- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 1-31-1002/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31782-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- E. S., D. S.
- Nukentėjusysis
- K. G., S. G.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1) 2014 m. balandžio 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (6 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 2 MGL (260 Lt) bauda;
2) 2015 m. kovo 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), bausmę subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė laisvės atėmimo 11 mėnesių bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) 2015 m. birželio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;
4) 2018 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta140 MGL (5 272,40 Eur) bauda; likusi nesumokėta baudos dalis – 32 MGL;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 140 MGL (5272,40 Eur) bauda; Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, atlikus įskaitymus, neatlikta bausmės – baudos dalis yra 28 MGL (1 054,48 Eur);
6) 2018 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, subendrinus, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams ir 28 MGL (1054,48 Eur) bauda;
Žemesnės instancijos teismas
7) 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams; 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. ir Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 28 MGL (1054,48 Eur) bauda; Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti neatliktos bausmės dalies;
8) 2021 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;
9) 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmes subendrinus tarpusavyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiais bei Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, 2022 m. birželio 2 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
10) 2022 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta 50 parų arešto bausmė;
11) 2022 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta sumažinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 10 d. 13.00 val. iki 2022 m. birželio 11 d. 10.33 val. (1 parą), ir laikyta, kad E. S. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną. Bausmės pradžią E. S. skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 7 d.;
2023 m. liepos 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 190 straipsniu (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo E. S. padaryta nusikalstama veika (paprasta vagystė) perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 36 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64-1 straipsniu sumažinta trečdaliu iki 24 parų arešto bausmės.
2023 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos E. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, prie griežtesnės bausmės – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi paskirtos 24 parų arešto bausmės dalį – 20 parų, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė;
12) 2023 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023-06-01). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 str. E. S. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022-09-09 iki 2023-06-10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta, 2023 m. liepos 13 d. nutartimi peržiūrėta ir 2023 m. liepos 28 d. nutartimi subendrinta bausme, iš dalies sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2022 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, kiek nesidubliuoja su įskaitytu sulaikymo ir suėmimo laiku. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2024-02-21. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) 2016 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;
2) 2018 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėn.;
3) 2019 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėn.;
4) 2019 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 1 m. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2019-07-25 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi bei skirta galutinė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis baigėsi 2020-12-08;
5) 2021 m. vasario 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d. galutine bausme - laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams;
6) 2021 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį - subendrinta ir sumažinta 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. vasario 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirti šie įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);
7) 2023 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir D. S. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-06-19 21.34 val. iki 2022-06-20 14.25 val. (1 para). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 , 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 14 d. 2023 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi D. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu skirtas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) – papildytas įpareigojimu – gydytis priklausomybę alkoholiui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. bendrais veiksmais su D. S. iš chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. G., o būtent: 2022-08-20, apie 21:15 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie aplinkkelio esančio ežero, iš chuliganiškų paskatų E. S. ir D. S. priėjo prie nukentėjusiojo K. G. ir kiekvienas iš jų sudavė apie 1-3 smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, po to nukentėjusiajam nubėgus prie savo automobilio ir iš bagažinės pasiėmus skėtį apsiginti, E. S. ir D. S. einant link jo, nukentėjusysis pradėjo bėgti, tačiau nukentėjusiajam pabėgus apie 10 metrų nuo automobilio, jį E. S. ir D. S. pargriovė ant žemės ir tada kiekvienas iš jų apie 1-5 kartus spyrė (bendrai apie 10 kartų) kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, daugiausiai į sprandą, kaklą, veidą, galvą, taip bendrais veiksmais E. S. su D. S. padarė nukentėjusiajam K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: viršutinio žandikaulio dešinio ir kairio žandinio ančio sienelių lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžius, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje ir dešiniame skruoste, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje ir dešinės pėdos II piršte.
Kaltinamasis E. S. teisme kaltu prisipažino ir davė parodymus, kad kaltinamasis D. S. yra jo brolis. Nukentėjusiojo jis nepažįsta. Pirmą kartą susitiko su nukentėjusiuoju, bet nukentėjusysis jam iš karto pasirodė problematiškas žmogus. Buvo gamtoje, nukentėjusysis jam pradėjo aiškinti, kaip jis turi elgtis gamtoje. Du kartus nukentėjusysis jam atėjęs sakė pastabas, bet kai atėjo trečią kartą, tada jie su nukentėjusiuoju labai stipriai „susikoliojo“. Tada nusprendė nueiti pas nukentėjusįjį ir pasakyti, kad kaip jis nori, taip ir elgiasi atvažiavęs į gamtą. Jis vienas viską darė, brolis tik vieną veiksmą atliko. Ir gavosi taip, kad jis su nukentėjusiuoju susistumdė ir susimušė. Jis galėjo išvažiuoti ir palikti nukentėjusįjį, kai pamatė, kad kyla konfliktas. Kai išgeria, jis tada eina aiškintis. Čia buvo jo ir nukentėjusiojo konfliktas. Brolio nebuvo, jis atsirado vėliau. Nukentėjusysis nubėgo į mašiną skėčio atsinešti. Su tuo skėčiu nukentėjusysis jam sutrenkė vieną kartą. Jis vienas viską darė, o brolis nukentėjusįjį tik nustūmė. (duomenys neskelbtini) kaime prie karjero jie buvo rugpjūčio mėnesį. Jie tą pačią dieną atvažiavo. Nusipirko šašlykų, alaus, dešrelių. Buvo išgėrę, todėl negalėjo vairuoti. Su „(duomenys neskelbtini)“ taksi atvažiavo. Buvo jis, D. S., draugė S. . Jis matė nukentėjusįjį ir žmoną. Vaikų nematė. Dėl malkų įvyko konfliktas. Nukentėjusysis pasakė, kad tai jo malkos, tačiau jis pats jas pasiėmė ir nusinešė į laužą. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, kad paėmė jo malkas. Du smūgius sudavė. Nukentėjusysis iš pradžių nukrito, atsistojo ir nubėgo prie mašinos kažką pasiimti. Tada nukentėjusysis jam pasakė, kad ateitų ir pasakė, kad dabar „aš tave atkirsiu“. Kai gavo smūgį, tada jis nukentėjusįjį vėl nugriovė. Kai nukentėjusysis nukrito, jis nukentėjusiojo tikrai nespardė. Du smūgiai buvo ir gal dar du smūgiai iš kairės ir dešinės. Jie buvo susikibę, o brolis nukentėjusiajam pasakė, kad atsikabintų nuo jo. Jis broliui sakė, kad nesikištų. Matė savo brolį, brolis priėjo ir sakė, kad baigtų. Blondinė su peiliu puolė brolio draugę S. . Civilinio ieškinio nepripažįsta, nenori tokios didelės sumos mokėti. Gali po 500 eurų duoti. Pradžioje atėjo vienas, paskui atėjo brolis. Nukentėjusysis buvo atėjęs tris kartus ir sakė, kad migdo vaikus. Nebuvo vaikų kartu. Nukentėjusysis sakė, kad bando vaikus užmigdyti. Savo veiksmus pripažįsta, su rankomis, apie 5 smūgius. Praėjo daug laiko, o jis buvo išgėręs. Jei jie tikrai žalą patyrė, sutinka 1000 eurų daugiausiai sumokėti. Iš kojų nespyrė. 2 skardines išgėrė ir jautėsi girtas. D. nevartojo, jis išvažiavo apie 22 valandą. 20 vatų kolonėlę turėjo, 50 metrų galėjo muziką girdėti. Jie tą kolonėlę palapinėje laikė. Brolis bandė skirti, nustūmė vieną nuo kito. Jis liepė broliui nelysti ir važiuoti namo. S. iškvietė taksi ir brolis išvažiavo namo. Labai gailisi. Jis geria raminamuosius vaistus, negali užmigti, labai stresuoja, gydosi 10 mėnesių. Laisvėje gėrė vaistus tik nuo miego. Visus smūgius trenkė jis, gal tris smūgius į veido sritį, nukentėjusysis nukrito, jis jį paliko. Nukentėjusysis nubėgo iki mašinos ir išsitraukė pagalį ar skėtį. Nukentėjusysis jį vėl pasikvietė, jis nubėgo ir sudavė du kartus nukentėjusiajam į veido sritį ir nukentėjusysis nukrito ir spyrė nukentėjusiajam iš kojos. Visus smūgius, kiek kartų buvo paminėta, trenkė jis ir visus sužalojimus jis atliko nukentėjusiajam. Buvo pamiršęs tą dalyką. Visus smūgius jis sutrenkė, buvo išgėręs, ir ne viską prisimena. Pernai metų vasarą, rugpjūčio mėnesį. Kad brolis sutrenkė nukentėjusiajam, jis nematė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jis yra per didelis. Jis supranta, kad yra draudimui skolingas ir ligonių kasai. Brolis juos skyrė ir jis sakė broliui, kad jis eitų į šalį. Brolis yra probacijos priežiūroje ir jis brolio išvis nenori kišti.
