Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 31 d. gautu suinteresuoto asmens R. T. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. T. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. T., L. T., J. G., uždaroji akcinė bendrovė „PI Vilnius“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, 20 straipsnio 2 ir 3 dalis, CPK 160 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 punktą, kitas teisės normas. Teismas nutartyje nurodė tik tai, kad buvo sudarytas vienas ekonomiškai nenaudingas įmonei sandoris – laidavimo sutartis, privedęs ją prie bankroto, tačiau netyrė ir nevertino byloje esančių duomenų, o jų trūkstant, neatliko aktyvių veiksmų siekiant juos gauti. Laidavimo sandorio teisėtumo sąlygų, prielaidų, teisėtumo, aplinkybių, sukėlusių įmonės bankrotą, jų visumos teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino, priešingai, netgi neteisėtai atsisakė išreikalauti, priimti ir ištirti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Skundžiama nutartimi buvo pažeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis ir kitos teisės normos, įpareigojančios laikytis ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Esant tapačioms bylos aplinkybėms, bylos įrodymams, neatlikus jokių papildomų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo veiksmų, t. y. neįvykdžius Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties nurodymų dėl teismo didesnio aktyvumo veiksmų, išreikalaujant bylai reikšmingus duomenis, bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tie patys aktyvumo reikalavimai kelti teismui turėjo išlikti, dėl ko byla turėjo būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi priėmė kasatorei „siurprizinį“ sprendimą - nagrinėdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą antrą kartą nusprendė kitaip: ne tik, kad pirmosios instancijos teismui nereikėjo būti aktyviam ir rinkti duomenų, susijusių su laidavimo sutarties sudarymo (teisėtumo) aplinkybėmis, bet ir, priešingai negu ankstesnėje nutartyje, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismui nesurinkus ir netgi neatlikus jokių šių duomenų rinkimo veiksmų, galima išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje. Nutartis neteisėta, nes pažeidžia, įtakoja, pakeičia laidavimo sutarties dalyvių – į nagrinėjamą bankroto bylą neįtrauktų asmenų teises ir pareigas, pripažįstant juos neteisėto laidavimo sandorio dalyviais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.