Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir nuteista aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (dvi paros).

Nuspręsta (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2. Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jei bausmę, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, pagal kurią nuosprendis arba kitas teismo baigiamasis aktas laikomas teisėtu bei pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties elementų buvimo, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrindžiamos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

2.6. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau nebuvo nusikaltusi, yra bausta administracine tvarka, tačiau padaryti teisės pažeidimai nevertintini kaip itin pavojingi, šiuo metu rūpinasi trimis vaikais, iš kurių du yra nepilnamečiai (vienas iš jų mažametis), dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, aplinkybių, sunkinančių jos atsakomybę, byloje nenustatyta. Nuteistosios nuomone, jai buvo paskirta per griežta bausmė ir ji aiškiai prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde neginčijama (duomenys neskelbtini) kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose teismo nustatytomis aplinkybėmis, nusikaltimo kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta laisvės atėmimo bausme. Įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai gautus ir ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė individualizuota nepakankamai įsigilinus į (duomenys neskelbtini) asmenybę, jos praeitį, šeimą, pavojingumą, reabilitacijos galimybes, į bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė iš esmės užtikrins tik vieną iš bausmės tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: pirma, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; antra, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; trečia, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; ketvirta, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; penkta, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi penki tikslai yra vienodai svarbūs. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

6. Pirmosios instancijos teismas skirdamas (duomenys neskelbtini) aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) drausmingai dalyvavo procese, rūpinasi trimis vaikais, iš kurių du yra nepilnamečiai (vienas iš jų mažametis), dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nevertinti kaip pavojingi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepilnamečiais vaikais privalės rūpintis jų tėvai arba valstybė.

7. Teisėjų kolegija nepritaria Vilniaus apygardos teismo pozicijai, kad nėra galimybės (duomenys neskelbtini) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse LAT nutartyse. Pažymėtina, kad LAT nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (LAT 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

8. Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-340-9725648/2017, Nr. 2K-64-303/2018). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) augina tris vaikus: (duomenys neskelbtini) (gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (gimusį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (gimusią (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ji iki nusikaltimo padarymo netinkamai rūpinosi savo vaikais ar nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų byloje nėra. Priešingai, teismo posėdyje apklausta liudytoja, (duomenys neskelbtini) šeimos medicinos slaugytoja (duomenys neskelbtini) apibūdino (duomenys neskelbtini) kaip labai rūpestingą mamą, nurodė, kad jos vaikai ypatingai prižiūrėti, išauklėti, labai geri vaikai (t. 3, b. l. 5-6). Tai, kad vyriausiasis sūnus (duomenys neskelbtini), kuris veikos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakingas rodo, jog jis pabaigęs mokyklą, suprasdamas namuose sunkią finansinę padėtį, dirba, padeda materialiai savo mamai, broliui ir sesei. Nuteistoji ir vaikai gyvena vieni.

10. (duomenys neskelbtini) paskyrus sankcijoje numatytą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę labiausiai nukentėtų vaikai. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro 2018 m. rugpjūčio 20 d. Pagalbos šeimai skyriaus plane (duomenys neskelbtini) krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybos l. e. vyriausiosios socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) nuomone, paauglys sūnus (duomenys neskelbtini) labiausiai pergyvena dėl susidariusios situacijos, pirmą dieną verkė. Jis labai prisirišęs prie motinos ir sesers. (duomenys neskelbtini) nelabai ką suprato. Vyriausias sūnus išeina ryte, grįžta vakare, dirba, vaikas atsakingas. Vaikams yra geriausia sugrįžti į šeimą (t. 1, b. l. 161). Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai, jų teisė į šeimos ryšių išsaugojimą. Remiantis byloje esančiais duomenimis mažametės tėvas (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) ir jos vaikais negyvena apie 8 mėnesius, jis serga tuberkulioze. Vyresniųjų berniukų santykiai su patėviu niekada nebuvo geri dėl (duomenys neskelbtini) polinkio piktnaudžiauti alkoholiu, keliamų barnių bei nepakankamos pagalbos jų mamai auginant jauniausią dukrą. Berniukų tėvas (duomenys neskelbtini) padeda finansiškai, tačiau artimesnių ryšių su vaikais nepalaiko. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad net ir trumpalaikis motinos atskyrimas nuo vaikų, (ypač nuo šešerių metų (duomenys neskelbtini) turės negrįžtamų pasekmių jų emocinei savijautai, psichologinei elgesio raidai.

11. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų pagrindu pagrįstai padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nusikaltimą padarė norėdama išvengti papildomų sunkumų (buitinių, materialinių, bendravimo su sugyventiniu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta ir bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo pavedimu byloje pateiktoje 2020 m. birželio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi apie 10000 Eur skolą, t. y. 7000 Eur antstoliams, kurie vykdo išieškojimus už paimtus ir negrąžintus greituosius kreditus, nesumokėtas baudas važiuojant viešuoju transportu be bilieto ar vairuojant transporto priemonę ir viršijus greitį bei apie 3000 Eur skola už socialinį būstą (nuoma ir komunalinės paslaugos). Šiuo metu situacija pasikeitusi. Socialinio tyrimo išvadoje paminėta apie (duomenys neskelbtini) asmens įgūdžių stoką ir nestabilią finansinę padėtį, tačiau nurodoma, jog stebima (duomenys neskelbtini) motyvacija keisti susidariusią situaciją. Ji kreipėsi dėl tikslinės pašalpos paskyrimo, dalyvauja darbo pokalbiuose, išsiskyrė su buvusiu sugyventiniu, kuris, pasak jos, visiškai neprisidėjo finansiškai, pinigus išleisdavo svaigalams (t. 3, b. l. 100-104).

12. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina nepaprastai sunkias (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygas. Ji buvo palikta ligoninėje tik ką gimusi, tėvo nepažįsta, turi 12 ar 14 brolių, seserų, augo dalinai globos namuose, dalinai su močiute, baigė (duomenys neskelbtini) klases, vėliau mokėsi profesinėje mokykloje, mokslų nebaigė, nes pastojo. Augdama pas močiutę, gyveno asocialioje aplinkoje, matė girtaujančius asmenis. (duomenys neskelbtini) augo apleista tėvų, nematė darnios šeimos pavyzdžio, trūko stabilaus emocinio ryšio su artimaisiais, nuo pat vaikystės neturėjo aplinkos, kuri ugdytų tinkamą suvokimą apie artimuosius, šeimą, gebėjimą ieškoti ir rasti išeitį iš susidariusių sunkių situacijų. Atliekant psichologinį tyrimą nustatyta, kad asmenybė primityvoka, stokojanti brandumo, emocijos gana paviršutiniškos, nebrandžios (t. 2, b. l. 151-162). Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pačiai (duomenys neskelbtini) buvo ir yra reikalinga specialistų pagalba. Tą patvirtina ir byloje esančios Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytos rekomendacijos.

