Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-381-639/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: e2-381-639/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05288-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Zajarskas
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: R. R.

Civilinė byla Nr. e2-381-639/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05288-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Ievai Pečiukienei, Skaistei Jauniškytei,dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovei advokatei G. M.,atsakovui R. R., jo atstovui G. G.,išvadą teikiančios institucijos atstovui G. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui R. R., dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, ir atsakovo R. R. priešieškinį, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nustatyti dukros R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jos mama R. Š.; 2) nustatyti sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jos mama R. Š.; 3) priteisti iš atsakovo R. R., nepilnametei dukrai R. R. išlaikymą - kas mėnesį mokant periodines išmokas po 280,00 Eur, jas indeksuojant teisės aktu nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo R. R., sūnui A. R. išlaikymą - kas mėnesį mokant periodines išmokas po 280,00 Eur, jas indeksuojant teisės aktu nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ieškovės nurodytomis sąlygomis.

2. Nurodė, kad su atsakovu gyveno nesudarę santuokos, turi du bendrus vaikus taip pat ieškovė turi dukrą iš ankstesnių santykių E. K.. Nurodė, kad 2021 m. kovo mėnesį atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl galimai R. R. įvykdyto išžaginimo nepilnametės E. K. (ieškovės dukters) atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė su dukromis išsikėlė į Klaipėdą, o šalių susitarimu šalių sūnus A. R. iki mokslo metų pabaigos liko gyventi su tėvu. Ieškovės teigimu, atsakovas įkalbino sūnų likti gyventi su juo ir sūnaus motinai negrąžina.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad dukters R. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama R. Š., taip pat priteisti dalį ieškovės prašomo išlaikymo t. y. 234,00 Eur per mėnesį dukters išlaikymui. Kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad galiojant įstatyme įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, ieškovės teiginiai dėl atsakovo galimų nusikalstamų veiksmų bei duomenys apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nėra ir negali būti vertinami ir siejami su atsakovo kaip tėvo gebėjimais ir galėjimu pasirūpinti vaikais.

Šalies argumentai

4. Taip pat byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui išlaikymo dalį - kas mėnesį mokant periodines išmokas po 234,00 eurų. Tuo atveju, jei teismas netenkintų priešieškinio reikalavimo dėl A. R. gyvenamosios vietos nustatymo, prašo patvirtinti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. R. ir R. R., atsakovo nurodytomis sąlygomis, taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo reikalavimą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo argumentuoja tuo, kad jis turi gyvenamąją vietą, kurioje ilgą laiką gyveno ir jo nepilnamečiai vaikai su ieškove. Atsakovo sūnui ši gyvenamoji vieta yra gerai pažįstama, joje jis gerai jaučiasi; sūnus pradėjo lankyti mokyklą netoli namų (Priekulėje), kur jam patinka, jis turi susiradęs draugų tiek mokykloje, tiek popamokinėje veikloje (t.y. vaiko socialiniai ryšiai yra susiformavę šioje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas palaikė gerus santykius tiek su mokymo įstaigos, tiek ir su dienos centro darbuotojais, kuriuos vaikas lankė. Taigi sūnui A. šiuose namuose yra nusistovėjusi ir įprasta aplinka, kuri glaudžiai siejasi su sūnaus teigiamais emociniais išgyvenimais bei ši aplinka nesukelia vaikui socialinės ar psichologinės žalos. Atsakovas taip pat pažymi, kad sūnus yra berniukas, kuriam, jo amžiuje itin svarbus tėvo autoritetas, buvimas su tėvu, bendrų darbų darymas, kas itin patinka sūnui. Atsakovas taip pat turi nuolatinį darbą ir pajamas, be to užsiima veikla ūkyje, į kurią noriai įsitraukia sūnus. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė už atsakovo, ieškovė išsikėlė gyventi į Klaipėdą, ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra aišku ar ji turės nuolatinį darbą, stabilias pajamas ir galės vaikams užtikrinti stabilią aplinką ir finansinę gerovę. Pažymėjo, kad sūnus nuolat išreiškia aiškų ir akivaizdų norą gyventi su atsakovu, o dėl negalėjimo gyventi jam saugioje įprastoje aplinkoje vaikas patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Kadangi šalių sūnus yra devynerių metu būtų galima ir tikslinga atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę šiuo klausimu, kur ir su kuo vaikas norėtų gyventi. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pateikti duomenys - iš darbovietės, bendruomenės raštai, rodo, jog atsakovas yra atsakingas ir teigiamai charakterizuojamas asmuo, tuo tarpu vaikų motina – R. Š., galimai turi priklausomybių, kaimo bendruomenės buvo charakterizuojama neigiamai, kaip nepavyzdinga motina.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo su atsakovo priešieškinio reikalavimais iš dalies sutiko. Nurodė, kad sutinka, jog atsižvelgiant į sūnaus ryšį su tėvu, sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, dukters gyvenamoji vieta su mama, abu tėvai išlaiko su juo gyvenantį vaiką ir vienas iš kito išlaikymo vaikams nereikalauja. Pažymėjo, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaiku, vaikas į mokyklą eina nepasiruošęs, be to atsakovas nuteikinėją sūnų prieš motiną. Be to prašo nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su mama ieškovės nurodytomis sąlygomis ir atsakovo bendravimo tvarką su dukra R. R..

6. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje dėl gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Išvadą teikiančios institucijos nuomone ieškinys turėtų būti tenkinamas, o atsakovo priešieškinio prašo netenkinti. Nurodė, kad šeima institucijai žinoma nuo 2021 m. vasario mėnesio, kai šeimoje buvo fiksuoti nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai (abu tėvai buvo neblaivūs). Nurodo, kad įvertinus šeimos aplankymo metu nustatytas aplinkybes, R. R. ir A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, todėl neprieštarauja, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis gali būti pakankamas būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, atitinka vaikų interesus ir jiems neprieštarauja.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad nors atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog, atsižvelgiant į vaiko išreikštą kategorišką norą gyventi su tėvu, ieškovė išreiškė sutikimą, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje faktinė situacija pasikeitė. Nurodė, kad ieškovei tapo žinoma, jog atsakovui bus pareikšti kaltinimai dėl ieškovės dukters išžaginimo, taip pat sūnus A. R. pakeitė savo poziciją ir išreiškė pageidavimą gyventi su mama, atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove – vaikų mama. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovė gyvena vieno kambario bute, dirba, geba užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas dėl to prašo ieškinį tenkinti ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta su ieškove. Ieškovė pažymėjo, kad abu vaikai šiuo metu lanko ugdymo įstaigas Klaipėdoje ir nėra tikslo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigas. Nurodė, jog mamos gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos yra saugios, nors vietos yra mažai, ieškovė stengiasi užtikrinti vaikų gerovę, planuoja artimiausiu metu išsinuomoti didesnį būstą. Paaiškino, jog ieškovei nėra sunku rūpintis vaikais ir namais.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies – dalyje dėl dukters R. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su ja nustatymo. Prašė tenkinti pateiktą atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad šeimos gyvenamojoje patalpoje sūnus turi savo kambarį, čia yra susiformavusi vaikui įprasta aplinka, nes jis joje gimė ir augo. Namų valdoje A. R. yra galimybė žaisti, užsiimti sportine veikla. Be to vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje turi draugų, lanko mėgstamą popamokinę veiklą – karatė treniruotes, pats vaikas, apklausiamas nurodo, kad nori grįžti į ankstesnę mokyklą. Sūnus domisi technika, laisvalaikiu su tėvu užsiima technikos remontu. Sūnaus ir tėvo santykiai yra labai artimi. Tai patvirtina nuosekli vaiko pozicija, kurią jis išreiškė ir palaikė viso proceso metu. Tuo tarpu, ne kartą buvo užfiksuota, kad mama vartoja alkoholį, dėl to negali užtikrinti vaikų saugumo ir tinkamai jų prižiūrėti. Atsakovo atstovas akcentavo, kad vaikų mama gyvena vieno kambario bute, kuriame be pačios ieškovės dar turėtų gyventi trys jos vaikai, tai rodo, kad ieškovė negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikų gyvenimui, vaikai neturi nei pakankamai erdvės, nei atskirų kambarių, todėl advokato vertinimu nėra normalu, kad skirtingų lyčių vaikai gyventų viename kambaryje. Pažymėjo, kad tokio amžiaus berniukams kaip A. itin svarbus vyriškumo formavimasis dėl to jo gyvenime didesnę reikšmę turi bendravimas su tėvu. Tuo atveju, jeigu abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašo patvirtinti tėvo bendravimo tvarką su vaikais tėvo nurodytomis sąlygomis, nes jo nurodoma tvarka yra detalesnė ir labiau nei ieškovės nurodoma tvarka, užtikrina abiejų tėvų teisę kuo daugiau dalyvauti vaikų gyvenime ir leisti su jais laiką.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė priteisti ieškovės prašomą išlaikymo po 280 Eur dydį kiekvienam vaikui, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Taip pat prašė nustatyti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką patikslintame ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Nors A. R. išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau šis noras gali būti sąlygotas įvairių aplinkybių ir negali būti lemiamas, sprendžiant dėl vaiko gerovės. Nurodė, kad šeima skyriui žinoma nuo 2021 metų, kai buvo fiksuoti nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai, duomenų, kad tėvai netinkamai rūpintųsi vaikais ar smurtautų vaikų atžvilgiu, institucija neturi. Pažymėjo, kad net esant galiojančiai teismo nutarčiai dėl laikinos vaikų ir tėvų bendravimo tvarkos nustatymo, buvo gautas policijos pranešimas, kad vaikai yra galimai nesaugioje aplinkoje. Nuvykus nustatyta, kad nors vaikai turėjo būti su tėvu ir jo priežiūroje, vaikai buvo rasti pas senelius, naktį buvo atliekamas vaikų perdavimas iš tėvo motinai, tai rodo, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaikais tuo metu, kai numatytas vaikų bendravimo laikas su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo vaikai. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Išvadą teikiančios institucijos pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 16 d. nurodyta, kad ieškovės šeima skyriui yra žinoma, kadangi 2021 m. vasario mėn. nustatyti nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai. Taip pat pateiktas šeimos aplinkos sąlygų vertinimo tyrimo aktas. Atvejo vadybos procesas šeimai taikomas nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki šiol. Skyriaus specialistai nustatė, jog ieškovė gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visi reikiami patogumai, baldai ir daiktai. Šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad motina tinkamai rūpinasi savo vaikų ugdymu, sveikata, užimtumu, namai yra švarūs ir tvarkingi, vaikai pamaitinti. Nors buvo porą kartų fiksuotas mamos neblaivumas, 0,23 ir 0,41 promilių – toks girtumo laipsnis nesukėlė grėsmės vaikų saugumui, motinai dėl šių aplinkybių buvo teikiamos konsultacijos. Teismui pateikti duomenys taip pat rodo, kad šalių santykiai konfliktiški, abu tėvai nuolat kviečia policijos pareigūnus vienas kitam, kaltina vienas kitą girtavimu, teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymu, vaikų netinkama priežiūra. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. ieškovė įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės darbo užmokestis sudaro 700 Eur neatskaičius mokesčių, ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus, kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto neturi. Atsakovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. liepos mėn. pajamos sudarė vidutiniškai 1003 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius 663,62 Eur).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas neprieštarauja, kad dukters R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos mama R. Š., tačiau nesutinka su prašomu išlaikymo dydžiu. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą su juo, priteisti sūnaus išlaikymui 234,00 Eur. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

12. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė iš bendrų šeimos namų išsikėlė su dukterimi R. R. ir E. K. į Klaipėdą, o šalių susitarimu šalių sūnus A. R. iki mokslo metų pabaigos liko gyventi su tėvu. Ieškovė nurodo, kad atsakovo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai atsakovo įvykdyto seksualinio nusikaltimo ieškovės nepilnametės dukters E. K. atžvilgiu. Ieškovės ir jos atstovės vertinimu, vien tokia faktinė situacija – kaltinimų pateikimas dėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, kelia pagrįstų abejonių tėvo galimybėmis rūpintis ir tinkamai prižiūrėti, auklėti vaikus.

14. Atsakovas mano, jog sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes vaikas nori lankyti mokyklą tėvo gyvenamojoje vietoje, taip pat tarp sūnaus ir tėvo susiformavę glaudūs santykiai, vaikas pats išreiškė norą gyventi su tėvu. Atsakovas turi stabilias pajamas, pastovų darbą. Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių, į tai, kad atsakovas tinkamai rūpinasi ir prižiūri nepilnamečius vaikus, mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo tėvu labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nuosavybės teise turi būstą, kuriame visą laiką gyveno šeima, taigi atsakovas turi ne tik pakankamai erdvės vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimui, bet šis būstas vaikui yra įprasta vieta, vaikas laiko šį būstą namais, tuo tarpu gyvenamosios vietos pasikeitimas vaikams kelia stresą ir neigiamus išgyvenimus. Nurodė ir tai, kad atsakovas skirtingai nei ieškovė, turi galimybę daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, t. y. nuvežti vaikus į ugdymo/ mokymo įstaigas ir iš jų pasiimti, nuvežti vaikus į lankomus būrelius, susitikimus su draugais ir pan. ir tai nuolat daro.

15. Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo R. R. motina. Nurodė, kad sūnui gyvenant su R. Š. moteris visada atvykusi pastebėdavo, kad R. veda asocialų gyvenimo būdą - namuose nuolatos lankydavosi draugai, buvo vartojamas alkoholis, ne kartą buvo į namus kviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę nustatė, jog R. Š. girta. Mama ne itin rūpinosi vaikais, sūnus A. į mokyklą atsikeldavo ir išeidavo savarankiškai. Visą laikotarpį, kai R. gyveno su liudytojos sūnumi R., ji niekur nedirbo, buvo išlaikoma R. Tuo tarpu R. dirba bei papildomai ūkininkauja. R. nevengdavo ir drąsių pasisakymų, kad jai vaikai nėra reikalingi, praėjusią vasarą vaikai itin dažnai buvo pas senelius, R. net sutartu laiku nesugebėjo atvykti pasiimti vaikų. Nurodė, kad vaikų priežiūra ir išlaikymu rūpinasi jos sūnus R. - perka rūbus, veža į mokyklą, būrelį, teikia vaikams išlaikymą.

16. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų ir augintų nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad šalių vaikai ieškovės šeimoje jaučiasi saugiai, jų interesai yra užtikrinami, pagal institucijos pateiktus duomenis, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikams augti ir vystytis, ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Liudytoja L. B. socialinė darbuotoja dirbanti Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba su R. R. šeima. Paaiškino, kad kiek teko bendrauti su šeima berniukas – A. gyvena pas tėtį, lanko mokyklą Klaipėdoje, Priekulėje noriai lanko karatė užsiėmimus. Matyti, kad berniukas gyvena pilnavertį gyvenimą, vaikas daugiau laiko praleidžia su tėvu ir su juo turi tvirtą ryšį, tuo tarpu su mama vaikas norėtų dažnesnio ir atviresnio bendravimo. Patvirtino, kad bendravimo su A. metu jaučiamas berniuko nenoras eiti į mokyklą, vaikas ilgisi ir tikisi grįžti mokytis į Priekulės mokyklą.

17. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotoja. Paaiškino, kad R. Š. šeimai nuo 2021 m. balandžio 2 d. teikiamos socialinės paslaugos, moteris yra socialiai aktyvi motyvuota, stengiasi pati spręsti kylančias problemas, noriai ir uoliai bendrauja su centro darbuotojais, atvejo vadybininke, visada informuoja apie pokyčius šeimoje. Sudarytas pagalbos planas, kuriame nurodytas rekomendacijas R. Š. vykdo, deda pastangas šeimos gerovės užtikrinimui. Nurodė, kad R. Š. rūpinasi vaikais tinkamai - rūpinasi vaikų sveikatos būkle, priežiūra, laisvalaikio užimtumu. Nurodė, kad mama geba sukurti vaikams tinkamą aplinką, sąlygos užtikrinti vaikų poreikius yra, tuo tarpu tai, kad šalių sūnus A. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos neigiamai veikia vaiko emocinę būseną. Kiek jai teko bendrauti su šalių vaikais visiems vaikams gyventi ir būti su mama patinka, A. niekada neišreiškė nenoro gyventi su mama ar kitų nusiskundimų nei vieno iš tėvų atžvilgiu.

18. Byloje nurodytos aplinkybės bei pateikti šalių gyvenimo sąlygų tyrimo dokumentai leidžia daryti išvadą, kad kiekvieno iš tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sąlygas nepilnamečiams vaikams. Pastebėtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra laikina, ji tikėtinai keisis, ieškovė ketina persikelti į erdvesnį butą, todėl buitinės sąlygos nėra svarbiausias ir lemiamas kriterijus, nustatant vaikų gyvenamą vietą.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų mama, tačiau bylos duomenys rodo, kad sūnus A. gyvena su tėvu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdžio metu 2021 m. gruodžio 9 d., pasitelkus psichologę Kristiną Černiauskaitę-Raukę išklausytas nepilnametis vaikas A. R. nuosekliai paaiškino, kad su seserimis sutaria gerai, ypač su mažesniąja R. R.. Nurodė, kad su tėčiu jam gyventi geriau, tėtis yra geras, ten kur gyvena tėtis – Priekulėje, jam labiau patiko lankyti mokyklą, ten turi draugų, lanko treniruotes, taip pat patiko leisti laiką dienos centre. Nurodė, jog iš esmės abu tėvai rūpinasi jo savijauta, ugdymo pasiekimais, nuolat domisi, kaip sekasi mokykloje, sūnui padeda ruošti pamokas, gamina valgį. Tėtis neriboja žaidimų telefonu, leidžia laisvalaikį su sūnumi, mama yra griežtesnė, bet jam patinka po pamokų laiką leisti su mama. Vaiko teigimu tėtis jį daugiau išklauso, labiau supranta. Pirmiausia savo išgyvenimus atsitikus bėdai pasakytų tėčiui, nes jis tai supranta.

21. Bet kuris ginčas susijęs su nepilnamečiais vaikais sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 3 dalis) ir į vaiko norą gali būti neatsižvelgta jeigu vaiko noras prieštarauja paties vaiko interesams. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje.

22. Ieškovė nurodydama, kad šalių sūnus turi likti gyventi su ja, akcentavo, kad atsakovo atžvilgiu nagrinėjama byla dėl galimo nepilnametės išžaginimo, kas iš esmės kelia abejonių ar asmuo, kuriam areikšti tokie kaltinimai gali būti patikimas ir tinkamai pasirūpinti vaikais. Taip pat akcentavo, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, byloje pateikti duomenys, kad ieškovei iškvietus policijos pareigūnus, buvo nustatyta, jog tėvo su vaikais bendravimo metu vaikai buvo pas jo mamą – vaikų močiutę, atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu, galimai išgėręs. Ieškovė taip pat akcentavo, kad vaikui gyvenant pas tėvą, ji gauna nusiskundimų iš mokyklos, kad vaikas ateina nepasiruošęs pamokoms, nepadaręs namų darbų, tai rodo, jog tėvas nesugeba užtikrinti vaiko disciplinos ir tinkamai juo rūpintis.

23. Tuo tarpu atsakovas akcentavo, jog ieškovė negeba pasirūpinti vaikais, nes ne kartą buvo užfiksuota pavartojusi alkoholio, dėl to negali užtikrinti vaikų saugumo. Atsakovo atstovas akcentavo, jog ieškovė gyvena vieno kambario bute, dėl to nėra užtikrinama pakankamai erdvės vaikams, taip pat pažymėjo, jog berniukui nedera gyventi viename kambaryje su priešingos lyties seserimis, be to sūnaus kaip berniuko – būsimo vyro formavimuisi itin svarbus tėvo vaidmuo.

24. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginčą. Taip pat negali nulemti ir tėvų gyvenamoji vieta. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti palikta su atsakovu vien atsižvelgiant į tai, kad vaikas su juo gyvena nuo gimimo ir yra prisirišęs prie gyvenamosios aplinkos ar dėl to, kad vaikas turi gyventi su savo lyties tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

25. Iš esmės matyti, kad abu tėvai dalyvauja vaiko auklėjime. Teismui liudiję asmenys – gerovės centro darbuotoja, socialinė darbuotoja, vaiko teisių specialistas, patvirtino ieškovės ieškinio aplinkybes dėl jos nuomojamo būsto ir galimybės nustatyti sūnaus A. R. gyvenamąją vietą su ja. Ginčo šalių yra sukurtos sąlygos nepilnamečiui vaikui augti, mokytis, ilsėtis ir tenkinti kitus poreikius. Nors šios sąlygos nėra vienodos – atsakovas turi erdvesnį būstą, kuriame vaikui gali būti sukurta atskira erdvė – kambarys, tačiau sutiktina su ieškove, kad šalių santykių nutraukimo metu, kai ieškovė skubiai paliko bendrus šalių namus, ji neturėjo tokių sąlygų. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, taigi gyvenamoji vieta gali keistis, ieškovė planuoja išsinuomoti erdvesnį būstą.

26. Teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovo argumentus dėl vaikui nesaugios aplinkos (ieškovės gyvenamoji vieta yra nesaugi, per mažai vietos – gyvenamojo ploto) pas ieškovę bei ieškovė vartoja alkoholį. Nei bylos duomenys, nei liudytojų paaiškinimai neįrodo šių aplinkybių. Nustatyti kompetentingų institucijų pažeidimai nebuvo esminiai, kad dėl gyvenamojo būsto dydžio, tvarkos, konstrukcijos ar kitų priežasčių vaikui būtų kilusi grėsmė dėl nesaugios aplinkos. Vaikui sudarytos galimybės pasiekti mokymosi įstaigą, grįžti į namus po pamokų, nėra duomenų, kad vaikas dėvi netinkamus rūbus ar avalinę, taip pat vartoja netinkamus vaistus ar kt. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad dėl to jog buvo fiksuota, jog ieškovė vartojo alkoholį, jai buvo teikiamos konsultacijos, nustatytas girtumo laipsnis buvo nežymus ir nesukėlė vaikams grėsmės, taip pat, matyti, kad ieškovė stengiasi, vykdo pagalbos planą.

27. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vaiko teisių pažeidimai fiksuojami pačių tėvų iniciatyva. Šalių santykiai yra itin konfliktiški, abi šalys vienas kitam kviečia policijos pareigūnus, kaltina vaiko teisių pažeidimais, netinkama vaikų priežiūra. Nors atsakovo atstovas itin akcentavo, jog ieškovė negali rūpintis vaikais, nes vartoja alkoholį, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ir atsakovas nevengia alkoholio – vaiko teisių išvadoje nurodyta, jog 2021 m. vasario mėn., kai buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai abu tėvai buvo neblaivūs, iš teismui pateiktos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato informacijos 2021 m. lapkričio 3 d., nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. R. R. du kartus kreipėsi į policijos pareigūnus, baimindamasis, kad R. Š. negrįžta namo, ir buvo užfiksuotas pats neblaivus su nepilnamečiais vaikais, jam nustatytas 1,69 promilių girtumas. Iš to seka, kad abu tėvai nevengė alkoholio vartojimo, abu tėvai užsiima vienas kito kaltinimais, tačiau turėtų labiau orientuotis į vaikų gerovę, ir savo elgesio tobulinimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovui ir jo atstovui akcentuojant, jog dėl (galimai problemiško) alkoholio vartojimo ieškovė negali pasirūpinti sūnumi, lieka neaišku dėl ko, atsakovo teigimu, esant tokiai grėsmei vaikams būnant su girtaujančia mama, atsakovas neprašo nustatyti mažesniosios dukters R. R. gyvenamosios vietos su juo, kas iš esmės rodytų, jog mažesniam vaikui kyla didesnė grėsmė būti su išgėrusia mama, nes dukra dar negali savimi pasirūpinti.

28. Teismas taip pat pažymi, jog labai svarbu atsižvelgti, kad vaikų tarpusavio santykiai yra prieraišūs, paremti bendra veikla, šiltu bendravimu, teismas sprendžia, jog vaikai neturėtų būti išskirti ir turėtų augti kartu.

29. Tiek ieškovė tiek atsakovas nurodė, jog perka vaikams rūbus, jos išlaiko, tai patvirtina, kad abi šalys prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau nė vienai šaliai nesuteikia prioriteto, sprendžiant su kuo turėtų gyventi vaikai.

30. Byloje pateiktais duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais šalių parodymais nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas minimaliai domisi vaikų ugdymu ir jų pasiekimais. Iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kurią lanko šalių sūnus A. R., 2021 m. gruodžio 6 d. pažymos, matyti, jog mokyklos vertinimu vaiko tėvai vaiko ugdymu ir jo pasiekimais rūpinasi minimaliai. Vaikas aprengtas tvarkingai ir švariai. Tačiau vaikas dažnai neturi mokymosi priemonių, neparuošia namų darbų, tai aiškina tuo, kad po pamokų būna pas mamą, po to važiuoja pas tėtį, neretai pamokų neparuošia dėl to, jog mokymosi inventorių paliko pas kitą iš tėvų. Nurodo, kad tėtis dirbo laukuose iki vėlumos dėl to nepadėjo ruošti namų darbų, pats vaikas nesuprato užduočių. Taip pat nurodoma, kad A. neretai praleidžia pamokas, kurias pateisina tėvai. Iš vaiko bendravimo ir pokalbių su juo matyti, kad vaikas išgyvena dėl šeimos santykių, viliasi, kad grįš į ankstesnę mokyklą. Tai rodo, kad vaiką neigiamai veikia tėvų konfliktai ir nuolatinis vaiko gyvenamosios ir buvimo vietos keitimas. Vaikui trūksta stabilumo, disciplinos ir dienos ritmo. Vaikui taip pat reikalinga pagalba mokymosi procese – paaiškinant namų darbų užduotis, prižiūrint kaip vaikas jas atlieka, tačiau matyti, jog dėl to, kad vaikas po dalį dienos leidžia su kiekvienu iš tėvų ir dėl to, jog abu tėvai siekia vaikui atrodyti geri ir nedaryti spaudimo vaikui mokantis, susidaro situacija, kad vaikas neturi disciplinos, nežino savo pareigų, o abu tėvai jam pataikauja.

