Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymą dėl BUAB „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. T., L. T., J. G., BUAB „PI Vilnius“, atstovaujamas bankroto administratorės V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas pripažinti BUAB „PI Vilnius“ bankrotą tyčiniu. Savo prašymą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1 Nurodė, kad BUAB „PI Vilnius“ dokumentų buvusi UAB „PI Vilnius“ vadovė R. T. administratorei tyčia nepateikė ir nepateikia. Didelės vertės UAB „PI Vilnius“ turtas - piniginės lėšos, atsargos, gautinos lėšos yra iššvaistytos, pasisavintos ir / ar perleistos susijusiems asmenims. Paslėpus, sunaikinus, sugadinus įmonės apskaitos dokumentus, įstatymų nustatytą laiką neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų, sandorių dokumentų, kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagrįstai darytina išvada, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia.

1.2 UAB „PI Vilnius“ laidavo už UAB „Antarija“ (per akcinį kapitalą taip pat priklausančią Timaičių šeimai, šiuo metu iškelta Vilniaus apygardos teisme bankroto byla ir UAB „Antarija“), o todėl išieškojimas už UAB „Antarija“ prievoles buvo nukreiptas į UAB „PI Vilnius“ turtą 604 800 Eur apimtyje.

1.3 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „PI Vilnius“ turėjo 620 869 Eur turto, iš kurio 374 654 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai – kasos dokumentai administratorei nepateikti, nerasti, ir iki šiol nėra surinkta duomenų, kokiu pagrindu ir kuriuo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki bendrovės bankroto 2018 m. gruodžio mėn. dingo šie pinigai. Iš balanso duomenų seka, kad per 2018 metus BUAB „PI Vilnius“ neteko 586 629 Eur turto.

2. BUAB „PI Vilnius“ administratorė V. V. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka. Savo atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1 Bankroto administratorius nenustatė, kad koks nors iš sandorių buvo sąmoningai nukreiptas į tai, kad būtų sumažintos kreditorių galimybės atgauti turimas skolas, taigi, darytina išvada, kad tokių įrodymų šiame procese nėra, ir pareiškėjas jų nei teismui, nei bankroto administratorei nepateikė (pareiškėjo prielaidos ir subjektyvi nuomonė, objektyviais įrodymas nelaikytina).

2.2 Bankroto administratorius surinko duomenis, kad akivaizdus turto sumažėjimas, kuris matyti 2018 metų balanse, palyginus turto duomenis su 2017 metų finansine atskaitomybe, susidarė dėl to, kad įmonės materialus turtas buvo parduotas antstolio, buvo patirtos kitos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tai yra buvo nurašyta projektinė dokumentacija (interjero, dizaino, patalpų pertvarkymo ir pan.), kaip bevertis turtas, atsižvelgiant į tai, kad antstolis R. V., vykdydamas išieškojimą iš įmonės turto, 2017-11-29, aktu perdavė išieškotojui Kredito unijai „Mano unija“ 604 800 Eur vertės įmonės turtą (nekilnojamąjį turtą, esantį Lelevelio g. 4, Vilnius), todėl investicijos į minėtą turtą prarado savo vertę bei 2018 metais nurašytos, nes jos faktinės realios vertės neturi.

2.3 Kaip matyti iš 2017-12-31 balanso, UAB „PI Vilnius“ turėjo kreditorinių įsipareigojimų 598 305 Eur sumai, tuo tarpu šiuo metu bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 114 883,05 Eur, o, remiantis įmonės 2018-12-31 balanso duomenimis, skolos kreditoriams šiai dienai sudarė 116 103 Eur, taigi, akivaizdu, kad gautos pajamos, dėl kurių įvyko įmonės turto sumažėjimas, panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.

2.4 Įmonės akcininkas L. T. taip pat buvo ir kreditoriaus UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nariu bei akcininku, taip pat yra giminystės ryšiais susijęs su UAB „Lemonto investicijų valdymas“ valdymo organais, tai akivaizdu, kad šiems kreditoriams mokėjimai vykdavo vėliau.

