- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2-774-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02171-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Projektavimo ir restauravimo institutas
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- "PI Vilnius"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „PĮ Vilnius“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „PI Vilnius“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. V..
Šalies argumentai
2. BUAB „PI Vilnius“ (toliau – ir atsakovė) bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas tokiam administratorės pasiūlymui pritarė, be to bendrovė nevykdo jokios veiklos, jos mokumas neatstatytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino – pripažino UAB „PI Vilnius“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; bendrovės likvidatoriaus funkciją ir veiksmus pavedė atlikti bankroto administratorei; nustatė, kad lieka galioti teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinti UAB „PI Vilnius“ kreditorių finansiniai reikalavimai.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog įmonė pripažintina bankrutavusia ir likviduotina, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 12 d. įvykęs bankrutuojančios bendrovės „PI Vilnius“ kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovė vykdo veiklą, kad jos mokumas yra atstatytas, todėl sprendė esant pagrindą BUAB „PI Vilnius“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalį, pripažinus įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį likviduoti ją dėl bankroto, teismas patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.
7. Nustatęs, kad 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi patikslintas UAB „PI Vilnius“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas nebuvo tikslinamas, teismas nurodė, jog lieka galioti paminėta nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl UAB „PI Vilnius“ pripažinimo likviduojama atmesti, priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokuratūrą, informuojant prokuratūrą apie UAB „PI Vilnius“ atstovų (atsakingų asmenų) galimai nusikalstamos veikos požymius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis priimta nepagrįstai ir neteisėtai, neįsigilinus į susiklosčiusias faktines aplinkybes, bankroto administratorei realiai neatlikus būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių BUAB „PI Vilnius“ bankrutavo, neišanalizavus sandorių, kurie buvo sudaryti ir lėmė įmonės bankrotą.
8.2. Nuo pat bendrovės bankroto proceso pradžios bankroto administratorė (galimai sąmoningai ir tikslingai) neatliko jokių būtinųjų veiksmų, neperėmė net svarbiausių bendrovės dokumentų iš buvusios bendrovės direktorės, nesiėmė jokių veiksmų kreditorių interesams užtikrinti. Tik pamačiusi aktyvius pareiškėjos veiksmus, bankroto administratorė, imituodama siekį ginti kreditorių interesus, po keturių su puse mėnesių nieko neveikimo kreipėsi į teismą dėl baudos buvusiai bendrovės vadovei skyrimo už dokumentų neperdavimą, o kiek vėliau – dėl uždraudimo būti kitų juridinių asmenų valdymo organų nare. Teismas bankroto administratorės prašymus patenkino, tačiau neįvertino aplinkybių – šių priemonių taikymas yra formalus, neleidžia nei kreditoriams, nei administratorei, nei teismui visapusiškai įvertinti susiklosčiusios situacijos, spręsti, ar visi veiksmai yra atlikti ir visi sandoriai, kurie privedė bendrovę prie bankroto, patikrinti.
8.3. Bankroto administratorė po keturių mėnesių nieko neveikimo 2019 m. balandžio 5 d. skubiai sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę iš karto įtraukė klausimą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, motyvuojant neva išnaudotomis galimybėmis patenkinti kreditorių interesus. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis dėl bendrovės „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, sudarytų sandorių nuginčijimo bei pranešti atitinkamoms institucijoms apie nusikalstamos veikos požymius.
8.4. Kaip matyti iš bankroto administratorės pateiktos veiklos ataskaitos, bankroto administratorė iki šiol nėra gavusi visų bankrutuojančios bendrovės dokumentų, sudarytų sandorių. Nesant nurodytų duomenų, bendrovė negali būti pripažinta likviduojama, taip pat negalima spręsti, kad nekils būtinybė kreiptis į teismą dėl atitinkamų sandorių nuginčijimo ir (ar) imtis kitų veiksmų, siekiant užtikrinti kreditorių interesus.
8.5. Skundo argumentus patvirtinta pačios bankroto administratorės kreditoriams nurodyti bendrovės balansų duomenys, iš kurių matyti, jog bendrovė per trumpą laiką neteko 373 145 Eur lėšų, 42 050 Eur atsargų bei 170 162 Eur gautinų sumų. Jokie veiksmai dėl nurodytų aplinkybių nustatymo nebuvo atlikti.
Šalies argumentai
8.6. Bankroto administratorė akivaizdžiai nepagrįstai savo veiklos ataskaitoje nurodo, kad turto sumažėjimą, lyginant 2017 m. ir 2018 m. balansų duomenis, lėmė tai, kad bendrovės materialų turtą sudariusios investicijos į nekilnojamąjį turtą, t. y. projektinė dokumentacija (interjero dizaino, patalpų pertvarkymo ir pan.) buvo nurašytos, atsižvelgiant į tai, kad antstolis R. V., vykdydamas išieškojimą iš įmonės turto, 2017 m. lapkričio 29 d. aktu perdavė išieškotojui – Kredito unijai „Mano unija“, 604 800 Eur vertės bendrovės turtą, esantį Lelevelio g. 4, Vilnius, todėl investicijos į minėtą turtą prarado savo vertę ir 2018 m. buvo nurašytos.
8.7. Pažymėtina, kad bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse 620 869 Eur vertės turtas apskaitytas, jau įvykdžius minėtą 2017 m. lapkričio 29 d. turto perdavimą. Objektyviai suprantama, kad nei 373 145 Eur lėšos, nei 42 050 Eur atsargos, nei 170 162 Eur gautinos sumos negali būti pripažintos investicijomis už projektinę dokumentaciją. Pažymėtina ir tai, kad būtent pareiškėja vykdė projektavimo darbus bendrovės naudai, sietinus su objektu, esančiu Lelevelio g. 4, Vilnius, tačiau pareiškėjai nežinomos aplinkybės dėl atitinkamų investicijų atlikimo ir (ar) jų nurašymo.
8.8. Pareiškėja, susipažinusi su vykdomąja byla dėl 604 800 Eur vertės turto perdavimo išieškotojui, nustatė, kad bendrovė „PI Vilnius“ laidavo už UAB „Antarija“ (kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla), todėl išieškojimas už pastarosios prievoles buvo nukreiptas į bendrovės turtą nurodytos sumos apimtyje. Bankroto administratorė privalėjo aiškintis nurodytas aplinkybes ir spręsti, kokiu pagrindu ir kiek naudingai bendrovei elgėsi jos vadovė bei akcininkai, laiduodami už UAB „Antarija“, tačiau tokių veiksmų neatliko ir neatlieka iki šiol.
8.9. Iš nurodytos vykdomosios bylos taip pat nustatyta, kad išieškotojas turėjo pervesti bendrovei „PI Vilnius“ skirtumą tarp perduodamo nekilnojamojo turto ir UAB „Antarija“ prievolės – 150 794,84 Eur, tačiau tokia suma bendrovės balanse neapskaityta nei prie gautinų sumų, nei prie išleistų.
8.10. ĮBĮ 31 straipsnis nustato baigtinį likviduojamos bendrovės administratoriaus teisių sąrašą, tarp kurių nėra teisės ginčyti bendrovės sandorius. Tokia teisė suteikiama bankrutuojančios bendrovės bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Tai reiškia, kad pripažinus bendrovę likviduojama, net ir gavus bendrovės dokumentus ir sandorius, nustačius jų neteisėtumą, administratorius nebeturėtų teisės tokių sandorių ginčyti teisme.
8.11. Pareiškėjai nėra suprantama, dėl kokių priežasčių bankroto administratorė siekia sumažinti savo įgalinimų apimtį, paneigti galimybę ateityje (gavus bendrovės dokumentus) ginčyti bankrutuojančios bendrovės sandorius teisme, tokiu būdu siekiant užtikrinti kreditorių teises, finansinių reikalavimų patenkinimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėja, siekdama tik jai vienai žinomų tikslų, ginčija teismo nutartį, kuri priimta atsižvelgiant į tai, kad dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama sutiko kreditoriai, kurių balsų suma sudarė 84,05 procentus visų kreditorių balsų. Tuo tarpu pareiškėja sąmoningai ir tikslingai trikdo ir vilkina bankroto proceso eigą.
