Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-514-910/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-23
Bylos Nr.: e2-514-910/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00007-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
Pareiškėjas: Švenčionių rajono savivaldybės administracijos

Civilinė byla Nr. e2-514-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Nodama“ bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo konsultavimo biuras“. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažino bankrutuojančią UAB (toliau – BUAB) „Nodama“ likviduojama dėl bankroto. 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ atstatydinta iš pareigų ir BUAB „Nodama“ nemokumo administratore paskirta B. M. (toliau – nemokumo administratorė).

2. Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) 2023 m. vasario 22 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu įtraukti ją į BUAB „Nodama“ (toliau – bendrovė) antros eilės kreditorių sąrašą su 102 018,81 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Prašyme nurodė, kad pareiškėja ir bendrovė 2014 m. gruodžio 3 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. J-435 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią bendrovė įsipareigojo atlikti ir perduoti pareiškėjai Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyno (toliau – sporto aikštynas) statybos darbus bei ištaisyti defektus. Eksploatuojant sporto aikštyną, paaiškėjo atliktų darbų defektų. Bendrovei nepašalinus sporto aikštyno darbų defektų, Švenčionių rajono savivaldybės administracija kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (pastaba: byla persiųsta pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, civilinės bylos Nr. e2-1747-653/2023). Pareiškėja pažymėjo, kad atliktų sporto aikštyno statybos darbų defektai buvo nustatyti nurodytoje byloje atliktos teismo ekspertizės metu. Ekspertizės akte nurodyta, kad dangos irimą nulėmė dangos įrengimo technologijos pažeidimas, dangos atšokimą nuo pagrindo gali lemti asfalto paviršiaus, ant kurio klota danga, nešvarumai, šlapias pagrindas, neatliktas ar netinkamai atliktas gruntavimas, dangos įrengimas esant žemesnei nei +12 laipsnių temperatūrai, dangos irimas dėl dangos elastinių savybių trūkumo. Krepšinio aikštelėje dangos atšokimas ties atsilupusiais, išnykusiais dangų lopų kraštais gali būti dėl dangos irimo, plėšimo. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad dangos sutvarkymo galimos išlaidos – 102 018,81 Eur. Nustačius sporto aikštyne atliktų darbų defektų mastą, priežastis, defektų šalinimo kainą, pareiškėja turi faktinį pagrindą reikšti reikalavimą bendrovei dėl būsimų išlaidų defektams pašalinti atlyginimo.

3. Nemokumo administratorė su pareiškėjos finansiniu reikalavimu nesutiko ir prašė jo netvirtinti. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas ir jo dydis (102 018,81 Eur) grindžiamas duomenimis, kurie yra pareiškėjos pozicijos argumentai šiuo metu kitoje civilinėje byloje nagrinėjamame šalių ginče. Nemokumo administratorės nuomone, pareiškėjos finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, nurodoma kasacinės instancijos teismo praktika nesudaro pagrindo tvirtinti pareiškėjos reikalavimą, reiškiamą būsimos žalos pagrindu, ir dėl aplinkybės, kad toks pareiškėjos reikalavimas yra tebevykstančio teisminio ginčo objektas (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1747-653/2023).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nodama“ bankroto byloje.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji turi 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą į bendrovę. Dėl pareiškėjos reikalavimų bendrovei pašalinti rangos darbų trūkumus arba atlyginti darbų trūkumų pašalinimo išlaidas vyksta teisminis ginčas ir dar nežinoma, ar ieškinys bus patenkintas, o jeigu bus patenkintas, tai kuris iš alternatyvių reikalavimų bus patenkintas – pašalinti rangos darbų defektus ar atlyginti defektų pašalinimo išlaidas. Koks būtų tokių išlaidų dydis, teismo sprendimu (nutartimi) kol kas nėra nustatyta. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kol vyksta ginčo dėl tos pačios sumos ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjimas kitoje civilinėje byloje, negali padaryti išvados dėl tokio finansinio reikalavimo neabejotino pagrįstumo.

6. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų pripažinti reikalavimo pagrįstumą, o jeigu ateityje paaiškėtų, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas ar nebeaktualus, būtų galima jį sumažinti ar apskritai išbraukti, nes tokios „sąlyginio“ tvirtinimo galimybės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) neįtvirtinta. Teismas pažymėjo, kad prie Švenčionių rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, priklausomai nuo civilinės bylos baigties, gali būti sugrįžtama.