2.5 Remiantis įmonės 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentais: 2017 metais įmonė buvo pelninga, taip pat ir 2016 metais, taigi, nuostoliai ir nemokumas atsirado tik 2018 metų pradžioje, t. y. po to, kai antstolio R. V. buvo parduotos įmonei priklausančios patalpos ir įmonė negalėjo generuoti pajamų iš šių patalpų naudojimo.

3. Suinteresuoti asmenys R. T., L. T. atsiliepimu į pareikštą prašymą prašo: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymo pripažinti BUAB „PI Vilnius“ bankrotą tyčiniu ir priimti atskirąjį nutartį netenkinti; paskirti pareiškėjui UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovui BUAB „PI Vilnius“ ir suinteresuotiems asmenims R. T. ir L. T.. Savo atsiliepimą grindžia šias argumentais:

3.1 Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. S. 2020-03-26 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „PI Vilnius“ turtas buvo parduotas teisėtai, o gautos piniginės lėšos panaudotos kredito ir kitų bendrovės įsiskolinimų padengimui.

3.2 Bendrovės veikla 2016 ir 2017 metais buvo pelninga, nuostoliai ir nemokumas atsirado tik 2018 metų pradžioje, t. y. po to, kai antstolio R. V. buvo parduotos įmonei priklausančios patalpos ir įmonė negalėjo gauti pajamų iš šių patalpų naudojimo.

3.3 Bendrovės skolos susidarė 2018 metais, išskyrus įsiskolinimą UAB „Lemonto investicijų valdymas“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, Rasai ir L. T.. Daugiausia skolų susidarė nuo 2018-06-01, taigi, nuo šios dienos turi būti vertinami sandoriai, kurie galėjo padaryti neigiamą įtaką turimiems kreditorių interesams.

4. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į pareikštą prašymą nepateikė.

5. Pareiškėjas UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:

5.1 Pagal byloje turimus duomenis nustatyti visiškai tikslią atsakovo UAB „PI Vilnius” nemokumo momentą yra sudėtinga, didžiąja dalimi dėl to, kad atsakovo buvusi direktorė bei vienintelis akcininkas iki šiol bankroto administratorei ar bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nėra pateikę esminių bendrovės finansinių dokumentų (iš esmės nepateikę jokių veiklos dokumentų).

5.2 Vertinant esamą situaciją, manytina, kad norint šioje byloje nustatyti tikslų atsakovo nemokumo momentą, teismas šioje byloje turėtų reikalauti buvusią atsakovo vadovą R. T. bei vienintelį BUAB „PI Vilnius“ akcininką L. T. pateikti visus pagal įstatymą privalomus dokumentus į šią bylą. Dokumentų nepateikimo faktas turi sąlygoti nepalankias teismo išvadas dokumentų nepateikusio asmens atžvilgiu. Norint šioje byloje nustatyti tikslų atsakovo nemokumo momentą, reikalinga pareikalauti atsakovo bankroto administratorės pateikti paaiškinimą, kokių dokumentų pagrindu buvo parengti BUAB „PI Vilnius“ 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai arba įsitikinta atsakovo vadovės pateiktų balansų teisingumu.

5.3 Iš į šią bylą išreikalauto atsakovo sudaryto laidavimo sandorio už UAB „Antarija“ prievoles kreditoriui kredito unijai „Mano unija“ (šiuo metu – AB „Mano bankas“) matyti, kad tokiu sandoriu buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis, pažeidžiant atsakovo kreditorių interesus, išsaugoti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir statinius), esantį (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad sudarant šį itin rizikingą ir akivaizdžiai atsakovo bendrovei nepalankų laidavimo sandorį apskritai net nebuvo siekiama kokios nors naudos atsakovo bendrovei ir nebuvo veikiama bendrovės interesais. Laidavimo sandorio prasmė ir nauda atsakovo bendrovei iki šiol nėra pagrįsta.

