- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2-4537-793/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01061-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- V. Š., N. Š.
- Kategorijos
- 2.6.6.2Įskaitymas
atsakovei V. Š., atsakovo N. Š. atstovei pagal įstatymą L. L., atsakovų atstovei advokatei E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams V. Š. ir N. Š., atstovaujamam įstatyminio atstovo L. L., dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti, kad automobilis AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji ieškovės A. P. ir D. Š. nuosavybė; automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovams V. Š. ir N. Š., priteisiant ieškovei A. P. 9010,00 Eur kompensaciją iš atsakovų; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra D. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir turto paveldėtojai. Atsakovams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į D. Š. vardu įregistruotą automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2014 m. Ieškovė nuo 2019 metų kartu gyveno su D. Š. ir juos siejo artimi šeimyniniai santykiai, jie vedė bendrą ūkį ir kartu nusprendė įgyti ginčo automobilį. Jo pirkimui A. P. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „S.“ paėmė 15 000,00 Eur kreditą, kuris tam tikslui ir buvo panaudotas. Ginčo automobilio pirkimui buvo panaudoti ir už ieškovės mamos parduotą automobilį gauti pinigai. Ieškovė ir D. Š. automobiliu naudojosi bendrai. Iki ieškinio padavimo automobilis buvo ieškovės žinioje. Ieškovės ir D. Š. valia ir tikslas buvo įgyti ginčo automobilį bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl dalis šio automobilio priklauso ir ieškovei. Ieškovė sutinka, kad atsakovams atitektų ginčo automobilis, tačiau ji norėtų pusės automobilio vertės piniginės kompensacijos. Perleidus ginčo automobilį atsakovams nesumokant kompensacijos ieškovei, kai ji bendromis lėšomis buvo įgijusi automobilį kartu su D. Š., reikštų teisingumo principo pažeidimą ir nepagrįstą atsakovų praturtėjimą ieškovės sąskaita.
Atsiliepimas
2. Atsakovai V. Š. ir N. Š., atstovaujamas įstatyminio atstovo L. L., per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo atsakovai nesutinka su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir kompensacijos priteisimo. Prašo atmesti ieškovės ieškinį visiškai, priteisti atsakovams iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų žiniomis, D. Š. ir ieškovė susipažino 2019 metais, draugavo, susitikinėjo, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, niekada negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Ieškovė dirbo atsakovo tėvui priklausančioje įmonėje, kartais susitikdavo ne darbo metu, tačiau vesdavo atskirus gyvenimus, be to bendravo tik epizodiškai, t. y. su pertraukomis. Ieškovės ir D. Š. santykiai visada buvo gana komplikuoti, nes D. Š. mėgo ir kitų moterų kompaniją. D. Š. dėl savo darbo specifikos, t. y. D. Š. vadovavo dviems įmonėms (UAB „F.“ ir UAB „Fi.“), ilgą laiko dalį praleisdavo užsienyje, t. y. būdamas komandiruotėse, grįžęs nuomodavosi būstą arba pagal susitarimą pabūdavo pas ką nors, tikėtina, kad ir pas ieškovę. Likus apie trims mėnesiams iki mirties D. Š. išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Ieškovė šiame bute niekada kartu su D. Š. negyveno, o galų gale, likus kiek daugiau negu mėnesiui iki mirties, D. Š. ir ieškovė visai nutraukė santykius. Ieškovė siekė santykius atkurti, jie susirašinėdavo žinutėmis4, ji tikėjosi, kad jis atvyks pas ją, todėl D. Š. staiga mirus, atsakovai mano, kad ieškovė pasinaudojo susiklosčiusia situacija ir iš D. Š. nuomoto buto savavališkai pasiėmė automobilio raktelius ir pasisavino D. Š. 2022 metų balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgytą bei iki tol jo naudotą ir valdytą automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, kad atsakovai paveldėjo po ½ dalį automobilio. Pretenzijos