- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-123-453/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45486-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Aidas Venckus
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvylikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 4 d., laikotarpiu nuo 9. 30 val. iki 11.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė vieną kartą peiliu savo broliui K. B. į krūtinę, tuo padarydamas jam kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su durtine-pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje, dešinio III šonkaulio bei dešinio plaučio pažeidimais, tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, dėl to nukentėjusysis K. B. įvykio vietoje mirė.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
2. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
Šalies argumentai
2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į K. B. ir I. M. susirašinėjimą mobiliojo ryšio telefonu, kur 11.35 val. yra SMS žinutė „aš jau namie“. Kitų skambučių ir SMS žinučių daugiau nebuvo, nes N. Š. turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Kai jis ir N. Š. namuose laukė kada sugrįš K. B. , N. Š. nemiegojo.
2.2. Nuteistasis nurodo, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo svarstomas prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, protokole (t. 3, b.l. 82–83)klaidingai nurodyta, kad „K. B. dalyvaujant gynėjui paaiškino“.
2.3. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis 2017 m. rugsėjo 4 d. dalyvaujant gynėjui G. Z. davė parodymus, tačiau jų byloje nėra. Tai patvirtina Kauno apygardos teismui 2018 m. kovo 8 d. paduotas skundas (t. 3, b.l. 143–144) bei 2018 m. vasario 8 d. pateiktas prašymas (t. 3, b.l. 145). Be to, jo asmens kratos metu iš jo buvo paimti akiniai, todėl jis negalėjo perskaityti parodymų, nes nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. sausio 30 d. neturėjo akinių.
3. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Aidas Venckus apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį – A. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.
3.1. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, nes jis yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis tik prielaidomis ir spėjimais. Bylos nagrinėjimo metu nepašalinti prieštaravimai tarp kaltinamojo A. B. ir liudytojos N. Š. parodymų. Netinkamai įvertinti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
3.2. Gynėjas aptardamas BK 129 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį, taip pat kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.) teigia, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms, dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Šalies argumentai
3.3. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių tiesioginių A. B. kaltės įrodymų, kurie leistų teismui padaryti neabejotiną pagrįstą išvadą, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., būtent A. B. , suduodamas smūgį peiliu, nužudė savo brolį K. B. . Skundžiamame nuosprendyje A. B. kaltė iš esmės grindžiama liudytojos N. Š. , kuriai ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas analogiškas pranešimas apie įtarimą, kaip ir A. B. , įtariant ją nužudžius K. B. , parodymais ir A. B. parodymais, duotais 2017 m. rugsėjo 5 d., nors jie yra akivaizdžiai prieštaringi. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. ir liudytojos N. Š. parodymų prieštaravimai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą apygardos teisme, pašalinti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, visas abejones turėjo vertinti kaltinamojo naudai.
3.4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. B. buvo nužudytas peiliu, kuris priklausė N. Š. ir kuris įvykio vietos apžiūros metu buvo surastas K. B. ir jo sugyventinei N. Š. priklausiusioje ir jų naudojamoje patalpoje ant šaldytuvo. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2017 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(5532)-IS 1-6234 matyti, kad ant nusikaltimo įrankio – peilio, A. B. rankų pėdsakų nėra. Taigi pirmos instancijos teismo išvada, kad A. B. peiliu nužudė savo brolį K. B. , paremta ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, bet tik prielaidomis ir spėjimais.
3.5. Gynėjas aptardamas baudžiamojoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus: 2017 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolą, specialisto išvadą Nr. M 888/2017 (02), specialisto išvadą Nr. MK 91/2017(01) teigia, kad nustatant durtinio-pjautinio sužalojimo kryptį akivaizdu, kad smūgis peiliu, lėmęs K. B. mirtį, buvo suduotas iš priekio, iš dešinės į kairę (smūgiuojančiojo atžvilgiu), peiliui esant tokioje padėtyje, kai jo ašmenys nukreipti į kairę pusę (nukentėjusiojo atžvilgiu), smūgiuojant iš viršaus į apačią. Pasak gynėjo, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad mirtiną smūgį peiliu K. B. sudavė dešiniarankis žmogus. Tuo tarpu nuteistasis A. B. nuo gimimo yra kairiarankis ir tai patvirtina, kad jis negalėjo padaryti durtinio-pjautinio sužalojimo K. B. . Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl brolio nužudymo, galėjo tik daryti prielaidą, kad smūgį peiliu A. B. sudavė dešine ranka, nors tokios išvados nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai ir iš esmės tai yra neįmanoma, nes A. B. tam neturi būtinų įgūdžių. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmiau aptartų aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė.
