Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1703-866/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-24
Bylos Nr.: e2A-1703-866/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-01473-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Kristina Lysionok, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas: S. S.
Atsakovas: R. S., A. S.
Trečiasis asmuo: Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro

Kategorijos

2.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1703-866/2024Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01473-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.5; 2.6.11.6; 3.3.1.19.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams R. S. ir A. S. (A. S.), trečiajam asmeniui Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notarui Romualdui Kundrotui dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir patirtų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. S. (toliau – ir ieškovė, pirkėja) ieškiniu prašė: 1) Nutraukti tarp jos ir atsakovų R. S. ir A. S. (toliau – ir atsakovai, pardavėjai) 2023 m. liepos 31 d. sudarytą Žemės sklypų su pastatais (sodų) pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1651 (toliau – ir Sutartis), ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovams nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodo namelis); pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – ir nekilnojamasis turtas), įpareigojant atsakovus grąžinti jai nekilnojamojo turto kainą – 50 000 Eur; 2) Priteisti jai iš atsakovų 1 904,98 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė paaiškino, kad:

2.1. nepraėjus nei savaitei po Sutarties pasirašymo, nuvykus į sodo namelį, pastebėjo, kad jame skraido ir ropinėja nematyti vabzdžiai. Taip pat pastebėjo įvairius negyvus vabzdžius, kurių nebuvo, kai buvo atvykusi nekilnojamojo turto apžiūrai prieš Sutarties sudarymą. Pabuvus sodo namelyje, tyloje, nejudant, kurį laiką, pasigirdo neįprastas krebždėjimas – tarsi medienoje kas nors būtų. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos antstolės Brigitos Palavinskienės 2023 m. rugpjūčio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Taip pat biologas L. G., apžiūrėjęs sodo namelį, surašė savo 2023 m. rugpjūčio 23 d. išvadą dėl sodo namelyje esančių kenkėjų (atlikta biologinė inspekcija) (toliau – ir išvada). Išvadoje buvo nurodyta, kad nustatyta rūšis – Hylotrupes bajulus (naminis ūsuotis). Papildomai nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota ir tai, kad pardavėjai (atsakovai) neinformavo ieškovės apie tai, kad per stogą, lietaus metu, bėga vanduo; pirties patalpoje yra lūžęs čiaupas, dėl ko per šoną bėga vanduo.

2.2. Nurodė, kad atsakovai, kaip pardavėjai, pardavė jai nekilnojamąjį turtą, kuris turi paslėptų trūkumų – sodo namelyje yra medienos kenkėjų, apie kurių buvimą Sutarties pasirašymo dieną jai nebuvo žinoma. Akcentavo, kad apie medienos kenkėjų užkrato buvimą nepažymėta ir Sutartyje. Nurodė, kad, žinodama šią aplinkybę, nekilnojamojo turto nebūtų pirkusi.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Atsakovai nurodė, kad:

4.1. Ieškovė sodo namelį, iki pasirašant Sutartį, įdėmiai apžiūrėjo 2023 birželio–liepos mėnesiais keturis kartus, paskutinį kartą – kelios dienos prieš Sutarties pasirašymą. Pažymėjo, kad jie nuolatos sodo namelyje negyveno, t. y. specialiai atvykdavo, ieškovei pageidaujant apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą. Apžiūrų metu netrukdė ieškovei kruopščiai ir nuodugniai apžiūrėti parduodamą nekilnojamąjį turtą, nieko neslėpė ir nemaskavo – ieškovė turėjo visas galimybes jį įvertinti, pasikviesti specialistus ar konsultantus. Paaiškino, kad sodo namelis yra gamtos apsuptyje, aplink sodai, šalia miškas, ežeras – gyvių pilna ir visa tai yra įprasta aplinka. Vabzdžių kaimynystės ir buvimo šalia nesureikšmina. Per daugkartinius ieškovės apsilankymus nekilnojamame turte, su ja bendravo ir kalbėjosi lauko terasoje, sodo namelio viduje, kurio sienų rąstuose buvo aiškiai matomos vabzdžių padarytos skylutės, kurios akcentuojamos prie ieškinio pridėtoje vaizdo medžiagoje. Nurodė, kad negali tiksliai nurodyti, kada sienojuose atsirado vabzdžių išgraužos – ar tik pastačius sodo namelį (prieš 12 metų), ar palaipsniui – būdami sodo namelyje tų skylučių nepastebėdavo, nesureikšmindavo, nefiksavo jų paplitimo, jiems atrodė, kad medyje esančios skylutės yra natūrali sienojų būklės dalis.

4.2. Pažymėjo, kad gavę ieškovės pretenzijas, kreipėsi į biomedicinos mokslų daktarus, entomologus P. I. ir J. R., kurie, išnagrinėję atsiųstą vaizdinę medžiagą, be kita ko, nurodė, kad sodo namelio pažeidimai yra nedideli, pavieniai ir neturi jokios įtakos jo eksploatacijai; esant minimaliam pažeidimui, apsidraudžiant, pažeistus rąstus galima apdoroti registruotais Lietuvoje biocidais, repelentais. Rąstinių namų gamintojų asociacijos prezidentas, statybos inžinierius A. K. pateikė savo išvadas, be kita ko, pažymėdamas, kad medgraužių padarytos žymės sodo namelio rąstų sienose netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį.