5.4 Atlikus atsakovo turto perdavimą išieškotojui kredito unijai „Mano unija“, išieškotojas turėjo pervesti UAB „PI Vilnius“ naudai skirtumą tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės – viso 150 794,84 Eur, tačiau tokia pinigų suma balanse apskritai neatspindėta nei prie gautų sumų, nei prie išleistų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

6. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

7. Kadangi pareiškėjas įrodinėja, jog prie bankroto UAB „PI Vilnius“ buvo privesta tyčia vadovės R. T. veiksmais, atliktais iki įsigaliojanti JANĮ, šiems veiksmams vertinti tyčinio bankroto kontekste taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

8. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

9. ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas yra suformulavęs požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti esant bankrotą tyčiniu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta / aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio / struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

10. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

12. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

14. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

15. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

16. Pareiškėjas prašo pripažinti UAB „PI Vilnius“ bankrotą tyčiniu trimis ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintais pagrindais: 1) įmonės vadovė R. T. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta / aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo / įsipareigojimų dydžio / struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Dėl įmonės vadovės R. T. pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo tinkamumo

17. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Pagal to paties straipsnio 12 dalies 1-2, 16 punktus, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

18. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

20. Pasak pareiškėjo, nėra aišku, kokiu būdu per 2018 metus BUAB „PI Vilnius“ neteko 586 629 Eur turto ir kur šis turtas buvo išleistas. Pareiškėjo manymu, nurodytos vertės turto netekimas nesant duomenų apie jo panaudojimą leidžia daryti išvadą, jog buvusi įmonės vadovė netinkamai vykdė su įmonės valdymu susijusias pareigas.

21. Suinteresuoti asmenys R. T. ir L. T. nurodė, kad tokie pareiškėjo teiginiai grindžiami vien prielaidomis, jie nepatvirtinti bankroto administratorei atlikus įmonės dokumentų patikrinimą.

22. Bankroto administratorė nurodė, kad akivaizdus turto sumažėjimas, kuris matyti 2018 metų balanse, palyginus turto duomenis su 2017 metų finansine atskaitomybe, susidarė dėl to, kad įmonės materialusis turtas buvo parduotas antstolio, buvo patirtos kitos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tai yra buvo nurašyta projektinė dokumentacija (interjero, dizaino, patalpų pertvarkymo ir pan.), kaip bevertis turtas, atsižvelgiant į tai, kad antstolis R. V., vykdydamas išieškojimą iš įmonės turto, 2017-11-29 aktu perdavė išieškotojui Kredito unijai „Mano unija“ 604 800 Eur vertės įmonės turtą (nekilnojamąjį turtą, esantį Lelevelio g. 4, Vilnius), todėl investicijos į minėtą turtą prarado savo vertę bei 2018 metais nurašytos, nes jos faktinės realios vertės neturi; gautos pajamos, dėl kurių įvyko įmonės turto sumažėjimas, panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais.

23. Iš byloje esančio UAB „PI Vilnius“ 2017 m. balanso matyti, kad 2017-12-31 įmonė turėjo iš viso 620 869 Eur turto, iš kurio 374 654 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, 43 377 Eur – atsargos, 172 317 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 400 102 Eur. 2018 m. UAB „PI Vilnius“ balanso duomenimis, 2018-11-30 įmonė turėjo iš viso 34 240 Eur turto, iš kurio 1 509 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, 1 327 Eur – atsargos, 2 155 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 116 907. Taigi, per laikotarpį nuo 2017-12-31 iki 2018-11-30 UAB „PI Vilnius“ turtas sumažėjo 586 629 Eur, iš kurio pinigai ir piniginiai ekvivalentai sumažėjo atitinkamai 373 145 Eur, atsargos – 42 050 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 170 162 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 283 195 Eur.

24. Į bylą pateiktas antstolio R. V. 2017-11-29 Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0179/17/01333-1, kad 2017-11-29 išieškotojui Kredito unijai „Mano unija“ buvo perduotas UAB „PI Vilnius“ 604 800 Eur vertės nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad nurodytas aktas, kuriuo išieškotojui perduotas 604 800 Eur vertės turtas buvo parengtas 2017-11-29, taigi, 2017-12-31 parengtame 2017 metų balanse šis turtas nebuvo įtrauktas į UAB „PI Vilnius“ balansą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 metų balanse UAB „PI Vilnius“ ilgalaikio materialiojo turto (į kurį įtrauktinas ir įmonės turimas nekilnojamasis turtas) vertė nurodyta 30 424 Eur (t. y. neįtraukiant į šią sumą 604 800 Eur vertės nekilnojamojo turto). Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su bankroto administratorės teiginiu, kad 2018 metų balanse nurodyto turto sumažėjimo (palyginus su 2017 balanso duomenimis) priežastimi buvo UAB „PI Vilnius“ nekilnojamojo turto perdavimas išieškotojui ir atitinkamai su šiuo turto susijusių investicijų praradimas, kadangi šis turtas į 2017 metų balansą nebuvo įtrauktas.