31. Vertinant byloje esančius duomenis dėl vaiko noro gyventi pas tėvą susiformavimo darytina išvada, kad toks vaiko noras nėra susiformavęs dėl pakankamai objektyviai pagrįstų priežasčių, ką patvirtina tiek vaiko apklausa tiek byloje esantys duomenys. Natūralu, kad pastaruoju metu vaikui gyvenant ir leidžiant laiką su tėvu, jis prie jo yra labiau prisirišęs, tačiau matyti, kad nenoras gyventi pas mama nėra susijęs nei su mamos asmeniu, nei su mamos namų aplinka – vaikas nurodė, kad jam gerai ir pas mamą, ten bendrauja su seserimis. Vaiko noras gyventi su tėvu labiau siejamas dėl prisirišimo prie gyvenamosios aplinkos, kaip svarbiausią argumentą vaikas nurodo, kad gyvendamas pas tėvą galės lankyti ankstesnę savo mokyklą Priekulėje, kurioje jam labiau patinka.

Žemesnės instancijos teismas

32. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos, kad mama netinkamai rūpintųsi vaikų interesais nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, kliudančius rūpintis vaikais.

33. Pagal byloje esamą informaciją vaikų ryšys su abiem tėvais nurodytas kaip geras ir stiprus, abu tėvai pagal asmenines savybes, gyvenimo sąlygas, užimtumą, gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi, atsižvelgiant į vaikų amžių, konstatuotina, kad jiems yra svarbesnis motinos nuolatinis dėmesys ir rūpestis, kad yra reikalingesnė motinos priežiūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).

34. Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto išvadą, teismo psichologės nuomonę, įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje. Ieškovės ieškinys tenkintinas ir abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama (ieškove).

35. Pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Dėl išlaikymo priteisimo

36. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui, kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su ieškovės prašymu priteisti išlaikymą nesutinka, nurodo, kad vaikams gali teikti išlaikymą po 234,00 Eur, pats prašo tokią sumą priteisti iš ieškovės sūnaus išlaikymui, tuo atveju, jeigu sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

37. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte akcentuojama, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai pagal savo galimybes ir vaiko poreikius, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iš jo išlaikymą.

38. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

41. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

42. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

43. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančias nuostatas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).

44. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

45. Ieškovė pateikė teismui vaikų poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui kiekvienam vaikui reikalinga 500-580 Eur, kuriuos sudaro 200 Eur maistui, 60 Eur maistui mokykloje (dukrai darželio mokestis), 20 Eur higienos prekėms, 70 Eur būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 30-60 Eur ugdymo priemonėms, 30 Eur papildomiems užsiėmimams, 40-60 Eur rūbams, avalynei, 30-50 Eur pramogoms, 20-30 Eur vaistams/vitaminams.

46. Minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau tai jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susiekimo viešuoju transportu išlaidas, yra visuotinai žinoma aplinkybė. Įvertinus ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas, darytina išvada, kad nurodyta ieškovės poreikių tenkinimui patiriama išlaidų suma yra reali ir pagrįsta. Abejotinai vertintinos nurodomos išlaidos 30-50 Eur pramogoms, taip pat byloje nesant duomenų apie vaikų ypatingus poreikius ar sveikatos sutrikimus kritiškai vertintina ir abejotina ar yra poreikis tokio amžiaus vaikams kiekvieną mėnesį vartoti vitaminus/maisto papildus.

47. Iš teismui pateiktų duomenų, matyti, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro 700 Eur neatskaičius mokesčių, duomenų kiek piniginių lėšų vaikų išlaikymui skiria atsakovas ir ieškovės dukters E. K. tėvas, teismui nepateikta. Ieškovė nurodė, kad būsto nuomai išleidžia 150 Eur per mėnesį. Taigi vertinant ieškovės gaunamas pajamas, nurodytas išlaidas apie būsto nuomą, jo išlaikymą, matyti, kad vien vaikų išlaikymui, turint omenyje, kad ieškovė nurodo, jog vieno vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur, o ji turi 3 vaikus, ieškovei liekanti pinigų suma būtų tokia maža, kad iš jos nebūtų įmanoma užtikinti bent minimalius pačios R. Š. būtinuosius poreikius. Akivaizdu, jog ieškovė neturi realių finansinių galimybių patenkinti poreikių, nurodytų vaikų poreikių tenkinimo lentelėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečių vaikų poreikiams skiriama suma yra mažesnė, nei nurodoma teismui.

48. Taigi teismas, įvertinęs pateiktas poreikių detalizacijos lenteles bei išanalizavęs jas bylos kontekste, daro išvadą, jog sumažinus vaikų žaislų kitų tokio pobūdžio priemonių išlaidas proporcingai gali būti mažinama nurodyta reikalinga išlaikymo suma.

49. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamos išmokos yra skirtos vaiko poreikiams ir tai laikytina pagalbos teikimu vaikus auginantiems tėvams, todėl sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio, visas nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas valstybės, minėto įstatymo pagrindu, mokamomis išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

50. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

51. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

52. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

53. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

54. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

55. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, tuo tarpu atsakovas turi nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, automobilį, jo pajamos nežymiai, bet didesnės nei ieškovės. Taip pat atsakovas turi du išlaikomus vaikus, o ieškovė tris, iš to seka, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė.

56. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą dukrai užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), taigi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai, kad ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, neabejotinai reikalauja jos, kaip motinos, papildomų laiko sąnaudų, dėmesio vaikams ir kt., todėl ieškovės galimybė dirbti visu pajėgumu ir užsidirbti daugiau yra ribota.

57. Pažymėtina, kad, siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (atskaičius mokesčius būtų 518 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 Eur (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2022 m. per mėnesį yra 73,50 Eur. Vaikams iš gausių šeimų (kai šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų) mokama 116,76 Eur (73,5 Eur + 43,26 Eur). Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 232 Eur suma ((580 Eur – 116,76 Eur)/ 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Be to, vaikui kas mėnesį iš savivaldybės administracijos mokama 116,76 Eur išmoka, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).

58. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi ribotas galimybes dirbti, nes prižiūri vaikus bei į tai, jog ieškovė turi dar vieną išlaikomą vaiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir nepilnamečių vaikų A. R. ir R. R. išlaikymui priteistinas išlaikymas kiekvienam po 234,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos 29 d.) (CK 3.200 straipsnis) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai), priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

59. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

60. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali skirti nepilnamečiams vaikams išlaidų sumą, kuri viršija jų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

61. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

62. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

63. Ieškovė pateikė savo siūlomą vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir prašė nustatyti vaikų bendravimo tvarką su tėvu, jos pateiktomis sąlygomis. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad tuo atveju jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jis prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais jo nurodytomis sąlygomis, kadangi ieškovės prašoma bendravimo tvarka ribotų vaikų ir tėvo bendravimą,

64. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, byloje pateiktus duomenis apie teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais laikymąsi, į galimus kilti ginčus ateityje ir siekiant jų išvengti, teismas mano, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

65. Kasacinis teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 pabrėžė, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų pakaitomis gyventi su kiekvienu iš tėvų (kaip nagrinėjamu atveju), galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai dėl jos sutaria abu tėvai, sutinka savo nuomonę gebantis išreikšti vaikas, o teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.

66. Atsakovas, kaip vieną bendravimo tvarkos sąlygą nurodo, kad kas antrą savaitę nuo penktadienio iki sekančio penktadienio, atsakovas bendrauja su sūnumi A. R.. Tokia sąlyga iš esmės reikštų ne vaiko bendravimo tvarką su tėvais, o vaiko gyvenamosios vietos keitimą kas savaitę nustatant vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų.

67. Teismo vertinimu nuolatinis vaiko persikėlimas kiekvieną savaitę iš vieno tėvo namų į kito tėvo namus, neigiamai veikia vaiko emocijas ir gyvenimo ritmą. Teismo manymu, atsakovas turi tokias pačias lygias su ieškove teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau, įvertinęs atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, sprendžia, kad ji neatitinka vaiko interesų. Nors bylos duomenimis atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams ir sudarytos tinkamos gyventi sąlygos, tačiau, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, teismas sprendžia, kad toks dažnas ir intensyvus nepilnamečio vaiko nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas, kas savaitę vaikui persikeliant iš vieno iš tėvų namų į kitus, neigiamai atsilieptų vaiko psichologinei būsenai, jo sveikatai bei pilnaverčiam vystymuisi, vaikas patirtų tam tikrus neigiamus išgyvenimus, kas savaitę iš naujo prisitaikydami prie kitos aplinkos. Gyvenamosios vietos keitimas kas savaitę gali sutrikdyti vaiko stabilumo ir saugumo jausmą. Vaikas turi turėti pastovią gyvenamąją vietą, kurioje jis praleistų didesnę dalį savo gyvenimo, turėtų pagal jo poreikius įrengtą būstą poilsiui, žaidimams, laiko praleidimui, kuriame būtų jo asmeniniai daiktai ir jis suvoktų, kad pas kitą iš tėvų jis išvyksta susitikti, pabendrauti ir praleisti su juo tam tikrą laiką, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta išlieka nepasikeitusi.

68. Atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus, išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą nuomonę, tėvų pateiktą pageidaujamą bendravimo tvarką, bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, papildant ieškovės nurodomą bendravimo tvarką atsakovo pageidaujamomis sąlygomis dėl bendravimo švenčių dienomis, atostogų, šeimos švenčių metu.

69. Nustatoma, kad:

- Vaikų tėvas R. R. su nepilnamečiais vaikais sūnumi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. R., ginu (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

- Vaikų tėvas R. R. su nepilnamečiais vaikais sūnumi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas juos 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir 20 val., grąžina juos į jų gyvenamąją vietą.

- Vaikų tėvas R. R. savaitgaliais bendraudamas su dukra R. R. yra įpareigojamas užtikrinti dukters dienos ir poilsio režimą, taip pat užtikrinti laiką dukters dienos pietų miegui.

- Nustatyti, kad jeigu vaikų tėvas pagal šią bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su vaikais dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, jis praranda galimybę tą dieną bendrauti su vaiku.