4.3. Pasisakydami dėl stogo bei čiaupo defektų nurodė, kad gali būti, jog ieškovės pastebėtų drėgmės pėdsakų ties kaminu atsiradimo priežastis – temperatūrų skirtumo poveikis metaliniams paviršiams. Pažymėjo, kad sodo namelis šaltuoju metų laiku nėra šildomas, atsakovai sodo namelio patalpas šildydavo kartas nuo karto, t. y. tuo metu, kada lankydavosi ir reikėdavo jaukumo bei komforto. Kiek pamena, visi čiaupai turto perdavimo metu veikė tinkamai (gali būti, jog 18 litų kainavęs čiaupas jau buvo atitaranavęs savo tinkamo veikimo metus – jis nebuvo keistas nuo sodo namelio įrengimo).

Šalies argumentai

5. Ieškovė dublike nurodė, kad:

5.1. atsakovai nutyli tai, kad du kartus, kai ji buvo atvykusi apžiūrėti nekilnojamojo turto, ji buvo lauke ir įeiti į sodo namelį neturėjo galimybės. Pažymėjo, kad negirdėjo kenkėjų skleidžiamo garso, kuris yra kiek tylesnis nei uodo zyzimas (kad jį išgirsti, reikėjo būti visiškoje tyloje).

5.2. Pažymėjo, kad medienoje esančios skylutės ir medienos užkrėstumas kenkėjų yra du skirtingi dalykai. Ieškinį pareiškė ne dėl skylučių, bet dėl medienoje įsiveisusių kenkėjų, kurių išnaikinimo garantijos nėra ir kurie gali, praėjus metams ar dvejiems, vėl atsinaujinti. Ji, nebūdama tos srities specialiste, negalėjo žinoti, kad mediena yra užkrėsta aktyviu medienos kenkėju Hylotrupes bajulus (paprastasis trobininkas arba naminis ūsuotis), kuris graužia medinį namą ir tokiu būdu daro jam nepataisomą žalą. Taigi, tai niekaip nepaneigia ieškinyje nurodyto teiginio, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs (paslėpti trūkumai), nes akivaizdu, kad vien skylučių buvimo faktas per se (savaime) nereiškia, kad medienoje yra kenkėjų, kurie graužia medieną ir tai yra akivaizdu bet kuriam vidutinio išprusimo, specialų biologo žinių neturinčiam žmogui.

5.3. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų pozicija yra nenuosekli. 2023 m. rugsėjo 8 d., kai atsakovai atsakė į jos raštu pateiktą pretenziją, jie laikėsi kategoriškos pozicijos ir nesutiko su tuo, kad prieš parduodant nekilnojamąjį turtą defektai buvo. Atsakovai buvo aiškiai nurodę, kad sodo namelyje negyveno, nepastebėjo antstolės užfiksuotų faktinių aplinkybių lygiai taip pat, kaip ir ieškovė keturių apžiūrų metu. Atsakovai tuo metu darė prielaidą, kad visos aplinkybės atsirado po nekilnojamojo turto perdavimo fakto. Nepaisant pirmiau nurodytos pozicijos, atsiliepime atsakovai jau laikosi pozicijos, kad trūkumai yra akivaizdūs ir atitinkamai pateikė specialistų išvadas, kuriose aiškiai nurodyta, kad kenkėjai greičiausiai neatsirado prieš kelis mėnesius ar pusmetį.

5.4. Nurodė, kad kenkėjų naikinimas kainuoja, o jokių garantijų jų išnaikinti nėra. Tai patvirtino pačių atsakovų pateikta mokslo daktarų išvada, taip pat jos pateikta biologo išvada. Vienas dalykas yra įsigyti turtą be kenkėjų ir jį prižiūrėti, kad kenkėjai neįsiveistų, o visai kitas – naikinti kenkėjus, kurie atsirado dėl pačių pardavėjų kaltės ir dėl to patirti papildomas išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovai triplike paaiškino, kad:

6.1. sodo namas visą jo eksploatavimo laiką buvo naudojamas pagal paskirtį – atsakovai jį statė ne nuolatiniam gyvenimui, o ramiam šeimos poilsiui šiltuoju metų laiku, atsipalaidavimui nuo miesto šurmulio ir darbo rūpesčių, buvimui gamtoje. Ieškovė nenurodo jokių priežasčių, kodėl negalima naudoti sodo namelio pagal paskirtį, reiškiamos tik nepagrįstos baimės (vabalai sugrauš namą, pakenks namo konstrukcijoms). Ieškovės pareiškimai, kad neįmanoma gyventi sodo namelyje yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra nurodyta, kas būtent trukdo ilsėtis, naudoti sodo namelį pagal paskirtį. Jeigu kalbama apie naminio ūsuočio skleidžiamą garsą, tai pati ieškovė, sutikdama su mokslininkų išvadose pateiktu palyginimu, jį apibūdina kaip „tylesnį už uodo zirzimą“.

