis dar koreguotinas.

14. Nuteistasis iki sulaikymo buvo nedirbantis, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, turėjo šešių klasių išsilavinimą. Teisės pažeidimų istorijoje vyrauja finansinis motyvas. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi, baigė 11 klasę, tačiau nėra įgijęs profesinės kvalifikacijos. Nuo 2017 metų įsidarbino, po įkalinimo ketina kreiptis į teritorinį užimtumo tarnybos skyrių. Turi finansinių įsipareigojimų, kurie išieškomi iš gaunamo darbo užmokesčio. Nurodoma, kad ketina rašyti prašymą, jog finansiniai įsipareigojimai būtų dengiami didesne dalimi, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Vis dėlto, lėšų paskirstymo kompetencija, pajamų tvarkymas, būtinų pragyvenimui išlaidų apmokėjimas yra aktualios sritys, kurių nesuvaldymas turi tiesioginę įtaką pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis turi dėti pastangas mažinti šių sričių galimą įtaką pakartotiniam nusikalstamumui.

15. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad A. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad turi sveikatos problemų ir jam reikia gydytis, tačiau laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamos pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o prireikus paslaugų, kurių negalima suteikti laisvės atėmimo vietoje, jos teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi medicininė priežiūra ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos A. S. pagal poreikį suteikiamos ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytinas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės principus ar normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.