7. Teismas pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija siekia iš esmės to paties rezultato dviejuose paraleliai vykdomuose teisminiuose procesuose. Teismo vertinimu, toks procesinis pareiškėjos elgesys kelia abejonių dėl jo efektyvumo ir racionalumo.

8. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos abejones dėl ginčo teisena nagrinėjamos bylos eigos, perspektyvos, jos trukmės, priešingos šalies procesinio elgesio operatyvumo teismas vertino kaip pareiškėjos subjektyvią nuomonę ir jų nevertino kaip teisiškai reikšmingų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nodama“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Bendrovės bankroto procedūra yra pažengusi, t. y. šioje stadijoje atliekama bendrovės turto realizavimo procedūra, todėl, nepatvirtinus finansinio reikalavimo, kyla pagrįsta rizika, kad pareiškėjos interesai liks neapsaugoti. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja prašo patvirtinti 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, tokį reikalavimą grįsdama kasacinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintu būsimos žalos atlyginimo institutu.

9.2. Civilinėje byloje pareiškėja siekia solidarios BUAB „Nodama“ ir UAB „Kelvista“ atsakomybės, t. y. tuo atveju, jeigu civilinėje byloje bus patenkintas ieškinys, pareiškėja reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo galės nukreipti tiek į BUAB „Nodama“, tiek ir į UAB „Kelvista“. Tuo tarpu bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas yra nukreiptas išskirtinai į bendrovę.

9.3. Teismas, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotas ieškinio kvalifikavimo tapačiu taisykles, neįvertino ginčo materialiojo santykio skirtumų ir pasirinkto pažeistų teisių gynybos pobūdžio, o atmesdamas pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą vadovavosi tik pažodiniu civilinėje byloje suformuluoto reikalavimo vertinimu.

9.4. Teismo išvada, kad pareiškėja, kaip potenciali kreditorė, nepateikė įrodymų, jog 102 018,81 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas, padaryta neįvertinus visų su pareiškėjos prašymu pateiktų rašytinių įrodymų. Pareiškėjos finansinis reikalavimas (jos dydis ir pagrįstumas) yra grindžiamas teismo ekspertizės aktu. Nustačius tikslų būsimų išlaidų dydį, pareiškėja pateikė nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į bendrovės antros eilės kreditorių sąrašą su 102 018,81 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo ekspertizės aktas turi būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, pagrindžiantis jos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį.

9.5. Nemokumo administratorė vilkina civilinės bylos nagrinėjimą ir taip siekia išvengti bendrovės atsakomybės dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Taigi pareiškėja praras galimybę į realią teisių gynybą. Įgyvendinus bendrovės turto realizavimo procedūras, bendrovės atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo galimybė taps tik teorinė, o civilinėje byloje vedamas procesas visiškai praras prasmę, nes teisinio materialiojo efekto siekimas taps tik teisine fikcija, be galimybės jį pasiekti.

9.6. Net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad už atliktų darbų defektų atsiradimą bendrovė (ar jos pasitelkti subrangovai) nėra atsakinga (-i), nemokumo administratorė ir (ar) kiti bendrovės kreditoriai nevaržomai galėtų inicijuoti jau patvirtinto pareiškėjos reikalavimo tikslinimo procedūrą ir taip sumažinti finansinio reikalavimo dydį ir (ar) visai išbraukti pareiškėją iš bendrovės kreditorių sąrašo.

Atsiliepimas

10. Atsakovė BUAB „Nodama“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10.1. Kitoje civilinėje byloje ir nemokumo (bankroto) byloje pareiškėja bendrovei (BUAB „Nodama“) reiškia tapataus dydžio (102 018,81 Eur) reikalavimą tuo pačiu pagrindu (dėl atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui kitoje civilinėje byloje, šis perduodamas į bankroto bylą, kurioje turi būti tik atliktas kreditorių patvirtintų reikalavimų sąrašo patikslinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167-798/2020). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, jeigu kitoje civilinėje byloje apeliantės reikalavimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus patenkintas, tai atsakovės bankroto byloje teismas nutartimi turės tik įrašyti apeliantę į atsakovės kreditorių sąrašą, netikrindamas reikalavimo pagrįstumo.