6.2. Pažymėjo, kad sodo namelį prižiūrėjo – kas kelis metus medieną iš vidaus ir išorės tepdavo antiseptiku, 2–3 sluoksniais, ir papildomai 2 sluoksniais dengdavo impregnantu LuxDecor. Paskutinį kartą sienojų dengimas pilkos spalvos Lux Decor impregnantu buvo atliktas prieš 3 metus. Antiseptikai – produktai, skirti saugoti medieną nuo puvimo, pelėsių, grybų ir vabzdžių.

6.3. Akcentavo, kad visuose viešojoje erdvėje platinamuose straipsniuose apie rastinius namus yra nurodomas vienas iš jų trūkumų – mediena gali būti veikiama kenksmingų vabzdžių. Samdyti ar nesamdyti specialistus, kad jie įvertintų perkamą sodo namelį, buvo ieškovės prerogatyva ir ji pati dėl to sprendė, kaip apdairi ir turinti reikiamą patirtį pirkėja. Nurodė, kad kovos priemonių su medgraužiais yra. Jos kainuoja, tačiau ieškovė nereikalauja, kad atsakovai išnaikintų sodo namelyje naminį ūsuotį ar padengtų jo išnaikinimo kaštus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei R. S. iš ieškovės 3 080 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei valstybei iš ieškovės 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti įrodytu faktą, kad sodo namelio sienose naminis ūsuotis egzistuoja ir atsirado iki Sutarties sudarymo ir sodo namelio perdavimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu, pagal vaizdo įrašą (1 filmas), užfiksuota 19 išgraužų pirmo aukšto išorėje ir viduje ir 7 išgraužos mansardoje, iš kurių viena įvertinta kaip nauja. Sodo namelis baigtas statyti prieš 15 metų. Tokiu būdu, vidutiniškai name atsirasdavo mažiau nei 2 išgraužos per metus (26/15=1,7). Išbuvus sodo namelyje keletą minučių, nejudant sodo namelio vidaus apžiūroje dalyvaujantys asmenys išgirdo ne aibę krebždėjimų, o tik vieną krebždėjimą, kuris buvo toks silpnas, kad protokole nenurodyta, kurioje patalpoje ir iš kurios vietos jis buvo girdimas, ir garso nepavyko užfiksuoti jokiomis techninėmis priemonėmis. Tuo tarpu iš vaizdo įrašų matyti, kad medinės yra ir grindys, ir priestato apkalimas dailylentėmis. Duomenų, kad nuo faktinių aplinkybių konstatavimo iki bylos nagrinėjimo pabaigos padidėjo išgraužų skaičius ar dar labiau pablogėjo sodo namelio būklė, nepateikta. Šios aplinkybės patvirtina, kad medienos kenkėjų populiacija sodo namelyje yra apie 2, t. y. labai maža.

9. Pažymėjo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė gali imtis priemonių, kad išnaikinti medienos kenkėjus sodo namelio medinių rąstų sienose, bet jokių priemonių nesiėmė. Todėl ieškovė neįrodė, kad pažeistoms ieškovės teisėms (garsų priežasties pašalinimui) apginti nepakanka teisių gynimo būdų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad naminio ūsuočio buvimas žymiai netrukdo sodo nameliu naudotis poilsiui, nevisiškai atitinka teisėtus ieškovės lūkesčius, tačiau nepatvirtina negalėjimo naudoti sodo namelio pagal jo paskirtį, nepatvirtina, kad ieškovė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti, ir esminį neatitikimą teisėtiems ieškovės lūkesčiams. Taip pat sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti įrodytu faktą, kad sodo namelyje esantys medienos kenkėjai naikina jo rąstus. Aplinkybė, kad sodo namelio sienose yra vienas ar keli naminiai ūsuočiai, kurie gali sukelti tik tokio stiprumo krebždėjimo garsą, kurio net negalima užfiksuoti techninėmis priemonėmis, nepatvirtina, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė S. S. padavė apeliacinį skundą, prašydama: 1) prijungti prie bylos naujus įrodymus – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus muziejininko (entomologo) Agrarinių mokslų daktaro V. T. 2024 m. gegužės 23 d. atsakymą-paaiškinimą ir MB „Statinių diagnostika, auditas” 2024 m. gegužės 17 d. Statinio techninio vertinimo aktą (toliau – ir aktas); 2) panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir jos ieškinį tenkinti; 3) priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

11. Ieškovė nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir/ar aplaidžiai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes. Aplinkybė, kad būtent kenkėjai graužia (naikina) medieną, o sodo namelyje yra kenkėjų išgraužos buvo užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Dėl to ginčo nebuvo, todėl aplinkybė, kad sodo namelyje esantys kenkėjai rąstus (medieną) naikina, turėtų būti laikoma visiškai įrodyta. Pažymėjo, kad su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus, t. y., be kita ko, MB „Statinių diagnostika, auditas” 2024 m. gegužės 17 d. Statinio techninio vertinimo aktą, kuris dar kartą patvirtina, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti duomenys, kad kenkėjai naikina medieną, atitinka tikrovę. Akte nurodyta, kad, atlikus statinio konstrukcijos vertinimą, skaičiavimą ir vizualinę patikrą, nustatyta, jog statinys turi pažaidų dėl kenkėjų, kurie naikina medieną, esamas defektas atsirado dėl netinkamos medienos (senos užsistovėjusios medienos) panaudojimo ir jos paruošimo prieš įmontuojant – kitaip naudojant kaip statybinę medžiagą. Akte pažymėta, kad esamos pažaidos atitinka pateiktą išaiškinimo medžiagą. Šis papildomai teikiamas įrodymas patvirtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta informacija (duomenys) yra teisingi.

