Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, teistas:

1) 1998 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (teistumas išnykęs);

2) 2001 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda, 2001 m. gruodžio 20 d. paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos lygtinai, neatlikus 8 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

3) 2005 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – areštu 25 paroms;

4) 2005 m. spalio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui;

5) 2007 m. gruodžio 27 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 283 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnį (su pagal 2005 m. spalio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, 2009 m. kovo 9 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2007 m. gruodžio 27 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2005 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nustatant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams 13 dienų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnis), 2011 m. lapkričio 8 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

6) 2014 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

7) 2017 m. gegužės 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 64¹ straipsnį – areštu 36 paroms;

8) 2017 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį (su pagal 2017 m. gegužės 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams; 2017 m. lapkričio 22 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

9) 2019 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros), bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis M. S. nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį, o būtent 2020 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 6 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis) smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas savo tėvui K. S., dėl ligos ir neįgalumo (jam buvo nustatytas 10 procentų darbingumo lygis) buvusiam bejėgiškos būklės, ne mažiau kaip 23 trauminiais poveikiais padarydamas sužalojimus, tai yra odos nubrozdinimus dešiniame viršutiniame voke su poodine kraujosruva vokų – skruosto srityje ir kraujosruva po dešinės akies jungine; muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje; muštinę žaizdą kairiame viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies vokų – antakio srityje; muštines žaizdas ir kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, apatinės lūpos gleivinės kairėje, dešinio žando gleivinėje, kairiojo žando gleivinėje; poodines kraujosruvas kairiojo paausio srityje, smakre, kakle, krūtinėje jungo duobės projekcijoje, krūtinėje dešiniojo raktikaulio projekcijoje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, pilve, dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiojo žasto viduriniame trečdalyje, kairiojo žasto apatiniame trečdalyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimus dešinio skruosto – žando srityje, kairėje alkūnėje, krūtinėje, nugaroje; kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose dešiniame smilkinyje, kairėje smilkinio – momens srityje, pakaušyje, kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje; plonosios ir storosios žarnų pasaito plyšimus; apatinio žandikaulio, krūtinkaulio, dešiniųjų II-XII ir kairiųjų II-XII šonkaulių, krūtininių V ir VII stuburo slankstelių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis; kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų smilkininių – momeninių ir dešinės pakaušinės skilčių srityje, kas komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės – krūtinplėvės ertmes, progresuojančiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu, ko pasekmėje dėl kūno sumušimo K. S. mirė įvykio vietoje, taip nužudė savo šeimos narį – tėvą K. S., kuris dėl susirgimų, neįgalumo buvo bejėgiškos būklės.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. S. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus kaltinamasis M. S. nurodė, kad iš vakaro išgėrinėjo. Kadangi nenorėjo „velti“ kitų žmonių, ikiteisminio tyrimo metu tas aplinkybes nurodė kitaip. Tą vakarą tėvukas jokio alkoholio prie jo nevartojo. Kodėl tėvuko kraujyje buvo rasta alkoholio nežino, gal radęs išgėrė. Šiais tėvukas negerdavo, jis vartojo vaistus. Tvirtina, kad išeidamas į „(duomenys neskelbtini)“ tėvuką paliko sveiką, (buto) duris užrakino. Klube „(duomenys neskelbtini)“ susistumdė, bet to nepamena, žino tik iš kitų pasakojimų. Kaip grįžo (namo), kaip atsirakino duris irgi neatsimena. Pabudęs 10 valandą ryte pamatė, kas nutiko. Jis miegojo miegamajame, o tėvukas „salione“, tame pačiame kambaryje, kur pastarąjį ir paliko išeidamas. Buto raktus turėjo tik mama, kiti asmenys buto raktų neturėjo. Ar turėjo buto raktus jo buvusi žmona, pasakyti negali. Jo įsitikinimu, niekas kitas to negalėjo padaryti, tik jis pats. Nežino, kas galėjo nutikti, kad taip pasielgė. Blogai vertina savo poelgį. Padarė patį baisiausią dalyką, kurį gali padaryti žmogus. Gailisi.

M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad jis paskutinius 9 metus gyveno kartu su tėčiu K. S.. Jis visą tą laiką prižiūrėjo tėvą. 2011 metais tėvą ištiko insultas ir nuo tada pastarasis turėjo neįgalumą. 2020 m. sausio 26 d. ryte apie 10 val. atsibudo ir rado tėvą mirusį. Kad tėvas miręs suprato, nes kūnas buvo šaltas. Tėvas gulėjo svetainėje ant lovos, jam buvo sužalotas (kruvinas) veidas. Tėvas buvo apsirengęs su „maikute“ ir apatinėmis kelnaitėmis. Kraujo buvo tik ant lovos, kur gulėjo tėvas, po galva. Jis paėmė tėvą ir nunešė į miegamąjį, paguldė į lovą, kurioje jis pats miegojo, apklojo, nes pagalvojo, kad gal sušalo. Vėliau visą dieną galvojo, kad tai jis užmušė tėvą, nes tėvas buvo sužalotu veidu. Bute daugiau nieko nebuvo, buvo tik jis vienas. Durys buto buvo užrakintos iš vidaus, spyna neišlaužta, raktai buvo spynoje. Tėvas buto raktų neturėjo, jam nebuvo galima duoti dėl neįgalumo, kad neišeitų, nes jis nieko neprisimindavo. Tėvas galėjo judėti po butą. Vakare jis paskambino broliui ir paprašė, kad pastarasis atvažiuotų. Brolis negalėjo atvykti, nes buvo (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Broliui nieko nesakė, tik prašė, kad atvažiuotų. Tėvas alkoholio visai nevartojo, vartojo vaistus. Jis šeštadienio vakare, tai yra 2020 m. sausio 25 d., apie 22-23 val. išėjo iš namų vienas. Išėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Bute paliko tėvą sveiką, nesužalotą. Nuo buto raktus turėjo tik mama. Niekam kitam raktų nebuvo davęs. Prieš išeidamas bute nebaliavojo, pas jį niekas į butą nebuvo atėjęs. „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholį – brendį, viskį, stipriuosius alkoholinius gėrimus. Jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų nevartojo. Pamena, kad buvo labai neblaivus. Pinigų turėjo, nes iki sausio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Buvo įsidarbinęs per darbo biržą, nutraukė sutartį pasibaigus terminui. Nepamena, kaip išėjo iš baro, buvo „komoje“ dėl girtumo. Parodė, kad jam retai taip būna. Nepamena dėl girtumo su kuo bendravo klube „(duomenys neskelbtini)“, su kuo išėjo, kaip parėjo, kaip atsirakino duris. Be jo niekas kitas tėvo sumušti negalėjo. Niekas į butą patekti negalėjo. Parodė, kad namuose turėjo miegmaišį, o kadangi negalėjo žiūrėti į sužalotą ir mirusį tėvą, tai pastarąjį įkišo į miegmaišį, užsegė užtrauktuku ir paliko gulėti lovoje miegamajame kambaryje. Iš sekmadienio į pirmadienį jis alkoholio nevartojo, niekur išėjęs nebuvo. Jo butas yra antrame aukšte, butas su balkonu. Balkonas neįstiklintas. Po balkonu kito balkono nėra. Durys į balkoną be rankenos. Rankena seniai nulaužta. Niekas per balkoną nebuvo įlipęs, nebuvo patekęs į butą. Jis apžiūrėjo butą sekmadienį. Kad tai jis sužalojo tėvą ir kad nuo jo sužalojimų tėvas mirė, jis tai suprato, kai pamatė tėvą kruvinu veidu, ant lovos buvo kraujo. Nepamena, kad būtų sudavęs nors vieną smūgį. Bute kraujo jis nevalė. Prieš tėvą jis nesmurtaudavo. Negalėjo užmigti visą naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Pirmadienį ryte jis buvo parduotuvėje, nusipirko cigarečių, susitiko pažįstamą, kuris paprašė parvaryti jam automobilį iš (duomenys neskelbtini). Jis išvažiavo su M. L.. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo apie 22 val. vakare. Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) jis paskambino broliui L. ir paprašė, kad šis atvažiuotų. Parodė, kad jau važiuodamas galvojo, jog „priėjo liepto galą“, kad turi eiti į policiją ir prisiduoti. Jis telefonu brolio paprašė, kad šis atvežtų jam televizorių, šlepetes. Brolis atvažiavo vėlai, po 22 val. Brolis į butą nebuvo užėjęs, nes jam buvo šokas nuo to, ką jis broliui pasakė. Broliui pasakė, kad nužudė žmogų. Bute turėjo tris šunis, todėl brolio paprašė, kad nuvežtų juos buvusiai žmonai. Abu kartu nuvežė. Tada grįžo į butą, susidėjo reikalingus areštinėje daiktus. Kai brolis atvažiavo, negalėjo pastarajam pasakyti, kad nužudė tėvą. Broliui pasakė, kad užmušė žmogų, bet nesakė, ką tokį. Sėdėjo ilgai pas brolį automobilyje, kol apsisprendė ir paprašė, kad jį nuvežtų į policijos komisariatą. Mano, kad broliui pareigūnai pasakė, kad jis tėvą nužudė. Parodė, kad buto neplovė, išvalė tik tai, ką buvo prišlapinę šunys. Rūbus, su kuriais buvo ir kurie buvo kruvini, paliko bute ant kėdės. Parodė, kad nepamena, kaip grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“, nepamena, ar atsibudo su rūbais, ar be rūbų, bet buvo be batų. Batus rado padėtus ant batų dėžės. Batai palikti bute. Parodė, kad sekmadienį iš ryto jam skaudėjo tik kairės rankos didysis pirštas, kuris buvo prakirstas ar nubrozdintas. Kojos neskaudėjo. Parodė, kad tėvas po butą vaikščiodavo be lazdos, negriuvinėdavo. Labai nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė (t. 2, b. l. 169-171). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą M. S. parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, supranta, kuo yra įtariamas, taip pat nurodė, kad visi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, papildomai nieko daugiau parodyti negali (t. 2, b. l. 184).

