- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-1156-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00007-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nodama“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Verslo konsultavimo biuras“. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Kreditorė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nodama“ nemokumo administratorę įtraukti siūlomus kreditorių susirinkimo darbotvarkės patikslinimus ir papildymus bei teikti juos BUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimui svarstyti. Šiam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti visas BUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimo funkcijas iki pareiškimo išnagrinėjimo ir nutarties dėl pareiškimo išnagrinėjimo įsigaliojimo.
3. Nurodė, kad kreditorė pateikė siūlymus dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo, tačiau nemokumo administratorė priėmė sprendimą jų nesvarstyti. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad kreditorė 2021 m. liepos 9 d. yra pateikusi skundą dėl skolininkės kreditorių susirinkimo civilinėje byloje Nr. eB2-123-755/2021. Administratorės vertinimu, šis skundas yra dėl tų pačių klausimų, dėl kurių kreditorė pateikė siūlymus 2021 m. rugpjūčio 26 d. šaukiamam kreditorių susirinkimui, todėl tokie siūlymai gali būti svarstomi tik teismui išnagrinėjus kreditorės skundą. Tačiau kreditorė su tokiu vertinimu nesutinka. Be to, kreditorės teigimu, 2021 m. liepos 9 d. pateikto skundo išnagrinėjimo teisinės pasekmės nebūtų administratorės įpareigojimas papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus, todėl kreditorės pateiktas skundas teisiškai yra nesusijęs su kreditorės siūlymais dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės.
4. Siekiant užtikrinti, kad kreditorių susirinkimas vyktų atsižvelgiant į kreditorės siūlomus darbotvarkės pakeitimus, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti visas BUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimo funkcijas iki pareiškimo išnagrinėjimo ir nutarties dėl pareiškimo išnagrinėjimo įsigaliojimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė teismo nutarties vykdytinumui, o bankroto administratorė ir toliau galės vykdyti negrįžtamus procesus ir daryti žalą skolininkės kreditoriams. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas esančioje situacijoje užkirstų kelią kreditorei įgyvendinti teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Taip pat būtų neužtikrintas kreditorių autonomijos principas, būtų sukuriamos prielaidos šaukiamame kreditorių susirinkime priimtus sprendimus vertinti kaip neteisėtus. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra proporcingas, nes užtikrina veiksmingą kreditorės teisių įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiks nei vienai iš šalių didesnio pranašumo ir nei viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių didelių suvaržymų ir nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje būtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra ir taikomos priemonės būtų efektyvios bei proporcingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad kreditorės reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, nes skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo nuomone, gali pagrįsti skundo pagrindą. Kita vertus, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo stabdyti visų kreditorių susirinkimo funkcijų, nes funkcijų stabdymas nesusijęs su siekiamo procesinio rezultato įvykdymo užtikrinimu.
7. Teismas pažymėjo, kad kreditorė siekia konkrečių klausimų įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę. Dalimi siūlomų klausimų iš esmės siekiama pakeisti (peržiūrėti) kreditorių susirinkimo, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 14 d., nutarimus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko, komiteto sudarymo (išrinkimo), susirinkimo sušaukimo tvarkos nustatymo, balsavimo tvarkos, reglamento patvirtinimo. Jeigu toks prašymas būtų patenkintas, nemokumo administratorė būtų įpareigota įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę prašomus klausimus, teikti juos kreditoriams susirinkime svarstyti. Toks teismo sprendimas būtų nukreiptas į ateitį ir tai, kokie kreditorių susirinkimai buvo priimti ankstesniu metu, negalėtų daryti įtakos į tokio sprendimo (nutarties) įvykdymui. Teismo vertinimu, tarp būsimo galimo teismo sprendimo įtraukti klausimus į būsimo susirinkimo darbotvarkę įvykdymo ir anksčiau priimtų kreditorių susirinkimo sprendimų nėra tiesioginio ryšio, anksčiau priimti sprendimai niekaip negali trukdyti vykdyti teismo sprendimą.
