- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-79-1076/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44826-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.9Veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.6.10Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš L. K. U. V. priteista 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti, V. V. priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. K. nuteista už tai, kad nužudė savo šeimos narį, o būtent 2018 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu tarp 19.50 val. ir 20.10 val., savo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame duomenys neskelbtini, virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu K. V. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį virtuviniu peiliu į pilvą ties bambos sritimi, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą pilve, bambos projekcijoje su didžiosios taukinės, žarnų pasaito, dvylikapirštės žarnos bei pilvinės dalies aortos sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei ūmiu širdies veiklos sutrikimu, dėl to K. V. vežant jį į ligoninę mirė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistoji L. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ji padarė peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis), taip pat pripažinti jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 3, 6 ir 10 punktuose ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 54 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiųjų U. V. ir V. V. civilinius ieškinius atmesti.
2.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne visus bylos įrodymus, neatsižvelgė į surinktų duomenų visumą, todėl netinkamai kvalifikavo jos nusikalstamus veiksmus.
2.2. Nuteistoji L. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo K. V. jos (L. K.) atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, kai tuo tarpu Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d., 2015 m. gruodžio 11 d. ir 2017 m. sausio 23 d. baudžiamaisiais įsakymais jis buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš ją. Aplinkybę, kad K. V. nuolat prieš ją smurtavo, patvirtino ir visi ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai. Be to, paskutiniu metu jai buvo diagnozuotas nerimas, o tai buvo jos gyvenimo su nuolat smurtaujančiu nukentėjusiuoju pasekmė. Šias aplinkybes geriausiai žino jos gydytoja A. Š. (Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė), kuri baudžiamojo proceso metu nebuvo apklausta.
2.3. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas patikimais laikė jos parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu. Būtent šie jos parodymai aiškiai patvirtina, kad ji peiliu dūrė nukentėjusiajam tuomet, kai jis griebė jai už plaukų ir pagrasino, kad išmes per balkoną. Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį į specialisto išvada Nr. pM 5/2019(01)-M 1554/2018(01) konstatuotą nubrozdinimą nukentėjusiojo nosies nugarėlėje. Nors specialistas nurodė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant, apeliantės nuomone, neatmestina versija, kad jis galėjo būti padarytas tuo metu, kai nukentėjusysis griebė ją už plaukų, o ji netyčia galva trenkė jam į nosį.
2.4. Pasak nuteistosios, pirmiau paminėti teismo baudžiamieji įsakymai ir jos pačios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai atskleidžia, kad K. V. kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Pastarasis nuolat naudojo psichotropinius vaistus kartu su alkoholiu, sirgo psichine liga – šizofrenija, už ją (L. K.) buvo beveik dvigubai sunkesnis ir aukštesnis.
2.5. Apeliantė pažymi, kad liudytojo R. L. parodymai, jog klausiant, kas atsitiko, K. V. tik dejavo, lyg buvo pasakęs „aš pats“, taip pat liudytojos A. J. parodymai, kad K. V. pasakė, jog dūrė pats, leidžia daryti išvadą, kad pats nukentėjusysis jautėsi kaltas dėl įvykio ir todėl nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių yra kaltas jis pats.
2.6. Nuteistoji L. K. teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose, taip pat, skirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų. Akivaizdu, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl fizinės ir psichinės prievartos, naudojamos jos atžvilgiu nedidelėje patalpoje, t. y. virtuvėje, kurioje pabėgti nuo K. V. ir išvengti jo realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, ji neturėjo jokios galimybės. Apeliantės nuomone, jei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ji peržengė būtinosios ginties ribas, tai turėjo taikyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad K. V. elgesys puolant ją ir griebiant už plaukų buvo rizikingas. Nukentėjusiojo veiksmai, atsižvelgiant į baudžiamuosius įsakymus ir jos (L. K.) pirminius parodymus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neatitinka nusistovėjusių mandagaus elgesio normų ir siekia tokį pavojingumo laipsnį, kad būtų laikomas rizikingu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad namuose vyko nuolatiniai smurto protrūkiai, kuriais nukentėjusysis neatsargiai (sugriebęs už plaukų) skatino ją (L. K.) spontaniškai gintis nuo jo atakos, tai ją labai išgąsdino (kad bus smurtaujama) ir sukėlė negrįžtamas pasekmes.
2.7. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, t. y. jos elgesio po nusikalstamos veikos padarymo, neatsižvelgė į tai, kad ji neteista, o administracinės nuobaudos išnykusios, dėl to netinkamai paskyrė ir individualizavo laisvės atėmimo bausmę.
2.8. Nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jos neturtinę žalą V. V. ir U. V., nesilaikė proporcingumo principo ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusysis su U. V. nebendravo, jokių ryšių nepalaikė. Su mama V. V. jis gyveno paskutinius keturis mėnesius, o iki to taip pat jokių santykių nepalaikė. Įvykio metu mama daugiau dėmesio skyrė kilimui, puolė jį skalbti, o tai labai gerai atskleidžia, kokie buvo jų tarpusavio santykiai. Dėl šių aplinkybių, apeliantės nuomone, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos turėjo būti atmesti. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisintos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jos (L. K.) šeiminę padėtį, t. y. kad ji augina du vaikus iš pirmos santuokos.