Kaltinamasis D. S. teisme kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad E. S. yra jo brolis. Santykiai labai geri. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Maudėsi su broliu ežere ir ten buvo du čiužiniai. Brolis nubėgo, vieną paėmė ir pradėjo plaukti link kranto. Atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad atiduotų čiužinį. Brolis su nukentėjusiuoju pradėjo konfliktuoti. Praktiškai konfliktavo jie nuo tada, kai tik atvažiavo. Jis broliui sakė, kad ten neitų, nes bus problemų. Brolis buvo išgėręs ir nuėjo, o jis pats ėjo tik todėl, kad brolis nesimuštų ir nebūtų problemų. Jis tik pastūmė K. , bet jokių sužalojimų jam nepadarė. K. nesudavė nei vieno smūgio. Jie jį įkišo tik dėl to, kad pinigų prisiteistų. Tame konflikte jis praktiškai nedalyvavo. Ką matė, tą ir sako. Praėjusiais metais įvyko, rugpjūčio 19 ar 20 dieną, buvo vasara. Su taksi „(duomenys neskelbtini) “ atvažiavo. Draugė jo S. . Jie buvo anksčiau atvažiavę, o nukentėjusieji vėliau atvažiavo. Jis su broliu atsivežė palapinę, šašlykų, čiužinį, vakare apie 19 valandą. Brolis ir nukentėjusysis konfliktavo pastoviai, matė tai. Nukentėjusysis buvo 500 metrų nuo jų. Matė nukentėjusiojo draugę, vaikų nematė, automobilį matė. Jis matė, kada nukentėjusysis atvažiavo. Jis nuėjo tik dėl to, kad brolis su nukentėjusiuoju nesimuštų ir grįžo į savo stovyklavietę. Nematė, kur sudavė. Brolis viską pasakė. E. S. su nukentėjusiuoju buvo susikabinę, jis juos bandė išskirti. Brolis pirmas nuėjo. Nukentėjusysis pasiėmė skėtį. Puolė ant jo paties, gal dėl to, kad galvojo, kad jis puls nukentėjusįjį. Būtų laikęs brolį ir K. , kad nesimuštų. Nesudavė smūgių tikrai. Būtų apkabinęs brolį arba K. , kad nesimuštų. Jis nukentėjusįjį tik pastūmė. Matė, kaip nukentėjusysis bėgo link automobilio, o jis nuėjo į stovyklavietę. Jis jokių veiksmų neatliko. Nukentėjusysis nuvirto, atvažiavo jo žmona, perbėgo per griovį, pasiėmė jį ir nuvažiavo. Pats jokių veiksmų neatliko, nes sėdėjo palapinėje. Išvažiavo namo, nes buvo išsikvietęs taksi. Nematė vaikų. Atvažiavo nukentėjusiojo žmona per aplinkkelį ir jį pasiėmė. Liko brolis ir jo draugė. Jis atvažiavo ryte ir važiavo su broliu į degalinę nusipirkti malkų. Draugė pasakojo, kad nukentėjusysis dar buvo atvažiavęs ir grasino, kad nori čiužinį atsiimti. Verkdama atbėgo ir sakė, kad greičiau pareitų. Bendrų veiksmų nebuvo tikrai ir chuliganiškų paskatų nebuvo. Tikrai nespyrė ir netrenkė, jis nukentėjusįjį tik nustūmė. Kaltas yra, galėjo ten net nesirodyti. Nuo čiužinio viskas prasidėjo. Vaikų jis nematė. Jis pas nukentėjusįjį sekundę tebuvo ir norėjo jį ir brolį išskirti. Nukentėjusieji meluoja, kai darė akistatą, nes jie visą tai daro tik dėl pinigų. Su civiliniu ieškiniu sutinka, sumokės. Nepripažįsta kaltu. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį pastūmė, bet jis nukentėjusiajam netrenkė. Atrodo, kad negalėjo jo sužaloti. Vaikų nematė.
Papildomai apklaustas teisme D. S. davė parodymus, kad prisipažįsta iš dalies, kad sudavė smūgius K. G.. Jis nukentėjusiajam sutrenkė iš rankos du tris, o gal tik vieną smūgį, iš kojos nespyrė. Spyrė brolis. Labai gailisi. Yra dirbantis, betonuoja grindis, nevedęs. Gyvena su vaiku ir drauge. 7 metų sūnų turi, vaikas labai dažnai serga. Jis visą šeimą išlaiko. Nuomoja butą už 180 eurų. Būna, per mėnesį kad uždirba 1500-1800 eurų, žiemos metu būna, kad tik 800 eurų uždirba. Labai gailisi. Jis viską labai greitai pamiršta. Prisipažįsta kaltu, bet ne dėl visko. Iš kojų jis jo nespardė. Sudavė vieną smūgį. Nukentėjusysis jam bandė trenkti iš skėčio. Jie abu liko su broliu ir iš kojų jis nukentėjusiojo nespardė. Jis sudavė vieną smūgį su ranka. Jokio grupinio (puolimo) ten nebuvo. Nespyrė tikrai. Vieną smūgį pripažįsta, kad sutrenkė, trenkė ne iš kumščio, o iš delno. Blaivus buvo, viską prisimena, po to išvažiavo namo. Tą dieną buvo atvažiavę pareigūnai ir jis pūtė, buvo nuliai. Išvažiavo prieš 23 valandą, o pareigūnai atvažiavo 24 valandą. Prisimena, kad nukentėjusiam sutrenkė vieną smūgį iš delno į veidą. Viskas atsitiko, kai nukentėjusysis išsitraukė skėtį iš savo mašinos ir norėjo jam trenkti. Jei nukentėjusysis nebūtų išsitraukęs skėčio, nieko ir nebūtų buvę.
Nukentėjusysis K. G. teismo posėdyje davė parodymus, kad su kaltinamaisiais jokių santykių neturi. I. G. yra jo sužadėtinė. Sėdėjo prie ežero su vaikais ir žvejojo. Priėjo E. S. ir kažką pasakė, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Liepė eiti jam į savo pusę. Jis ir nuėjo, dar net rankas paspaudė. Paskui atėjo po 10 minučių abu kaltinamieji. Pirmas puolė D. , trenkė į veidą. Į veido sritį trenkė tikrai ne su delnu. Visas tas konfliktas tęsėsi iki jų automobilio ir tada jis išsitraukė skėtį, kad atstumtų. Daug buvo smūgių iš jų abiejų, bet kai stresinė situacija, nesuskaičiavo, kiek ir kur sudavė. Puolimas buvo iš abiejų. Paskui pribėgo prie mašinos išsitraukti skėčio, bet tai buvo pavėsinės skėtis, o su juo neužsimosi, tiesiog juos nustūmė. E. šoko ant jo, jis pradėjo bėgti. E. jį pargriovė, tada pribėgo D. ir abu pradėjo jį spardyti ir mušti. Kai kaltinamieji buvo prie jo, sužadėtinei pasakė, kad liptų į mašiną ir važiuotų. Ji apvažiavo aplink tą prūdą. Dar E. jį pradėjo vytis. Ten yra toks apvažiavimas, jo sužadėtinė jį pasiėmė nuo gatvės ir iškvietė pareigūnus. Dar prieš tą skėtį D. E. vadovavo ir liepė jam lipti į mašiną. Nežino, ko jie norėjo toje mašinoje. Vaikai buvo automobilio gale, šoko būsenos, o E. norėjo lipti į mašiną. E. buvo neblaivus, o D. irgi atrodė neblaivus. Jis įsivaizduoja, kad iniciatorius buvo D. . Vertina D. parodymus kaip melą. Nėra kaip įvertinti veido lūžių. Buvo akiduobių lūžiai, dantys nuskelti. Pusę metų gijo. Dar ir dabar kramtant nejaučia vienos pusės. Dviese mušė. Tikrai D. mušė. Vaikai ašarose paskendę, stresas, naktimis negalėjo miegoti. Jis pabėgo prie bagažinės pasiimti skėtį, kad galėtų juos nustumti ir apsiginti. Vaikai tuo metu sėdėjo automobilyje. Matė, kas spyrė, bet paskui užsidengė. Kaltinamieji nuogi buvo. Kiek atsimena, ant rankos buvo vilkas. Pirmas pradėjo D. . Smurtiniai veiksmai buvo iš E. , o vadovavo D. . Liepė daryti tą, aną. Jam pačiam nėra jokio pagrindo meluoti. Jis neįsivaizduoja, kokį civilinį ieškinį galima pareikšti, kai sulaužyta pusę galvos kaulų, todėl ir kreipėsi pas advokatą.
