- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2-1377-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00007-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nodama“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-368-280/2020, kurioje išnagrinėtas prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“ finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nodama“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo konsultavimo biuras“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 219 467,20 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nodama“ bankroto byloje. Atsakovės nemokumo administratorė nesutiko su prašomu tvirtinti finansiniu reikalavimu. Be to, prašė sustabdyti finansinio reikalavimo nagrinėjimą iki bus išspręsta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-373-589/2020 pagal nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultavimo biuras“ ieškinį UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ dėl nuomos sandorių, kurių pagrindu reiškiamas finansinis reikalavimas, nuginčijimo. Byla pagal administratorės ieškinį užvesta 2020 m. birželio 5 d., jau po reikalavimo bankroto byloje pareiškimo. Minėtoje byloje administratorė pareiškė reikalavimus pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis ir įpareigoti UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ grąžinti BUAB „Nodama“ nuo 2014 m. gruodžio 30 d. sumokėtas sumas, kurių dydis 411 589,67 Eur. Administratorė ginčija nuomos sutartis bei nesutinka su reikalavimu dėl to, kad tiek bankrutuojanti įmonė, tiek kreditorė yra susijusios, nes UAB Nodama“ akcininkė yra UAB „Bonikos turto grupė“ vadovo sutuoktinė.
3. UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ reikalavimą BUAB „Nodama“ bankroto byloje pareiškė dėl nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2016 m. gruodžio 27 d. turto nuomos sutartis. Prašomas tvirtinti finansinis reikalavimas (219 467,20 Eur) jau buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje UAB „Nodama“ restruktūrizavimo byloje 2018 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi. Nuo tada, kai atsakovei buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas, kuris vėliau buvo nutrauktas ir iškelta bankroto byla, nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas. Dalis finansinio reikalavimo taip pat buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-48515/599/2017. Teismo įsakymu patvirtinta 186 182,02 Eur skola. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktiškai buvo išieškota tik 8 043,70 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ 219 467,20 Eur dydžio finansinį reikalavimą; netenkino prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo; priteisė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ naudai 420 Eur bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Nodama“ administravimui skirtų lėšų.
5. Teismas nenustatė pagrindo, kodėl turėtų būti stabdomas UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas.
6. Teismo vertinimu, UAB „Bonikos turto grupė“ finansinis reikalavimas reiškiamas šiuo metu galiojančių sutarčių pagrindu. Be to, kreditoriaus finansinis reikalavimas iš dalies patvirtintas teismo nutartimi ir teismo įsakymu.
7. Teismas konstatavo, kad skolos pagal nuomos sutartis išieškojimas nėra galimas, nes UAB „Nodama“ iškelta bankroto byla. Be to, nuomos sutartys, kurių pagrindu šioje byloje reiškiamas finansinis reikalavimas, yra ginčijamos kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-373-589/2020), ir tik sprendimu jas pripažinus negaliojančiomis nuo sudarymo momento, bus pagrindas iš naujo vertinti UAB „Bonikos turto grupė“ reikalavimo pagrįstumo klausimą.
8. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nemokumo administratorė minėtoje byloje neginčija finansinio reikalavimo dydžio, o ginčija tik sutartis, kurios buvo vykdomos iki restruktūrizavimo bylos UAB „Nodama“ iškėlimo. Nemokumo administratorė siekia nuginčyti nuomos sutarčių sudarymo pagrindą bei atgauti sumokėtas sumas. Pasak teismo šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nėra faktinių ir teisinių sąlygų atsisakyti tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą.
9. Be to, teismas vertino, kad dalis prašomo tvirtinti finansinio kreditorinio reikalavimo jau buvo išieškota priverstinai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymą.
10. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė nerimauja dėl to, kad patvirtinus prašomą finansinį reikalavimą, pareiškėja taps daugiausia balsų turinčia kreditore kreditorių susirinkime, kas turės įtakos priimamiems sprendimams. Tačiau teismas padarė išvadą, kad negalima vilkinti bankroto procedūrų, nes nenuginčijus ir nepatvirtinus finansinio reikalavimo bus iš esmės pažeistos kreditoriaus teisės, iškreiptas bankroto procesas, kreditorių susirinkimo nutarimai bus priimti pažeidžiant įstatymą, kai vieno iš kreditorių teisės bus apribotos neapibrėžtą laiką.
11. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų, jog kreditorė savo teisėmis bankroto byloje naudosis nesąžiningai, trukdys procedūrų vykdymui. Be to, bankroto procesas tik prasideda, nėra įvykę kreditorių susirinkimai, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas nėra prasidėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. BUAB „Nodama“ nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-373-589/2020 dėl nuomos sandorių pripažinimo negaliojančiais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmos instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę ir nesiėmė priemonių atskleisti faktines bylos aplinkybes. Atsakovė ir pareiškėja priklauso tiems patiems savininkams. Atsakovė 1996 m. rugpjūčio 12 d. iš UAB „Limeka“ įsigijo buvusios dvarvietės pastatų kompleksą, kuriame nuo 1957 metų veikė melioracijos įmonė. Tris pastatus iš pastatų komplekso atsakovė pareiškėjai pardavė 2009 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2012 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovė nuo įmonės įsteigimo (1996 metais) iki jai buvo iškelta bankroto byla, ūkinę-komercinę veiklą vykdė tose pačiose patalpose. Taigi, atsakovė pardavė visą savo nekilnojamąjį turtą ir jį iš karto išsinuomojo iš pareiškėjos. Toks nekilnojamojo turto pardavimas ir vėlesnis jo išsinuomojimas jokios naudos atsakovei neatnešė. Atsakovė patyrė realią žalą. Iki administratorės ginčijamų nuomos sandorių sudarymo atsakovės veikla buvo pelninga, tačiau ginčijamais nuomos sandoriais prisiimta metinė 306 487,68 Eur sumos nuompinigių našta 2015 metais atsakovės veiklą padarė nepelningą, o 2016 metais nuostolingą, nes atsakovės nuosavas kapitalas (99 554 Eur) tapo mažesnis už įstatinį kapitalą (135 836 Eur).
12.2. Pareiškėja ginčijamu 219 467,20 Eur finansiniu reikalavimu siekia tapti didžiausia atsakovės kreditore, kuri kontroliuotų atsakovės bankroto procedūrų eigą. Minėtos aplinkybės įrodo ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą kitų kreditorių atžvilgiu.
12.3. Bylos sustabdymas negali būti traktuojamas kaip įsiteisėjusių teismų sprendimų dėl skolos priteisimo nevykdymas. Paaiškėjus aplinkybei, kad vis tik pareiškėja nėra atsakovės kreditorė, o yra atsakovės skolininkė, kiti atsakovės kreditoriai ginčytų visus kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriuos balsų dauguma priimtų pareiškėja, nes ji pagal skundžiama teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą turėtų lemiamą balsą, todėl bylos sustabdymas atitiktų ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
12.4. Tarp civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, dėl ko yra būtina stabdyti pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą. Civilinėje byloje Nr. e2-373-589/2020 konstatavus, jog administratorės ginčijamos nuomos sutartys yra priešingos atsakovės veiklos tikslams ir galėjo turėti įtakos tam, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjos reikalavimas apskritai negalėtų būti patvirtintas.
Atsiliepimas
13. Pareiškėja UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
13.1. Atskirajame skunde yra teikiami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BUAB „Nodama“ tik atskirajame skunde reikalavimams pagrįsti nurodo informaciją apie įmonės finansinius rodiklius, sudarytas sutartis, kuri nebuvo nagrinėta ir vertinta pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nepagrįstai bando nukrypti nuo šios bylos nagrinėjimo esmės ir siekia analizuoti klausimus, kurie bus analizuojami kitoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-589/2020.