9.2. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė visas ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, reikalingas norint įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
Atsiliepimas
9.3. Pagal turimus dokumentus bankroto administratorė yra atlikusi visus reikalingus veiksmus, kad būtų galima konstatuoti bendrovę „PI Vilnius“ nemokia. Taip pat pažymėtina, kad bankroto administratorė būtent pareiškėjos atžvilgiu yra pareiškusi ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir ši byla iki šiol nėra išnagrinėta.
9.4. Skunde keliamas klausimas dėl bendrovės turto sumažėjimo buvo aptartas administratorės veiklos ataskaitoje, kuri buvo patvirtinta kreditorių balsų dauguma.
9.5. Iš viešoje internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad pareiškėjos atstovas yra advokatas D. P., kuris dirba advokatų profesinėje bendrijoje „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“. Advokatas V. M. yra svainystės ryšiais susijęs su buvusiu bendrovės „PI Vilnius“ akcininku L. T. ir tarp jų yra kilęs ginčas dėl asmeninės paskolos (L. T. neigia gavęs paskolą, o V. M. tvirtina ją suteikęs). Iš pokalbių su pareiškėjos vadovu B. V. bankroto administratorei tapo žinoma, kad pastarasis V. M. pastangomis tapo pareiškėjos vadovu, siekiant per jį, kaip V. M. statytinį, daryti įtaką bendrovės „PI Vilnius“ bankroto procesui bei daryti spaudimą L. T. ir suvesti asmenines sąskaitas.
9.6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos ar neteisėtai suvaržytos. Tokius veiksmus savarankiškai gali atlikti ir pareiškėja. Pažymėtina, kad pareiškėja jau kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, bet pateikti jos skundai buvo atmesti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
9.7. Atskirojo skundo nagrinėjimo ribas sudaro pirminiame prašyme, ieškinyje ir (ar) skunde keliami klausimai arba reikalavimai, skunde naujai keliami klausimai arba reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nėra nagrinėjami, nes jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro teismo procesinis sprendimas, kuriuo bankrutuojanti bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo
12. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – bendrovės „PI Vilnius“ 2016-2018 m. balansus, bankroto administratorės ataskaitą, antstolio R. V. vykdomosios bylos nuorašą. Atsakovė kartu su atsiliepimu į skundą taip pat pateikė naujų duomenų – straipsnį iš internetinio tinklapio www.diena.lt. bei išrašą iš internetinės platformos Infolex. Nors nei viena iš šalių nepareiškė prašymo prijungti paminėtus naujus duomenis prie bylos, apeliacinės instancijos teismas pasisako nurodytu klausimu.
13. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė klausimą, ar egzistuoja ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos bankrutuojančią bendrovę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šalys pateiktais naujais duomenimis iš esmės grindžia argumentus, susijusius su bankroto administratorės veiklos BUAB „PI Vilnius“ bankroto proceso metu vertinimu, pareiškėjos siekiu komplikuoti bendrovės bankroto proceso eigą. Tokie argumentai neturi reikšmės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams pagrįsti pateiktus duomenis atsisako prijungti prie bylos (CPK 180, 302 straipsniai).
15. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.
16. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ši teisė realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų, kurios draudžia pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 323, 338 straipsniai). Taigi pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui negalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame procesiniame dokumente nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių.
17. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad inicijavo atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu teisminį procesą, dėl ko teigia, jog klausimas dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama negali būti sprendžiamas. Tokie paaiškinimai yra susiję su pareiškėjos skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia šį dokumentą prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
18. Prieš pasisakant dėl skundo argumentų, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatoms taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1-5 punktuose nustatytas išimtis.
19. Atsakovės nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, skundžiama teismo nutartis priimta remiantis ĮBĮ, todėl šio įstatymo nuostatos bei jų pagrindu suformuota teismų praktika taikomos ir apeliaciniam procesui.
20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama sąlygas, pasisakyta, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei, likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
21. Kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti užtikrinami dviem būdais: pirma, likviduojant įmonės turtą ir jį realizavus iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų. Antrasis būdas įgyvendinamas, sudarant įmonės ir kreditorių taikos sutartį bankroto byloje (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį).
22. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį).
23. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Pažymėtina tai, kad ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
24. Nagrinėjamu atveju matyti, kad egzistuoja visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, reikalingos pereiti į BUAB „PI Vilnius“ likvidavimo stadiją – teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai, bendrovės kreditoriai nėra sudarę taikos sutarties ir neketina bendrovės „PI Vilnius“ bankroto bylos užbaigti ĮBĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė nevyko jokios komercinės veiklos, mokumas nėra atstatytas, be to, kreditorių susirinkimas pritarė administratorės siūlymui kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas, patenkinęs nurodytą bankroto administratorės prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
25. Apeliuodama į tai, kad bankroto administratorė nesiima veiksmų gauti bendrovės dokumentus ir tirti, ar bendrovės valdymo organai, sudarydami atitinkamus sandorius, nepažeidė kreditorių interesų, apeliantė skunde akcentuoja, kad pripažinus BUAB „PI Vilnius“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorė neteks teisės ginčyti bendrovės sandorius ir tokiu būdu užtikrinti kreditorių interesus. Tokią poziciją apeliantė grindžia ĮBĮ 31 straipsniu, kuris nustato baigtinį likviduojamos bendrovės administratoriaus teisių sąrašą, tarp kurių nėra teisės ginčyti bendrovės sandorius. Taip pat apeliantė nurodo, kad inicijavo atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu teisminį procesą ir mano, jog neišsprendus šio klausimo, negalima spręsti dėl atsakovės likvidavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės samprotavimais.
26. Sisteminio teisės aiškinimo metodas reikalauja teisės normą aiškinti ne izoliuotai, bet kitų teisės normų kontekste, atsižvelgiant į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, teisės šakos ar teisės instituto normomis, bendraisiais teisės principais.
27. Nors ĮBĮ 31 straipsnis nenustato bankroto administratoriui teisės ginčyti bankrutavusios bendrovės sudarytus sandorius, pateikti pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tokios administratoriaus teisės nustatytos ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte ir šių teisių įgyvendinimo įstatymo leidėjas nesieja su atitinkama bankroto proceso stadija. Paminėta norma nustato terminą, per kurį bankroto administratorius turi ginčyti bendrovės sudarytus sandorius, pateikti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šis terminas siejamas su bendrovės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui momentu. Taigi apeliantės prielaidos, kad UAB „PI Vilnius“ įgijus likviduojamos bendrovės statusą, bankroto administratorė negalės ginčyti kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, jei tokių bus nustatyta, ar pareikšti reikalavimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atmestinos kaip visiškai nepagrįstos.
28. Pažymėtina, kad apeliantės skundo argumentai dėl bankroto administratorės aktyvumo stokos, užtikrinant BUAB „PI Vilnius“ kreditorių interesus, ataskaitos nepagrįstumo, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų netinkamo vertinimo nėra susiję su ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, nepaneigia jų egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl nurodytų aplinkybių. Taip pat kaip dėl teisiškai nereikšmingų sprendžiamam klausimui nepasisakytina ir dėl atsiliepime į skundą atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės atstovų siekiu trikdyti bendrovės „PI Vilnius“ bankroto proceso eigą, norint spręsti asmeninio pobūdžio klausimus.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 299 straipsnio taikymo pagrindo, todėl atmeta apeliantės prašymą priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl UAB „PI Vilnius“ atstovų padarytų įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimų.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.