8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 44 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo teises. Kreditorė nepagrindė ir neįrodė, kodėl reikia stabdyti visas šias kreditorių susirinkimo funkcijas, jei iš esmės tik siekiama papildyti darbotvarkę tam tikrais klausimais. Be to, neaišku, kaip tokios laikinosios apsaugos priemonės galėtų užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Visų susirinkimo funkcijų atlikimo sustabdymas, teismo vertinimu, trikdytų nemokumo proceso operatyvumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Kreditorė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti visas BUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimo funkcijas iki pareiškimo išnagrinėjimo iki nutarties dėl pareiškimo išnagrinėjimo įsiteisėjimo. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Šiuo metu dalis kreditorės siūlymų yra tiesiogiai siejami su nemokumo administratorės finansiniais interesais ir administravimo išlaidų patvirtinimu, išlaidų dydžio patikslinimu, todėl administratorė yra šališka ir subjektyvi kreditorės siūlymų atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sudaro galimybę administratorei ir toliau gauti nepagrįstas administravimo išlaidas ir atlikti mokėjimus BUAB „Nodama“ vardu, spręsti klausimus ir organizuoti kreditorių susirinkimus, neatsižvelgiant į didžiausios kreditorės darbotvarkės siūlymus.
9.2. Sprendimus kreditorių susirinkime darbotvarkės klausimais priima kreditoriai balsų dauguma, o šiuo atveju sprendimą nesvarstyti klausimų vienašališkai priėmusi administratorė, pasinaudojo išimtinai kreditorių susirinkimo ir jame dalyvaujančių kreditorių teise. Vien asmeninis administratorės nepasitenkinimas teikiamais svarstyti klausimais ar administratorės ir kreditorės interesų nesutapimas negali būti pagrindu įsikišti į susirinkimo kompetenciją ir pažeisti kreditorių autonomijos principą.
9.3. Kreditorei palankus teismo sprendimas būtų vykdomas į ateitį, tačiau netaikomas „į praeitį“, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas reikštų bankroto proceso vykdymą neatsižvelgiant į kreditorių interesus, kreditorių patiriamą žalą dėl nepagrįstų administravimo, nuomos, teisinių paslaugų ir kitų išlaidų, pareiškėjos, kuri yra didžiausia atsakovės kreditorė, negrįžtamą teisių pažeidimą visapusiškai dalyvauti bankroto procese ir atstovauti savo interesus. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sumažinta BUAB „Nodama“ kreditorių teisė ir teisėti interesai dėl skolinių įsipareigojimų jiems įvykdymo maksimalia apimtimi.
9.4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sudarytų prielaidas kvestionuoti kreditorių susirinkimo sprendimus ir neužtikrintų kreditorių autonomijos principo, būtų sukuriamos prielaidos šaukiamuose kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus vertinti kaip neteisėtus. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra proporcingas, nes užtikrina veiksmingą kreditorės teisių įgyvendinimą teismui išnagrinėjus pareiškimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiks nė vienai iš šalių didesnio pranašumo ir nė viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių didelių suvaržymų ir nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje būtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra ir taikomos priemonės būtų efektyvios bei proporcingos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė BUAB „Nodama“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
10.1. Kreditorė savo prašymą grindžia tik abstrakčiais samprotavimais apie galimą kreditorių žalą, tačiau jokių konkrečių įrodymų nepateikė. Vien tik pareiškimo pateikimas nesuteikia kreditorei pranašumo prieš atsakovę ir nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
10.2. Kreditorė pareiškimu siekia įpareigoti nemokumo administratorę į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perrinkimo ir pakeitimo kreditorės atstovu, dėl kreditorių komiteto narių perrinkimo su kreditore UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ susijusiais asmenimis, dėl kreditorių komiteto reglamento papildymo punktais, kuriais iš nemokumo administratorės atimama įstatymo suteikta teisė spręsti, kokias sutartis sudaryti ir kokias bylas kelti, dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratorei sumažinimo. Kitaip tariant, kreditorė siekia kontroliuoti atsakovės bankroto procedūras ir valdyti nemokumo administratorę. Pažymėtina, kad kreditorę UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ ir atsakovę sieja tie patys savininkai, todėl tai pažeistų imperatyvias teisės normas ir kitų atsakovės kreditorių interesus.
10.3. Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjamas kreditorės skundas dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimų tais pačiais klausimais pripažinimo neteisėtais. Kadangi ginčas yra nagrinėjamas teisme tuo pačiu klausimu, nemokumo administratorė kreditorės siūlomų klausimų neįtraukė į 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
10.4. Paminėtina, kad kreditorių 2020 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo sprendimai buvo skundžiami kito kreditoriaus E. G. (kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ savininkės brolio ir paskutinio atsakovės vadovo), tačiau skundas buvo atmestas.
