Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nodama“ direktorius E. Ž. Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prašydamas iškelti UAB „Nodama“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Restrus“, nustatyti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 1) restruktūrizavimo administratorės atlyginimas – 1 000 Eur plius PVM/mėnesiui; 2) kitos su restruktūrizavimo procesu susijusios administravimo išlaidos (ryšio, pašto korespondencijos, transporto, skelbimų spaudoje, teisinės ir pan.) – pagal faktą. UAB „Nodama“ direktorius E. Ž. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. bendrovės vienintelė akcininkė I. B. pritarė bendrovės restruktūrizavimo procesui, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė restruktūrizavimo administratorės kandidatūrai, nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovės vidutinės mėnesinės pajamos sudaro 137 000 Eur, dirba 57 darbuotojai, bendrovė įsiskolinimo darbuotojams ir valstybės biudžetui neturi. Pagrindinės priežastys, dėl kurių prašoma iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, yra susidariusios skolos, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas. Šie finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, bendrovė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Finansiniai sunkumai atsirado dėl nesąžiningų partnerių, kurie delsia atsiskaityti, bei dėl medžiagų tiekėjų. Įvairiuose statybos objektuose bendrovė atliko darbų, už kuriuos nėra atsiskaityta. Įmonės restruktūrizavimas sudarytų sąlygas stabilizuoti bendrovės įsipareigojimų naštą, pritraukti naujų investuotojų veiklai plėtoti, atstatyti ilgalaikį bendrovės mokumą, išvengti bendrovės bankroto, išsaugoti bendrovę ir darbo vietas joje. Bendrovė įžvelgia perspektyvas vykdomos veiklos sektoriuje, nes turi sukaupusi didelę patirtį, sukūrusi platų paslaugų realizacijos tinklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl turi pakankamai užsakymų ir vykdytinos veiklos. 2014–2015 metais bendrovė veikė pelningai, o su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė tik nuo 2016 metų. 2017 m. lapkričio 30 d. duomenimis bendrovės turto vertė yra 592 836 Eur, įsiskolinimai – 799 188,92 Eur, o pradelstos skolos – 292 374,35 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės, todėl įmonė yra moki. Atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla. Bendrovė nėra nutraukusi veiklos, turi vykdomų sutarčių. Restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Įmonės debitoriai ketina grąžinti jai skolas arba dėl skolų priteisimo bus kreipiamasi į teismą. Atsakovė yra informavusi visus suinteresuotus asmenis apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Trečiasis asmuo Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ prašė atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei, nes ji yra faktiškai nemoki, todėl jai turėtų būti iškelta ne restruktūrizavimo, o bankroto byla. Atsakovės įsiskolinimai (799 188,92Eur) viršija jos turtą (592 836 Eur). Be to, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė realiai gaus nurodytą gautiną sumą – 344 625 Eur, kuri sudaro net 58,13 proc. atsakovės nurodomo turto. Restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovės pajėgumo realiai pasiekti restruktūrizavimo tikslą, nes juose nurodytos priemonės nėra pakankamos atkurti atsakovės mokumą.Trečiasis asmuo UAB UTENOS KASYBA nurodė, kad nesutinka su restruktūrizavimo plano metmenimis, nes įmonės būklės vertinimas nėra tikslus, o numatytos priemonės yra formalios, t. y. nėra pagrįstos ekonomine analize.

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Nodama“.Teismas nustatė, kad bendrovės turto vertė yra 592 836 Eur, iš jų 329 461 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Bendrovės įsiskolinimai (mokėtinos sumos) yra 799 188,92 Eur, iš kurių pradelstos sumos – 292 374,35 Eur, o nepradelstos sumos – 506 814,57 Eur, t. y. pradelstos sumos neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės. Nuo 2016 metų bendrovė dirba nuostolingai, tačiau ankstesniais laikotarpiais ji gaudavo pelno. Bendra darbų vertė 2018 metais sudaro 2 702 308,05 Eur, kreditorės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ ir UAB „ENZINAS“ sutiko atidėti atitinkamai 180 000 ir 38 272,58 Eur dydžio mokėjimų reikalavimus iki 2018 m. kovo 31 d. Bendrovė laikėsi procedūrų, susijusių su kreditorių informavimu apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą.Teismas sprendė, kad nėra įrodymų, jog finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta informacija būtų klaidinga. Nors visos gautinos sumos operatyviai atgauti gali ir nepavykti, tačiau taip pat nėra prielaidų šių sumų atgavimo