3.6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir padarydamas išvadą, kad A. B. nužudė K. B. , vadovavosi A. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Gynėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimu, nes toks įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys, įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį neturi. Nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį neturi atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau teismas negali konstatuoti, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ir jais remtis priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2005, Nr. 2K-105/2010 ir kt.). 2017 m. rugsėjo 5 d. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad A. B. apklausa pradėta 11.04 val. – baigta 12.34 val., tai yra praėjus maždaug parai po byloje tiriamo įvykio. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. B. alkoholinius gėrimus iki tiriamo įvykio, vartojo ne vieną dieną ir po jo sulaikymo jo organizme buvo rasta 2,14 promilės alkoholio. Gynėjas teigia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. duodamas parodymus A. B. negalėjo būti visiškai išsiblaivęs, todėl šios apklausos metu jo duoti parodymai, negali būti laikomi atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. po pirmiau aptartos ikiteisminio tyrimo metu vykusios jo apklausos, negalėjo perskaityti apklausos protokolo ir jo pasirašyti, nurodant, kad „protokolas perskaitytas surašyta teisingai“, nes asmens kratos metu iš jo buvo paimti akiniai, be kurių jis ne tik negali skaityti, bet ir prastai mato. Akiniai jam nei prieš apklausą, nei po jos nebuvo grąžinti. A. B. nurodo, kad aptartą įtariamojo apklausos protokolą pasirašė neskaitęs dėl to, kad protokolą surašę ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo pažadėję jį išleisti į brolio laidotuves, kai tik jis pasirašys nurodytą protokolą. Tai, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti parodymai neatitinka tikrovės, A. B. patvirtino pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai vadovavosi 2017 m. rugsėjo 5 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais parodymais.
3.7. Gynėjas išdėstydamas nuteistojo A. B. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme teigia, kad juos patvirtina 2017 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad K. B. lavonas buvo surastas patalpoje Nr. 3, kuri priklausė K. B. ir N. Š. ir į kurią pagal A. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus K. B. nuvedė N. Š. . Liudytojų I. M. ir M. N. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme duotais parodymais apie tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., po apsilankymo parduotuvėje „Aibė“, esančioje Šveicarios k., K. B. iš automobilio išlipo pagrindiniame kelyje Jonava-Kaunas, maždaug 500 metrų iki savo namų ir tuo metu jis buvo apsirengęs juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos džemperiu. Tuo tarpu K. B. lavonas buvo surastas be jokių viršutinių rūbų, tai yra be marškinėlių ir džemperio. Tai atitinka nuteistojo A. B. parodymus apie K. B. sugrįžimo aplinkybes, kad namo jis sugrįžo be viršutinių rūbų. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyti K. B. rūbai atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo surasti, todėl jų dingimo aplinkybės priėmus skundžiamą nuosprendį liko nenustatytos.
3.8. Gynėjas aptardamas liudytojos N. Š. parodymus teigia, kad liudytoja duodama parodymus negalėjo pasakyti kiek laiko praėjo nuo to momento kai jos teigimu į namus sugrįžo K. B. iki to momento kol pasak jos atėjęs K. B. pasakė, kad jį padūrė. Liudytoja negali nurodyti kur visą tą laiką buvo ir su kuo bendravo K. B. , taip pat negali patvirtinti, kad visą tą laiką K. B. buvo namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Taip pat liudytoja negali patvirtinti, kad visą nurodytą laiką kartu su K. B. buvo ir A. B. . Taigi gynėjas teigia, kad lyginant A. B. ir N. Š. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, jie iš esmės yra priešingi, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą nesiėmė jokių priemonių šių asmenų duotų parodymų prieštaravimams pašalinti, taip pat to nepavedė padaryti prokurorui atliekant akistatą. Gynėjas teigia, kad vertinant liudytojos N. Š. bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus akivaizdu, kad jie galėtų būti tik netiesioginiais įrodymais tiriant K. B. nužudymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad kaltinamojo kaltė, gali būti įrodinėjama ir netiesioginiais įrodymais, tačiau jeigu jie neprieštarauja ir tarpusavyje sutampa, papildo vienas kitą, sudarydami galimybę atkurti vientisą įvykių grandinę, kuri nekelia teismui abejonių. Nagrinėjamoje byloje nėra ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių A. B. kaltę patvirtinančių įrodymų, kurie neprieštarautų tarpusavyje, būtų nuoseklūs ir papildytų vienas kitą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes gynėjas teigia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuris iš esmės grindžiamas liudytojos N. Š. parodymais, laikant juos besąlygiškai teisingais, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas.