10.5. Kreditorė nepateikė įrodymų, kad atsakovės kreditorių susirinkimas gali priimti netinkamus sprendimus, todėl visiškai pagrįsta skundžiamos nutarties išvada, kad kreditorės reikalavimas įpareigoti nemokumo administratorę įtraukti kreditorės siūlomus atsakovės kreditorių susirinkimo darbotvarkės patikslinimus ir papildymus bei teikti juos kreditorių susirinkimui svarstyti nėra susijęs su prašymu stabdyti visas susirinkimo funkcijas.
10.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad visų kreditorių susirinkimo funkcijų sustabdymas trikdytų nemokumo proceso operatyvumui, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ir neproporcingos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką, 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kreditorei neįrodžius grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
14. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013 ir kt.).
15. Išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas, skundas) patenkinamas visiškai ar iš dalies ar ieškinys atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį bei savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.
16. Nustatyta, kad kreditorė nagrinėjamoje civilinėje byloje prašė įpareigoti bankroto administratorę kreditorių susirinkimui perduoti svarstyti šiuos klausimus: dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo (siūlo kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atstovą), dėl kreditorių komiteto sudarymo (išrinkimo) (siūlo atšaukti dabartinį kreditorių komitetą ir sudaryti naują kreditorių komitetą iš penkių narių: E. G., UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atstovo, VSDF Alytaus skyrius atstovo, UAB „Easy debt service“ atstovo, UAB „Enzinas“ atstovo), dėl kreditorių komiteto reglamento papildymo, dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarkos papildymo, dėl įpareigojimų nemokumo administratoriui (siūlo keisti teisines paslaugas teikiančią advokatų kontorą, keisti buhalterines paslaugas teikiančią bendrovę), dėl kreipimosi dėl atsakovės turto saugojimo, dėl BUAB „Nodama“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo, dėl UAB „Domus impressa“ akcijų (priklausančių atsakovei) pardavimo, finansinės atskaitomybės dokumentų audito ir teisinės išvados. Tačiau, net ir galimai tenkinus šiuos kreditorės pareikštus materialinius reikalavimus, anksčiau nurodyti klausimai tiesiog būtų įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, suteikiant galimybę kreditoriams šiuos klausimus svarstyti ir dėl jų balsuoti.
17. Net ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ turi didžiausią finansinių reikalavimų dalį BUAB „Nodama“ bankroto byloje ir, balsuojant anksčiau aptartais klausimais, galėtų būti priimtas būtent kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ siūlomas sprendimas, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos spręsti dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo (ne)teisėtumo, esant suinteresuoto asmens skundui. Taigi vien kreditorės, turinčios balsų daugumą, reikalavimas įtraukti tam tikrus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, per se (pats savaime) nereiškia, kad jis bus priimtas, ir nelemia šio sprendimo teisėtumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – stabdyti visas BUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimo funkcijas iki pareiškimo išnagrinėjimo ir nutarties dėl pareiškimo išnagrinėjimo įsigaliojimo – neužtikrins kreditorės reiškiamo reikalavimo įpareigoti BUAB „Nodama“ nemokumo administratorę įtraukti kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ siūlomus BUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės patikslinimus ir papildymus bei teikti juos BUAB „Nodama“ kreditorių susirinkimui svarstyti.
19. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju nėra keliamas klausimas dėl anksčiau minėtų klausimų (ne)teisėtumo, o tik dėl jų (ne)įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad kreditorė civilinėje byloje Nr. eB2-280-755/2021 jau kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimus dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, dėl kreditorių komiteto sudarymo, dėl kreditorių komiteto reglamento nustatymo, dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo, dėl BUAB „Nodama“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo neteisėtais ir prašė juos panaikinti, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuri dar nėra įsiteisėjusi, kreditorės skundas yra atmestas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tai reiškia, kad laikytina, jog kreditorių susirinkimas iš esmės veikia teisėtai.
20. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019 ir kt.).
21. Vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015 ir kt.). Šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per JANĮ nustatytas bankroto procedūras. O kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (sprendimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visų susirinkimo funkcijų atlikimo sustabdymas būtų nesuderinamas su bankroto operatyvumo principu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kreditorė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 22 punktas). Taigi tol, kol nėra priimtas baigiamasis teismo procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.
24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ skundą atsakovei BUAB „Nodama“ dėl nemokumo administratorės neveikimo dar nėra paskelbtas galutinis teismo procesinis dokumentas, kuriuo išnagrinėta civilinė byla. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ir anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kreditorės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.