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad kaltinamasis M. S. yra jo brolis, o žuvusysis K. S. buvo jo tėvas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Atsakydamas į papildomus klausimus nukentėjusysis L. S. nurodė, kad kai tėvą matė paskutinį kartą pas brolį M. garaže, tėvas nebuvo sumuštas. M. su tėvu nekonfliktuodavo, visada ramiai bendraudavo, sutardavo. Tėvui buvo nustatyta negalia, jam buvo insultas. Tėvas vaikščiojo, bet jam reikėdavo priminti, kur yra tualetas, neatsimindavo, jog reikia pavalgyti, reikdavo priminti ir padėti. Tėvas į klausimus atsakydavo, bet gyveno „ne tame pasaulyje“. Tėvas neatsimindavo ir nepažindavo net artimųjų, neatsimindavo, kad dieną prieš tai bendravo ir panašiai. Anūko neatpažindavo. Iš buto savarankiškai tėtis išeiti negalėdavo, nes nebūtų galėjęs prisiminti, kur pareiti. Jeigu išeidavo (iš buto) brolis, užrakindavo buto duris. Durų rakto tėtis neturėjo. Tėvo laidotuvėmis pasirūpino jis, bet civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo brolis M. S. gyveno tėvo K. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tėvas turėjo neįgalumą. Tėvą visą laiką prižiūrėjo mama, tačiau nuo 2019 metų rudens, kai mamai buvo atlikta stuburo operacija, tėvas buvo parvežtas pas M. į butą. Tėvą paskutinį kartą matė 2020 m. sausio 23 d. M. garaže. M. tvarkė savo automobilį ir buvo atsivežęs tėvą. 2020 m. sausio 26 d. 20.32 val. jam paskambino M. (iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini)) ir pasakė, kad būtinai reikia pakalbėti. Jis pasakė M., kad negali atvažiuoti. Sausio 27 d. 8.24 val. jam vėl skambino M. ir klausė, kada jis bus (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad paskambins, kai atvažiuos. Jis perskambino broliui kitą dieną. M. pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakarą susitikus (duomenys neskelbtini) prie M. garažo, M. atsisėdo į jo mašiną ir pasakė, kad „prisidirbo“, tai yra nužudė žmogų, ir nori, kad jis jį (M.) nuvežtų į policiją „prisiduoti“. Suprato, kad brolis nemeluoja. M. jam pasakojo, kad šeštadienio vakarą buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kad naktį iš baro išėjo į lauką parūkyti ir nuo kažko „gavo į akį“. Sakė, kad labai susinervino, išėjo į namus ir nužudė žmogų. Daugiau M. nieko nepasakojo. Jis klausė brolio, kaip šis suprato, kad nužudė, ką darė, bet brolis nieko nepasakojo, sakė, kad nepamena, kad atsibudo ryte ir buvo visas kruvinas. M. jam sakė, kad visą laiką galvojo ir suprato, kad tai jis nužudė žmogų. Bet nepasakė, kaip tą padarė. M. buvo labai susijaudinęs, verkė, paprašė nuvežti tris jo šunis buvusiai žmonai K., kuri prieš tris savaites iš jo išsikraustė, nes M. prieš ją smurtavo. M. su juo kartu nevažiavo, tik atvedė šunis jam. M. pasakė, kad eina dėtis daiktų į areštinę. Jis pats į butą užėjęs nebuvo. Jis M. klausė, kaip bus su tėvu. M. jam atsakė, kad tėvas pas mamą. Jis broliu patikėjo. Brolis nesakė, kad tėvą užmušė. Kai nuvežė šunis K., grįžo pas M., kurio laukė lauke, į butą nėjo. M. atsinešė didelę „tašę“, rankoje turėjo nugertą degtinės butelį. M. paprašė, kad jį nuvežtų pas K., kad nori jai pasakyti, ką padarė. M. pasakė K. tą patį, ką ir jam, tai yra, kad nužudė žmogų. M. K. taip pat pasakė, kad tėvas pas mamą. M. vienas išgėrė degtinės ir tada jis nuvežė M. į policijos komisariatą, palydėjo iki kabineto. M. policijos pareigūnui pasakė, kad nori kalbėti už uždarų durų. Tada jam kilo įtarimas, kad M. kažką padarė tėvui. Po kiek laiko pareigūnas išėjo ir pasakė, kad brolis prisipažino nužudęs tėvą (t. 1, b. l. 80-81).

Liudytoja R. S. atsisakė duoti parodymus teisme, kadangi kaltinamasis M. S. yra jos sūnus (t. 3, b. l. 90). Kadangi savo prašyme liudytoja nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Liudytoja R. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. S. yra buvęs jos vyras, o M. S. – jos sūnus. K. S. 2011 metais patyrė hemoraginį insultą, po ko liko su visiška psichikos negalia. Nuo 2012 metų ji teismo paskirta oficialia globėja. M. S. jai padėdavo prižiūrėti tėvą. 2019 m. spalio 1 d. jai buvo atlikta planinė stuburo operacija, buvo skirtas 4 mėnesių reabilitacinis laikotarpis, todėl nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. K. S. buvo pervežtas į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paliktas sūnaus M. S. priežiūrai. Tuo metu M. S. gyveno su savo buvusia žmona K. 2020 m. sausio 23 d. ji susiskambino su M. ir pakvietė pastarąjį atvažiuoti pas ją pietų penktadienį 15 val. Tačiau penktadienį M. nevažiavo. Sakė, kad dirba, kad neturi laiko. Šeštadienį M. taip pat neatvažiavo, sakė, kad turi darbo. Tada ji paskambino M. sekmadienį ir prieš pietus atvažiavo į jo namo kiemą. Telefonu jai sūnus sakė, kad yra pas kaimyną iš pirmo aukšto. Ji palaukė lauke, M. atėjo į automobilį, pasiėmė maistą ir ją du kartus pabučiavo. Ji nesuprato, iš kur tas meilumas. Jai sūnus pasirodė labai keistas. Ji nenorėjo eiti į butą, nes M. sakė, kad yra pas kaimyną. Pasakė, kad tėvą pamaitins, todėl ji juo pasitikėjo. Dar jai M. pasakė, kad prisidirbo, sakė, kad buvo šeštadienį bare ir susimušė, parodė lūpą, kuri buvo patinusi. Ji pasakė M., kad nuo pirmadienio jis jai atvežtų tėvą savaitei, kad ji pati prižiūrės. M. jai pasakė, kad atveš. Pirmadienį M. jai pasakė, kad išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), kad tėvą rytoj atveš. Antradienį iš ryto jai paskambino sūnus L. S. ir papasakojo, kad nuvežė M. į policiją, kad M. užmušė tėvą. Jai L. pasakojo, jog M. jam pasakė, kad užmušė žmogų, kad atsibudo ryte visas kruvinas ir suprato, kad užmušė žmogų, tačiau nesakė, kokį žmogų. Ir tik būdamas policijoje L. iš pareigūnų sužinojo, jog M. užmušė tėvą. Parodė, kad jos sūnus M. S. yra impulsyvus, susierzinantis, nekantrus, yra girdėjusi, kaip M. ant tėvo šaukė. M. pirmas neprisikabins, bet jeigu jį kas užkabins, tai tada tikrai gali nenutylėti. Parodė, kad K. S. nesuprato, kad yra ligonis, jis visiškai nesuvokė realybės. K. vaikščiodavo, bet jam svaigdavo galva, M. jis nepažindavo, kartais M. vadindavo savo tėvu. Ji paskutinį kartą bute buvo 2018 m. gegužės 26 d. per K. šešiasdešimtmetį, po to pasiėmė tėvą pas save. Ji klausdavo kaimynų, ar M. nekelia triukšmo, tai kaimynai sakydavo, kad viskas gerai, triukšmo nėra (t. 1, b. l. 84-85).