10.2. Bankroto byloje apeliantė reiškia atsakovei reikalavimus, dėl kurių (ne)pagrįstumo civilinėje byloje jau vyksta teisminis ginčas, dėl to apeliantės reikalavimas negali būti tvirtinamas bankroto byloje. Atsakovei gali būti pareikšti tik finansiniai reikalavimai, jai negali būti nustatytas įpareigojimas atlikti defektų pašalinimo ar kitus darbus, nes bendrovė nevykdo veiklos. Teismo ekspertizės aktą apeliantė pateikė į civilinę bylą, kurioje šis dokumentas bus vertinamas nagrinėjamo ginčo kontekste, dėl jo įrodomosios vertės bus pasisakyta teismo sprendimu.

10.3. Bankroto proceso lėšos kreditoriams skirstomos tik po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, o tuo metu teisminiai procesai prieš bendrovę jau turi būti pasibaigę.

10.4. Atskirajame skunde nurodomas kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas sudarys galimybę patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, jeigu išnagrinėjus civilinę bylą bus patenkintas apeliantės ieškinio reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Nodama“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas bankroto byloje.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje tvirtinimo procedūros

14. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų išspręsti klausimų. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu dėl tam tikro kreditoriaus pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumo kyla ginčas, teismas tokio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą gali nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo dienos atskiroje civilinėje byloje, tvirtinimo bankroto byloje procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. kovo 13 d., iškėlė UAB „Nodama“ bankroto bylą. Pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos, paskirtam nemokumo administratoriui nepateikė prašymo patvirtinti jos, kaip bendrovės kreditorės, finansinį reikalavimą. Pareiškėja tik 2023 m. vasario 22 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę su prašymu įtraukti ją į bendrovės antros eilės kreditorių sąrašą su 102 018,81 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Šį prašymą grindė tuo, kad pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435 atsakovė UAB „Nodama“ atliko Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyno statybos darbus; eksploatuojant šį aikštyną paaiškėjo atliktų darbų defektų, kurių tikslus mastas ir pobūdis buvo užfiksuotas 2020 m. balandžio 8 d. defektiniu aktu Nr. 1; nepaisant daugkartinių raginimų, bendrovė nepašalino defektų, todėl Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakoves UAB „Nodama“ (rangovę) ir UAB „Kelvista“ (techninę prižiūrėtoją) savo lėšomis pašalinti atliktų darbų defektus; nurodytoje civilinėje byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad defektų pašalinimo kaina – 102 018,81 Eur. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo ekspertizės akte nustačius UAB „Nodama“ atliktų darbų defektų mastą, priežastis, defektų šalinimo kainą, pareiškėja turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą reikšti bendrovei finansinį reikalavimą dėl būsimų išlaidų defektams pašalinti atlyginimo.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves BUAB „Nodama“ (rangovę) ir UAB „Kelvista“ (techninę prižiūrėtoją) per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos rangos darbų, atliktų Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyne pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435, defektus. Nurodytoje civilinėje byloje atlikus teismo ekspertizę ir 2022 m. gruodžio 6 d. ekspertizės akte nustačius, kad atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimas galėtų kainuoti 102 019,81 Eur, ieškovė 2023 m. vasario 6 d. pareiškimu papildė ieškinį alternatyviu reikalavimu – įpareigoti atsakoves BUAB „Nodama“ ir UAB „Kelvista“ atlyginti Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 102 018,81 Eur būsimų išlaidų defektams pašalinti, nustatant atsakovių solidariąją atsakomybę; neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovėms BUAB „Nodama“ ir UAB „Kelvista“ skirti po 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Šis alternatyvus ieškinio reikalavimas priimtas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi. Pagal nurodytus ieškinio reikalavimus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1747-653/2023.

18. BUAB „Nodama“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas apskųsta nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą, iš esmės remdamasis tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 yra pareikštas reikalavimas dėl 102 018,81 Eur dydžio būsimų išlaidų, reikalingų atsakovės pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435 atliktų darbų defektams pašalinti, ir tol, kol nurodyta civilinė byla neišnagrinėta bei neaišku, ar pareikštas reikalavimas bus patenkintas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 102 018,81 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.

19. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė ir teisinė situacija atitinka kasacinio teismo praktikoje išskirtą kreditorių reikalavimų pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą antrąjį tipą – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei dėl 102 018,81 Eur būsimų išlaidų defektams pašalinti priteisimo yra pareikštas ir nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje (žr. šios nutarties 15 punktą). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas šio reikalavimo patvirtinimo klausimą galės išspręsti tik įsiteisėjus procesiniam sprendimui Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023. Pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktas tvirtinti bendrovės bankroto byloje 102 018,81 Eur dydžio finansinis reikalavimas negali būti priskirtas trečiajam kreditorių reikalavimų pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą tipui, t. y. negali būti vertinamas kaip naujas reikalavimas ir jo pagrįstumas negali būti nagrinėjamas bankroto byloje, nes tai reikštų tapataus kitoje civilinės byloje jau pareikštam reikalavimui nagrinėjimą, o tokia teisinė situacija yra draudžiama įstatymo.

Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos BUAB „Nodama“ bankroto byloje pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo ir civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 pareikšto ieškinio reikalavimo tapatumo

20. Proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur jau nagrinėjama (svarstoma) byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-88/2010; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-32-128-823/2021). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, asmuo kitoje byloje neturi teisės pareikšti reikalavimo dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (inter alia (be kita ko, be to)) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 15 punktas).

21. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, kt.).

22. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad apskųstą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotas ieškinio kvalifikavimo tapačiu taisykles, neįvertino ginčo materialiojo santykio skirtumų ir pasirinkto pažeistų teisių gynybos pobūdžio, o atmesdamas pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą vadovavosi tik pažodiniu civilinėje byloje suformuluoto reikalavimo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

23. Dėl šalių tapatumo kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

24. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo nustatymo kasacinio teismo yra nurodyta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, kt.).

25. Nagrinėjamu atveju tiek bankroto byloje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 nagrinėjamo ieškinio reikalavimo dėl atliktų statybos rangos trūkumų šalinimo būsimų išlaidų atlyginimo šalys yra tos pačios – Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir BUAB „Nodama“, kurios yra atitinkamai užsakovė ir rangovė pagal jų 2014 m. gruodžio 3 d. sudarytą statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 pareiškėja siekia solidariosios BUAB „Nodama“ ir UAB „Kelvista“ atsakomybės, o bankroto byloje pareikštas reikalavimas nukreiptas išimtinai tik į BUAB „Nodama“, nepaneigia šalių ir reikalavimų tapatumo, nes tiek civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023, tiek bankroto byloje iš atsakovės BUAB „Nodama“ pareiškėja reikalauja tų pačių darbų defektų šalinimo būsimų išlaidų.

26. Tiek bankroto byloje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 nagrinėjamo ieškinio reikalavimo dalykas yra identiškas – priteisti iš BUAB „Nodama“ 102 018,81 Eur dydžio būsimas išlaidas, reikalingas bendrovės atliktų statybos rangos darbų defektams pašalinti.

27. Ir bankroto byloje prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, ir civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 nagrinėjamas ieškinio reikalavimas grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu, t. y. aplinkybėmis, kad BUAB „Nodama“ pagal 2014 m. gruodžio 3 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. J-435 atliko Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyno statybos darbus; eksploatuojant šį aikštyną paaiškėjo atliktų darbų defektų; nepaisant daugkartinių raginimų, bendrovė nepašalino defektų, todėl Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu; nurodytoje civilinėje byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad defektų pašalinimo išlaidų galima suma – 102 018,81 Eur. Akivaizdų pareikštų reikalavimų pagrindo tapatumą patvirtina aplinkybė, kad BUAB „Nodama“ bankroto byloje prašymą patvirtinti 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija grindžia civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 atliktos teismo ekspertizės 2022 m. gruodžio 6 d. akte nustatytais UAB „Nodama“ atliktų darbų defektais ir jų pašalinimo išlaidų suma – 102 018,81 Eur.

28. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja įstatyme nustatytų ir kasacinio teismo praktikoje atskleistų sąlygų visuma, akivaizdžiai patvirtinanti pareiškėjos finansinio reikalavimo BUAB „Nodama“ bankroto byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš BUAB „Nodama“ 102 018,81 Eur būsimoms atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidoms atlyginti tapatumą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija dviejuose teismo procesuose siekia iš esmės to paties rezultato – gauti iš BUAB „Nodama“ 102 018,81 Eur dydžio būsimų išlaidų, reikalingų tiems patiems bendrovės atliktų darbų defektams pašalinti, atlyginimą. Teisinė situacija, kai dviejose bylose pareiškėja siekia gauti iš BUAB „Nodama“ tų pačių statybos rangos darbų defektų šalinimo būsimas išlaidas, yra negalima. Tol, kol civilinė byla Nr. e2-1747-653/2023 neišnagrinėta ir neaišku, ar ieškinio reikalavimas dėl 102 018,81 Eur būsimų išlaidų defektams pašalinti bus patenkintas, o jeigu bus patenkintas – ar visa apimtimi, pareiškėjos prašymas BUAB „Nodama“ bankroto byloje patvirtinti 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą negali būti sprendžiamas.

29. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

30. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui iškėlus bylą pripažįstama, jog asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši norma taikytina ir tuo atveju, kai ankstesnėje byloje ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas nagrinėti priėmus sprendimą, bet šis dar nėra įsiteisėjęs dėl jo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir dėl to dar iki galo nežinoma tos bylos baigtis. Bylos nutraukimas pagal įstatymą leidžiamas tik ankstesnėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, kt.).

32. Nagrinėjamu atveju Švenčionių rajono savivaldybės administracijos reikalavimas priteisti iš BUAB „Nodama“ 102 018,81 Eur bendrovės atliktų darbų defektų pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimą yra pareikštas ir nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje, kurioje dar nėra priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymas BUAB „Nodama“ bankroto byloje patvirtinti 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą, grindžiamą tų pačių darbų defektų pašalinimo būsimomis išlaidomis, paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte).

33. Atskirajame skunde pareiškėjos išdėstyti argumentai, kad BUAB „Nodama“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o kai civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 bus priimtas galutinis teismo sprendimas, bankroto byloje patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas galės būti patikslintas arba Švenčionių rajono savivaldybės administracija galės būti apskritai išbraukta iš kreditorių sąrašo, yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįsti. Bankroto byloje gali būti tvirtinami tik tokie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių pagrįstumas nustatytas įstatymo įtvirtinta tvarka. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali imtis nagrinėti pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo, nes šio reikalavimo pagrįstumas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nustatinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023. Kol nurodyta civilinė byla neišnagrinėta, bankroto byloje teismas neturi teisinio pagrindo spręsti pareiškėjos įvardyto 102 018,81 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1747-653/2023 ir joje įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, pareiškėja Švenčionių rajono savivaldybės administracija turės teisę BUAB „Nodama“ bankroto byloje iš naujo paduoti prašymą dėl jos finansinio reikalavimo, grindžiamo bendrovės atliktų darbų defektų šalinimo išlaidomis, patvirtinimo, tiesiog perduodama įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023.

34. Atskirajame skunde Švenčionių rajono savivaldybės administracija taip pat remiasi tuo, kad BUAB „Nodama“ bankroto procesas yra pažengęs, jau yra realizuojamas bendrovės turtas, todėl, nepatvirtinus pareiškėjos finansinio reikalavimo, o realizavus bendrovės turtą gautas lėšas paskirsčius kreditoriams, bus pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 vedamas procesas praras prasmę, nes neliks galimybės gauti iš bendrovės defektų šalinimo išlaidų atlyginimą. Tokie atskirojo skundo argumentai stokoja teisinio pagrįstumo ir nesuponuoja pagrindo nesivadovauti civilinio proceso teisės normų įtvirtintu reglamentavimu dėl tapačių reikalavimų nagrinėjimo paraleliniuose teismo procesuose negalimumo.

35. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal JANĮ 95 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimai patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Taigi pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą yra teismo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju BUAB „Nodama“ bankroto byloje nėra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, todėl atsiskaitymas su kreditoriais lėšomis, gautomis realizavus bendrovės turtą, negalimas.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines ir teisines aplinkybes, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl bankroto byloje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo ir civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 pareikšto ieškinio reikalavimo – priteisti iš atsakovės BUAB „Nodama“ 102 018,81 Eur dydžio būsimas išlaidas bendrovės atliktų darbų defektams pašalinti – tapatumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo BUAB „Nodama“ bankroto byloje tvirtinimo klausimas galės būti sprendžiamas tik po to, kai bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023. Kartu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjos prašymas patvirtinti jos 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nodama“ bankroto byloje yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-1747-653/2023 pareikštam ieškinio reikalavimui dėl 102 018,81 Eur dydžio būsimų išlaidų bendrovės atliktų darbų defektams pašalinti atlyginimo, pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Nodama“ bankroto byloje turėjo palikti nenagrinėtą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, nurodant, kad pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą paliekamas nenagrinėtas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės prašymą patvirtinti 102 018,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje palikti nenagrinėtą“.

Teisėjai Marius BajorasLaima RibokaitėTomas Venckus