Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja Kristina Gulbinavičienė 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-31142-2023, kuriuo K. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 500 Eur dydžio baudą, taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 26 d. 11.55 val. Švenčionių r. sav., Švenčionyse, Vilniaus g. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti yra atima, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartimi atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. skundas ir paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Kristinos Gulbinavičienės 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-31142-2023 nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimo dalį dėl K. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apelianto manymu, skundžiama nutartis priimta neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrus visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, neatsižvelgus į jo individualias susiklosčiusias aplinkybes.

3.2. Atsižvelgiant į šią bylą nagrinėjusiam teismui apelianto pateiktus duomenis ir įrodymus, taip pat į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, manoma, kad Institucijos nutarimu ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijos ribose paskirtos net ir minimaliam terminui administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam nusižengimui, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią jo individualią situaciją, todėl tokios sankcijos palikimas neužtikrintų teisingumo ir pasitikėjimo teisine valstybe bei būtų neprotinga. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

3.3. Pažymima, kad dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nuo pat pradžių ir iki šiol labai nuoširdžiai gailisi bei iš karto policijos pareigūnams prisipažino dėl šio padaryto administracinio nusižengimo. Taip pat policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus ir nevengė administracinės atsakomybės. Pažeisti įstatymą buvo priverstas dėl susidėjusių nepalankių darbinių aplinkybių, kai buvo būtina atlikti klientų kavos aparato aptarnavimą, tuo tarpu niekas kitas vietoj jo to padaryti negalėjo. Šį sprendimą priėmė neapgalvojęs ir neįvertinęs visų aplinkybių, dėl kurių grėsė administracinė atsakomybė. Taip pat supranta, kad pasielgė netinkami, neatsakingai ir suvokia savo veiksmų pasekmes bei tai, jog už padarytą administracinį nusižengimą turi atsakyti, tačiau nesutinka su jam skirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu, o jam paskirtą 500 Eur dydžio baudą jau yra sumokėjęs. Skundžiamu Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas pernelyg apsunkintų tiek apelianto, tiek jo šeimos padėtį, taip pat ir jo darbinę veiklą bei būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė.

3.4. Teisė vairuoti apeliantui yra ypatingai svarbi ir reikalinga. Pirmiausia dėl to, kad vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkina apelianto ir jo šeimos susisiekimo ir susitikimo galimybes. Jis gyvena Švenčionių rajone, kadangi jo darbas ir asmeninis verslas yra Švenčionių rajone. Tuo tarpu jo sužadėtinė J. Ž. dėl savo darbo vietos kartu su jų mažamečiu vaiku (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena Vilniuje. Tačiau, nepaisant to, savaitės metu jis dažnai turi važinėti iš Švenčionių rajono į Vilnių tam, kad padėtų auginti jų mažametę dukrą, t. y. nuvežtų ją į įvairius užsiėmimus, baseiną ir pan. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuo jo gyvenamosios vietos – Švenčionių rajono iki Vilniaus atstumas yra daugiau kaip 85 km. Tuo tarpu vienintelis galimas greitas ir optimalus grįžimo būdas yra su savo transporto priemone, kadangi viešasis transportas tarp šių dviejų miestų yra prastai išvystytas, be to, viešojo transporto tvarkaraščio niekaip nepavyktų suderinti su esama darbine veikla, mažamečio vaiko poreikiais ir pan.

3.5. Pažymima ir tai, kad viena iš apelianto darboviečių yra UAB „B.“, kurioje dirba vadybininku ir kur jo darbo pareigos yra betarpiškai susijusios su automobilio vairavimu, kadangi turi važinėti po įmones ir aptarnauti kavos aparatus. Be to, ir jam priklausančioje individualioje įmonėje „K.“ jis vykdo biuro ir „vending“ tipo kavos aparatų paslaugų teikimo veiklą, kurioje jis vienintelis dirba ir po įvairias įmones su visa įranga turi važinėti pats su automobiliu. Minėta įmonė yra sudariusi apie 10 paslaugų teikimo sutarčių su skirtingais paslaugų gavėjais, kurie yra išsidėstę visame Švenčionių rajone ir už jo ribų. Pažymima, kad minėtos įmonės pajamos šiuo metu dar nėra tokios didelės, kad pavyktų įdarbinti papildomą darbuotoją, kuris galėtų vairuoti automobilį. Atsižvelgiant į tai, visa kavos aparatų priežiūra ir esantys įsipareigojimai dabartiniams klientams tenka būtent jam, kuriuos privalo vykdyti pagal sudarytas sutartis. Tuo tarpu nebegalėjimas vykdyti sutarčių privestų įmonę „K.“ prie finansinio žlugimo. Taigi, specialiosios teisės turėjimas jam yra be galo svarbus, kadangi nebeturėdamas jos nebegalės tinkamai vykdyti savo turimų pareigų darbovietėse, dėl ko nebegaus jokių pajamų. Pažymima ir tai, kad šiuo metu jis su savo sužadėtine turi nemažai finansinių įsipareigojimų finansinėms įstaigoms, todėl nebeturėdamas jokio pajamų šaltinio ypač pablogintų savo šeimos finansinę padėtį, kadangi nebesugebėtų įvykdyti visų turimų savo finansinių įsipareigojimų.