Liudytoja K. S. parodė, kad kaltinamasis M. S. yra buvęs sutuoktinis, santuoką su juo nutraukė (duomenys neskelbtini) metais, bet paskutinius šešis metus vėl gyveno kartu, turi vieną bendrą vaiką, kuris jau pilnametis. Iš buto, kuriame gyveno M. ir jo tėvas K., ji išsikraustė maždaug 3 savaitės iki įvykio, tai yra šių metų pradžioje, nes staigiai susirgo jos mama (4 stadijos vėžiu), be to, buvo išvargusi nuo kartu gyvenančio M. tėvo priežiūros. Jokio smurto nebuvo, buvo tik su M. susipykę. Buvusi K. sutuoktinė, M. mama, K. nesirūpino. Tėvas gyveno ištisai pas juos, visus tuos šešerius metus, kol ji su M. kartu gyveno. M. motina K. pas save buvo pasiėmusi keliems mėnesiams. K. paskutiniu metu sunkiai viską suvokdavo, kadangi jam buvo insultas ir jis buvo komoje. Kas buvo iki insulto K. prisimindavo, bet, kas buvo po to, jau „problematiškai“. Savarankiškai K. iš esmės nieko negalėjo padaryti. Reikėdavo jam pasakyti, jog nusipraustų, pavalgytų ir taip toliau. Valgydinti nereikėjo, K. sunkiai, bet pavalgydavo pats. Į tualetą reikėdavo jį palydėti, pagal prasmę su juo bendrauti buvo sudėtinga, užduodavo vis tuos pačius klausimus. Artimuosius ne visus atpažindavo. M. su tėčiu sutardavo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. M. pats tėtį prižiūrėdavo. Po insulto, kai norėjo tėtį atjungti nuo aparatūros, M. to padaryti nei gydytojams, nei artimiesiems neleido, pats keisdavo tėvui „pampersus“. M. tėvą mylėjo. K. S. savarankiškai išeiti iš buto galimybės neturėjo, nes neturėjo buto raktų. Viskas būdavo uždaryta, net durų rankena dėl saugumo buvo išimta. Buto raktus turėjo M. motina, ji ir M. Ji paskutinį kartą su M. bendravo gal savaitė iki įvykio. Bute lankėsi jau po įvykio, o iki to įvykio, kai išėjo, tik kartą buvo užėjusi pasiimti savo asmeninius daiktus. Tada jokių sužalojimų ant K. kūno nepastebėjo. Apie tą įvykį sužinojo, kai vakare pas ją atvažiavo M. brolis L. ir pasakė, kad ji pasiimtų du šunis, arba jis juos paleis. Sakė, kad trečią šunį paliko pas kaimyną. L. tada nieko nepaaiškino ir išvažiavo. Po gero pusvalandžio pas ją atvažiavo abu (L. ir M.) ir tada M. jai pasakė, kad nužudė žmogų. Jai paklausus, kur yra tėvas, M. iš pradžių nutylėjo, o po to pasakė, kad pas mamą. M. buvo pasimetęs. Ką nužudė ir kokiomis aplinkybėmis, M. nesakė. M. išgėręs būdavo karštakošis, tačiau blaivus taip niekada nesielgdavo. Kai po įvykio buvo bute, rado ten didžiulę netvarką, po butą buvo išmėtyti daiktai, tačiau tai buvo ne grumtynių pėdsakai, o nesitvarkymo. K. S. dėl savo neįgalumo buvo agresyvus – jis spjaudydavosi, keikdavosi, mėtydavo daiktus. Agresyvumas pasireikšdavo tiek žodžiais, tiek veiksmais. Tai suaktyvėjo paskutinius du – tris mėnesius iki įvykio. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95-96), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Patvirtino, kad M. jai minėjo, jog buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, paminėjo ir laiką. Buto duryse skylė buvo jau nuo remonto, kai nešiojo baldus, dar ir šunys ją iškandžiojo.

Liudytoja L. D. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jau 5 metus. Ji, kaip ir kaltinamasis, gyvena antrame aukšte. Jų butai toje pačioje laiptinės aikštelėje. Apie įvykį sužinojo praėjus dviem dienoms iš kaimynės V., kuri gyvena pirmame aukšte ir jos butas yra po kaltinamojo butu. V. jai sakė, kad tą vakarą, apie 23-24 val., kaltinamojo bute girdėjo triukšmą (bildesius). Ji pati tą vakarą nieko įtartino negirdėjo. Bute kartu su kaltinamuoju paskutiniu metu gyveno jo žmona K. S. ir velionis K. S.. Jai tekdavo lankytis kaltinamojo bute, nes atnešdavo maisto likučių šuniukams. Jai tekdavo bendrauti ir su K. S.. Kai K. slaugutė buvo ligoninėje, ji pastarąjį netgi prižiūrėjo. Ji dirba slaugos ligoninėje, todėl jos buvo paprašyta tuo laikotarpiu prižiūrėti K. Su K. buvo įmanoma susikalbėti, jis protingai bendraudavo. Paskutinį kartą ji tame bute buvo prieš Kalėdas, o tas įvykis buvo jau po Naujųjų metų. Jai K. niekada nesiskųsdavo sūnaus elgesiu. K. visada būdavo švarus, su šypsena, pats pavalgydavo, kartais tik iki tualeto reikėdavo jį palydėti. Savarankiškai iš buto K. neišeidavo. Buto raktų jis neturėjo. Iš namiškių buto raktus turėjo buvusi (K.) žmona, M. ir K. Ikiteisminio tyrimo metu ji minėjo apie tai, kad M. agresyvus, tačiau su savo tėvu jis tikrai nebuvo agresyvus. M. pasitriukšmaudavo tarp savo draugų. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 91-92), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Patvirtino, kad likus 2-3 savaitėms iki to įvykio K. S. išsikraustė iš kaltinamojo buto. Mano, kad K. išsikraustė dėl to, kad per didelė buities našta ant jos buvo. Patvirtino, kad pernai ji matė K. su mėlyne paakyje ir iš K. žodžių žino, kad ji nuo M.

Liudytojas R. B. parodė, kad su kaltinamuoju M. S. yra draugai, pažįstami nuo mažų dienų, gyveno kaimynystėje. Apie kaltinamojo tėvo K. mirtį mažai ką žino. Tą dieną, šeštadienį, apie 18-19 val., nusipirkęs alaus, užėjo pas M. Prisijungė ir M. K. su draugu. M. bute matė ir pastarojo tėvą K., kuris ėjo į kambarį atsigulti. K. nebuvo sumuštas, jokių sužalojimų nesimatė. Tikrai neatrodė, kad M. ir K. susipykę. Visi atsigėrė alaus ir sugalvojo nueiti į klubą. Jis išėjo persirengti, su M. išsikvietė taksi ir apie 22.30-23 val. išvažiavo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, o M. K. su draugu išėjo namo. K. tuo metu jau gulėjo lovoje. Klube linksminosi, išgėrė porą butelių brendžio. Kažkuriuo metu klube neberado M., tad paėmė jųdviejų striukes ir parėjo namo. Tai buvo apie 2.30-3 val. Jokio konflikto tarp M. ir kitų klube buvusių asmenų nematė. Kiek atsimena, tą vakarą buvo tik klube „(duomenys neskelbtini)“. Striukės tą vakarą M. nebenunešė. Naktį jokio triukšmo M. bute negirdėjo. Kiek pamena, kai jis grįžo namo, šviesos M. bute nedegė, nes kitaip būtų pas pastarąjį užėjęs. Sekmadienį apie 12 val. pas jį užėjo M. „pataisyti sveikatos“, pasėdėjo, pajuokavo, M. mama dar pastarajam atvežė maisto. Tą dieną M. jo bute prabuvo apie pora valandų ir tada jie išsiskirstė. Nepastebėjo, kad M. elgesys būtų kitoks, nei įprasta. Jis tą sekmadienį M. bute nebuvo. Jis klausė M., kodėl pastarasis išėjo anksčiau iš klubo, tačiau M. nelabai ką į tai galėjo atsakyti. Apie jokias muštynes klube nebuvo kalbama. Nepastebėjo, kad M. būtų sužalotas. M. neužsiminė apie tai, kas nutiko su „tėvuku“. Kai M. mama atvežė maistą, M. pasakė, jog eina nunešti maistą „tėvukui“, o po to vėl grįžo. Apie įvykį sužinojo iš K. S.. Ji jam parašė žinutę ir pranešė apie K. laidotuves bei apie tai, kad M. sulaikytas. Paskui policija paaiškino, jog K. buvo nužudytas. M. ir K. bute lankydavosi 2-3 kartus per savaitę, tačiau K. su sumušimo žymėmis nėra matęs. K. buvo ligotas, sunkiai judėjo ir gyveno „savame pasaulyje“. K. jam nesiskųsdavo M. elgesiu. Seniau būdavo, jog „tėvukas“ išeidavo, pats atsirakindavo duris. Kartą, prieš kokius du metus iki to įvykio, grįžęs naktį iš darbo, jis K. rado lauke. Po to M. pakeitė durų spyną, kad „tėvukas“ negalėtų pats atsirakinti durų. Namų raktus turėjo tik M. Išeidamas iš buto M. „tėvuko“ kambario durų nerakindavo, užrakindavo tik buto duris. Tame bute, be M. ir „tėvuko“, dar gyveno ir K., tačiau tą šeštadienį, kai jie sėdėjo pas M., K. nebuvo, ji buvo pas save namuose. Jis nežinojo apie tai, kad M. ir K. santykius buvo nutraukę. M. „tėvuką“ mylėjo, su juo nesipykdavo, nesiskųsdavo dėl „tėvuko“ priežiūros, kad jam yra sunku ar panašiai. Nėra matęs M. agresyvaus. Buvo susitvarkęs gyvenimą, ieškojo darbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Neįsivaizduoja, kas galėjo įvykti tą naktį M. namuose. Jis net dabar netiki, kad M. galėjo taip padaryti.