į turtą pareikštos nebuvo, kaip ir nebuvo ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir jo pagrindu įregistruota Automobilio nuosavybės teisė. Po tėvo mirties atsakovai iškart reikalavo grąžinti automobilį. Ieškovė automobilio atsakovams geranoriškai negrąžino. Jokių įrodymų, patirtinančių, jog Ieškovė ir Atsakovų tėvas apskritai kada nors būtų vedę bendrą ūkį, ieškovė nepateikė. Ieškovė neįrodė jos ir D. Š. bendro gyvenimo kartu, ar susitarimo kartu įgyti automobilį. Ieškovė neįrodė, kad 15000,00 Eur dydžio vartojimo kreditas butų panaudotas perkant automobilį. Ieškovė neįrodė, kad piniginės lėšos, gautos parduodant ieškovės mamos automobilį, buvo naudojamos ginčo automobiliui pirkti. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėjas buvo nurodytas vien atsakovų tėvas, jis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre buvo nurodytas kaip vienintelis Automobilio valdytojas-savininkas. Jei tarp ieškovės ir atsakovų tėvo būtų buvęs susitarimas automobilį įgyti bendrąja daline nuosavybe bendromis lėšomis, kaip automobilio valdytojai-savininkai registre būtų įrašyti abu įgijėjai, tačiau tai nebuvo padaryta. Vien aplinkybė, jog atsakovų tėvas reikalui esant epizodiškai leisdavo ieškovei pasinaudoti automobiliu, nesukuria prielaidos laikyti, kad ji yra automobilio bendrasavininkė. Automobilis buvo įgytas už 3650,00 Eur dydžio sumą, o ieškovei nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio vertė būtų iki beveik 18020,00 Eur dydžio sumos buvo padidinta bendromis ieškovės ir atsakovų tėvo lėšomis.
3. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriuo ieškovė nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ir D. Š. valia ir tikslas buvo įgyti ginčo automobilį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo automobilio kaina buvo nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ žinyno apie transporto priemonių kainas Lietuvoje duomenimis.
4. Atsakovai pateikė tripliką į ieškovės dubliką. Atsakovai triplike nurodo, kad nesutinka su dublike išdėstytais argumentais. Teismo prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovų naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė į bylą neteikė absoliučiai jokio dokumento, kuris pagrįstų jų bendro ūkio vedimą ar gyvenimą kartu. Kartu gyvendami ir vesdami bendrą ūkį asmenys neišvengiamai turi ir bendrų finansinių įsipareigojimų, susirašinėjimų, nuotraukų, susitarimų, įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis (nuomos sutartis, komunaliniai mokesčiai ir kt.), tačiau šiuo atveju ieškovė trumpalaikius susitikimus su D. Š. vertina kaip bendro gyvenimo ar ūkio vedimo faktą. Atsakovų teigimu akivaizdu, kad ieškovė tiek teikdama ieškinį, tiek dubliką nurodo tik deklaratyvius teiginius, kurie iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyvią tiesą įrodančiais dokumentais ir duomenimis. Ieškovė ir atsakovų tėvas iki jo mirties santykius visai buvo nutraukusios, taigi, jei automobilis būtų buvęs bendras, D. Š. ir ieškovė jau būtų pasidaliję juo. Ieškovė galimai yra paėmusi vartojamąjį kreditą ir (ar) galimai gavusi finansinę paramą iš giminaičių, tačiau tai niekaip nepagrindžia, kad būtent šios piniginės lėšos buvo susijusios su automobilio įgijimu. Ieškovė, nebūdama santuokoje su D. Š. ir planuodama disponuoti šiomis lėšomis, galėjo save apsaugoti ir įsitraukti sąlygas į sutartį nurodant, kad vartojamasis kreditas bus panaudotas automobilio įsigijimui. Taip pat už nurodytas sumas ji galėjo įsigyti automobilį asmeninės nuosavybės teise visiškai savarankiškai. Didžiąja dalimi ieškovės ir D. Š. santykiai buvo susiję su tuo, kad ieškovė dirbo samdomą darbą D. Š. įmonėse. D. Š. kūrė ir (ar) bandė kurti kitus intymius ryšius ir (ar) santykius su moterimis tiek 2023 m. tiek 2024 m.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė A. P. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad su D. Š. susipažino 2019 m. vasarą, tų metų gale pradėjo vesti bendrą ūkį. Iki D. Š. mirties planavo sudaryti santuoką. Kartu apsigyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, maistą, kitas išlaidas, kartu leido laiką, važiuodavo kartu atostogauti. D. Š. taip pat leido laiką su ieškovės vaikais. Abu turėjo po seną automobilį, nusprendė abu senus automobilius parduoti ir įsigyti geresni automobilį, todėl pardavė senus automobilius, konkrečiai už kiek nepamena, tačiau mano, kad gali būti pardavimo kaina apie 1000,00 Eur. Ieškovė, kol D. Š. buvo komandiruotėje, pati ieškojo kokį automobilį pirkti, abu tarėsi dėl tinkamo varianto, kad užtektų pinigų automobilio pirkimui pati pasiėmė vartojimo kreditą, kadangi D. Š. negalėjo pasiimti paskolos. Paaiškino, kad galiausiai 2022 m. balandžio mėn. kartu nusipirko Audi Q7 už 17000,00 Eur, sutartis sudaryta nurodant mažesnę kainą, sumokėta pilna 17000,00 Eur suma grynais. Automobilis buvo registruojamas D. Š. vardu, kartu apie teisinės nuosavybės formą nediskutavo. D. Š. už savo pinigus atidavinėjo ieškovės pasiimtą vartojimo kreditą, tuo metu ieškovė užtikrino savo ir D. Š. pragyvenimą vedant bendrą ūkį. Kartu ieškojo didesnio būsto nes šeimai patalpos adresu, (duomenys neskelbtini) buvo per mažos. Laikinai išsinuomojo būstą Klaipėdos senamiestyje, (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartį sudarė D. Š.. Automobiliu Audi Q7 naudojosi tiek ieškovė tiek D. Š. bendrai, ieškovė juo naudojosi viena kol D. Š. būdavo komandiruotėse. D. Š. su savo vaikais bendravo trumpai ir retai. Ieškovė D. Š. vaikų nėra mačiusi. D. Š. didžiąją dalį savo pinigų naudojo investicijoms į savo įmonę, todėl šeimai reikalingus dalykus pirko ieškovė. Ieškovė buvo įdarbinta D. Š. įmonėje vadybininkės pareigose. Kai D. Š. mirė, policija ginčo automobilio raktelius perdavė ieškovei. Su D. Š. nebuvo išsiskyrusi iki pat jo mirties, buvo nusipirkę kelto bilietus kartu plauti dvivietėje kajutėje. Už bilietus sumokėjo įmonė UAB „Fi“. Bilietai nebuvo atšaukti.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė su D. Š. gyveno kaip santuokoje, jie buvo sugyventiniai, viena šeima, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Nurodė, jog tas aplinkybes įrodo liudytojų parodymai, kurie tokio pobūdžio bylose yra labai svarbūs. Nesant jungtinės veiklos sutarties sugyventinių kartu įgytas turtas turi būti dalinamas. D. Š. su ieškove planavo keliauti vienoje kajutėje, tai įrodo jų artumą. D. Š. įdarbino ieškovę savo įmonėje. Atsakovai patys nurodė, kad ieškovės ir D. Š. santykiai jiems nėra žinomi. Valia nusipirkti automobilį buvo bendra D. Š. ir ieškovės. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta suma, už kurią buvo pirktas automobilis, yra mažesnė už faktiškai mokėtą 17000,00 Eur sumą. Aplinkybės ar automobilis buvo ar nebuvo su trūkumais pirkimo metu nedaro įtakos tam, kad automobilis buvo pirktas bendrai ieškovės ir D. Š.. Neprieštarautų, jeigu automobilis būtų priteistas ieškovei, priteisiant atsakovams kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė V. Š. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nustojo su tėvu D. Š. bendrauti 2021 m., nieko apie jo ir ieškovės santykius nežino, nieko apie ginčo automobilį nežino. Apie ieškovę sužinojo tik po tėvo mirties. Tėvas su atsakovu N. Š. bendravo mažai. Pati procesinių dokumentų nerašė juos parengė advokatė.
8. Teismo posėdžio metu atsakovo N. Š. įstatyminė atstovė L. L. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su D. Š. turi bendrą sūnų. Kai gyveno su D. Š., nuo 2016 m. iki 2017 m. jis viską pirko vienas, todėl netiki ieškovės nurodomoms aplinkybėms, kad ginčo automobilį pirko bendrai. Nežino aplinkybių, kad D. Š. būtų gyvenęs su ieškove. Aplinkybes apie ieškovės ir D. Š. santykius žino iš trečiųjų asmenų. Nežino aplinkybių apie ginčo automobilį. Apie ieškovės ir D. Š. santykius sprendžia iš jų bendravimo žinutėmis.
