- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 2-705-381/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00007-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės „VIACON BALTIC“ ir uždarosios akcinės bendrovės UTENOS KASYBA atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“ civilinėje byloje Nr. B2-366-755/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ direktoriaus E. Ž. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nodama“ direktorius E. Ž. Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prašydamas iškelti UAB „Nodama“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Restrus“, nustatyti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 1) restruktūrizavimo administratorės atlyginimas – 1 000 Eur plius PVM/mėnesiui; 2) kitos su restruktūrizavimo procesu susijusios administravimo išlaidos (ryšio, pašto korespondencijos, transporto, skelbimų spaudoje, teisinės ir pan.) – pagal faktą. UAB „Nodama“ direktorius E. Ž. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. bendrovės vienintelė akcininkė I. B. pritarė bendrovės restruktūrizavimo procesui, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė restruktūrizavimo administratorės kandidatūrai, nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovės vidutinės mėnesinės pajamos sudaro 137 000 Eur, dirba 57 darbuotojai, bendrovė įsiskolinimo darbuotojams ir valstybės biudžetui neturi. Pagrindinės priežastys, dėl kurių prašoma iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, yra susidariusios skolos, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas. Šie finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, bendrovė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Finansiniai sunkumai atsirado dėl nesąžiningų partnerių, kurie delsia atsiskaityti, bei dėl medžiagų tiekėjų. Įvairiuose statybos objektuose bendrovė atliko darbų, už kuriuos nėra atsiskaityta. Įmonės restruktūrizavimas sudarytų sąlygas stabilizuoti bendrovės įsipareigojimų naštą, pritraukti naujų investuotojų veiklai plėtoti, atstatyti ilgalaikį bendrovės mokumą, išvengti bendrovės bankroto, išsaugoti bendrovę ir darbo vietas joje. Bendrovė įžvelgia perspektyvas vykdomos veiklos sektoriuje, nes turi sukaupusi didelę patirtį, sukūrusi platų paslaugų realizacijos tinklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl turi pakankamai užsakymų ir vykdytinos veiklos. 2014–2015 metais bendrovė veikė pelningai, o su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė tik nuo 2016 metų. 2017 m. lapkričio 30 d. duomenimis bendrovės turto vertė yra 592 836 Eur, įsiskolinimai – 799 188,92 Eur, o pradelstos skolos – 292 374,35 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės, todėl įmonė yra moki. Atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla. Bendrovė nėra nutraukusi veiklos, turi vykdomų sutarčių. Restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Įmonės debitoriai ketina grąžinti jai skolas arba dėl skolų priteisimo bus kreipiamasi į teismą. Atsakovė yra informavusi visus suinteresuotus asmenis apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Trečiasis asmuo Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ prašė atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei, nes ji yra faktiškai nemoki, todėl jai turėtų būti iškelta ne restruktūrizavimo, o bankroto byla. Atsakovės įsiskolinimai (799 188,92Eur) viršija jos turtą (592 836 Eur). Be to, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė realiai gaus nurodytą gautiną sumą – 344 625 Eur, kuri sudaro net 58,13 proc. atsakovės nurodomo turto. Restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovės pajėgumo realiai pasiekti restruktūrizavimo tikslą, nes juose nurodytos priemonės nėra pakankamos atkurti atsakovės mokumą.Trečiasis asmuo UAB UTENOS KASYBA nurodė, kad nesutinka su restruktūrizavimo plano metmenimis, nes įmonės būklės vertinimas nėra tikslus, o numatytos priemonės yra formalios, t. y. nėra pagrįstos ekonomine analize.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Nodama“.Teismas nustatė, kad bendrovės turto vertė yra 592 836 Eur, iš jų 329 461 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Bendrovės įsiskolinimai (mokėtinos sumos) yra 799 188,92 Eur, iš kurių pradelstos sumos – 292 374,35 Eur, o nepradelstos sumos – 506 814,57 Eur, t. y. pradelstos sumos neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės. Nuo 2016 metų bendrovė dirba nuostolingai, tačiau ankstesniais laikotarpiais ji gaudavo pelno. Bendra darbų vertė 2018 metais sudaro 2 702 308,05 Eur, kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ ir UAB „ENZINAS“ sutiko atidėti atitinkamai 180 000 ir 38 272,58 Eur dydžio mokėjimų reikalavimus iki 2018 m. kovo 31 d. Bendrovė laikėsi procedūrų, susijusių su kreditorių informavimu apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą.Teismas sprendė, kad nėra įrodymų, jog finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta informacija būtų klaidinga. Nors visos gautinos sumos operatyviai atgauti gali ir nepavykti, tačiau taip pat nėra prielaidų šių sumų atgavimo tikimybę vertinti kaip mažai realią, nes kreditoriai yra Lietuvoje įregistruotos įmonės ar įstaigos, nėra duomenų, jog jos būtų nemokios, atsakovė jau inicijavo civilines bylas prieš UAB „CASTRADE“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ dėl skolų priteisimo. Nors atsakovės turtinė padėtis balansuoja ant nemokumo ribos, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo atsakovę jau dabar vertinti kaip nemokią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme.Bendrovė vykdo veiklą, joje dirba apie 60 darbuotojų, jiems mokamas darbo užmokestis, mokama didžioji dalis mokesčių, vykdomos sudarytos sutartys, atlikti parengiamieji darbai naujoms sutartims sudaryti ir pradėti jas vykdyti, t. y. egzistuoja įmonės reabilitavimo poreikis. Atsižvelgiant į tikėtiną skolų išieškojimą, net jeigu pradelstos skolos ir nežymiai viršytų pusės turto vertės ribą, savaime tai dar nelemtų būtinumo inicijuoti bankroto procedūras, nes prioritetas teiktinas būtent reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos. Teismo vertinimu, pateikti restruktūrizavimo plano metmenys pakankami restruktūrizavimo bylai pradėti, nes juose nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane, t. y. restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ 12 straipsnio nuostatų reikalavimus. Šiuo atveju restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kokia veikla įmonė užsiims, planuojamos gauti pajamos ir patirti išlaidos, kokius sandorius bus siekiama sudaryti, kokių veiksmų imtasi skoloms susigrąžinti. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatytas naujų veiklų siekis, vidinių pertvarkymų būtinumas, tačiau tai nėra pakankama priežastis restruktūrizavimo plano metmenis vertinti kaip netinkamus, nerealius ar neatitinkančius ĮRĮ reikalavimų. Atsakovė restruktūrizavimo tikslams įgyvendinti numatė gauti pajamų iš dar nesudarytų sutarčių, nes nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais. Teismas nurodė, kad bendrovės veiklos atgaivinimo ir pajamų gavimo perspektyvos yra pakankamai realios, nes jos remiasi pagrindinės veiklos, kurioje bendrovė turi nemažą įdirbį, darbų atlikimu. Įmonės finansinės būklės pablogėjimą lėmė pavėluotas užsakovų atsiskaitymas. UAB „Nodama“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad įmonė, pritaikiusi ekonomines, technines, organizacines priemones ir visiškai išnaudojusi turimus gamybos pajėgumus, gali sumažinti laikinus finansinius sunkumus, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Nustatęs, kad UAB „Nodama“ laiku nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir jai nėra iškelta bankroto byla ar inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas jai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).Teismas nustatė didžiausią bendrą lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota einamiesiems mokėjimams ir įmokoms mokėti – 152 044 Eur, nes toks dydis buvo nustatytas ir teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Trečiasis asmuo Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Nodama“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė yra faktiškai nemoki ir turi ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, todėl jai keltina ne restruktūrizavimo, tačiau bankroto byla. Teismas nepagrįstai atsakovės (ne)mokumą vertino pagal nebeaktualius 2017 m. lapkričio 30 d. duomenis, nors atsakovės akcininkė restruktūrizavimo procesui pritarė 2017 m. gruodžio 29 d., o skundžiama teismo nutartis priimta 2018 m. vasario 2 d. Atsakovė nuostolingai dirba nuo 2016 metų ir jos padėtis kiekvieną mėnesį blogėja. Teismas tik formaliai nustatė atsakovės mokumą, nes jos pradelsti įsipareigojimai 2017 m. lapkričio 30 d. beveik siekė pusę į balansą įrašytos turto vertės, didelę dalį atsakovės turto sudarė gautinos sumos, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad visas debitorių sąraše nurodytas sumas bus galima realiai išieškoti, ilgalaikis turtas yra įkeistas, teismas nevertino to, jog nėra aišku, ar realiai egzistuoja atsakovės nurodytas trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektavimo gaminiai) ir kokia yra reali jo vertė, t. y. atsakovės turtas yra tik „popierinis“, be to visi atsakovės įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą. Su atsakove susiję juridiniai asmenys (UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ ir UAB „ENZINAS“), dirbtinai atidėję 218 272,58 Eur skolos mokėjimo terminą, imitavo atsakovės tariamą mokumą. Šiuo metu atsakovės padėtis yra dar labiau pablogėjusi, nes jau yra pradelsta 86 394 Eur skola Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“, nors 2017 m. lapkričio 30 d. buvo nurodyta 54 510,58 Eur pradelsta skola šiam trečiajam asmeniui. Blogą atsakovės padėtį rodo ir šie duomenys: ji turi 4 galiojančius turto arešto aktus, jos įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2018 m. sausio 25 d. sudarė 16 224,11 Eur, UAB „Nodama“ 2017–2018 metais kaip atsakovė dalyvavo (dalyvauja) net 29 teisminiuose procesuose, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, jai bankroto reitinge yra suteikta aukščiausia klasė, jos darbuotojų sumažėjo nuo 60 iki 51, ji 2016 metais patyrė 90 372 Eur nuostolių. Nemokiai bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus padaryta didelė žala jos kreditoriams. Restruktūrizavimo plano metmenys yra tipiniai, neišsamūs, deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovės pajėgumo realiai sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą. Restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti bent preliminarus įmonės verslo planas, tačiau atsakovė jokio verslo plano mokumui atkurti nepateikė, nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra tik teorinės viltys ir vizijos. Atsakovė nurodo, kad pagrindiniai pajamų šaltiniai restruktūrizavimo metu bus pajamos iš įprastos atsakovės veiklos, tačiau būtent ši veikla atsakovę jau yra privedusi prie nemokumo. Akivaizdu, kad atsakovė nori mažinti įsiskolinimus ne optimizuodama, subalansuodama veiklą, o kreditorių sąskaita, nes tikisi iš jų „nuolaidų“. Pagal praktiką beveik visi restruktūrizavimo procesai baigiasi bankroto bylos iškėlimu. Pareiškime dėl atsakovės finansinių sunkumų yra kaltinama aplinka (partneriai, tiekėjai), tačiau ne pati įmonė / jos valdymo organai, nesuvaldę verslo rizikos. Faktiniai atsakovės duomenys neatitinka planuojamų pasiekti rezultatų. Teismas neįvertino, kad atsakovės siekiai grindžiami ne konkrečiais skaičiavimais ar veiksmais, o bendrinio pobūdžio hipotetiniais pamąstymais, nėra jokių planuojamų skolų grąžinimo terminų. Nesant skaičiavimų, kiek pavyks uždirbti ar sutaupyti, neįmanoma įvertinti, kiek numatomos priemonės bus efektyvios. Teismas nustatė neproporcingai didelę lėšų sumą (152 044 Eur), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms atlikti. Ši su finansiniais sunkumais susidūrusiam ūkio subjektui nustatyta suma, atsižvelgiant į jo turto ir įsipareigojimų dydį, yra neadekvati. Leidus atsakovei atlikti itin didelius einamuosius mokėjimus, restruktūrizavimo procesas nebetenka prasmės, nes ji galės faktiškai vykdyti įprastą ūkinę veiklą ir toliau didinti įsiskolinimus. Trečiasis asmuo UAB UTENOS KASYBA atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės (ne)mokumu, ir dėl to netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimą. Nors atsakovė teismui nurodė, kad jos pradelstas įsiskolinimas UAB UTENOS KASYBA yra 5 942,07 Eur, tačiau UAB UTENOS KASYBA buvo pateikusi teismui duomenis, kad reali atsakovės pradelsta skola jai jau 2017 m. lapkričio 30 d. buvo 14 997,95 Eur. Taigi pradelsti atsakovės įsipareigojimai jau 2017 m. lapkričio 30 d. viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Atsakovė tikslingai teikė teismui 2017 m. lapkričio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenis. Teismas turėjo pareikalauti iš atsakovės pateikti aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, nes iš viešai pateikiamų duomenų matyti, kad atsakovės padėtis nuo 2017 m. lapkričio 30 d. pablogėjo, t. y. per vieną mėnesį 4 375,87 Eur padidėjo skola VSDF biudžetui. Atsakovė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir jos sunkumai nėra laikino pobūdžio. Teismas turėjo spręsti, ar realios atsakovės perspektyvos sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslus, ir vertinti visų, o ne tik didžiausių atsakovės kreditorių poziciją. Vien atsakovės pradelsti įsipareigojimai Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ ir UAB UTENOS KASYBA sudaro daugiau nei 100 000 Eur. Pagal atsakovės finansinę padėtį (turtą, didėjančius įsiskolinimus, nuostolingą veiklą) ir inicijuotas bylas, kuriose UAB „Nodama“ dalyvauja kaip atsakovė, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės (siekis pasinaudoti atsigaunančia Lietuvos ekonomika, sąnaudų optimizavimas ir kt.) net preliminariai nepagrindžia galimybės atkurti normalią atsakovės veiklą, mokumą, nes jos yra pernelyg abstrakčios ir deklaratyvios. Dėl to iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą, nebus pasiekti restruktūrizavimo bylos iškėlimo tikslai. Trečiasis asmuo Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atsiliepimu į UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą prašo tenkinti jo dalį dėl prašymo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Tiek Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“, tiek ir UAB UTENOS KASYBA atskiruosiuose skunduose nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi nebeaktualiais duomenimis apie atsakovės finansinę padėtį. Kiti šių trečiųjų asmenų atskirųjų skundų argumentai taip pat iš esmės sutampa ir patvirtina, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovės skola VSDF biudžetui tik didėja, 2018 m. vasario 19 d. ji buvo 31 031,21 Eur. Be to, UAB UTENOS KASYBA atskirasis skundas patvirtina, kad atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas yra netikslus, t. y. dirbtinai gerinantis realią atsakovės finansinę būklę. Tai turėjo sukelti teismui abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ir jos pateiktų duomenų teisingumo. UAB „Nodama“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą / šią apeliacinio proceso dalį nutraukti, Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:Atskirojo skundo padavimo terminą šiuo atveju reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, o specialiosios ĮRĮ nuostatos. Skundžiama teismo nutartis galėjo būti apskųsta per 7 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalis), t. y. 2018 m. vasario 9 d. buvo paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena. UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą pateikė 2018 m. vasario 12 d. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl jos atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas. Pagal teismų praktiką bankroto bylos iškėlimas įmonei yra ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonė. Restruktūrizuojamos įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas, todėl grėsmės, kad jos padėtis iš esmės pablogės, beveik nėra. Restruktūrizavimo bylą gali būti atsisakyta kelti tuo atveju, jeigu akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Teismas turėjo teisę išreikalauti iš atsakovės papildomus įrodymus ir dokumentus, tačiau jam pateiktų duomenų užteko, kad nuspręstų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškime buvo nurodyta objektyvi priežastis, kuri lėmė atsakovės būklę (debitorių vėlavimas atsiskaityti), tačiau vėlavimas nereiškia, kad jie neatsiskaitys. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra išsami informacija apie debitorius. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie keltų abejones dėl atsakovės galimybės atgauti skolas iš debitorių. Šiuo atveju buvo pateiktos galiojančios sutartys, patvirtinančios atsakovės veiklos tęstinumą, taip pat 2018 metais planuojama veikla ir prognozės. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ akcentuojamas darbuotojų mažėjimas, jų kaita yra normalus procesas po to, kai įmonei buvo inicijuota restruktūrizavimo byla, be to, tai rodo veiklos efektyvinimą ir optimizavimą. Šiuo metu atsakovė skolos VSDF biudžetui ir darbuotojams neturi. Nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei mokesčių administratorius neprieštarauja atsakovės restruktūrizacijai. Tai, kad dalis atsakovės kreditorių yra su ja susijusios įmonės, yra naudinga atsakovei, nes šios kreditorės yra linkusios jai padėti. Laiku, t. y. kol įmonės finansiniai sunkumai yra minimalūs, pradėtas restruktūrizavimo procesas leidžia tikėtis sėkmės. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra tik tam tikros gairės, tikslūs ir detalūs duomenys pateikiami restruktūrizavimo plane. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateikta visa būtina informacija pradėti restruktūrizavimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Nodama“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalį nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Atsižvelgęs į šią nuostatą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad 2018 m. vasario 9 d. buvo paskutinė atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties pateikimo diena. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskirąjį skundą pateikė 2018 m. vasario 9 d., tačiau UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą pateikė 2018 m. vasario 12 d., t. y. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors UAB UTENOS KASYBA praleido terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą rezoliucija priėmė (CPK 310, 315 straipsniai) ir jį persiuntė nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui, t. y. tokiu būdu faktiškai rezoliucija terminą skundui paduoti atnaujino (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pagal UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą apeliacinio proceso dalį nutraukti, kaip prašoma atsakovės atsiliepime į atskiruosius skundus. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme tikrinamas pagal Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ ir UAB UTENOS KASYBA atskirųjų skundų faktinį ir teisinį pagrindą.
Dėl naujo dokumento priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2018 m. kovo 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Kupiškio rajono savivaldybės raštas, kuriame nurodyta, kad savivaldybė palaiko tai, jog UAB „Nodama“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla, nes tokiu atveju įmonė tęstų veiklą, darbuotojai turėtų darbo ir būtų mokami mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, sprendžia, kad priėmus šį dokumentą civilinio proceso principai nebus pažeisti, todėl Kupiškio rajono savivaldybės 2018 m. kovo 16 d. raštą priima ir vertina jį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).Byloje nėra ginčo, kad UAB „Nodama“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytas sąlygas. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės (ne)mokumo aplinkybę ir restruktūrizavimo plano metmenų atitiktį ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimams, kaip pagrindus atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertins atskirųjų skundų argumentus būtent šiais aspektais.
Dėl restruktūrizavimo ir bankroto procesų santykio ir atsakovės (ne)mokumo
Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalį įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Nors įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūromis siekiama skirtingų tikslų, taip pat skiriasi priemonės, kuriomis jų siekiama, tačiau jos turi ir panašumų – abi taikomos įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų, jų bylos iškėlimo procedūros yra panašaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016).Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2–3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2078-330/2017).Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis balansuoja ant nemokumo ribos, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo atsakovę jau dabar vertinti kaip nemokią ĮBĮ prasme, nes pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsakovės (ne)mokumą vertino pagal nebeaktualius 2017 m. lapkričio 30 d. duomenis. Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą prie pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kita ko, pridedama praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopija. Kadangi atsakovės vienintelė akcininkė I. B. pritarė bendrovės restruktūrizavimo procesui 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu, bendrovės direktorius, 2018 m. sausio 3 d. kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo ir pateikdamas 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinio ir 2017 m. lapkričio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, nepažeidė ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos duomenis. Pagal 2017 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis, bendrovės turto vertė yra 592 836 Eur. Atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodytos pradelstos skolos – 292 374,35 Eur. Apeliantės kvestionuoja tiek atsakovės realaus turto dydį, tiek pradelstų skolų dydžio teisingumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ argumentus, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovė realiai gaus nurodytą gautiną sumą, kuri sudaro virš 50 proc. atsakovės nurodomo turto, sprendė, kad nėra prielaidų šių sumų atgavimo tikimybę vertinti kaip mažai realią, nes kreditoriai yra Lietuvoje įregistruotos įmonės ar įstaigos, nėra duomenų, jog jos būtų nemokios, atsakovė jau inicijavo civilines bylas prieš UAB „CASTRADE“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ dėl skolų priteisimo. Taigi pirmosios instancijos teismas debitorines skolas įvertino galimybių jas realiai išieškoti aspektu ir nenustatė jų beviltiškumo. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ reikalavimas, kad atsakovė turėtų pateikti įrodymus, jog visas debitorių sąraše nurodytas sumas bus galima realiai išieškoti, nelaikytinas proporcingu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs viešus duomenis apie atsakovės skolininkus, nustatė šias aplinkybes : trys atsakovės skolininkai yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, tačiau jų skola atsakovei iš viso sudaro tik 1 511,92 Eur, t. y. 0,46 proc. visų skolų; viena atsakovės skolininkė (UAB „ORTITAS“) yra restruktūrizuojama, tačiau, viena vertus, jos skola atsakovei yra labai nedidelė (539,33 Eur), kita vertus, restruktūrizavimas pats savaime nepagrindžia fakto, kad skola yra beviltiška; nėra duomenų, kad kiti įmonės skolininkai turėtų mokumo problemų. Dėl to beviltiškomis galima pripažinti tik 0,46 proc. visų skolų atsakovei, o 327 948, 63 Eur skolų atgavimo tikimybę vertinti kaip mažai realią nėra prielaidų. Atskirajame skunde Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog nėra aišku, ar realiai egzistuoja atsakovės nurodytas trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektavimo gaminiai) ir kokia yra reali jo vertė. 2017 m. lapkričio 30 d. balanse nurodyta šio turto vertė – 107 567 Eur. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ jokių abejonių dėl šio turto egzistavimo ir tikrosios jo vertės pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, todėl pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nėra įrodymų, jog finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta informacija būtų klaidinga, dėl šio aspekto atskirai nepasisakė. Taigi reali atsakovės 2017 m. lapkričio 30 d. balanse nurodyto turto vertė mažintina tik aptartų beviltiškų skolų suma, t. y. iki 591 324,08 Eur.Pradelstų skolų aspektu Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ nepagrįstai akcentuoja atsakovės jai pradelstą skolos dydį, kuris yra šiuo metu, nes turi būti palyginamas atsakovės turto ir pradelstų skolų santykis, buvęs tuo pačiu, o ne skirtingais momentais. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės turto ir pradelstų skolų santykį, buvusį 2017 m. lapkričio 30 d. UAB UTENOS KASYBA pirmosios instancijos teismui pateiktas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimas už akių, kuris šiuo metu jau yra įsiteisėjęs, patvirtina, kad reali atsakovės pradelsta skola UAB UTENOS KASYBA jau 2017 m. lapkričio 30 d. buvo 14 997,95 Eur, o ne 5 942,07 Eur, kaip nurodyta atsakovės pateiktame kreditorių sąraše. Taigi atsakovės pradelstų skolų suma, buvusi 2017 m .lapkričio 30 d., didintina 9 055,88 Eur, t. y. iki 301 430,23 Eur. Aplinkybė, kad atsakovės kreditorės (UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ ir UAB „ENZINAS“) sutiko atidėti atitinkamai 180 000 ir 38 272,58 Eur dydžio mokėjimų terminą iki 2018 m. kovo 31 d., reiškia, jog šie įsipareigojimai nėra pradelsti. Tai taip pat patvirtina, kad šios kreditorės yra pasirengusios padėti atsakovei įveikti finansinius sunkumus. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad šis skolų mokėjimo termino atidėjimas yra dirbtinis, t. y. imituojantis atsakovės tariamą mokumą.Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, vertinant formaliai, nėra teisinga, nes pradelsti atsakovės įsipareigojimai (301 430,23 Eur) sudarė 50,98 proc. į jos balansą įrašyto turto vertės (591 324,08 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokia situacija, kai pradelstos skolos itin nežymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, kaip yra šiuo atveju, neturėtų būti vertinama pernelyg formaliai ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymo aspektu, o turėtų būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas būtent reabilitaciniam tikslui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiais atvejais, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2043-330/2017). Šiuo atveju nėra ginčo, kad 2014–2015 metais įmonės veikla buvo pelninga ir kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos. Pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovė turi 47 darbuotojus. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ nepagrįstai teigia, kad atsakovės skola VSDF biudžetui tik didėja, nes nors 2018 m. vasario 19 d. ji buvo 31 031,21 Eur, tačiau jau 2018 m. vasario 23 d. atsakovė įsiskolinimo VSDF biudžetui neturėjo, o 2018 m. kovo 22 d. jis siekė 10 771,64 Eur. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas būtent reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti Lietuvos regione veiklą vykdančią ir daug darbuotojų turinčią įmonę yra socialiai reikšmingesnis už siekį tokią įmonę likviduoti.
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės restruktūrizavimo perspektyvumą, pagrįstai įvertino ne tik įmonės mokumą, bet ir restruktūrizavimo plano metmenis bei juose numatytas priemones, iš kurių spręstina, ar įmonė gali atkurti normalią įmonės veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui, pavyzdžiui, aplinkybė, jog įmonė balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus ir yra pakankami restruktūrizavimo bylai pradėti. Metmenyse turi būti nurodoma ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose apibrėžta ir kita informacija, galinti būti svarbi keliant įmonės restruktūrizavimo bylą, susijusi su esama įmonės būkle ir priežastimis, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane; šiuo atveju restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kokia veikla įmonė užsiims, planuojamos gauti pajamos ir patirti išlaidos, kokius sandorius bus siekiama sudaryti, kokių veiksmų imtasi skoloms susigrąžinti. Metmenyse nurodoma, kad įmonė planuoja optimizuoti sąnaudas, vykdyti marketingą ir taip siekti mokumo atkūrimo. Metmenyse yra aptartas kreditorių reikalavimų tenkinimas 2018–2022 metais, todėl atmestinas Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskirojo skundo argumentas, kad nėra jokių planuojamų skolų grąžinimo terminų. Apeliantės nepagrįstai atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis iš esmės vertina pagal restruktūrizavimo planui keliamus išsamumo ir detalumo reikalavimus, todėl daro neteisingą išvadą, kad pateikti metmenys yra deklaratyvūs, o nurodytos priemonės nepadėtų išspręsti atsakovės finansinių sunkumų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, padarė išvadą, kad nors restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatytas naujų veiklų siekis, tačiau tai nėra pakankama priežastis restruktūrizavimo plano metmenis vertinti kaip netinkamus. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria, nes atsakovė turi ilgametę patirtį būtent statybų srityje.
Dėl nustatytos naudotinos lėšų sumos dydžio
Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 6 punktą prie pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedama areštuotų įmonės sąskaitų sąrašas, kuriame nurodomi sąskaitų numeriai ir kredito įstaigų, kuriose jos atidarytos, rekvizitai, konkreti didžiausia lėšų suma, reikalinga įmonės einamosioms įmokoms per vieną kalendorinį mėnesį mokėti, ir ją pagrindžiantys dokumentai. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir nurodyti konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Teismo nustatyta lėšų suma negali būti mažesnė negu suma, reikalinga įmonės einamosioms įmokoms per vieną kalendorinį mėnesį mokėti (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis).Nėra pagrindo sutikti su Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė neproporcingai didelę lėšų sumą (152 044 Eur), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms atlikti. Pažymėtina, kad ši suma atitinka lėšų sumą, kurią pirmosios instancijos teismas nustatė 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį galėtų būti panaudota mokėjimams ir įmokoms atlikti, atsakovė rėmėsi savo veiklos sąnaudų vidurkiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks lėšų poreikio pagrindimas yra racionalus. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskirajame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, kad nustatyta lėšų suma būtų akivaizdžiai per didelė.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.