3. Teismo posėdžio metu nuteistoji L. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios L. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Byloje nėra ginčo, kad L. K. konflikto metu su sugyventiniu K. V. dūrė jam peiliu į pilvo sritį, nuo ko nukentėjusysis ligoninėje mirė, ir taip tyčia jį nužudė.
5. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti aplinkybę, kad L. K. veikė peržengdama būtinosios ginties ribas ir taikyti jai BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto straipsnio nuostatas. Tačiau apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog L. K. veikė būtinosios ginties situacijoje, gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. L. K. ikiteisminiame tyrime ir teisme parodė, kad jai su peiliu pjaustant mėsą virtuvėje K. V. jai grasino ir griebė už plaukų. Tuomet L. K. pasisuko ir dūrė nukentėjusiajam į pilvą (t. 2, b. l. 31, 40-43, 49-64, 66; t. 3, b. l. 185). Tačiau liudytojai R. L., V. V., parodė, kad virtuvėje šviežiai padarytų maisto likučių nematė, kaip ir nejautė maisto kvapo (t. 3, b. l. 128, 183). Pasak V. V., plovas jau buvo padarytas puode jau seniai, šviežiai pjaustytos mėsos virtuvėje nerado. L. K. nurodė, kad V. V. namo sugrįžo netrukus po to, kai ji padūrė K. V. (t. 2, b. l. 42; t. 3, b. l. 185), tad galutinai paruošti maisto ir išvėdinti patalpą jai laiko nebūtų užtekę. Be to L. K. parodymai nebuvo nuoseklūs: pirmą kartą apklausta įtariamąja ir parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistoji parodė, kad ji konflikto metu šiam kabinėjantis ir grasinant, kad išmes sugyventinę per balkoną, ir griebus L. K. už plaukų, ji atsisuko į K. V., ir tuomet jam įdūrė (t. 2, b. l. 31, 49), tuo tarpu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad jam dar laikant jos plaukus, ji bandė ištrūkti ir sukdamasi jam dūrė iš viršaus į apačią (t. 2, b. l. 41; t. 3, b. l. 185). Pagal papildomą specialisto išvadą Nr. pM 5/2019 (01) – M 1154/2018 (01) (t. 1, b. l. 89) bei specialisto S. Chmieliausko paaiškinimus teisme (t. 3, b. l. 182), dūrio metu labiausiai tikėtinas buvo asmenų išsidėstymas stovint vienas priešais kitą, nes žaizda padaryta beveik statmenai kūno ašiai. Nors, pasak, eksperto, neatmestina tikimybė, kad L. K. dūrį galėjo padaryti atsistodama, tai nekeičia priešpriešinės asmenų pozicijos. Papildomai pažymėtina, kad ant L. K. kūno sužalojimų nebuvo rasta (t. 2, b. l. 83-84), nors teisme ji nurodė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo dar prieš įvykį virtuvėje (t. 3, b. l. 185). Ant K. V. kūno buvo rasti du sužalojimai: tai dūris pilve ir įbrėžimas nosies srityje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įbrėžimą nosies srityje konflikto metu galėjo padaryti L. K.. V. V. teisme parodė, kad konfliktų metu L. K. sugyventiniui draskydavo veidą (t. 3, b. l. 128). Tačiau pastarasis sužalojimas pagal specialisto išvadas Nr. M 1154/2018 (01), pM 20/2018 (01) - M 1154/2018 (01) buvo padarytas 1-3 parų laikotarpyje iki mirties (t. 1, b. l. 76, 84). Kadangi pagal bylos duomenis K. V. mirė praėjus apie pusantros valandos po sužalojimo peiliu, įdrėskimas ant nosies turėjo atsirasti anksčiau. Papildomai pažymėtina, kad tiek pagal pačios nuteistosios, tiek pagal liudytojos V. V. parodymus, sugyventiniai išgėrę dažnai konfliktuodavo. Be to, V. V. teisme parodė, kad L. K. jai anksčiau yra siuntusi trumpąją žinutę, kad „papjaus ir su juo negyvens“ (t. 3, b. l. 128). Tai reiškia, kad ne tik K. V., ką rodo jo teistumai dėl naudoto fizinio smurto (t. 3, b. l. 41-55), bet ir pati L. K. pastarojo atžvilgiu būdavo ganėtinai agresyviai nusiteikusi. Atsižvelgiant į šią surinktų duomenų visumą, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad L. K. nudūrė K.V. buitinio konflikto metu, nes nenustatė, kad dūris peiliu buvo atsakas į jai tiesiogiai gresiantį pavojingą kėsinimąsi.