13.2. Atsakovės nemokumo administratorė yra priešiškai nusiteikusi kreditorės atžvilgiu. Vien subjektyvus požiūris į kreditorę nėra pagrindas netvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo. Pagal faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo netvirtinti galiojančio, nenuginčyto ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinto kreditorės reikalavimo į atsakovę.
13.3. Nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą stabdyti bylą, yra neskundžiama. Šiuo atveju netaikomas CPK 165 straipsnis, nes pagal teismų praktiką minėtas straipsnis nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta atsisakyti sustabdyti bylą. Be to, nutartis atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.
13.4. Atskiruoju skundu siekiama kuo ilgiau neįtraukti UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ į BUAB „Nodama“ kreditorių sąrašą ir priimti sprendimus be UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ dalyvavimo. Tokiu būdu bus pažeistos jos, kaip kreditorės, teisės. Atsakovės nemokumo administratorė 2020 m. rugpjūčio 14 d. šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiami esminiai BUAB „Nodama“ bankroto proceso klausimai. Nemokumo administratorė siekia, kad UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ nebūtų įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą ir negalėtų dalyvauti bent jau pirmajame kreditorių susirinkime, jame balsuoti, naudotis savo teisėmis bankroto procese, spręsti dėl esminių bankroto procedūrų įgyvendinimo gairių ir tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ finansinis reikalavimas BUAB „Nodama“ bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. Teismų praktikoje, aiškinant teisės normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir / arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
18. Pareiškėja UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ savo finansinį reikalavimą grindžia UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ ir UAB „Nodama“ 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. sudarytomis nuomos sutartimis, kuriomis buvo išnuomoti pastatai. Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teisme BUAB „Nodama“, atstovaujama nemokumo administratorės, pareiškė ieškinį UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ dėl šių nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-373-589/2020). Atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo procesinis sprendimas dėl ginčijamų nuomos sutarčių galiojimo dar nėra priimtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
19. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo teisinis reguliavimas bei jo aiškinimas teismų praktikoje sudaro pagrindą išvadai, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į restruktūrizuojamą įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ pareikšto finansinio reikalavimo bankroto byloje pagrindą sudarančių nuomos sutarčių ginčijimo teismine tvarka faktas sudaro objektyvias kliūtis finansinio reikalavimo tvirtinimui, nes byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo.
20. Tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-167-798/2020, išaiškino, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimas negali būti sprendžiamas, kol kitose civilinėse bylose nėra galutinai išspręstas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, o pirmosios instancijos teismas tokiu atveju turi atsisakyti priimti nagrinėti bankroto byloje kreditoriaus pateiktą tvirtinti finansinį reikalavimą.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo galimybę susieti su aplinkybe, jog šiuo metu reikalavimo pagrindą sudarančios nuomos sutartys yra galiojančios. Šiuo atveju pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-589/2020, kurioje sprendžiamas nuomos sutarčių teisėtumo (galiojimo) klausimas, gali būti nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjos UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti ginčijamo finansinio reikalavimo, kol kitoje byloje pagal BUAB „Nodama“ pareikštą ieškinį nėra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl finansinio reikalavimo pagrindą sudarančių sutarčių teisėtumo ir jų galiojimo. Taigi, kaip jau minėta, vien aplinkybė, kad šiuo metu ginčijami sandoriai dar galioja, nesudaro pakankamo pagrindo finansinį reikalavimą pripažinti pagrįstu ir jį tvirtinti.
22. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2011); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-261/2007); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi ir įvertinti šalis siejusius teisinius santykius, jų pobūdį ir turinį, įvertinti apeliantės pastabas, keliančias abejones dėl nuomos sutarčių galiojimo. Be to, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra pagrindas iš naujo spręsti bylos sustabdymo klausimą pirmos instancijos teisme, iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-373-589/2020. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sustabdžius kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus išspręstas ginčijamų nuomos sutarčių galiojimo klausimas, nebus paneigiama UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ teisė į pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimą. Priešingai, tokiu atveju bus tik išvengiama prieštaringų teismų sprendimų priėmimo tuo pačiu klausimu.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis panaikinama), pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.