tikimybę vertinti kaip mažai realią, nes kreditoriai yra Lietuvoje įregistruotos įmonės ar įstaigos, nėra duomenų, jog jos būtų nemokios, atsakovė jau inicijavo civilines bylas prieš UAB „CASTRADE“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ dėl skolų priteisimo. Nors atsakovės turtinė padėtis balansuoja ant nemokumo ribos, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo atsakovę jau dabar vertinti kaip nemokią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme.Bendrovė vykdo veiklą, joje dirba apie 60 darbuotojų, jiems mokamas darbo užmokestis, mokama didžioji dalis mokesčių, vykdomos sudarytos sutartys, atlikti parengiamieji darbai naujoms sutartims sudaryti ir pradėti jas vykdyti, t. y. egzistuoja įmonės reabilitavimo poreikis. Atsižvelgiant į tikėtiną skolų išieškojimą, net jeigu pradelstos skolos ir nežymiai viršytų pusės turto vertės ribą, savaime tai dar nelemtų būtinumo inicijuoti bankroto procedūras, nes prioritetas teiktinas būtent reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos. Teismo vertinimu, pateikti restruktūrizavimo plano metmenys pakankami restruktūrizavimo bylai pradėti, nes juose nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane, t. y. restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ 12 straipsnio nuostatų reikalavimus. Šiuo atveju restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kokia veikla įmonė užsiims, planuojamos gauti pajamos ir patirti išlaidos, kokius sandorius bus siekiama sudaryti, kokių veiksmų imtasi skoloms susigrąžinti. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatytas naujų veiklų siekis, vidinių pertvarkymų būtinumas, tačiau tai nėra pakankama priežastis restruktūrizavimo plano metmenis vertinti kaip netinkamus, nerealius ar neatitinkančius ĮRĮ reikalavimų. Atsakovė restruktūrizavimo tikslams įgyvendinti numatė gauti pajamų iš dar nesudarytų sutarčių, nes nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais. Teismas nurodė, kad bendrovės veiklos atgaivinimo ir pajamų gavimo perspektyvos yra pakankamai realios, nes jos remiasi pagrindinės veiklos, kurioje bendrovė turi nemažą įdirbį, darbų atlikimu. Įmonės finansinės būklės pablogėjimą lėmė pavėluotas užsakovų atsiskaitymas. UAB „Nodama“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad įmonė, pritaikiusi ekonomines, technines, organizacines priemones ir visiškai išnaudojusi turimus gamybos pajėgumus, gali sumažinti laikinus finansinius sunkumus, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Nustatęs, kad UAB „Nodama“ laiku nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir jai nėra iškelta bankroto byla ar inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas jai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).Teismas nustatė didžiausią bendrą lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota einamiesiems mokėjimams ir įmokoms mokėti – 152 044 Eur, nes toks dydis buvo nustatytas ir teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Trečiasis asmuo Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Nodama“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė yra faktiškai nemoki ir turi ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, todėl jai keltina ne restruktūrizavimo, tačiau bankroto byla. Teismas nepagrįstai atsakovės (ne)mokumą vertino pagal nebeaktualius 2017 m. lapkričio 30 d. duomenis, nors atsakovės akcininkė restruktūrizavimo procesui pritarė 2017 m. gruodžio 29 d., o skundžiama teismo nutartis priimta 2018 m. vasario 2 d. Atsakovė nuostolingai dirba nuo 2016 metų ir jos padėtis kiekvieną mėnesį blogėja. Teismas tik formaliai nustatė atsakovės mokumą, nes jos pradelsti įsipareigojimai 2017 m. lapkričio 30 d. beveik siekė pusę į balansą įrašytos turto vertės, didelę dalį atsakovės turto sudarė gautinos sumos, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad visas debitorių sąraše nurodytas sumas bus galima realiai išieškoti, ilgalaikis turtas yra įkeistas, teismas nevertino to, jog nėra aišku, ar realiai egzistuoja atsakovės nurodytas trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektavimo gaminiai) ir kokia yra reali jo vertė, t. y. atsakovės turtas yra tik „popierinis“, be to visi atsakovės įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą. Su atsakove susiję juridiniai asmenys (UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ ir UAB „ENZINAS“), dirbtinai atidėję 218 272,58 Eur skolos mokėjimo terminą, imitavo atsakovės tariamą mokumą. Šiuo metu atsakovės padėtis yra dar labiau pablogėjusi, nes jau yra pradelsta 86 394 Eur skola Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“, nors 2017 m. lapkričio 30 d. buvo nurodyta 54 510,58 Eur pradelsta skola šiam trečiajam asmeniui. Blogą atsakovės padėtį rodo ir šie duomenys: ji turi 4 galiojančius turto arešto aktus, jos įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2018 m. sausio 25 d. sudarė 16 224,11 Eur, UAB „Nodama“ 2017–2018 metais kaip atsakovė dalyvavo (dalyvauja) net 29 teisminiuose procesuose, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, jai bankroto reitinge yra suteikta aukščiausia klasė, jos darbuotojų sumažėjo nuo 60 iki 51, ji 2016 metais patyrė 90 372 Eur nuostolių. Nemokiai bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus padaryta didelė žala jos kreditoriams. Restruktūrizavimo plano metmenys yra tipiniai, neišsamūs, deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovės pajėgumo realiai sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą. Restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti bent preliminarus įmonės verslo planas, tačiau atsakovė jokio verslo plano mokumui atkurti nepateikė, nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra tik teorinės viltys ir vizijos. Atsakovė nurodo, kad pagrindiniai pajamų šaltiniai restruktūrizavimo metu bus pajamos iš įprastos atsakovės veiklos, tačiau būtent ši veikla atsakovę jau yra privedusi prie nemokumo. Akivaizdu, kad atsakovė nori mažinti įsiskolinimus ne optimizuodama, subalansuodama veiklą, o kreditorių sąskaita, nes tikisi iš jų „nuolaidų“. Pagal praktiką beveik visi restruktūrizavimo procesai baigiasi bankroto bylos iškėlimu. Pareiškime dėl atsakovės finansinių sunkumų yra kaltinama aplinka (partneriai, tiekėjai), tačiau ne pati įmonė / jos valdymo organai, nesuvaldę verslo rizikos. Faktiniai atsakovės duomenys neatitinka planuojamų pasiekti rezultatų. Teismas neįvertino, kad atsakovės siekiai grindžiami ne konkrečiais skaičiavimais ar veiksmais, o bendrinio pobūdžio hipotetiniais pamąstymais, nėra jokių planuojamų skolų grąžinimo terminų. Nesant skaičiavimų, kiek pavyks uždirbti ar sutaupyti, neįmanoma įvertinti, kiek numatomos priemonės bus efektyvios. Teismas nustatė neproporcingai didelę lėšų sumą (152 044 Eur), kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms atlikti. Ši su finansiniais sunkumais susidūrusiam ūkio subjektui nustatyta suma, atsižvelgiant į jo turto ir įsipareigojimų dydį, yra neadekvati. Leidus atsakovei atlikti itin didelius einamuosius mokėjimus, restruktūrizavimo procesas nebetenka prasmės, nes ji galės faktiškai vykdyti įprastą ūkinę veiklą ir toliau didinti įsiskolinimus. Trečiasis asmuo UAB UTENOS KASYBA atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės (ne)mokumu, ir dėl to netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimą. Nors atsakovė teismui nurodė, kad jos pradelstas įsiskolinimas UAB UTENOS KASYBA yra 5 942,07 Eur, tačiau UAB UTENOS KASYBA buvo pateikusi teismui duomenis, kad reali atsakovės pradelsta skola jai jau 2017 m. lapkričio 30 d. buvo 14 997,95 Eur. Taigi pradelsti atsakovės įsipareigojimai jau 2017 m. lapkričio 30 d. viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Atsakovė tikslingai teikė teismui 2017 m. lapkričio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenis. Teismas turėjo pareikalauti iš atsakovės pateikti aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, nes iš viešai pateikiamų duomenų matyti, kad atsakovės padėtis nuo 2017 m. lapkričio 30 d. pablogėjo, t. y. per vieną mėnesį 4 375,87 Eur padidėjo skola VSDF biudžetui. Atsakovė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir jos sunkumai nėra laikino pobūdžio. Teismas turėjo spręsti, ar realios atsakovės perspektyvos sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslus, ir vertinti visų, o ne tik didžiausių atsakovės kreditorių poziciją. Vien atsakovės pradelsti įsipareigojimai Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ ir UAB UTENOS KASYBA sudaro daugiau nei 100 000 Eur. Pagal atsakovės finansinę padėtį (turtą, didėjančius įsiskolinimus, nuostolingą veiklą) ir inicijuotas bylas, kuriose UAB „Nodama“ dalyvauja kaip atsakovė, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės (siekis pasinaudoti atsigaunančia Lietuvos ekonomika, sąnaudų optimizavimas ir kt.) net preliminariai nepagrindžia galimybės atkurti normalią atsakovės veiklą, mokumą, nes jos yra pernelyg abstrakčios ir deklaratyvios. Dėl to iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą, nebus pasiekti restruktūrizavimo bylos iškėlimo tikslai. Trečiasis asmuo Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atsiliepimu į UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą prašo tenkinti jo dalį dėl prašymo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Tiek Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“, tiek ir UAB UTENOS KASYBA atskiruosiuose skunduose nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi nebeaktualiais duomenimis apie atsakovės finansinę padėtį. Kiti šių trečiųjų asmenų atskirųjų skundų argumentai taip pat iš esmės sutampa ir patvirtina, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovės skola VSDF biudžetui tik didėja, 2018 m. vasario 19 d. ji buvo 31 031,21 Eur. Be to, UAB UTENOS KASYBA atskirasis skundas patvirtina, kad atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas yra netikslus, t. y. dirbtinai gerinantis realią atsakovės finansinę būklę. Tai turėjo sukelti teismui abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ir jos pateiktų duomenų teisingumo. UAB „Nodama“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą / šią apeliacinio proceso dalį nutraukti, Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:Atskirojo skundo padavimo terminą šiuo atveju reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, o specialiosios ĮRĮ nuostatos. Skundžiama teismo nutartis galėjo būti apskųsta per 7 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalis), t. y. 2018 m. vasario 9 d. buvo paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena. UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą pateikė 2018 m. vasario 12 d. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl jos atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas. Pagal teismų praktiką bankroto bylos iškėlimas įmonei yra ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonė. Restruktūrizuojamos įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas, todėl grėsmės, kad jos padėtis iš esmės pablogės, beveik nėra. Restruktūrizavimo bylą gali būti atsisakyta kelti tuo atveju, jeigu akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Teismas turėjo teisę išreikalauti iš atsakovės papildomus įrodymus ir dokumentus, tačiau jam pateiktų duomenų užteko, kad nuspręstų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškime buvo nurodyta objektyvi priežastis, kuri lėmė atsakovės būklę (debitorių vėlavimas atsiskaityti), tačiau vėlavimas nereiškia, kad jie neatsiskaitys. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra išsami informacija apie debitorius. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie keltų abejones dėl atsakovės galimybės atgauti skolas iš debitorių. Šiuo atveju buvo pateiktos galiojančios sutartys, patvirtinančios atsakovės veiklos tęstinumą, taip pat 2018 metais planuojama veikla ir prognozės. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ akcentuojamas darbuotojų mažėjimas, jų kaita yra normalus procesas po to, kai įmonei buvo inicijuota restruktūrizavimo byla, be to, tai rodo veiklos efektyvinimą ir optimizavimą. Šiuo metu atsakovė skolos VSDF biudžetui ir darbuotojams neturi. Nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei mokesčių administratorius neprieštarauja atsakovės restruktūrizacijai. Tai, kad dalis atsakovės kreditorių yra su ja susijusios įmonės, yra naudinga atsakovei, nes šios kreditorės yra linkusios jai padėti. Laiku, t. y. kol įmonės finansiniai sunkumai yra minimalūs, pradėtas restruktūrizavimo procesas leidžia tikėtis sėkmės. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra tik tam tikros gairės, tikslūs ir detalūs duomenys pateikiami restruktūrizavimo plane. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateikta visa būtina informacija pradėti restruktūrizavimo procesą.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Nodama“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 6 dalį nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Atsižvelgęs į šią nuostatą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad 2018 m. vasario 9 d. buvo paskutinė atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties pateikimo diena. Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ atskirąjį skundą pateikė 2018 m. vasario 9 d., tačiau UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą pateikė 2018 m. vasario 12 d., t. y. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors UAB UTENOS KASYBA praleido terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą rezoliucija priėmė (CPK 310, 315 straipsniai) ir jį persiuntė nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui, t. y. tokiu būdu faktiškai rezoliucija terminą skundui paduoti atnaujino (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pagal UAB UTENOS KASYBA atskirąjį skundą apeliacinio proceso dalį nutraukti, kaip prašoma atsakovės atsiliepime į atskiruosius skundus. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme tikrinamas pagal Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ ir UAB UTENOS KASYBA atskirųjų skundų faktinį ir teisinį pagrindą.