Atstovė pagal įstatymą I. G. teismo posėdyje davė parodymus, kad praėjusių metų rugpjūčio mėnesį ji kartu su K. , kuris yra jos sužadėtinis, jos vaikai, kurie su K. auga jau 4 metus ir pripažįsta jį kaip tėtį, išvažiavo vakare prie ežero išsimaudyti ir išsikepti dešrelių. Vakarui besibaiginėjant, vaikai jau buvo išsimaudę, į jų stovyklavietę atėjo E. , kuris buvo su pilkais džinsiniais šortais, ant pečių nešdamas nudegusį pagalį apie metro ilgio. Ji vaikams liepė lipti į mašiną ir pasikvietė K. . E. paspaudė jiems rankas ir išėjo. K. rinkti pradėjo daiktus, nes ji pasakė, kad jai ta situacija nepatinka. Pradėjo rinktis daiktus ir berenkat daiktus kaltinamieji grįžo dviese. Ji vaikų paprašė, kad sėstųsi į mašiną ir juos užrakino. K. dar bandė su kaltinamaisiais kalbėtis, bet jie į kalbas nesileido. Jie abu atbulom ėjo link K. . D. pirmas trenkė, paskui smūgių buvo daugiau. K. išsisukęs nuo smūgio apibėgo aplink automobilį ir paprašė, kad ji automobilį atrakintų, kad pasiimtų kažką apsiginti. Ji atrakino mašiną, K. pasiėmė skėtį, o E. , priėjęs prie vairuotojo durelių, lindo į mašiną ir žiūrėjo, ar yra raktai. Ji šaukė ir prašė, kad jis nelįstų, nes ten yra vaikai. E. šaukė, kad sudaužys mašiną. E. šaukė, o K. su D. buvo už mašinos ir ten jau vyko fizinis konfliktas. Kai K. mušėsi su D. , E. nubėgo link brolio. Jie susistumdė ir nubėgo į laukus. Iš už krūmų pasirodė D. draugė, puolė ant jos, nes galvojo, kad lindo prie vieno iš tų bernų, šaukė, kad ją užmuš. Tuo metu ji iš mašinos durelių paėmė peilį ir pasakė: „jei tu artinsiesi, aš ginsiu save ir savo vaikus“. Ji paburbuliavo ir nuėjo. Kai kaltinamųjų draugė pasišalino, ji paėmė K. telefoną, sėdo į mašiną, surinko pagalbos numerį, šnekėjo su pareigūnais ir važiavo aplink ežerą į greitkelį, tam kad pasiimtų K. . Jai privažiavus iki jų, K. bėgo, o kaltinamieji jį sekė. Ji važiuodama dideliu greičiu dėjo ant pypynės, kad jie pasitrauktų. Tada K. įšoko į mašiną ir jie nuvažiavo tolėliau laukti pareigūnų. Vaikai visada verkė ir klykė. Atvažiavus greitajai, ji prašė, kad moteris prieitų prie jų. Vaikams buvo stresas. Ji matė, kaip K. abu kaltinamieji daužė prie mašinos. Kai K. su skėčiu trinktelėjo D. i, tada D. jį puolė ir atbėgo E. . Matė, kad K. gulėjo ir jį abu spardė. Visi jie buvo neblaivūs. Kai pareigūnai atvyko į įvykio vietą, ta mergina prie automobilio vėmė. Mano, kad pareigūnai tai užfiksavo. Kai ji su pareigūnais atvyko į stovyklavietę, jiems visiems buvo patikrintas blaivumas. E. buvo jau už grotų pasodintas. Pūtė ji, pūtė ir K. , abudu turėjo nulius. Už vaikų patirtą stresą pateikė civilinį ieškinį. Advokatas nustatė civilinio ieškinio sumą. Vaikai dar ir dabar viską prisimena, negali miegoti prie atitrauktų užuolaidų ir turi būti įjungta šviesa. Mažoji bijodavo temstant išeiti į lauką, vien už tai ji nori, kad jie sėstų ilgai ir laimingai. Jie negali niekur būti, kur yra išgėrusių asmenų, vaikas paniškai bijo išgėrusių žmonių. Visi tie įvykiai labai stipriai paveikė.
Liudytoja S. Č. teismo posėdyje davė parodymus, kad D. S. yra buvęs jos sugyventinis, jo brolį E. S. žino. Su abiem kaltinamaisiais šiuo metu nebendrauja. Žino, kodėl yra pakviesta į teismo posėdį. Su E. S. ir D. S. važiavo į gamtą, prie ežero. Su E. S. buvo išgėrę brendžio. E. buvo per daug išgėręs. Jis ėjo prie kito ežero kranto, kur buvo kita kompanija. E. sakė, kad ten jauna kompanija prie jo kabinėjasi. E. buvo pasiėmęs šaką, kurią ji atėmė ir įmetė į ežerą. Paskui E. vėl ėjo į kitą ežero pusę vienas ir ji D. i sakė, kad eitų kartu ir neleistų E. muštis, nes jiems nereikia problemų. Po kokių 5 minučių išgirdo riksmus, nubėgo prie kito kranto ir pamatė stovinčią moterį su peiliu prie mašinos, kuri rėkė ir sakė „nebandai lįsti“. Ji išsigando ir pabėgo. Paskui kitoje pusėje pamatė einantį žmogų su kažkokia lazda, kuris ėjo link E. . E. iš kojos tam žmogui spyrė per kojas, žmogus nuvirto, tada E. spardė jam galvą. E. sakė, kad ten buvo kažkokie narkomanai susirinkę ir prie jo kabinėjasi. E. S. sakė, kad jį visaip išvadino, kad jį užkabinėja jauna kompanija. Ji pirmą kartą tuos žmones pamatė, kai išgirdo riksmus. Ji sakė D. i, kad sulaikytų E. , kad neleistų jam muštis, nes E. S. buvo labai agresyvus. Iš jo veiksmų ir judesių matė, kad E. yra agresyvus. Duodama parodymus policijoje sakė tiesą. D. S. buvo jos sugyventinis. Kartu gyveno 5-6 metus. D. ir E. buvo prie ežero ant kalniuko, kur daugiau būna žvejai, o ta kompanija buvo ant geresnio kranto, kur visi maudosi, už medžių. Niekas iš nukentėjusiųjų prie jų nebuvo priėję. E. , kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus ir užkabinėja žmones visiškai be reikalo. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis užkabinėja žmones. Ji nieko negirdėjo, kad jie būtų kažką blogo sakę, E. galėjo prisigalvoti. E. S. prie nukentėjusiųjų prieiti priežasties nebuvo. E. S. prieiti prie kompanijos pastūmėjo alkoholis, jis visada agresyvus, kai išgeria. D. S. buvo blaivus, nes jis gydėsi. D. S. tik važiavo kartu pabūti su jais, o ji ir E. nusipirko brendžio ir kartu gėrė. Nukentėjusiojoje kompanijoje buvo moteris, kuri stovėjo prie mašinos, o vyras buvo toliau. Vyras buvo toliau su E. ir D. . Vaikus pamatė tik tada, kai tie žmonės išvažiavo. Pradžioje vaikų nematė. Moteris stovėjo prie automobilio, prie atvirų vairuotojo durelių. Vaikų automobilyje tuo metu nematė. Vyrai buvo atokiau nuo automobilio. Kai ji nuo automobilio pasitraukė, pamatė vyrus. Jos atsitraukimas nuo automobilio truko maždaug dvi minutes. Per tas dvi minutes nematė, kas vyko. E. S. spyrė nukentėjusiajam per kojas, šis nuvirto ir tada E. trypė jam galvą kelis kartus. D. S. tik stovėjo, ji pati stovėjo D. i už nugaros. Nematė, kad D. S. atliktų kažkokius kitokius veiksmus. Konfliktas baigėsi, ji su broliais nuėjo prie palapinės, D. išvažiavo namo su taksi. Ji ir E. laukė greitosios ir policijos. Paskui ji išvažiavo namo. Policiją iškvietė nukentėjusieji E. , o jai iškvietė greitąją, nes ji nuvirto ir pasitempė koją. Šis įvykis galėjo įvykti 2022-08-20 dieną. Nematė, ar E. S. kumščiavosi, matė tik kaip spyrė į galvą. Tas baltas daiktas, kurį turėjo nukentėjusysis, buvo panašus į lazdą, ilgas ir plonas. Ji nematė, kaip nukentėjusysis pradėjo bėgti nuo automobilio. Ji nematė, kad D. atliktų kokius tai veiksmus. D. nieko nesinešė, eidamas su E. . Ji su D. turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką. Vaikas auga pas ją ir jos mamą. D. padeda auginti vaiką, padeda finansiškai, pasiima vaiką savaitgaliais.
E. S. , apklaustas kaip įtariamasis 2023-01-18, davė parodymus, kad kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad su įtarimu susipažino, jį suprato, kaltę pripažįsta visiškai, šiandien jokių parodymų neduos, parodymus duos teisme (2 t., b. l. 52-54).
E. S., apklaustas kaip įtariamasis 2022-08-24, davė parodymus, kad prisipažįsta, kuo yra įtariamas, gailisi ir paaiškino, kad 2022-08-19 ryte, tikslaus laiko nepasakys, jis kartu su S. Č. ir broliu D. S., atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, prie ten esančio ežero. Buvo trise. Nusprendė pasistatyti palapinę ir nakvoti prie minėto ežero. Būdami prie ežero, tai yra 2022-08-19 - 2022-08-20 dienomis, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Narkotinių ar kitokių psichotropinių medžiagų nevartojo. 2022-08-20, vakare, galėjo būti apie 21.00 - 22.00 val., jis susiginčijo su prie ežero buvusiu nepažįstamu vyriškiu. Dėl ko jie susiginčijo, tiksliai nepamena, bet jis mano, jam kažką pasakė, dėl ko jis taip pat jam kažką atsakė. Juk dėl jokios priežasties jis net nebūtų jo puolęs. Gal jis norėjo pasiimti laužo malkų, dėl ko tas vyras galėjo supykti ir pradėjo konfliktuoti. Jei gerai pamena, jis bandė pasiimti nudegusį rąstigalį, o minėtas vyras jam atsakė, kad tai yra jo rąstigalis, todėl ir įvyko konfliktas. Ar tai buvo tiksli konflikto priežastis, tiksliai nepamena, bet taip galvoja. Konflikto metu jis trenkė minėtam vyrui į veidą bei, nugriuvus jam ant žemės, įspyrė. Kur įspyrė, kiek kartų įspyrė, nepamena. Brolis buvo netoliese, bet ar jis mušė tą vyrą, jis neįsidėmėjo, nes viskas įvyko greitai. Minėtas vyras jam nieko nepadarė, tik įvykio metu puolė su kažkokiu skėčiu, bet jokių sužalojimų, jokio fizinio skausmo nepadarė ir nesukėlė. Įvykio metu jis nebuvo įsėdęs į tų asmenų mašiną, jokių vaikų nematė. Matė tik moterį, su ja nieko nekalbėjo ir jai nieko nedarė. Tuomet atvažiavo policija, jį ir S. Č. apklausė, kodėl jų nesulaikė, nežino. Brolis buvo kažkur netoliese, kur buvo, jis nežino. Dėl šio įvykio tikrai labai nuoširdžiai gailisi, sutiks atlyginti vyrui už sumušimą, padarytą žalą, nori jo atsiprašyti (2 t., b. l.30-33).