- Vaikų tėvui R. R. nesant galimybės bendrauti su savo vaikais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys), atsakovas prieš 4 val. SMS žinute turi pranešti ieškovei jos telefono numeriu arba ieškovės elektroniniu paštu.

- Kiekvienais poriniais metais vaikai savo gimimo dieną bendrauja su ieškove, o kiekvienais neporiniais metais – su atsakovu, tikslesnį vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką kiekvienu atveju šalys susitaria geranoriškai, tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai sūnaus interesais.

- Kiekvienais metais pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. Iki pirmadienio 8 val. atsakovas praleidžia su vaikais. Ieškovė kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį (Motinos dieną) nuo 10 val. Iki pirmadienio 8 val. praleidžia su vaikais.

- Atsakovas kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais.

- Ieškovė kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (ieškovės gimimo dieną) nuo 8 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais.

- Atsakovas kiekvienais lyginiais metais (duomenys neskelbtini) (dukters gimimo dieną) ir (duomenys neskelbtini), (sūnaus gimimo dieną) nuo 8 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais. Ieškovė kiekvienais nelyginiais metais vaiko gimimo dieną praleidžia su vaikais.

- Atsakovas kiekvienais metais vaiko atostogų (išskyrus vasaros atostogas, kurios aptartos žemiau) metu bendrauja su vaikais po pusę kiekvienų jo mokymosi atostogų laiko, tikslesnį vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką kiekvienu atveju šalys raštu susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki kiekvienų atostogų pradžios.

- Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 1 – 15 dienomis ir rugpjūčio mėn. 1 – 15 dienomis ieškovė bendrauja su vaikais.

- Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 16-31 dienomis ir rugpjūčio mėn. 16 – 30 dienomis atsakovas bendrauja su vaikais.

- Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. laiką leidžia su vaikais. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 13 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. laiką leidžia su vaikais. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio mėn. 1 d. 18 val. laiką leidžia su vaikais. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Kiekvienais neporiniais metais atsakovas nuo šeštadienio prieš Šv. Velykas 17 val. iki pirmos Šv. Velykų dienos 16 val. laiką leidžia su vaikais. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Kiekvienais poriniais metais atsakovas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 16 val. Iki antros Šv. Velykų dienos 16 val. laiką leidžia su vaikais. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir ieškovės bendravimui.

- Atsakovas ir ieškovė turi teisę bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su vaikais telefonu ar per kitas internetines programas, ir kiekviena šalis turi užtikrinti, kad kita šalis turėtų galimybę tokiu būdu pabendrauti su vaikais, kai šie bus pas jį.

- Atsakovas ir ieškovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos sutrikimus bei keistis visa turima svarbia informacija apie vaikus.

70. Tačiau pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (kilus ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir sąlygų, dalyvavimo auklėjant vaikus būdo ir kt., nustačius, jog esamos tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdas ar sąlygos neatitinka vaikų interesų ar daro jiems neigiamą įtaką ir pan.), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

71. 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuri 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pakeista, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

73. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2022 m. gegužės 11 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 1036,81 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

74. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Šioje byloje reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos apmokestinamas 94 Eur žyminiu mokesčiu, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra betarpiškai susijęs su prašymu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą dėl to šis reikalavimas atskirai neapmokestinamas, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 126 Eur ((234 Eur x 2 x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.). Viso byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 220 Eur.

75. Atsakovas pateikė duomenis, kad sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir patyrė 605 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

76. Byloje abi šalys pateikė po tris reikalavimus – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo tvarką bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos tenkintas visiškai, atsakovo reikalavimas atmestas; bendravimo tvarka nustatyta derinant abiejų šalių pateiktas pageidaujamas sąlygas, taigi abiejų šalių reikalavimas tenkintas po 50 procentų; ieškovės reikalavimas dėl vaikų išlaikymo dydžio nustatymo tenkintas iš dalies, o atsakovo reikalavimas atmestas. Taigi iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų) turėtų būti priteisiama 196,5 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 777,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

77. Iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 25 proc. priešieškinio reikalavimų) priteistina 20,75 Eur žyminio mokesčio ir 151,25 Eur advokato išlaidų, viso 172 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove R. Š..

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters R. R., gimusios (duomenys neskelbtini),, išlaikymui po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus), kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių R. R. ir A. R. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną R. Š..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. R. ir A. R. bendravimo tvarką su tėvu R. R. nurodytomis sąlygomis:

- Vaikų tėvas R. R. savaitgaliais bendraudamas su dukra R. R. yra įpareigojamas užtikrinti dukters dienos ir poilsio režimą, taip pat užtikrinti laiką dukters dienos pietų miegui.

- Atsakovas kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais.

- Ieškovė kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (ieškovės gimimo dieną) nuo 8 val. iki sekančios dienos 8 val. praleidžia su vaikais.

- Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 1 – 15 dienomis ir rugpjūčio mėn. 1 – 15 dienomis ieškovė bendrauja su vaikais.

- Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėn. 16-31 dienomis ir rugpjūčio mėn. 16 – 30 dienomis atsakovas bendrauja su vaikais.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. R. 777,60 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai. Priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo R. R. 196,5 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės R. Š. atsakovo R. R. naudai 172 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi nustatytos ir 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas