Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-105/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-09
Bylos Nr.
2K-105/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Benediktas Stakauskas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Josifas Tomaševičius (pran.)
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-105/2010Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.1. 2.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Iš R. A. priteista V. K. 10 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2007 m. balandžio 15 d., apie 19.30 val., būdamas Vilniuje, Sodų g. 24E, priėjo prie nukentėjusiojo I. A. ir paprašė leisti pasinaudoti telefonu „Nokia 6080“, 449 Lt vertės su jame buvusia „Tele-2“ SIM kortele, 20 Lt vertės. Nukentėjusiajam leidus, jis su telefonu „Nokia 6080“ nuėjo atokiau ir skambinant nusprendė telefoną pagrobti. Telefono nukentėjusiajam negrąžino ir greitai pasišalino; tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam I. A. priklausantį 469 Lt vertės turtą, taip padarydamas nukentėjusiajam 469 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. A. nuteistas už tai, kad grasindamas daiktu, panašiu į ginklą, jį demonstruodamas, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2008 m. rugsėjo 22 d., apie 14 val., Vilniuje, Sereikiškių parke, panaudojęs daiktą, panašų į pistoletą, nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu, t. y. laikydamas rankoje daiktą, panašų į pistoletą, jį demonstruodamas, nukreipiant žemyn nukentėjusiojo link, būdamas nuo nukentėjusiojo apie 20 cm atstumu, atėmė galimybę jam priešintis, pareikalavo pinigų ir mobiliojo telefono, tokiu būdu pagrobė iš nukentėjusiojo 10 Lt, padarydamas nukentėjusiajam 10 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos jo įstatymų garantuojamos teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasatoriaus nuomone, pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo. Jo kaltės dėl plėšimo L. K. atžvilgiu (BK 180 straipsnio 1 dalis) nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje. Jo kaltė grindžiama tik parodymo atpažinti asmenį protokolu, tačiau byloje šie nukentėjusiojo atpažinimai buvo atliekami kelis kartus, parodymo atpažinti tvarka buvo netinkama, nes parodyti atpažinti asmenys buvo skirtingo amžiaus, šukuosenų, dėl to tai laikytina netinkamu įrodymų šaltiniu. Nukentėjusiojo duoti parodymai prieštarauja jo parodymams (nebuvo atlikta akistata), liudytojų parodymams, o apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nepasisakė, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitus atmetė, t. y. neatsižvelgė į aplinkybes, kurios esmingai galėjo paveikti teismo išvadas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistojo R. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo R. A. gynėjos prašymą atlikti įrodymų tyrimą, dar nereiškia nuteistojo teisių suvaržymo ar sukliudymo teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, pagrįstai konstatavo, kad R. A. buvo atpažintas nepažeidžiant BPK 191 ir 192 straipsniuose nustatytų taisyklių. Prokuroro nuomone, priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas pašalino byloje esančius prieštaravimus. Teismai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl, prokuroro nuomone, nėra pagrindo panaikinti teismų sprendimus ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų vykdymo

Kasatorius neigia savo kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas jo apeliacinis skundas ir paliktas galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendis, nepagrįsti, jo kaltės įrodymų nesurinkta.

Atsakydama į tokį kasacinio skundo teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina tik patikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų.

Kasatorius abejoja visų įrodymų, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl jo kaltės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, patikimumu ir leistinumu, taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis įvertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus.

BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

R. A. kaltė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, sprendžiant iš Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžio, įrodyta nukentėjusiojo L. K. parodymais teismo posėdyje, R. A. atpažinimo iš nuotraukų ir drauge su kitais asmenimis protokolais.

Visi šie duomenys buvo surinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir patikrinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie duomenys gauti įstatyme numatytu būdu nepažeidžiant įstatyme nustatytos duomenų gavimo tvarkos.

Kasatorius teigia, kad nukentėjusiojo parodymai atliekant atpažinimą yra neobjektyvūs, prieštaringi, nenuoseklūs ir neturi įrodomosios vertės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas nukentėjusiojo parodymais, duotais teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teismui neturi. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo L. K. parodymuose yra esminių prieštaravimų.

Kasaciniame skunde pakartoti visi apeliacinio skundo argumentai dėl kiekvieno įrodymo, taip pat ir dėl atpažinimo protokolų neteisėtumo. Į šiuos argumentus išsamiai atsakyta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartyje. Kasaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų. Jų neturi pagrindo paneigti ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

BPK pažeidimai pripažintini esminiais tuo atveju, kai jie suvaržo įstatymo garantuotas kaltinamojo teises arba sukliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Iš parodymų atpažinti protokolų nėra pagrindo pripažinti, kad atliekant šiuos veiksmus buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nebuvo pažeisti BPK 191 ir 192 straipsnių reikalavimai.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo

Apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti esančius apeliaciniame skunde motyvus ir savo sprendime aptarti visus apeliacinio skundo argumentus bei juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis atitinka šiuos reikalavimus. Nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento atskirai ir dėl apeliacinio skundo apskritai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą buvo pažeisti BPK reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei padarė teisingą išvadą, kad įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas pirmosios instancijos teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į apeliacinio skundo argumentą dėl liudytojų J. M. ir M. Č. parodymų įvertinimo, taip pat pateikta išvada dėl kratos metu pas kaltinamąjį R. A. nerastų daiktų, apie kurių buvimą buvo tvirtinama apeliaciniame skunde.

Patikrinusi visus kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paneigti apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų nėra pagrindo. Taip pat nenustatyta BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas StakauskasTomas ŠeškauskasJosifas Tomaševičius