D. S., apklaustas kaip įtariamasis 2022-08-26, davė parodymus, kad savo kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad galvos traumų nėra turėjęs, psichinėmis ligomis nėra sirgęs. Jam pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltės visiškai nepripažįsta. Gali paaiškinti, kad 2022-08-19 ar 2022-08-20, tikslios dienos nepamena, jis, jo sugyventinė S. Č. ir jo brolis E. S. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, prie ten esančio ežero. Atsivežė palapines. Būdami ten jie maudėsi, kepė šašlykus, E. su S. biškutį išgėrinėjo alkoholinių gėrimų, o jis tai tikrai nieko negėrė. 2022-08-20 vakare, maždaug apie 21.00 val., jis su S. Č. sėdėjo palapinėje, kai atėjo jo brolis E. S., kuris pasakė, kad jam neva kažkas kažką pasakė. Jis jam atsakė, kad „einam atgal į palapinę“, jis pasakė: „aš eisiu jį sudaužyti“, jis jį vis bandė raminti, sakydamas, kad niekur jis neitų, eitų atgal į palapinę, pas juos. Tačiau E. S. jo neklausė, pasakė, kad eina, ir matė, kad E. nubėgo prie nepažįstamo vyriškio ir jam sudavė iš kairės rankos į žandą ar kur tai. Kur tiksliai jam sudavė, nematė, bet tiksliai matė, kad E. S. jam kažkur sudavė. Tai pamatęs jis pradėjo bėgti link E. S. ir to nepažįstamo vyriškio, puolė E. laikyti, pagavęs už rankos, kad jis nemuštų to vyro, o tas vyriškis tuo metu nubėgo prie savo mašinos, atsidarė bagažinę, pasiėmė skėtį. Jis atėmė iš vyro tą skėtį, nes bijojo, kad tas vyras tuo skėčiu niekam nesuduotų, kad nebesimuštų, o tuomet tas vyras pradėjo bėgti, o E. S. pasivijo tą vyrą ir tas vyras parvirto ant žemės. Matė, kad kai vyras nugriuvo ant žemės, E. S. spyrė tam vyriškiui, tik nematė, kiek kartų, nes jie buvo toliau nuo jo, o kai jis pribėgo prie jų, matė, kad atvažiavo to vyro, kurį E. mušė, žmona, kuri įsisodino tą vyrą į mašiną ir jie visi kartu nuvažiavo. Tuomet jie visi kartu parėjo atgal prie savo palapinės, ir tuomet jis su „(duomenys neskelbtini) “ taksi išvažiavo į namus, nes iki 23.00 val. jis turėjo būti namuose dėl probacijos. Tuomet jis išvažiavo namo, kas vyko prie ežero, nežino. 2022-08-21 ryte S. ir E. jam papasakojo, kad po įvykio prie ežero buvo atvažiavusi policija, kad patikrino E. ir S. girtumą, ir kad policija išvažiavo. Savo kaltės visiškai nepripažįsta (2 t., b. l.130-133).
D. S., apklaustas kaip įtariamasis 2022-12-12, davė parodymus, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kaip jau sakė pirmos apklausos metu, 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jie su sugyventine S. Č. ir broliu E. S. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie ten esančio ežero. Būdami ten, jie maudėsi, kepė šašlykus, jis buvo visiškai blaivus. Kas ten, kaip smulkiai vyko tarp jo ir K. G. prie ežero, jis nepamena, nes jau praėjo daug laiko, tačiau savo kaltę visiškai pripažįsta. Iš pradžių kaltės nepripažino, nes neprisiminė visų įvykio aplinkybių. Ir dabar nepamena visų aplinkybių, tačiau kaltę visiškai pripažįsta pagal jam pareikštą įtarimą, tai yra kad 2022-08-20 jis galėjo suduoti K. G. į galvos sritį, po to paėmė iš K. G. skėtį, po ko jau nugriuvus K. G. ant žemės, galėjo jam įspirti, kaip kad nurodyta įtarime. Kiek smūgių sudavė ir įspyrė, nepamena (2 t., b. l.142-145).
2022-08-21 nukentėjusysis K. G. davė parodymus, kad 2022-08-20 apie 18:00 val. jis su savo šeima atvyko prie ežero, esančio prie aplinkkelio, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., ir apsistojo rytinėje ežero pusėje. Pietinėje ežero pusėje jau buvo su palapine apsistoję kiti žmonės, jie buvo trise: viena moteris ir du vyrai. Apie 21:00 val. prie jo priėjo iš minėtos kompanijos vienas vyras ir pasakė: „ką tu jam sakei?“. Jis jam nieko nebuvo sakęs, tiesiog žvejojo. Todėl jam taip ir pasakė, kad nieko nesakė ir kad eitų atgal, taip bus geriau jam ir jam, ir kad nebus jokių problemų. Vyriškis nuėjo ir netrukus atėjo su savo draugu. Tai buvo apie 21:15 val. Atėję vyriškiai iš karto pradėjo jį mušti. Iš pradžių vieną smūgį kumščius sudavė aukštesnis vyras, o antrą ir trečią smūgius kumščiu sudavė žemesnis vyras. Tada jis nuėjo iki savo automobilio ir iš bagažinės pasiėmė skėtį, norėdamas apsiginti. Jis su skėčiu kelis kartus pastūmė aukštesnį vyrą, bet jo nesužalojo, kitas žemesnis vyras tuo metu buvo įsėdęs į jo automobilį, kuriame tuo metu sėdėjo du mažamečiai vaikai. Šalia automobilio buvusi jo sužadėtinė I. G. tą vyriškį iš automobilio ištraukė. Tada tie vyriškiai dviese puolė ant jo, skėtis jam iškrito, ir jam nubėgus apie 10 metrų nuo automobilio, jie jį pasivijo ir pargriovė ant žemės. Tada gulintį jį abu vyrai spardė kojomis, spyrė apie 10 kartų, daugiausiai į sprandą, kaklą, veidą, galvą. Jis galvą buvo užsidengęs rankomis. Kadangi jie jį spardė basomis kojomis, rimtų sužalojimų išvengti pavyko. Pavykus nuo jų pasprukti, jis bėgo nuo jų kuo toliau ir sušuko sužadėtinei, kad važiuotų automobiliu iš čia. Sužadėtinė iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą, kuris juos pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo nustatyti jam padaryti šie sužalojimai: lūpos žaizda, kaukolės ir veido kaulų lūžiai, danties lūžis. Prieš atvykstant greitosios medicinos pagalbos ekipažui, atvyko du policijos ekipažai, kurie bendravo su abiem vyrais ir moterimi, todėl mano, jų asmenybės buvo nustatytos. Dar prieš atvykstant policijos ekipažams, jis matė, kaip žemesnio ūgio vyras kumščiu trenkė į veidą moteriai. Matė iš ganėtinai toli, todėl negirdėjo, kodėl jis jai trenkė. Vėliau atvykus policijos ekipažams, jis nugirdo, kad ta moteris pareigūnams sakė, kad jis jai trenkė. Užtikrina, kad jis moters nemušė. Moteris nemušė ir jo, ji visą laiką stovėjo atokiau ir viską stebėjo. Įvykio metu nei jo vaikai, nei sužadėtinė nenukentėjo, kitų asmenų šalia nebuvo. Visus tris minėtus nepažįstamus asmenis jis atpažinti galėtų. Moteris buvo apie 30 metų amžiaus, apie 160-170 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo baltos spalvos marškinėlius. Aukštesnio ūgio vyras buvo apie 30 metų amžiaus, apie 195 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo. Žemesnio ūgio vyras buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, ant kairės rankos dilbio turėjo tatuiruotę. Abu vyrai buvo nuogi, mūvėjo tik šortus. Įvykio metu jis buvo blaivus, o minėti vyrai iš pažiūros atrodė apsvaigę. Prašo nubausti jį sumušusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Moteriai jis pretenzijų neturi. Apie įvykį galėtų paliudyti jo sužadėtinė I. G. (1 t., b. l. 9-13).
2022-08-25 nukentėjusysis K. G. papildomai davė parodymus, kad gali papildomai paaiškinti, kad po vakar atlikto asmens parodymo atpažinti įtariamąjį pagal nuotrauką, jis įėjo į socialinį tinklalapį „(duomenys neskelbtini)“, kur pastebėjo, kad asmuo, kurį jis atpažino, turi brolį, kuris ir buvo antras vyriškis, kuris jį sumušė. Nurodo, kad abu jį sumušę vyriškiai buvo tarpusavyje panašūs, galimai broliai, apie tai jis pasakė tyrėjai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą. Taip pat jis pirmoje apklausoje jau buvo nurodęs, kad vienas iš jį sumušusių vyriškių turėjo tatuiruotę ant rankos, o „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje jis matė, kad jį sumušusio asmens brolis taip pat turi tatuiruotę ant rankos. Civilinį ieškinį dėl jam padarytų sužalojimų jis pareikš vėliau, šiuo metu jam padarytos turtinės žalos negali įvardinti (1 t., b. l. 22-25).
2022-08-22 liudytoja I. G. davė parodymus, kad 2022-08-20 apie 19.00 val. ji, jos sugyventinis K. G. bei jų vaikai A. ir S. G. atvažiavo prie ežero, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, tikslaus adreso nežino, tik žino, kad ežeras yra netoli (duomenys neskelbtini) aplinkkelio, kapinių. Atvyko, nes buvo šiltas vakaras, norėjo praleisti vakarą prie ežero. K. užmetė meškerę į ežerą, vaikai maudėsi, ji sėdėjo ant pledo. Matė, kad prie ežero buvo dar viena palapinė, tačiau kas joje buvo ir kiek asmenų, ji nematė. Apie 21.00 val. sūnus buvo šalia laužo, K. G. buvo atsitūpęs prie ežero. Prie K. ėjo pirmasis užpuolėjas, tai yra vaikinas maždaug 30 metų amžiaus, pilkais džinsiniais šortais, viršutinė kūno dalis buvo nuoga, ant peties nešėsi nudegusį rastigalį. Kai ji pamatė, kad tas vyriškis eina link K. ar jos, ji vaikus įsodino į mašiną ir liepė būti viduje. Tada K. su tuo vyru pakalbėjo, tas vyras šaukė, kad jie jį neva koliojo iš kito ežero kranto, kad jie jį neva pasiuntė „nachui“, nors to tikrai nebuvo, jie jo net nematė. Ji pradėjo sakyti tam vyrui: „mes problemų nenorim, būk geras, išeik“, o tuomet tas vyras nusiramino, paspaudė ranką K. , atėjo prie jos, ji jam taip pat paspaudė ranką ir jis išėjo. Tik jam išėjus, ji pasakė K. : „renkamės daiktus, bus blogai“, taip pamanė todėl, kad tas vyras atrodė grėsmingai, jis neatrodė adekvatus. K. pradėjo dėtis meškeres ant žolės, o ji pradėjo rinkti daiktus. Tuomet prie jų atėjo tas pats vaikinas su kitu, šiek tiek už jį žemesniu vyru, kuris vilkėjo maudymosi šortus, tamsios spalvos, raštuotus šortus. Jie abu pradėjo tikslingai eiti prie K. , tuo tarpu vaikai vėl suėjo į jų mašiną, o ji juos ten užrakino su automobilio pulteliu. K. klausė abiejų vyrų, ko jie nori, o tas vaikino pasikviestas naujas draugas trenkė K. į veido sritį. K. po smūgio susvyravo, o tuo metu tas vaikinas, kuris buvo atėjęs pas juos pirmą kartą, trenkė K. antrą smūgį jam į veidą. K. pradėjo bėgti link jų mašinos, prie bagažinės, ji paspaudė raktelio pultelį atrakinti mašiną, o kol K. bėgo link mašinos, tas vaikinas su pilkais šortais bėgo link vairuotojo durelių, ir atidarė priekines vairuotojo pusės automobilio dureles. Ji pradėjo šaukti: „vaikai mašinoj, dink nuo mašinos, negąsdink vaikų“, o jis tuomet spyrė į priekinį automobilio sparną, K. išsitraukė skėtį iš galo ir trenkė tam antram vaikinui, kuris vėl bandė jį užpulti, o tas vaikinas, vilkėjęs pilkus šortus, nubėgo link K. . Tuomet jie visi trys pasileido bėgti žolynais, ir tik iš tolo, maždaug 100-150 m atstumu, ji pamatė, kad K. gulėjo ant žolės, o tie du vyriškiai jį daužė. Kaip ką darė, ar mušė rankomis, ar spardė, nematė, nes buvo didelis šokas. Tada iš už krūmų išlindo moteris, kaip suprato, tų vyriškių draugė, ji pradėjo jai šaukti: „susirink savo debilus“, ji pradėjo eiti link jos, norėdama ją užpulti, ji pasiėmė tokį peiliuką iš mašinos durelių ir paėmė jį į rankas bei pasakė: „jeigu pulsi, ginsiuosi“. Ta moteris išsigando ir nubėgo prie tų vaikinų, kurie mušė K. . Ji nubėgo prie pledo, pasiėmė K. telefoną ir iškvietė policiją. Tuomet ji įsėdo į mašiną, pradėjo važiuoti link aplinkkelio, link (duomenys neskelbtini), tada ji pradėjo pypinti, sustojo ir į automobilį įsisodino savo sugyventinį K. G.. Matė, kad K. G. bėgo kraujas iš nosies, matėsi patinimai po akimis, sumušimai. K. jai pasakė apsisukti ir važiuoti link ežero, nes ten buvo0 palikę visus savo asmeninius daiktus, bei dėl to, kad ji jau buvo iškvietusi policiją. Jie sustojo žvyrkelyje, nes nenorėjo, kad jie matytųsi ir minėti vyrai vėl jų neužpultų. Ji paskambino dar sykį numeriu 112, pasakė, kad policijos dar nėra, ją nuramino, kad policija atvyks, darbuotoja paprašė įsijungti avarinę mašinos signalizaciją. Pareigūnai atvyko už maždaug 10-15 minučių. Buvo didelis stresas, todėl tikslaus laiko nurodyti negali. Ji dar matė, kad tie vyrai ėjo link savo stovyklavietės. Atvykus pareigūnams, jiems viską papasakojo. Kartu su pareigūnais vyko prie minėtų asmenų, ji atpažino minėtą moterį ir vyriškį pilkais šortais. Vyro su maudymosi glaudėmis jau nebebuvo, kur jis pasišalino, nematė. Taip pat buvo atvykęs ir antras policijos ekipažas, tas vaikinas, kuris užpuolė jos sugyventinį, buvo uždarytas į policijos automobilį. Pareigūnai užsirašė jų duomenis, atvyko greitoji pagalba, sakė pareigūnams, kad vaikai taip pat labai išsigando, siūlė medikų pagalbą. Prie vaikų buvo priėjusi medicinos darbuotoja, kuri pabendravo su jos vaikais. Medicinos darbuotojai išvežė K. į ligoninę. Pareigūnai iškvietė dar vieną greitąją, nes kažkas įvyko tarp minėto vaikino ir moters, bet kas ten konkrečiai įvyko, nežino. Po to pareigūnai leido jai vykti namo. Ji pati ir jos vaikai fiziškai nenukentėjo, patyrė tik didelį išgąstį. Mano, kad jeigu ji nebūtų turėjusi peiliuko, moteris būtų ją užpuolusi. Mano, kad asmenys galimai buvo ne tik girti, bet ir apsvaigę nuo kokių narkotinių medžiagų, nes jie visi buvo labai agresyvūs. Moteris buvo maždaug 170 cm ūgio, storoka, tamsiais į kasą ar kuodą surištais plaukais, su pilka, ilgesne maike, tamsios spalvos šortais. Kiti du vyriškiai, t. y. vyriškis, vilkintis pilkus šortus, buvo maždaug 190 cm ūgio, kadangi ji pati yra 182 cm ūgio, jis buvo už ją aukštesnis, šviesaus gymio, liekno kūno sudėjimo, tačiau kūnas atrodė gan sportiško sudėjimo. Antrasis vyras buvo žemesnis už pirmą vyrą, maždaug jos ūgio, t.y. apie 180-185 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, vidutinio kūno sudėjimo, veidas apvalesnis, tamsesnis už pirmąjį vyrą. Vyras su pilkais šortais turėjo tatuiruotę, tačiau kur ir kokią, negali pasakyti. Ar antrasis vyras turėjo kokių nors išskirtinių savybių, taip pat negali pasakyti. Visus asmenis ji matė pirmą kartą. Moterį ir vyriškį su pilkais šortais tikrai atpažintų, o ta antrą vaikiną gal, negali pasakyti. Nei K. , nei ji, būdami prie ežero, nieko nevartojo, atvykę pareigūnai jiems davė pūsti į alkotesterį. Kaip jau sakė, vyriškiai K. užpuolė be jokios priežasties. Ji kaip galvoja, tas vyriškis jau ir pirmą kartą, kai atėjo prie jų, norėjo užpulti K. , tačiau galvodamas, kad vienas gali nelaimėti prieš K. , grįžo atgal su dar vienu vyru. Daugiau pašalinių asmenų prie ežero įvykio metu nebuvo, niekas nebandė jų išskirti (1 t., b. l.177-180).