11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai savo iniciatyva atliko skaičiavimus, susijusius su kenkėjų padarytomis išgraužomis, nors jis nėra kompetentingas tai daryti. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai paskaičiavo, kiek namelyje išgraužų atsirasdavo per metus, nors byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kurie rodytų, kiek vidutiniškai išgraužų kenkėjai gali padaryti, to niekaip nepatvirtino ir specialistai. Iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat apskaičiavo, kokia rastų dalis yra pažeista kenkėjų ir kokia yra kenkėjų populiacija medienoje, nors jokių skaičiavimų, net ir tos srities specialistai, nebuvo atlikę. Tai neabejotinai gali būti laikoma byloje nustatyta siurprizine ir šalims netikėta aplinkybe, kuri nebuvo byloje atskleista ir dėl kurių šalys negalėjo pateikti savo argumentų, kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį. Nekyla abejonių, kad skaičiavimai pagal matematines formules netikslūs, kai tai liečia gyvus organizmus, kurie laikui bėgant vystosi ir graužia medieną. Gyvų organizmų populiacija priklauso nuo įvairių faktorių, todėl jokiomis matematinėmis formulėmis jos paskaičiuoti nėra galima. Atkreipė dėmesį, kad, fiksuojant faktines aplinkybes su antstoliu, skylučių skaičius nebuvo skaičiuojamas, buvo parodytos tik pavienės didesnės skylutės ir tai aiškiai matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo metu padaryto vaizdo įrašo. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įvertino tai, kad namelis pastatytas prieš 15 metų, nors kenkėjai namelyje atsirado kur kas vėliau, t. y. apie pusę metų iki faktinių aplinkybių konstatavimo. Tai rodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės buvo vertintos aplaidžiai.

11.3. Akcentavo, kad teikia ir kitą papildomą įrodymą, kuris, be kitų bylai reikšmingų aplinkybių, dar kartą patvirtina, kad kenkėjų išnaikinimo garantijos nėra, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytoms aplinkybėmis abejoti nėra jokio pagrįsto pagrindo – apeliacinės instancijos teismui teikiamas agrarinių mokslų daktaro, entomologo atsakymas–paaiškinimas dėl paprastojo trobininko ir jo išplitimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad šis vabalas priklauso sunkiai kontroliuojamų medienos gadintojų grupei.

11.4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dėl esminio sutarties pažeidimo, nors šalys buvo aiškiai apsibrėžusios, ką jos laiko esminiu sutarties pažeidimu. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos esminio sutarties pažeidimo klausimais. Sutartyje numatyta, kad pardavėjai garantuoja, jog nėra jokių pardavėjams žinomų aplinkybių ar faktų, įskaitant daiktų trūkumus, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti pagal jų tikslinę paskirtį arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, žinodama apie tokias aplinkybes, faktus ar trūkumus, arba nebūtų daiktų visai pirkusi, arba nebūtų už juos mokėjusi Sutartimi sulygtos kainos (Sutarties 8.2.7 punktas). Sutarties 8.2.15 punkte nurodyta, kad visa informacija apie daiktus ir kita Sutartyje pateikiama informacija yra visais esminiais atžvilgiais išsami, tiksli ir teisinga. Atitinkamai, pagal Sutarties 8.4 punktą bet kurios iš 8.2.1–8.2.15 punktuose numatytų pareiškimų ir garantijų pažeidimas laikomas netinkamu Sutarties įvykdymu bei esminiu Sutarties pažeidimu. Taigi, atsakovai, pardavę jai sodo namelį su rimtais paslėptais trūkumais iš esmės pažeidė Sutartį, nes ji, žinodama apie tai, kad sodo namelyje yra įsiveisę medieną naikinantys kenkėjai ir kurių išnaikinimo garantijos nėra, turto iš atsakovų iš viso nebūtų pirkusi. Turto nebūtų pirkusi net ir už mažesnę kainą. Mano, kad pardavėjai tikslingai nuslėpė šią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismo daryta prielaida, kad ji galėjo išnaikinti kenkėjus, bet jokių priemonių nesiėmė yra nelogiška ir neteisinga. Įstatymas neįpareigoja pirkėjo imtis priemonių paslėptiems trūkumams pašalinti, kai pardavėjas iš esmės pažeidė sutartį. Tuo labiau, kad trūkumų pašalinimo garantijos nėra. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė ieškovei, nusipirkusiai netinkamos kokybės daiktą dėl pardavėjų (atsakovų) kaltės, kas nėra ir neturi būti toleruojama teisinėje valstybėje.