Liudytoja V. P. parodė, kad yra kaltinamojo M. S. kaimynė. Ji gyvena pirmame aukšte, o kaltinamojo butas yra antrame aukšte, virš jos buto. Tą vakarą, kiek pamena, šeštadienį, ji grįžo iš darbo apie 20.30 val., išgėrė raminamųjų ir nuėjo miegoti, nes 6 valandą reikėjo keltis į darbą. Ją pažadino didelis triukšmas, kuris sklido iš viršutinio (kaltinamojo) buto. Tai buvo garsus šunų lojimas, cypimas. Kiek ji suprato, kaimynas „auklėjo“ šunis, nes girdėjo žodžius „gult“, „į vietą“, „mušiu“ ir panašiai. Paskui tie šunys nurimo, tačiau dar girdėjo žingsnius, vaikščiojimą, todėl pagalvojo, kad šunys pridergė ar ką sudraskė. Žinojo, kad pas kaimyną yra trys šunys, kurie kartais pridergdavo. Triukšmas nurimo gan greitai, per kelias minutes. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino, tačiau tikrai po 24 val. Triukšmui nurimus, ji dar spėjo užmigti. Apie tai, kad įvyko nelaimė, sužinojo gal pirmadienį, todėl ir atgamino tą situaciją, nes tas šunų toks tramdymas naktį buvo netikėtas. Šiaip kaimynas šunis tramdydavo ir anksčiau, tačiau tai vykdavo dieną. Tą naktį smūgių, griuvimo garsų negirdėjo. Pas kaltinamąjį bute vakarėlių, kurie trukdytų jai miegoti, nebūdavo.

Liudytojas A. B. parodė, kad tą šeštadienį jis buvo pas M. bute. Be jo ir M., dar buvo kaimynas R. (pravarde „(duomenys neskelbtini)“), M. K. ir jo pusbrolis N. Bute prabuvo iki tol, kol M. su kaimynu (R.) išėjo į „(duomenys neskelbtini)“, tai yra gal iki 24 val. Iš buto išėjo visi kartu. Lauko duris, kiek pamena, M. užrakino. Tą vakarą M. tėvuko bute nematė. Sekmadienį, kiek pamena, kartu su M. važiavo į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) mašinos parvaryti. Tą dieną M. atrodė įprastai. Tačiau dar kitą dieną M. buvo kaip nesavas. Apie tai, kas įvyko, sužinojo iš aplinkinių. Po to šeštadienio buvo M. bute, pastarojo paprašytas vedžiojo šunis, tačiau ir tą dieną M. tėvuko nematė. Jokių grumtynių pėdsakų nematė. Buvo tik M. buto koridoriuje. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 116-118), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad M. S. bute buvo 2020 m. sausio 25 d., šeštadienį, nuo 20 val. iki 23 val. Gėrė alų iš „bambalių“. Sekmadienį apie 8-9 valandą jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ (R. B.) ir ieškojo M., nes pastarasis neatidarė savo buto durų. Iš „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad M. prie „(duomenys neskelbtini)“ „gavo į galvą“ ir išbėgo palikęs striukę. Tą dieną M. ir „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) nebevažiavo. Vakare, jau sutemus, grįžęs iš (duomenys neskelbtini), nuėjo pas „(duomenys neskelbtini)“ į butą. Ten, be „(duomenys neskelbtini)“ ir jo draugės, buvo M. ir M. K.. Matė, kad M. lūpa buvo sumušta. M. sakė, kad nepamena, kaip grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“. M. visą laiką juokavo. Po to M. užmigo, nes buvo girtas. Vėliau jis pažadino M. ir kartu nuėjo į pastarojo butą, nes M. jo prašė šunis išvesti. Buvo tik M. buto koridoriuje ir nieko įtartino nepastebėjo. Pirmadienį su M. važiavo į (duomenys neskelbtini). Visą kelią M. nekalbėjo, buvo labai keistas. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo ne kartu su M. Vakare, atvykęs prie M. garažo, iš M. L. sužinojo, kad M. užmušė žmogų. Po to visi susirinko „(duomenys neskelbtini)“ bute, į kurį M. atvedė vieną savo šunų. Ką nužudė, M. nesakė. Tik kitą dieną sužinojo, kad M. nužudė savo tėvą. Jis su draugais kalbėjo, kad M. po to, kai gavo mušti prie „(duomenys neskelbtini)“, grįžęs „išsiliejo“ ant tėvo. M., išgėręs alkoholio, tapdavo agresyvus (t. 1, b. l. 116-118).

Liudytojas M. K. parodė, kad tą šeštadienio vakarą su pusbroliu N. J. atėjo pas M. (M. S.) į svečius atsigerti alaus. Tuo metu buvo apie 19-19.30 val. Pas M. dar buvo kaimynas R. ir (A.) B. Pas M. pasigamino maisto, išgėrė alaus ir 22-22.30 val. M. su R. išėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, o jis su pusbroliu išėjo namo. Jis su pusbroliu iš M. buto išėjo šiek tiek anksčiau už M. ir R. M. „tėvuko“ tą vakarą nematė, tik iš M. žinojo, kad „tėvukas“ yra kitame kambaryje, į kurį jis nebuvo užėjęs. Sekančios dienos (sekmadienio) rytą, apie 10.30-11 val., atėjo pas R. į butą „sveikatos pataisyti“. Romualdo bute visi pasakojo, kad M. prie „(duomenys neskelbtini)“ gavo „į lūpą“, tai yra susimušė, ir po to vienas be striukės išėjo namo. M. į R. butą atėjo apie 11-12 val. M. atrodė gerai, jokio sužalojimo ant pastarojo lūpos jis net nepastebėjo. M. minėjo, kad buvo tiek „prigėręs“, kad jam buvo jau „koma“. Ant M. rankos taip pat nematė jokių sužalojimų. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė sužalotą M. pirštą, tai taip ir galėjo būti. Pas R. bute prabuvo beveik visą sekmadienį, M. irgi ten buvo. Jam išėjus iš R. buto, M. jame dar liko. Sekmadienį M. elgesys jokių įtarimų nesukėlė. Pirmadienį M. neteko matyti, nes, kiek atsimena, pastarasis važiavo mašinos pirkti. Tik iš draugo girdėjo, kad M. visas „purtėsi“, drebėjo, o antradienį ir paaiškėjo, kodėl taip buvo. Apie įvykį sužinojo iš A. B., kuris pasakė, kad M. garaže rado lavoną, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo M. bute. Tikslesnes aplinkybes sužinojo vėliau. Gerai pažįsta kaltinamąjį ir mano, kad dėl visko kaltas alkoholis. Mano, kad nelaimė įvyko dėl M. girtumo – gal „tėvukas“ prišlapino į lovą, gal „prikakojo“, o M. grįžo iš klubo „komos būsenos“ ir taip sureagavo. M. sakydavo, jog yra sunku prižiūrėti „tėvuką“, jog daug laiko tai atima. M. „tėvukas“ turėjo ir kitus artimuosius – mamą (buvusią sutuoktinę), brolį (kitą sūnų L.), bet visa našta teko M. Brolis (L.) „tėvuku“ nesirūpino visiškai, viskas buvo palikta M. Su M. „tėvuku“ tekdavo bendrauti, nes dažnai lankydavosi pas M. M. „tėvuką“ prižiūrėjo, rūpinosi juo – gamindavo jam valgį, nuvesdavo į tualetą, pamaitindavo, lovą paklodavo, paguldydavo. Pats „tėvukas“ nebuvo savarankiškas – pats nieko savarankiškai padaryti negalėjo. „Tėvukas“ tikrai nebuvo apleistas, visada būdavo švarus, be jokių pašalinių kvapų, nors turėjo sveikatos problemų dėl šlapimo pūslės. K. buvo „pastrigęs“ kažkuriame dešimtmetyje, su juo galėdavai bendrauti apie viską, bet kitą dieną jis galėdavo tavęs neatsiminti, nepažinti. K. vaikščiodavo savarankiškai, tačiau jam reikėdavo padėti. Į miestą K. išeiti negalėdavo, jam buvo draudžiama, nes ne pastarojo suvokimui tą padaryti. K. būdavo namuose, o raktai (buto) būdavo pas M.

Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, tai yra byloje esantiems įrodymams patvirtinti), parodė, kad M. S. pažįsta nuo pat vaikystės, užaugo viename name, abu remontuoja automobilius, kartu dirba. Žino, kad su M. gyveno jo tėvas, kurį reikėjo prižiūrėti. Dar jam žinoma, kad M. motina turėjo tėvo globą, ji turėjo globoti M. tėvą, bet paskutiniu metu tėvą prižiūrėjo M. Pas M. į butą ateidavo labai retai, paskutinį kartą buvo 2019 metų gruodį. 2020 m. sausio 25 d. (šeštadienį) jis M. atvežė pinigų (50 eurų) už mašinos remontą. M. sakė, kad geria alų. Sekmadienio rytą jis skambino M. apie 9 val., nes reikėjo parvaryti iš (duomenys neskelbtini) automobilį remontui, tačiau M. neatsiliepė. Draugai jam pasakė, kad M. šeštadienį buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, kur „gavo į galvą“ ir, palikęs striukę, išėjo į namus. Tą patį vakarą jis kalbėjo su M., bet šis jam nieko nepasakojo – nei apie tėvą, nei apie tai, kad kažką užmušė. Pirmadienį su M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) parvaryti automobilių. M. važiuodamas susiskambino su broliu L. ir paprašė, kad pastarasis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Parodė, kad važiuojant M. nieko nepasakojo, jis neįtarė, kad M. kažkas negerai. Grįžus į (duomenys neskelbtini), po 22 val., visi nuėjo pas „(duomenys neskelbtini)“ į namus. Būnant prie garažo jiems M. pasakė, kad šeštadienį po „(duomenys neskelbtini)“ jis užmušė žmogų. M. įvardino, kad pas jį namuose yra „žmurikas“, tai yra (jų žargonu) lavonas. M. sakė, kad jis eidamas namo užmušė žmogų ir parsitempė į namus, sakė, kad eis į policiją „prisiduoti“. Visi buvo šoke. Jis dar klausė M., gal dar gyvas, tačiau M. sakė, kad nebegyvas. M. nukreipdavo kalbą ir nepasakojo detalių. Nepasakojo, kaip užmušė. M. tik verkė ir daugiau nieko nebesakė. Kiek jis žino, M. apie 16 metų yra praleidęs kalėjime. Jis patikėjo M., kad šis užmušė, dėl jo charakterio, nes M. yra agresyvus, bet kam gali „duoti į galvą“, jį galima labai greitai išvesti iš pusiausvyros, jis neprognozuojamas. Niekas pas M. į butą apžiūrėti lavono nėjo. M. buvo nuėjęs į namus, atvedė „(duomenys neskelbtini)“ šunį. Kitus du šunis nuvežė L. pas K., M. buvusią žmoną (t. 1, b. l. 103-104).

Specialistas T. Š. parodė, kad sužalojimo pobūdį atriboti, kurie sužalojimai (K. S.) galėjo būti padaryti ranka, kurie koja, nėra galimybės, nes tiek koja, tiek ranka galima padaryti tokius sužalojimus (nebūtinai per vieną kartą, galima ir per kelis smūgius padaryti šiuos sužalojimus). Krūtinės sužalojimai, labiausiai tikėtina, buvo padaryti (K. S.) esant priešais (smūgiavusį asmenį), nes yra kraujosruvos iš priekio didžiulės ir šonkaulių lūžiai. Tiksliai nustatyti, ar keitėsi (K. S.) padėtis, nėra galimybės, nes sužalojimai ne vienkartiniai ir keliose srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir (K. S.) gulint ant nugaros. Keli sužalojimai padaryti 6-9 paros iki K. S. mirties, tačiau jie nėra susiję su pastarojo mirtimi. Duomenų, kad sužalojimai padaryti kitais kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių (pavyzdžiui, rūbų pakaba), nėra. Jei tie daiktai būtų visiškai smulkūs, tai sužalojimai nebūtų tokie masyvūs.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 2.42 val. į policijos komisariatą atvyko neblaivus (nustatytas 1,07 promilių girtumas) M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (kartu su blaiviu broliu L. S.), kuris pranešė, kad galimai nužudė savo tėvą K. S., gimusį (duomenys neskelbtini). M. S. buvo susijaudinęs, verkė. Paaiškinti, kaip nužudė tėvą, negalėjo. Nurodė, kad iš naktinio klubo grįžo neblaivus ir nieko neprisimena, o ryte rado savo tėvą kruviną, gulinti lovoje, be gyvybės ženklų. Po to kartu su L. S. apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Namuose ant grindų miegmaišyje rastas kruvinu veidu K. S. lavonas. L. S. paaiškino, kad jo tėvas buvo po insulto, bet galėjo vaikščioti, tik nieko neprisimindavo, tėvą prižiūrėjo brolis M. 2020 m. sausio 27 d. vėlai vakare jam M. pasakė, kad šeštadienį, eidamas iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, nužudė žmogų. L. S. nurodė, kad jo brolis M. S. daug kartų teistas, būdamas neblaivus yra neprognozuojamas (t. 1, b. l. 6-7).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. B. 2020 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos iš esmės tokios pat aplinkybės, kaip ir vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime, papildant tuo, kad M. S., atvykęs į policiją, nurodė, kad tėvą galimai nužudė jis, nes jokių pašalinių asmenų daugiau nebuvo, o jam atsikėlus ryte ir aptikus tėvo lavoną, buto durys buvo užrakintos iš vidaus (t. 1, b. l. 10).

Iš policijos veikų registracijos sistemos išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 26 d. 2.40 val. gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Atvykus policijos pareigūnams muštynių nebebuvo, skundų (pareiškimų) negauta (t. 1, b. l. 15-16).

Iš 2020 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad miegamajame kambaryje ant grindų yra miegmaišis, kuriame vyriškos lyties lavonas, ant kurio kūno yra sužalojimų, kraujosruvų. Įvykio vietos apžiūros metu paimti miegmaišis su biologiniais pėdsakais, rūbų pakaba su galimais biologiniais pėdsakais, ėminiai su biologiniais pėdsakais – 2 vnt., antklodė su galimais biologiniais pėdsakais, miegmaišis su biologiniais pėdsakais, ėminiai su biologiniais pėdsakais – 2 vnt., marškinėliai su galimais biologiniais pėdsakais, kelnės su galimais biologiniais pėdsakais, diržas su galimais biologiniais pėdsakais, rankšluostis su galimais biologiniais pėdsakais, cigaretės nuorūka su galimais biologiniais pėdsakais, ėminys su biologiniais pėdsakais, užvalkalas su galimais biologiniais pėdsakais, ėminys su biologiniais pėdsakais, ėminys su biologiniais pėdsakais, antklodė su galimais biologiniais pėdsakais, raktai, pakabukas, viso 3 vnt. (t. 1, b. l. 20-52).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) K. S. mirė nuo kūno sumušimo, į tai nurodo odos nubrozdinimai dešiniame viršutiniame voke su poodine kraujosruva vokų – skruosto srityje ir kraujosruva po dešinės akies jungine; muštinė žaizda su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje; muštinė žaizda kairiame viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies vokų – antakio srityje; muštinės žaizdos ir kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, apatinės lūpos gleivinės kairėje, dešiniojo žando gleivinėje, kairiojo žando gleivinėje; poodinės kraujosruvos kairiojo paausio srityje, smakre, kakle, krūtinėje jungo duobės projekcijoje, krūtinėje dešiniojo raktikaulio projekcijoje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, pilve, dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiojo žasto viduriniame trečdalyje, kairiojo žasto apatiniame trečdalyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai dešiniojo skruosto – žando srityje, kairėje alkūnėje, krūtinėje, nugaroje; kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešiniame smilkinyje, kairėje smilkinio – momens srityje, pakaušyje, kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje; plonosios ir storosios žarnų pasaito plyšimai; apatinio žandikaulio, krūtinkaulio, dešiniųjų II-XII ir kairiųjų II-XII šonkaulių, krūtininių V ir VII stuburo slankstelių lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis; kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų smilkininių – momeninių ir dešinės pakaušinės skilčių srityje, katamnezės duomenys. Tai komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės – krūtinplėvės ertmes, progresuojančiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota K. S. lavono tyrimo metu 2020 m. sausio 28 d. 10 val. nurodo, kad nuo K. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 2-4 paros laiko. 2) K. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas smakre, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiojo žasto apatiniame trečdalyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje, kairėje blauzdoje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus dešiniojo skruosto – žando srityje, kairėje alkūnėje, nugaroje, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose dešiniame smilkinyje, kairėje smilkinio – momens srityje, pakaušyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos smakre, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiojo žasto apatiniame trečdalyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, krūtinės dešinėje, kairėje blauzdoje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimai dešiniojo skruosto – žando srityje, kairėje alkūnėje, nugaroje, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešiniame smilkinyje, kairėje smilkinio – momens srityje, pakaušyje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. K. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, pilvo dešinėje, kairiame sėdmenyje, padaryti neilgai trukus iki mirties ir pagal SSMNT 6.6.11 ir 6.6.15 punktus kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, pilvo dešinėje, kairiame sėdmenyje padarytos prieš 6-9 paras iki mirties ir atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3-6) K. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, pilvo dešinėje, kairiame sėdmenyje, surašyti prie pagrindinių sužalojimų teismo medicininėje diagnozėje padaryti neilgai trukus iki mirties, mažiausiai 23 trauminių poveikių metu. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, pilvo dešinėje, kairiame sėdmenyje padarytos prieš 6-9 paras iki mirties, mažiausiai 4 trauminių poveikių metu ir priežastinio ryšio su jo mirtimi neturėjo. Tiksliai pasisakyti, su kokiu konkrečiai daiktu (ranka, koja) kontaktuojant padaryti K. S. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, nėra galimybės. Ranka ir koja, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę, priskiriamos kietiems bukiems daiktams. 7) K. S. lavone konstatuotų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. 8) K. S. lavono tyrimo metu nustatyta aortos, galvos smegenų pamato ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, smulkiažidininė širdies raumens fibrozė, aortos vožtuvo fibrozė ir apkalkėjimas, tulžies pūslės akmenligė, kepenų cirozė, inkstų sklerozė ir policistozė, kasos fibrozė nėra susijusios su jo mirties priežastimi. Duomenų apie kitas K. S. nustatytas ligas ar traumas tyrimui nepateikta. 9) Neatmetama galimybė, kad K. S., po jo lavone konstatuotų kūno sužalojimų padarymo, kurį tai laiką iki mirties galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tai yra judėti, gintis, šaukti (t. 1, b. l. 59-66).

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas neveiksniu. Minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad K. S. 2012 m. sausio 5 d. patyrė hemoraginį insultą, po ko jam išsivystė kraujagyslinė demencija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ja neveiksniam K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo paskirta globa, o R. S. buvo paskirta K. S. globėja ir turto administratore.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymų matyti, kad K. S. 2013 m. balandžio 29 d. darbingumo vertinimo metu nustatytas 10 % darbingumo lygis. 2015 m. balandžio 21 d. paskutinio specialiųjų poreikių vertinimo metu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2015 m. balandžio 21 d. neterminuotai. Asmens darbingumo lygį įtakojusi diagnozė buvo – F01.0 (staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija), 169.1 (intracerebrinės kraujosrūvos liekamieji padariniai (grubi neurologinė simptomatika – perezė, afazija)) (t. 1, b. l. 73, 77).

Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad K. S. buvo nedarbingas, jam laikotarpiui nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. buvo nustatytas netektas darbingumas 90 procentų (t. 1, b. l. 88).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2020 m. liepos 17 d. tarnybinio pranešimo bei M. S. naudoto mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės matyti, kad šis M. S. naudotas mobilaus ryšio telefonas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. 17.14 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 11.30 val. buvo celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, į kurią patenka ir M. S. gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. 21.12 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 10.58 val. jokie pokalbiai aukščiau minėtu telefonu nevyko (t. 1, b. l. 135-143).

Iš 2020 m. sausio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. policijos tyrėjai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei Honor“ su SIM kortele (t. 1, b. l. 162).

Iš 2020 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas L. S. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Huawei Honor“ su SIM kortele. Apžiūros metu rasti ir nufotografuoti M. S. skambučiai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. sausio 27 d. (t. 1, b. l. 165-170).

Iš 2020 m. vasario 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. G. policijos tyrėjui pateikė šio naktinio klubo stebėjimo kamerų įrašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 26 d. (t. 1, b. l. 175-176).

Iš 2020 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ stebėjimo kamerų įrašai už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2020 m. sausio 26 d. 2.26 val. M. S. išeina iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, netrukus susistumdo su kitais lauke buvusiais asmenimis, prasideda muštynės ir 2.30 val. M. S. vienas eina bulvaru link (duomenys neskelbtini) gatvės; 2.35 val. prie klubo atvyksta policijos ekipažas, tuo pačiu metu iš klubo išeina R. B. su striuke rankoje ir nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės (t. 1, b. l. 177-194).

Iš 2020 m. vasario 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ITA skyriaus vyr. specialistas policijos tyrėjui pateikė DVD plokštelę su 2020 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) miesto stebėjimų kamerų įrašais (t. 1, b. l. 195-196).

Iš 2020 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta DVD plokštelė su 2020 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) miesto stebėjimų kamerų įrašais. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2020 m. sausio 26 d. 2.41 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, M. S. susimuša su kitu vyru, muštynių metu M. S. nukrenta ant žemės, prie jo pribėga kiti žmonės, įvyksta susistumdymas, po to M. S. atsistoja ir aiškinasi su kitais asmenimis; 2.43 val. M. S. eina vienas be striukės nuo naktinio klubo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės; 2.44 val. M. S. sparčiu žingsniu praeina (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą ir nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės; 2.45 val. M. S. pasirodo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, kurią praeiną ir sparčiu žingsniu nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės; 2.47 val. M. S. ateina (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir nueina link (duomenys neskelbtini) viešbučio; 2:50 val. M. S. eina (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės (t. 2, b. l. 1-9).

Iš 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas policijos tyrėjui pateikė DVD plokštelę su prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stebėjimų kamerų vaizdo įrašais (t. 2, b. l. 12-13).

Iš 2020 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta DVD plokštelė su 2020 m. sausio 25-26 dienų prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimų kamerų vaizdo įrašais. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2020 m. sausio 26 d. 2.51 val. M. S. ateina prie šio prekybos centro nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, užlipa laiptais prie įėjimo į prekybos centrą, praeina pro įėjimo duris, bankomatus ir nueina link automobilių aikštelės. M. S. vilki marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesiomis džinsinėmis kelnėmis, kedais su baltomis juostomis ant padų šonų. 3.14 val. tais pačiais laiptais nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų ateina R. B., kuris vilki striukę ir rankoje laiko kitą striukę (t. 2, b. l. 14-15).

Iš 2020 m. sausio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. M. pateikė mirusiojo K. S. drabužius – marškinėlius, apatines vyriškas trumpikes, kojines pilkos spalvos, o taip pat mirusiojo nagų ir plaukų pavyzdžius (t. 2, b. l. 18-19).

Iš 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis M. S. policijos tyrėjui pateikė sportinius batelius (kedus) (t. 2, b. l. 23-25).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1) nuoplovose nuo durų (l mėginys), nuo sienos (2 mėginys), nuo lovos sėdimosios dalies (4 mėginys), nuo kambario durų staktos (5 mėginys), nuo dušo kabinos padėklo (6 mėginys), ant rūbų pakabos (7 mėginys), pagalvės užvalkalo (9 mėginys), džinsinių kelnių (11 mėginys), rankšluosčio (12 mėginys), gelsvos gėlėtos antklodės (13 mėginys), melsvos antklodės (14 mėginys), K. S. nagų nuokarpose (15 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999 %, tikimybe; 2) ant marškinėlių (10 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999 %, tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su K. S. DNR 99,9999999999999999999 %, tikimybe; 3) nuoplovoje nuo lovos atlošo (3 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR tolimesniam asmens identifikavimui, negauta; ant diržo, sportinių batų, batų dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (t. 2, b. l. 35-53).

Iš 2020 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu – rūbų pakaba, užvalkalas, antklodė, marškinėliai, kelnės, diržas, rankšluostis, antklodė, užvalkalas (įvykio vietos apžiūros protokole įvardintas miegmaišiu), užvalkalas (įvykio vietos apžiūros protokole įvardintas miegmaišiu), kuriame buvo lavonas. Taip pat buvo apžiūrėti sportiniai bateliai, paimti iš M. S., bei juodos spalvos vyriški batai, paimti M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, buvo apžiūrėti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) kyriaus pateikti K. S. daiktai, tai yra marškinėliai, kelnaitės, kojinės (t. 2, b. l. 54-64). Visi apžiūrėti daiktai po apžiūros perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 68-69), buto raktas grąžintas L. S. (t. 2, b. l. 71-72).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. nustatyti šie sužalojimai: 1) abiejų plaštakų paviršiniai odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros mažiausiai dviem trauminiais poveikiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus; 2) kairiojo riešo odos nudegimas, kuris galėjo būti padarysit paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (nusideginus karštu metalu); 3) kairės blauzdos odos nubrozdinimas, kuris galėjo būti 6-21 paros laikotarpyje iki apžiūros mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus; 4) M. S. nustatyti sužalojimai, kurie išvardinti išvados 1-o punkto dalyje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku; 5) M. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 71-76).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. veikos padarymo metu nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, o buvo fiziologinio girtumo būsenoje, todėl galėjo suprasti savo veiksmus ir galėjo juos valdyti (t. 2, b. l. 111-116).

Iš 2020 m. sausio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. S. parodė vietas bute, kur jis miegojo, kur rado mirusį tėvą K. S., iš kur paėmė miegmaišį, į kurį įdėjo mirusį tėvą. M. S. nurodė, kad tėvo veidas buvo kruvinas, kad tik jis galėjo nužudyti tėvą, nes namuose jie buvo tik dviese. Parodymų patikrinimo vietoje metu paimti M. S. batai (t. 2, b. l. 173-178).

Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamojo M. S. tėvas.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė sumušus (sudavus smūgius kietais bukais daiktais, galimai rankomis ir kojomis) savo tėvą K. S., kuris nuo sumušimo metu patirtų sužalojimų mirė, yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Kaltinamasis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 169-171, 184), tiek bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino visiškai, tačiau nurodė, kad įvykio aplinkybių visiškai neatsimena dėl girtumo. Kaltinamojo teigimu, niekas kitas negalėjo sumušti jo tėvo K. S., tik jis pats. Nors kaltinamasis M. S. nurodė neatsimenąs, kaip sumušė savo tėvą K. S., nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nematė, kaip buvo sumuštas K. S. (o tai reiškia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo M. S. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo), tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta netiesioginiais įrodymais, kurių visuma leidžia konstatuoti, jog K. S. mirtinai sumušė būtent kaltinamasis M. S.. Visų pirma, tiek kaltinamojo M. S., tiek liudytojo R. B. parodymai patvirtina, kad iki 2020 m. sausio 25 d. 20-21 val. (iki to momento, kai M. S. ir R. B. išėjo iš M. S. buto į naktinį klubą) K. S. dar buvo gyvas ir nesumuštas, jis liko bute, miegamajame kambaryje (šiuos kaltinamojo ir liudytojo R. B. parodymus patvirtina ir liudytojų A. B. bei M. K. parodymai). Išeidamas į klubą M. S. buto duris užrakino. Be M. S. šio buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus turėjo tik buvusi jo sutuoktinė K. S. bei motina R. S. (kurios tą dieną ir naktį šiame bute nesilankė – liudytojų K. S. bei R. S. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo). Pats K. S. rakto nuo buto durų neturėjo, iš buto išeiti ar ką nors įleisti į buto vidų negalėjo (kaltinamojo M. S., liudytojų R. B., K. S. bei R. S. parodymai). Iš aukščiau aprašytų stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad M. S. į namus grįžo 2020 m. sausio 26 d. apie 3 val. O iki tol buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, šalia kurio apie 2.40 val. įsivėlė į muštynes su kitais asmenimis ir po muštynių iškart išėjo į namus (stebėjimo kamerų įrašai, liudytojo R. B. parodymai). Naktį bute, kuriame gyveno M. S. ir K. S., girdėjosi neįprastas triukšmas, garsus šunų lojimas (liudytojų V. P. ir L. D. parodymai). Liudytojos V. P. tvirtinimu, asmuo, raminęs šunis, buvo M. S.. Atsibudęs tos pačios dienos (2020 m. sausio 26 d.) rytą (apie 10 val.) M. S. bute rado tėvo K. S. lavoną su smurto žymėmis. Bute, be M. S. ir mirusio K. S., daugiau nieko nebuvo. Buto durys buvo užrakintos iš vidaus (kaltinamojo M. S. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 6-7, 10)). Tai, kad į butą nebuvo įsilaužta, patvirtina ir įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 20-52). 2020 m. sausio 26 d. vakare (apie 20.32 val.) M. S. paskambino broliui L. S. ir pasakė, kad būtinai reikia pasikalbėti. M. S. buvo susijaudinęs (nukentėjusiojo L. S. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 6-7, 10)). 2020 m. sausio 27 d. vakare (po 22 val.) M. S. draugams, broliui L. S. ir buvusiai sutuoktinei K. S. prisipažino, kad šeštadienio naktį, po apsilankymo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, užmušė žmogų (nukentėjusiojo L. S., liudytojų K. S., A. B. parodymai, kuriuos patvirtina ir liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 103-104), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu). 2020 m. sausio 28 d. 2.42 val. M. S. atvyko į policijos komisariatą ir policijos pareigūnams nurodė, kad galimai nužudė savo tėvą K. S.. Tą pačią naktį apžiūrėjus įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), rastas įdėtas į miegmaišį K. S. lavonas su smurto žymėmis. Nustatyta, kad K. S. mirė nuo kūno sumušimo, 2-4 paros iki lavono tyrimo (kuris buvo pradėtas 2020 m. sausio 28 d. 10 val.). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. S. mirtinai sumušė kaltinamasis M. S., nes, kaip pripažino ir pats kaltinamasis, niekas kitas to padaryti negalėjo. Nors beveik visų byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. S. rūpinosi savo tėvu K. S., jį prižiūrėjo, nesipykdavo su pastaruoju, tai nepaneigia fakto, kad K. S. nužudė būtent kaltinamasis M. S., kadangi neblaivus M. S. tapdavo karštakošiu ir agresyviu (liudytojų K. S., L. D., A. B. parodymai, kuriuos patvirtina ir liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 103-104)), o byloje surinktais duomenimis (paties kaltinamojo M. S., dauguma iš apklaustų liudytojų parodymais) nustatyta, kad įvykio naktį M. S. namo grįžo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tiek, kad net nepamena įvykio aplinkybių), kas bei prie naktinio klubo įvykęs konfliktas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ir nulėmė kaltinamojo M. S. veiksmus.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis M. S. savo tėvą K. S. mirtinai sumušė jų konflikto metu (pats kaltinamasis įvykio aplinkybių neatsimena), todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo M. S. kaip neįrodyta.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), sumušė neįgalų savo tėvą K. S., tyčia suduodamas kaltinime nurodytus smūgius ir padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko K. S. įvykio vietoje mirė.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis M. S. nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus.

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris nužudė kitą žmogų. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-628/2016). Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris nužudė kitą žmogų, esant šioje dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. S. mirė nuo kūno sumušimo (t. 1, b. l. 59-99), o jį sumušė kaltinamasis M. S., todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (smūgių K. S. sudavimo) ir K. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Kaltinamasis M. S., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas daugybinius stiprius smūgius kietais bukais daiktais (galimai kumščiais ir kojomis) neįgaliam savo tėvui K. S. į gyvybei svarbius organus – galvą, krūtinę, suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (smūgių kietais bukais daiktais nukentėjusiajam į gyvybei svarbius organus) K. S. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti, ir, nors jis nebuvo suinteresuotas K. S. mirtimi (tokių duomenų byloje nėra), tačiau sąmoningai nenutraukė tokių savo veiksmų (mušimo), tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika, kaip ir buvo minėta, teisingai kvalifikuota kaip nužudymas.

Kaltinamajam M. S. teisingai inkriminuotas šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kadangi jis nužudė kartu gyvenusį tėvą K. S. (BK 248 straipsnio 2 dalis), o taip pat bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir panašiai. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009, 2K-77/2010). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad K. S. buvo neveiksnus, jam buvo paskirta globa, nuo (duomenys neskelbtini) jam dėl kraujagyslinės demencijos buvo nustatytas 10 % darbingumo lygis (netektas darbingumas – 90 procentų), jis buvo visiškai nesavarankiškas, nuolat kitų asmenų prižiūrimas, todėl akivaizdu, kad K. S. dėl savo psichinės būklės (negalėjimo suprasti ne tik savo, bet ir kaltinamojo veiksmų) bei fizinės būklės (neįgalumo, ribotos galimybės vaikščioti) negalėjo suprasti kaltinamojo M. S. veikos pobūdžio, negalėjo gintis nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų ar kitaip aktyviai jam pasipriešinti (išvengti smurto), todėl konstatuotina, kad K. S. nužudymo metu buvo bejėgiškos būklės. Akivaizdu, kad kaltinamasis M. S. puikiai žinojo, kad jo tėvas K. S. yra neįgalus, nesupranta aplinkos (yra neveiksnus), sunkiai vaikšto, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis M. S. suvokė bejėgišką K. S. būklę.

Tikslintinas kaltinimas M. S., nurodant, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė 2020 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 3 val. iki 6 val., tiksliau nenustatytu laiku (kaltinamajame akte nurodyta, kad veika įvykdyta laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 26 d., naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku), nes byloje esantys duomenys (kaltinamojo M. S., liudytojo R. B. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų A. B. bei M. K. parodymai) leidžia konstatuoti, kad M. S. ir R. B. 2020 m. sausio 25 d. vakare (apie 20-21 val.) išeinant į klubą „(duomenys neskelbtini)“ K. S. dar buvo gyvas ir nesumuštas, o M. S. iš klubo namo grįžo tik 2020 m. sausio 26 d. apie 3 val. (liudytojo R. B. parodymai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai), o liudytoja V. P. parodė, kad triukšmą S. bute girdėjusi naktį iki jai atsikeliant į darbą, tai yra iki 6 val. Pats kaltinamasis M. S. patvirtino, kad jam atsibudus 2020 m. sausio 26 d. apie 10 val., tėvo kūnas jau buvo atšalęs.

Be to, tikslintinas kaltinimas M. S., nurodant, kad jis smūgius K. S. sudavė ne rankomis ir kojomis (kaip nurodyta kaltinamajame akte), o kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis), nes iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto T. Š. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad sužalojimai K. S. kūne, lėmę pastarojo mirtį, buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kurių identifikuoti nėra galimybės. Kitų duomenų (išskyrus ant M. S. abiejų plaštakų rastus paviršinius odos nubrozdinimus, kurie galėjo atsirasti suduodant smūgius rankomis), iš kurių būtų galima identifikuoti kietus bukus daiktus, kuriais buvo suduoti smūgiai K. S., byloje nėra.

Taip pat tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad K. S. bejėgiškos būklės buvo ir dėl invalidumo, nurodant, kad jis bejėgiškos būklės buvo dėl neįgalumo, nes būtent taip apibrėžiamas dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. Be to, kaip jau buvo minėta, iš kaltinimo M. S. šalintina aplinkybė, kad jis savo tėvą K. S. mirtinai sumušė jų konflikto metu, nes ši aplinkybė neįrodyta (kai jau ne kartą minėta, kaltinamasis M. S. įvykio aplinkybių neatsimena, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp M. S. ir jo tėvo K. S. įvykio metu buvo kilęs konfliktas). Neatmestina, kad kaltinamojo M. S. veiksmus lėmė jo girtumas bei pyktis dėl konflikto prie naktinio klubo, o jokio konflikto tarp jo ir tėvo įvykio metu nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad motyvas ir tikslas nėra nužudymo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje (akivaizdu, ir numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose), būtinieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-453/2017). Todėl tai, kad M. S. neturėjo motyvo ir tikslo nužudyti savo tėvą K. S., neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus.

Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis, o apie galimybę pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymo laiku bei daiktais, kuriais buvo suduoti smūgiai K. S., nagrinėjimo teisme dalyviams apie tai nustatyta tvarka buvo pranešta (BK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 dalis).

Nors kaltinamasis M. S. dėl girtumo neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau nustatyta, kad jis įvykio metu buvo fiziologinio girtumo būsenoje, todėl galėjo suprasti savo veiksmus ir galėjo juos valdyti (t. 2, b. l. 111-116).

