Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu devyneriems metams.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu nuteistas V. S., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistojo V. S. ir nuteistojo A. B. gynėjo bei nukentėjusiosios G. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 6 d., apie 20.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. S., E. S. priklausančios sodybos, esančios Kauno r., (duomenys neskelbtini), kieme, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, A. B. panaudojus smurtą prieš nukentėjusįjį J. Š. – tyčia smogus rankomis ir spyrus J. Š. į galvą bei kitas kūno vietas, jam priėjus prie J. Š. iš nugaros ir paėmus jį ranka už kaklo bei smaugus, J. Š. nukritus ant žemės, o V. S. spyrus J. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais A. B. ir V. S., ne mažiau kaip 17 trauminių poveikių pasėkoje, J. Š. padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, muštines žaizdas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, nosikaulio ir dešinės pusės viršutinio I danties lūžius, poodines kraujosruvas nosies srityje, kairės akies vokuose, kaktos kairėje pusėje, kairiame smilkinyje, dešiniame užausyje, kakle, kairio žasto, kairio dilbio, dešinės šlaunies ir abiejų kelių srityse, odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimus abiejų dilbių, dešinės šlaunies ir kelių srityse, kraujosruvas kaklo raumenyse, dešinio žando raumenyse, galvos minkštuose audiniuose, kaktos abiejose pusėse, pakaušio dešinėje ir kairiajame smilkininiame raumenyje. Po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, A. B. ir V. S. nutempė dėl patirtų sužalojimų sąmonės netekusį ir todėl bejėgiškoje būklėje esantį J. Š. prie tvenkinio, esančio apie 100 metrų atstumu nuo E. S. sodybos, į kurį jį įmetė, ko pasėkoje J. Š. dėl asfiksijos, prigėręs vandenyje, mirė, t. y. tyčia jį nužudė.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas prašo teismą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartį pakeisti: nuteistojo A. B. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. gynėjo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą

Atsakomybė pagal BK 129 straipsnį už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik esant tyčinei kaltei, t.y. tada, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet numatęs tokių padarinių kilimą, sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Teismų praktikoje apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. B., veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju šioje byloje – V. S., sudavė nukentėjusiajam J. Š. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 17 smūgių į įvairias kūno vietas, o po to pamanę, kad nukentėjusysis miręs, nutempė jį prie tvenkinio ir įmetė į vandenį. Tačiau specialisto išvada Nr. M658/06 (02) nustatyta, kad J. Š. mirties priežastis – asfiksija prigeriant vandenyje, tuo tarpu jam kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 17-18 poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o po šių sužalojimų padarymo jis galėjo gyventi. Remdamasis ekspertų išvada kasatorius prašo laikyti gyvybės atėmimą neatsargiu ir perkvalifikuoti veiką į BK 132 straipsnio 1 dalį.

Kolegija laiko, kad šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie neatsargią kaltės formą dėl gyvybės atėmimo nuteistojo A. B. veikoje, nes jis kartu su kitu nuteistuoju – V. S., sąmoningai rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį, suduodami nemažiau 17 smūgių ir padarydami įvairius sužalojimus nukentėjusiojo kūne. Tuo tarpu esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Atkreiptinas dėmesys, kad smūgiai buvo suduodami ir į galvą, t. y. gyvybiškai svarbias kūno vietas. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus suduodamas smūgius, juo labiau nevienkartinius smūgius į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai, taip pat ir gyvybei. Kadangi byloje nėra duomenų, liudijančių apie psichinius sutrikimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tą aplinkybę suvokė ir A. B., ir V. S. Jų suvokimo turinį rodo ir jų tolimesni veiksmai bei parodymai, kai jie patys teigė, kad pagalvojo, jog nužudė nukentėjusįjį ir dėl to įmetė jį į vandenį. Taigi jiems tokia nukentėjusiojo būklė neatrodė atsitiktinė. Be to, metimas nukentėjusiojo, esančio be sąmonės, į vandenį (jei jie suvoktų, kad nukentėjusysis dar gyvas) ir palikimas jo, esančio tokioje būklėje, vandenyje, taip pat yra veiksmai pavojingi kito žmogaus gyvybei. Jei jie būtų suvokę, kad nukentėjusysis dar gyvas, tai darydami tokią veiką numatytų, kad nukentėjusysis žus. Tai suponuotų tyčinę kaltę gyvybės atėmimo atžvilgiu ir dėl nukentėjusiojo įmetimo į tvenkinį. Esant aukščiau išvardytoms aplinkybėms, nuteistųjų padaryta klaida, imant domėn ankstesnius jų pavojingus gyvybei veiksmus, negali įtakoti padaryto gyvybės atėmimo vertinimo kaip tyčinės veikos.

Apygardos teismas inkriminuodamas kaltininkams BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, kvalifikavimą pagrindė kaip objektyviomis bylos aplinkybėmis, (teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusysis buvo be sąmonės), taip pat ir subjektyviomis aplinkybėmis, kad kaltininkai, neįsitikinę, ar nukentėjusysis gyvas, įmetė jį į vandenį.

Viena iš būtinų sąlygų kvalifikuoti veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies bet kokį punktą yra kaltinamojo suvokimas jam inkriminuoto sudėties požymio. Taigi padarytos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, reikalauja tiek bejėgiškos būklės, tiek ir tyčinės kaltės nustatymo ne tik paties gyvybės atėmimo atžvilgiu, bet ir suvokimo, kad nužudomas būtent bejėgiškos būklės asmuo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę.

Teismai pagrįstai konstatavo, kad į vandenį buvo įmestas gyvas žmogus, bet esantis bejėgiškoje būklėje. Tačiau sprendžiant iš abiejų nuteistųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tiek V. S., tiek A. B. galvojo, kad savo smurtiniais veiksmais jau atėmė gyvybę nukentėjusiajam ir įmetė į vandenį jau negyvą, o ne bejėgiškos būklės asmenį. Taigi sprendžiant iš nuteistųjų parodymų, jų veikoje nebuvo suvokimo, kad jie įmeta į vandenį dar gyvą asmenį, bet esantį bejėgiškoje būklėje. Dėl šio nusikaltimo sudėties požymio jų veikoje yra neatsargi kaltė. Iš esmės tokią kaltės formą konstatavo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, teigdami, kad nuteistieji neįsitikino, ar nukentėjusysis yra gyvas ir įmetė jį į vandenį. Tačiau teismai padarė klaidingą išvadą, kad ši aplinkybė liudija apie tyčinę kaltę dėl šio nužudymą kvalifikuojančio požymio. Nuteistieji teigė, kad jiems pasirodė, kad nukentėjusysis jau miręs. Taigi nepaneigtas jų tvirtinimas, kad jie nesuvokė šio požymio. Tačiau jie turėjo ir galėjo suvokti, kad nuketėjusysis dar gyvas ir jie meta į vandenį ne mirusįjį, o dar gyvą, bet esantį be sąmonės žmogų. Dėl to A. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skiriama šio straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė.

Šioje byloje taip pat pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą kvalifikuota ir kito nuteistojo V. S. kartu su A. B. padaryta veika. Nors nuteistasis V. S. kasacinio skundo nepadavė, pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, kolegija tikrina nuosprendį ir jo atžvilgiu. Kadangi abiejų nuteistųjų parodymai dėl suvokimo įmetant nukentėjusįjį į tvenkinį analogiški, kolegija keičia nuosprendį ir nuteistojo V. S. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartį

A. B. ir V. S. padarytą nužudymą perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti: A. B. laisvės atėmimą aštuoneriems metams. V. S. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu V. S. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeista.