- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- AN2-169-898/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00255-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria M. M. skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3227-2023 administracinio nusižengimo byloje pakeistas, panaikinimo dalyje dėl paskirtas specialiosios teisės atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3227-2023 M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį – 500 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, dėl to, kad jis, 2023 m. sausio 14 d., 13.00 val., Oslo g., Vilniuje, Vilniaus miesto sav., vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Konstatuota, jog tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. vasario 28 d. institucijos nutarimą M. M. atstovas advokatas A. Krištapavičius apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi apelianto skundas tenkintas iš dalies ir skundžiamas institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimas pakeistas, o būtent M. M. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 8 (аštuoniems) mėnesiams terminas sutrumpintas iki 3 (trijų) mėnesių. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskirta M. M. institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimu, yra neproporcinga, varžanti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį labiau, nei reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir M. M. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą trumpesniam laikotarpiui, nei sankcijoje numatytas minimalus 6 (šešių) mėnesių terminas. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog M. M. praeityje ne kartą yra baustas administracine tvarka, kas leido daryti išvadą, jog pastarasis yra linkęs pažeisti KET.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu apelianto atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kuria M. M. buvo skirtas specialiosios teisės atėmimas – 3 (trims) mėnesiams. Pažymi, jog apeliantas neturi teisinių argumentų ir sutinka dėl to, kad formaliai 2023 m. sausio 14 d. automobilį jis vairavo jau neturėdamas teisės vairuoti. Apeliantas sutinka ir su tuo, kad jam būtų palikta galioti 500 Eur piniginė bauda, tačiau prašo teismo įvertinti jo išdėstytas aplinkybes ir pripažinti, jog jos gali būti peržiūrėtos ANK 34 straipsnio (skunde klaidingai nurodomas 32 straipsnis) 6 dalies ribose, visiškai neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo argumentais dėl apelianto proceso metu išdėstytos aiškios pozicijos, kad jis nežinojo, jog jam yra sustabdyta teisė vairuoti. Apeliantą iš esmės tenkina tai, kad apylinkės teismas nutartimi sumažino teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą nuo 8 (aštuonių) iki 3 (trijų) mėnesių, bet mano, kad teismas galėjo apskritai neskirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės. Pažymi, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija, skirdama minėtą administracinio poveikio priemonę, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, kurios buvo susiklosčiusios 2023 m. sausio 14 d., t. y. tariamojo administracinio nusižengimo dieną.
3.2. Skunde teigiama, kad iki šių aplinkybių atsiradimo, t. y. dar 2023 m. sausio 11 d., M. M. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už naudojimąsi telefonu vairuojant. Už 2023 m. sausio 11 d. padarytą administracinį nusižengimą asmeniui 2023 m. sausio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 92-ANR_P-3 5-2023. Jame, be kita ko, buvo įtvirtintas ir „Administracinis nurodymas“ su pasiūlymu sutikti sumokėti 60 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti atėmimu 1 (vienam) mėnesiui. Apeliantas neginčijo administracinio nusižengimo padarymo ir su juo sutiko, todėl sprendė, kad geriausia išeitis yra įvykdyti „Administracinio nurodymo“ sąlygas. Apie tai, kad asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, kad visam mėnesiui jam bus atimta teisė vairuoti automobilį, asmuo pranešė savo sutuoktinei A. M.
3.3. Taip pat skunde paaiškinta, jog 2023 m. sausio 12 d. – buvo ketvirtadienis, todėl apeliantas sprendė, kad iki savaitės pabaigos sutvarkys visus savo darbus taip, kad laiko skaičiavimas dėl atimtos teisės prasidėtų nuo ateinančios savaitės pirmadienio, t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d. „Administraciniame nurodyme“ buvo aprašyta, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po piniginės baudos sumokėjimo. Skunde akcentuota tai, jog nors apeliantas buvo nutaręs paskirtą baudą sumokėti sekmadienį, tačiau įvyko tam tikra aplinkybė, kurios asmuo negalėjo visiškai kontroliuoti, t. y. atspausdintą administracinio nusižengimo protokolą jis paliko savo namo virtuvėje prie visų įprastų sąskaitų ir kvitų, kurias sutuoktiniai apmoka einamąjį mėnesį. M. M. nežinant, jo sutuoktinė, tiksliai nežinodama visų aplinkybių, kaip yra skaičiuojama teisės atėmimo termino pradžia, nusprendė pati apmokėti sutuoktiniu paskirtą 60 Eur baudą, t. y. 2023 m. sausio 12 d. Tai yra įprastinė šeimyninė praktika šių sutuoktinių gyvenime, kai būtent sutuoktinė atlieka mokėjimus grynaisiais pinigais per „Perlo“ terminalą už įvairius patarnavimus (elektra, dujos, šiukšlės) arba kitas įmokas. Dėl šios priežasties, terminas dėl teisės vairuoti atėmimo pradėjo automatiškai skaičiuotis kitą dieną po baudos apmokėjimo.
3.4. Tokiu būdu, apelianto atstovo vertinimu, susiklostė dvejopa situacija – pagal faktą buvo laikoma, jog teisė vairuoti M. M. atimta nuo 2023 m. sausio 13 d., tačiau realiai jis buvo įsitikinęs, kad dar turi teisę vairuoti transporto priemonę, todėl iki aptartos savaitės pabaigos šia teise ir naudojosi. Esant tokiam apelianto subjektyviam situacijos vertinimui, 2023 m. sausio 14 d., jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų pakartotinai, kurie jam ir surašė protokolą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Protokolo surašymo metu apeliantui tik buvo išaiškinta, kad protokolas jam bus išsiųstas atskirai, tačiau M. M. negavo nei aptariamojo protokolo nei 2023 m. vasario 9 d. nutarimo kopijos, apie kurio egzistavimą visiškai nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nebuvo susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, kurio pagrindu buvo priimtas minėtas nutarimas.
3.5. Pabrėžta, jog apie tai, kad asmeniui dėl pakartotino sustabdymo 2023 m. sausio 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu priimtas institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimas, asmuo sužinojo tik atvykęs į VĮ „Regitra“ 2023 m. vasario 13 d. atsiimti vairuotojo pažymėjimo pagal ankstesnį administracinį nusižengimą (2023 m. sausio 11 d. surašytą protokolą, kuriame buvo nustatyta „Administracinio nurodymo“ galimybė). Tai, jog asmuo buvo įsitikinęs, kad jam teisė vairuoti buvo atimta vienam mėnesiui, patvirtina ir ta aplinkybė, kad likus savaitei iki teisės vairuoti atėmimo pabaigos pagal pirmąjį administracinį nusižengimą, jis išklausė privalomuosius vairuotojo kursus, kurie yra būtini siekiant susigrąžinti teisę vairuoti už administracinius nusižengimus. Taigi, apelianto atstovo įsitikinimu, M. M. vairavo transporto priemonę dėl objektyvaus suklydimo. Skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teisme, posėdžio metu buvo apklausta liudytoja, t. y. apelianto sutuoktinė A. M. Pastaroji patvirtino teismui, kad būtent ji ir atliko baudos mokėjimą už sutuoktinį jam apie tai nežinant, nes nemanė, kad tokiu būdu gali pakenkti sutuoktiniui.
3.6. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog M. M. negalėjo žinoti, kad jis neturi teisės vairuoti. Teismo vertinimu, šeimoje susiklosčius paties pareiškėjo nurodytai praktikai, t. y., kad mokesčius sumoka jo sutuoktinė, jis negalėjo turėti lūkesčio, kad bauda bus sumokėta tik 2023 m. sausio 15 d. ir nuo šios datos bus skaičiuojamas jam skirto specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 1 (vienam) mėnesiui terminas. Atstovas advokatas akcentuoja, jog būtent šioje vietoje ir slypi visa apeliacinio skundo esmė, kadangi apeliantas niekada ir netvirtino, kad jis padėjęs protokolą į įprastą vietą, kur šeima laiko apmokėtinas sąskaitas, galvojo, kad jo sutuoktinė sumokės baudą konkrečiai 2023 m. sausio 15 d. Priešingai, apeliantas sutuoktinės atskirai neprašė, kad ji atliktų mokėjimą, todėl jis savarankiškai sprendė, kad baudos apmokėjimą atliks būtent jis – 2023 m. sausio 15 d.
3.7. Aplinkybė, kad M. M. protokolą su administraciniu nurodymu padėjo į tą pačią vietą, kur saugomi kitokie šeimos dokumentai, pagal kuriuos atliekami šeimos mokėjimai, tik parodo, kad jis norėjo, jog protokolas gulėtų ne kažkurioje kitoje namo vietoje, o būtent vienoje vietoje. Be to, liudytoja apklausta A. M. paaiškino, kad ji baudos apmokėjimą atliko visai atsitiktinai, nes tuo pačiu metu kaip tik buvo pasiruošusi važiuoti į parduotuvę apsipirkti (nežinodama apie baudos skaičiavimo terminus).
3.8. Skunde nurodoma ANK 34 straipsnio 6 dalis. Taip pat minimos ir ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatos, į kurias turi būti atsižvelgiama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos (poveikio priemonės) griežtumo. Atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pažymėta, jog a) ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostata gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba ją švelninant visumą; b) mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jo neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konfiskavimu. Taigi, išimtis taikomai, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, nebūtų teisinga (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-273-806/2021).
3.9. Skunde pažymėta, jog „Administracinis nurodymas“ ir jį reglamentuojantys teisės aktai, reguliuoja tą klausimą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo nuožiūra gali nuspręsti, kada jam apmokėti piniginę baudą, kai kitą dieną po tokio apmokėjimo prasideda ir specialiosios teisės atėmimo skaičiavimo terminas. Todėl apeliantas ir prašo apeliacinės instancijos teismo vertinti, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl objektyvaus nežinojimo ir priskirti šią situaciją prie to ypatingo atvejo, kai asmeniui kartu su paskirta 500 Eur bauda būtų skiriamas teisių atėmimas bet kuriam terminui būtų neteisinga. Tai, jog asmuo neginčija paties pažeidimo fakto, patvirtina jo atliktas mokėjimas – 500 Eur baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-298-1181/2023, palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos nuomone, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi teismo nutartyje yra detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas sutinka, jog formaliai padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tačiau jis nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams ir prašo visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę, atėmimo.
6. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Apelianto atstovas skunde teigia, kad M. M., 2023 m. sausio 14 d., vairuodamas automobilį, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jo sutuoktinė nusprendė 2023 m. sausio 12 d. pati apmokėti apeliantui paskirtą 60 Eur baudą (už padarytą administracinį nusižengimą 2023 m. sausio 11 d.), dėl ko administraciniu nurodymu paskirtos poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti kitą dieną po piniginės baudos sumokėjimo. Taip pat apelianto advokatas skunde nurodo, kad M. M. apie jam atimtą teisę vairuoti transporto priemones (dar 8 (aštuoniems) mėnesiams) sužinojo tik atvykęs į VĮ „Regitra“ 2023 m. vasario 13 d. atsiimti vairuotojo pažymėjimo pagal ankstesnį administracinį nusižengimą (2023 m. sausio 11 d. surašytą protokolą).
7. Aukštesnysis teismas išanalizavęs skunde pateiktus argumentus pažymi, kad nesutinka su apelianto atstovo skunde išdėstyta pozicija. Nors skunde teigiama, kad apeliantas nežinojo apie tai, kad bauda pagal administracinį nurodymą buvo apmokėta, kadangi ją buvo nutaręs apmokėti vėliau, tačiau nagrinėjamu atveju, svarbu atsižvelgti tiek į paties M. M. veiksmus, tiek į jo sutuoktinės veiksmus, po administracinio nurodymo gavimo. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantas minėtą administracinį nurodymą, dėl 2023 m. sausio 11 d. padaryto administracinio nusižengimo, kuriuo jam buvo paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas 1 (vienam) mėnesiui, padėjo kartu su kitais mokėjimais, žinodamas šeimoje susiklosčiusią praktiką, jog jo sutuoktinė apmoka visus mokėjimus (mokesčius, kitas įmokas ir pan.). Šią aplinkybę įvertino ir apylinkės teismas, nurodydamas, jog „šeimoje susiklosčius paties pareiškėjo nurodytai praktikai, t. y., kad mokesčius sumoka jo sutuoktinė, jis negalėjo turėti lūkesčio, kad bauda bus sumokėta tik 2023 m. sausio 15 d. ir nuo šios datos bus skaičiuojamas jam skirto specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 1 mėnesiui terminas“.
8. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada bei pažymi, jog skunde nurodyti argumentai nepaneigia minėtos apylinkės teismo padarytos išvados. Tai, jog apeliantas norėjo vėliau, t. y. savaitės pabaigoje, apmokėti baudą (tam, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas būtų skaičiuojamas nuo 2023 m. sausio 16 d.) nepatvirtina jokie administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys. Priešingai, apeliantas žinodamas, kad jo sutuoktinė apmoka visus mokesčius, kurie šeimai susitarus buvo dedami vienoje vietoje, jam atsiųstą administracinį nurodymą taip pat padėjo prie kitų dokumentų. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantas suvokė, kad jam paskirtą baudą sutuoktinė apmokės. Taip pat apygardos teismo neįtikina ir skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad administracinis nurodymas buvo padėtas minėtoje vietoje tik tam, kad negulėtų kažkurioje kitoje namo vietoje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į apelianto sutuoktinės veiksmus, t. y. ji, suvokdama, kad administracinis nurodymas buvo padėtas prie visų mokesčių, apmokėjo savo sutuoktiniui paskirtą baudą. Kaip jau minėta, argumentai, kad apeliantas norėjo apmokėti baudą pats, nėra pagrįsti. Taipogi, skunde nenurodoma, kokiu būdu apelianto sutuoktinė turėjo suvokti, kad šiuo konkrečiu atveju M. M. nori susimokėti baudą savarankiškai ir dar savaitės pabaigoje, o ne bet kokią kitą dieną ir nesivadovauti šeimoje susiklosčiusia praktika dėl mokėjimų.
9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog M. M. ketinimą sumokėti jam nurodymu už 2023 m. sausio 11 d. pažeidimą paskirtą nuobaudą vėliau, t. y. 2023 m. sausio 15 d., paneigia paties apelianto veiksmai. T. y., apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. posėdžio protokole užfiksuota, jog M. M., apklausiamas teisme parodė, kad supažindino sutuoktinę su susiklosčiusia situacija. Taip pat paaiškino, kad jis kitą dieną važiavo, nes vežė vaiką iš krepšinio treniruotės, jį sustabdė policijos pareigūnas, kuris neįteikė jam jokio protokolo, o pasakė tik tai, kad su juo susieks tyrėja. Grįžęs namo jis žmonai nurodė, kad „nesupratau kaip gavosi, kad šeštadienį atėmė teises, nors turėjo nuo pirmadienio atimti“ ir tik vėliau po grįžimo iš „Regitros“, kai jam pasakė, kad teisės atimtos, jis pradėjo aiškintis kas kaip (b. l. 49-53). Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo tai, jog apeliantas nesidomėjo baudos apmokėjimu, kadangi net po to, kai buvo sustabdytas (2023 m. sausio 14 d.), jis nesiaiškino aplinkybių, kodėl gi buvo nubaustas (nors suprato, kad teisės jam atimtos nuo šeštadienio, o ne nuo pirmadienio). Nors šiuo atveju, apeliantui turėjo kilti klausimas kodėl jam teisės yra atimtos, atsižvelgiant į tai, jog minėtos baudos jis pats nebuvo sumokėjęs. Pažymėtina ir tai, kad grįžęs namo ir aptardamas susiklosčiusias aplinkybes su sutuoktine, jis galėjo sužinoti apie jau sumokėtą baudą – 2023 d. sausio 12 d. arba nutaręs sekmadienį (t. y. 2023 m. sausio 15 d.) mokėti baudą, t. y. kaip nurodyta skunde, sužinoti minėtą informaciją. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu apeliantui nekilo klausimų dėl 2023 m. sausio 11 d. jam paskirtos baudos apmokėjimo. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. M. neabejotinai žinojo tai, jog jis 2023 m. sausio 14 d., vairuoja automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę jam yra atimta, kas patvirtina, jog jis sąmoningai ir tyčia nesilaikė KET 14 punkto reikalavimų.
10. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
11. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.
12. Aptariamu atveju, M. M. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir pastarajam paskirta artima minimaliai sankcijoje numatyta bauda – 500 Eur. Paskirtos baudos dydžio apeliantas neginčija, tačiau prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje, kuria nutarta pakeisti institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimą ir M. M. už administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 8 (аštuoniems) mėnesiams – terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Taigi, sprendžiant šios administracinės poveikio priemonės proporcingumo klausimą, apygardos teismas visų pirma pažymi, kad pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, nustatęs, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų net ir minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui per griežtas, turėtų neigiamą įtaką M. M. darbo funkcijų atlikimui, jo šeimos gerovei (rūpinantis vaikų nuvežimu ir parvežimu iš mokyklos ir papildomų užsiėmimų bei specialiųjų poreikių turinčiu uošviu), vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis pagrįstai M. M. sutrumpino institucijos nutarimu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą iki 3 (trijų) mėnesių.
13. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, apylinkės teismas, sutrumpindamas M. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 3 (trijų) mėnesių, teisingai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir nelaikė jos išimtine (nebuvo nustatyti pagrindai, kuriais remiantis galima būtų išvis neskirti administracinio poveikio priemonės). Sutiktina, jog M. M. yra linkęs pažeisti KET taisykles, kadangi iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pastarasis yra ne kartą baustas administracine tvarke (vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemonę rankomis (dėl ko jau buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas – 1 (vienam) mėnesiui, taip pat buvo pastatęs automobilį ant šaligatvio, viršijo greitį). Todėl akivaizdu, jog byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Paskirtos poveikio priemonės terminas – 3 (trys) mėnesiai, šiuo atveju, yra teisingas bei proporcingas, tinkamas paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.
14. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, apelianto M. M. atstovo advokato A. Krištapavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto M. M. atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.