Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-672-1042/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-10
Bylos Nr.: e2A-672-1042/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00805-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aleksandras Rusakas, Irena Stasiūnienė, Irma Valiuškienė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: R. R.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-672-1042/2025 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00805-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.4.4.5; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės, Irmos Valiuškienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovės) L. R. ir (atsakovo) R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo, ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei L. R., atsakovui pagal priešieškinį A. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. B. B., J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų išsprendimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. prašė: 1) nutraukti Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) L. R. ir R. R. sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes; 3) nepilnametės dukters L. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina; 4) nepilnamečio sūnaus K. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina; 5) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas R. R. su nepilnamečiais vaikais bendrauja bendru vaikų tėvo ir motinos sutarimu ne vėliau kaip prieš dvi dienas elektroniniu paštu suderintu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus bei norus; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams - dukteriai ir sūnui po 350 Eur kasmėnesinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 8 266 Eur įsiskolinimą; 8) padalyti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei priteisti automobilį „V. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui priteisti automobilį „M. B.“; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys susilaukė keturių vaikų, du iš kurių yra pilnamečiai. Santuokos metu ilgainiui išryškėjo visapusiškas charakterių nesuderinamumas, atsakovas beveik neprisidėjo prie vaikų auginimo klausimų. Santuokos metu atsakovas smurtavo fiziškai prieš ieškovę ir vaikus. Ieškovei važinėjant užsidirbti pinigų į (duomenys neskelbtini), 2017 m. ji sužinojo, kad atsakovas susipažino su kita moterimi, kuri 2018-2019 m. ieškovei būnant išvykus, ateidavo į jų namus ir gyvendavo su atsakovu. Šalių santykiai galutinai nutrūko ieškovei su nepilnamečiais vaikais 2020 m. vasarą išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra darbingas, sveikas, todėl turi galimybę teikti išlaikymą vaikams. Santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones, kurių vertė yra analogiška. Šalys santuokos metu neįgijo jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo dalintino turto. Ieškovė ir atsakovas bendrų kreditorių neturi. Ieškovė asmeninių kreditorių neturi.

3. Atsakovas R. R. su ieškovės ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. gruodžio 31 d.; 3) priteisti iš ieškovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovei sunkvežimį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) priteisti iš ieškovės 1 500 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 6) pripažinti, kad atsakovo A. R. nuosavybe įregistruotas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 8/25 dalys pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 123/1000 dalys dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. bendroji jungtinė nuosavybė; 7) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 4/25 dalis pastogės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 61/1000 dalį dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4. Atsakovas teigė, kad sutuoktiniai kūrė bendrą ateitį, augino bendrus vaikus, rūpinosi šeimos gerove, gyvenant santuokoje tarp sutuoktinių iškildavo smulkių nesutarimų. Santuokoje šalys susilaukė keturių vaikų. Apie 2014 m. atsakovas turėjo rimtų sveikatos problemų, sakė ieškovei, kad vienas negalės išlaikyti šeimos. 2014 m. ieškovė siūlė atsakovui vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas nesutiko. Atsakovas išsiėmė ieškovės naudojamo telefono išklotinę ir išsiaiškino, kad ieškovė bendrauja su kitu vyru. Atsakovas pasiūlė skirtis. 2016 m. šalys kartu vyko į (duomenys neskelbtini), mėgino taisyti tarpusavio santykius, tačiau nepavyko. Ieškovei išvykstant į (duomenys neskelbtini), vaikus augino išskirtinai atsakovas. Atsakovas su ieškove kartu kaip sutuoktiniai nebegyvena nuo 2015 m., jai pradėjus važinėti į (duomenys neskelbtini). 2019 m. atsakovas vežė ieškovę į oro uostą ir teiravosi ar ji nepersigalvojo, ieškovė nurodė, kad ne, tada pradėjo ieškoti kitos moters. Atsakovas, po faktinio santuokos nutrūkimo, už asmenines lėšas, ieškovei atskirai gyvenant (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį „V. C.“, todėl automobilis yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nedalytina. 2004 m. vasario mėn. už 44 000 Lt sutuoktiniai įsigijo du butus esančius adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis ir dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Abu butai buvo perkami už lėšas, gautas pardavus ieškovės tėvų butą (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovas atidavinėjo skolas už butų pirkimą, o įsigytas patalpas sutuoktiniai nuolat remontavo ir gerino. 2008 m. už 12 000 Lt sutuoktiniai įsigijo 16/100 dalių pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Sandoris taip pat buvo sudarytas ieškovės tėvų vardu. Ieškovei ruošiantis santuokos nutraukimui, jos tėvai faktiškai šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą 2023 m. birželio 21 d. padovanojo šalių pilnamečiam sūnui. Atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, taip pat išlaiko pilnametę, kartu gyvenančią dukterį. Nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi nepilnamečiams vaikams teikė išlaikymą pinigus pervesdamas į ieškovės nurodomas trečiųjų asmenų sąskaitas arba įvairiais būdais jai perduodamas grynuosius pinigus.

Šalies argumentai

5. Atsakovas pagal priešieškinį A. R. su atsakovo R. R. priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Pažymėjo, kad šalys yra jo tėvai. 2004 m. perkant butus (duomenys neskelbtini) gatvėje, 2008 m. perkant dalį pastogės patalpų, jis buvo nepilnametis vaikas, todėl jam nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su ginčo nekilnojamojo turto įsigijimu ir atsiskaitymu už turtą sandorių sudarymo metu. Seneliai žadėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti savo anūkams. Visas turtas buvo padovanotas jam su įpareigojimu vėliau arba jį parduoti ir pasidalyti pinigus visiems keturiems vaikams arba kitaip padalinti visiems vaikams po dalį.

7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B. B. ir J. B. nesutiko su atsakovo R. R. priešieškiniu ieškovei L. R., atsakovui A. R., priešieškinį prašė atmesti.

8. Tvirtino, kad vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini), iki pat jo pardavimo buvo tik trečiųjų asmenų nuosavybė. Šis butas buvo įgytas 1999 m. iš trečiųjų asmenų santuokinių lėšų ieškovės gyvenimui. Bute buvo leista gyventi ieškovės ir atsakovo šeimai. Norėdami pagelbėti dukrai ir anūkams, turėdami finansines galimybes, tretieji asmenys 2004 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 37 500 Lt pardavė jiems priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną už dalį gautų pinigų, t. y. už 29000 Lt įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), su 53/1000 dalimis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). 2004 m. vasario 24 d. tretieji asmenys už 15 000 Lt taip pat įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Tikslas buvo šiuos du butus sujungti patogesniam gyvenimui. Tretieji asmenys visą gyvenimą ūkininkavo, laikė gyvulius, juos pardavinėjo, taip pat priduodavo pieną supirkimui, gaudavo finansinę paramą kaip ūkininkai, todėl turėjo santaupų, gyveno pakankamai gerai. 2023 m. birželio 21 d. tretieji asmenys padovanojo ginčo turtą anūkui.

9. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad geriausius vaikų interesus atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, vaikai nuo 2020 m. gyvena su motina, (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad ieškovė kliudytų vaikams bendrauti su tėvu. Atsakovas gali gauti savo amžių ir galimybes atitinkančias didesnes pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino, kad turtinės sutuoktinių santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikomos nuo 2018 m. vasario 28 d. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Nustatė nepilnametės dukters L. R. ir nepilnamečio sūnaus K. R. gyvenamąją vietą su motina L. R.. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur, o nepilnamečiam sūnui po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę L. R. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 3745,07 Eur. Nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią: atsakovas R. R. nekliudomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais visomis priimtinomis ryšio priemonėmis ir programomis (telefoniniais pokalbiais, SMS žinutėmis, Viber, Messenger, elektroniniu paštu ir kitomis) neribojant laiko, atsižvelgiant į vaikų norus, jų užimtumą, poilsio režimą, nepažeidžiant vaikų interesų; ieškovė, įsiteisėjus teismo sprendimui, perduoda vaikų kontaktinius duomenis (vaikų naudojamus telefono numerius, elektroninio pašto adresus) atsakovui bendravimui su vaikais; atsakovas bendrauja su vaikais ne mažiau kaip pusę vaikų viešnagės Lietuvoje laiko; ieškovė praneša atsakovui elektroniniu paštu ar SMS apie tikslų vaikų buvimo Lietuvoje laiką likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki suplanuoto atvykimo, o atsakovas nedelsdamas praneša kuriomis dienomis jis bendraus su vaikais, nurodo bendravimo vietą/vietas. Atsakovas, vaikams sutinkant, pasiima vaikus bendravimui pirmos bendravimo dienos rytą ir parveža vaikus į jų buvimo Lietuvoje vietą paskutinės bendravimo dienos pabaigoje; šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo ir vaikų bendravimo formos, laiko ir vietos Lietuvoje ir už jos ribų; ieškovė teikia informaciją atsakovui elektroniniu paštu ar SMS apie pasikeitusią vaikų gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis, ugdymo įstaigą (įstaigas), vaikų sveikatos būklę ir kitas svarbias jų gyvenimo aplinkybes. Priteisė atsakovui R. R. nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė ieškovei iš atsakovo R. R. 2375 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui perleidžiamą didesnės vertės turtą. Nustatė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis netenkino. Priteisė ieškovei 12413,90 Eur, atsakovui A. R. 2057 Eur, o trečiajam asmeniui J. B. B. iš atsakovo R. R. 3025 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Nustatė, kad šalys konfliktavo, o konfliktų metu atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą ir tai nebuvo vienkartiniai, atsitiktiniai atvejai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nepakako įrodymų konstatuoti ieškovės neištikimybę atsakovui. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, pasitikėti vienas kitu. Pripažino, kad sutuoktiniai galutinai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 2018 m. vasario 28 d. ieškovei išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius, kad šalių nepilnamečiai vaikai 2020 m. išvyko gyventi su ieškove į (duomenys neskelbtini) ir atsakovas tam neprieštaravo, bei ieškovei užtikrinus nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, auklėjimą, ugdymą, turiningą laisvalaikį, sprendė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina. Teismui įvertinus, kad šalys konfliktuoja ir nesutarė geranoriškai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, šią tvarką nustatė teismo sprendimu. Vertino, kad vaikų išlaikymo išlaidos nebuvo detaliai pagrįstos. Nustatė, kad abiejų vaikų tėvų finansinė padėtis ir galimybės dirbti bei gauti pakankamas pajamas yra panašios. Iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas atsižvelgė į valstybių mokamas išmokas vaikams ir atsakovo vaikų išlaikymui skirtas sumas. Nustatydamas automobilio „(duomenys neskelbtini) vertę teismas vertino šalių nurodytų verčių matematinį vidurkį. Teismas atsižvelgė į tai, kad šia transporto priemone naudojosi išimtinai atsakovas, o automobilio valdymas ieškovei gyvenant užsienyje būtų nepagrįstai apsunkintas. Pažymėjo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ registruotas atsakovo vardu po to, kai šalys nustojo gyventi kartu. Sprendė, kad tretieji asmenys buvo finansiškai pajėgūs 2004 m. nupirkti abu ginčo butus su pagalbiniais statiniais, o atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas santaupas sandoriams sudaryti ir gautas didesnes pajamas, nei pateikta VSDFV pažymoje. Pabrėžė, kad rašytinės paskolų sutartys nebuvo sudarytos, o kiek ir kokio dydžio lėšas skolinosi atsakovas bei kokiems tikslams, objektyviai nustatyti, įrodymų nepakako. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo šeima neturėjo pakankamai pajamų ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) L. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti nepilnamečiam sūnui iš atsakovo 350 Eur kasmėnesinį išlaikymą, taip pat priteisti nepilnamečiams vaikams po 6554 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

13. Apeliantė skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius ir tai, kad apeliantei tenka didesnė vaikų išlaikymo ir priežiūros našta. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą sumažino išmokų vaikams dydžiu, o atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai nebloga.

14. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir tenkinti jo priešieškinį, atmesti ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naujus įrodymus, papildomai apklausti liudytojus.

15. Apeliantas skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino įrodymus. Šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu nustatytu šalių turto padalijimu ir teismo išvadomis dėl nekilnojamojo turto, nes turtas buvo iš esmės pagerintas. Apelianto vertinimu, yra pagrindas įvertinti garso įrašus.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. R. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsiliepime tvirtino, kad apelianto teikiami garso įrašai buvo padaryti slapta, nežinant tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta 17 liudytojų ir įvyko daugiau nei 20 teismo posėdžių. Apeliantas nepagrindė žodinio teismo posėdžio būtinumo. Apelianto naudoto smurto apeliantės ir vaikų atžvilgiu faktą patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Nuo 2015 metų šalių santuoka negalėjo būti nutrūkusi. Ieškovės nuomone, būtent apeliantas pagal įrodinėjimo pareigą turėjo įrodyti, jog išlaikymas vaikams ginčo laikotarpiu buvo teikiamas. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nustatyta transporto priemonės verte, nepateikė jokių jo nurodomą vertę pagrindžiančių duomenų. Apeliantas taip pat neįrodė, kad tikraisiais turto įgijėjais buvo jis ir ieškovė.

18. Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimais dėl didesnio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21. Apeliantas (atsakovas) pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apelianto prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas. Apelianto teiginiai, kad, jo manymu, būtina papildomai įvertinti įrodymus ir apklausti liudytojus, neparodo žodinio proceso būtinumo, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde nekvestionuoja aplinkybių, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti jo kviesti liudytojai ir jis išsamiai nepagrindė papildomos liudytojų apklausos būtinumo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

25. Prieš tai minėtas draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

26. Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą dėl pirmosios instancijos teismui teiktų be trečiųjų asmenų sutikimo padarytų garso įrašų priėmimo ir įvertinimo, kadangi apeliantas teismui nepateikė duomenų, kad šie įrašai padaryti informavus visus pokalbyje dalyvavusius asmenis apie pokalbių įrašymą. Be to, pagal įrodymų leistinumo taisykles garso įrašai, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, vertintini kaip nepakankamai patikimi ir jie savaime neturi didesnės įrodomosios reikšmės. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti kitus naujus įrodymus, kurių priėmimo klausimą jau sprendė pirmosios instancijos teismas. Be to, apelianto teiktų naujų įrodymų priėmimas, užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turėtų būti sudaryta galimybė šiuos įrodymus įvertinti ir pateikti dėl jų savo nuomones. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina ieškovo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl įrodymų vertinimo

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai skunduose iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įvertinus byloje esančius įrodymus, teigdami, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar tam tikrus įrodymus įvertino netinkamai.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

29. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas įvairiapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos šalys vardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

30. Pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

31. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

32. Apeliantas (atsakovas) skunde teigė, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės bei priteisti iš ieškovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių konfliktų metu atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą ir tai nebuvo vienkartiniai atvejai, ir juos nelėmė ypatingos aplinkybės. Kolegijos vertinimu, smurtas negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad byloje nepakako įrodymų ieškovės neištikimybės faktui konstatuoti ir abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais, pasitikėti vienas kitu. Nė vienas iš sutuoktinių nedėjo realių pastangų išsaugoti santuoką, kreiptis į specialistus pagalbos, keisti bendravimo kokybę. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

34. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas ne tik nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl fizinio ir psichologinio smurto naudojimo prieš ieškovę, bet ir pats nurodė, kad nuo 2019 m., t. y. šalims faktiškai dar būnant santuokoje, pradėjo ieškoti kitos moters, su kuria vėliau pradėjo artimai bendrauti. Nagrinėjamu atveju jokie patikimi, pakankami įrodymai dėl ieškovės neištikimybės nepateikti. Atsakovas neįrodė, jog egzistuoja ieškovės kaltės prezumpcija – vien deklaratyvūs atsakovo paaiškinimai nėra pakankami tam, kad įrodyti buvus ieškovės neištikimybę.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ir atsakovo reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės pagrįstai buvo netenkintas, kadangi neturtinės žalos atsiradimą atsakovas siejo su santuokos nutraukimu dėl ieškovės kaltės.

37. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad 2018 m. vasario 28 d. ieškovė išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šalims nuo šio momento nustojus kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, pripažintina, kad nuo šios datos taikomos turtinės sutuoktinių santuokos nutraukimo teisinės pasekmės.

38. Nors apeliantas skunde nurodė, kad turtinės sutuoktinių santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turėtų būti taikytinos nuo 2015 m. gruodžio 31 d., pats apeliantas skunde nurodė, kad ir po šio momento bandė išsaugoti šalių santuoką, o 2016 metais kartu su ieškove dviese vyko atostogauti į E., vėliau bandė atkurti normalius santykius su ieškove.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

40. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

41. Taigi, pagrindas apskaičiuoti vaikui (vaikams) reikalingą išlaikymą yra jo (jų) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti.

42. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai 350 Eur , o nepilnamečiam sūnui - 300,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaikų išlaikymo išlaidos nebuvo ieškovės detaliai pagrįstos ir nenustatytas toks vaikų aprangos poreikis, kad kiekvieną mėnesį reikėtų patirti nurodyto dydžio išlaidas.

43. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino nepilnamečio sūnaus poreikius, o nustatytas išlaikymo dydis yra per mažas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ne tik koks vaikų poreikis maistui, aprangai, būstui, sveikatai, laisvalaikiui, mokslui, bet ir šalių turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė teismui pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad nepilnamečio sūnaus kasmėnesiniai poreikiai yra didesni, nei teismo nustatyti, ir jie būtini, o teismo priteistas išlaikymas neužtikrins vaikui būtinas vystytis sąlygas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

45. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

46. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 3745,07 Eur.

47. Apeliantas teigė, kad teikė vaikams reikalingą išlaikymą, todėl įsiskolinimas nesusidarė.

48. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas įrodymais nepagrindė savo skundo teiginių, kad lėšos, skirtos vaikams išlaikyti, atsakovo ieškovei buvo perduodamos grynais arba per kitus asmenis. (CPK 178 str.).

50. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog išmokų pinigai neturėtų būti įskaityti į vaikų poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymo sumą, todėl išlaikymo įsiskolinimą sumažino išmokų vaikams dydžiu.

51. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

52. Apeliantė nepateikė pakankami duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl vaikų turėtų didesnių poreikių ir šalių turtinės padėties.

53. Išmokų vaikams tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo keisti prieš tai minėtos teismo sprendimo dalies.

Dėl reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo

55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tretieji asmenys buvo finansiškai pajėgūs 2004 m. nupirkti abu ginčo butus su pagalbiniais statiniais, o atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas santaupas sandoriams sudaryti ir gautas didesnes pajamas, todėl sprendė, jog ieškovės ir atsakovo šeima neturėjo pakankamai pajamų nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Be to, atsakovas neįrodinėjo buvus jungtinės veiklos sutartinius ar kitus santykius su trečiaisiais asmenimis, kurių metu buvo įgytas ir pagerintas turtas.

56. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, kad gaudavo pakankamai dideles pajamas ir dėl skirtingų priežasčių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepavyko apklausti visų liudytojų, žinančių reikšmingas aplinkybes.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“, reiškia ne tik tai, kad asmuo įrodinėja aplinkybes, kurias teigia esant, bet ir pakartotinai įrodinėja jų buvimą po to, kai kita šalis atremia pradinius ieškovo argumentus.

58. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui duomenų, parodančių jo asmeninių ar šeimos lėšų įnašo į kiekvieną ginčo turto objektą dydžio.

59. Ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2023 m. vidurio, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovui buvo apribota galimybė pateikti pirmosios instancijos teismui jo teiginius patvirtinančius įrodymus ar teisė teikti teismui prašymus dėl, jo nuomone, visų reikalingų liudytojų apklausos. Priešingai, bylos duomenimis, bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta daugiau nei 20 teismo posėdžių, ir atsakovas pasinaudojo teisę teikti teismui prašymus dėl liudytojų apklausos bei informavo teismą dėl nurodytų liudytojų dalyvavimo teismo posėdžiuose (pvz., 2025 m. kovo 12 d. prašymas, 2025 m. kovo 17 d., 2025 m. kovo 20 d. 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. kovo 31 d., 2025 m. balandžio 7 d. pranešimai).

60. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos.

Dėl transporto priemonės vertės

61. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl transporto priemonės vertės.

62. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybes, kad šalių nebuvo įrodyta tikroji automobilio rinkos vertė, ją nustatė imdamas šalių nurodytų verčių matematinį vidurkį.

63. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (CPK 376 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

64. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys turėjo nurodyti transporto priemonės vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šalims tarpusavio sutarimu neišsprendus turto įvertinimo klausimo, teismui nekilo pareigos savo iniciatyva iš skirtingų šaltinių rinkti įrodymus apie dalijamo turto vertę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių pateikta informacija, o transporto priemonę priteisė atsakovui nuosavybės teise, atsižvelgdamas į tai, kad ja naudojosi išimtinai atsakovas, vykdydamas žemės tvarkymo, inžinerinių tinklų tiesimo darbus, o ieškovė automobiliu nesinaudojo ir šiuo metu gyvena užsienyje, todėl šios transporto priemonės valdymas būtų apsunkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimus į apeliacinius skundus parengimą.

66. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. spalio 18 d. gautas ieškovės atstovo prašymas priteisti iš apelianto advokato pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas atsiliepimo į apeliantės skundą rengimo išlaidas.

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, įvertindama ieškovės atstovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui paruošti ir ieškovei suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos nuo 3 872,00 Eur iki 2000,00 Eur. Kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nors jos ir neviršijo rekomendacijų kriterijų, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aleksandras RusakasIrena StasiūnienėIrma Valiuškienė