11.5. Pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti nuostolius nurodė, kad Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad kiekviena šalis pareiškia, kad jos atitinkami pareiškimai ir garantijos, numatyti Sutarties 8.1-8.3 punktuose yra teisingi ir tikslūs, ir pripažįsta, kad kita šalis sudarė Sutartį, remdamasi tokiais šalies pareiškimais ir garantijomis. Laikoma, kad 8.1 -8.3 punktuose pateikti šalių pareiškimai ir garantijos yra pateikti patvirtinti kaip galiojantys teisingi ir tikslūs nuosavybės teisės parėjimo pirkėjai metu. Paaiškėjus, kad bet kuris iš minėtų šalių pareiškimų ir garantijų neatitinka tikrovės, atitinkama šalis įsipareigoja savo sąskaita ir rizika tvarkyti spręsti ar kitaip šalinti visus su tuo susijusius kompetentingų institucijų ir kitų asmenų reikalavimus, pretenzijas, veiksmus ar teisminius procesus, taip pat atlikti visus kitus reikiamus veiksmus, būtinus Sutarties pažeidimams pašalinti ir atlyginti nukentėjusiajai šaliai visus su tuo susijusius nuostolius. Taigi, jeigu pardavėjų pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, visi patirti su tuo susiję nuostoliai (išlaidos) privalo būti nukentėjusiajai šaliai atlyginti. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnio l dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Tai reiškia, kad patirtos žalos atlyginimo galima reikalauti visais atvejais, jeigu ji buvo patirta ir tam nėra būtina, kad patirta žala būtų susijusi su trūkumų šalinimu (ištaisymu), nes žalai atlyginti pakanka įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Šalies argumentai

11.6. Pasisakydama dėl kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėjo, kad, gavusi siurprizinį ginčijamą sprendimą (su visiškai netikėtomis aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo nustatytos ir į kurias ji neturėjo galimybės atsiliepti), suprato, kad jos pozicija, pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami pagrįstai ir/arba jie buvo vertinami aplaidžiai.

Atsiliepimas

12. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) nepriimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų; 2) atmesti apeliacinį skundą; 3) priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

13. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad:

13.1. pirmosios instancijos teismas pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktus duomenis, fiksuotus vaizdo įraše, atliko paprasčiausius bazinius matematinius veiksmus, nereikalaujančius specialių žinių, tai nėra siurprizinė ir šalims netikėta aplinkybė.

13.2. Pažymėjo, kad apeliantė akcentuoja pardavėjo garantijas Sutartyje. Atsakovai įsitikinę, jog suteiktų garantijų nepažeidė. Pirkėja (apeliantė) taip pat Sutartyje prisėmė savo įsipareigojimus ir garantijas – Sutartyje pirkėja nurodė, kad pardavėjai perdavė tokios kokybės daiktus, kokios jie buvo apžiūrint juos prieš priimant sprendimą pasirašyti šią sutartį, ji apžiūrėjo nekilnojamojo turto būklę natūroje, dėl nekilnojamojo turto būklės jokių pretenzijų pardavėjams neturi (Sutarties 8.3.7 punktas). Tam, kad galėtų remtis suteikiamomis garantijomis pirkėjas prieš pirkdamas turi patikrinti daiktus (CK 6.328 ir 6.337 straipsniai) – taip pirkėjo teisė patikrinti daiktus transformuojama į jo pareigą tai atlikti. Be to, Sutartyje šalys nurodė, jog nėra ekonomiškai silpnos, neinformuotos ar nepatyrusios; sutarties sudarymo metu jos veikia apdairiai ir turi reikiamą patirtį (Sutarties 8.1.5. punktas). Ieškinyje ieškovė remiasi Sutarties 8.3.1 punktu, kuriame nurodoma, kad pirkėja neatliko jokio specialaus daiktų patikrinimo ir daiktų apžiūrai nesamdė jokių specialistų, todėl negalėjo įvertinti perkamo nekilnojamojo turto būklės. Tačiau iš Sutartyje nurodytų pirkėjos deklaracijų darytina išvada, jog pirkėjai, esančiai apdairiai ir turinčiai reikiamą patirtį, specialių daikto patikrinimų ir samdomų specialistų nereikėjo. Pirkėja keturis kartus išsamiai apžiūrėjo perkamą sodo namelį. Šios pirkėjos deklaracijos suponuoja, kad būdama apdairi ir turėdama reikiamą patirtį, ieškovė prieš pirkdama rąstinį sodo namelį domėjosi tokių statinių privalumais ir trūkumais.

