- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1056-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00007-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,Cramo", “Utenos kasyba“, UAB "Bonikos turto valdymo grupė"
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybės administracija
- Ieškovas
- UAB ,,NODAMA"
- Atsakovas
- Uždaroji akcinė bendrovė "Nodama"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bonikos turto valdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ nemokumo administratorės prašymas dėl priverstinio įkeitimo išregistravimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamos dėl bankroto (bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nodama“ nemokumo administratorė B. M. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti bankroto proceso metu parduotos transporto priemonės MAZDA, CX-7 priverstinį įkeitimą.
2. Nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-445 dėl UAB „Nodama“ turto priverstinio įkeitimo buvo nustatytas priverstinis įkeitimas bankrutavusios UAB „Nodama“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. transporto priemonei MAZDA, CX-7, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Bankrutavusios UAB „Nodama“ kreditorių susirinkimas 2022 m. birželio 15 d. nutarė minėtą transporto priemonę parduoti. Transporto priemonė 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo parduota fiziniam asmeniui už 2 320 Eur, remiantis kreditorių nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymą tenkino.
5. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemoko įstatymo (toliau – ir JANĮ) 98 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
6. Nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo nustatyta priverstinis įkeitimas bankrutavusios UAB „Nodama“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – transporto priemonei. Šį turtą kreditorių susirinkimas 2022 m. birželio 15 d. nutarė parduoti. 2022 m. rugpjūčio 31 d., laikantis kreditorių nustatytos tvarkos, transporto priemonė buvo parduota fiziniam asmeniui už 2 320 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas administratorės prašymą dėl turto priverstinio įkeitimo pripažinimo pasibaigusiu (įkeitimo panaikinimo) tenkinti.
7. Teismas pažymėjo, kad nors sutartyje nurodyta, jog pardavėjas yra bankrutavusi UAB „Nodama“, tačiau visi kiti duomenys apie sandorį yra teisingi, todėl sprendė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra įsivėlęs rašymo apsirikimas, kuris teisinės reikšmės, sprendžiant įkeitimo pasibaigimo klausimą, neturi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis priimta be kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo į administratorės prašymą, kuri yra įkaito turėtoja. Skundžiama nutartis nebuvo įteikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl nesudaryta reali galimybė įkaito turėtojai dalyvauti tiesiogiai su jos interesais susijusių sprendimų priėmime ar skųsti jau priimtus sprendimus.
8.2. JANĮ 96 straipsnio 1 dalis aiškiai įtvirtinta, kad įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Skundžiama nutartimi iš esmės pažeista imperatyvi teisės norma ir įkaito turėtojo teisė užtikrinti reikalavimų patenkinimą įkeistu turtu.
8.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiekė įsitikinti, ar administravimo išlaidos, kurias administratorė nurodė padengsianti iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, yra pagrįstos ir neviršija administravimui skirtų lėšų, ar nėra tokiame prašyme administratorės piktnaudžiavimo procesu, vienpusiško savo interesų atstovavimo, neužtikrinant tinkamo nemokumo proceso.
8.4. Nuo įmonės bankroto iškėlimo praėjo beveik 3 metai, bet bankrutavusios įmonės skolų kreditoriams suma liko iš esmės nepakitusi, nors valdomo turto vertė sumažėjo, o administravimo išlaidos neproporcingai išaugo. Gautos lėšos, realizavus įkeistą turtą, numatomos panaudoti administravimo išlaidoms padengti, nors tokios galimybės JANĮ iš nenumato.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutavusi UAB „Nodama“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantė skundžia nutartį, kuria pripažintas pasibaigusiu ne apeliantės naudai nustatytas priverstinis įkeitimas. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į kreditorės skundą. Kiek tai susiję su transporto priemonės priverstinio įkeitimo klausimu, Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų panaikintas priverstinis įkeitimas.
9.2. Sprendžiant klausimą dėl priverstinio įkeitimo pripažinimo pasibaigusiu turtą pardavus bankroto procese, teismas neturėjo pagrindo atlikinėti lėšų paskirstymo bankrutavusios UAB „Nodama“ bankroto procese tinkamumo.
9.3. Transporto priemonės pardavimo pajamų skirstymo bankroto procese klausimas ir hipotekos panaikinimo klausimas yra visiškai skirtingos procedūros. Pardavimo pajamų skirstymo bankroto procese klausimas gali būti sprendžiamas ir po to, kai bus išregistruota žyma apie transporto priemonei taikomą priverstinį įkeitimą.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad sutinka su kreditorės skunde nurodytais teiginiais dėl pažeistų bankroto procedūrų, realizuojant įkeistą turtą. Tačiau nemokumo administratorei pardavus įkeistą transporto priemonę ir atsiskaičius su įkaito turėtoja, ši neprieštarauja, kad būtų panaikintas priverstinis įkeitimas bendrovei nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl hipotekos išregistravimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
12. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naują įrodymą – 2022 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo bankrutavusi UAB „Nodama“ kreditorei pervedė 1 516,19 Eur.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad pateikiamas naujas įrodymas nėra didelės apimties, susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir yra svarbus, sprendžiant priverstinės hipotekos, pritaikytos bankrutavusios UAB „Nodama“ turtui, išregistravimo klausimą, kreditorės pateiktą naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 3 dalimi, nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą. Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą (JANĮ 98 straipsnio 5 dalis). JANĮ nenumato nei priverstinės hipotekos nustatymo, nei įregistravimo, nei įsigaliojimo ar pasibaigimo bei išregistravimo taisyklių. Nesant specialiame nemokumo (bankroto) procesą reguliuojančiame įstatyme specialių priverstinės hipotekos nustatymo / įregistravimo/ išregistravimo taisyklių, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos, reglamentuojančios hipoteką (įkeitimą).
15. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi, vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, nemokumo administratorė nepagrįstai teigia, kad lėšų už parduotą automobilį skirstymo bankroto procese klausimas galėjo būti sprendžiamas tik po priverstinio įkeitimo pripažinimo pasibaigusiu, kadangi šiuo atveju reikia nustatyti, kad buvo tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-41-553/2022, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-166-553/2022).
16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 1 dalimi, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas. Remiantis JANĮ 98 straipsnio 3 dalimi, nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą.
17. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad bankrutavusios UAB „Nodama“ kreditorių susirinkimas 2022 m. birželio 15 d. nutarė parduoti transporto priemonę MAZDA, CX-7, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įkeista kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Nemokumo administratorė teismui kartu su prašymu pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog transporto priemonė parduota už 2 320 Eur. Kreditorės (įkaito turėtojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinis reikalavimas UAB ,,Nomada“ bankroto byloje yra 7 636,17 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl hipotekos išregistravimo, nevertino aplinkybės, ar nemokumo administratorė, pardavusi bendrovės turtą, atsiskaitė su įkaito turėtoja. Teismas neįvertino ir nemokumo administratorės prašyme nurodytos aplinkybės, kad visos lėšos iš parduoto įkeisto turto bus panaudotos administravimo išlaidoms padengti, nors JANĮ 98 straipsnio 2 dalis riboja išskaičiuojamų administravimo išlaidų dydį, kuris, be kita ko, turėtų būti nustatomas kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris šiuo atveju nebuvo šaukiamas.
18. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog nemokumo administratorė su kreditore atsiskaitė, ir pateikė 2022 m. rugsėjo 26 d. mokėjimą nurodymo, iš kurio matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pervesta 1 516,19 Eur suma. Taigi, nors nemokumo administratorė teigė, kad visos lėšos bus skirtos administravimo išlaidoms padengti, visgi Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pervesta dalis lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kokiu pagrindu buvo apskaičiuota 1 516,19 Eur suma, skirta įkaito turėtojo kreditinio reikalavimo dalies padengimui (minėta, kad transporto priemonė buvo parduota už 2 320 Eur), o taip pat ar lėšos buvo paskirstytos tinkamai, atsižvelgiant į JANĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatą.
19. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ne tik nevertino aplinkybių dėl bankrutavusios UAB „Nodama“ atsiskaitymo su kreditore Valstybine mokesčių inspekcija iš parduoto įkeisto turto (negalėjo vertinti, nes aptariamos aplinkybės nurodytos tik apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose), tačiau nebuvo įvertintas ir kreditorei išmokėtos sumos dydis. Tokiu būdu teismas neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų ir neišsiaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, t. y. esminių aplinkybių, kurios buvo svarbios ginčo klausimui išspręsti.
20. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014 ir kt. bylos). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir kt. bylos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį ne tik netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias priverstinės hipotekos išregistravimą, tačiau ir neišnagrinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, svarbių siekiant išspręsti ginčo klausimą, todėl tokiu būdu buvo neatskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Iš naujo vertindamas bankrutavusios UAB „Nodama“ nemokumo administratorės prašymą, pirmosios instancijos teismas privalo ištirti Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl atsiskaitymo / neatsiskaitymo su įkaito turėtoja, pardavus įkeistą turtą, taip pat aplinkybes dėl išmokėtos sumos dydžio pagrįstumo. Nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti teismas turėtų įvertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos į bylą pateiktą naują įrodymą, taip pat, esant poreikiui, kreiptis į nemokumo administratorę dėl papildomų įrodymų, reikalingų nustatyti aplinkybėms dėl bendrovės turto, kuriam taikyta priverstinė hipoteka, apimties bei dėl lėšų už parduotą įkeistą turtą pervedimo įkaito turėtojui Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimo / gavimo.
23. Tenkinus apeliantės UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ atskirąjį skundą, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantė prašo priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bei pateikia išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į tai, kad apeliantės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, apeliantei iš bankrutavusios UAB „Nodama“ priteisia 435,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir 50 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl priverstinės hipotekos išregistravimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ uždarajai akcinei bendrovei „Bonikos turto valdymo grupė“ 485,60 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas atlyginant iš bankroto administravimui skirtų lėšų.