Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-191-576/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44826-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1 (S)

2019 m. gegužės 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugniaus Trumpulio, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje L. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išnagrinėjo kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo – suėmimo termino pratęsimo klausimą kaltinamajai

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusiai, nedirbančiai, Užimtumo tarnyboje neregistruotai, nurodžiusiai, kad gyvena (duomenys neskelbtini), neteistai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. K. kaltinama tuo, kad nužudė savo šeimos narį, o būtent: ji, 2018 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu tarp 19.50 val. ir 20.10 val., savo gyvenamojoje vietoje, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu K. V. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį virtuviniu peiliu į pilvą ties bambos sritimi, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę - pjautinę žaizdą pilve, bambos projekcijoje su didžiosios taukinės, žarnų pasaito, dvylikapirštės žarnos, bei pilvinės dalies aortos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei ūmiu širdies veiklos sutrikimu, dėl ko K. V. vežant jį į ligoninę mirė. Šiais savo veiksmais L. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Kaltinamoji L. K. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu sulaikyta 2018 m. rugsėjo 15 d. (t. 2, b. l. 11). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytą suėmimo pagrindą. Kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimis. Suėmimo terminas baigiasi 2019 m. gegužės 15 d.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pratęsti kaltinamajai L. K. kardomąją priemonę – suėmimą ne daugiau kaip 3 mėnesiams, kadangi nėra išnykę ar pasikeitę suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos. Prokuroro nuomone suėmimo terminą būtina tęsti, nes reiškiamas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis. Kaltinamoji L. K. prašė nepratęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino, leisti pabūti su vaikais. Paaiškino, kad ji būdama laisvėje gyvenamąją vietą buvo pakeitusi laikinai, dirbo nelegaliai, bendravo su vaikais. Kaltinamosios gynėja advokatė E.Domajeva palaikė savo ginamosios nuomonę, nurodė, kad ji turi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos tėvas. Prašė skirti namų areštą ir papildomus įpareigojimus.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas.

4. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas (jos galiojimo terminas pratęstas) tik tuomet, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse bei bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų, ir tuo atveju, kuomet BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – nėra galimybės pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nevertina byloje surinktų įrodymų ir konkrečių išvadų dėl kaltės nedaro, tačiau konstatuoja jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad L. K. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiklą.

6. Apygardos teismo vertinimu, ilgėjanti kaltinamosios L. K. laikymo suėmime trukmė ir nelaisvėje jau praleistas laikas (beveik aštuoni mėnesiai) nesumenkina pagrindo manyti, jog ji gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teismas vertina, kad byloje nustatytas ir neišnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, kuriuo remiantis kaltinamajai buvo paskirtas ir pratęstas suėmimas: L. K. įtariama labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Tačiau minėta aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų įtariamojo( kaltinamojo) galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti. Manymą, kad kaltinamoji gali bėgti, slėptis pagrindžia aplinkybės, jog L. K. oficialiai nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi pastovios gyvenamosios vietos, jas nuolat keičia, taigi jos nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, be to, ji piktnaudžiauja alkoholiu, turi psichinės sveikatos problemų. Jai neterminuotai atimta teisė auginti vaiką. Du vyresnieji L. K. vaikai auga su tėvu, o dukra su globėja. L. K. teismo posėdžio metu nurodytas iki sulaikymo jos darbo pobūdis, o būtent nelegalus darbas, nėra toks, kuris skatintų kaltinamąją saugoti turimą darbą, dirbti ir nesislapstyti. Aplinkybės, kad kaltinamoji anksčiau neteista, turi gyvenamąją vietą, yra svarbios, tačiau įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nelaikytinos esminėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui.

7. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad be nurodytų teisių suvaržymo L. K. nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismo vertinimu, pratęsiant L. K. suėmimą jos teisės nebūtų suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant kaltinamajai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119–123, 125, 127, 130 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pratęsti kaltinamajai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kardomosios priemonės - suėmimo terminą trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 15 d.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.