3.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad darbovietėje UAB „B.“ yra charakterizuojamas labai gerai ir joje nėra padaręs jokių darbo pareigų pažeidimų. Be to, prie šio skundo pridedamoje minėtos įmonės direktorės R. Š. rekomendacijoje yra patvirtinama, kad jam vairuotojo teisės yra būtinos atlikti darbo funkcijas, kurios apima techninį aparatų aptarnavimą, kadangi aparatai yra išdėstyti visoje Švenčionių rajono teritorijoje ir už jos ribų, be to, tam, kad galėtų operatyviai reaguoti į iškvietimus jiems aptarnauti. Papildomai yra pridedama ir jo individualios įmonės „K.“ pasirašyta naujausia paslaugų teikimo sutartis su klientu, kuri įrodo, kad turi įsipareigojimų teikti paslaugas bei kurias tinkamai suteikti galėtų tik būdamas mobilus, t. y. galėdamas pats vairuoti transporto priemonę, kurioje taip pat būna laikoma darbui reikalinga įvairi įranga. Taigi, vairavimo teisės praradimas turės įtakos jo darbdavio įsipareigojimų vykdymui, yra reali galimybė prarasti darbą, savo verslą ir šeimai reikalingas pajamas, nes vairavimas yra jo profesinės veiklos būtinybė.

3.7. Taip pat gailisi ir supranta dėl savo šio padaryto pažeidimo pavojingumo, kad pasielgė netinkamai, neatsakingai ir suvokia savo veiksmų pasekmes bei tai, jog už padarytą administracinį nusižengimą reikia atsakyti, tačiau dabar pritaikytas neindividualizuotas specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams sukeltų ypač didelių nepatogumų, be to, būtų per sunki ir neįgyvendinama finansinė bei psichologinė našta ne tik apeliantui, bet ir jo šeimai, t. y. jo sužadėtinei ir jų mažamečiui vaikui. Todėl, apelianto manymu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinant jos taikymo terminą. Nors visos aukščiau išdėstytos aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau nori pabrėžti, kad jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, tik suklydo bandydamas tinkamai atlikti savo darbines funkcijas ir dėl to labai gailisi.

3.8. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad bylą nagrinėjusi Institucija ir nutartį priėmęs teismas plačiau nenurodė jokių konkrečių motyvų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skyrus trumpesnį nei imperatyviai numatytas minimalus terminas, apelianto atžvilgiu nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai. Tuo tarpu teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-400-380/2018). Vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, administracinio poveikio priemonės paskirtis yra administracinės nuobaudos paskirties, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką, administracinio poveikio priemonės taikymo būdas neturi prilygti antrai administracinei nuobaudai ar netgi tapti už ją griežtesnis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-122- 417/2022).

3.9. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose būtent už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, esant panašioms aplinkybėms kaip ir šioje byloje ir panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, ne vieną kartą būdavo pritaikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriama trumpesnio termino nei numatyta minimali administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, pvz.: Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-308-1049/2023 nusprendė apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. II-298-1181/2023 (vėliau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-898/2023, kuria paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą) nutarė už administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 8 mėnesiams terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje Nr. II-257-791/2023 nutarė, kad byloje buvo nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą ir skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. II-233-448/2023 nutarė vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesių atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Nr. II-161-1082/2023 nutarė už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 2 mėnesių; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. liepos 27 d nutartyje Nr. II-45-304/2023 nusprendė jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus 450 Eur dydžio piniginę baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 17 d. nutartyje Nr. II-485-1132/2023 nusprendė už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. kovo 13 d. nutartyje Nr. II-l12-1010/2023 nusprendė skirti švelnesnę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. sausio 23 d. nutartyje Nr. II-16-448/2023 nusprendė sutrumpinti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. kovo 6 d. nutartyje Nr. II-72-972/2023 nusprendė pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sutrumpinti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių.

3.10. Visos minėtos aplinkybės įrodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui neigiamai įtakotų apelianto darbo funkcijų atlikimą, jo šeimos gerovę tiek rūpinantis vaiko nuvežimu ir parvežimu į užsiėmimus, tiek apskritai jį matant, būtų per griežta, neproporcinga administracinio poveikio priemonė ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dėl tinkamo individualizavimo pažeidėjams skiriamų bausmių/administracinių nuobaudų bei poveikio priemonių, taip pat neatitiktų ir kasacinio teismo praktikos dėl administracinio poveikio priemonių individualizavimo.

3.11. Papildomai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią ANK 424 straipsnio redakciją, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas taikomas tiek asmenimis, neturintiems teisės vairuoti, nes jie šios teisės niekada nebuvo įgiję, tiek asmenims, kuriems ši teisė buvo sustabdyta ar atimta. Tad identiška atsakomybė yra taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus, kai asmenys nesilaiko draudimo vairuoti transporto priemones, kai tokios teisės net niekada nebuvo įgiję. Be to, šiuo atveju apeliantui paskirtas 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas už tokio pobūdžio nusižengimą neproporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, kontekste. Pažymima, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti ir kt.) numatytas minimalus 3 mėn. specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą – greičio viršijimą daugiau kaip 50km/h, numatytas minimalus 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas (ANK 416 straipsnio 7 dalis). Taip pat ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Taigi minėtos aplinkybės įrodo, kad net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas paliekamas pareigūno (teismo) diskrecijai, kas tik parodo, kad šiuo atveju apeliantui paskirtas specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams yra neproporcingas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

3.12. Pažymima, kad sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo būtinybę šioje situacijoje būtina atsižvelgti ir į teismų formuojamą precedentą bylose, kuriose asmenys būdavo padarę netgi sunkesnį administracinį nusižengimą (ANK 422 straipsnio 5 dalis – Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, už kurį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių) nei šiuo atveju ir už kurį galiausiai buvo paskiriamas ne tik, kad trumpesnis terminas nei įstatyme numatytas minimalus, tačiau netgi trumpesnis negu 6 mėnesių terminas arba apskritai būdavo neskiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pvz.: Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-69-309/2018 nusprendė sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių; Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje 2017-07-27 priimtu nutarimu Nr. AN2-70-626/2017 nusprendė sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių; Panevėžio apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje 2017-06-16 priimta nutartimi Nr. AN2-36-337/2017 nusprendė sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių; Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje 2017-05-16 priimta nutartimi Nr. AN2-253-255/2017 nusprendė apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taip pat, tam, kad būtų galima remtis konkrečioje byloje sukurtu precedentu, nebūtina, kad šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės būtų identiškos, pakanka, kad jos būtų iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-719/2020).

3.13. Taigi, šiuo atveju vien formalus ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijos laikymasis, nors ir skyrus šešių mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. su nuostata, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apylinkės teismo sprendimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-73-1156/2024 palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajonų rūmai priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį. Teismo nutartyje yra detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinis skundas atmetamas

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo apeliantui arba termino sumažinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 450 iki 700 Eur. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ANK 424 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, aukštesnysis teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių visumos išimtiniam administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės švelninimui.

5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

6. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

7. Šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nurodytos K. S. finansinės, darbinės, šeiminės aplinkybės, tačiau, kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos sprendimą, teisės taikymo klaidos nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad K. S. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-31142-2023 atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, t. y. minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonės, jau buvo įvertintos skiriant artimą minimaliai nuobaudą bei minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, tačiau šios aplinkybės, kaip minėta, nesudarė pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones poreikio pareiškėjui egzistavo ir anksčiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė K. S. nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl K. S. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes.

8. Pažymėtina, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo kontekste svarbūs vertinimo kriterijai yra padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. S. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė tyčia, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra atimta, kaip priežastį nurodydamas darbines aplinkybes, kad jam buvo būtina atlikti klientų kavos aparato aptarnavimą, nes niekas kitas vietoj jo to padaryti negalėjo, Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad per pastaruosius penkerius metus K. S. administracine tvarka buvo ne kartą baustas už įvairius padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tai pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors paskirtos nuobaudos už padarytus administracinius nusižengimus jau buvo taikytos ne kartą, jas sumokėjęs pareiškėjas toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis savo elgesio kritiškai nevertina, jo pasekmių neapgalvoja. Anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, pareiškėjas nesilaikė paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, kurios terminas buvo nustatytas tik 3 mėnesių laikotarpiui, kas patvirtina, jog specialiosios teisės atėmimo netaikymas ar nustatyto minimalaus šio termino trumpinimas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nors ir nustatyta, kad pareiškėjas gailisi padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinės nuobaudos (poveikio priemonės) tikslų. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo, vertina byloje esančių reikšmingų aplinkybių visumą, apeliaciniame skunde pateiktos teismų praktikos pavyzdžiai, kai teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina, kad esant išimtinėms aplinkybėms, galimas atsakomybės individualizavimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tokios išimtinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. Pareiškėjo padaryta veika laikytina pakankamai pavojinga, apeliacinio skundo argumentas, kad net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas paliekamas pareigūno (teismo) diskrecijai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi aplinkybė, jog pareiškėjas vairavo automobilį, kai jam tokia teisė buvo atimta, rodo, kad asmuo Kelių eismo taisykles jau buvo pažeidęs prieš tai, dėl ko jam atimta teisė vairuoti, tačiau asmuo, nepaisydamas draudimo, vis tiek vairuoja transporto priemonę, taigi ši veika nelaikytina mažiau pavojinga už kitas apeliaciniame skunde nurodomas veikas, susijusias su transportu ir kelių ūkiu. Pareiškėjo veika padaryta tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir pobūdį, dėl menkavertės priežasties – darbo reikalų, Kelių eismo taisykles K. S. pažeidinėja sistemingai, dėl ko jis laikytinas neatsakingu vairuotoju, todėl administracinio poveikio priemonės taikymo termino mažinti jo atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

10. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.