25. Kaip minėta, UAB „PI Vilnius“ 2018 metų balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (palyginus su 2017 balanso duomenimis) sumažėjo 283 195 Eur suma, taigi, ši UAB „PI Vilnius“ 283 195 Eur vertės turto dalis buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytų motyvų pagrindu nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad nėra aišku, kokiu tikslu per 2018 metus buvo panaudota ši UAB „PI Vilniaus“ turto dalis.

26. Duomenų dėl likusios dalies UAB „PI Vilnius“ turto panaudojimo per 2018 metus paskirties byloje nėra, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog šis turtas buvo panaudotas ne įmonės veikloje ar įmonės vadovei nekontroliuojant tokio turto panaudojimo, įmonės vadovei siekiant iš esmės sumažinti įmonės turto masę. Pareiškėjas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių įmonės vadovės sąmoningą siekį tyčia nuslėpti įmonės turto panaudojimo faktus, kitokį sąmoningą neveikimą nepanaudojant savo, kaip įmonės vadovės, įgaliojimų kontroliuojant įmonės finansinę padėtį, lėmusius įmonės privedimą prie bankroto.

27. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atlikus UAB „PI Vilnius“ turto perdavimą išieškotojui kredito unijai „Mano unija“, išieškotojas turėjo pervesti UAB „PI Vilnius“ naudai skirtumą tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės – iš viso 150 794,84 Eur, tačiau tokia pinigų suma balanse neatspindėta nei prie gautų sumų, nei prie išleistų.

28. Iš UAB „PI Vilnius“ 2016 m. balanso matyti, kad 2016-12-31 UAB „PI Vilnius“ turtas sudarė iš viso 862 712 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 385 988 Eur, taigi 2017 metais iš turimo turto (įskaitant sumą, likusią kaip skirtumą tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės) 385 988 Eur dalis turėjo būti skirta 2017 metais atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko šia suma atitinkamai turėjo sumažėti ir įmonės turtas įmonei įvykdžius trumpalaikius piniginius įsipareigojimus. 2017 metais (2017-11-29) UAB „PI Vilnius“ taip pat neteko 604 800 Eur vertės nekilnojamojo turto, kuris buvo perduotas išieškotojui Kredito unijai „Mano unija“. 2016 m. balanse taip pat nurodyta, kad kitas trumpalaikis turtas, į kurio sudėtį įeina ir pinigai bei pinigų ekvivalentai, sudarė 462 519 Eur. 2017 metų balanse trumpalaikis turtas sudarė 590 348 Eur, taigi padidėjo 127 829 Eur suma. Nurodyti duomenys neleidžia daryti išvados, kad atlikus UAB „PI Vilnius“ turto perdavimą išieškotojui kredito unijai „Mano unija“ skirtumas tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės nebuvo įtrauktas į įmonės balansą.

29. Teismas pažymi, kad kiekviena šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 178 str.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo standartas bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra aukštesnis ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020).

30. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, taigi, neįrodė, kad buvusi įmonės vadovė sąmoningai tyčia sumažino UAB „PI Vilnius“ turto masę, siekdama šios įmonės nemokumo ar esmingo nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimo.

31. Nenustačius įmonės vadovės tyčinių veiksmų siekiant įmonės privedimo prie bankroto pagal IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nėra pagrindo vertinti, ar šie veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu ir (ar) nemokios įmonės esminiu finansinės būklės pablogėjimu.

Dėl sandorio sudarymo nuostolingumo įmonei

32. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, kadangi buvo sudarytas įmonei nenaudingas sandoris - UAB „PI Vilnius“ laidavimas už UAB „Antarija“, dėl ko išieškojimas už UAB „Antarija“ prievoles buvo nukreiptas į UAB „PI Vilnius“ turtą 604 800 Eur apimtyje.

33. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2017-08-15 kredito davėjas UAB „Mano unija“, kredito gavėjas UAB „Antarija“ ir UAB „PI Vilnius“ sudarė Susitarimą dėl prievolių pagal 2014-05-13 kredito sutartį Nr. P00387 papildomo užtikrinimo. Nurodytu susitarimu UAB „PI Vilnius“, atsižvelgiant į tai, kad Kredito unija „Mano unija“ 2017-08-07 reikalavimu iš kredito gavėjo UAB „Antarija“ pareikalavo grąžinti visą kreditą ir kitas pagal kredito sutartį Nr. P00387 mokėtinas sumas iki 2017-08-21 ir įspėjo dėl priverstinio skolos išieškojimo; kredito gavėjas ketina sumokėti pagal kredito sutarties grafiką pradelstas sumas (ne mažiau kaip 40 274,73 Eur) ne vėliau kaip iki 2017-09-15, įsipareigojo laiduoti kredito gavėjo UAB „Antarija“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. P00387 įvykdymą, kuris užtikrintas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, t. y. tapo vekselio laiduotoju.

34. 2019-10-16 Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė S. B. kredito davėjui UAB „Mano unija“ išdavė Vykdomąjį įrašą Nr. 4172, kuriuo pareikalavo iš kredito gavėjo UAB „Antarija“ ir UAB „PI Vilnius“ solidariai išieškoti 530 775,24 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodytas vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstoliui R. V., kuris nukreipė išieškojimą 530 775,24 Eur skolos bei 30 560,68 Eur palūkanų apimtyje į UAB „PI Vilnius“ turtą.

35. Kaip minėta, asmeniui, siekiančiam tyčinio bankroto taikymo, tenka procesinė pareiga įrodyti prašyme nurodytas aplinkybes, pagrįsti įmonės vadovo tyčią, siekiant konkrečiu sandoriu sukurti įmonei nemokumo būseną ar esmingai pabloginti nemokios įmonės finansinę būklę (CPK 178 str.).

36. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad 2017-08-15 Susitarimo sudarymo (kuriuo UAB „PI Vilnius“ tapo UAB „Antarija“ piniginių prievolių pagal kredito sutartį laiduotoju) metu buvo akivaizdu, jog UAB „Antarija“ neturi finansinių galimybių įvykdyti kredito gavėjo reikalavimą (sumokėti 40 274,73 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2017-09-15) ir jo neįvykdžius, bus nukreiptas išieškojimas į UAB „PI Vilnius“, kaip UAB „Antarija“, laiduotojo, turtą.

37. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2017-12-31 parengtos (po daugiau nei 4 mėnesių nuo minėta susitarimo sudarymo) 2017 metų finansinės atskaitomybės duomenis, UAB „PI Vilnius“ turėjo 620 869 Eur turto, turtas viršijo įsipareigojimus, įmonė dirbo pelningai, nebuvo duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad UAB „Antarija“ neįvykdžius savo prievolių ir kredito davėjui kreipusis į antstolį dėl skolos išieškojimo iš UAB „PI Vilnius“, įmonės finansinė būklė ženkliai pablogės ar pasieks nemokumo būseną.

38. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2017-08-15 susitarimo metu buvo akivaizdu, kad toks sandoris viršija įprastą verslo riziką, yra neabejotinai nuostolingas UAB „PI Vilnius“ ir sandorio sudarymu įmonės vadovė siekė sukurti įmonės nemokumo būseną (CPK 178 str.). Nurodytų aplinkybių pareiškėjui nepagrindus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė įmonės privedimo prie bankroto tyčia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (t. y. buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai).

39. Nenustačius įmonės vadovės tyčinių veiksmų, siekiant įmonės privedimo prie bankroto pagal IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nėra pagrindo vertinti, ar šie veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu ir (ar) nemokios įmonės esminiu finansinės būklės pablogėjimu.