6. Taip pat apygardos teismas teisingai vertino, kad L. K. poelgio metu nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto būsenoje, nes tai paneigta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada Nr. 78TPK-285/2018 (t. 3, b. l. 2-11) ir specialisto M. J. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 204-205), kad L. K. nustatyti adaptacijos sutrikimai, tačiau tie požymiai nėra tiek išreikšti, kad jai sutrikdytų gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Be to, apygardos teismas teisingai nurodė, kad nėra nustatyta, jog L. K. būtų veikusi iš staigaus susijaudinimo būsenos, nes išgėrinėjimai bei konfliktas vyko gana ilgą laiko tarpą.
7. Tačiau apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad L. K. veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir L. K. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. K. V. anksčiau buvo tris kartus teistas, nes girtas smurtavo prieš L. K. (t. 3, b. l. 41-55). Pagal K. V. atžvilgiu priimtų baudžiamųjų įsakymų duomenis smurtas be kita ko pasireiškė smaugimu, tampymu už plaukų, daugybiniais smūgiais, taip pat ir į galvos ar veido sritį, vienu atveju žaisliniu vaikišku vėžimėliu. Tad nors byloje nėra duomenų, kad L. K. nudurdama K. V. veikė tiesioginio pavojingo kėsinimosi situacijoje, tačiau, kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad tarp sugyventinių buvo kilęs konfliktas, kurio metu K. V. jai grasino fiziniu susidorojimu. Taip pat byloje liko nepaneigta, kad pastarasis galėjo ją liesti ar griebti už plaukų. Todėl L. K., atsižvelgiant į ankstesnes patirtis, turėjo pagrindo bijoti, kad alkoholio bei psichotropinių vaistų įtakoje nenuspėjamas sugyventinis gali pastarąją sužeisti. Be to, V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad konfliktai tarp sugyventinių būdavo dažni; ji ne kartą matė, kaip sūnus paimdavo L. K. už plaukų, o ji gindavo (t. 3, b. l. 128). Ir nors L. K. pasak V. V. anksčiau buvo siuntusi pastarajai trumpąją žinutę, kad ji „papjaus“, tačiau, kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nuteistoji savo nusikaltimą būtų planavusi iš anksto. Apygardos teismas L. K. girtumą teisingai vertino kaip įstatymo numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau, kita vertus, individualizuojant bausmę įvertintina ir tai, kad abu sugyventiniai turėjo psichinės sveikatos problemų, abu reguliariai piktnaudžiavo alkoholiu, taip pat vartojo psichiką veikiančius vaistus. Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą bei tai, kad nors L. K. nužudė šeimos narį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto kvalifikaciją, tačiau jų tarpusavio ryšys jau ilgą laiką buvo disfunkcinis, lydimas K. V. smurto, teisėjų kolegija vertina, kad nuteistosios atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jai paskirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė. Kolegijos manymu bausmės tikslai bus pasiekti jai paskyrus šešerius metus laisvės atėmimo.
Dėl civilinių ieškinių
8. Nepritartina apeliacinio skundo argumentams, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turi būti atmesti. Tačiau kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas priteisė pernelyg dideles neturtinės žalos atlyginimo sumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019). Papildomai pažymėtina, kad neturtinė žala jau pagal savo prigimtį negali siekti visiško praradimų faktinio atstatymo.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dukros U. V. ryšiai su nužudytuoju nebuvo artimi ir glaudūs, tačiau liko lakoniškas ir pakankamai neįvertino aplinkybių, kad, sprendžiant iš U. V. globėjos R. S., V. V. parodymų, taip pat byloje esančių dokumentų dėl globos teisių (t. 1, b. l. 154-168), abu tėvai (L. K. ir K. V.) dukros praktiškai atsisakė ir dėl nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu negalėjo ja nei adekvačiai rūpintis, nei nuolat bendrauti.
10. Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kitų byloje nustatytų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Pirma, įvertinant atlygintiną žalą atsižvelgtina į aplinkybę, kad nužudymo padarymui turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo elgesys konflikto su L. K. metu. Papildomai pažymėtina, kad nužudytasis jau buvo teistas dėl smurtavimo prieš L. K.. Antra, nors, kaip nurodė apygardos teismas, kaltininko turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant žalos dydį, tačiau, kita vertus, teisingumo ir protingumo principai reikalauja įvertinti realias kaltininko galimybes išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ar fizinį skausmą. Bylos duomenimis, nuteistosios L. K. galimybės atlyginti didesnę sumą yra labai ribotos – nuteistoji niekur nedirba, priklausoma nuo alkoholio, turi psichinės sveikatos problemų.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus neturtinės žalos dydžio klausimui išspręsti reikšmingus kriterijus ir parinko neadekvatų priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama. Įvertinus visas byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, nukentėjusiajai U. V. priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 5 000 eurų, nukentėjusiajai V. V. – taip pat iki 5 000 eurų. Tokia piniginė kompensacija, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcinga nuteistosios padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos nukentėjusiajai atsiradusioms neigiamoms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.
L. K. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistosios L. K. nukentėjusiosios U. V. naudai pagal atstovės pagal įstatymą R. S. civilinį ieškinį priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų. Nukentėjusiosios V. V. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.