Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1523-812/2024 pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokinio turto padalijimo ir pagal atsakovo R. R. patikslintą priešieškinį ieškovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-136061) prašė: 1) nutraukti Kauno miesto civilinės metrikacijos biure tarp jos ir atsakovo R. R. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką, jai palikti santuokinę pavardę „R.“, atsakovui – prigimtinę pavardę „R.“; 3) nepilnamečių šalių vaikų L. R. ir K. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 4) nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 5) iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams po 350 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (išlaikymą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise); 6) priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą – L. R. – 8 266 Eur, K. R. – 8 266 Eur (už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.); 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti laikiną išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskiriant ją šių lėšų valdytoja uzufrukto teise. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, jog atsakovas ilgą laiką neteikė išlaikymo vaikams, 2023 m. teikia nereguliarų išlaikymą, kuris priklauso išskirtinai nuo atsakovo valios. Šalių vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, jai tenka didesnė vaikų rūpinimosi našta. Ieškovė neturi pareigos už abu tėvus išlaikyti šalių nepilnamečių vaikų ir tokiu būdu už atsakovą dalinai vykdyti jo prievolę vaikams, todėl atsakovas bent jau minimaliai turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė pažymėjo, kad jos prašoma priteisti laikino išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), kurią pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienas iš tėvų turėtų skirti vaikų išlaikymui.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-139474) į ieškovės prašymą, kuriame nurodė, kad, jo manymu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne bandymas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, bet ieškovės reakcija į atsakovo nesutikimą su pirminiame ieškinyje nurodytomis, absoliučiai nesąžiningomis santuokos nutraukimo sąlygomis. Ieškovė teismui nepateikė jokių jos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas apibūdinančių įrodymų, todėl neaišku, ar ieškovė yra pajėgi nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą, kokio prašo iš atsakovo. Ieškovė taip pat nenurodo, ar šalių vaikai gauna valstybės paramą, nors vertinant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į tai. Atsakovas visada rūpinosi visais savo vaikais ir su ieškove stengėsi palaikyti geranoriškus ir draugiškus santykius, išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams perduodavo grynais pinigais arba pervesdavo į ieškovės nurodytas trečiųjų asmenų sąskaitas. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą, turėtų įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad jis moka už šalių pilnametės dukters R. R. studijas aukštojoje mokykloje ir remia ją finansiškai.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-139055) nurodė, kad pritaria ieškovės prašymui, kuris atitinka geriausius vaikų interesus. Vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas yra prioritetinė abiejų tėvų pareiga, todėl nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, iš jo priteistinas laikinas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. R. ir K. R. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

6. Teismas atsakovo nurodytų argumentų apie tai, kad galimai ieškovės prašymu jis pervesdavo išlaikymą vaikams ieškovei per kitus asmenis, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertino ir nurodė, jog minėtos aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteikia gera valia pastovaus ir pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl sprendė, jog neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.

8. Teismas nurodė, kad detalūs vaikų poreikiai ir faktiškai ieškovės patiriamos išlaidos jų tenkinimui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nei nurodyti, nei pateikti, ir pažymėjo, jog formalus nurodymas, kad vaikų poreikių tenkinimui skiriant lėšas turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos MMA dydį, kilus tarp šalių ginčui, nėra pakankamas klausimui dėl priteistino laikino išlaikymo spręsti.

9. Teismas, preliminariai įvertinęs byloje pateiktus ieškovės ir atsakovo argumentus bei rašytinius įrodymus, prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo byloje priėmimo dienos, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovė L. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo R. R. nepilnamečiams vaikams L. R. ir K. R. priteisiant laikiną išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskiriant ją šių lėšų valdytoja uzufrukto teise. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma yra nepagrįstai maža, neužtikrina net minimaliausių būtinų nepilnamečių vaikų poreikių. Teismas nutartyje nenurodė nei vieno argumento, kodėl kiekvienam vaikui užtenka būtent 220 Eur sumos. Vien argumentas, jog pateikti detalūs paskaičiavimai yra nepakankami prašomai priteisti sumai pagrįsti, iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai šiuo klausimu.