3.9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. Š. ir K. B. bendrai naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nokia 1134, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja N. Š. parodė, kad ją miegančią pažadino K. B. turėto mobiliojo ryšio telefono skambučio garsas ir po to ji atsikėlusi fotelyje surado K. B. lavoną. Tokie N. Š. parodymai yra melagingi ir juos paneigia teisme ištirti objektyvūs įrodymai. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių pokalbių suvestinės matyti, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., laikotarpiu nuo 6.20 val. iki 13.34 val. fiksuoti tik trys telekomunikacijų įvykiai: 1) 06.20.40 išeinantis parleistas skambutis į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 07.24.51 įeinantis skambutis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – L. M. , pokalbio trukmė 35 sekundės ir 3) 13.34.25 įeinantis skambutis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – I. M. , pokalbio trukmė 42 sekundės. Iš byloje esančios pranešimo apie įvykį pažymos matyti, kad pranešimas apie nužudymą policijos pareigūnams perduotas 2017 m. rugsėjo 4 d. 11.47 val., policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 11.53 val. Gynėjo teigimu, aptarti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 7.24 val. iki 13.34 val. nebuvo jokių telefoninių skambučių į K. B. naudotą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme liudytoja N. Š. davė melagingus parodymus apie jos veiksmus įvykio metu ir K. B. lavono suradimo aplinkybes. Priimdamas skundžiamą nuosprendį aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir skundžiamame nuosprendyje jų neaptarė, o tai neabejotinai turėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
3.10. Liudytoja N. Š. 2017 m. rugsėjo 5 d. vykusios apklausos metu parodė, kad įvykio metu ji buvo apsirengusi žaliai margu chalatu ir raudonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais. Nurodytus daiktus ji pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Būtent ant šių N. Š. pateiktų rūbų ikiteisminio tyrimo metu buvo ieškoma galimų nusikaltimo pėdsakų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. vykusios apklausos metu N. Š. nurodė, kad įvykio metu ji visgi dėvėjo ne žalsvą chalatą, kuris buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bet frotinį chalatą „ryžos“, rudos ir baltos spalvos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš karto po įvykio N. Š. persirengė. Gynėjo teigimu, tokiu atveju neaišku kodėl N. Š. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuslėpė įvykio metu vilkėtą chalatą, tai galima paaiškinti tuo, kad tai padarė galimai siekdama suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Priimant skundžiamą nuosprendį į nurodytas aplinkybes atsižvelgta nebuvo, nors gynėjo teigimu jos leidžia pagrįstai teigti, kad tik tiesioginis N. Š. ryšys su K. B. nužudymu ir siekis sunaikinti ant dėvėto chalato galimai likusius nusikaltimo pėdsakus, galėjo lemti tokį jos elgesį.
3.11. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ištyrus N. Š. kairės ir dešinės rankos panagių turinį buvo rasta žmogaus kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutapo su N. Š. genotipu. Gynėjo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. N. Š. buvo kažkieno, galimai sugyventinio K. B. sužalota, dėl ko jai bėgo kraujas. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad N. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme dėl kraujo atsiradimo aplinkybių nenurodė. Specialisto išvadoje Nr. G2539/2017(02) nurodyta, kad N. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, padarytos kietais bukais, dvejais ar daugiau trauminiais poveikiais, 1-2 paros iki apžiūros (apžiūra atlikta 2017 m. rugsėjo 5 d., 9.55 val.). Pasak gynėjo, poodinė kraujosruva dilbyje galėjo būti padaryta ir besiginant. Be to, specialisto išvadoje Nr. 140-(5532)-IS1-1529 nurodyta, kad ant N. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikto žalsvo chalato buvo surasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutapo su N. Š. genotipu. Gynėjas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teigia, kad N. Š. sužalojimas ar sužalojimai patirti 2017 m. rugsėjo 4 d., sukėlė jai gana intensyvų kraujavimą iš tyrimo metu nenustatytos kūno vietos, dėl ko ant N. Š. chalato buvo rasta jos pačios kraujo, nors nei vienos apklausos metu liudytoja nenurodė kas ir kokiu būdu ją sužalojo, taip pasak gynėjo galimai siekdama nuslėpti kilusį konfliktą su K. B. ir/ar kokiu nors kitu į namus atvykusiu asmeniu ir galimai bandydama suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus ir bylą nagrinėjantį teismą.
3.12. Ant įvykio vietoje surasto nužudymo įrankio – peilio, nėra nei A. B. rankų pėdsakų, nei jokių jo biologinės kilmės pėdsakų. Ant A. B. rūbų, kuriuos jis dėvėjo 2017 m. rugsėjo 4 d., ant jo batų, jo panagėse taip pat nėra jokių K. B. ar jo dėvėtų rūbų pėdsakų. Jokių A. B. ar jo rūbų pėdsakų taip pat nerasta nei ant K. B. rūbų, nei jo panagėse, kas gynėjo teigimu būtų neįmanoma, jeigu 2017 m. rugsėjo 4 d. būtų vykusios muštynės tarp K. B. ir A. B. . Nurodytos aplinkybės neabejotinai sutampa su pirmiau aptartais A. B. parodymais ir patvirtina, kad jokių muštynių (konflikto) 2017 m. rugsėjo 4 d., tarp K. B. ir A. B. nebuvo ir paneigia liudytojos N. Š. parodymus, kuriais priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi pirmos instancijos teismas. Be to, specialisto išvadoje Nr. M 888/2017(02) konstatuota, kad nukentėjusiojo K. B. rankose taip pat nėra sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti jam ginantis ar pačiam suduodant smūgius.
3.13. Specialisto išvadoje Nr. G2538/2017(02) nurodyta, kad A. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai nugaroje, alkūnėse, dešiniame dilbyje, kurie padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau septyniais trauminiais poveikiais, 1-2 paros iki apžiūros (apžiūra atlikta – 2017 m. rugsėjo 5 d., 9.25 val.). 2018 m. rugsėjo 18 d. A. B. duodamas parodymus teisme paaiškino, kad jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti sulaikymo metu, policijos pareigūnams panaudojus jėgą, nes jis priešinosi sulaikymo metu. Šie nuteistojo parodymai bylos nagrinėjimo metu nepaneigti ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, dėl ko netikėti nurodytais nuteistojo parodymais, nėra jokio pagrindo.
3.14. Gynėjas apeliaciniame skunde pateikdamas BK 28 straipsnio analizę ir dėl šio straipsnio taikymo suformuotą teismų praktiką nurodo, kad pirmos instancijos teismas pripažinęs įrodytomis aplinkybėmis, jog K. B. buvo sužalotas tarpusavio konflikto su A. B. metu, tai vertindamas ar A. B. veiksmai atitiko būtinąją gintį ar ją peržengė, neabejotinai turėjo įvertinti kas buvo konflikto iniciatoriumi, K. B. atliktų veiksmų intensyvumą ir pavojų A. B. gyvybei ir/ar sveikatai, A. B. veiksmų atitiktį kėsinimosi pobūdžiui ir intensyvumui ir tik nustatęs šias aplinkybes, galėjo padaryti išvadą dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs aplinkybes susijusias su BK 28 straipsnio taikymu ir konstatavęs, kad nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatų, turėjo įvertinti ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Aidas Venckus prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo
6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad tyčia nužudė savo brolį K. B. . Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantų teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis tik prielaidomis ir spėjimais, bylos nagrinėjimo metu nepašalinti prieštaravimai tarp A. B. ir liudytojos N. Š. parodymų, netinkamai įvertinti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
6.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą dėl A. B. kaltės tyčia nužudžius K. B. . Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos ir tai negali būti pripažįstama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimu.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), buvo rastas K. B. lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad patalpos Nr. 3 viduryje ant grindų, prie fotelio, esančio šalia lango, ant nugaros guli vyriškos lyties lavonas. Nustatyti sužalojimai: krūtinės dešinėje viršutinėje dalyje apie 3,5 cm. nuo vidurio linijos yra skersa žaizda, kuri yra apie 2,7 cm. ilgio, jos kraštai lygūs, nenubrozdinti. Kairysis (vidinis) žaizdos galas smailus. Dešinysis (išorinis) žaizdos galas – bukas, apie 0,2 cm. pločio. Kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, apatinėje dalyje, ties riba su alkūne – nubrozdinimas apie 1,5 cm. pločio, be šašo, jo paviršius žemiau už aplinkinį odos paviršių (t. 1, b.l. 16–48).
8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 888/2017(02) konstatuota, kad K. B. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su durtine-pjautine žaizda krūtinės dešinėje pusėje, dešinio III šonkaulio bei dešinio plaučio pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę. K. B. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jo lavono tyrimo. Sužalojimas K. B. padarytas vienašmeniu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vienu trauminiu poveikiu. Po patirto sužalojimo iki sąmonės netekimo dėl vidinio nukraujavimo K. B. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus. K. B. mirtis turėjo įvykti per kelias ar keliolika minučių po patirto krūtinės ląstos sužalojimo (t. 1, b.l. 53–58). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas D. T. patvirtino savo surašytas išvadas ir parodė, kad K. B. sužalojimas buvo padarytas tuoj prieš mirtį, tai yra asmuo dar kelias minutes galėjo atlikti veiksmus (t. 4, b.l. 76). Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. B. kaltės nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad A. B. yra kairiarankis ir kad jis būdamas kairiarankiu K. B. nustatyto sužalojimo padaryti negalėjo, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 888/2017(02) ir Lietuvos apeliaciniam teismui Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pateiktame rašte Nr. (1.8) SD-36 nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti K. B. sužalojimo padarymo jėgos skaitmeninės išraiškos, taip pat nėra objektyvių kriterijų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti ar sužalojimas padarytas kairiarankio ar dešiniarankio asmens (t. 1, b.l. 53–57; t. 5, b.l. 34). Be to, nuteistasis apeliacinės instancijos teisme parodė, kad abi rankas jis valdo vienodai, jis nėra kairiarankis (t. 5, b.l. 81).
9. Nuteistasis A. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. vykusios apklausos metu ir 2017 m. rugsėjo 6 d. teisme sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą kaltę pripažino ir parodė, kad jam būnant namuose su N. Š. grįžęs K. B. pradėjo priekaištauti. Po to jis susigrūmė su K. B. . Jam (A. B. ) nustatyti sužalojimai buvo padaryti grumtynių metu. Tuo metu būdamas įsikarščiavęs dėl užpuolimo, jis kambaryje nuo stalo paėmė peilį ir juo įdūrė savo broliui tiesiai į krūtinę, kur pataikė nežiūrėjo. Neatsimena kur po to padėjo peilį. Po to brolis nuėjo į kitą kambarį pagulėti. Po kelių minučių pas brolį nuėjo N. Š. ir pasakė, kad jis negyvas. Namuose kitų asmenų be jų daugiau nebuvo. (t. 3, b.l. 28–30, 82–83). Vėlesnių apklausų metu A. B. kaltės nepripažino ir tvirtino, kad K. B. jis nenužudė. 2017 m. rugsėjo 13 d. vykusios apklausos metu tvirtino, kad K. B. namo grįžo jau padurtas, jo marškinėliai buvo kruvini. Tuo metu jis kambaryje sėdėjo ant lovos su N. Š. . Tarp jo ir K. B. nebuvo jokio konflikto. Jis peilio neėmė ir juo K. B. nedūrė. Po kiek laiko N. Š. jam pasakė, kad K. B. negyvas (t. 3, b.l. 32–34). 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. kovo 14 d. vykusių apklausų metu jis teigė, kad grįžus K. B. N. Š. nuėjo pažiūrėti kas atėjo. Jis po kelių minučių išėjo pažiūrėti ir virtuvėje pamatė stovintį susilenkusį K. B. . K. B. pasakė, kad jam silpna ir N. Š. nuvedė jį į kitą kambarį paguldyti. Po to N. Š. ėjo pažiūrėti K. B. ir grįžusi jam pasakė, kad K. B. negyvas. Tarp jo ir K. B. jokio konflikto ir jokių muštynių nebuvo. Kai K. B. grįžo jis jokio kraujo nematė. N. Š. K. B. sužaloti negalėjo, nes ji buvo su juo. K. B. galėjo sužaloti tas kas jį palydėjo namo (t. 3, b.l. 42–47, 51–53). Teisėjų kolegija nuteistojo A. B. parodymus, neigiant padarius nusikalstamą veiką, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Pirmiau aptarti nuteistojo parodymai prieštarauja bylos duomenims.
10. Įvykio vietos apžiūros metu patalpoje Nr. 4, ant šaldytuvo rastas virtuvinis peilis, kurio rankena yra rudos spalvos, medinė, visas peilio ilgis apie 28,3 cm, peilio geležtė – apie 16,5 cm ilgio. Ant peilio ašmenų galo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b.l. 16–48). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 91/2017(01) nurodyta, kad tirtas K. B. krūtinės dešinės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas padarytas tirti pateiktu peiliu (t. 1, b.l. 101–107). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5532)-IS1-1529 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2017 m. rugsėjo 4 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. B. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000001 % (t. 1, b.l. 80–89). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo patalpa pažymėta Nr. 4 yra atskira patalpa nuo kitų likusių patalpų (t. 1, b.l. 16–48) ir pagal liudytojos N. Š. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus matyti, kad būtent joje gyveno A. B. (t. 5, b.l. 78). Taigi iš pirmiau aptartį įrodymų teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. B. buvo nužudytas peiliu, kuris buvo rastas A. B. gyvenamojoje patalpoje.
11. Liudytoja N. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik pirmosios instancijos teisme ir papildomai apklausta apeliacinės instancijos teise iš esmės nuosekliai teigė, kad grįžus K. B. į namus, tarp jo ir A. B. kilo konfliktas. Po to, pas ją į kambarį užėjęs K. B. jai pasakė, kad yra padurtas, tačiau ji tuo nepatikėjo. Vėliau ji užmigo ir atsikėlusi (po tai kai išgirdo skambantį telefoną), kitame kambaryje rado K. B. negyvą ir ėjo pas kaimynus prašydama apie tai pranešti policijai ir iškviesti pagalbą. Tuo metu, kai namo grįžo K. B. , namuose buvo tik ji, A. B. ir K. B. . Kitų asmenų namuose nebuvo. Viso proceso metu liudytoja nuosekliai teigė, kad ji K. B. nežudė (t. 2, b.l. 38–41, 58–60; t. 4, b.l. 55–57; t. 5, b.l. 76–82). Tokias aplinkybes liudytoja (tuo metu buvo įtariamoji, nes jai buvo pareikšti įtarimai dėl K. B. nužudymo) patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b.l. 65–69). Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais liudytojos N. Š. parodymais. Be to, juos iš dalies patvirtina liudytojų I. V. ir R. M. parodymai, kuriuose jie teigė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 11.00 val. ar 11.15 val. pas juos į namus atėjo N. Š. ir prašė iškviesti policiją, nes K. B. negyvas. Liudytoja I. V. taip pat parodė, kad nuėjusi į N. Š. namus, rado fotelyje sėdintį negyvą K. B. . Tuo metu pašalinių asmenų nematė (t. 4, b.l. 54, 75–76). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo suradimo vietą ir kraujo pėdsakų nebuvimą prie namo ir namo viduje (t. 1, b.l. 16–48). Be to, pats nuteistasis A. B. parodė, kad K. B. N. Š. nežudė.
11.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje pateiktoje K. B. naudoto telefono telefonų skambučių suvestinėje nėra užfiksuoto įeinančio skambučio apie kokį parodė N. Š. . Todėl gynėjo teigimu, N. Š. parodymai yra melagingi ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje pateiktoje K. B. ir N. Š. naudoto mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), telefonų skambučių suvestinėje tiriamo įvykio dieną – 2017 m. rugsėjo 4 d., 11.47 val. kai apie tiriamą įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b.l. 13–15), buvo užfiksuoti du telefoniniai skambučiai, tai yra 2017 m. rugsėjo 4 d., 6.20 val. ir 2017 m. rugsėjo 4 d., 7.24 val. (t. 2, b.l. 137–141). Tačiau iš baudžiamojoje byloje pateikto Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. tarnybinio pranešimo ir prie jo pridėtos I. M. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambučių ir duomenų srautų suvestinės duomenų matyti, kad I. M. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. 11.07 val. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. 11.19 val. net keturis kartus skambino K. B. į jo naudojamą abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 142-150). Priešingai nei teigia gynėjas, nurodytos aplinkybės patvirtina liudytojos N. Š. parodymus, todėl nėra pagrindo abejoti N. Š. parodymų patikimu, nes jie yra nuoseklūs ir sutampa su kitais bylos duomenimis.
11.2. Taip pat gynėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad liudytoja N. Š. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuslėpė įvykio metu vilkėtą chalatą. 2017 m. rugsėjo 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad N. Š. pareiškė, jog pateikia tuos drabužius, kuriuos dėvėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. rytą. Nurodyta, kad N. Š. nuo savęs nusivilko žalios, oranžinės, geltonos spalvų margumo chalatą su diržu bei raudonos spalvos trumpomis rankovėmis palaidinę (t. 2, b.l. 93). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5532)-IS1-1529 nurodyta, kad tirti pateiktas N. Š. chalatas paimtas 2017 m. rugsėjo 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Aprašyta, kad tiriamas N. Š. chalatas – baltos, geltonos ir rudos spalvų, ilgomis rankovėmis (t. 1, b.l. 80–89). Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose N. Š. nurodė, kad ji tirti atidavė tą chalatą, kurį buvo apsirengusi tiriamo įvykio rytą kai miegojo ir po to surado negyvą K. B. (t. 2, b.l. 38–41, 58–60; t. 4, b.l. 55; t. 5, b.l. 76–82). Tai, kad N. Š. skirtingų apklausų metu, skirtingai įvardino margo chalato atspalvius, neleidžia abejoti jos parodymų teisingumu ir neleidžia teigti, kad ji ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė tirti ne tiriamo įvykio metu vilkėtą chalatą, kadangi iš pirmiau aprašytų įrodymų taip pat matyti, kad net pareigūnė ir specialistas aprašydami tą patį chalatą, skirtingai nurodė jų atspalvius. Natūralu, kad esant margam daiktui, kiekvieną kartą asmuo gali nurodyti skirtingus jų atspalvius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad N. Š. įvardino panašius atspalvius kaip ir pareigūnė bei specialistas.
12. Byloje esančius įrodymus, taip pat ir liudytojos N. Š. parodymus apie tai, kad jai sėdint su A. B. ant lovos, grįžus K. B. tarp brolių kilo konfliktas, atitinka K. B. pirminiai parodymai. Nors nuteistasis teigia, kad pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą užrašyti neteisingi parodymai ir kad šių apklausų metu nedalyvavo gynėjas yra nepagrįsti, nes kaip matyti iš bylos duomenų, atliekant šiuos procesinius veiksmus dalyvavo gynėjas, kuris dėl apklausos eigos ir protokole užfiksuotų parodymų turinio jokių pastabų neturėjo. Be to, iš įtariamojo 2017 m. rugsėjo 5 d. apklausos protokolo matyti, kad apklausos protokole pasirašė ne tik įtariamasis A. B. , bet ir įtariamojo apklausoje dalyvavęs gynėjas G. Z. , kuris pasirašydamas po apklausos protokolu patvirtino apklausos protokolo turinio tikrumą, o pastabų dėl apklausą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo nepareiškė (t. 3, b.l. 28–30, 82–83). Liudytoja R. S. parodė, kad ji surašė ir pati pasirašė 2017 m. rugsėjo 5 d. įtariamojo A. B. apklausos protokolą. Apklausoje dalyvavo tie asmenys, kurie yra nurodyti protokole. Parodymus užrašė tokius, kokius davė A. B. (t. 4, b.l. 121–122). Priešingai nei teigia nuteistasis, iš 2017 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo advokatas, kuris pasisakė dėl prokuroro prašymo, taip pat įtariamasis netgi pats atsakinėjo į savo gynėjo klausimus (t. 3, b.l. 82–83). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pagrįstai rėmėsi pirminiais A. B. parodymais (apie tai, kad jis peiliu sužalojo K. B. ).
12.1. Nuteistasis A. B. tvirtina, kad jis negalėjo perskaityti ir pasirašyti pirminės apklausos protokolo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2018 m. sausio 8 d. apžiūros protokolo matyti, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. kratos metu iš A. B. buvo paimti taip pat ir akiniai, ant kurių yra užrašai „Good Luck“ ir „Ha2031 +1.00“ (t. 3, b.l. 73–77). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. B. parodė, kad jis dabar nešioja akinius, kuriuos 2017 m. rugsėjo 4 d. gavo iš N. Š. . Taip pat parodė, kad po pirminių apklausų protokolais yra jo ranka parašyti paaiškinimai ir pasirašyta, jis tai galėjo parašyti ir be akinių (t. 5, b.l. 80–81). Iš A. B. nešiotų akinių stiprumo (+1) ir A. B. parodymų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jam buvo nustatytas mažas-nedidelis regėjimo sutrikimams, o tai patvirtina, kad A. B. ir neturėdamas akinių galėjo perskaityti apklausos protokolą ir jame pasirašyti.
13. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo A. B. argumentą, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys. Pirma, iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad K. B. buvo sužalotas peiliu, kuris buvo surastas patalpoje, kurioje gyveno A. B. (t. 1, b.l. 16–48, 101–107). Antra, tiek nuteistasis A. B. , tiek liudytojos N. Š. ir I. V. parodė, kad tiriamo įvykio įvykdymo laikotarpiu A. B. ir K. B. priklausančiame name ir šalia jo, pašalinių asmenų nebuvo. Trečia, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nei prie namo, nei pačiame name nebuvo surasta jokių kraujo pėdsakų (t. 1, b.l. 16–48). Ketvirta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 888/2017(02) konstatuota, kad K. B. mirtis turėjo įvykti per kelias ar keliolika minučių po patirto krūtinės ląstos sužalojimo. Specialistas D. T. parodė, kad K. B. sužalojimas buvo padarytas tuoj prieš mirtį. Nukentėjusysis po smūgio kažkiek dar galėjo judėti, pavyzdžiui pereiti kambarį (t. 4, b.l. 76). Peilio – nužudymo įrankio radimas A. B. priklausančiame name duoda pagrindą daryti išvadą, kad sužalojimas K. B. buvo padarytas būtent šiame name, o ne kur nors kitur kaip teigė nuteistasis, nes nelogiška būtų teigti, kad K. B. sužalojęs asmuo pirmiausia užėjęs į svetimus namus pasiimtų peilį, kažkur išėjęs lauke sužalotų K. B. , grįžtų į svetimus, tai yra nukentėjusiojo namus ir ten paliktų nusikaltimo įrankį bei iš įvykio vietos pasišalintų nepastebėtas name buvusių A. B. ir N. Š. . Be to, tiek liudytoja N. Š. , tiek nuteistasis A. B. parodė, kad K. B. į namus grįžo vienas. Taigi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad K. B. buvo nužudytas savo namuose (po patirto sužalojimo nukentėjusysis iš esmės negalėjo niekur toli eiti) A. B. gyvenamojoje patalpoje rastu peiliu.
14. Taigi priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismo išvados pripažįstant A. B. kaltu nužudžius K. B. pagrįstos išsamiai išanalizuotų bylos įrodymų visuma, juos tarpusavyje palyginus ir įvertinus kiekvieno įrodymo patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. tyčia nužudė artimą giminaitį (brolį), jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl būtinosios ginties
15. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigė, kad pripažinus įrodytomis aplinkybes, jog A. B. buvo sužalotas tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ar A. B. veiksmai atitiko būtinąją gintį ar ją peržengė.
15.1. Nuteistojo A. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. ir liudytojos N. Š. parodymais nustatyta, kad grįžęs namo K. B. paėmė A. B. ir išvedė jį į virtuvę, po ko tarp jų kilo konfliktas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2538/2017(02) nurodyta, kad A. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai nugaroje, alkūnėse, dešiniame dilbyje, kurie padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau septyniais trauminiais poveikiais, 1-2 paros iki apžiūros (t. 3, b.l. 67). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes (nukentėjusiojo ir nuteistojo girtumo laipsnį (t. 1, b.l. 53–57), ne kartą vykusias tarp brolių konfliktines situacijas (tai patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai L. B. , R. M. , M. L. , I. V. , N. M. (t. 4, b.l. 52, 54, 73, 75, 76), pirmiau aptartus A. B. nustatytus sužalojimus) yra pagrindas konstatuoti, kad K. B. neatliko veiksmų, kuriuos pagal BK 28 straipsnio būtų galima laikyti pavojingu kėsinimusi, nuo kurių A. B. būtų reikėję gintis, tai yra suduoti nukentėjusiajam smūgį peiliu į krūtinę. Nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo nuteistojo A. B. veiksmus vertinti ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimą.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo
16. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusiojo K. B. elgesys.
16.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.
16.2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo K. B. elgesys konflikto su broliu A. B. metu buvo rizikingas. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus nuteistojo 2017 m. rugsėjo 5 d. parodymus ir liudytojos N. Š. parodymus (apie tai, kad K. B. grįžus į namus, A. B. ir N. Š. sėdėjo kambaryje ant lovos, o N. Š. teigimu A. B. ne tik šalia jos sėdėjo, bet ir lindo prie jos, K. B. papriekaištavo A. B. kodėl šis lenda prie jo sugyventinės N. Š. ir išvedė-išstūmė A. B. iš tos patalpos) daro išvadą, kad esant aptartai situacijai K. B. elgesys nelaikytinas provokuojančiu ar rizikingu veiksmu. Nors nukentėjusiojo veiksmai, neatitinka nusistovėjusių mandagaus elgesio normų, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją ir konflikto dalyvių nustatytą neblaivumo laipsnį, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų laikytinas rizikingu. Taip pat nenustatyta konkrečių veiksmų, kuriais nukentėjusysis būtų neatsargiai skatinęs nuteistąjį smurtauti prieš jį peiliu. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Dėl A. B. paskirtos bausmės
17. Apeliaciniuose skunde taip pat prašoma A. B. paskirti švelnesnę bausmę. Toks apeliaciniuose skunduose išdėstytas prašymas yra nepagrįstas.
17.1. Apygardos teismas A. B. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Minėto straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat tinkamai laikydamasis bausmės individualizavimo principo, skirdamas bausmę nuteistajam A. B. apygardos teismas atsižvelgė ir tai, kad jis anksčiau neteistas (t. 3, b.l. 7–8). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalis 9 punktas), taip pat pagrįstai nenustatė atsakomybė lengvinančių aplinkybių.
17.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė, kuri yra dvejais metais mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinius skundus atmesti.