IV. Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tas, kas nužudė kitą žmogų, esant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kaltinamasis M. S. pats savo noru atvyko į policiją ir pranešė apie jo įvykdytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 6-7, 10, 13), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 169-171, 173-175, 184), tiek teisme), tuo pačiu ir padėdamas išaiškinti šią veiką (nes, kaip minėta, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo M. S. kaltę, byloje nėra), nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (ši aplinkybė teisėjų kolegijai nekelia abejonių, ją patvirtina ir kaltinamojo parodymai teisme, elgesys viso proceso metu, kritiškas savo veiksmų vertinimas, nukentėjusiojo (savo brolio) atsiprašymas paskutinio žodžio metu), kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Kaltinamojo savanoriškas atvykimas į policiją ir pranešimas apie įvykdytą nusikalstamą veiką (kas, be abejonės, taip pat prisidėjo prie šios nusikalstamos veikos išaiškinimo) pripažintina dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kurios neapima BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negali būti sulyginama teisinė padėtis kaltininko, kuris pats savanoriškai atvyksta į policiją (ar į kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą) ir praneša apie savo įvykdytą nusikalstamą veiką (policijai ar kitai ikiteisminio tyrimą įstaigai apie ją neturint jokių duomenų), ir kaltininko, kuris prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri buvo išaiškinta pačių institucijų) (BK 59 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad atvykti į policiją ir prisipažinti apie savo įvykdytą nusikalstamą veiką (ypač apie tokią, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios įvykdymą numatytą net laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmė), yra emociškai labai sunku, todėl toks kaltinamojo M. S. elgesys, padėjęs išaiškinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką, negali likti neįvertintas.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Byloje esantys duomenys (paties kaltinamojo M. S. parodymai, liudytojo R. B. parodymai) patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis M. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tiek, kad net nepamena įvykio aplinkybių), kas ne tik, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iš esmės ją ir nulėmė, kadangi akivaizdu, kad blaivus kaltinamasis šios nusikalstamos veikos nebūtų įvykdęs (liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. S. rūpinosi savo tėvu K. S., su juo gerai sutarė, jokio motyvo, dėl kurio kaltinamasis būtų suinteresuotas nužudyti savo tėvą, byloje nenustatyta). Kaltinamasis M. S. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, tai yra būdamas teistu už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnamečiu (t. 2, b. l. 128-138), ir teistumui už juos neišnykus (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamasis M. S. nužudė savo tėvą, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, tai nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir skiriant bausmę į šią aplinkybę neatsižvelgtina, kadangi ši aplinkybė yra kaltinamojo veiką kvalifikuojanti (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis M. S. nužudė bejėgiškos būklės savo tėvą, tai yra įvykdė nusikaltimą, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas baigtas, yra dvi ši nusikaltimą (nužudymą) kvalifikuojančios aplinkybės – tai, kad kaltinamasis nužudė savo tėvą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir tai, kad jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, kaltinamasis neturėjo jokio tikslo ir motyvo nužudyti savo tėvą (tokių duomenų byloje nėra).

Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis M. S. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas net devynis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (t. 2, b. l. 128-138), teistumas pagal paskutinius 8 nuosprendžius nėra išnykęs (BK 97 straipsnis), be to, yra teistas užsienyje (t. 2, b. l. 142), naują labai sunkų nusikaltimą įvykdė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 143-148), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 125), nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo (t. 2, b. l. 124), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 122), yra išsituokęs. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. S. paskutiniu metu geranoriškai rūpinosi savo neįgaliu tėvu K. S. (nors pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pastarąjį globoti turėjo buvusi sutuoktinė R. S.), kad nukentėjusysis L. S. jokių pretenzijų kaltinamajam M. S. neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašė kaltinamąjį bausti švelniau, nei baigiamosiose kalbose prašė prokurorė. Be to, iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2020 m. vasario 18 d. pranešimo matyti, kad M. S. nuo probacijos vykdymo pradžios probacijos sąlygas vykdė tinkamai, dirbo (t. 2, b. l. 149).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. S. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), didesnę, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas, tačiau mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Griežtesnės, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlytos laisvės atėmimo bausmės, paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Be to, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlytas laisvės atėmimo bausmės dydis aiškiai prieštarautų teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (teisėjų kolegijai susipažinus su 2017-2020 metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka išnagrinėtomis bylomis, Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka išnagrinėtomis bylomis bei apygardų teismuose pirmąja instancija išnagrinėtomis bylomis, kuriose asmenys buvo nuteisti už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir/arba už savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nustatyta, kad kaltininkams už šiuos nusikaltimus (nesant kitų kvalifikuojančių aplinkybių) pagrinde buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki trylikos metų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-689/2019, 2K-204-689/2019, 2K-283-222/2018, 2K-38-942/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-198-870/2020, 1A-185-616/2020, 1A-231-654/2020, 1A-208-518/2020, 1A-79-1076/2020, 1A-164-654/2020, 1A-415-518/2019, 1A-418-318/2019, 1A-310-307/2019, 1A-341-616/2019, 1A-284-307/2019, 1A-123-453/2019, 1A-66-495/2019 ir kitos).

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis M. S. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis M. S. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausme (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Parenkant dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą, bei pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat į tai, kad M. S. iki naujo nusikaltimo (už kurį teisiamas) padarymo daugiau nei keturis mėnesius buvo probuojamas (tai yra jo elgesį kontroliavo probacijos tarnybos pareigūnai) ir probacijos sąlygas vykdė tinkamai (t. 2, b. l. 149-150).

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką M. S. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 28 d. (t. 2, b. l. 152, 196-197; t. 3, b. l. 9-11, 37-40, 115-117) iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis) iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

Kadangi nuo 2020 m. liepos 1 d. teismai neteko teisės parinkti laisvės atėmimo bausmės vietą nuteistiesiems (BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios), M. S. išaiškintina, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis).

Nors kaltinamasis M. S., būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), padarė naują labai sunkų nusikaltimą, jis nepripažintinas pavojingu recidyvistu, kaip tai numato BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas (ir kaip to baigiamosiose kalbose prašė prokurorė), kadangi jis praeityje nebuvo teistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, pagrinde buvo teisiamas už visai kito pobūdžio bei pavojingumo nusikalstamas veikas (už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, dokumento suklastojimą; už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nuosavybei, už riaušių sukėlimą, už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, už nežymų sveikatos sutrikdymą), realios laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo nuo 2017 m. lapkričio 22 d. (t. 2, b. l. 128-138), pats savanoriškai atvyko į policiją ir pranešė apie įvykdytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis M. S. šiuo metu nėra toks pavojingas visuomenei, kad jį būtų reikalinga pripažinti pavojingu recidyvistu su atitinkamomis pasekmėmis (BK 27 straipsnio 2-4 dalys, 56 straipsnis).

V. Daiktai, proceso išlaidos

Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Daiktai – du miegmaišiai su biologiniais pėdsakais, rūbų pakaba, ėminiai su biologiniais pėdsakais (viso 6 vokai), dvi antklodės, rankšluostis, cigaretės nuorūka, užvalkalas, paimti 2020 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1 b. l. 21-52); marškinėliai, apatinės trumpikės, kojinės, K. S. nagų ir plaukų pavyzdžiai, pateikti 2020 m. sausio 30 d. savanoriško daiktų pateikimo metu (t. 2, b. l. 18-20); M. S. DNR (seilių) mėginys, paimtas 2020 m. vasario 11 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 68-69), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

Daiktai – marškinėliai, kelnės, diržas, paimti 2020 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1 b. l. 21-52); sportiniai batai, pateikti 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų pateikimo metu (t. 2, b. l. 23-25); batai, paimti 2020 m. sausio 30 d. M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 173-178), apžiūrėti 2020 m. liepos 16 d. apžiūros metu (t. 2, b. l. 54-64), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 68-69), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui M. S., tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, o M. S. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, jie sunaikintini, kadangi šie daiktai nėra kaltinamajam M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos priemonės bei įrankiai, ir yra menkaverčiai bei negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis).

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų raktas, pateiktas 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų pateikimo metu (t. 1, b. l. 160), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 2, b. l. 68-69), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajam L. S., tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, kadangi minėtas butas priklauso jam (t. 2, b. l. 70) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

5 skaitmeninės laikmenos su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (telefoninių pokalbių išklotinėmis, saugos kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, M. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu), esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuota, kad kaltinamajam M. S. gynėjas yra būtinas, kadangi kaltinamasis suimtas, be to, už kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pavesta parinkti gynėją kaltinamajam M. S. (BPK 51 straipsnio 3 dalis) (t. 3, b. l. 74-76). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginti kaltinamąjį M. S. šioje byloje parinko advokatą Edmundą Jankaitį (t. 3, b. l. 84). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi advokatas Edmundas Jankaitis buvo paskirtas kaltinamojo M. S. gynėju (t. 3, b. l. 85) ir gynė šį kaltinamąjį bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinė pagalba kaltinamajam M. S. valstybei kainavo 439 Eur (advokato užmokestis – 425,28 Eur, kelionės išlaidos – 13,72 Eur) (t. 3, b. l. 99). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo M. S. valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai yra pagrįstas, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 3, b. l. 99), šios teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra objektyviai pagrįstas, gynėjas kaltinamajam M. S. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šis prašymas tenkintinas tik iš dalies, iš kaltinamojo M. S. išieškant pusę valstybės patirtų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (tai yra 219,50 Eur), kadangi kaltinamasis M. S. iki suėmimo šioje byloje niekur nedirbo, jokio turto neturi (duomenų apie jo turimą byloje nėra), jam skirtina ilga laisvės atėmimo bausmė, o galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas laisvės atėmimo bausmės metu yra labai ribota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktuose, ir jį nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką M. S. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. S. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Du miegmaišius su biologiniais pėdsakais, rūbų pakabą, ėminius su biologiniais pėdsakais (viso 6 vokai), dvi antklodes, rankšluostį, cigaretės nuorūką, užvalkalą, paimtus 2020 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu; marškinėlius, apatines trumpikes, kojines, K. S. nagų ir plaukų pavyzdžius, pateiktus 2020 m. sausio 30 d. savanoriško daiktų pateikimo metu; M. S. DNR (seilių) mėginį, paimtą 2020 m. vasario 11 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Marškinėlius, kelnes, diržą, paimtus 2020 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu; sportinius batus, pateiktus 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų pateikimo metu; batus, paimtus 2020 m. sausio 30 d. M. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. S., tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, o M. S. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų raktą, pateiktą 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų pateikimo metu, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam L. S., tai pavedant padaryti atsakingiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams.

5 (penkias) skaitmenines laikmenas su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (telefoninių pokalbių išklotinėmis, saugos kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, M. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu), esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Išieškoti iš M. S. valstybės naudai 219,50 Eur (du šimtus devyniolika eurų ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Išaiškinti M. S., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam M. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.