13.3. Nurodė, kad rinkoje veikia daug įmonių, kurių specializacija yra kenkėjų naikinimas. Ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ieškovei buvo teikti alternatyvūs kenkėjų naikinimo būdai ir galinčių tai atlikti įmonių rekvizitai. Atsakovai į bylą teikė jų gautą konkretų pasiūlymą išnaikinti kenkėjus už priimtiną kainą ir suteikiant išnaikinimo garantiją. Į bylą pateiktose entomologijos mokslo daktarų (entomologija – zoologijos mokslo sritis, nagrinėjanti vabzdžiu) išvadose išvardinta eilė Lietuvoje registruotų preparatų, skirtų medieną ardančių vabzdžių kontrolei, taip pat pasisakyta dėl labai pažeistų rąstų, kai nėra galimybės insekticidais jų apdoroti – tokiu atveju galima panaudoti fumigacijos metodą. Mokslininkų nuomone, šis metodas nagrinėjamu atveju laikytinas pertekline priemone, nes namelio rąstų pažeidimai yra minimalūs. Apeliantė nevertina byloje pateiktų įrodymų ir pagrįstų argumentų, jog išnaikinti kenkėjus galima (apeliantė net nebandė jų naikinti).

13.4. Apibendrinant nurodė, kad ieškovė pasirinko ginti savo teises ultima ratio (paskutinė priemonė) būdu – atsisakydama sutarties – jos manymu kitų įstatymu numatytų teisių gynimo priemonių, užtikrinančių jos teisėms ramiai ilsėtis, negirdint medgraužių skleidžiamų garsų, graužiant sodo namelio sienojus ir taip mažinant turto vertę, nėra. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra teisingas, pagrįstas ir motyvuotas. Jeigu būtų priimtas priešingas sprendimas – precedento pagrindu būtų suformuota teismų praktika, pagal kurią mediniai rąstiniai statiniai iš esmės negalėtų būti civilinėje apyvartoje – pirminėje ar antrinėje rinkoje – juose vienu ar kitu metu bandytų apsigyventi medienos įnamiai – medienoje tarpstantys mikroorganizmai ir vabzdžiai.

13.5. Pasisakydami dėl kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų nurodė, kad pirmajame dokumente pateikiamos subjektyvios muziejininko V. T. įžvalgos. Subjektyviose įžvalgose nurodoma: neatmestina tikimybė, jog šių vabalų infekcija (infekcija – ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą) gali tęstis ir toliau, estetinis apdailinės medienos vaizdas i konstrukcijų tvirtumas gali iš esmės nukentėti. Taip pat nurodoma, jog trobininko naikinimui gali būti veiksmingi dūminiai užtaisai (fumigantai), tačiau šias priemones praktiškai neįmanoma pritaikyti gyvenamosiose (sodo namelis – negyvenamosios patalpos – atsakovų pastaba) patalpose, dėl pernelyg didelio patalpų tūrio (tik 35 kv. m – atsakovų pastaba). Antrajame dokumente statinių techninio vertinimo specialistas vertina statinį – privatų sodo gyvenamąjį namą. Tačiau tokio statinio (duomenys neskelbtini) nėra – šiuo adresu yra sodo namelis. Statinio techninio vertinimo metodika yra skirtinga, vertinant gyvenamąjį namą ir negyvenamosios paskirties statinį – sodo namelį. 4 puslapių statinio techninio vertinimo aktas, kurio pusę turinio sudaro trys neidentifikuotos nuotraukos ir nuoroda apie vertinimui naudotą UAB ,,Dezinfa“ medžiagą bei nežinia kuo grįstas (akte nėra jokių pagrindžiančių duomenų) teiginys – esamas defektas atsirado dėl senos užsistovėjusios medienos panaudojimo ir jos paruošimo prieš įmontuojant. Pažymėjo, kad šio teiginio paneigimui teikia sodo namelio statybos eigos fotofiksaciją – namelio statybai naudoti medienos rąstai nauji ir impregnuoti. Taigi, šis aktas yra niekinis dokumentas. Be to, panašaus turinio „dokumentus“ ieškovė galėjo pateikti teismo proceso metu, kuris buvo gana ilgas ir šalys turėjo laiko ir visas galimybes savo argumentų pateikimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir patirtų nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus muziejininko (entomologo) Agrarinių mokslų daktaro V. T. 2024 m. gegužės 23 d. atsakymą-paaiškinimą ir MB „Statinių diagnostika, auditas” 2024 m. gegužės 17 d. Statinio techninio vertinimo aktą.

19. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

21. Kadangi draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus visgi nėra absoliutus ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis bei spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

22. Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, siedama tai su siurprizinėmis ginčijamo sprendimo išvadomis dėl vabalų populiacijos ir jų galimai padaryta žala. Tačiau susipažinus su naujai teikiamais įrodymais matyti, kad juose nėra pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Naujai teikiamuose įrodymuose iš naujo vertinama (kitų specialistų) ta pati bylos medžiaga, kuri jau buvo įvertinta anksčiau.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl bylos esmės

25. Bylos duomenimis, tarp ieškovės ir atsakovų 2023 m. liepos 31 d. sudaryta Žemės sklypų su pastatais (sodų) pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1651, kuria susitarta, kad atsakovai įsipareigoja parduoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė – pirkti jį asmeninės nuosavybės teise (e. bylos 1 t., b. l. 13–28).

26. Ieškovė ieškiniu prašė Sutartį nutraukti, teigdama, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas – sodo namelis turi paslėptų trūkumų, t. y. jame yra medienos kenkėjų, apie kurių buvimą Sutarties pasirašymo dieną jai nebuvo žinoma.

27. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

28. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis).

29. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

30. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto antstolės Brigitos Palavinskienės 2023 m. rugpjūčio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ji 2023 m. rugpjūčio 11 d., dalyvaujant ieškovei ir UAB „Dezinfa“ paslaugų vadovui-biologui L. G., be kita ko, užfiksavo, jog: ant įvairių paviršių (grindų ir sienų) yra įvairių gyvų ir negyvų vabzdžių; vabzdžių buvo rasta ir pirmame, ir antrame sodo namelio aukštuose; itin aiškiai buvo matomi įvairūs vabzdžiai pirmajame aukšte ant medinių rąstų sienų virtuvės zonoje; taip pat virtuvės zonoje užfiksuotos ir aiškiai matomos išgraužų vietos; keletą minučių išbuvus nejudant, dalyvaujantys asmenys išgirdo krebždėjimą, kurio dėl techninių trukdžių nepavyko užfiksuoti (e. bylos 1 t., b. l. 43–51).

32. Ieškovės pateiktoje UAB „Dezinfa“ paslaugų vadovo-biologo L. G. 2023 m. rugpjūčio 23 d. išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad: apžiūros metu namo vidaus patalpose buvo rasta medienos kenkėjų užkrato požymių; rąstinėse namo sienose aptikta medienos kenkėjų išsigraužimo angų; apačioje, ant pačių šviežiausių angų, matėsi ir medienos išgraužų sankaupos; buvo rasta keletas ropinėjančių medienos kenkėjų, nustatyta rūšis – Hylotrupes bajulus (naminis ūsuotis); šio vabalo lervos vystosi sausoje, spygliuočių medienoje; vystymosi ciklas trunka apie 2–3 metus, tačiau priklausomai nuo medienos būklės, aplinkos temperatūros ir drėgmės, vystymasis gali užtrukti ir ilgiau (e. bylos 1 t., b. l. 52–55).

33. Išvadoje taip pat pažymėta, kad: norint išnaikinti šiuos kenkėjus, reikalingas medinių paviršių paruošimas ir apdorojimas specialiomis cheminėmis medžiagomis; tačiau nėra jokios garantijos, kad pilnam kenkėjų išnaikinimui užtektų vieno ar dviejų apdorojimų; cheminės medžiagos paveikia tik medienos paviršiuje esančius vabzdžius, o giliau esančios jaunesnės lervos to išvengia; todėl didelė tikimybė, kad praėjus metams ar dvejiems prasidėtų naujos generacijos vabalų išsigraužimas.

34. Atsakovų pateiktoje biomedicinos mokslų daktarų, entomologų P. I. ir J. R. išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad: naminis ūsuotis Lietuvoje plačiai paplitęs, bet randamas sporadiškai; išgraužia ovalo formos, apie 6 mm skersmens suaugėlių išėjimo angas; iš šviežių angų byra smulkios išgraužos; pažeidimai pastebimi tik išsivysčius vabalams; suaugusios lervos skleidžia garsą, lyg būtų gramdomas kietas substratas; ankstyvos stadijos lervų maitinimas negirdimas, o vėlesnių vystymosi etapų lervų mandibulių gramdančių medieną garsai girdimas 3–5 metrų atstumu; esant netoli lervos buvimo vietos tas garsas nors yra nestiprus, bet girdimas; palyginimui galima pasakyti, kad jis šiek tiek silpnesnis nei uodo zyzimas; esant minimaliam pažeidimui, apsidraudžiant, pažeistus rąstus galima apdoroti registruotais Lietuvoje biocidais, repelentais; laikantis tam tikrų taisyklių: vėdinimo, drėgmės kontrolės, naminis ūsuotis nebus problema; medinio namo savininkas turi atsiminti, kad bet kada namas gali būti užpultas kenkėjų pakartotinai ar iš naujo ir jo priežiūra yra neišvengiama (e. bylos 1 t., b. l. 142–148)

35. Šalių sudarytoje Sutartyje aplinkybės dėl sodo namelyje esančių vabalų neužfiksuotos.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės laikytinos sodo namelio trūkumu – įsiveisę medienos kenkėjai daro jo pažeidimus, skleidžia garsą.

37. Atsakovai pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad per daugkartinius ieškovės apsilankymus nekilnojamame turte, su ja bendravo ir kalbėjosi lauko terasoje, sodo namelio viduje, kurio sienų rąstuose buvo aiškiai matomos vabzdžių padarytos skylutės. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, vertina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog sodo namelio trūkumas buvo akivaizdus – skylučių buvimas savaime nesuponuoja vabalų buvimo esamuoju momentu.

38. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 punktas; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

39. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas).

40. Taigi, nagrinėjamu atveju sodo namelyje esantys vabalai laikomi paslėptu jo trūkumu.

41. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

42. Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi, kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).

44. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog naminio ūsuočio buvimas žymiai netrukdo sodo nameliu naudotis poilsiui, nevisiškai atitinka teisėtus ieškovės lūkesčius, tačiau nepatvirtina negalėjimo naudoti sodo namelio pagal jo paskirtį, nepatvirtina, kad ieškovė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti, ir esminio neatitikimo teisėtiems ieškovės lūkesčiams.