10.2. Teismų praktikoje yra įtvirtinta teisės taikymo taisyklė, jog ieškovas neturi įrodinėti, kad pusės MMA išlaikymas vaikui yra iš tiesų reikalingas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pažymėdamas, kad formalus nurodymas, jog vaikų poreikių tenkinimui skiriant lėšas, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos MMA dydį, kilus tarp šalių ginčui, nėra pakankamas klausimui dėl priteistino laikino išlaikymo spręsti, visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Ieškovės su atskiruoju skundu pateiktos vaikų poreikių lentelės patvirtina, jog realūs vaikų poreikiai yra kur kas didesni.

10.3. Nors atsakovas abejoja ieškovės pajėgumu pačiai teikti tokį išlaikymą, kurio prašo iš atsakovo, tačiau byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovės gaunamas pajamas, iš kurių matyti, jog 2023 m. spalio mėn. ieškovės pajamas kartu su išmokomis sudarė 1 447,74 Eur sumą.

10.4. Nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA „į rankas“ yra 633 Eur, kas reiškia, kad pagal suformuotą teismų praktiką kiekvienas iš tėvų turėtų skirti bent minimaliai po 316,50 Eur vieno vaiko išlaikymui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA „į rankas“ sieks 709 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų skirti bent po 354,50 Eur vieno vaiko išlaikymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą, ženkliai mažesnį nei pusė MMA, nesant tam jokių aiškių argumentų, netyrus įrodymų. Teismas visiškai neįvertino ir to, kad ieškovė šiuo atveju prašo mažesnio laikino išlaikymo nei pusė MMA, nors vaikų poreikiai yra didesni, todėl jai tenka ženkliai didesnė išlaikymo dalis, taip pat didesnė auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta.

10.5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, analogiškai priteisiant ir laikiną išlaikymą, turi atsižvelgti į skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendrai leidžiamą laiką ir tuo metu vaikų poreikių tenkinimą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais šiuo metu tiesiog nebendrauja, jis pats tą pripažįsta, per šį laikotarpį savo iniciatyva nėra nei karto paskambinęs šalių vaikams ar išreiškęs norą su jais susitikti, nėra pasiteiravęs, kaip vaikams sekasi, ar jie turi ką valgyti ir pan., t. y. nepatiria visiškai jokių kasdienių papildomų išlaidų, kurios būtų patiriamos susitinkant ir bendraujant su vaikais. Taigi, atsakovas visus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir jų patenkinimą perkelia išimtinai ieškovei.

11. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio kiekvienu atveju svarbu nustatyti kiekvieno vaiko poreikius, juos sumažinti vaikui valstybės mokamomis išmokomis ir gautą sumą padalinti tarp abiejų tėvų. Ieškovė nenurodė, ar su ja kartu gyvenantys šalių vaikai gauna kokią nors valstybės paramą, kurios dydžiu, prieš sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino laikino išlaikymo dydžio, turėtų būti sumažintina nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga pinigų suma.

11.2. Patikslintame ieškinyje ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų poreikių. Apie vaikų poreikius ieškovė užsimena tik atskirojo skundo prieduose, nurodydama, kad per mėnesį L. R. poreikiams patenkinti reikia 720 Eur, o K. R. – 715 Eur, tačiau ieškovė nėra pateikusi jokių vaikų poreikius pagrindžiančių įrodymų.

11.3. Byloje gauti duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovo gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 940 Eur (660 Eur po mokesčių atskaitymo). Jokių kitų pajamų atsakovas negauna, todėl teikti 300 Eur dydžio laikiną išlaikymą atsakovas objektyviai nėra pajėgus. Atsakovas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi sveikatos problemų dėl anksčiau dirbto intensyvaus ir sunkaus fizinio darbo ir būtent atsakovo dabartinė sveikatos būklė turi esminės įtakos jo galimybėms gauti didesnes pajamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: dukters L. R. išlaikymo paskaičiavimą, sūnaus K. R. išlaikymo paskaičiavimą.

14. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šiuos įrodymus: duomenis iš portalo e. sveikata apie jam nustatytas diagnozes.

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo priteisimo klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovės su atskiruoju skundu, tiek atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.

17. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

18. Ieškovės atstovė taip pat 2024 m. sausio 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: fotonuotraukas iš Facebook portalo. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Šiuo atveju apeliantės atstovė pateikė procesinį dokumentą (rašytinius paaiškinimus), kuris savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, teismas atsisako priimti ieškovės atstovės pateiktus rašytinius papildomus paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis) ir kartu su jais pateiktus rašytinius įrodymus, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo.

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

21. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo – ir vietoje ieškovės prašomos priteisti mėnesinės 300 Eur kiekvienam šalių vaikui laikino išlaikymo sumos, priteisė po 220 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatydamas būtent tokį laikino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė detalių vaikų poreikių ir faktiškai patiriamų išlaidų, reikalingų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, o, pirmosios instancijos teismo vertinimu, formalus nurodymas, jog skiriant lėšas vaikų poreikių tenkinimui turėtų būti atsižvelgiama į MMA dydį, nėra pakankamas klausimui dėl priteistino laikino išlaikymo spręsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodytomis skundžiamoje nutartyje.

22. Atskirajame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, taip pat nurodo, kad priteista laikino išlaikymo suma yra nepagrįstai maža (mažesnė nei pusė MMA), neužtikrina net minimalių būtinųjų nepilnamečių poreikių. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo sumos priteisimo, turėjo atsižvelgti į Lietuvos MMA dydį, į tai, kad ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo suma yra net gi mažesnė nei 2023 m. patvirtintas MMA dydis.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

24. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Be to, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali ir turi būti galutinai atsakyta į klausimus, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, MMA dydžio išlaikymas (šiuo metu, atskaičius mokesčius, jis yra 709 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 633 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

26. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 85,75 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl laikino išlaikymo priteisimo, kurio pagrindinis tikslas yra ne galutinai išspręsti šalių ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, bet užtikrinti pagrindinių vaikų poreikių patenkinimą iki ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas teisme, todėl būtent šia bazinės socialinės išmokos dydžio suma, įvertinus jos dydį atitinkamu laikotarpiu, turėjo būti sumažintas iš atsakovo prašomo priteisti laikino išlaikymo kiekvienam vaikui dydis.

27. Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno argumento, kodėl kiekvienam vaikui užtenka būtent po 220 Eur sumos. Vien argumentas, jog ieškovės pateikti argumentai / įrodymai dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo laikino išlaikymo dydžio nėra pakankami jos prašomai laikinai išlaikymo sumai priteisti, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui priteisti iš atsakovo po 220 Eur dydžio sumą kiekvienam vaikui, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė netgi mažesnės nei MMA dydis sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. O pirmosios instancijos teismas ir nenurodė kitų aplinkybių, dėl ko sumažina ieškovės prašomą priteisti laikino išlaikymo sumą iki 220 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išskyrus tai, kad ieškovė nepateikė jos prašomą priteisti laikiną išlaikymo dydį pagrindžiančių įrodymų.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, todėl nepagrįstai iš atsakovo kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų priteisė po 220 Eur kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytus MMA ir bazinės socialinės išmokos dydžius, ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo būti priteistas 274 Eur ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2) dydžio kas mėnesį mokamas laikinas išlaikymas kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos – 300 Eur dydžio, kurį prašė priteisti ieškovė, kas mėnesį mokamas laikinas išlaikymas kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės atskirojo skundo argumentai bei byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, padidinant iš atsakovo priteistiną laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. nuo 220 Eur iki 274 Eur, o laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos – nuo 220 Eur iki 300 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį pakeisti ir padidinti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. nuo 220 Eur iki 274 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos – nuo 220 Eur iki 300 Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.