2022-10-18 liudytoja I. G. davė papildomus parodymus, kad 2022-08-20 kartu su ja ir K. G. buvo jos nepilnamečiai vaikai A. G., S. G.. Nurodo, kad 2022-08-20, kai prie jų pradėjo eiti pirmasis užpuolikas, vaikai buvo netoli vandens telkinio, ir tam vyriškiui būnant 2-3 metrų atstumu, ji liepė vaikams lipti į mašiną. Nurodo, kad vaikai spėjo įsėsti į automobilį, prieš ateinant vyriškiui prie jų. Vaikams įsėdus į automobilio vidų, ji užrakino juos su pulteliu. Vaikai įsėdo į galinę automobilio dalį. Automobilio galiniai langai originaliai tamsinti. Ateinant tam vyriškiui, vaikai buvo šiek tiek išsigandę, nes tiesiog pamatė svetimą žmogų, o ji pati pasakė vaikams, kad jie sėstų į mašiną. Nenorėjo, kad vaikai išsigąstų, nes iš tokio žmogaus nežino, ko galima tikėtis. Kai vaikai įsėdo į automobilį, jie viską matė, o jos su K. G. prašė to vyriškio, kad jis išeitų, kad yra su mažais vaikais ir nenori jokių problemų. Kai baigėsi žodinis konfliktas, visas aplinkybes, kas kaip buvo, ji jau nurodė savo pirmoje apklausoje. Tam vyriškiui pasišalinus, ji atrakino automobilį ir vėl išleido vaikus išlipti. Jos vaikai yra klausantys. Kai vaikai išlipo, ji jiems pasakė, kad reikia rinktis daiktus, nes bus kažkas negero, ir tuomet jie pradėjo rinktis daiktus. Tada prie jų atėjo jau dviese, tai yra pirmasis vyriškis su dar vienu, o ji vėl liepė vaikams lipti į mašiną ir jiems įlipus, ji juos vėl užrakino. Tada tie du vyriškiai pradėjo mušti K. G.. Jei gerai pamena, kad pirmasis smūgį sudavė žemesnis vyriškis. Po įvykio dar kalbėjo su K. G., jis sakė, kad jam atrodė, kad pirmą smūgį jam sudavė aukštesnis, tai nežino, kodėl K. taip atrodė, už K. G. žodžius negali atsakyti. Įvykio metu, kai K. nubėgo prie mašinos bagažinės kažko pasiimti, ji atrakino mašiną. Aukštesnis vaikinas tuo metu priėjo prie priekinių mašinos vairuotojo pusės durelių ir pradėjo šaukti, kad sudaužys tą jų ,, (duomenys neskelbtini)“, jis dar kažką sakė, bet ką konkrečiai, ji nepamena, tačiau tuo tarpu vaikai šaukė, cypė, būdami automobilio galinėje dalyje. Aukštesnis vyriškis nebandė atidaryti mašinos durelių, tačiau mano, kad jeigu K. nebūtų trenkęs su skėčiu žemesniam vyriškiui, tas aukštesnis vyriškis nežino, ką būtų daręs, nes pamatęs, kad K. trenkė su skėčiu žemesniam vaikinui, jis nubėgo prie to vyriškio ir K. . Tuomet jie visi nubėgo truputį toliau, kur daužė K. . A. G., sėdėdamas mašinoje, per galinį automobilio langą matė, kaip tie du vyriškiai mušė K. . Apie tai, kad matė, jai pasakė pats A. G., praėjus kelioms dienoms po įvykio. Kai K. mušė tie du vyriškiai, prie mašinos ėjo ta moteris, apie kurią minėjo pirmoje apklausoje. Po to ji iškvietė policiją ir įsėdusi į automobilį pradėjo važiuoti link K. . Kai įsėdo į automobilį, vaikai šaukė, cypė, mano, jie buvo išsigandę ir panikavo. Abu vaikai verkė. Po to, kai ji privažiavo, K. kruvinu veidu įsėdo į automobilį, tačiau kaip vaikai reagavo, ji nepasakys, nes tuo metu ji ir vairavo, po to skambino vėl į policiją. Ji bandė raminti vaikus, sakydama, kad tėčiui nieko tokio, kad tuoj atvažiuos policija, kad nebereikia bijoti. Nurodo, kad atvykus policijai, vaikai neleido jai niekur toliau nueiti, bijojo. Vaikai po tokių jos žodžių nenurimo, toliau buvo išsigandę. Kai atvyko pareigūnai ir medikai, ji klausė medikės, ką daryti su vaikais, nes jiems buvo šokas. Medikė buvo priėjusi pakalbėti su vaikais, juos ramino, sakė, kad tėtei viskas gerai ir kad jį veš į ligoninę, ir patarė jai įjungti jiems kažkokį filmuką, kad būtų bent kažkiek nukreiptos jų mintys nuo įvykio. Patikslina, kad K. G. nėra tikras jos vaikų tėvas, tačiau jis su jos vaikais kartu gyvena apie 3, 5 metų, gerai su jais sutaria. K. G. augina jos vaikus kaip savo, abu jos vaikai K. G. vadina tėčiu. Po įvykio vaikai nėjo į mokyklą, nes buvo vasara, bet abu vaikai bijodavo eiti į lauką ir ta baimė niekur nedingo. Bent kelis kartus per savaitę Augustas pabunda nuo košmarų ir nuo to įvykio vaikai negali užmigti be lempų šviesų. Po įvykio dėl vaikų pas psichologą nesikreipė, tačiau kreipėsi pas šeimos daktarą, pas kokį, tiksliai, nepasakys, tačiau (duomenys neskelbtini)sveikatos centre. Pas šeimos daktarą kreipėsi dėl to, nes nežinojo, ką daryti dėl abiejų vaikų baimių ir patirto išgąsčio, streso. Jei gerai pamena, kreipėsi per savaitę laiko po įvykio, tai buvo rugpjūčio mėnesio pabaiga. Vaikų gydytojas nurodė stengtis elgtis įprastai, jei bus sunku užmigti, vartoti „(duomenys neskelbtini)“ lašiukus. S. G. po įvykio bijo visų atvirų vietų, pradėjo bijoti žmonių, nors ji niekada tokia nebūdavo. Pas abu vaikus prieš einant miegoti turi aklinai užtraukti užuolaidas, kad niekas jų nematytų ar neužpultų. Vaikai gyvena baimėje, bijo įvairių garsų namuose, stengiasi kaip įmanoma padėti savo vaikams. S. G. po įvykio bijo girtų žmonių, vis klausia, ar joms kur nors važiuojant nebus girtų asmenų. Vaikams buvo padaryta neturinė žala, kurią ji įvertino pareikštame civiliniame ieškinyje. Vaikams buvo padaryta ilgalaikė psichologinė trauma. Turtinė žala vaikams nebuvo padaryta. Ji pati civilinio ieškinio nereiškė, tik dėl vaikų. Po įvykio mergina vardu S. rašė jai ir K. , tačiau ką rašė jai, nespėjo perskaityti, nes tos žinutės jau buvo ištrintos. Kitokiais būdais asmenys su ja nebandė susisiekti (1 t., b. l.182-186).
2022-08-26 liudytoja S. Č. davė parodymus, kad 2022-08-19 ar 2022-08-20, jeigu gerai pamena, ryte ji, jos sugyventinis D. S. bei jo brolis E. S. išvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, prie ten esančio ežero, nes ketino pasilikti ten pabūti, nakvoti su palapinėmis. Buvo trise. Nuvykę prie minėto ežero jie apsistojo netoli ežero kranto. Kai jie atvyko, buvo keli žvejai, bet jie buvo atokiau nuo jų. E. S. ir ji vartojo alkoholinius gėrimus, o D. S. alkoholio negėrė, nes jis šiuo metu yra įrašytas į probaciją, alkoholio vartoti jis negali. 2022-08-20, būdamas neblaivus, E. S. pradėjo vaikščioti palei ežero krantą, ko jis ten vaikščiojo, ji nežino. Ji su D. S. buvo palapinėje. Paskui, maždaug apie 21.00 - 22.00 val., tikslaus laiko nepamena, bet buvo vakaras, E. S. pasiėmė kažkokį rąstą ir pasakė: „einu dabar pas tų žmonių“, ji dar paėmė tą pagalį iš jo ir įmetė į ežerą, dar pasakė, kad jis niekur neitų. Kaip sakė E. S., kažkuris iš žmonių, buvusių prie ežero, jį neva pavadino gaidžiu ar velniu, todėl jis neva nusprendė eiti pasimušti. Kai ji atėmė iš jo pagalį, jis pradėjo bėgti prie tų žmonių. D. S. ji pasakė, kad eitų sustabdyti savo brolio E. S., kad jis nepultų ant kitų žmonių ir nebūtų iškviesta policija, ir tada D. S. pradėjo eiti paskui E. S.. Paskui juos abu pradėjo eiti ir ji. Pamena, kad sakė D. i, kad jis bėgtų paimti E. , kad jis ten neįsiveltų ir ko nors neprisidirbtų. Matė, kad prie ežero stovėjo kažkokia mašina, o netoli jos stovėjo moteris su peiliu rankoje, kuri sakė: „nesiartink, nes padursiu“, nors ji nieko neketino jai daryt, nieko net nesakė. Moters tokio pasakymo nepriėmė kaip rimto grasinimo, mano, kad moteris paprasčiausiai išsigando ir pagalvojo, kad jie ją visi nori užpulti, nors jai niekas nieko nedarė ir nesakė, bent jau kažko grasinančio. Matė, kad D. S. laikė E. S., kad jis neitų prie to vyro, bei matė, kad E. kažkuriuo metu nuvertė tą nepažįstamą vyrą ant žemės ir jį spardė kojomis. Kai E. suspardė tą žmogų, D. S. tuo metu išsikvietė taksi ar kažkokį tai draugą, nes jis turėjo būti iki 23. 00 val. namuose, jį galėjo atvykti tikrinti policijos pareigūnai. Kiek ji matė, D. to vyro nemušė, bent jau kiek ji matė, todėl to, ką D. darė tam vyrui, ji pasakyti negali. Taip pat matė, kad E. tam vyrui buvo sudavęs kelis kartus kumščiu į veidą, po ko pakišo koją ir jį nuvertė ant žemės, po to jį spardė. Patikslina, kad gal E. nepakišo kojos, o tas žmogus nuvirto pats, šito tiksliai negali nurodyti, nes viskas įvyko labai greitai. Po to jie visi, kaip jau minėjo, parėjo atgal prie savo palapinės, D. išvažiavo taksi, o ji su E. S. liko prie ežero, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus maždaug pusei valandos, prie jų atvažiavo greitoji pagalba ir policija, kurie klausė jų, kas nutiko. Ką ji pasakojo pareigūnams, neatsimena, nes buvo stipriai neblaivi. Žino, kad jai medikai apžiūrėjo koją, nes bėgdama pati ją užsigavo, tačiau į ligoninę jos nevežė. Nurodo, kad 2022-08-20 jokio smurto ji nepatyrė, niekas prieš ją nesmurtavo, todėl jokių pareiškimų ji nerašys, niekam pretenzijų ji neturi. Vyrą ir tą moterį, buvusius prie ežero, ji matė pirmą kartą, jie jai nepažįstami. Labai pergyvena dėl to, kad D. S. nepasodintų į kalėjimą, nes jie šiuo metu susitaikė, kartu gyvena ir nori susigražinti bendrą vaiką, kuris šiuo metu gyvena su jos mama, kuriai paskirta laikina vaiko globa (2 t., b.l.11-14).
Iš 2022-08-21 K. G. pareiškimo matyti, kad 2022-08-20 apie 21:15 val. adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prie aplinkkelio esančio ežero, po žodinio nesusipratimo du galimai apsvaigę nepažįstami asmenys jį sumušė, sulaužydami kaukolės ir veido kaulus, sužalodami viršutinę lūpą ir nuskeldami apatinį priekinį dantį. Sveikata nedrausta. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jį pareikš, kai bus nustatyti kalti asmenys (1 t., b.l.9-13).
Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas liudytojos I. G. pokalbis su bendrojo pagalbos cento operatoriumi (1 t., b. l. 33-36).
Kitų objektų apžiūros protokole, aprašytas asmenų pokalbis su atvykusiais policijos pareigūnais (1 t., b. l. 38-44).
Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos tarnybiniame automobilyje (1 t., b. l. 46-48).