9. Teismo posėdžio metu atsakovų atsakovė advokatė E. M. paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog turėjo šeimos santykius su D. Š.. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, įrodančių ieškovės ir D. Š. bendrą gyvenimą. D. Š. turėjo įvairių santykių su kitomis moterimis. Ieškovės pašaukti liudytojai netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, taigi jų parodymai turėtų būti vertinami kaip prieštaringi. Liudytojų parodymai vienareikšmiškai neįrodo bendro ieškovės ir D. Š. automobilio pirkimo. Ieškovės paimtą vartojimo kreditą grąžino vienasmeniškai D. Š.. Nėra byloje rašytinių duomenų, įrodančių, kad ginčo automobilis buvo pirktas kartu ieškovės ir D. Š..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
10. Iš 2022 m. balandžio 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 5263974 nustatyta, kad ieškovė A. P. su UAB „S.“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „S.“ ieškovei perdavė 15000,00 Eur, o atsakovė įsipareigojo vartojimo kreditą grąžinti ir sumokėti palūkanas, bei kitus sutartimi sulygtus mokesčius.
11. Iš 2022 m. balandžio 14 d. 12.05 val. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš UAB „A.“ nusipirko automobilį Audi Q7, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 3650,00 Eur. Iš akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra tik D. Š.. 2025 m. rugsėjo 3 d. el. laišku pateikiama informacija UAB „A.“ direktorius patvirtino, kad šis automobilis su trūkumais parduotas už sutartyje nurodytą 3650,00 Eur sumą.
12. Iš Investicinio draudimo sutarties Nr. 3320032658 nustatyta, kad D. Š. nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2049 m. vasario 28 d. apsidraudė investiciniu gyvybės draudimu, numatant, kad naudos gavėja apdraustojo D. Š. mirties atveju yra ieškovė. Ši Investicinio draudimo sutartis nutraukta D. Š. 2023 m. spalio 24 d. prašymu nutraukti gyvybės draudimo sutartį, prašyme nurodyta draudimo sutarties nutraukimo priežastis – „nėra poreikio kaupti ateičiai“.
13. UAB „S. L.“ regiono pardavimų vadovė 2025 m. rugpjūčio 8 d. el. laišku nurodė, kad ieškovė su D. Š. įsigijo personalizuotus kelto bilietus kelionei su keltu. Iš minėto bilieto nustatyta, kad ieškovė su D. Š. rezervavo 2-vietę vidinę kajutę kelte, kuris išvyksta iš Venspilio (duomenys neskelbtini).
14. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Mirties išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
15. Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nustatyta, kad Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B., vadovaudamasi 2024 m. liepos 30 d. antstolės Vidos Daugirdienės sudarytu paveldimo turto apyrašu Nr. S-240000295, patvirtino, kad įpėdiniai V. Š. ir N. Š. paveldi visą turtą, kurio savininkas yra palikėjas D. Š., kaip be kita ko lengvąjį automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
16. Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ 2025 m. sausio 30 d. informacijos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad 2014 metų gamybos AUDI Q7 lengvasis automobilis, kurio variklio darbinis tūris 2995 cm³, variklio galia 200 kW, yra vertas 18020,00 Eur su PVM.
Dėl bendros (jungtinės) veiklos pripažinimo.
17. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės ir D. Š. bendrąja daline nuosavybe ir bendro turto – ginčo automobilio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovams automobilį, o ieškovei priteisiant pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją, t. y. 9010,00 Eur .
18. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016, 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019)
19. Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje – rungimosi principas. Faktą pripažinti įrodytu galima, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės ir D. Š. santykių pobūdžio ir apimties. Ieškovė nurodė, kad ji su D. Š. gyveno kaip šeima nuo 2019 m. pabaigos iki pat jo mirties. Atsakovai su šiomis ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė savo artimų, šeimyninių ryšių su D. Š., mano, kad jie buvo pažįstami, tačiau nebuvo sugyventiniai.
21. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovais, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių buvusį ieškovės ir D. Š. rašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Visgi teismas, spręsdamas dėl faktinės ieškovės ir D. Š. santykių apimties, pažymi, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nuosekliai ir aiškiai išdėstė savo bendro gyvenimo su D. Š. aplinkybes. Ji išsamiai paaiškino nuo kada pradėjo gyventi kartu, kaip D. Š. ją įdarbino savo įmonėse, kaip pasidalijo bendro gyvenimo pareigomis, kaip leisdavo laiką, bendraudavo su tiek ieškovės, tiek D. Š. vaikais, kokie ateities planai juo siejo, kaip planavo bendrą buitį ir poilsį, kokiais veiksmais buvo gerinamos abiejų bendros gyvenimo sąlygos, todėl jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai laikytini nuosekliais ir patikimais.
