- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-415-518/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- Z. B.
- Nukentėjusysis
- V. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Aleno Piesliako,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš Z. B. nukentėjusiajam V. M. priteista 672,81 Eur laidojimo išlaidų ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1 000 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Z. B. nuteista už tai, kad tyčia nužudė šeimos narį, o būtent:
2017 m. liepos 25 d., laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 21.07 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savitarpio nesutarimų, tyčia smogė du kartus peiliu sugyventiniui B. M. į krūtinės sritį, padarydama kiauryminį durtinį- pjautinį krūtinės kairės pusės sužalojimą su poraktikaulinės arterijos ir venos pilnu nupjovimu bei kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimą nupjaunant 11-to segmento arteriją, nuo ko B. M. netrukus įvykio vietoje mirė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistosios Z. B. apeliaciniame skunde prašoma :
1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį;
2) atlikti įrodymų tyrimą, apklausti ekspertus dėl kraujo tiškalų susidarymo ant Z. B. rūbų, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar Z. B. gali būti atsakinga už savo veiksmus įvykio metu, t. y. ar buvo patologinio girtumo būsenoje nusikalstamos veikos padarymo metu.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, nes apygardos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, visas aplinkybes vertindamas ne nuteistosios naudai, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir paskyrė pernelyg griežtą bausmę.
2.2. Nesutinkama su tuo, kad neva byloje buvo įrodyta, jog Z. B. du kartus dūrė B. M.. Nuteistosios kaltės grindžiama iš esmės vien tik ekspertizės akte nurodyta aplinkybe, kad ant Z. B. rūbų rasti kraujo tiškalai, kurie susidarė sužalojimo metu ar netrukus po sužalojimo užtyškant kraujo lašams nuo dinamiškai judančių B. M. krauju suteptų paviršių, kas neva paneigia, jog Z. B. susitepė vėliau judindama B. M. lavoną. Tačiau ankstesnėje 2018 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad kraujo tiškalai galėjo susidaryti ir sužalojimo metu, ir po to. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonės dėl paskutinės išvados, kurios turi būti aiškinamos nuteistosios naudai.
2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Z. B. tiesiog objektyviai negalėjo prisiminti visų bylos aplinkybių, nes turi problemų su atmintimi, o po to, kai pavartodavo alkoholio, išvis viską blogai prisimindavo.
2.4. Teigiama, kad byloje nepagrįstai buvo atsisakyta skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, todėl liko neišsiaiškinta, ar Z. B. dėl savo asmeninių ir sveikatos problemų, paveikta alkoholio ir patyrusi smurtą iš B. M., galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Byloje yra duomenys apie tai, kad Z. B. 2002-2006 metais buvo diagnozuotas mišraus nerimo ir depresijos sutrikimas. Taip pat nuteistoji neatsimena įvykio aplinkybių, taigi, galėjo ir nesuvokti savo veiksmų. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, jog Z. B. buvo patologinio girtumo būsenoje, nes girtavo su B. M. daug dienų iš eilės, po patirto smurto, savo sveikatos ypatumų (psichikos sveikatos sutrikimų) negali prisiminti įvykio aplinkybių, nesuvokė savo veiksmų ir elgėsi neadekvačiai, nes jokio tikslo žudyti savo gyvenimo draugo neturėjo ir toks nuteistosios elgesys yra nelogiškas. Pažymima, kad laikinas psichinės veiklos sutrikimas yra vienas iš psichikos sutrikimų, dėl kurių, darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, asmuo negali suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, kas yra pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu BK 17 straipsnio 1 dalies prasme. Patologinis girtumas trunka neilgai, nepriklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio, persipynus keliems išoriniams ir vidiniams faktoriams veikiant organizmą.
2.5. Taip pat nurodoma, kad skiriant bausmę turėjo būti atsižvelgta į tai, jog Z. B. neprisimena visų dienos įvykių, neprisimena, kad būtų žalojusi B. M.. Be to, kaltinime nurodyta, kad veika buvo padaryta konflikto metu. Ant nuteistosios kūno nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejuose čiurnose, kurie padaryti tą pačią dieną ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai negalima atmesti to, kad nuteistosios atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, dėl to Z. B. buvo priversta gintis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti švelnesnę bausmę, artimą minimumui ar švelnesnę nei numatyta sankcijoje.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios Z. B. gynėjas prašė tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios Z. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos įrodymų vertinimo ir nuteistosios Z. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą
5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl Z. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiais jos veikoje. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir pateikdama savitą jų vertinimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindas teigti apie neobjektyvų ir šališką nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ištyrimą.
6. Teismo nuosprendis, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistosios kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
7. Skundžiamu nuosprendžiu Z. B. nuteista už tai, kad tyčia smogė du kartus peiliu sugyventiniui B. M. į krūtinę, padarydama su gyvybe nesuderinamą sužalojimą, nuo kurio B. M. įvykio vietoje netrukus mirė. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir ją išteisinti, nes byloje neįrodyta, kad ji du kartus ir tyčia dūrė peiliu B. M. į krūtinę.
8. Argumentai, kuriais remdamasi nuteistoji Z. B. neigia savo kaltę dėl tyčinio B. M. nužudymo, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji, Kaip seka iš apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiškai ištirtos, nuteistojo argumentai motyvuotai atmesti įvertinus byloje surinktus ir teismo betarpiškai ištirtus įrodymus.
9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad sužalojimus B. M. padarė būtent apeliantė, nes ant jos drabužių rasti kraujo tiškalai, susidarę B. M. sužalojimo metu ar netrukus po sužalojimų, užtyškant kraujo lašams nuo dinamiškai judančių, krauju suteptų paviršių, kuo galėjo būti sužaloto asmens kūnas. Ši aplinkybė buvo nustatyta ekspertizės metu ir konstatuota 2019 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-474 (19), 11- 742 (19)/MK 12/202019 (01) išvadose. Nuteistosios Z. B. nuomone, ekspertizės išvados prieštarauja 2018 m. sausio 26 d. specialisto išvadai Nr. 11-1731 (17), nes kraujo tiškalai galėjo susidaryti ir sužalojimo metu ir po to. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo teiginiais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
9.1. Byloje buvo atliktas ant Z. B. drabužių likusių kraujo pėdsakų trasologinis tyrimas siekiant išsiaiškinti jų susidarymo mechanizmą.2018 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1731 (17) konstatuota, kad tirti pateiktos Z. B. palaidinės priekyje, viršutinėje dalyje, yra kraujo pėdsakai, dalis kurių susidarė liečiant ir braukiant per kraujuotą paviršių, o dalis – užtiškant kraujo lašams ant palaidinės paviršiaus. Aprašomojoje išvados dalyje konkrečiai nurodyta, kad smulkios kraujo dėmės su išdžiūvusiais ir dalinai ištrupėjusiais kraujo krešuliais susidarė užtikštant kraujo lašams ant palaidinės paviršiaus ( t. 1, b. l. 143-147 ).
9.2. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo ištirta teismo medicinos specialisto J. V. išvada ( t. 1, b. l. 99-100, t. 7, b. l. 57 ) dėl kraujo pėdsakų ant drabužių susidarymo mechanizmo, taip pat papildomi specialisto paaiškinimai. Specialistas J. V. paaiškino, kad pagal medicininius sužalojimo kriterijus, galima daryti prielaidą, jog tuo atveju, jei mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas pirmu peilio smūgiu, tai tiek ištraukiant peilį iš žaizdos, tiek užsimojant sekančiam smūgiui, į aplinką galėjo tikšti kraujo purslai. Jeigu sužalojimo seka buvo priešinga, tai kraujo purslai galėjo tikšti tik ištraukiant peilį iš žaizdos.
9.3. Teismo medicinos specialisto išvadą ir paaiškinimus pilnai patvirtina ir 2019 m. balandžio 19 d. kompleksinės teismo medicinos – kraujo pėdsakų trasologinės ekspertizės išvados, kad kraujo tiškalai ant Z. B. drabužių, jos kūno ir įvairių daiktų įvykio vietoje galėjo susidaryti B. M. sužalojimo metu ar netrukus po sužalojimo, užtiškant kraujo lašams nuo dinamiškai judančių, B. M. krauju suteptų paviršių ( t. 7, b. l. 110-122 ).
9.4. Pirmosios instancijos teismo byloje ištirti įrodymai, su kurių vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka, paneigia nuteistosios Z. B. apeliacinio skundo teiginius, kad jos drabužiai susitepė krauju tik tuomet, kai ji judino B. M. lavoną. Kolegijos nuomone, abu teismo medicinos trasologiniai tyrimai dėl kraujo pėdsakų ant Z. B. drabužių susidarymo mechanizmo vienas kitą papildo ir leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad sužalojimus peiliu B. M. padarė būtent nuteistoji Z. B.. Papildomi tyrimai dėl šio klausimo, kaip prašoma skunde, yra nereikalingi ir pertekliniai. Ant Z. B. drabužių buvo rasti kraujo tiškalai, susidarę B. M. sužalojimo metu ar netrukus po sužalojimo. Šią išvadą patvirtina ir teismo medicinos specialisto paaiškinimai, jog tikėtina, kad B. M. sužalojimo metu buvo stovimoje padėtyje priekiu į užpuoliką.
10. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas Z. B. kaltę dėl tyčinio B. M. nužudymo pagrindė ne tiktai teismo medicininių ir trasologinių tyrimų išvadomis, tačiau ir kitais byloje surinktais ir betarpiškai ištirtais įrodymais, su kurių vertinimu kolegija pilnai sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja Z. B. pilnai prisipažino nusikalstamos veikos, kuria įtariama padarymu ir parodė, kad niekas kitas B. M. nužudyti negalėjo, tai galėjo padaryti tiktai ji pati. Įvykio aplinkybių negali prisiminti, nes dėl girtumo jai buvo sutrikusi atmintis ( t. 6, b.l. 51-52 ). Įvykio vietoje buvo rastas peilis, ant kurio geležtės yra B. M. kraujo, o trasologinio tyrimo metu nustatyta, kad tikėtina, jog žaizdos B. M. kūne padarytos tyrimui pateiktu peiliu ( t. 1, b.l. 119-131, 133-139 ).
10.1. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje Z. B. parodė, kad atsibudusi pamatė B. M. gulintį virtuvėje, todėl labai išsigando ir apie 15-16 valandą atėjo pas savo tėvus, kurie gyveno netoliese ir įveikti atstumui tarp B. M. ir Z. B. namų mažiausiai reikia 9 minučių. Liudytojai V. B. bei T. M. parodė, kad atėjusi Z. B. jiems pasakė, kad susipyko su B. dėl vyno, pastarasis galbūt yra negyvas ir guli virtuvėje. Ji užtruko pas juos apie 0,5-2 val., po to išėjo ir maždaug po pusvalandžio vėl grįžo, prašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad Z. B. parodymai prieštarauja kitoms byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl juos motyvuotai atmetė. Teismas, siekdamas patikrinti Z. B. parodymų teisingumą, palygino juos tarpusavyje ir sugretino su liudytojų V. B. bei T. M. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada dėl B. M. mirties laiko. Specialisto išvada nustatyta, kad B. M. mirtis galėjo ištikti laikotarpiu nuo 18 val. 10 min. iki 22 val. 10 min., todėl ši aplinkybė paneigia Z. B. parodymus, kad dar prieš ateinant jai pas tėvus, B. M. jau gulėjo virtuvėje ant grindų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktas tarp Z. B. ir B. M., kurio metu pastarajam buvo padaryti sužalojimai, nesuderinami su gyvybe, įvyko Z. B. grįžus iš tėvų, t. y. tarp 18 ir 21 va. 16 min., kai Bendrosios pagalbos centrui buvo pranešta apie įvykį.
10.2. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir kitą apeliantės skundo argumentą, kad dėl sveikatos problemų ji galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti konflikto su B. M. metu. Z. B. teigimu, ji galėjo būti patologinio girtumo būsenoje, kadangi neatsimena įvykio aplinkybių ir tai yra pagrindas pripažinti ją nepakaltinama BK 17 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismo psichiatrijos specialistas, atlikęs Z. B. psichinės būklės tyrimą nustatė, kad įvertinus dabartinę pastarosios psichikos būseną, lėtinio psichikos sutrikimo ar protinio atsilikimo nestebima. Nėra duomenų, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu Z. B. buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ( 2017 m. rugpjūčio 29 d. TP specialisto išvada Nr. 90TPK-42/2017, t. 5, b.l. 135-136 ). Įvertinusi šią išvadą, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvykio metu Z. B. buvo paprasto girtumo būsenoje, o jos skundo teiginius dėl galimo nepakaltinamumo vertina kaip jos pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą.
Dėl paskirtos bausmės
11. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistoji Z. B. prašo skirti jai švelnesnę bausmę, nes ji neprisimena, kad būtų sužalojusi B. M., be to veika padaryta konflikto metu. B. M. taip pat vartojo jos atžvilgiu smurtą, tačiau į tai pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė.
11.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.
11.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai Z. B. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jai skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jai teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.
11.3. Nuteistoji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistoji padarė veikdama netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką Z. B. padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Z. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip šeimos nario tyčinis nužudymas. Byloje nustatyta, kad Z. B. sudavė smūgius peiliu savo sugyventiniui B. M. dėl tarpusavio nesutarimų, galimai konflikto metu. Jeigu šio konflikto metu Z. B. ir buvo padaryti odos nubrozdinimai kojose, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, tai nesudaro pagrindo keisti Z. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir skirti jai švelnesnę bausmę.
11.4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir pagrįstai nuteistajai Z. B. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios Z. B. apeliacinį skundą atmesti.