Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu aštuoniolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniolikai metų.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio mėn., naktį iš 9 į 10 d., nuo 24.00 iki 3.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Šiauliuose, ,,duomenys neskelbtini“ kambaryje, priklausančiame V. A., dėl asmeninių priežasčių ir buitinio konflikto, sudavė V. A. dėl girtumo ir invalidumo buvusiam bejėgiškos būklės (jam buvo nustatytas 20 proc. darbingumo lygis dėl kraujagyslinės mielopatijos su apatinių galūnių parapareze, eisenos sutrikimo, dalinio dubens organų funkcijos sutrikimo) kumščiu, delnu ir apauta koja į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvos sritį, veidą, krūtinę ir pilvą, padarė įvairius sužalojimus ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Plyšus kairiajam plaučiui, išsiliejo kraujas į kairę krūtinplėvės ertmę, išsivystė masyvi poodinė emfizema ir nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Taip A. L. tyčia nužudė V. A., kuris dėl susirgimo, invalidumo ir girtumo buvo bejėgiškos būklės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

BK 129 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotas nužudymo sudėtis. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės) tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Asmens bejėgiška būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atimti gyvybę.

Žemesnės instancijos teismai savo sprendimuose nurodė duomenis, kuriuos išsamiai išanalizavo ir padarė pagrįstas išvadas, kad V. A. prieš sumušimą dėl ligos, invalidumo ir girtumo buvo bejėgiškos būklės, šią būseną A. L. suvokė ir ja pasinaudodamas V. A. atėmė gyvybę. Kasatoriaus versijos, kad V. A. sumušęs gindamas O. V. ir nežinojęs, jog V. A. buvo invalidas, aptartos ir paneigtos teismų sprendimuose nurodytais įrodymais. Patikrinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo A. L. skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė.

Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nepadaryta.

Teismų sprendimais nustatyta, kad A. L. tyčia nužudė V. A., kuris dėl ligos, invalidumo ir girtumo buvo bejėgiškos būklės, šią būseną A. L. suvokė ir ja pasinaudodamas V. A. atėmė gyvybę, todėl ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taigi A. L. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

BK 27 straipsnio 2 dalyje ir jos 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kada teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. L., neišnykus teistumui už 1992 m. lapkričio 6 d. padarytą labai sunkų nusikaltimą (nužudymą itin žiauriai), vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą), todėl teismai, įvertinę jo asmenybę (sprendimuose nurodyti išsamūs motyvai) ir visas bylos aplinkybes, pagrįstai jį pripažino pavojingu recidyvistu. Taigi BK 27 straipsnio nuostatos A. L. pritaikytos tinkamai.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.