22. Ieškovės nurodomas aplinkybes apie jos ir D. Š. bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. D., D. G., S. P., T. B., V. Š., kurie patvirtino, kad ieškovė su D. Š. buvo sugyventiniai, gyveno kaip šeimoje, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. Visų šių liudytojų parodymai taip pat buvo nuoseklūs, papildantys vieni kitų nurodomas aplinkybes apie ieškovės ir D. Š. bendrą gyvenimą. Pažymėtina, kad dalis ieškovės kviestų liudytojų turi artimą ryšį su pačia ieškove, todėl gali būti traktuojami, kaip netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau kiti, neturintys jokio šeimyninio ar kitokio artimo santykio su ieškove, t. y. liudytojai jos kaimynas T. B. ir D. Š. mama V. Š., patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybės ir vienareikšmiškai nurodė, kad suprato, jog ieškovė su D. Š. buvo viena šeima (sugyventiniai). Šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Liudytojos V. Š. parodymai itin pabrėžia ieškovės ir D. Š. šeimyninių santykių tęstinumą ir ilgalaikį pastovumą, ji ieškovę vertino kaip D. Š. gyvenimo draugę ir su ieškove palaiko ryšį net po sūnaus mirties. Atsakovai, teikdami parodymus apie ieškovės ir D. Š. bendrą gyvenimą, nurodė nekonkrečias, neišsamias aplinkybes. Atsakovė V. Š. tiesiogiai pareiškė, kad nieko apie D. Š. gyvenimą nežino. Atsakovo N. Š. įstatyminė atstovė nurodė, kad su D. Š. bendrauja retai, žino apie jo gyvenimą nuo 2019 m. tik iš jų trumpų pokalbių ir pašalinių trečiųjų asmenų, jos parodymai apie D. Š. charakterį, kad jis nelinkęs dalintis turtu ir viską perka vienas, taip pat laikytini subjektyviais ir nepaneigiančiais ieškovės teiginių apie jos ir D. Š. bendrą gyvenimą. Dėl šių aplinkybių atsakovų paaiškinimai laikytini nepatikimais, neatskleidžiančiais faktinę ieškovės ir D. Š. santykių apimtį. Atsakovų kviestų liudytojų pateikti parodymai apie ieškovės ir D. Š. bendrą gyvenimą, taip pat teismo vertinami kaip nepatikimi. Pažymėtina, kad liudytoja O. R. tiesiogiai nurodė, kad viską apie D. Š. žino tik iš atsakovo N. Š. įstatyminės atstovės pasakojimų, liudytoja V. A. nurodė, kad itin retai bendravo su D. Š. ir, kad taip pat apie jo asmeninį gyvenimą nežino, liudytojas E. V. nurodė turėjęs ilgalaikius darbinius santykius su D. Š., tačiau pats patvirtino, kad su juo nekalbėdavo apie asmeninį gyvenimą, todėl apie jo šeimyninius santykius nežino.
23. Teismo vertinimu ieškovės ir D. Š. tęstinį artimą emocinį ryšį įrodo tai, kad jie (duomenys neskelbtini) planavo kartu plaukti keltu vienoje dvivietėje kajutėje. Nors atsakovai teigė, kad ši aplinkybė jų emocinio artumo nepagrindžia, nes dalijimasis kajutėmis yra bendra praktika bendradarbiams plaukiant keltu siekiant sutaupyti pinigų, tačiau pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių duomenų nenustatyta, kad skirtingų lyčių atstovai dalintųsi viena dviviete kajute.
24. Taip pat ieškovės ir D. Š. emocinį ir šeimyninį ryšį, bendro ūkio vedimą, bendrą rūpinimąsi finansiniais klausimais pagrindžia tai, kad pats D. Š., sudarydamas investicinio gyvybės draudimo sutartį, kaip naudos (išmokos) gavėja mirties atveju nurodė ieškovę. Pažymėtina, kad pats D. Š. šią nutartį nutraukė, tačiau priežastimi nurodė, kad „nėra poreikio kaupti ateičiai“. Investicinio draudimo sutartis galiojo nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2023 m. spalio 24 d., tai įrodo jų ilgalaikius šeimyninius santykius.
25. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje įrodymų pakankamumo ir įrodinėjimo taisyklėmis, teismas konstatuoja, kad byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys, šalių ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu sudaro įrodymų visumą, kuri sudaro pakankamą ir objektyvų pagrindą teismui konstatuoti, kad tarp D. Š. ir ieškovės nuo 2019 metų pabaigos iki D. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę (CPK 178 straipsnis).
Dėl automobilio pripažinimo bendra daline nuosavybe.
26. Teismui konstatavus, kad tarp D. Š. ir ieškovės nuo 2019 metų pabaigos iki D. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę spręstinas klausimas dėl konkretaus turto – automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline ieškovės ir D. Š. nuosavybe.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Pagal kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad ginčo automobilis yra jos ir D. Š. bendra dalinė nuosavybė, nes jie abu siekė, pardavę savo turimus asmeninius gana prastos būklės automobilius, nusipirkti vieną geresnį automobilį. Ieškovė kartu su D. Š. ieškojo nusipirkti tinkamą automobilį. Ieškovė tuo tikslu - siekdama nusipirkti automobilį, pasiėmė 15000,00 Eur vartojimo kreditą, kaip minėta sprendimo 10 punkte. Automobilį nusipirko už 17000,00 Eur, grynais pinigais, kurių didžioji dalis buvo ieškovės pasiimto vartojimo kredito suma. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį sudarė D. Š.. Vartojimo kreditą grąžino D. Š. iš savo lėšų, kartu su ieškovės pagalba. Automobiliu naudojosi tiek ieškovė, tiek D. Š.. Laikotarpiais, kai D. Š. būdavo komandiruotėse užsienyje, automobiliu naudojosi išimtinai ieškovė, savo reikmėms. D. Š. mirus policija automobilio raktelius perdavė ieškovei, ji automobiliu naudojosi, kaip savo iki kol jį perduoti pareikalavo antstolis. Pažymėtina, kad teismo posėdžių metu ieškovė, nurodydama aplinkybes, susijusias su automobilio naudojimu, taip pat faktines aplinkybes aiškino nuosekliai ir išsamiai, todėl teismas laiko šias jos nurodytas aplinkybes, susijusias su automobilio pirkimu ir naudojimu, patikimomis. Minimas aplinkybes patvirtino ir liudytojai, nurodydami, kad žinojo apie ieškovės ir D. Š. bendrus planus pirkti automobilį, taip pat, kad matė atskirai ieškovę ir D. Š. vairuojančius automobilį.
30. Pažymėtina, kad iš sprendimo 15 punkte nurodytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties, kuria buvo nupirktas ginčo automobilis, matyti, kad sutartyje nurodoma ženkliai mažesnė suma, negu ieškovės nurodoma mokėta už automobilį suma. Atsakovai teigia, kad tai įrodo, jog ieškovės paimtas vartojimo kreditas nebuvo naudojamas automobilio pirkimui, kadangi nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie automobilio pirkimo. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad tiesioginių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad vartojimo kreditas buvo naudojamas automobilio pirkimui, byloje nėra, tačiau byloje esantys kiti įrodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes apie automobilio pirkimą. Vartojimo kredito sutartį ieškovė sudarė 2022 m. balandžio 7 d., o automobilis nupirktas 2022 m. balandžio 14 d. Tarp šių veiksmų buvęs itin trumpas laikas iš esmės patvirtina aplinkybę, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta būtent automobilio pirkimo tikslu. Taip pat aplinkybę, kad automobilis faktiškai buvo įsigytas už 17000,00 Eur pagrindžia tai, kad ginčo automobilis yra 2014 m. gamybos Audi Q7 visureigis, iš tokio tipo automobilio vertės nustatymo, aptarto sprendimo 16 punkte, matyti, kad jis 2025 m. pradžioje įvertintas 18020,00 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių, tokio tipo automobilis buvo parduotas už sutartyje įrašytą kainą, t. y. už ženkliai mažesnę negu rinkos kainą. Atsakovai nurodė, kad mažą ginčo automobilio kainą sąlygojo jo itin prasta techninė būklė. Šis atsakovų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė ir liudytojai teismo posėdžio metu vienareikšmiškai nurodė ir nuosekliai patvirtino, kad automobilis buvo eksploatuojamas iškarto jį nusipirkus, atlikus tik būtinus remonto darbus. Paaiškino, kad po naudoto automobilio pirkimo pakeitė pagrindinį variklio diržą, pakeitė variklio alyvą ir atitinkamai filtrus, t. y atliko tuos darbus, kurie paprastai yra atliekami, nusipirkus naudotą automobilį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais dėl geros automobilio būklės po jo įsigijimo.
31. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad ginčo automobilis buvo faktiškai pirktas abiejų, t. y. ieškovės ir D. Š. lėšomis, jų valia buvo automobilį naudoti bendrai, tokiu būdu pagerinant bendras gyvenimo sąlygas, teismas sprendžia, kad byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys, šalių ir liudytojų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, duoda pakankamą ir pagrįstą faktinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė ir D. Š., vesdami bendrą ūkį, sudarė sugyventinių susitarimą – įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir lengvąjį automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Dėl automobilio atidalinimo ir kompensacijos priteisimo.
32. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 23 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo automobilis buvo perkamas bendromis ieškovės ir D. Š. lėšomis, abu dėl automobilio įsigijimo pardavė savo asmenine nuosavybės teise turėtus automobilius, ieškovė asmeniškai sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria gavo didžiąją dalį automobilio kainos, tačiau D. Š. savo lėšomis mokėjo vartojimo kredito įmokas kreditoriui. Esant ieškovės prašymui nustatyti, kad jai ir D. Š. priklausė po ½ dalį ginčo automobilio, teismas konstatuoja, kad automobilis AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir D. Š. priklausė lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
34. Teismui nustačius, kad ieškovė ir D. Š. ginčo turtą - automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tenkintinas ieškovės prašymas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ginčo turto – lengvojo automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti natūra pagal nustatytas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra galimybės, be kita ko ieškovė neprašė atidalinti, priteisiant visoms šalims turtą natūra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neprieštaravo dėl ieškovės prašomo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, ginčo turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintinas atsakovams lygiomis dalimis, po ¼ dalį priteisiant turtą - lengvąjį automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisiant iš atsakovų lygomis dalimis piniginę kompensaciją, lygią pusei turto vertės.
35. Šiuo atveju ieškovė pateikė rašytinį įrodymą iš kurio duomenų nustatytina aktuali ginčo automobilio vidutinė rinkos vertė. Atsakovai savo nuoseklios ir galutinės pozicijos dėl automobilio vidutinės rinkos vertės nepateikė. Įvertinus byloje esančio dokumento apie automobilio vidutinę rinkos vertę, detalizuoto sprendimo 16 punkte, duomenis, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 18020,00 Eur. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl turto, esančio bendroje dalinėje nuosavybėje, atidalijimo, atsižvelgiant į šiame sprendimo punkte nustatytą automobilio vidutinę rinkos vertę, atsakovams (D. Š. turto paveldėtojams) priteisiant natūra po ¼ dalį ginčo turto - automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priteistina 9010,00 Eur piniginė kompensacija iš atsakovų lygiomis dalimis, po 4505,00 Eur piniginė kompensacija iš kiekvieno atsakovo.
Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo argumentų
36. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
37. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimų, kitų procesinių dokumentų, bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 313,00 Eur žyminį mokestį, bei pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl ieškinį tenkinus, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 013,00 Eur, priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis po 1006,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
39. Ieškinį tenkinus visiškai atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 23,79 Eur ir lygiomis dalimis padalinus atsakovams po 11,89 Eur atsakovei V. Š. ir 11,90 Eur atsakovui N. Š., atstovaujamam įstatyminio atstovo L. L., yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 539–541 straipsniais, 263–265 straipsniais, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti kad transporto priemonė - lengvasis automobilis AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės A. P. ir D. Š. nuosavybė.
Atidalinti transporto priemonę - automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti po ¼ dalį lengvojo automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams V. Š. ir N. Š., ieškovei A. P. priteisiant 9010,00 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovų V. Š. ir N. Š. lygiomis dalimis, po 4505,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkis eurus 00 ct)piniginės kompensacijos iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti ieškovės A. P. naudai iš kiekvieno atsakovo V. Š. ir N. Š. po 1006,50 Eur (vieną tūkstantį šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.