Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-02 · Civilinė byla Nr. e2-946-798/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-02-20Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-04-23Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-06-02Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-07-14Lietuvos apeliacinis teismas
  7. eB2-3601-779/2020Nutartis · 2020-08-05Vilniaus apygardos teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-01Lietuvos apeliacinis teismas
  9. KasacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. I-a instancijaNutartis · 2021-01-29Vilniaus apygardos teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-03-16Lietuvos apeliacinis teismas
  12. I-a instancijaNutartis · 2021-06-10Vilniaus apygardos teismas
  13. I-a instancijaNutartis · 2021-07-01Vilniaus apygardos teismas
  14. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-07-22Lietuvos apeliacinis teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-07-22Lietuvos apeliacinis teismas
  16. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-08-26Lietuvos apeliacinis teismas
  17. Pirmoji instancijaPapildoma nutartis · 2021-08-30Lietuvos apeliacinis teismas
  18. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
e2-946-798/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02171-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo
Civilinė byla Nr. e2-946-798/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02171-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.4; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo institutas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo institutas prašymą patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą „PI Vilnius“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1025-661/2020 iškėlė bankroto bylą atsakovei „PI Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB); bankroto administratore paskyrė V. V.; 2020 m. kovo 2 d. teismo nutartimi „PI Vilnius“, UAB pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos (kreditorės) UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 58 573,63 Eur dydžio patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės „PI Vilnius“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB), bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašymą dėl patikslinto (padidinto) finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje.

4. Teismas žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė, todėl, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei priėmęs pareiškėjo papildomus prašymus ir paaiškinimus dėl ginčo esmės, sprendė, kad visi argumentai dėl ginčo esmės yra išdėstyti UAB Projektavimo ir restauravimo institutas pareiškime ir papildomuose prašymuose ir vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje patvirtinti kreditorės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas padidintą finansinį reikalavimą, konstatavęs, jog pareiškėja, turėdama pareigą įrodyti savo finansinį reikalavimą, į bylą nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima įsitikinti finansinio reikalavimo pagrįstumu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, pažymėjęs, jog prašymas patvirtinti patikslintą (padidintą) finansinį reikalavimą buvo atmestas ne dėl jo nepagrįstumo, o dėl įrodymų nepakankamumo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Todėl teismas sprendė, jog nėra kliūčių nagrinėti pareiškėjos UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašymą dėl finansinio reikalavimo.

6. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašymą patvirtinti padidintą (nuo 6 920,56 Eur iki 23 083,59 Eur) finansinį reikalavimą grindžia ne tik pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurias pasirašė pareiškėjos vyr. buhalterė J. G., bet ir „PI Vilnius“, BUAB gaunamų sąskaitų faktūrų registrų išrašu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., išrašomų sąskaitų faktūrų registrų išrašais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., metinių pelno mokesčių deklaracijų ir pridėtinės vertės mokesčių (toliau ir – PVM) deklaracijų nuorašais. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjusioje nutartyje nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė yra faktiškai gavusi pareiškėjos išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas projektavimo, nuomos ir komunalines paslaugas, be to, sąskaitos pasirašytos vienašališkai pareiškėjos. Teismas konstatavo, jog nesant visiškai jokių kitų duomenų apie UAB Projektavimo ir restauravimo institutas suteiktas paslaugas atsakovei, nėra pagrindo spręsti apie PI Vilnius“, BUAB pareigą už jas atsiskaityti, atitinkamai pareiškėjos reikalavimą laikyti pagrįstu.

7. Taip pat pareiškėja prašo patvirtinti 35 490,04 Eur dydžio papildomą finansinį reikalavimą, grindžiamą negrąžinta paskola, tačiau UAB Projektavimo ir restauravimo institutas nepateikė teismui jokių paskolų sutarčių, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie pareiškėjos suteiktas paskolas „PI Vilnius“, BUAB. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie atsakovei suteiktas paskolas, nėra pagrindo spręsti apie PI Vilnius“, BUAB pareigą už jas atsiskaityti, atitinkamai nėra pagrindo pareiškėjos reikalavimą laikyti pagrįstu ir tvirtinti 35 490,04 Eur papildomą finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Nors pareiškėja savo reikalavimą grindžia civiline byla Nr. e2-99-603/2020, kurioje ieškovė „PI Vilnius“, BUAB prašo priteisti iš atsakovės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas be teisinio pagrindo gautas 40 593,28 Eur paskolos lėšas bei 305,85 Eur palūkanas, tačiau šie duomenys patvirtina visiškai priešingą – pareiškėja yra negrąžinusi atsakovei paskolų. Nurodyta civilinė byla neišnagrinėta, dėl to nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde pareiškėja UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje patvirtinti kreditorės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 58 573,63 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

8.1. Skundžiamosios nutarties 16 punkte nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų, matyti, jog pareiškėja, gavusi naujų įrodymų, kreipėsi į teismą pakartotinai dėl didesnio finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau ginčo klausimą teismas išsprendė neatsižvelgęs į kartu su 2020 m. sausio 31 d. prašymu pateiktus naujus papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl rašytinių įrodymų byloje (ne) pakankamumo negali būti grindžiamos 2019 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi, kurios priėmimo metu byloje surinktų įrodymų kiekis iš esmės skyrėsi nuo šiuo metu byloje surinktų įrodymų kiekio. Teismui sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos (kreditorės) padidinto finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje buvo pateikti papildomi įrodymai ir dėl jų nepasisakyta.

8.2. Pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojos J. G., ėjusios abiejų įmonių vyr. buhalterės pareigas, apklausos. Ši liudytoja gali atsakyti į klausimus dėl buhalterinių dokumentų reikšmės, jų sudarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neįvertino prašymo dėl liudytojo apklausos esmės. Bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka buvo prašoma ne su tikslu liudytojai pakartoti tuos pačius argumentus, o pareiškėjai siekiant įgyvendinti teisę papildomai įrodinėti reikalavimą liudytojos parodymais. Skundžiamojoje nutartyje nėra išanalizuoti į bylą pateikti duomenys apie J. G. susijusioje byloje duotus paaiškinimus, kurie turi esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui. Taigi teismas, nurodęs, jog šioje byloje turi pareigą būti aktyvus, eliminavo pareiškėjos galimybę pasinaudoti jai civilinio proceso įstatymo garantuojamomis procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

8.3. Atsakovės bankroto administratorė bylos nagrinėjimo metu savo nesutikimą su UAB Projektavimo ir restauravimo institutas reikalavimais grindė tik samprotavimais, abstrakčiais neigimais ir deklaracijomis, jokių įrodymų nepateikė. Skundžiama nutartimi atmestas nepaneigtas reikalavimas.

Šalies argumentai

8.4. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje byloje UAB Projektavimo ir restauravimo institutas poziciją grindžia kitoje civilinėje byloje Nr. e2-99-603/2020 (toliau ir – susijusi byla) nagrinėjamu ginču. Susijusioje byloje galutinio teismo procesinio sprendimo nebuvimas nėra pagrindas šioje byloje nevertinti į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir / ar susijusios bylos teismo posėdžio garso įrašo. Šie pateikti įrodymai yra galutiniai ir tolesnis susijusios bylos nagrinėjimas jų turiniui įtakos neturės, todėl galutinio sprendimo susijusioje byloje buvimas ar nebuvimas neturi jokios reikšmės teismo pareigai šioje byloje vertinti pateiktus įrodymus ir dėl jų pasisakyti. Jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, kad susijusioje byloje būsimas procesinis teismo sprendimas turės reikšmės nagrinėjamam ginčui, vadovaujantis CPK nuostatomis privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta susijusi byla, o ne tiesiog nevertinti (ignoruoti) iš susijusios bylos į šią bylą pateiktų įrodymų.

8.5. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas preliminarų susijusioje byloje nagrinėjamų reikalavimų vertinimą, atskleidė savo galimą šališkumą ir nusiteikimą prieš pareiškėją: a) šioje byloje pareiškėjos argumentai iš anksto laikyti visiškai nepagrįstais (reikalavimų nepagrįstumo prezumpcija), buvo reikalaujama juos įrodyti, o vėliau dėl pateiktų įrodymų iš viso nepasisakyta; atsakovui pareiga paneigti pareiškėjos poziciją nebuvo keliama; b) iš pateiktos išvados formuluotės spręstina, kad teismas atsakovės reikalavimus susijusioje byloje laiko pagrįstais tol, kol teismo sprendimu jie nebus atmesti, nes nurodo, jog teismas dėl joje pareikštų reikalavimų nėra priėmęs galutinio sprendimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti; c) skundžiamosios nutarties 11 punkte yra išvardinti visi su šia ginčo dalimi susiję pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai (sąskaitos faktūros, kurias pasirašė UAB Projektavimo ir restauravimo institutas vyr. buhalterė J. G. ir „PI Vilnius“, BUAB gaunamų sąskaitų faktūrų registrų išrašu už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., išrašomų sąskaitų faktūrų registrų išrašais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.; „PI Vilnius“, BUAB metinių pelno mokesčių deklaracijų bei PVM deklaracijų nuorašais), tačiau toliau teismas pasisakė tik dėl PVM sąskaitų faktūrų vertinimo, o dėl visų likusių įrodymų, kuruos išvardino – ne.

8.6. Kartu su 2020 m. sausio 31 d. prašymu patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą pareiškėja pateikė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kitoje byloje teismo išduotų liudijimų pagrindu gautus „PI Vilnius“, BUAB dokumentus: a) gaunamų sąskaitų faktūrų registrų išrašą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.; b) išrašomų sąskaitų faktūrų registrų išrašą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.; c) metinių pelno mokesčių deklaracijų nuorašus; d) PVM deklaracijų nuorašus. Šie dokumentai patvirtina, kad atsakovė yra gavusi, savo apskaitoje apskaičiusi ir VMI deklaravusi pareiškėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. 2020 m. sausio 31 d. prašyme pateiktoje Lentelėje Nr. 1 yra pateikti susisteminti duomenys apie atsakovės apskaitytas PVM sąskaitas faktūras, jų išrašymo datas, sumas ir išrašymo paskirtį. Nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja išrašė, o atsakovė gavo ir apskaitė (VMI deklaravo) PVM sąskaitas faktūras dėl iš viso 26 533,59 Eur sumos už suteiktas paslaugas. Atsakovė nurodytu laikotarpiu atliko tik du mokėjimus: 1) 2016 m. spalio 12 d. dėl 2 900,00 Eur ir 2) 2017 m. gegužės 22 d. dėl 550,00 Eur, iki šiol atsakovė, pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, skolinga pareiškėjai 23 083,59 Eur.

8.7. Kreditorės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 6 920,56 Eur dydžio finansinis reikalavimas, pagrįstas PVM sąskaitomis faktūromis už patalpų nuomą nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai, yra patvirtintas atsakovės bankroto byloje. Pareiškėja prašo teismo patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą, pagal neapmokėtas iš viso penkias PVM sąskaitas faktūras nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. imtinai (pagal keturias sąskaitas faktūras už patalpų nuomos paslaugas, iš viso 1 463,03 Eur ir pagal vieną sąskaitą faktūrą už projektavimo paslaugas dėl 18 150,00 Eur; iš viso 19 613,03 Eur). Už nurodytas paslaugas atsakovė sumokėjo pareiškėjai: 1) 2016 m. spalio 12 d. 2 900,00 Eur ir 2) 2017 m. gegužės 22 d. 550,00 Eur, iš viso 3 450,00 Eur. Taigi pagal penkias neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už patalpų nuomos bei projektavimo paslaugas atsakovė liko skolinga pareiškėjai iš viso 16 163,03 Eur (19 613,03 Eur - 3 450,00 Eur).

8.8. Tarp „PI Vilnius“, BUAB ir UAB Projektavimo ir restauravimo institutas vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-99-603/2020, kurioje atsakovė atsisakė beveik pusės savo reikalavimo. 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdyje dalyvavo bankroto administratorė V. V., buvo apklausta „PI Vilnius“, BUAB buvusi direktorė R. T. ir buvusi dviejų įmonių vyr. buhalterė J. G., t. y. R. T. paaiškinimai, taip pat buvusios vyr. buhalterės J. G. paaiškinimai susijusioje byloje papildomai patvirtina aplinkybes, jog pareiškėja suteikė atsakovei patalpų nuomos paslaugas ir ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. imtinai) atsakovė ginčo patalpas nuomojosi. Tai reiškia, kad papildomos keturios PVM sąskaitos faktūros už patalpų nuomos paslaugas buvo išrašytos pagrįstai.

8.9. Taip pat UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašo patvirtinti patikslintą (papildomą) finansinį reikalavimą pagal 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija PRI Nr. 0001844 už suteiktas projektavimo paslaugas. Šią sąskaitą faktūrą atsakovė yra gavusi, priėmusi, įtraukusi į buhalterinę apskaitą ir deklaravusi VMI. Šios sąskaitos išrašymo laikotarpiu atsakovė ir pareiškėja buvo valdomos tų pačių asmenų – abiejų bendrovių akcininkas buvo L. T., atsakovės vadovė buvo L. T. sutuoktinė, o pareiškėją faktiškai valdė L. T., ėjęs valdybos pirmininko pareigas; abiejų bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė J. G.. Vadinasi, atsakovei buvo žinoma apie pareiškėjos teikiamas paslaugas ir išrašomas sąskaitas. 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio susijusioje byloje metu: a) J. G. parodė, jog pareiškėjos pardavimai turėjo atitikti atsakovės pirkimus; yra atliktos paslaugos pagal 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 15 000 Eur; bendrovėje nebuvo praktikos išrašyti sąskaitas anksčiau nei suteikiamos paslaugos; b) R. T. nurodė, kad pareiškėja teikė projektavimo darbus, Lelevelio 4, buvo užsakinėjami projektai dėl vystymo šio objekto.

8.10. 2020 m. kovo 2 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl 35 490,04 Eur dydžio papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, grindžiamą negrąžintomis paskolomis pareiškėjai. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas kartu su 2020 m. kovo 2 d. prašymu pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitą Nr. 02, išrašytą abiejų įmonių buhalterės J. G.. 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu susijusioje byloje J. G. paaiškino, kad ji rašydavo palūkanų sąskaitas, taip pat 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitą Nr. 02, kurioje nurodyta pagal kokią paskolos sutartį mokamos palūkanos (proc.) ir kokia suma 2017 m. gruodžio 31 d. yra negrąžinta, nuo tos sumos apskaičiuotos palūkanos. Taigi atsakovė gavo iš pareiškėjos ir negrąžino 62 992,35 Eur paskolos, už negrąžintą paskolos sumą 2017 m. priskaičiuota 2 809,46 Eur palūkanų; negrąžintas skolos likutis su palūkanomis 2018 m. sausio 1 d. sudarė iš viso 65 801,81 Eur. 2018 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderio kvitas patvirtina 30 311,77 Eur dalies paskolos grąžinimą. Duomenų apie likusios 35 490,04 Eur paskolos ir palūkanų dalies grąžinimą susijusioje dalyje nėra. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjos į bylą pateiktus įrodymus, formaliai konstatavo, jog nepateikus paskolos sutarčių nėra galimybės spręsti, ar tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai. Šiuo atveju pareiškėja neturi galimybės pateikti teismui paskolos sutarčių, nes buvęs akcininkas ir valdybos pirmininkas L. T. vengia perduoti bendrovės kasos dokumentus bei sudarytų sandorių originalus (ar jų kopijas). Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir, jei byloje esantys įrodymai teismui atrodė nepakankami ar neišsamūs, galėjo surinkti įrodymus dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl įstatymo, reguliuojančio ginčo teisinius santykius, taikymo

10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau ir – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

11. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

12. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat trečios eilės kreditorės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 6 920,56 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėja (kreditorė) UAB Projektavimo ir restauravimo institutas kreipėsi į teismą su keliais prašymais dėl atsakovės bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo. Pirma, 2019 m. balandžio 3 d. prašyme (teisme gautas 2019 m. balandžio 3 d., dok. reg. Nr.16079) UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašė atsakovės bankroto byloje patvirtinti 22 534,32 Eur dydžio papildomą finansinį reikalavimą, kurį grindė keturiomis sąskaitomis faktūromis: a) 2016 m. gruodžio 30 d. dėl 352,96 Eur ir 2017 m. vasario 13 d. dėl 401,36 Eur už patalpų nuomą; b) 2016 m. gruodžio 21 d. dėl 18 150,00 Eur bei 2017 m. spalio 5 d. dėl 3 630,00 Eur už projektavimo paslaugas. Antra, 2019 m. birželio 19 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų pareiškėja prašė teismo klausimą dėl UAB Projektavimo ir restauravimo institutas patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bei pateikė naujus įrodymus (teisme gautas 2019 m. balandžio 20 d., dok. reg. Nr. 28403): a) 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 18 150,00 Eur ir 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 3 630,00 Eur už projektavimo paslaugas, b) 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 352,96 Eur ir 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 401,36 Eur už patalpų nuomą, c) nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. perdavimo–priėmimo dokumentus. Trečia, 2019 m. birželio 20 d. prašyme (teisme gautas 2019 m. birželio 20 d., dok. reg. Nr.28405) UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašė teismo atsakovės bankroto byloje patvirtinti papildomą 11 170,06 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiam reikalavimui pagrįsti pareiškėja pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: a) 2015 m. kovo 31 d. dėl 1 170,06 Eur ir b) 20 2015 m. gruodžio 31 d. dėl 10 000,00 Eur už projektavimo darbus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymus dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės ,,PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti UAB Projektavimo ir restauravimo institutas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, tačiau 2019 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis buvo panaikinta ir pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties priimtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-245-241/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį paliko nepakeistą bei akcentavo, jog pareiškėjos UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašymas atsakovės bankroto byloje patvirtinti patikslintą (padidintą) finansinį reikalavimą atmestas dėl įrodymų nepakankamumo, o ne dėl nepagrįstumo.

13. Pareiškėja UAB Projektavimo ir restauravimo institutas, surinkusi naujus įrodymus, dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymais atsakovės bankroto byloje patvirtinti kreditorės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas patikslintą (padidintą) finansinį reikalavimą. Pirma, 2020 m. sausio 31 d. prašyme (teisme gautas 2020 m. sausio 31 d., dok. reg. Nr. 4494) UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašė teismo atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje patvirtinti 23 083,59 Eur dydžio patikslintą (padidintą) finansinį reikalavimą. Prie šios prašymo pridėjo finansinį reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat prašyme pateikė Lentelę Nr. 1, kurioje detalizavo pareiškėjos išrašytas bei atsakovės gautas ir deklaruotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI) sąskaitas faktūras už patalpų nuomą. Antra, 2020 m. kovo 3 d. rašytinius paaiškinimus (teisme gauti 2020 m. kovo 3 d., dok. reg. Nr. 9149), kuriuose UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašė teismo atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje patvirtinti 35 490,04 Eur dydžio patikslintą (padidintą) arba iš viso 58 573,63 Eur (23 083,59 Eur +35 490,04 Eur) dydžio patikslintą finansinį reikalavimą ir šį klausimą spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

14. Taigi pareiškėja (kreditorė) prašymus, grindžiamus naujais įrodymais, dėl iš viso 58 573,63 Eur patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje, pateikė 2020 m. sausio 31 d. ir kovo 3 d., todėl dėl jos teisių ir pareigų sprendžiama pagal galiojantį JANĮ.

Dėl įmonės bankroto byloje patvirtino kreditorės finansinio reikalavimo patikslinimo

15. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio / rašytinio proceso tvarka.

16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., No. 4968/99, Par. 30).

17. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

18. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent tuo metu pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

19. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015 kt.).

20. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 2020 m. sausio 31 d. prašyme pateikė Lentelę Nr. 1 (analogiška lentelė yra pateikta ir atskirajame skunde), kurioje pateikė duomenis apie ieškovės VMI apskaitytas atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už patalpų nuomos paslaugas pagal pareiškėjos ir atsakovės sudarytą 2016 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutartį bei projektavimo paslaugas, t. y. detalizavo išrašytų sąskaitų faktūrų duomenis; prie šio prašymo pareiškėja pridėjo PVM sąskaitas faktūras. Keturiomis PVM sąskaitomis faktūromis už patalpų nuomą ir viena sąskaita faktūra už projektavimo paslaugas (Lentelės Nr. 1 1–5 eilutės) pareiškėja įrodinėja, kad atsakovė liko skolinga kreditorei UAB Projektavimo ir restauravimo institutas iš viso 16 163,03 Eur (18 150,00 Eur pagal vieną sąskaitą faktūrą už suteiktas projektavimo paslaugas + 1 463,03 Eur pagal keturias sąskaitas faktūras už patalpų nuomos paslaugas (336,04 Eur + 372,67 Eur + 352,96 Eur + 401Eur) - 2016 m. spalio 12 d. atliktas 2 900,00 Eur mokėjimas - 2017 m. gegužės 22 d. atliktas 550,00 Eur mokėjimas). Pareiškėja atskirajame skunde paaiškina, jog Lentelės Nr. 1 6–25 eilutėse nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu susidariusi finansinio reikalavimo dalis (6 920,56 Eur) jau yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. teismo nutartimi.

21. Taigi pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai (patalpų nuomos sutartis, PVM sąskaitos faktūros, VMI registro duomenys, patvirtinantys sąskaitų gavimą ir viešą deklaravimą), kuriais pareiškėja grindžia patikslinto (padidinto) finansinio reikalavimo dalį, susijusią su nuomotomis patalpomis bei suteiktomis projektavimo paslaugomis.

22. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas kartu su 2020 m. kovo 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus įrodymus: a) PVM sąskaitas faktūras; b) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. gaunamų sąskaitų faktūrų registrų išrašus, c) nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. išrašomų sąskaitų faktūrų registrų išrašus; d) metinių pelno mokesčių deklaracijų išrašus; e) PVM deklaracijų išrašus. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB Projektavimo ir restauravimo institutas prašė pirmosios instancijos teismo klausimą dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytoją J. G., kuri ginčo laikotarpiu ėjo abiejų įmonių – UAB Projektavimo ir restauravimo institutas ir „PI Vilnius“, BUAB – vyr. buhalterės pareigas bei gali paaiškinti dėl išrašytų ir jos vienašališkai pasirašymų sąskaitų faktūrų, dėl nuomos ir paskolos teisinių santykių, kuriais yra grindžiamas pareiškėjos patikslintas finansinis reikalavimas. Papildomai pareiškėja nurodė, kad reikalavimą grindžia Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-99-603/2020 nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir liudytojos J. G. duotais parodymais, susijusiais su nagrinėjamojoje byloje sprendžiamu klausimu.

23. Skundžiamos nutarties 7 punkte nurodyta, kad visi argumentai dėl ginčo esmės yra išdėstyti pareiškėjo pareiškime ir papildomuose prašymuose, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo (bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka). Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų dėl pareiškėjos prašymo apklausti liudytoją J. G.. Tikėtina, jog šis prašymas pirmosios instancijos teismo nespręstas todėl, kad teismas netenkino prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėja prašymą patvirtinti 35 490,04 Eur (65 801,81 Eur paskolos suma - 2018 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderio kvitu sumokėta (grąžinta) 30 311,77 Eur paskolos dalis) dydžio finansinį reikalavimą grindė atsakovės negrąžintu paskolų faktu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-245-241/2020 nurodė, kad UAB Projektavimo ir restauravimo institutas yra šalis, kuri sudarė sutartis su „PI Vilnius“, BUAB, todėl būtent ji privalo turėti bei privalo pateikti visas savo sudarytas sutartis, kurios pagrįstų reiškiamą finansinį reikalavimą. Skundžiamosios nutarties 14 punkte nurodyta, jog teismui nepateiktos paskolos sutartys, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie pareiškėjo suteiktas paskolas atsakovei „PI Vilnius“, BUAB bei 15 punkte papildyta, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia kitoje civilinėje byloje Nr. e2-99-603/2020 nagrinėjamu ginču, tačiau ši civilinė byla dar nėra išnagrinėta.

25. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas visuomet yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad ginčo paskolos sutarčių negali pateikti teismui (neturi) abi šalys. Atskirajam e skunde pareiškėja paaiškina, kad UAB Projektavimo ir restauravimo institutas ir „PI Vilnius“, BUAB akcininkas L. T. vengia perduoti bendrovės sudarytų sandorių originalus (ir kopijas), todėl pareiškėja ir atsakovės bankroto administratorė neturi galimybės pateikti teismui šalių sudarytų ginčo paskolos sutarčių. UAB Projektavimo ir restauravimo institutas tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius įrodinėja abiejų įmonių buvusios buhalterės parodymais, t. y. pirmosios instancijos teismo prašė apklausti liudytoją arba įvertinti liudytojos J. G. parodymus, duotus kitoje susijusiose byloje Nr. e2-245-241/2020. Papildomai pareiškėja kartu su 2020 m. kovo 2 d. prašymu pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitą Nr. 02, pasirašytą vyr. buhalterės J. G., kuria įrodinėja negrąžintą paskolą ir paskaičiuotas palūkanas.

27. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-99-603/2020 netenkino ieškovės ,,PI Vilnius“, BUAB ieškinio dėl 40 593,28 Eur be pagrindo gautų lėšų ir 305,85 Eur palūkanų (iš viso 40 899,13 Eur) priteisimo iš atsakovės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas. Šioje byloje teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 31 dienai ,,PI Vilnius“, BUAB buvo negrąžinusi UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 62 992,35 Eur dydžio paskolos ir už šią negrąžintą paskolą 2017 m. buvo priskaičiuota 2 809,46 Eur palūkanų (negrąžintas skolos likutis su palūkanomis 2018 m. sausio 1 d. buvo iš viso 65 801,81 Eur); negrąžintos skolos ir pareigos mokėti palūkanas faktą patvirtino liudytoja J. G.; 2018 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderis 30 311,77 Eur sumai nepaneigia paskolos dalies grąžinimo fakto, ir byloje nėra pateikta duomenų apie kitos dalies paskolos / palūkanų grąžinimą (37 450,95 Eur) iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-99-603/2020 galutinio teismo procesinio sprendimo nebuvimas negalėjo būti pirmosios instancijos teismui pagrindu nevertinti nurodytoje byloje Nr. e2-99-603/2020 liudytojos J. G. duotų (teismo posėdžio garso įraše fiksuotų) parodymų dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, juolab kai teismas sprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir liudytojos J. G. neapklausė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Šiuo atveju buvo išskirtinės aplinkybės, suponuojančios bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją J. G., kuri, kaip UAB Projektavimo ir restauravimo institutas ir „PI Vilnius“, BUAB vyr. buhalterė gali paaiškinti aplinkybes, susijusias su įmonių buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriais yra grindžiamas patikslintas finansinis reikalavimas, t. y. abiejų įmonių vyr. buhalterė gali atsakyti į klausimus dėl vienos įmonės kitai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, jų pasirašymo, apskaitymo ir deklaravimo aplinkybių, dėl patalpų nuomos ir kitų paslaugų atsakovei teikimo, dėl išrašytos atsakovei 2017 m. gruodžio 31 d. palūkanų sąskaitos Nr. 02 (pagal kokią paskolos sutartį ši sąskaita išrašyta, kokie sutartyje numatyti palūkanų procentai, kokia paskolos suma negrąžinta ir kada, nuo kokios sumos paskaičiuotos palūkanos ir pan.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, išsamiai nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktų naujų (detalizuotų) įrodymų, nepagrįstai netenkino prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei neapklausė liudytojos (UAB Projektavimo ir restauravimo institutas ir „PI Vilnius“, BUAB vyr. buhalterės) J. G., kuri gali paaiškinti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Pateikti argumentai pagrindžia poreikį Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl kreditorės UAB Projektavimo ir restauravimo institutas 51 653,07 Eur (16 163,03 Eur ir 35 490,04 Eur) patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės „PI Vilnius“, BUAB bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti žodinio proceso tvarka iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės „PI Vilnius“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės bankroto byloje patvirtinto trečios eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Projektavimo ir restauravimo institutas finansinio reikalavimo patikslinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Dalia KačinskienėAntanas RudzinskasEgidija Tamošiūnienė