Dėl įmonės apskaitos netinkamo tvarkymo, lemiančio negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, jų struktūros

40. Pareiškėjo teigimu, įmonės vadovė pripažintina privedusi įmonę prie bankroto tyčia dėl to, kad neperdavė bankroto administratorei visų „PI Vilnius“ buhalterinių dokumentų, sandorius patvirtinančių dokumentų, dėl ko šiuo metu negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, jų struktūros.

41. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

42. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

43. Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl dokumentų bankroto administratoriui neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

44. Į bylą yra pateikti UAB „PI Vilnius“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017, 2018 metus, aktualūs (2018-11-30 parengti) kreditorių ir skolininkų sąrašai, 2018-11-30 Ilgalaikio turto žiniaraštis. Šiuose dokumentuose yra nurodytas atitinkamais laikotarpiais buvęs atskirų rūšių įmonės turtas, įsipareigojimai, nurodyta kokias sumas ir kokiems kreditoriams yra skolinga įmonė, kokie yra įmonės debitoriai ir jų skolų dydžiai. Teismo vertinimu, iš nurodytų dokumentų galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų struktūrą. Tuo tarpu kitų įmonės dokumentų neperdavimas nebuvo kliūtimi, siekiant nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su įmonės turtu ir įsipareigojimais.

45. Teismas pažymi, kad nors įmonių bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, teismas neturi teisinio pagrindo imtis tik proceso šalims būdingų funkcijų ir prisiimti sau įrodinėjimo (šiuo atveju, įmonės tyčinio privedimo prie bankroto įmonės vadovės veiksmuose) funkcijos. Kaip minėta, tokią funkciją atlieka konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti ir jų egzistavimą įrodinėjanti šalis (CPK 178 str.).

46. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai įmonės apskaitos dokumentų trūksta, kokia jų reikšmė nustatant įmonės nemokumo priežastis, įmonės turto ir įsipareigojimų struktūrą, kitas esminės reikšmės bankroto bylai turinčias aplinkybes. Vien deklaratyvus pareiškėjo teiginys, kad įmonės dokumentų neperdavimas visa apimtimi savaime reiškia įmonės privedimą prie bankroto tyčia, negali būti laikomas šias aplinkybes pagrindžiančiu (CPK 178 str.).

47. Nenustačius įmonės vadovės tyčinių veiksmų siekiant įmonės privedimo prie bankroto pagal IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nėra pagrindo vertinti, ar šie veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu ir (ar) nemokios įmonės esminiu finansinės būklės pablogėjimu.

48. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant tyčinio bankroto taikymo klausimą teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

49. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė nė vienos iš pareiškime nurodytų tyčinio bankroto sąlygų, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl tyčinio bankroto taikymo ir jame nurodyti reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise

50. Suinteresuoti asmenys R. T. ir L. T. prašė paskirti pareiškėjui UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ iki penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą prašymą dėl tyčinio bankroto taikymo.

51. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

52. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, rėmėsi neautentiškais dokumentais, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, siekė su proceso paskirtimi nesuderinamų tikslų. Vien tai, kad suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pareikšdamas prašymą dėl tyčinio bankroto taikymo.

53. Remiantis išdėstytu, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjo veiksmų šioje civilinėje byloje vertinti kaip piktnaudžiavimo teise ir skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą, dėl ko suinteresuotų asmenų prašymas skirti baudą pareiškėjui atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

55. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl tyčinio bankroto taikymo atmestas visa apimtimi, o suinteresuoti asmenys BUAB „PI Vilnius“, atstovaujamas bankroto administratorės V. V., bei L. T. byloje teikė atsiliepimus į prašymą, kuriais su prašymu nesutiko, už šių procesinių dokumentų patyrimą patyrė bylinėjimosi išlaidų, iš pareiškėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ priteistinos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens BUAB „PI Vilnius“, atstovaujamo bankroto administratorės V. V., naudai, bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos – suinteresuoto asmens L. T. naudai (CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymą dėl BUAB „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atmesti suinteresuotų asmenų R. T. ir L. T. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, j. a. k. 124563175, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens BUAB „PI Vilnius“, j. a. k. 302464828, atstovaujamo bankroto administratorės V. V., naudai.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, j. a. k. 124563175, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.