2022-08-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)– atvira vietovė. Įvykio metu fotografuota (1 t., b. l. 50-58).
2022-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parašyta, kad nukentėjusysis K. G. atpažino E. S., kuris 2022-08-20 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, prie ežero, jį sumušė. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 71-78).
2022-08-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parašyta, kad nukentėjusysis K. G. atpažino D. S., kuris 2022-08-20 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, prie ežero, jį sumušė kartu su dar vienu vyriškiu, kurį jis jau atpažino. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 81-88).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. G. padaryti kūno sužalojimai: viršutinio žandikaulio dešinio ir kairio žandinio ančio sienelių lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžiai, muštinė žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir dešiniame skruoste, kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje ir dešinės pėdos II piršte. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti iki keleto valandų prieš 2022-08-20 22 val. 38 min., kai K. G. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės Priėmimo skyrių. K. G. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 smūgių bukais kietais daiktais. K. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinio ir kairio žandinio ančio sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 laikotarpiui. Likę sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. K. G. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai. K. G. priėmimo skyriuje buvo blaivus (1 t., b. l. 93-94).
2022-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parašyta, kad liudytoja I. G. atpažino E. S., kuris 2022-08-20 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) kaime, prie ežero, sumušė jos sugyventinį K. G.. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 189-195)
2022-08-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parašyta, kad liudytoja I. G.atpažino D. S., kuris 2022-08-20 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) kaime, prie ežero, sumušė jos sugyventinį K. G. su kitu vyru, kurį jau atpažino. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių (2 t., b. l. 1- 8).
2022-11-17 akistatos protokole užfiksuoti įtariamojo D. S. ir nukentėjusiojo K. G. parodymai. Prieštaravimų pašalinti nepavyko (2 t., b. l. 158-163).
2022-11-17 akistatos protokole užfiksuoti įtariamojo D. S. ir liudytojos I. G. parodymai. Prieštaravimų pašalinti nepavyko (2 t., b. l. 168-173).
Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius, nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai ir nori taip elgtis.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad visus sužalojimus nukentėjusiajam K. G. padarė jis vienas, o D. S. nukentėjusįjį tik nustūmė, tačiau apklausiamas detaliau dėl suduotų smūgių, E. S. neigė, kad nukentėjusiajam spyrė iš kojos. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kaltinamasis D. S. savo kaltę neigė. Papildomai apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį iš rankos, tačiau neprisipažino, kad nukentėjusįjį spardė iš kojų. Tokie kaltinamojo D. S. teiginiai yra laikytini jo gynybine versija, kurią paneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamųjų E. S. ir D. S. kaltė, padarius nukentėjusiajam K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis K. G. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad pirmas jį puolė D. S., trenkdamas jam į veidą ne iš delno. Smūgių buvo daug iš abiejų kaltinamųjų. E. S. jį pargriovė, tada pribėgo D. ir abu pradėjo jį spardyti ir mušti. Pirmas muštynes pradėjo D. . Smurtiniai veiksmai buvo ir iš E. , tačiau vadovavo D. . Tokie nukentėjusiojo K. G. parodymai iš esmės atitinka tiek jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek 2022-08-21 protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes bei kitų objektų apžiūros protokoluose fiksuotus duomenis.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė stresą, parodymus davė ne vieną kartą, praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkina jo galimybes detaliai atsiminti įvykių seką. Visgi esminiai nukentėjusiojo parodymai dėl abiejų kaltinamųjų vartoto fizinio smurto jo atžvilgiu buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Nukentėjusiojo K. G. nurodytas aplinkybes, o būtent jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą ir jo mechanizmą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad K. G. padaryti kūno sužalojimai: viršutinio žandikaulio dešinio ir kairio žandinio ančio sienelių lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžiai, muštinė žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir dešiniame skruoste, kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje ir dešinės pėdos II piršte. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti iki keleto valandų prieš 2022-08-20 22 val. 38 min., kai K. G. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės Priėmimo skyrių. K. G. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 6 smūgių bukais kietais daiktais.
Kartu su nukentėjusiuoju K. G. įvykio vietoje buvo jo sužadėtinė liudytoja I. G., kuri matė įvykį, nuo pat pradžios. Įvykio aplinkybes ji papasakojo nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Liudytoja patvirtino, kad D. pirmas trenkė nukentėjusiajam, paskui smūgių buvo daugiau. K. , išsisukęs nuo smūgio, apibėgo aplink automobilį ir paprašė, kad ji automobilį atrakintų, kad pasiimtų kažką apsiginti. Ji atrakino mašiną, K. pasiėmė skėtį, tuo metu E. , priėjęs prie vairuotojo durelių, lindo į mašiną ir žiūrėjo, ar yra raktai. E. šaukė, kad sudaužys mašiną. E. šaukė, o K. su D. buvo už mašinos ir ten jau vyko fizinis konfliktas. Kai K. mušėsi su D. , E. nubėgo link D. . Matė, kad K. gulėjo ir jį spardė abu kaltinamieji.
Byloje nėra nustatyta, kad K. G. įvykio metu būtų buvęs agresyvūs, kad būtų išprovokavęs kokius nors kaltinamųjų smurtinius veiksmus. Priešingai, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis K. G. vengė kaltinamųjų provokuojamo konflikto, nueidamas su sužadėtine rinktis daiktų, pasodinti vaikus į automobilį, sakė kaltinamiesiems, kad problemų nenori. Teismo nustatytos nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės faktiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas be jokios priežasties. Būtent tai parodo, kad kaltinamieji tokiais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja S. Č. teismo posėdyje davė parodymus, kad su E. S. ir D. S. važiavo į gamtą, prie ežero. Ji ir E. S. buvo išgėrę brendžio. Konflikto pradžios ji nematė. Išgirdo riksmus, nubėgo prie kito kranto ir pamatė stovinčią moterį su peiliu prie mašinos. Ji išsigando ir pabėgo. Paskui kitoje pusėje pamatė nukentėjusįjį su kažkokia lazda, kuris ėjo link E. . E. iš kojos tam žmogui spyrė per kojas, žmogus nuvirto, tada E. spardė jam galvą. Ji pirmą kartą tuos žmones pamatė, kai išgirdo riksmus. Ji sakė D. i, kad sulaikytų E. , kad neleistų jam muštis, nes E. S. buvo labai agresyvus. E. , kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus ir užkabinėja žmones visiškai be reikalo. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis užkabinėja žmones. E. S. prie nukentėjusiųjų prieiti priežasties nebuvo. E. S. spyrė nukentėjusiajam per kojas, šis nuvirto, ir tada E. trypė jam galvą kelis kartus. D. S. tik stovėjo, ji pati stovėjo D. i už nugaros. Nematė, kad D. S. atliktų kažkokius kitokius veiksmus.
Teismas liudytojos S. Č. parodymus atmeta kaip nepatikimus, kadangi tuo metu liudytoja gyveno kartu su kaltinamuoju D. S. ir buvo tuo metu kaltinamojo E. S. brolio draugė, teismas jos parodymų nelaiko patikimais ir objektyviais, akivaizdu, jog ji suinteresuota padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja S. Č. nematė konflikto pradžios ir įvykio metu buvo neblaivi, todėl teismas vertinta jos parodymus kaip nenuoseklius ir abejotinus, ir tai neduoda pagrindo laikyti juos objektyviais ir jais remtis.
Nukentėjusiojo K. G. ir liudytojos I. G. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs nuo pat to momento, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Teismas nukentėjusiojo K. G. ir liudytojos I. G. parodymus vertina kaip patikimus byloje ir jais remiasi, kadangi jie parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė būdami pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, šių asmenų parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje aprašyti nukentėjusiajam netrukus po įvykio nustatyti sužalojimai. Visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje, atsižvelgdamas į tai, kas buvo paminėta, daro išvadą, jog E. S. ir D. S. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, požymiai, todėl teismas konstatuoja, kad E. S. bendrais veiksmais su D. S. iš chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. G.. Kaltinamieji, atlikdami smurtinius veiksmus K. G. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog E. S. ir D. S. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir jų padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi jie nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nors E. S. teigė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme E. S. pagal jam pareikštą įtarimą ir kaltinimą dėl BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte numatyto nusikaltimo kaltu prisipažino, tačiau iš pradžių neigė aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais su D. S.. Taip pat E. S., duodamas parodymus teisme, neigė aplinkybę, kad nukentėjusįjį spardė kojomis.
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis savanoriškai pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė.
Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtinas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Nors E. S. nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau tai vertinama kaip formalus kaltinamojo gailestis, nes E. S. nukentėjusiojo atsiprašė tik teisme, be to, su pareikštu civilinio ieškinio dydžiu nesutiko ir iki šiol nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padaryti nusikalstamą veiką, ir būdamas recidyvistas.
Kaltinamasis E. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika baigta, veikė iš chuliganiškų paskatų. E. S. nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus, o po nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas dar 3 kartus. Nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius, nepraėjus 3 mėnesiams po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose E. S. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu E. S. teisiamas jau 13 kartą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. S. laisvės atėmimo bausmę, didesnę už vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamą nusikaltimą veiką kaltinamasis E. S. padarė prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirtina bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendį. Teismas taikydamas dalinį bausmių sudėjimą atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ir veikos pavojingumą.
Kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika baigta, veikė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. D. S. nevedęs, dirbantis, 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 6 kartus, o po nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 1 kartą. Šiuo metu D. S. teisiamas jau 8 kartą, iš nuteisimų išvadų nedaro. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. S. laisvės atėmimo bausmę, didesnę už vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamą nusikaltimą veiką kaltinamasis D. S. padarė prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirtina bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 23 d. nuosprendį. Teismas taikydamas dalinį bausmių sudėjimą atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ir veikos pavojingumą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. 4 kartus buvo teistas laisvės atėmimo bausme ir jam paskirtų bausmių vykdymai būdavo atidedami, tačiau paskirtos bausmės nebuvo pakankamai efektyvios ir kaltinamojo elgesio nepataisė. Be to, kaltinamasis ne kartą teistas už analogiško smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės rodo kaltinamojo D. S. neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi bei padidintą pavojingumą visuomenei. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamieji E. S. ir D. S. civilinių ieškinių nepripažįsta, paaiškindami, kad prašomų žalos atlyginimo dydžiai yra labai dideli.
Teismas aptartų įrodymų ir motyvų dėl kaltės pagrindu sprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji E. S. ir D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., todėl jie turi pareigą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiems (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.).
Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, žalos atlyginimas turi būti kompensacinio pobūdžio, t. y. atstatyti iki jos atsiradimo buvusią padėtį, bet ne pagrindas ją pagerinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 492,54 Eur žalos, patirtos išmokant K. G. ligos išmoką už 2022-08-24 – 2022-09-09 laikotarpį, atlyginimo (1 t., b. l. 102-106). K. G. buvo nedarbingas dėl sužalojimo, kurį padarė tyčiniais veiksmais E. S. ir D. S., išmokėtos ligos išmokos dydis patvirtintas pateiktais dokumentais, todėl ieškinys tenkintinas ir patirta žala priteistina iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. lygiomis dalimis.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 130,67 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam K. G. atliktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 120-126). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta kaltinamųjų kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam K. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 130,67 Eur priteistina iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. lygiomis dalimis.
Nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. atstovė I. G. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. solidariai priteisti po 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 146-149). Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti po 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad panaudotą smurtą prieš K. G. matė jos nepilnamečiai vaikai A. G. ir S. G., kurie su nukentėjusiuoju K. G. 3 metus gyvena kartu ir jį laiko tėčiu, taigi jų santykiai yra ypač glaudūs. Nukentėjusieji S. G. ir A. G. patyrė neigiamus pergyvenimus, baimę, mažamečius vaikus įvykis labai išgąsdino bei juos šokiravo. Dėl šio įvykio mažamečiai vaikai patyrė didžiulį stresą, psichinę traumą, labai išsigando, ilgai verkė. Liko ir liekamieji reiškiniai: kai pradeda temti, mažamečiai vaikai bijo būti lauke, naktimis prabunda.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatytinas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamųjų E. S. ir D. S. neteisėtų veiksmų nepilnamečiai nukentėjusieji S. G. ir A. G. patyrė išgąstį, stresą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, jiems turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau teismas sprendžia, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl priteistiną žalą mažina iki 300 Eur ir nukentėjusiems S. G. ir A. G. iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. solidariai priteistina kiekvienam po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje įtvirtinta pareiga skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Pagal teismų praktiką teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Dėl šių aplinkybių solidariai iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. nukentėjusiems S. G. ir A. G. priteistinos penkių procentų nuo priteisiamos žalos sumos palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas teismų praktiką analogiškose bylose yra nurodęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė (LAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-228-403/2018). Taigi, prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. solidariai priteisti 280,00 Eur turtinės žalos, 8000,00 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 135-143). Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 280,00 Eur turtinės žalos grindžiamas tuo, kad iš prie civilinio ieškinio pridedamo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad dviejų dantų lūžių gydymas kainuos apie 260,00 Eur. Šios būsimos išlaidos susijusios su K. G. sveikatos sutrikdymo padarinių pašalinimu, yra pagrįstos, akivaizdžios, realios, būtinos bei protingos. Konkrečios gydymo procedūros K. G. yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti jį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Iš prie civilinio ieškinio pridedamos sąskaitos faktūros DEN Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad K. G. už odontologines paslaugas sumokėjo 20,00 Eur. Nustatyta, jog tiriamo įvykio metu kaltinamieji E. S. ir D. S. nukentėjusiajam sulaužė du dantis, kurių gydymas kainuoja, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pripažintinas pagrįstu ir iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. solidariai priteistina nukentėjusiajam K. G. 280,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė dideles fizines kančias ir skausmą, taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Jis išgyvena, kaip jo sveikatos sužalojimas paveiks jo būklę ateityje. Patirtas sveikatos sužalojimas turi neigiamos įtakos jo darbinei veiklai bei laisvalaikio kokybei. Jis negali normaliai valgyti, dėl to patiria didelį diskomfortą, jaučia pastovius galvos skausmus. Atsirado baimės, nesaugumo jausmas, sutriko miegas. Jis nebepasitiki ir baiminasi žmonių, viešų vietų, dėl patirtos traumos laikinai neteko darbingumo, jį iki šiol persekioja neigiami prisiminimai apie išgyventą užpuolimą. K. G. gyvenimo kokybė iki šiol yra esmingai pablogėjusi, nukentėjo ir jo darbinė veikla. Jis buvo sumuštas nesant jokios paaiškinamos, logiškos priežasties, tyčiniais smurtiniais veiksmais, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje, patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus. Visa tai neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jo kasdieninė ir darbinė veikla.
Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. G. pareiškė 8000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo K. G. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad K. G. padaryti kūno sužalojimai: viršutinio žandikaulio dešinio ir kairio žandinio ančio sienelių lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžiai, muštinė žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir dešiniame skruoste, kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje ir dešinės pėdos II piršte. K. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinio ir kairio žandinio ančio sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 laikotarpiui. Likę sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų E. S. ir D. S. nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis per įvykį ir kurį laiką po to galėjo patirti fizinį skausmą, išgąstį, baimę, nerimą, skausmingus dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo K. G. įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.
Svarbus elementas, nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis), matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 eurų iki 4000 eurų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1000–1500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3000– 4000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022). 4000 eurų suma priteista už nukentėjusiajam padarytus nubrozdinimus, kraujosruvas, krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės V-X šonkaulių lūžimu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-966/2023), 4500 eurų suma priteista už išmuštus tris priekinis dantis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-923/2023), 5000 eurų suma – už apatinio žandikaulio lūžį, burnos gleivinės plyšimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-813/2023).
Bylos duomenimis, K. G. po apžiūros įvykio dieną VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje išleistas gydytis ambulatoriškai, laikinasis nedarbingumas jam buvo suteiktas gana ilgą laiko tarpą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamųjų E. S. ir D. S. amžių, turtinę padėtį, darbingumą.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir praradimus, taip pat neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti, teismas sprendžia nukentėjusiojo K. G. reikalaujamą priteisti 8000 Eur neturtinės žalos dydį tenkinti iš dalies, mažinant jį iki 4000,00 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), priteisiant iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. solidariai nukentėjusiajam K. G. 4000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat, solidariai iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. nukentėjusiajam K. G. priteistinos penkių procentų nuo priteisiamos žalos sumos palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusysis K. G. pateiktame teismui civiliniame ieškinyje prašė iš kaltinamųjų priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 302,50 Eur, byloje pateiktas patirtas išlaidas patvirtinantis mokėjimo nurodymas (1 t. , b. l. 142).
Reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisiant K. G. naudai 302,50 Eur iš kaltinamųjų E. S. ir D. S. lygiomis dalimis (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam D. S. buvo skirtas gynėjas. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos, kuriose nurodoma, kad kaltinamajam D. S. buvo paskirtas advokatas M. J., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 801,25 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. S. piniginėms lėšoms, skirtas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-01-05 nutarimu, tęstas Šiaulių apylinkės teismo nutartimis, tęstinas iki civilinių ieškinių atlyginimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. S. piniginėms lėšoms, skirtas Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-01-05 nutarimu, tęstas Šiaulių apylinkės teismo nutartimis, paliktinas iki civilinių ieškinių atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendė:
E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, įskaitytą ir atliktą pagal 2023 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. S. skirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelė) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, įskaitytą ir atliktą pagal 2023 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.
D. S. skirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (asmens pasas ir asmens tapatybės kortelė) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį dėl 492,54 Eur žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš E. S. ir D. S. lygiomis dalimis po 246,27 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 27 centus).
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 130,67 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš E. S. ir D. S. lygiomis dalimis po 65,34 Eur.
Nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. atstovės I. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš E. S. ir D. S. solidariai priteisti kiekvienam po 300 Eur (trys šimtus eurų), iš viso 600 Eur, neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo K. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš E. S. ir D. S. solidariai priteisti 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Nukentėjusiojo K. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš E. S. ir D. S. solidariai priteisti 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
Nukentėjusiajam K. G. iš E. S. ir D. S. solidariai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4280 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Pripažinti proceso išlaidomis ir iš E. S. ir D. S. lygiomis dalimis priteisti K. G. naudai jo turėtas advokato atstovavimo išlaidas kiekvienam po 151,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 25 centus).
Proceso išlaidų už kaltinamajam D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą 2023 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, tęstą 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. rugsėjo 27 d. 2024 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimis D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms sąskaitoje AB „ (duomenys neskelbtini)“ Nr.(duomenys neskelbtini) palikti galioti buvusiomis sąlygomis nuo 2024 m. birželio 5 d. iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Šiaulių teritorinės ligonių kasos, nukentėjusiojo K. G., nepilnamečių S. G. ir A. G. atstovės I. G. civilinių ieškinių atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinant iki 5342,86 Eur.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą 2023 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, tęstą 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. rugsėjo 27 d. 2024 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimis E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms sąskaitoje AB „ (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti buvusiomis sąlygomis nuo 2024 m. birželio 5 d. iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Šiaulių teritorinės ligonių kasos, nukentėjusiojo K. G., nepilnamečių S. G. ir A. G. atstovės I. G. civilinių ieškinių atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinant iki 5342,86 Eur.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę, 1 vnt., esančią voke, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių ribojimo tęsimo vykdyti skubiai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.