13. Byloje nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, jog (duomenys neskelbtini) dėl susidariusių sunkių aplinkybių, jos pačios kaip asmenybės brandos stokos, komplikuotų santykių su sugyventiniu nenorėjo ketvirto vaiko ir aiškiai apie tai sakė. Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) po gimdymo (duomenys neskelbtini) m. buvo atlikti (duomenys neskelbtini) nėštumo nutraukimai (duomenys neskelbtini) iš jų esant medicininėms indikacijoms, (duomenys neskelbtini) pačios pageidavimu). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta gydytoja ginekologė (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad pacientė (duomenys neskelbtini) apsilankė 2018 m. sausio 30 d. su tikslu nutraukti nėštumą, bet nėštumas buvo 13 savaičių ir galimybės jį nutraukti nebuvo. (duomenys neskelbtini) buvo paskirti tyrimai, kurių ji neatliko. (duomenys neskelbtini) atvyko 2018 m. kovo 13 d. įsitikinusi, kad kūdikis nebegyvas. Gydytojai pasakius, kad kūdikis gyvas, (duomenys neskelbtini) labai nusiminė. Liudytoja (slaugytoja) (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje teigė, jog kai (duomenys neskelbtini) apsilankė antrą kartą ir sužinojo, kad vaikas vystosi (sveikas) ji buvo liūdna ir verkė. Tokie duomenys teisėjų kolegijai leidžia įžvelgti nepakankamą medicinos, valstybės bei savivaldybės įstaigų darbuotojų dėmesį aiškiai socialinės, psichologinės ir kt. pagalbos stokojusiai besilaukiančiai moteriai ir jos šeimai, kurioje augo dar trys vaikai. Medicinos darbuotojos matė ir suprato, jog (duomenys neskelbtini) nenori gimdyti, turi psichologinių ir kitų socialinių problemų, tačiau nesuteikė ir nenukreipė pas atitinkamus specialistus, psichologą ar į tokią pagalbą suteikiančias visuomenines organizacijas, neinformavo apie šeimos ir vaikų problemas atitinkamų valstybės institucijų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, taigi, neskyrė deramo dėmesio susiklosčiusioje situacijoje. Nesutiktina su gydytojos (duomenys neskelbtini) teiginiu, kad Lietuvoje nėra sistemos, dėl moterų, kurios nori nutraukti nėštumą siuntimo pas psichologą. Remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi socialiniai darbuotojai, gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo, teikia šioms šeimoms informaciją, konsultacijas dėl joms būtinos pagalbos (taip pat ir psichologinės) gavimo. Taigi šios nuostatos įpareigoja sveikatos priežiūros specialistus informuoti socialinius darbuotojus apie kylančias grėsmes šeimoje. Jeigu tuo būtų geranoriškai susirūpinta, suteikus visokeriopą pagalbą, nagrinėjamoje byloje analizuojamų labai sunkių padarinių galėjo būti išvengta. Tokioje situacijoje, valstybė pati neatlikusi jai pagal įstatymus tenkančios pareigos, negali bausti sunkioje padėtyje buvusios, bet labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios pačia griežčiausia laisvės atėmimo bausme, kuria bus pasiektas tik vienas – nubaudimo tikslas, labiausiai paliesiantis net ne pačią nuteistąją, o laisvėje be mamos likusius vaikus.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad šį tikslą galima pasiekti ir neizoliavus (duomenys neskelbtini) nuo vaikų ir visuomenės. Nenustatyta, kad ji būtų linkusi smurtauti ar daryti kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Analogišką padarytai veikai ji nebegali padaryti fiziškai (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pašalinta gimda ir ji nebeturi galimybių nei pastoti, nei gimdyti).

15. Socialinio tyrimo išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jos pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 43 balai, tačiau tik mažai viršija žemą (žema nuo 0 iki 40 balų, vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Nors Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta kiek šį skaičių sudaro statinių, o kiek dinaminių veiksnių, tačiau sprendžiant iš rekomenduojamų (duomenys neskelbtini) probacijos sąlygų bei išvados turinio matyti, kad pagrindinė problema yra (duomenys neskelbtini) mąstymas, jos psichologinė ir psichinė būklė, o tai įpareigoja teismą dar atidžiau vertinti resocializacijos poreikį.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu. Sisteminis BK nuostatų aiškinimas rodo būtinybę atsakingai ir itin atsargiai skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie anksčiau nėra teisti. Laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus asmenybės pavojingumą, nuteistosios asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje rekomenduojamas probacijos sąlygas, paskyrus (duomenys neskelbtini) BK 48 straipsnyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę, o kartu su laisvės apribojimu vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 6 dalimi paskyrus tikslingus ir į (duomenys neskelbtini) asmenybę orientuotus draudimus ir įsipareigojimus bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, teigiamai paveiks (duomenys neskelbtini), užtikrins realias galimybes pasitaisyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistosios (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria (duomenys neskelbtini) paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoneriems metams.

(duomenys neskelbtini) už BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 6 dalimi įpareigoti:

-visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;

-visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti psichologo konsultacijose;

-visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba netekus darbo būti registruotai užimtumo tarnyboje;

-per pirmuosius laisvės apribojimo metus ir 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

-visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.