45. Apeliacinės instancijos teismas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad, pirkėjai nebuvus informuotai apie nustatytą trūkumą, ji patiria didelius nepatogumus, t. y. iš karto po nekilnojamojo turto įsigijimo reikalinga rūpintis vabalų išnaikinimu, ko sudarant Sutartį ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Be to, laikytina, kad normalu, jog paaiškėjusios aplinkybės kelia diskomfortą.

46. Bylos duomenimis, vabalų buvimo faktą ieškovė pastebėjo iš karto po Sutarties sudarymo, pradėjus naudotis nekilnojamuoju turtu – ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykusi apsitvarkyti bei po kurio laiko prisėdus pailsėti, išgirdo kažkokį krebždesį; atvykus sekančią dieną, pamatė labai daug vabalų – lovoje, ant grindų, užuolaidų ir kt. Apie norą nutraukti Sutartį atsakovus informavo ilgai nedelsiant – 2023 m. rugpjūčio 8 d., t. y. sekančią savaitę po Sutarties sudarymo (e. bylos 1 t., b. l. 38–42).

47. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad paaiškėję trūkumai yra esminiai, sąlygojantys ieškovės teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pirkėjo teisių gynimo būdu.

48. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti jai iš atsakovų 1 904,98 Eur nuostolių atlyginimą.

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

50. Ieškovė nurodė, kad jos patirtus nuostolius sudaro išlaidos už: faktinių aplinkybių konstatavimą (1 054,27 Eur), biologo paslaugas (435,60 Eur), mediacijos paslaugas (160 Eur), notaro paslaugas (236,62 Eur), Nekilnojamojo turto registro išrašus (18,49 Eur) (e. bylos 1 t., b. l. 82–89).

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo laikytinas pagrįstu – ieškovės nuostoliai yra susiję su atsakovų pareigos atskleisti informaciją apie sodo namelio trūkumą neįvykdymu (CK 6.245–6.255 straipsniai). Tačiau patirtais nuostoliais dėl Sutarties sudarymo pripažintinos tik išlaidos už notaro paslaugas. Tuo tarpu dėl kitų nurodytų išlaidų priteisimo spręstina skirstant bylinėjimosi išlaidas.

52. Pagrįstu laikytinas ir ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas – ginčijamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas, nutraukiant Sutartį ir taikant restituciją, ieškovei iš atsakovų priteisiamas nuostolių atlyginimas, procesinės palūkanos.

54. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

55. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo

56. Priėmus naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 3 124 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už: advokato pagalbą (2 120 Eur) ir ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (1 004 Eur) (e. bylos 1 t., b. l. 90–93, 98–100, 162–163; e. bylos 2 t., b. l. 44–47). Taip pat, kaip nurodyta šio sprendimo 51 punkte, spręstina ir dėl išlaidų už: faktinių aplinkybių konstatavimą (1 054,27 Eur), biologo paslaugas (435,60 Eur), mediacijos paslaugas (160 Eur), Nekilnojamojo turto registro išrašus (18,49 Eur) (e. bylos 1 t., b. l. 82–89), priteisimo.

59. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų išlaidų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai, apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai).

60. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

61. Pagal 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

62. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

63. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.)).

65. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už dubliko parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 1,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.3. papunktis). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis šiuo atveju sudaro 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 koef.)).

66. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19. papunktis). Teismo posėdis 2024 m. balandžio 18 d. truko 2 valandas ir 30 minučių. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atstovavimą 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje dydis sudaro 633,09 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef. x 3).

67. Ieškovės prašomos priteisti sumos aukščiau nurodytų dydžių neviršija.

68. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, spręstina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovų priteisiamas 4 792,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

69. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis pirmosios instancijos teisme sudarė 15,86 Eur, kurių atlyginimas valstybei priteisiamos iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 254 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už: advokato pagalbą (1 000 Eur), apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (1 004 Eur) ir MB „Statinių diagnostika, auditas” 2024 m. gegužės 17 d. Statinio techninio vertinimo akto parengimą (250 Eur) (e. bylos 2 t., b. l. 96–99).

71. CPK 93 straipsnio 1 dalis taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

72. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.9. papunktis). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.)).

73. Ieškovės prašoma priteisti suma aukščiau nurodyto dydžio neviršija. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti MB „Statinių diagnostika, auditas” 2024 m. gegužės 17 d. Statinio techninio vertinimo aktą, išlaidų atlyginimas už jo parengimą nepriteisiamas. Taigi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovų priteisiamas 2 004 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliantės S. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės S. S. ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 31 d. sudarytą Žemės sklypų su pastatais (sodų) pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1651.

Taikyti restituciją – priteisti atsakovams R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų).

Priteisti ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 236,62 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų ir 62 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (50 236,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 792,36 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų ir 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, išaiškinant, kad šį suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 2 004 Eur (dviejų tūkstančių keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kristina LysionokAsta PikelienėJūra Marija Strumskienė